150 La
langue Kul u | 84
GERTRŪDA NAKTINIEN
ins i u des langues li uaniennes
Pa ūPINaMIEJI VEIKsMaŽoDŽIAI BENDRINS LIETUVI KALBOS OKODYNE EsmINIAI
OKOJIAI: bend inė kalba, pa ūpinamieji eiksmažodžiai, a osena, no minimas,
dic ionna sVaDINs Pas a Lie u os kalbos ins i u o leksikog a ijos cen e
p épa an Bend inė į lie u ių kalbos žodyną ( oliau bŽės) son p écisées quand
les no mes communines, les ai s, leu p ésen a ion. Une des eiksmažodžių
g upių, bien e negausi, cependan posean des di icul és commun inées aux
u ilisa eu s de la langue, langues cul u puoselė ojams e lexynininkams, son
pa ūpinamieji eiksmažodžiai. Les g ammai es ac uelles de la langue
li uanienne pa ūpinamieji eiksmažodžiai son considé és anzi y inių
eiksmažodžių a maina, souligne- -on que ce a ski a, bien qu'ayan eçu
signi icminė g oupe, ayan des o mes yškių dis inc i s signes (DlKG 287; lG
226). Ili son ai s de anzi y inių eiksmažodžių a ec p éesage -din i e
ma quen ac ion, pa lequel p end a soin, que quelque chose se p oduc ų,
se ai ai e des au es ac eu s. Plg.: s a y i namą: s a ýdin i namą
(pasi elkus cons ucybininkus, meis us), kal i žiedelį: káldin i žiedelį (pas
kal į), áus i juos ą: áusdin i juos ą (pas audėją) (DlKG 287). Comme posi i e,
pa ūpinamieji (ku a y iniai) eiksmažodžiai aussi appelés nonikiamaisiais
p iežas iniais eiksmažodžiais. Leu s aiblesses ondemen de l'ac ion ac i e
(le plus sou en sek en y inės eikšmės) eiksmažodžiai (DiKG 399).
saKINI a ec Pa ūPINaMaIsIaIs
VEIKsMaŽoDŽIaIs KoMPONEN YPa Ybs
E l
EKsIKoG aFINIo Pa EIKIMo sKI uMaI En aison des pa icula i és
o males e séman iques des ac ionsmoodžių pa ūpinalnych, leu s
c i è es de dis inc ion du causa i s e au es ac ionsmoodžių éc i a
nemažai (lKG II 265 25, Jakulienė 1975; Paulauskienė 1979: 12, 1994: 286; lKM 265
G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 151
110, sa ičiū ė 1984: 7378, 1985: 236251, 1986: 206209, 1995: 129141 e k .). sans au es
impo an s c i è es de o me e de séman ique, basé su F id icho Ku šaičio,
Jono Jablonskio, au es au eu s de a aux (Ku scha 1876: 122; Jab lonskis I 289;
lKM 110), le plus impo an des ai s dis inc i s des ac es-majo s de
pa ūpinemen s es considé é comme le p ésence d'un suje supplémen ai e, .
