Parūpinamieji veiksmažodžiai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

150 La langue Kul u | 84 GERTRŪDA NAKTINIEN ins i u des langues li uaniennes Pa ūPINaMIEJI VEIKsMaŽoDŽIAI BENDRINS LIETUVI KALBOS OKODYNE EsmINIAI OKOJIAI: bend inė kalba, pa ūpinamieji eiksmažodžiai, a osena, no minimas, dic ionna sVaDINs Pas a Lie u os kalbos ins i u o leksikog a ijos cen e p épa an Bend inė į lie u ių kalbos žodyną ( oliau bŽės) son p écisées quand les no mes communines, les ai s, leu p ésen a ion. Une des eiksmažodžių g upių, bien e negausi, cependan posean des di icul és commun inées aux u ilisa eu s de la langue, langues cul u puoselė ojams e lexynininkams, son pa ūpinamieji eiksmažodžiai. Les g ammai es ac uelles de la langue li uanienne pa ūpinamieji eiksmažodžiai son considé és anzi y inių eiksmažodžių a maina, souligne- -on que ce a ski a, bien qu'ayan eçu signi icminė g oupe, ayan des o mes yškių dis inc i s signes (DlKG 287; lG 226). Ili son ai s de anzi y inių eiksmažodžių a ec p éesage -din i e ma quen ac ion, pa lequel p end a soin, que quelque chose se p oduc ų, se ai ai e des au es ac eu s. Plg.: s a y i namą: s a ýdin i namą (pasi elkus cons ucybininkus, meis us), kal i žiedelį: káldin i žiedelį (pas kal į), áus i juos ą: áusdin i juos ą (pas audėją) (DlKG 287). Comme posi i e, pa ūpinamieji (ku a y iniai) eiksmažodžiai aussi appelés nonikiamaisiais p iežas iniais eiksmažodžiais. Leu s aiblesses ondemen de l'ac ion ac i e (le plus sou en sek en y inės eikšmės) eiksmažodžiai (DiKG 399). saKINI a ec Pa ūPINaMaIsIaIs VEIKsMaŽoDŽIaIs KoMPONEN YPa Ybs E l EKsIKoG aFINIo Pa EIKIMo sKI uMaI En aison des pa icula i és o males e séman iques des ac ionsmoodžių pa ūpinalnych, leu s c i è es de dis inc ion du causa i s e au es ac ionsmoodžių éc i a nemažai (lKG II 265 25, Jakulienė 1975; Paulauskienė 1979: 12, 1994: 286; lKM 265 G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 151 110, sa ičiū ė 1984: 7378, 1985: 236251, 1986: 206209, 1995: 129141 e k .). sans au es impo an s c i è es de o me e de séman ique, basé su F id icho Ku šaičio, Jono Jablonskio, au es au eu s de a aux (Ku scha 1876: 122; Jab lonskis I 289; lKM 110), le plus impo an des ai s dis inc i s des ac es-majo s de pa ūpinemen s es considé é comme le p ésence d'un suje supplémen ai e, . y. en e le suje , à un ni eau p o ond, e pa ois e su le ni eau de la ku a Ku cija ( . y., du mo a ec l'ac e-majo ). lKŽ e DŽ2 données à la base on é é é udiées les ca ac é is iques séman iques des composan s de ni eau p o ond du ku a ion sakinių, é abli le dėsningumai d'ha monisa ion séman ique (seman ines de mės) (sa ičiū ė 1985: 236251). Pa mi eux éme geai (ž . len elę Ku acijos sakinių giliojo lygmens seman inis de inimas, là même, p. 239) ois p incipales si ua ions, qui peu en ê e déc i es elles pé iph azées: 1) ‘le suje ayan le pou oi de commandemen p end soin, commande, que qui (se ns, budelis e e c.) quoi e aî , exemple. : Le oi lui la ê e a nubisdine; 2) ‘užsako (c'es -à-di e quelqu'un qui ne sai ou auquel il es di icile de e ec ue un ce ain a ail) s'occupe, зазаказе, que qui ( ammen os s i s, ama o specialis , meis as, e c.) quoi pada y ų, comme: