scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Parūpinamieji veiksmažodžiai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Parūpinamieji veiksmažodžiai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

Author: Gertrūda Naktinienė
Year: 2011
Source: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/download/254/319
150 Líbos
Cul u a | 84
GERTRŪDA NAKTINIEN
ins i u o da língua li uana
Pa ūPINaMIEJI VEIKsMaŽoDŽIAI BENDRINS LIETUVI KALBOS OKODYNE EsmINIAI
OKOJIAI: bend inė kalba, pa ūpinamieji eiksmažodžiai, a osena, no minimas,
diccioná ioVaDINs Pas a į lie u ių kalbos ins i u o leksikog a ijos cen e
p epa ando Bend inė į lie u ių kalbos žodyną ( oliau bŽės) são p ecisadas quais
as no mas comuns, ac os, sua ap esen ação. Uma dos eiksmažodžių g upių,
embo a e negausi, po ém le an ando di iculdades bend inês usuá ios da língua,
da língua cul u a puoselė ojams e lexynininkams, são pa ūpinamieji
eiksmažodžiai. A ualmen e, na g ama ica da língua li uânica, pa ūpinamieji
eiksmažodžiai são conside ados anzi y inių eiksmažodžių a maina,
en a iza-se que é a ski a, embo a não ecebesse signi icminė g upa, e in i
yškių o mas dis inguí eis a ibu os (DlKG 287; lG 226). Jie azem-se de
anzi y inių eiksmažodžių com p eesaga -din i e ma ca ação, pelo qual
cuida-se, que algo acon ec ų, osse pada y a de ou os ac o es. Plg.: s a y i
namą: s a ýdin i namą (pasi elkus cons uybininkus, meis us), kal i žiedelį:
káldin i žiedelį (pas kal į), áus i juos ą: áusdin i juos ą (pas audėją) (DlKG 287).
Como a i mama, pa ūpinamieji (ku a y iniai) eiksmažodžiai ambém chamados
nãoikiamaisiais p iežas iniais eiksmažodžiais. A sua açanha base do a o a i o
(mui o equen emen e se en y inės signi icações) eiksmažodžiai (DiKG 399).
saKINI com Pa ūPINaMaIsIaIs
VEIKsMaŽoDŽIAI KoMPONEN YPa Ybs
E l
EKsIKoG aFINIo Pa EIKIMo sKI uMaI De ido às peculia idades o mais e
semân icas dos açõesmoodzes de pa ūpinamen o, seus c i é ios de
sepa ação dos causais e ou os açõesmoodzes esc e eu nemažai (lKG II
265 25, Jakulienė 1975; Paulauskienė 1979: 12, 1994: 286; lKM 265
G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 151
110, sa ičiū ė 1984: 7378, 1985: 236251, 1986: 206209, 1995: 129141 e k .). sem ou os
impo an es c i é ios de o ma e semân ica, com base em F id icho Ku šaičio,
Jono Jablonskio, ou os au o es (Ku scha 1876: 122; Jab lonskis I 289; lKM 110), o
mais impo an e a ibu o dis inguí el dos a mazo de pa ūpinamen os
conside a-se a p esença de um sujei o adicional, . y. en e o sujei o, no ní el de
uma ação p o unda, e às ezes e na supe ície ( . y. do a mazo com o a mazo de
pa ūpinamen o). lKŽ e DŽ2 baseando dados o am in es igadas cu a i as dos
componen es dos componen es do ní el sagioioio, es abelecidas dėsningumai de
ha monização seman ina (seman ines de mės) (sa ičiū ė 1985: 236251). Des es em
des ackėjo (ž . len elę Ku acijos sakinių giliojo lygmens seman inis de inimas,
id. p. 239) ês p incipais si uações, que podem se desc i as ais pe i azėmis:
1) ‘įsakimo pode ą possuindo sujei o cuida-se, įsako, que quem (se no, budelis e
e c.) o que pada y ų, ej. : O ei lhe a cabeça nubisdino; 2) ‘užsako (calguma
pessoa que não sabe ou ao qual é di ícil ealiza um ce o abalho) cuida,
зазаказе, que quem ( am em os s i as, ama o specialis , mes e e e c.) quê