y. en e le suje , à un ni eau p o ond, e pa ois e su le ni eau de la ku a
Ku cija ( . y., du mo a ec l'ac e-majo ). lKŽ e DŽ2 données à la base on é é
é udiées les ca ac é is iques séman iques des composan s de ni eau p o ond
du ku a ion sakinių, é abli le dėsningumai d'ha monisa ion séman ique
(seman ines de mės) (sa ičiū ė 1985: 236251). Pa mi eux éme geai (ž . len elę
Ku acijos sakinių giliojo lygmens seman inis de inimas, là même, p. 239) ois
p incipales si ua ions, qui peu en ê e déc i es elles pé iph azées: 1) ‘le
suje ayan le pou oi de commandemen p end soin, commande, que qui (se ns,
budelis e e c.) quoi e aî , exemple. : Le oi lui la ê e a nubisdine; 2) ‘užsako
(c'es -à-di e quelqu'un qui ne sai ou auquel il es di icile de e ec ue un
ce ain a ail) s'occupe, зазаказе, que qui ( ammen os s i s, ama o
specialis , meis as, e c.) quoi pada y ų, comme: áusdin i (juos as), d bdin i
(an kapį), káldin i (k yžių), mẽgzdin i (megz inį), sidin i (ba us, pal ą), s a ýdin i
(namą, bažnyčią, ūmus), ašýdin i ( es amen ) e pan. ; Vyskupas
cons ui ýdino l'église; 3) ‘koks soi pe sonne s'occupe, demande, di es, que qui
(koks soi l'in e médiai e) quoi aise ai , exemple.: sisdin i (laišką) e pan. Comme
mon é bŽ les données ecueillies pou les a icles dic ionnai es, bend ines
langues a osenoje es e p incipalemen du second e quelque peu du
oisième pog upio pa ūpinamųjų eiksmažodžių. Le p emie pog upio
ac ionmajodžiai e lè en passé éali és e leu s u ilise géné alemen en
éc i an ou acon an su seno ę. sakiniuose a ec pa ūpinamaisiais
eiksmažodžiais daik ą, ma e iálą ou abs akciju eiškian ys mo s
géné alemen neúžima suje o a pininko pozicije. ou an un au e exemple
de ce ype es in e médiai e en e ku a ion e kauza ion: ac ionmaudi ion
sdin i signi ica ion, u ilisée en chimie, DŽ36e es considé ée pa ūpinamąja, e
lKŽ, lKŽe e bŽ causine, exemple. : Le sul u e d'acide es u ilisé pou les mé aux
[sdin i] (DŽ26e). Considé an di e s c i è es dis incamosiens, ac ionsmažodžiai
pažndin i, ekdin i, žiódy i, DŽ considé e pa ūpinamaisiais, bŽ son p ésen és
comme aisons. Bend inės lie u ių kalbos o donnance, basé su bŽPP e bŽIn
exigences, au nomžio kas ques ions s'essaye indiqué le p incipal e akul a i ųjį
152 Kalbos Kul ū a | 84 eiksmažodžių junglumą, cependan les deux espèces de junglumo une de
l'au e pa des moyens quelconques o mels ne dis inguen pas. Bend inės lie u ių kalbos žodynui
beaucoup pasi a naujančiame Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodyne (sližienė 2004: 35)
indique le seul pa ūpinamojo eiksmažodžio siūdin i, ~a, ~o (pa)5 pasi ūpin i, kad kas ų siū le
p incipal e skliaus elios p ésen és acul a y usis junglumas: Nom (D) (Genė) (Ac) (Ac) [C P B O]
ainsi que les ac es de la onc ion Hum: Nom Da Anim +_ Anim pas accGenėAnim1. Les
ca ac é is iques junglume s'illus en pa ces ph ases: D abužius mama lui siūdindai chez le
illage siu ėją; De ce milelio j'ai ai ood un homme cos ume; Pasiūdink des meubles en elangalus;
Pas quoi siūdinai kamanas? ; Ku pes pa en s siūdindaien , ne ache aien (sližienė 2004: 35).
Paignonne- -on que Vie oj pasacc dans la ph ase peu ê e loc, ma quan le lieu, dans laquelle
a aille la cou u e pe sonne, exemple. : Išeigines obes ce aines dames suggdinasi siu ykloje.
(2oji no e, sližienė 2004: 35). Comme p é end Nijolė sližienė, sang ąžinių pa ūpinamųjų
eiksmažodžių junglumas esminių ski umų nuo nesang ąžinių ne u i: sang ąžinio eiksmažodžio
siūdin is usage di è e seulemen en ce que dans la ph ase nebūna naudininko, lequel a s oja
sang ąžos a iksas -s(i) (pas a ojo peu en o ce signi ica ion en sai i a džio o me p op e),
exemple. : Depuis o ų kailių pasisiūdinau (sau) nou eauxus cailinius. (1oji no e, sližienė 2004: 35). su la
base des susmen ionnés pa ūpina oi es ac ionsmajoodjies eche ches e dé aillée
ac ionmajoudi sidin i connexion analyse, bZ o mulé el ac emajoudi sidin i a icle2: sidin i, sidina,
sidino ksm. [p .]3 (ką, kam, kame) p end e soin, o donne , que qui (pp . siu a eu , ba siu ys)
sugge ai : Sidinu ý ui cos umeùmą siu ỹkloje. | sng . (pas quoi): Pas j daũg kàs sidinasi. Naba
a o ankiáusias mẽ es sidin is áikome núolaidą. | sng . (ką, kame, pas quoi, de ko): Sidin is (sau)
o opèdinée ã alynée. Sidinuosi pál à du liggaũs kašmỹ o áudinio. Hie suknę suknẽlę elle sidinosi
mòdèles namuosè chez gasų dizáine į. Pasili a sidissan lia as à óãpijums, quiõs j nùu i pas
enco e. | sng . neig. (ko): Nemgs u indi idualia sidin is d abùžių, acquisyjù ga a . 1 a agen ( onc ion
de éalisa eu de l'ac ion); C cauza o ius; P pa ien ( onc ion du po é d'obje à ac ion, é a os); b
bene icien as (ad essea o, des ina ai e, onc ion du dé en eu ); o sou ce ( onc ion d'ac ion,
sou ce de l'é a , condi ion ini iale); agen cauz aca o ius; + anim i is obje , a ec pe sonne; anim
dé us obje ; Hum pe sonne ( . p. pe sonnes collec i , ins i u ion e e c.) (sližienė 2004: 6).
