Parūpinamieji veiksmažodžiai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

150 Kalbos Kul ū a | 84 GERTRŪDA NAKTINIENĖ lie u ių kalbos ins i u as Pa ūPINaMIEJI VEIKsMaŽoDŽIaI BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE EsmINIAI žoDžIAI: bend inė kalba, pa ūpinamieji eiksmažodžiai, a osena, no - minimas, žodynas ĮVaDINĖs Pas abos lie u ių kalbos ins i u o leksikog a ijos cen e engian Bend inės lie u ių kalbos žodyną ( oliau – bŽ) ikslinamos kai ku ios bend inės kalbos no - mos, ak ai, jų pa eikimas. Viena iš eiksmažodžių g upių, no s i negau- si, ačiau kelian i sunkumų bend inės kalbos a o ojams, kalbos kul ū os puoselė ojams i žodynininkams, y a pa ūpinamieji eiksmažodžiai. Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje pa ūpinamieji eiksmažodžiai lai- komi anzi y inių eiksmažodžių a maina, pab ėžiama, kad ai „a ski a, no s negausi eikšminė g upė, u in i yškių ski iamųjų o mos požymių“ (DlKG 287; lG 226). „Jie da omi iš anzi y inių eiksmažodžių su p ie- saga -din i i žymi eiksmą, ku iuo pasi ūpinama, kad kas no s į yk ų, bū ų pada y a ki ų eikėjų. Plg.: s a y i namą : s a ýdin i namą (pasi elkus s a y- bininkus, meis us), kal i žiedelį : káldin i žiedelį (pas kal į), áus i juos ą : áusdin i juos ą (pas audėją)“ (DlKG 287). Kaip eigiama, pa ūpinamieji (ku a y iniai) eiksmažodžiai da adinami ne eikiamaisiais p iežas iniais eiksmažodžiais. Jų da ybos pama as – ak y aus eiksmo (dažniausiai sek en y inės eikšmės) eiksmažodžiai (DlKG 399). saKINIŲ su Pa ūPINaMaIsIaIs VEIKsMaŽoDŽIaIs KoMPoNEN Ų YPa YbĖs I l EKsIKoG aFINIo Pa EIKIMo sKI uMaI Dėl pa ūpinamųjų eiksmažodžių o maliųjų i seman ikos ypa ybių, jų sky imo k i e ijų nuo p iežas inių i ki ų eiksmažodžių ašy a nemažai (lKG II 25, 265; Jakulienė 1975; Paulauskienė 1979: 12, 1994: 286; lKM G. NaK INIENĖ. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 151 110, sa ičiū ė 1984: 73–78, 1985: 236–251, 1986: 206–209, 1995: 129–141 i k .). be ki ų s a bių o mos i seman ikos k i e ijų, emian is F id icho Ku šaičio, Jono Jablonskio, ki ų au o ių da bais (Ku scha 1876: 122; Jab lonskis I 289; lKM 110), pačiu s a biausiu pa ūpinamųjų eiksmažodžių ski iamuoju požymiu laiky inas papildomo subjek o, . y. subjek o a pi- ninko, bu imas giliajame, o ka ais i pa i šiniame ku acijos sakinio ( . y. sakinio su pa ūpinamuoju eiksmažodžiu) lygmenyje. lKŽ i DŽ2 duome- nų pag indu bu o y inė os ku acijos sakinių giliojo lygmens komponen ų seman ikos ypa ybės, nus a y i seman inio de inimo (seman inės de mės) dėsningumai (sa ičiū ė 1985: 236–251). Iš jų iš yškėjo (ž . len elę „Ku a- cijos sakinių giliojo lygmens seman inis de inimas“, en pa , p. 239) ys pag indinės si uacijos, ku ias galima apibūdin i okiomis pe i azėmis: 1) ‘įsakymo galią u in is subjek as ūpinasi, įsako, kad kas ( a nas, bu- delis i pan.) ką pada y ų’, p z.: Ka alius jam gal ą nukisdino; 2) ‘užsako as (koks no s asmuo, ku is nemoka a ku iam sunku a lik i am ik ą da bą) ūpinasi, užsako, kad kas ( am ik os s i ies, ama o specialis as, meis as i pan.) ką