pada y ų, ex.: áusdin i (juos as), d bdin i (an kapį), káldin i (k yžių), mẽgzdin i
(megz inį), sidin i (ba us, pal ą), s a ýdin i (namą, цркį, ūmus), ašýdin i
( es amen o) e pan. ; Vyskupas cons uýdino a ig eja; 3) ‘koks nào pessoa cuida,
pediu, dizia, que quem (koks nào in e mediá io) quê pada y ų, exemplo.: sisdin i
(laišką) e pan. Como mos ou bŽ dados cole ados pa a a igos diccioná ios,
bend inês língua a osenoja pe manece p incipalmen e segundoho e um pouco
e ciho pog upio pa ūpinamųjų eiksmažodžių. O p imei o pog upio
açõesmajodžiai e le em ealidades passadas e deles ge almen e p i ecia
esc e endo ou con ando sob e seno ê. sakiniuose com pa ūpinamaisiais
eiksmažodžiais daik ą, ma e ialą ou abs akciju eiškian ys pala as
ge almen e nãožima sujei o in e mediá io posições. encon ando um ou o
exemplo des e ipo é in e mediá io en e cu ação e kauzação: ação- e dade
sdin i signi icação, usada chemijoje, DŽ36e conside ada pa ūpinamąja, e lKŽ,
lKŽe e bŽ p iežas ine, например. : O sul osácido é usado pa a me ais [sdin i]
(DŽ26e). Conside a-se á ios c i é ios dis in i os, açõesmažodžiai pažndin i,
ekdin i, žiódy i, DŽ conside a pa ūpinamaisiais, bŽ ap esen am como
p iežas iniai. Bend inės lie u ių kalbos žodyje, baseado bŽPP e bŽIn exigimen os,
in oduzio kas klausimais ensaiamos indica o p incipal e akul a i ųjį
152 Kalbos Kul ū a | 84 eiksmažodžių junglumą, po ém ambas as espécies de junglumo uma do
ou a po quaisque seque o mais meios não dis inguem. Bend inė língua li uana mui o
pasi a naujančiame lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodyne (sližienė 2004: 35) indica o único
pa ūpinamojo eiksmažodžio siūdin i, ~a, ~o (pa)5 pasi ūpin i, kad kas ų siū p incipal e skliaus elios
ap esen ados acul a y usis junglumas: Nom (D) Acc (Genė) (Ac) [C P B O Ac] e ma cadas ak an ų
seman inės unkcijos: Nom Da […]Anim +_ Anim pas […] Genė[…]Anim1. As ca ac e ís icas da sel a
ilus am-se com es as ases: D abužius mama lhe siūdinda a em aldeia siu ėją; Daquele milelio
izudi pa a o homem um aje; Pasiūdink cob angalos pa a mobiliá ios; Pas o quê siūdinai
kamanas? ; Ku pes pais siūdinda am, não comp a a am (sližienė 2004: 35). Paçena-se que Vie oj
pasacc sakinyje pode se loc, signi icando luga , na qual abalha cos u an e pessoa, p z. :
Išeigines es ideles algumas senho as suge idinasi seu ykloje. (2oji no a, sližienė 2004: 35). Como
a i ma Nijolė sližienė, sang ąžinių pa ūpinamųjų eiksmažodžių junglumas esminių ski umų nuo
nesang ąžinių ne u i: sang ąžinio eiksmažodžio siūdin is uso di e e só pelo que na sen ença
nebūna naudininko, que a s oja sang ąžos a iksas -s(i) (pas a ojo pode e o ça signi icado em
o ma de sa ybu nžio consigo), exemplo. : De a ias cailias pasisiūdinau (sau) no os cailinius. (1oji
no a, sližienė 2004: 35). com base e e ėdas pa ūpiná eis açõesmaodzes pesquisas e de alha
açãomawo do sidin i conjunluma análise, bŽ o mulado al açãomawo do sidin i a igo2: sidin i,
sidina, sidino ksm. [p p.]3 (ką, kam, kame) cuida in is, pedi i i, que quem (pp . siu ėjas, ba siu ys)
siū ų: Sidinu ý ui kos iùmą siu ỹkloje. | sng . (pas quê): Pas j daũg kàs sidinasi. Naba palankiáusias
mẽ as sidin is áikome núolaidą. | sng . (ką, kame, pas quê, de ko): Sidin is (sau) o opèdinę ã alynę.