áusdin i (juos as), d bdin i (an kapį), káldin i (k yžių), mẽgzdin i (megz inį), sidin i (ba us, pal ą), s a ýdin i (namą, bažnyčią, ūmus), ašýdin i ( es amen ) e pan. ; Vyskupas cons ui ýdino l'église; 3) ‘koks soi pe sonne s'occupe, demande, di es, que qui (koks soi l'in e médiai e) quoi aise ai , exemple.: sisdin i (laišką) e pan. Comme mon é bŽ les données ecueillies pou les a icles dic ionnai es, bend ines langues a osenoje es e p incipalemen du second e quelque peu du oisième pog upio pa ūpinamųjų eiksmažodžių. Le p emie pog upio ac ionmajodžiai e lè en passé éali és e leu s u ilise géné alemen en éc i an ou acon an su seno ę. sakiniuose a ec pa ūpinamaisiais eiksmažodžiais daik ą, ma e iálą ou abs akciju eiškian ys mo s géné alemen neúžima suje o a pininko pozicije. ou an un au e exemple de ce ype es in e médiai e en e ku a ion e kauza ion: ac ionmaudi ion sdin i signi ica ion, u ilisée en chimie, DŽ36e es considé ée pa ūpinamąja, e lKŽ, lKŽe e bŽ causine, exemple. : Le sul u e d'acide es u ilisé pou les mé aux [sdin i] (DŽ26e). Considé an di e s c i è es dis incamosiens, ac ionsmažodžiai pažndin i, ekdin i, žiódy i, DŽ considé e pa ūpinamaisiais, bŽ son p ésen és comme aisons. Bend inės lie u ių kalbos o donnance, basé su bŽPP e bŽIn exigences, au nomžio kas ques ions s'essaye indiqué le p incipal e akul a i ųjį 152 Kalbos Kul ū a | 84 eiksmažodžių junglumą, cependan les deux espèces de junglumo une de l'au e pa des moyens quelconques o mels ne dis inguen pas. Bend inės lie u ių kalbos žodynui beaucoup pasi a naujančiame Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodyne (sližienė 2004: 35) indique le seul pa ūpinamojo eiksmažodžio siūdin i, ~a, ~o (pa)5 pasi ūpin i, kad kas ų siū le p incipal e skliaus elios p ésen és acul a y usis junglumas: Nom (D) (Genė) (Ac) (Ac) [C P B O] ainsi que les ac es de la onc ion Hum: Nom Da Anim +_ Anim pas accGenėAnim1. Les ca ac é is iques junglume s'illus en pa ces ph ases: D abužius mama lui siūdindai chez le illage siu ėją; De ce milelio j'ai ai ood un homme cos ume; Pasiūdink des meubles en elangalus; Pas quoi siūdinai kamanas? ; Ku pes pa en s siūdindaien , ne ache aien (sližienė 2004: 35). Paignonne- -on que Vie oj pasacc dans la ph ase peu ê e loc, ma quan le lieu, dans laquelle a aille la cou u e pe sonne, exemple. : Išeigines obes ce aines dames suggdinasi siu ykloje. (2oji no e, sližienė 2004: 35). Comme p é end Nijolė sližienė, sang ąžinių pa ūpinamųjų eiksmažodžių junglumas esminių ski umų nuo nesang ąžinių ne u i: sang ąžinio eiksmažodžio siūdin is usage di è e seulemen en ce que dans la ph ase nebūna naudininko, lequel a s oja sang ąžos a iksas -s(i) (pas a ojo peu en o ce signi ica ion en sai i a džio o me p op e), exemple. : Depuis o ų kailių pasisiūdinau (sau) nou eauxus cailinius. (1oji no e, sližienė 2004: 35). su la base des susmen ionnés pa ūpina oi es ac ionsmajoodjies eche ches e dé aillée ac ionmajoudi sidin i connexion analyse, bZ o mulé el ac emajoudi sidin i a icle2: sidin i, sidina, sidino ksm. [p .]3 (ką, kam, kame) p end e soin, o donne , que qui (pp . siu a eu , ba siu ys) sugge ai : Sidinu ý ui cos umeùmą siu ỹkloje. | sng . (pas quoi): Pas j daũg kàs sidinasi. Naba a o ankiáusias mẽ es sidin is áikome núolaidą. | sng . (ką, kame, pas quoi, de ko): Sidin is (sau) o opèdinée ã alynée. Sidinuosi pál à du liggaũs kašmỹ o áudinio. Hie suknę suknẽlę elle sidinosi mòdèles namuosè chez gasų dizáine į. Pasili a sidissan lia as à óãpijums, quiõs j nùu i pas enco e. | sng . neig. (ko): Nemgs u indi idualia sidin is d abùžių, acquisyjù ga a . 