2 Voici ci és ce a icle de l'au eu 2003 m. éc i e, plus a d complé e e co ige ,
Klemen inas Vosyly ės edaguo i pa ūpinamųjų eiksmažodžių bŽyn žodiniai s aipsniai.
Galu inai su edaga us le dic ionnai e, ils peu en change is.
3 Pažyma [p p.] (= pa ūpinamasis eiksmažodis) bŽ ex e ac uellemen es consac ée
paieškos eikalams.
G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 153
Bend inės lie u ių kalbos žodyne p ésen an pa ūpinamuosius eiksmažodžius,
abandonnée le ocynų naudo ojams di icilemen comp éhensible mode é é odinio,
quand ces eiksmažodžiai neaiškinami, mais seulemen pãžyma p p. (pa ūpinamasis
eiksmažodis, DŽ16e), cu . ( e bum cu a i um, pa ūpinamasis eiksmažodis, lKŽ, lKŽe)
liésjami a ec pama iniais eiksmažodžiais ou leu s signi icmées. Bend inės
Li uanien langue dic ionne applique la o mule de dé ini ion pasi ūpin i (užsaky i,
įsaky i, liep i, p ašy i e e c.), que qui (géné alemen un el domaine specialis )
e ai ce qui ce di au mo ondamen al. dé ini ion dans un nom j'ai qui pasakie, que
es l'au e ac eu , qui physiquemen e ec ue ku uojamą ac ion. Si possible, du
mo , indiquan ce ac e e ec uée, la séman ique es é i iée (sidin i siù a siu jas;
s a ýdin i s ã o s a ýbininkai, (nu)kisdin i nù ke a (gál ą) bùdelis e . .). on
s'e o ce de donne aiškių ilius acinių exemples, dans lesquels se ai in oqué un
en i é ayan le pou oi d'o d e ou addi ionnellemen é eikš as ac eu ,
physiquemen e ec uan commandée (įsaky ą, liep ą, p ašy ą e c.) ac ion, ou
pasakoma que el ac e es e ec ué dans des se ices eikiančioje įmonėje
(di b u ėje, aisykloje, a eljė e pan.), exemple.: liẽdin i, liẽdina, liẽdino ksm. [p p.],
ledin i, ledina, ledino (ką) ūpin is, o dni , que qui (pp . maî ai) lie ų4: Kùnigas
s a ýdino bažnýčią, liẽdino a pùs. Į ob ó ėliai s e im aũčiai a pùs išsi èžda o e
de j liẽdinda o pa ánkų s edinius. | sng . (ką, kame): Añ kapius liẽdinomės pamiñklų
di b ù ėse. Bien que ce e maniè e de dé ini ion cons i ue sou en un a i icielles,
nonna u ales, longue langue d'imp ession, cependan les néphilologues es plus
comp éhensible que des ai si ines no a ion e é é ences à un mo ondamen al
(Nak inienė 2000: 2122; 2006: 24). 1 lEN El. Pa ūpina oi es exemples de ges majodžių
dans les dic ionnai es
DZ6e lKŽebŽ
áusdin i, ~a,
~o p p.
aus i
1. ~imas áusdin i, ina, ino cu .
(1)
aus i 1:
T abine ai lai elį, auddine ai le
zèglël KlpD44. | e l. . : Elles déjà
nebesiausdina aucun penknyčių,
ipsinių, blakyčių sijonų I.simon.