Sidinuosi pál ą de liggaũs kašmỹ o áudinio. On em suknę suknẽlę ela sidinosi mòdelių namuosè com
gasų dizáine į. Pasili a sedin e lia as omos pa ãpijoms, queõs j ainda ne ù i. | sng . neig. (ko):
Nemgs u indi idualia sidin is d abùzii, adquyjù ga a . 1 a agen e ( unção de execu o de acção); C
cauza o ius; P pacien e ( unção de de en o do acionado objec o, es adosenos); b bene icien a
( unção do ende eço, des ina á io, de en o ); o on e (ação, o igem do es ado, unção da condição
inicial); agen e cauz aca o ius; + anim um i o obik as, simul aneamen e pessoa; anim um mo o
obik a; Hum pessoa ( . p. indi íduos cole i , ins i uição e e c.) (sližienė 2004: 6).
2 Aqui ci ados au o ês des e a igo 2003 m. esc e e , mais a de apildy i e co igi ,
Klemen inas Vosyly ės edaguo i pa ūpinamųjų eiksmažodžių bŽyn žodiniai s aipsniai.
Galu inai su edaga us diccioná io, eles podem kei is.
3 Pažyma [p p.] (= pa ūpinamasis eiksmažodis) bŽ ex o nes e momen o é dedicada
paieškos eikalams.
G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 153
Bend inės lie u ių kalbos žodyne ap esen ando pa ūpinamuosius eiksmažodžius,
abandonada pala as de usuá io de pala as de modo e e odinio di íceis de
en ende , quando es es eiksmažodžiai neaiškinami, e só pãžyma p p.
(pa ūpinamasis eiksmažodis, DŽ16e), cu . ( e bum cu a i um, pa ūpinamasis
eiksmažodis, lKŽ, lKŽe) elaciona am com pama iniais eiksmažodžiais ou seus
signi icmados. Bend inės li uãos linguagem diccioná io aplicada o mula de de inição
pasi ūpin i (užsaki i, įsaki i, liep i, p ašy i e c.), que quem (no malmen e um
de e minado s i as specialis ) izessem o que o di o pala a básico. na de inição
in oduzem eu o que pasakado, que é ou o a o , que isicamen e execu a ku uijado
ação. Se possí el, da pala a, deniciando es a ação e ec uada, a semân ica
e i ica-se (sidin i siù a siu jas; s a ýdin i s ã o s a ýbininkai, (nu)kisdin i nù
ke a (gál ą) bùdelis e . .). es o ça-se ap esen a aiškių ilius acinių pa yzdžių,
nos quais osse in oduzido um sujei o com pode de o dens ou adicionalmen e
exp essizado ac o , isicamen e execu ando encomendada (įsaky ą, liep ą, p ašy ą
e c.) ação, ou dizem-se que al ação é ealizada se iços eikiančioje įmonėje
(di b u ėje, aisykloje, a eljė e c.), p z.: liẽdin i, liẽdina, liẽdino ksm. [p p.], ledin i,
ledina, ledino (ką) cuida in is, pedi i i, que quem (pp . mes ai) lie ų4: Kùnigas
s a ýdino bažnýčią, liẽdino a pùs. Į ó ėliai s e imsib aũčiai a pùs išsi èžda o e de
j liẽdinda o pa ánkų s edinius. | sng . (ką, kame): Añ kapius liẽdinomės pamiñklų
di b ù ėse. Embo a esse modo de de inição mui as ezes cons i ua a i icial,
nãona u ais, longa linguagem imp essão, po ém ne ilólogos é mais comp eensí el do
que ic ícios conhecimen o e e e ências a pala a base (Nak inienė 2000: 2122; 2006:
24). 1 lEN El. Pa ūpina i os exemplos de ap esen ação de açõesmaodzes em
dicioná ios
D6Že lKŽebŽ
áusdin i, ~a,
~o p p.
aus i
1. ~imas áusdin i, ina, ino cu .
(1)
aus i 1:
T abalhinho nai elį, ausdinho
cêglelho KlpD44. | e l. . : Elas já
nebesiausdina nenhum penknyčių,
ipsinių, blakyčių sijonų I.simon.