1 a agen ( onc ion de éalisa eu de l'ac ion); C cauza o ius; P pa ien ( onc ion du po é d'obje à ac ion, é a os); b bene icien as (ad essea o, des ina ai e, onc ion du dé en eu ); o sou ce ( onc ion d'ac ion, sou ce de l'é a , condi ion ini iale); agen cauz aca o ius; + anim i is obje , a ec pe sonne; anim dé us obje ; Hum pe sonne ( . p. pe sonnes collec i , ins i u ion e e c.) (sližienė 2004: 6). 2 Voici ci és ce a icle de l'au eu 2003 m. éc i e, plus a d complé e e co ige , Klemen inas Vosyly ės edaguo i pa ūpinamųjų eiksmažodžių bŽyn žodiniai s aipsniai. Galu inai su edaga us le dic ionnai e, ils peu en change is. 3 Pažyma [p p.] (= pa ūpinamasis eiksmažodis) bŽ ex e ac uellemen es consac ée paieškos eikalams. G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 153 Bend inės lie u ių kalbos žodyne p ésen an pa ūpinamuosius eiksmažodžius, abandonnée le ocynų naudo ojams di icilemen comp éhensible mode é é odinio, quand ces eiksmažodžiai neaiškinami, mais seulemen pãžyma p p. (pa ūpinamasis eiksmažodis, DŽ16e), cu . ( e bum cu a i um, pa ūpinamasis eiksmažodis, lKŽ, lKŽe) liésjami a ec pama iniais eiksmažodžiais ou leu s signi icmées. Bend inės Li uanien langue dic ionne applique la o mule de dé ini ion pasi ūpin i (užsaky i, įsaky i, liep i, p ašy i e e c.), que qui (géné alemen un el domaine specialis ) e ai ce qui ce di au mo ondamen al. dé ini ion dans un nom j'ai qui pasakie, que es l'au e ac eu , qui physiquemen e ec ue ku uojamą ac ion. Si possible, du mo , indiquan ce ac e e ec uée, la séman ique es é i iée (sidin i siù a siu jas; s a ýdin i s ã o s a ýbininkai, (nu)kisdin i nù ke a (gál ą) bùdelis e . .). on s'e o ce de donne aiškių ilius acinių exemples, dans lesquels se ai in oqué un en i é ayan le pou oi d'o d e ou addi ionnellemen é eikš as ac eu , physiquemen e ec uan commandée (įsaky ą, liep ą, p ašy ą e c.) ac ion, ou pasakoma que el ac e es e ec ué dans des se ices eikiančioje įmonėje (di b u ėje, aisykloje, a eljė e pan.), exemple.: liẽdin i, liẽdina, liẽdino ksm. [p p.], ledin i, ledina, ledino (ką) ūpin is, o dni , que qui (pp . maî ai) lie ų4: Kùnigas s a ýdino bažnýčią, liẽdino a pùs. Į ob ó ėliai s e im aũčiai a pùs išsi èžda o e de j liẽdinda o pa ánkų s edinius. | sng . (ką, kame): Añ kapius liẽdinomės pamiñklų di b ù ėse. Bien que ce e maniè e de dé ini ion cons i ue sou en un a i icielles, nonna u ales, longue langue d'imp ession, cependan les néphilologues es plus comp éhensible que des ai si ines no a ion e é é ences à un mo ondamen al (Nak inienė 2000: 2122; 2006: 24). 