áusdin i, áusdina, áusdino
ksm. [p p.] (ką, pas quoi, à
qui) p end e soin, commande , que quoi
(pp . audėja) aus ų (1 .): Jos
ausdina do anóms gobelèną
chez ga sią eks ilininkę. | sng .
(ką): Áusdinausi lo ã hose
sių e zaúolaidų komplèk ą.
4 Voi an . le isnašą.
Les
Langues Kul u | 84 154
DŽ6e lKŽebŽ
káldin i,
~a, ~o p p.
k a l i
3: K. no agą,
pasagą,
a gen
káldin i, ina, ino Š; M
1. cu . 1 kal i 6: Ne doi ça ai e
pie es des kaldin ų
la pie e caldine 399.
2. K cu . 1 kal i 10: Kldin i pasai
J. o p ès nou elle žag elės
dinki no agužius l . No agą a
a e s u ée dans ho no ine ou
quoi): J káldin i s.Dauk. E daomi
pa juchal son a gen dans sa
bb1Mak15,6. Kaldinu žiedelį J.Jabl. J.Jabl. J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.
[...] Kaldink b ai į pa eže ai į
N174. Nekldinki žiedužėlio,
nemušdinki a dužėlio JV74. [...]
káldin i, káldina, káldino
ksm. [p p.] (ką, kame) ūpiniš
bb12Moz20,25. is, comme e que qui (pp .
maî es) kal es (3 .): K ỹžių
ž akidès káldinome me ãlo gus
kaldi b ù ėse. | neig. (ko): Žied
neáldinsime, piksime gã
ka dă kal us. | sng . (ką, pas
e a lę dinasi chez ju elỹ
e e kaldin i komplèk ą.
s a ýdin i, s a ýdin i
~a, ~o 3. Nd cu Ž.
p p. s a y i:
Namus s.
| sng . :
~ is la maison.
~imas(is) nou eauxus s aldus J.
(1)
(y i), ina, ino [...]
s a y i 5: s a dink
Ponas il ą s a y soinin is,
dina J.Jabl. Vy au as s a ydino
dans di e s end oi s li u os
chias a1884,22. | e l. . NdŽ,
Nous maison neis a di nam,
im a gen M j. Le g andji
(ko): d a inai es pa ie soi
nesis a ýdinsime, dinosi,
miš. [...]
s a ýdin i, s a ýdina,
s a ýdino ksm. [p p.] (ką, qui)
o dy i, que qui
(pp . s a ybininkai) s a y ų:
Ki che-Jiẽ nãmą s a ýdina dùk e iai.
DŽ1: | sng . (ką): Kaimýnas žãda
neus a ýdin is nou eùs kinius
li uu os pãs a us. | neig. sng .
ūmus s a y-Nãmo
segdami classicizmo s iliuge iaũ piksime bù ą.
Pa ūPINaMJ VEIKsMaŽoDŽI
Va osENos YPa Ybs
Va osenos a e é e nenuoseklumas Pa ūpinamieji eiksmažodžiai ce seno inė, cependan
nyks an i, u ilisée nenuosekliai5 e en ée p ése e bend inės kalbos eiksmažodžių g u5
lie u ių kalbos ins i u e 2004 m. é ie 26 d. Au semina des aduc eu s e édi o ių,
l'au eu de l'a icle a e ec ué nedidelę o alinę apklausą. des pa icipan s du séminai e a
é é demandée si ils pa lan (ne éc i an , édaguan ou e san ) eux-mêmes u ilisai
eiksmažodžius sidini

G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne
155 pė. DŽ3 Su les 95 pa ūpinamųjų eiksmajodžių (incluan a an délins),
a lek ées DŽ3k moyens, Vy au as Didžiojo uni e si e o Kompuu e inės ling
is ikos cen o Daba inės lie u ių kalbos eks yno données, accessibles
pa in e ne ą, au es sou ces de langue In e ne , ou an paieškos į ankiu
h p://www.google.l , con i me non de ous leu a oseną. Pa exemple, ne
ou e pas de nou eaux ad e be pikdin i exemples, bien qu'une elle si ua ion
aux emps ac uels se ai ou possible, disons: pikdin i sklỹpą snui (pe
in e pininką), pikdin is bù ą ( i an à l'é ange e manda us d augę) e e c.,
e dans les dic ionnai es (DŽ26e, lKŽ e lKŽe) eiksmaž pikdin i ilius odisé
seulemen pa des exemples au os: pikdin i, ~a, ~o p p. p i k i 1: Di bdinsiu
žag elę, ~siu jau ukus, kaldinsiu no agėlius (d.) (DŽ26e).