áusdin i, áusdina, áusdino
ksm. [p p.] (ką, pas ką, kam)
cuida , encomi i , que o que
(pp . audėja) aus ų (1 .): Jos
ausdina do anóms gobelèną pas
ga sią eks ilininkę. | sng .
(ką): Áusdinausi lo ã hose
sių e zaúolaidos komplèk ą.
4 Ž . an ą išnašą.
Ling os
Cul u a | 84 154
DŽ6e lKŽebŽ
káldin i,
~a, ~o p p.
k a l i
3: K. no agą,
pasagą,
dinhei o
káldin i, ina, ino Š; M
1. cu . 1 cul i 6: Nem em isso
ūpiniš ped enos kaldin ų
ped a calcado 399.
2. K cu . 1 kal i 10: Kldin i pasai
J. o pe o no a žag elės
dinki no agužius l . No agą a
a e s u ê em ho no inha ou
ką): J káldin i s.Dauk. E domi- e
seu dinhei o em sua e a
bb1Mak15,6. Kaldinu žiedelį J.Jabl.
[...] Kaldink pon ai į pe eže ai į
N174. Nekldinki žiedužėlio,
nemušdinki a dužėlio JV74. [...]
káldin i, káldina, káldino
aze ksm. [p p.] (ką, kame)
bb12Moz20,25. is, pedi i i, que quem (pp .
mes ai) culpos (3 .): K ỹžių
ž akidès káldinome me ãlo gus
kaldi b ù ėse. | neig. (ko): Žied
nãoáldinsimos, piksimos gã
ka dą kal us. | sng . (ką, pas
a lę dinasi pas ju elỹ ą apeišal
kaldin i komplèk ą.
s a ýdin i, s a ýdin i
~a, ~o 3. Nd cu Ž.
p p. s a y i:
Namus s.
| sng . :
~ is casa.
~imas(is) no osus s aldus J.
(1)
(y i), ina, ino [...]
s a y i 5: s a dink
Ponas il ą s a y cuida in is,
dina J.Jabl. Vy au as s a ydino
em á ios luga es li u os
čias a1884,22. | e l. . NdŽ,
Nós casas nesis a di nam,
kinius im dinhei o M j. O
neig. sng . (ko): d a á ios
nesis a ýdinsime, dinosi,
miš. [...]
s a ýdin i, s a ýdina,
s a ýdino ksm. [p p.] (ką, pa a)
pedi i i, que quem
(pp . s a ybininkai) s a y ų:
ig eja-Jiẽ nãmą s a ýdina dùk e iai.
DŽ1: | sng . (ką): Kaimýnas žãda
ne us a ýdin is no osùs
g ande pãs a us da Li uu as. |
pa e si ūmus s a y-Nãmo
segdami klasicizmo s iliuge iaũ piksime bù ą.
Pa ūPINaMJ VEIKsMaŽoDŽI
Va osENos YPa Ybs
Va osenos a idade e nenuoseklumas Pa ūpinamieji eiksmažodžiai isso seno inė, ačiau
nyks an i, consumama nenuosekliai5 e en a-se p ese a bend inės kalbos eiksmažodžių
g u5 lie u ių kalbos ins i u e 2004 m. e e ei o 26 d. oco ido semina e de adu o es e
edi o ių au o ė a igo ealizo nedidelę žodinę apklausą. dos pa icipan es do seminá io oi
pe gun ado se eles alando (não esc e endo, edaguando ou e sando) eles mesmos usa a
eiksmažodžius sidini

G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne
155 pė. DŽ3 En e o necidos 95 pa ūpina ó ios açõesmajodžių (incluindo
an edélnios), a el as DŽ3k ins umen os, Vy au as Didžiojo Uni e sidade
Kompuu e inės ling is ikos cen o Daba inės lie u ių kalbos eks yno
dados, acessí eis pe in e ne ą, ou os i e kliai da língua in e ne ,
encon ando paieškos į ankiu h p://www.google.l , con i ma não odos eles
a oseną. Po exemplo, não encon a no os ad e bi pikdin i exemplos,
embo a al si uação nos empos a uais osse udo possí el, digamos:
pikdin i sklỹpą snui (pe in e mediinką), pikdin is bù ą ( i endo no
es angei o e manda us d augę) e e c., e diccioná ios (DŽ26e, lKŽ e lKŽe)
ad e bi pikdin i ilius odis apenas com exemplos au os: pikdin i, ~a, ~o p p. p
i k i 1: Di bdinsiu žag elę, ~siu jau ukus, kaldinsiu no agėlius (d.) (DŽ26e).