1 lEN El. Pa ūpina oi es exemples de ges majodžių dans les dic ionnai es DZ6e lKŽebŽ áusdin i, ~a, ~o p p. aus i 1. ~imas áusdin i, ina, ino cu . (1) aus i 1: T abine ai lai elį, auddine ai le zèglël KlpD44. | e l. . : Elles déjà nebesiausdina aucun penknyčių, ipsinių, blakyčių sijonų I.simon. áusdin i, áusdina, áusdino ksm. [p p.] (ką, pas quoi, à qui) p end e soin, commande , que quoi (pp . audėja) aus ų (1 .): Jos ausdina do anóms gobelèną chez ga sią eks ilininkę. | sng . (ką): Áusdinausi lo ã hose sių e zaúolaidų komplèk ą. 4 Voi an . le isnašą. Les Langues Kul u | 84 154 DŽ6e lKŽebŽ káldin i, ~a, ~o p p. k a l i 3: K. no agą, pasagą, a gen káldin i, ina, ino Š; M 1. cu . 1 kal i 6: Ne doi ça ai e pie es des kaldin ų la pie e caldine 399. 2. K cu . 1 kal i 10: Kldin i pasai J. o p ès nou elle žag elės dinki no agužius l . No agą a a e s u ée dans ho no ine ou quoi): J káldin i s.Dauk. E daomi pa juchal son a gen dans sa bb1Mak15,6. Kaldinu žiedelį J.Jabl. J.Jabl. J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J.J. [...] Kaldink b ai į pa eže ai į N174. Nekldinki žiedužėlio, nemušdinki a dužėlio JV74. [...] káldin i, káldina, káldino ksm. [p p.] (ką, kame) ūpiniš bb12Moz20,25. is, comme e que qui (pp . maî es) kal es (3 .): K ỹžių ž akidès káldinome me ãlo gus kaldi b ù ėse. | neig. (ko): Žied neáldinsime, piksime gã ka dă kal us. | sng . (ką, pas e a lę dinasi chez ju elỹ e e kaldin i komplèk ą. s a ýdin i, s a ýdin i ~a, ~o 3. Nd cu Ž. p p. s a y i: Namus s. | sng . : ~ is la maison. ~imas(is) nou eauxus s aldus J. (1) (y i), ina, ino [...] s a y i 5: s a dink Ponas il ą s a y soinin is, dina J.Jabl. Vy au as s a ydino dans di e s end oi s li u os chias a1884,22. | e l. . NdŽ, Nous maison neis a di nam, im a gen M j. Le g andji (ko): d a inai es pa ie soi nesis a ýdinsime, dinosi, miš. [...] s a ýdin i, s a ýdina, s a ýdino ksm. [p p.] (ką, qui) o dy i, que qui (pp . s a ybininkai) s a y ų: Ki che-Jiẽ nãmą s a ýdina dùk e iai. DŽ1: | sng . (ką): Kaimýnas žãda neus a ýdin is nou eùs kinius li uu os pãs a us. | neig. sng . ūmus s a y-Nãmo segdami classicizmo s iliuge iaũ piksime bù ą. Pa ūPINaMJ VEIKsMaŽoDŽI Va osENos YPa Ybs Va osenos a e é e nenuoseklumas Pa ūpinamieji eiksmažodžiai ce seno inė, cependan nyks an i, u ilisée nenuosekliai5 e en ée p ése e bend inės kalbos eiksmažodžių g u5 lie u ių kalbos ins i u e 2004 m. é ie 26 d. Au semina des aduc eu s e édi o ių, l'au eu de l'a icle a e ec ué nedidelę o alinę apklausą. des pa icipan s du séminai e a é é demandée si ils pa lan (ne éc i an , édaguan ou e san ) eux-mêmes u ilisai eiksmažodžius sidini G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 155 pė. DŽ3 Su les 95 pa ūpinamųjų eiksmajodžių (incluan a an délins), a lek ées DŽ3k moyens, Vy au as Didžiojo uni e si e o Kompuu e inės ling is ikos cen o Daba inės lie u ių kalbos eks yno données, accessibles pa in e ne ą, au es sou ces de langue In e ne , ou an paieškos į ankiu h p://www.google.l , con i me non de ous leu a oseną. Pa exemple, ne ou e pas de nou eaux ad e be pikdin i exemples, bien qu'une elle si ua ion aux emps ac uels se ai ou possible, disons: pikdin i sklỹpą snui (pe in e pininką), pikdin is bù ą ( i an à l'é ange e manda us d augę) e e c., e dans les dic ionnai es (DŽ26e, lKŽ e lKŽe) eiksmaž pikdin i ilius odisé seulemen pa des exemples au os: pikdin i, ~a, ~o p p. p i