pi kdin i (y i), ina, ino
1. cu . pi k i 1: Di bysiu žag elę, pi kdysiu jau ukus, kaldysiu no agelius KlpD44. ou achkdinas
cou ikėlį? ou donnes do elėl? JV218 (lKŽe). À p ésen bŽ son 107 pa ūpinamieux ac ionsmajodji,
don 39 nep iešdėliniai: áusdin i, da ýdin i, d bdin i, gabéndin i, g iáudin i, g sdin i, kál din i,
ká din i, kãsdin i, šauldin i, kẽpdin i, kipdin i, kisdin i, kùldin i, kù din i, k iðs din i, ledin i,
máldin i, mẽgzdin i, mšdin i, né din i, nẽšdin i, plkdinù i, áudin i, šàudin i, sidin i, sidin i,
skélindin i, šàudin i, s a ýdin i, šàudin i, šúdin i, édin i, édin i, eindin i, eindin i, audin i,
aisin i. De ceux-ci dans Dažninį ac uelle éc omosios langues li uaniennes dic ionnai e es
en é seulemen kál din i, sidin i, s a ýdin i (G umadienė, Žilinskienė 1998). Puisque le g oupe
des ac esmajoodjs pa ūpina i s es maža, g e a leu son u ilisés similai si ua ions
signiškian ys au es pa a ieji (ne pa ūpinamieji) eiksmajoodžiai, quoique e uneis, e au es
occasions les a aux n'e ec ue pas eux mêmes les commandeo ai, e les spécialis es du
domaine conce nés: siu ėjai, s a ybininkai, ki pėjai e e c., e s a ýdin i, clai emen pou la
même si ua ion, i. i., quand o ai dans la ê e que le suje ne siu a ou s a o, e les a aux
зазаказо и за них. on é é p oposés 3 a ian es de éponse: Visada a oju, Ka ais a oju,
Niekada ne a oju. les pa icipan s du séminai e, épondan posi i emen , haussaien la main.
Au suje du e be sidi iun a is on décla é 29 pa icipan s au séminai e: isada j'u ilise 14 (48
%), pa ois j'u ilise 4 (14 %), jamais ne j'u ilise 11 (38 %). Au suje du e be s a ýdin i, 24
pa icipan s au séminai e on exp imé leu opinion: isada us oju 6 (25%) ; ka ais us oju 16
(67%) ; ne ais pas us oju 2%. le ai que des spécialis es aduc eu s e édi eu s, don les
ac i i és dépenden ès commun inée Li uanies langue condi ioné, men ionnés
eiksmažodžius eux schnekamojoje pa boje u ilisai pas ous ou i éguliè emen , ne con i me
ce que pa ūpinamųjų eiksmažodžių a osena commun inée Li uanies pa boje n'es pas ès
épandue.
156 Kalbos Kul ū a | 84 exemple: sidin i, mais aisý i, upin i, siaũ in i (pál ą);
s a ýdin i, mais dans eñg i, m y i (nãmą); kipdin i mais shukúo i, ga banó i,
pláu i, pain ý i (pláukus). N'es -ce pas sou en ces ac ionsmajodjis u ilisés
en une ph ase, comme. : Pa ois dans la cou ykles c iezi e les hommes.
cependan ils n'on pas l'in en ion quelque chose de seūdne , géné alemen
eulen se ixe des ê emen s (G); Seūdin is une nou elle obe ou épa e
ieille? Pa ūpinamieji eiksmajodžiai son u ilisés pas a ec ous les p édėlia.
Pa exemple, DŽ3 es donnée áusdin i, isáusdin i, mais n'y a p i(si)áusdin i; des
données u i ée eiksmažodžiui pa ašýdi i, mais leu s, appa y , ne u ė a
eiksmažodžiui ašýdi i (pas a asis déjà men ionné DŽ5e6e) e e c. Non de
ous le ondemen des signi ica ions de l'ac ionsmawo d son ai es les
co espondan es pa ūpinamoses signi ica ions. Pa exemple, mẽgzdin i
(mezginius) es pa ūpinamoji signi ica ion, e agukai mẽzga, žieda заsmezga
n'a pas de pa ūpinamųjų co espondmen de.