pada y ų’, p z.: áusdin i (juos as), d bdin i (an kapį), káldin i (k yžių), mẽgzdin i (megz inį), sidin i (ba- us, pal ą), s a ýdin i (namą, bažnyčią, ūmus), ašýdin i ( es amen ą) i pan.; Vyskupas pas a ýdino bažnyčią; 3) ‘koks no s asmuo ūpinasi, p ašo, liepia, kad kas (koks no s a pinin- kas) ką pada y ų’, p z.: sisdin i (laišką) i pan. Kaip pa odė bŽ žodyniniams s aipsniams su ink i duomenys, bend inės kalbos a osenoje išlieka daugiausia an ojo i šiek iek ečiojo pog upio pa ūpinamųjų eiksmažodžių. Pi mojo pog upio eiksmažodžiai a spindi p aei ies ealijas i jų pap as ai p i eikia ašan a pasakojan apie seno ę. sakiniuose su pa ūpinamaisiais eiksmažodžiais daik ą, medžiagą a abs- akciją eiškian ys žodžiai pap as ai neužima subjek o a pininko pozicijos. andamas ienas ki as šio ipo pa yzdys y a a pinis a p ku acijos i kau- zacijos: eiksmažodžio sdin i eikšmė, a ojama chemijoje, DŽ36e laiko- ma pa ūpinamąja, o lKŽ, lKŽe i bŽ – p iežas ine, p z.: Sie os ūgš is a ojama me alams [sdin i] (DŽ26e). Į e inus į ai ius ski iamuosius k i- e ijus, eiksmažodžiai pažndin i, ekdin i, žiódy i, DŽ laiky i pa ū- pinamaisiais, bŽ pa eikiami kaip p iežas iniai. Bend inės lie u ių kalbos žodyne, emian is bŽPP i bŽIn eikala imais, į a džio kas klausimais s engiamasi nu ody i pag indinį i akul a y ųjį 152 Kalbos Kul ū a | 84 eiksmažodžių junglumą, ačiau abi junglumo ūšys iena nuo ki os kokio- mis no s o maliomis p iemonėmis neski iamos. Bend inės lie u ių kalbos žodynui daug pasi a naujančiame Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodyne (sližienė 2004: 35) nu odomas ienin elio pa ūpinamojo eiksmažo- džio siūdin i, ~a, ~o (pa)5 „pasi ūpin i, kad kas siū ų“ pag indinis i skliaus eliuose pa eik as akul a y usis junglumas: Nom Acc (Da ) (išGen) (pasAcc) [C P B O Ac] bei pažymė os ak an ų seman inės unkcijos: Nom Hum acc –Anim Da +_ Anim pasacc Hum išGen –Anim1. Junglumo ypa- ybės ilius uojamos šiais sakiniais: „D abužius mama jai siūdinda o pas kaimo siu ėją; Iš o milelio pasiūdinau y ui kos iumą; Pasiūdink baldams apdangalus; Pas ką siūdinai kamanas?; Ku pes ė ai siūdinda o, nepi kda o“ (sližienė 2004: 35). Pažymima, kad „Vie oj pasacc sakinyje gali bū i loc, žymin is ie ą, ku ioje di ba siu an is asmuo, p z.: Išeigines sukneles kai ku ios ponios siūdinasi siu ykloje.“ (2oji pas aba, sližienė 2004: 35). Kaip eigia Nijolė sližienė, sang ąžinių pa ūpinamųjų eiksmažodžių junglumas esminių ski umų nuo nesang ąžinių ne u i: „sang ąžinio eiksmažodžio siūdin is a ojimas ski iasi ik uo, kad sakinyje nebūna naudininko, ku į a s oja sang ąžos a iksas -s(i) (pas a ojo eikšmę gali sus ip in i sa ybinio į a džio o ma sau), p z.: Iš a ių kailių pasisiūdinau (sau) naujus kaili- nius.