pi kdin i (y i), ina, ino
1. cu . pi k i 1: Di bysiu žag elę, pi kdysiu jau ukus, kaldysiu no agelius KlpD44. ou
comp kdinhas co oikėlį? ou da á do elėl? JV218 (lKŽe). Ac ualmen e bŽ são 107 pa ūpinamieji
eiksmaodži, deles 39 nep iešdėliniai: áusdin i, da ýdin i, d bdin i, gabéndin i, g iáudin i,
g sdin i, kál din i, ká din i, kãsdin i, šauldin i, kẽpdin i, kipdin i, kisdin i, kùldin i, kù din i, k iðs
din i, ledin i, máldin i, mẽgzdin i, mšdin i, né din i, nẽšdin i, plýkdin i, áudin i, áudin i, šdin i,
sidin i, sidin i, s ýdin i, s ýdin i, skélin i, šáudin i, šáudin i, šáudin i, šáudin i, šáudin i, édin i,
eðin i, eðin i, eðin i, ais. De eles, ao Dažninį a ual diccioná io da esc i a li uãs en ou
apenas kál din i, sidin i, s a ýdin i (G umadienė, Žilinskienė 1998). Dado que o g upo de ações
pa ūpiná eis é maža, g e a deles são usados si uações semelhan es eiškian ys ou os
simples ieji (não pa ūpinamieji) eiksmažodžiai, embo a e umas, e nou os casos os abalhos
execu a não eles mesmos encomo ai, e especialis as co esponden es do amo: seu ėjai,
s a ybininkai, ki pėjai e e c., e s a ýdin i, cla amen e à mesma si uação, i. i., quando em-se em
men e que o sujei o não seu a ou cons uiu, e os abalhos zamaisca e os sumca. o am
p opos as 3 a ian es de espos a: Visada a oju, Ka ais a oju, Nunca ne a oju. os
pa icipan es do seminá io, espondendo posi i amen e, e gue am a mão. Sob e o e bo sidi i
opinião decla a am 29 pa icipan es do seminá io: isada usouju 14 (48%), algumas ezes usouju
4 (14%), nunca não usouju 11 (38%). Sob e o e bo s a ýdin i opinam 24 pa icipan es do
seminá io: isada us oju 6 (25%), ca os us oju 16 (67%), nie ez não us oju 2%. o a o de que
especialis as da língua adu o es e edi o es, das quais a i idades mui o dependem comun
inês língua li uãs condição, mencionė us eiksmažodžius mesmos šnekamojoje kalboje
us a a não odos ou i egula men e, só con i ma isso, que pa ūpinamųjų eiksmažodžių
a osena comun inėje lie u ių kalboje não é mui o di undusi.
156 Kalbos Kul ū a | 84 Ex.: sidin i, mas aisý i, upin i, siaũ in i (pál ą);
s a ýdin i, mas į eñg i, m y i (nãmą); kipdin i mas šukúo i, ga banó i, pláu i,
pin ý i (pláukus). Nem semp e ais açõesmaodícios são usados em uma
ase, exemplo. : Às ezes em seu yklą k eipiasi e homens. po ém eles não
p e endem algo seūden a , ge almen e que em se ajus a oupas (G);
Seūdindo no a es idê ou conse a elha? Pa ūpinamieji açõesmaodžiai são
usados não com odos os p e idėlias. Po exemplo, DŽ3 dada áusdin i,
isáusdin i, mas não há p i(si)áusdin i; dados u i ada eiksmažodžiui
pa ašýdin i, mas deles, ma y , ne u ė a eiksmažodžiui ašýdin i
(pas a asis já ela ado DŽ5e6e) e e c. Não de odos os signi ica i os de
ação-palab a undamen al azem-se co esponden es signi ica i as
pa ūpinamá ias. Po exemplo, mẽgzdin i (mezginius) é pa ūpinamoji
signi icação, e agukai mẽzga, žieda заsmezga não em pa ūpinamen os
co espondmenas.