P é alence a mėse
Ne iksli pa ūpinamųjų e leu s ondamen aux (pada omųjų) eiksmažodžių
a osena es appa ue enco e e en aison du ai que g ande pa ie de la
popula ion li ua os ne sai , ce que pa ūpinamieji eiksmažodžiai signi ie, ca
leu s pa a mēs na oises en n'on pas. c'es p incipalemen eas e n e sud
des aukš aičiai. Pada omųjų eiksmažodžių a osena au lieu de bend inės
kalbos pa ūpinamųjų pa ois ixée e lKŽ bei lKŽe, exemple.: si i [...] 2. oi
siūdin i 1 (illus ée ph aseaux de Kupiškio, odūnios, sk ebo iškio, E ž ilko,
Miežiškių, Meškuičių, apso, J. Ka dely ės knygos Ge ėčių a mė, p. 78 e J.
Paukš elio aš ų (lKŽ XII 631). Sui an ce si i siūdin i (lKŽe) p eceden , quand
lexiquog aphiquemen o donnismai ondamen al (pada omojo) a osena de
l'ac e- e be pa ūpinamie signi ica ion, peu -ê e e bŽ se ai possible de
pose gi analogie: pa ūpinamieux co espondmenis con enan des a icles
d'ac ions- e bes ondamen aux addi ionnellemen donne une signi ica ion
sépa ée comme a ian du pa ūpinamioz ou de sa signi ica ion pa ūpinamioze. :
Siu úosi pál ą siu ỹkloje (pas gẽ ą siu ją). ce n'es pas seulemen
ins au e ien la si ua ion exis an e e épond aien à une g ande pa ie des
consomma eu s de langue commun ines in e eses, mais e aide aien le
dic ionnai e lec eu s à décou i , qu'es pa ou inamasse un ac ionmajo . Sud
e eas e n aukš aičių ilniškių pa a mėse anzi y iniai eiksmažodžiai su
p iesaga -in i nebūna pa ūpinamieji. Leu s signi ica ions coïnciden
géné alemen a ec des signi ica ions des ac ionsmajodžių ondamen aux des langues commun ines co espondan es (Nak inienė 1997: 154162), exemple. :
G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne
157 pikdin i (y i), ina, ino [...] 2. . ache e i: landžioja en an s po o as, keli
nes pa lupa, ubašką palupa, e u pikdin enco e lz. Pikdin a laška lz. (anyjie)
pik di no suc e des pigiau lz. Kūgį pecha, u gun eža, o be nėkai pikdina
lKKIII204(lz) (lKŽe).
Le plus la gemen pa ūpinamieji ac ionsmažodžiai u ilisés žemaičių, ne e ai
aka ų aukš aičių (su alkiečių), a ai šiauliškių, qui se limi en a ec žemaičiais,
se ou an de ces pays ainsi que de Mažosios lie u os kilusių au o ių
aš uose, ces pays-là assemblées dans des ecueils de nau osakos. dans les
ieux éc i s d'eux bu a où qui plus e di e si esnių.
Pama inis ac ionmajodis plu ô que
pa ūpinamojo ac ionmajodis
Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DlKG 2006: 287) indique que šnekamojoje
kalboje pa ois inclins ama leu s (pa ūpinamųjų eiksmažodžių G. N.) ne a o i,
saky i siū is pal ą, auuo sakius siūdin is pal ą. Ma ces ac ions ma quen des
ac ions habi uelles e de la snèche si ua ion pa ois de soi-même é iden (ou
n'impo e) qui les e ec ue a; ce ac eu qui s'assu e que l'ac ion soi e ec uée,
es ici plus impo an que celui qui e ec ue e ec i emen l'ac ion (lKM 1976: 110).