“ (1oji pas aba, sližienė 2004: 35). emian is minė ais pa ūpinamų- jų eiksmažodžių y imais i išsamia eiksmažodžio sidin i junglumo ana- lize, bŽ su o muluo as oks eiksmažodžio sidin i s aipsnis2: sidin i, sidina, sidino ksm. [p p.]3 (ką, kam, kame) ūpin is, užsaky i, kad kas (pp . siu ėjas, ba siu ys) siū ų: Sidinu ý ui kos iùmą siu ỹkloje. | sng . (pas ką): Pas j daũg kàs sidinasi. Daba palankiáusias mẽ as sidin is – áikome núolaidą. | sng . (ką, kame, pas ką, iš ko): Sidin is (sau) o opèdinę ã alynę. Sidinuosi pál ą iš lygaũs kašmỹ o áudinio. Vaka nę suknẽlę ji sidinosi mòdelių namuosè pas gasų dizáine į. Pasily a sidin is lia as óms pa ãpijoms, ku iõs j da ne ù i. | sng . neig. (ko): Nemgs u indi idualia sidin is d abùžių, įsigyjù ga a . 1 a – agen as ( eiksmo a likėjo unkcija); C – kauza o ius; P – pa ien as ( eikiamo daik o, būsenos u ė ojo unkcija); b – bene icien as (ad esa o, ga ėjo, u ė ojo unkcija); o – šal inis ( eiksmo, būsenos iš akų, p adinės būklės unkcija); ac – agen as kauza o ius; +anim – gy as daik as, ka u asmuo; –anim – negy as daik as; Hum – asmuo ( . p. asmenų kolek y as, įs aiga i pan.) (sližienė 2004: 6). 2 Čia ci uojami šio s aipsnio au o ės 2003 m. ašy i, ėliau papildy i i aisy i, Klemen inos Vosyly ės edaguo i pa ūpinamųjų eiksmažodžių bŽ žodyniniai s aipsniai. Galu inai su- edaga us žodyną, jie gali keis is. 3 Pažyma [p p.] (= pa ūpinamasis eiksmažodis) bŽ eks e šiuo me u y a ski a paieškos eikalams. G. NaK INIENĖ. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 153 Bend inės lie u ių kalbos žodyne pa eikian pa ūpinamuosius eiksmažo- džius, a sisaky a žodynų naudo ojams sunkiai sup an amo nuo odinio būdo, kai šie eiksmažodžiai neaiškinami, o ik pãžyma p p. (pa ūpinamasis eiks- mažodis, DŽ16e), cu . ( e bum cu a i um, pa ūpinamasis eiksmažodis, lKŽ, lKŽe) siejami su pama iniais eiksmažodžiais a jų eikšmėmis. Bend inės lie u ių kalbos žodyne aikoma apib ėžimo o mulė „pasi ūpin i (užsaky i, įsaky i, liep i, p ašy i i pan.), kad kas (pap as ai am ik os s i ies specialis- as) da y ų ai, kas pasaky a pama iniu žodžiu“. apib ėžime į a džiu kas pasakoma, kad y a ki as eikėjas, ku is iziškai a lieka ku uojamą eiksmą. Jei įmanoma, žodžio, eiškiančio šį eiksmo a likėją, seman ika pa ikslinama (sidin i – siù a siu jas; s a ýdin i – s ã o s a ýbininkai, (nu)kisdin i – nù ke - a (gál ą) bùdelis i . .). s engiamasi pa eik i aiškių ilius acinių pa yzdžių, ku iuose bū ų į a dy as įsakymo galią u in is subjek as a ba papildomai iš eikš as eikėjas, iziškai a liekan is užsaky ą (įsaky ą, liep ą, p ašy ą i pan.) eiksmą, a ba pasakoma, kad oks eiksmas a liekamas paslaugas ei- kiančioje įmonėje (di b u ėje, aisykloje, a eljė i pan.), p z.: liẽdin i, liẽdina, liẽdino ksm. [p p.], ledin i, ledina, ledino (ką) ūpin is, užsaky i, kad kas (pp . meis ai) lie ų4: Kùnigas s a ýdino bažnýčią, liẽdino a pùs. Įsib ó ė- liai s e im aũčiai a pùs išsi èžda o i iš j liẽdinda o pa ánkų s edinius. | sng . (ką, kame): Añ kapius liẽdinomės pamiñklų di b ù ėse. No s oks apib ėžimo būdas ne e ai suda o di b inės, nena ū alios, ilgos kalbos įspūdį, ačiau ne ilologams y a sup an amesnis už da ybines pažymas i nuo odas į pama inį žodį (Nak inienė 2000: 21–22; 2006: 24). 