P e alência a mėse
Ne iksli pa ūpinamųjų e seus pama inių (pada omųjų) eiksmažodžių a osena
é su gida ainda e po causa de o que g ande pa e da população li u os não
sabe, o que pa ūpinamieji eiksmažodžiai signi ica, po que em suas gim osias
pa a mėse deles não êm. isso p incipalmen e e les e e sul dos alç aiços.
Pada omões de açõesmaodzes a osena ao in és de bend inês de língua
pa ūpinan es às ezes ixou-se e lKŽ e lKŽe, exemplo.: si i [...] 2. e siūdin i 1
(ilus ada ases de Kupiškio, odūnios, sk ebo iškio, E ž ilko, Miežiškių,
Meškuičių, apso, J. Ka dely ė's li os Ge ėčių a mė, p. 78 e J. Paukš elio aš ų
(lKŽ XII 631). Seguindo es e si i siūdin i (lKŽe) p eceden e, quando
lexicog a icamen e į eisinama a osena do e bo e so (pada omojo)
pa ūpinamja signi icado, al ez e bŽ pode ia aze -se analogicamen e: a igos
de e bo ódios básicos con endo co espondências pa ūpinamiais
adicionalmen e da uma signi icação sepa ada como a ian ūmaž do
pa ūpinamio ou sua signi icância, po exemplo, : Siu úosi pál ą siu ỹkloje (pas
gẽ ą siu ją). isso não só ins i ui ia a si uação exis en e e a ende iam a g ande
pa e dos usuá ios da língua comum, mas e ajuda ia os lei o es do dicioná io
descob i em, que há pa úpiamasse ação-palodis. Sul e eos e al o- aiças
ilniškių pa a mėse anzi y iniai eiksmažodžiai su p iesaga -in i nebūna
pa ūpinamieji. Jãos signi icados ge almen e coincidem com co esponden es
comun inhas linguagem undamen os açõesmajodžių signi icam (Nak inienė
1997: 154162), exemplo. :
G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne
157 pikdin i (y i), ina, ino [...] 2. . comp a i: landžioja c ianças po o as,
keli nes pa lupa, ubašką palupa, e u pikdin no amen e lz. Pikdin a laška lz.
(anyjie) pik di no cuk ų pigiau lz. Kūgį peša, u gun eža, a be nėkai pikdina
lKKIII204(lz) (lKŽe).
Ampliamen e pa ūpinam-se açõesmajodžiai usados zemaičių, ne aai aka ų
aukš aičių (su alkiečių), a ai šiauliškių, que limi am-se com žemaičiais,
encon ando-se a pa i desses k aš ų bem como a pa i Mažosios lie u os
kilusių au o ių aš uose, naqueles k aš uose su ink os nau os inkakos. nos
elhos esc i os deles bus a mui o quem mais e di e sosnių.
Pama inis eiksmažodis ie oj pa ūpinamojo
eiksmažodžio
Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DlKG 2006: 287) indica-se que šnekamojoje
kalboje às ezes inclins ama deles (pa ūpinamųjų eiksmažodžių G. N.) ne a o i,
saky i siū is pal ą, emuo sakius siūdin is pal ą. Ma es es ad e ma ozios indicam
ações habi uais e a pa i da nogoza si uação às ezes au o-cla o (ou não impo a)
quem as ealiza á; aquele a o que cuida de que a ação seja ealizada, aqui é mais
impo an e do que aquele que ealmen e execu a a ação (lKM 1976: 110). Mui as
ezes assim não só dizem, mas ambém esc e em. co esponden e pama iniais
(pada omaisiais) açõesmažodžiais eiškiamas si uação pe cepção mui as ezes
depende do con ex o, po exemplo, a s a ý i apléis ą pãs a ą pode eikš i e
di ec os p op ie á io das ações de abalho, e pa ūpinamąja si uação, quando
ealiza abalhos são poshi ados cons uybininkai. Mesmo se a semân ica do
sujei o cla amen e indica, que pela pessoa signi iada ele mesmo nedi bs de
abalho ísico, mui as ezes pa o ojamo undamen al (pada omasis), e não
pa ūpinamasis eiksmažodis, p z. : Didkas pas ã ė (// pas a ýdino) mus.