k i 1: Di bdinsiu žag elę, ~siu jau ukus, kaldinsiu no agėlius (d.) (DŽ26e). pi kdin i (y i), ina, ino 1. cu . pi k i 1: Di bysiu žag elę, pi kdysiu jau ukus, kaldysiu no agelius KlpD44. ou achkdinas cou ikėlį? ou donnes do elėl? JV218 (lKŽe). À p ésen bŽ son 107 pa ūpinamieux ac ionsmajodji, don 39 nep iešdėliniai: áusdin i, da ýdin i, d bdin i, gabéndin i, g iáudin i, g sdin i, kál din i, ká din i, kãsdin i, šauldin i, kẽpdin i, kipdin i, kisdin i, kùldin i, kù din i, k iðs din i, ledin i, máldin i, mẽgzdin i, mšdin i, né din i, nẽšdin i, plkdinù i, áudin i, šàudin i, sidin i, sidin i, skélindin i, šàudin i, s a ýdin i, šàudin i, šúdin i, édin i, édin i, eindin i, eindin i, audin i, aisin i. De ceux-ci dans Dažninį ac uelle éc omosios langues li uaniennes dic ionnai e es en é seulemen kál din i, sidin i, s a ýdin i (G umadienė, Žilinskienė 1998). Puisque le g oupe des ac esmajoodjs pa ūpina i s es maža, g e a leu son u ilisés similai si ua ions signiškian ys au es pa a ieji (ne pa ūpinamieji) eiksmajoodžiai, quoique e uneis, e au es occasions les a aux n'e ec ue pas eux mêmes les commandeo ai, e les spécialis es du domaine conce nés: siu ėjai, s a ybininkai, ki pėjai e e c., e s a ýdin i, clai emen pou la même si ua ion, i. i., quand o ai dans la ê e que le suje ne siu a ou s a o, e les a aux зазаказо и за них. on é é p oposés 3 a ian es de éponse: Visada a oju, Ka ais a oju, Niekada ne a oju. les pa icipan s du séminai e, épondan posi i emen , haussaien la main. Au suje du e be sidi iun a is on décla é 29 pa icipan s au séminai e: isada j'u ilise 14 (48 %), pa ois j'u ilise 4 (14 %), jamais ne j'u ilise 11 (38 %). Au suje du e be s a ýdin i, 24 pa icipan s au séminai e on exp imé leu opinion: isada us oju 6 (25%) ; ka ais us oju 16 (67%) ; ne ais pas us oju 2%. le ai que des spécialis es aduc eu s e édi eu s, don les ac i i és dépenden ès commun inée Li uanies langue condi ioné, men ionnés eiksmažodžius eux schnekamojoje pa boje u ilisai pas ous ou i éguliè emen , ne con i me ce que pa ūpinamųjų eiksmažodžių a osena commun inée Li uanies pa boje n'es pas ès épandue. 156 Kalbos Kul ū a | 84 exemple: sidin i, mais aisý i, upin i, siaũ in i (pál ą); s a ýdin i, mais dans eñg i, m y i (nãmą); kipdin i mais shukúo i, ga banó i, pláu i, pain ý i (pláukus). N'es -ce pas sou en ces ac ionsmajodjis u ilisés en une ph ase, comme. : Pa ois dans la cou ykles c iezi e les hommes. cependan ils n'on pas l'in en ion quelque chose de seūdne , géné alemen eulen se ixe des ê emen s (G); Seūdin is une nou elle obe ou épa e ieille? Pa ūpinamieji eiksmajodžiai son u ilisés pas a ec ous les p édėlia. Pa exemple, DŽ3 es donnée áusdin i, isáusdin i, mais n'y a p i(si)áusdin i; des données u i ée eiksmažodžiui pa ašýdi i, mais leu s, appa y , ne u ė a eiksmažodžiui ašýdi i (pas a asis déjà men ionné DŽ5e6e) e e c. Non de ous le ondemen des signi ica ions de l'ac ionsmawo d son ai es les co espondan es pa ūpinamoses signi ica ions. Pa exemple, mẽgzdin i (mezginius) es pa ūpinamoji signi ica ion, e agukai mẽzga, žieda заsmezga n'a pas de pa ūpinamųjų co espondmen de. P é alence a mėse Ne iksli pa ūpinamųjų e leu s ondamen aux (pada omųjų) eiksmažodžių a osena es appa ue enco e e en aison du ai que g ande pa ie de la popula ion li ua os ne sai , ce que pa ūpinamieji eiksmažodžiai signi ie, ca leu s pa a mēs na oises en n'on pas. c'es p incipalemen eas e n e sud des aukš aičiai. Pada omųjų eiksmažodžių a osena au lieu de bend inės kalbos pa ūpinamųjų pa ois ixée e lKŽ bei lKŽe, exemple.: si i [...] 