1 lEN ElĖ. Pa ūpinamųjų eiksmažodžių pa eikimo žodynuose pa yzdžiai DŽ6e lKŽebŽ áusdin‖ i, ~a, ~o p p. aus i 1. ~imas (1) áusdin i, ina, ino cu . aus i 1: Di binsiu lai elį, ausdinsiu žėglelį KlpD44. | e l. .: Jos jau nebesi- ausdina jokių penknyčių, ipsinių, blakyčių sijonų I.simon. áusdin i, áusdina, áusdino ksm. [p p.] (ką, pas ką, kam) pasi ūpin i, užsaky i, kad kas (pp . audėja) aus ų (1 .): Jos ausdina do anóms gobelèną pas ga sią eks ilininkę. | sng . (ką): Áusdinausi lo ã ie sių i užúolaidų komplèk ą. 4 Ž . an ą išnašą. 154 Kalbos Kul ū a | 84 DŽ6e lKŽebŽ káldin‖ i, ~a, ~o p p. k a l i 3: K. no agą, pasagą, pi- nigus káldin i, ina, ino Š; M 1. cu . 1 kal i 6: Ne u i ą da y i iš akmenų kaldin ų bb12Moz20,25. akmuo kaldin as 399. 2. K cu . 1 kal i 10: Kldin i pasa- gus J. o p ie naujos žag elės kal- dinki no agužius l . No agą a e s u ę į ago inę a ka dą kal- din i s.Dauk. I duomi au a lę sa o pinigus sa o žemėje kaldin i bb1Mak15,6. Kaldinu žiedelį J.Jabl. [...] Kaldink il ai į pe eže ai į N174. Nekldinki žiedužėlio, ne- mušdinki a dužėlio JV74. [...] káldin i, káldina, káldino ksm. [p p.] (ką, kame) ūpin- is, užsaky i, kad kas (pp . meis ai) kal ų (3 .): K ỹžių i ž akidès káldinome me ãlo di b ù ėse. | neig. (ko): Žied nekáldinsime, piksime gã a- us. | sng . (ką, pas ką): J kál- dinasi pas ju elỹ ą papuošal komplèk ą. s a ýdin‖ i, ~a, ~o p p. s a y- i: Namus s. | sng .: ~ is namą. ~imas(is) (1) s a ýdin i (y i), ina, ino [...] 3. NdŽ cu . s a y i 5: s a dink naujus s aldus J. Ponas il ą s a y dina J.Jabl. Vy au as s a ydino į ai iose ie ose lie u os bažny- čias a1884,22. | e l. . NdŽ, DŽ1: Mes namų nesis a  di nam, ne u- im pinigų M j. Didžioji lie u os d a ininkų dalis sau ūmus s a y- dinosi, sekdami klasicizmo s iliu- mi š. [...] s a ýdin i, s a ýdina, s a ýdino ksm. [p p.] (ką, kam) ūpin is, užsaky i, kad kas (pp . s a ybininkai) s a y ų: Jiẽ nãmą s a ýdina dùk e iai. | sng . (ką): Kaimýnas žãda s a ýdin is naujùs kinius pãs a us. | neig. sng . (ko): Nãmo nesis a ýdinsime, ge iaũ piksime bù ą. Pa ūPINaMŲJŲ VEIKsMaŽoDŽIŲ Va osENos YPa YbĖs Va osenos e umas i nenuoseklumas Pa ūpinamieji eiksmažodžiai – ai seno inė, ačiau nyks an i, a ojama nenuosekliai5 i mėginama išsaugo i bend inės kalbos eiksmažodžių g u- 5 lie u ių kalbos ins i u e 2004 m. asa io 26 d. ykusiame e ėjų i edak o ių semina e s aipsnio au o ė a liko nedidelę žodinę apklausą. semina o daly ių bu o paklaus a, a jie kalbėdami (ne ašydami, edaguodami a e sdami) pa ys a oja eiksmažodžius sidin i G. NaK INIENĖ. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 155 pė. Iš DŽ3 pa eik ų 95 pa ūpinamųjų eiksmažodžių (įskai an p iešdėli- nius), a ink ų DŽ3k p iemonėmis, Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu- e inės ling is ikos cen o Daba inės lie u ių kalbos eks yno duomenys, p ieinami pe in e ne ą, ki i in e ne o kalbos iš ekliai, andami paieškos į ankiu h p://www.google.l /, pa i ina ne isų jų a oseną. Pa yzdžiui, ne as a naujų eiksmažodžio pikdin i pa yzdžių, no s okia si uacija da- ba iniais laikais bū ų isai įmanoma, a kime: pikdin i sklỹpą snui (pe a pininką), pikdin is bù ą (gy enan užsienyje i įgaliojus d