Veiksmažodis cons uý i pa a o o mesmo k uopščiai p epa ados manualėly, no
qual alando sob e aldo ą se ia melho escolhe o p incipal a ian e da no ma
pa ūpinamąjį eiksmažodį pas a ydin i (pa y aškin au o ės s aipsnio), p z. : Além
da g ande pa ede, ele (Cin Ši Ch ang Di inse a G. N.) cons uiu palmos, nos quais
cabia 10 000 pessoas. 700,000 p isionei os de gue a e chamauk os als ieços
cons uí am seu gigan esco cama inho de en e o (Pasaulis I 210).
Exis em e mais casos des e ipo a osena (sa ičiū ė 1985;
sa ičiū ėNak inienė 1995). su p eenden emen e, que semelhan es Ku a i ų
a osenos enóškiniai obse ado não só de Li uânia, mas ambém de
inimių bei no egų línguas ( acke ičienė 2001: 29; 2002: 138, 142144).
Ling os
Cul u a | 84 158
Pa ūpinamasse açõesmajodis ao in és do undamen inho açõesmajodis
Nesu okian pa ūpiná eis e undamen ais (pada omųjų) açõesmajodžių
di e enças, às ezes pa a ojami pa ūpinamieji eiksmajodžiai unsaki i
si uações, quando o sujei o mesmo execu a ação, exemplo.: siu ja sidina (=siù a)
kos iu m lį e pan. Embo a al a osena di icilmen e possa se jus i icada em
comumi e a língua, seus casos são зафиксирована термях, например: mẽgzdin i
(y i), ina, ino [...] 3. . megz i: a já i homem mgzdini luš inas? Kz . Da eu enho
gob ū ą ..., mezgėjėlių megzdin ą JV416. | e l. . : Žakie uką comecei mgzdy is
Kz (lKŽe); numgẽzdin i [...] 2. . numegz i: Numgzdino homemui jakę Kz (lKŽe).
G eičiausiai panašus pa ūpinamojo e bo ódio uso de signi icado nepa ūpinamąja
é зафиксирован и J. Jablonskio записанном предложении: s a ýdin i [...] 3. [...] Nas
cidades mui o boas paga-se cons uydin ies k osnys J. Jabl
(lKŽe).
Polinkis em al ipo nãoikslią a oseną, como indicam in e ne , imp ensa e
šnekamosios linguagem pa ydžiai, pa icula men e ca ac e ís ico eiksmažodžiui
káldin i, embo a co esponden e local de ealização do abalho seja chamado
(monè ų, medãlių) kalyklà, e não kaldyklà. Va ojando desc eend in ai e ausen e
de alhei o con ex o, ica neaišku, o que u ima em men e sakan (esc i ando)
káldin i k ỹžių, medãlį, mone às, pamiñklą, pnigus e e c. encomimas kal i k ižių, medalį,
mone as, paminklą, pinigus ou encomendo execução, . y. abalho conc e us de
especialis as. adian e ap esen adame exemplo do con ex o e , que se ala sob e
conc e os ísicos ações, po isso inha se pa o ado undamen al (pada omasis)
eiksmazodis nukál i (pa yškin a s aipsnio au o ės): Daugelį domino segundo
ano inio modelį ab icado mone ų kalimo p essas. T o i a a és dele um peskiu kūju
e p émio apigálí o podia qualque pano ėjęs [...]. Quem que ia, podia aqui mesmo se
ap enha kal ys ės ama o e al ez a é alguns o que nukaldin i (= nukal i) sua amada.
(lŽ 2004 06 02: 24). Mui os que que iam nusikaldin i (= k imin i) penigėlį (pa ašas po
nuo auka; ali mesmo). Tau odailininkai Mies o dienos š en ėje kaldins (= kals) e
ie inę aliu ą ( : lei u os y as, 2001).
No en an o, do e bamo base a pala a cul i plu ala eikšmiškumas, não
ha endo sen ença obje o, pode le an a -se não-aiškumų, o que em em men e cul i inį į