2. oi siūdin i 1 (illus ée ph aseaux de Kupiškio, odūnios, sk ebo iškio, E ž ilko, Miežiškių, Meškuičių, apso, J. Ka dely ės knygos Ge ėčių a mė, p. 78 e J. Paukš elio aš ų (lKŽ XII 631). Sui an ce si i siūdin i (lKŽe) p eceden , quand lexiquog aphiquemen o donnismai ondamen al (pada omojo) a osena de l'ac e- e be pa ūpinamie signi ica ion, peu -ê e e bŽ se ai possible de pose gi analogie: pa ūpinamieux co espondmenis con enan des a icles d'ac ions- e bes ondamen aux addi ionnellemen donne une signi ica ion sépa ée comme a ian du pa ūpinamioz ou de sa signi ica ion pa ūpinamioze. : Siu úosi pál ą siu ỹkloje (pas gẽ ą siu ją). ce n'es pas seulemen ins au e ien la si ua ion exis an e e épond aien à une g ande pa ie des consomma eu s de langue commun ines in e eses, mais e aide aien le dic ionnai e lec eu s à décou i , qu'es pa ou inamasse un ac ionmajo . Sud e eas e n aukš aičių ilniškių pa a mėse anzi y iniai eiksmažodžiai su p iesaga -in i nebūna pa ūpinamieji. Leu s signi ica ions coïnciden géné alemen a ec des signi ica ions des ac ionsmajodžių ondamen aux des langues commun ines co espondan es (Nak inienė 1997: 154162), exemple. : G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 157 pikdin i (y i), ina, ino [...] 2. . ache e i: landžioja en an s po o as, keli nes pa lupa, ubašką palupa, e u pikdin enco e lz. Pikdin a laška lz. (anyjie) pik di no suc e des pigiau lz. Kūgį pecha, u gun eža, o be nėkai pikdina lKKIII204(lz) (lKŽe). Le plus la gemen pa ūpinamieji ac ionsmažodžiai u ilisés žemaičių, ne e ai aka ų aukš aičių (su alkiečių), a ai šiauliškių, qui se limi en a ec žemaičiais, se ou an de ces pays ainsi que de Mažosios lie u os kilusių au o ių aš uose, ces pays-là assemblées dans des ecueils de nau osakos. dans les ieux éc i s d'eux bu a où qui plus e di e si esnių. Pama inis ac ionmajodis plu ô que pa ūpinamojo ac ionmajodis Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DlKG 2006: 287) indique que šnekamojoje kalboje pa ois inclins ama leu s (pa ūpinamųjų eiksmažodžių G. N.) ne a o i, saky i siū is pal ą, auuo sakius siūdin is pal ą. Ma ces ac ions ma quen des ac ions habi uelles e de la snèche si ua ion pa ois de soi-même é iden (ou n'impo e) qui les e ec ue a; ce ac eu qui s'assu e que l'ac ion soi e ec uée, es ici plus impo an que celui qui e ec ue e ec i emen l'ac ion (lKM 1976: 110). Sou en ainsi ne seulemen di , mais aussi éc i . co espondan s ondamen aux (pada omaisiais) ac ionsmajoodžiais eiškiamas si ua ion la pe cep ion dépend sou en du con ex e, exemple., a s a ý i apléis ą pãs a ą peu eikš i e di ec inius ac ion du p op ié ai e, e pa ūpinamąją si uaciju, quand e ec ue les a aux son pasamu és cons uc eu s. Même si la séman ique du suje indique clai emen que celui qui y es signi ié ne a aille lui-même d'un a ail