augę) i pan., o žodynuose (DŽ26e, lKŽ i lKŽe) eiksmažodis pikdin i ilius uojamas ik au osakos pa yzdžiais: pikdin‖ i, ~a, ~o p p. p i k i 1: Di bdinsiu žag elę, ~siu jau ukus, kaldinsiu no agėlius (d.) (DŽ26e). pi kdin i (y i), ina, ino 1. cu . pi k i 1: Di bysiu žag elę, pi kdysiu jau ukus, kaldysiu no agelius KlpD44. a pi kdinsi ainikėlį? a duosi do elėlį? JV218 (lKŽe). Šiuo me u bŽ y a 107 pa ūpinamieji eiksmažodžiai, iš jų – 39 nep ieš- dėliniai: áusdin i, da ýdin i, d bdin i, gabéndin i, g iáudin i, g sdin i, kál din- i, ká din i, kãsdin i, kéldin i, kẽpdin i, kipdin i, kisdin i, kùldin i, kù din i, k iẽs din i, ledin i, máldin i, mẽgzdin i, mùšdin i, né din i, nẽšdin i, plãkdin i, a šýdin i, áudin i3, sidin i, sisdin i, skélbdin i, skùsdin i, s a ýdin i, šáudin- i, šaũkdin i, aisýdin i, a ýdin i, éldin i, epdin i, esdin i, ẽsdin i, ẽždin- i. Iš jų į Dažninį daba inės ašomosios lie u ių kalbos žodyną pa eko ik kál din i, sidin i, s a ýdin i (G umadienė, Žilinskienė 1998). Kadangi pa ūpinamųjų eiksmažodžių g upė y a maža, g e a jų a o- jami panašias si uacijas eiškian ys ki i pap as ieji (ne pa ūpinamieji) eiks- mažodžiai, no s i ienais, i ki ais a ejais da bus a lieka ne pa ys užsako- ai, o a i inkamos s i ies specialis ai: siu ėjai, s a ybininkai, ki pėjai i pan., i s a ýdin i, esan aiškiai si uacijai, . y., kai u ima gal oje, kad subjek as ne pa s siu a a s a o, o da bus užsako i už juos sumoka. bu o pasiūly i 3 a sakymo a ian ai: „Visada a oju“, „Ka ais a oju“, „Niekada ne a oju“. semina o daly iai, a sakydami eigiamai, pakelda o anką. Dėl eiksmažodžio sidin i nuomonę pa eiškė 29 semina o daly iai: „ i- sada a oju“ – 14 (48 p oc.), „ka ais a oju“ – 4 (14 p oc.), „niekada ne a oju“ – 11 (38 p oc.). Dėl eiksmažodžio s a ýdin i nuomonę pa eiškė 24 semina o daly iai: „ isada a oju“ – 6 (25 p oc.), „ka ais a oju“ – 16 (67 p oc.), „niekada ne a oju“ – 2 (8 p oc.). ai, kad kalbos specialis ai – e ėjai i edak o iai, nuo ku ių eiklos labai p iklauso bend inės lie u ių kalbos būklė, minė us eiksmažodžius pa ys šnekamojoje kalboje a oja ne isi a ne egulia iai, ik pa i ina ai, kad pa ūpinamųjų eiksmažodžių a osena bend i- nėje lie u ių kalboje nė a labai papli usi. 156 Kalbos Kul ū a | 84 p z.: sidin i, be aisý i, upin i, siaũ in i (pál ą); s a ýdin i, be į eñg i, m y i (nãmą); kipdin i be šukúo i, ga banó i, pláu i, dažý i (pláukus). Ne- e ai okie eiksmažodžiai a ojami iename sakinyje, p z.: Ka ais į siu- yklą k eipiasi i y ai. Tačiau jie neke ina ką no s siūdin is, dažniausiai no i susi aisy i d abužius (G); Siūdin is naują suknelę a aisy is seną? Pa ūpinamieji eiksmažodžiai a ojami ne su isais p iešdėliais. Pa yz- džiui, DŽ3 pa eik a áusdin i, išáusdin i, be nė a p i(si)áusdin i; u ė a duo- menų eiksmažodžiui pa ašýdin i, be jų, ma y , ne u ė a eiksmažodžiui ašýdin i (pas a asis jau pa eik as DŽ5e6e) i pan. Ne iš isų pama inio eiksmažodžio eikšmių pada omos a i inkamos pa ūpinamosios eikšmės. Pa yzdžiui, mẽgzdin i (mezginius) y a pa ūpi- namoji eikšmė, o agukai mẽzga, žieda užsmezga ne u i pa ūpinamųjų a i ikmenų. Papli imas a mėse Ne iksli pa ūpinamųjų i jų pama inių (pada omųjų) eiksmažodžių a - osena y a a si adusi da i dėl o, kad didelė dalis lie u os gy en ojų nežino, ką pa ūpinamieji eiksmažodžiai eiškia, nes sa o gim osiose pa- a mėse jų ne u i. ai daugiausia y ų i pie ų aukš aičiai. Pada omųjų eiksmažodžių a osena ie oj bend inės kalbos pa ūpinamųjų ka ais iksuojama i lKŽ bei lKŽe, p z.: si i [...] 