Sou en ainsi ne seulemen di , mais aussi éc i . co espondan s ondamen aux
(pada omaisiais) ac ionsmajoodžiais eiškiamas si ua ion la pe cep ion dépend
sou en du con ex e, exemple., a s a ý i apléis ą pãs a ą peu eikš i e
di ec inius ac ion du p op ié ai e, e pa ūpinamąją si uaciju, quand e ec ue les
a aux son pasamu és cons uc eu s. Même si la séman ique du suje indique
clai emen que celui qui y es signi ié ne a aille lui-même d'un a ail physique,
sou en pa o ojan ondamen al (pada omasis), e non pa ūpinamasis
ac ionmajodis, exemple. : Didkas pas ã ė (// pas a ýdino) mus. Veiksmažodis
cons ui ý i pa a i même k uopščiai p épeg ame ado ėly, dans lequel en
pa lan de aldo ą se ai mieux choisi le p incipal a ian de no me pa ūpinamąjį
eiksmažodį pas a ydin i (pa y aškin s aipsnio au o ės), exemple. : Ou e la
g ande mu aille, il (Cin Ši Ch ang Di in odui e G. N.) cons uî palaus, lesquels
con enaien 10 000 pe sonnes. 700 000 p isonnie s de gue e e pašauk es als ieux
cons uè en son éno minique ca e uné ai e (Pasaulis I 210).
Il exis e e plus de ce ype de a osène cas (sa ičiū ė 1985;
sa ičiū ėNak inienė 1995). É onnammen , que similai es Ku a y ų
a osenos phénomškiniai obse e non seulemen les Li uiniens, mais aussi
les langues inomies e no egų ( acke ičienė 2001: 29; 2002: 138, 142144).
Les
Langues Kul u | 84 158
Pa ūpinamasis ac ionmajodis au lieu du ondamen inis ac ionmajodis
Nesu okian pa ūpina oi es e ondamen inių (pada omųjų) ac ionmajodžių
di é ences, pa ois pa a ojami pa ūpinamieji eiksmajodžiai nusaky i
si ua ions, où le suje lui-même e ec ue ac ion, exemple.: siu ja sidina (=siù a)
kos iu m lį e pan. Bien elle a osena peu à peine ê e jus i iée en
commun inée langue, ses cas son зафиксирована a mėse, например: mẽgzdin i
(y i), ina, ino [...] 3. . megz i: a déjà i homme i mgzdini gan s? Kz . Da j'ai gob ū ą
..., mezgėjėlių megzdin ą JV416. | e l. . : Žakie uką commencei mgzdy is Kz
(lKŽe); numgẽzdin i [...] 2. . numegz i: Numgzdino žmogui jakę Kz (lKŽe).
G eičiausiai anašus l'u ilisa ion du e be pa ūpinamojo dans une signi ica ion
nonūpinamąja es зафиксировано и J. Jablonskio en no é sen ence: s a ýdin i [...]
3. [...] Dans les illes ès bonne paie cons uydin ies k osnys J. Jabl
(lKŽe).
Polinkis dans el ype neikslią a oseną, comme indiquen In e ne , la p esse e
shnekamosios langue en iydžiai, pa iculiè emen ca ac é is ique eiksmažodžiui
káldin i, bien que le lieu du a ail co espondan soi appelé (monè ų, medãlių)
kalyklà, e non kaldyklà. Va ojan déc i end i ées e n'ayan pas de con ex e plus
dé aillé, de ien neaišku, ce qui u ima dans la ê e sakan (éc an ) káldin i k ỹžių,
medãlį, mone às, pamiñklą, pnigus e e c. commandeimas kal i k ižių, medalį, mone as,
paminklą, pinigus ou commandeymo exécu ion, . y. conc e us a ail des
spécialis es. ci-ap ès p ésen an dans l'exemple du con ex e oi , que l'on pa le de
conc e s ac ions physiques, donc de ai ê e pa a is ondamen inis (pada omasis)
eiksmajodis nukál i (pa yškin a s aipsnio au o ės): Daugelį domino selon l'ano inio
modelį ab iqué coin de kalimo p ess. Fo oi à a e s lui un loqiu kūju e pa lui
même s'igage l'a gen pou ai chacun pano ėjęs [...]. Qui oulai , pou ai ici même
s'app end e kal ys ės ama o e peu même quelque quoi nukaldin i (= nukal i) son
bienimaie. (lŽ 2004 06 02: 24). Beaucoup qui oulaien nusikaldin i (= c imin i) monigėlį
(pa ašas po nuo auka; là même). Tau odailininkai Mies o dienos š en ėje kaldins (=
kals) e ie inę aliu ą ( : le u os y as, 2001).
Néanmoins le ondemen du e be gu i plu i eikšmiškumas, n'ayan pas
dans la ph ase obje , peu soule e des maléškumų, ce qu'on a dans la ê e gu i inį į