physique, sou en pa o ojan ondamen al (pada omasis), e non pa ūpinamasis ac ionmajodis, exemple. : Didkas pas ã ė (// pas a ýdino) mus. Veiksmažodis cons ui ý i pa a i même k uopščiai p épeg ame ado ėly, dans lequel en pa lan de aldo ą se ai mieux choisi le p incipal a ian de no me pa ūpinamąjį eiksmažodį pas a ydin i (pa y aškin s aipsnio au o ės), exemple. : Ou e la g ande mu aille, il (Cin Ši Ch ang Di in odui e G. N.) cons uî palaus, lesquels con enaien 10 000 pe sonnes. 700 000 p isonnie s de gue e e pašauk es als ieux cons uè en son éno minique ca e uné ai e (Pasaulis I 210). Il exis e e plus de ce ype de a osène cas (sa ičiū ė 1985; sa ičiū ėNak inienė 1995). É onnammen , que similai es Ku a y ų a osenos phénomškiniai obse e non seulemen les Li uiniens, mais aussi les langues inomies e no egų ( acke ičienė 2001: 29; 2002: 138, 142144). Les Langues Kul u | 84 158 Pa ūpinamasis ac ionmajodis au lieu du ondamen inis ac ionmajodis Nesu okian pa ūpina oi es e ondamen inių (pada omųjų) ac ionmajodžių di é ences, pa ois pa a ojami pa ūpinamieji eiksmajodžiai nusaky i si ua ions, où le suje lui-même e ec ue ac ion, exemple.: siu ja sidina (=siù a) kos iu m lį e pan. Bien elle a osena peu à peine ê e jus i iée en commun inée langue, ses cas son зафиксирована a mėse, например: mẽgzdin i (y i), ina, ino [...] 3. . megz i: a déjà i homme i mgzdini gan s? Kz . Da j'ai gob ū ą ..., mezgėjėlių megzdin ą JV416. | e l. . : Žakie uką commencei mgzdy is Kz (lKŽe); numgẽzdin i [...] 2. . numegz i: Numgzdino žmogui jakę Kz (lKŽe). G eičiausiai anašus l'u ilisa ion du e be pa ūpinamojo dans une signi ica ion nonūpinamąja es зафиксировано и J. Jablonskio en no é sen ence: s a ýdin i [...] 3. [...] Dans les illes ès bonne paie cons uydin ies k osnys J. Jabl (lKŽe). Polinkis dans el ype neikslią a oseną, comme indiquen In e ne , la p esse e shnekamosios langue en iydžiai, pa iculiè emen ca ac é is ique eiksmažodžiui káldin i, bien que le lieu du a ail co espondan soi appelé (monè ų, medãlių) kalyklà, e non kaldyklà. Va ojan déc i end i ées e n'ayan pas de con ex e plus dé aillé, de ien neaišku, ce qui u ima dans la ê e sakan (éc an ) káldin i k ỹžių, medãlį, mone às, pamiñklą, pnigus e e c. commandeimas kal i k ižių, medalį, mone as, paminklą, pinigus ou commandeymo exécu ion, . y. conc e us a ail des spécialis es. ci-ap ès p ésen an dans l'exemple du con ex e oi , que l'on pa le de conc e s ac ions physiques, donc de ai ê e pa a is ondamen inis (pada omasis) eiksmajodis nukál i (pa yškin a s aipsnio au o ės): Daugelį domino selon l'ano inio modelį ab iqué coin de kalimo p ess. Fo oi à a e s lui un loqiu kūju e pa lui même s'igage l'a gen pou ai chacun pano ėjęs [...]. Qui oulai , pou ai ici même s'app end e kal ys ės ama o e peu même quelque quoi nukaldin i (= nukal i) son bienimaie. (lŽ 2004 06 02: 24). Beaucoup qui oulaien nusikaldin i (= c imin i) monigėlį (pa ašas po nuo auka; là même). Tau odailininkai Mies o dienos š en ėje kaldins (= kals) e ie inę aliu ą ( : le u os y as, 2001). Néanmoins le ondemen du e be gu i plu i eikšmiškumas, n'ayan pas dans la ph ase obje , peu soule e des maléškumų, ce qu'on a dans la ê e gu i inį į