2. ž . siūdin i 1 (ilius uoja- ma sakiniais iš Kupiškio, odūnios, sk ebo iškio, E ž ilko, Miežiškių, Meškuičių, apso, J. Ka dely ės knygos Ge ėčių a mė, p. 78 bei J. Paukš- elio aš ų (lKŽ XII 631). Sekan šiuo si i „siūdin i“ (lKŽe) p eceden u, kai leksikog a iškai į eisinama pama inio (pada omojo) eiksmažodžio a - osena pa ūpinamąja eikšme, galbū i bŽ bū ų galima pasielg i analogiš- kai: pa ūpinamuosius a i ikmenis u inčių pama inių eiksmažodžių s aips- niuose papildomai pa eik i a ski ą eikšmę kaip pa ūpinamojo eiksmažo- džio a jo pa ūpinamosios eikšmės a ian ą, p z.: Siu úosi pál ą siu ỹkloje (pas gẽ ą siu ją). ai ne ik į eisin ų esamą padė į i a i ik ų didelės ben- d inės kalbos a o ojų dalies in e esus, be i padė ų žodyno skai y ojams sužino i, kad y a pa ūpinamasis eiksmažodis. Pie ų i y ų aukš aičių ilniškių pa a mėse anzi y iniai eiksmažodžiai su p iesaga -in i nebūna pa ūpinamieji. Jų eikšmės dažniausiai su ampa su a i inkamų bend inės kalbos pama inių eiksmažodžių eikšmėmis (Nak i- nienė 1997: 154–162), p z.: G. NaK INIENĖ. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 157 pikdin i (y i), ina, ino [...] 2. . pi k i: landžioja aikai po o as, keli nes pa lupa, ubašką palupa, i u pikdin’ ėl lz. Pikdin a laška lz. any (jie) pik di no cuk ų pigiau lz. Kūgį peša, u gun eža, o be nėkai pikdina lKKIII204(lz) (lKŽe). Plačiausiai pa ūpinamieji eiksmažodžiai a ojami žemaičių, ne e ai aka ų aukš aičių (su alkiečių), e ai šiauliškių, ku ie ibojasi su žemaičiais, andami iš šių k aš ų bei iš Mažosios lie u os kilusių au o ių aš uose, uose k aš uose su ink os au osakos inkiniuose. senuosiuose aš uose jų bū a ku kas daugiau i į ai esnių. Pama inis eiksmažodis ie oj pa ūpinamojo eiksmažodžio Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DlKG 2006: 287) nu odoma, kad „šnekamojoje kalboje ka ais links ama jų (pa ūpinamųjų eiksmažodžių – G. N.) ne a o i, saky i siū is pal ą, užuo sakius siūdin is pal ą. Ma šie eiksmažodžiai žymi įp as us eiksmus i iš šnekos si uacijos ka ais sa aime aišku (a ba nes a bu), kas juos a liks“; „ as eikėjas, ku is pasi ūpina, kad eiksmas bū ų a lik as, čia y a s a besnis, negu as, ku is iš ik ųjų a lieka eiksmą“ (lKM 1976: 110). Ne e ai aip ne ik sakoma, be i ašoma. a i- inkamais pama iniais (pada omaisiais) eiksmažodžiais eiškiamos si uacijos su okimas dažnai p iklauso nuo kon eks o, p z., a s a ý i apléis ą pãs a ą gali eikš i i iesioginius sa ininko da bo eiksmus, i pa ūpinamąją si uaciją, kai da bus a lik i y a pasamdy i s a ybininkai. Ne jei subjek o seman ika aiškiai odo, kad juo eiškiamas asmuo pa s nedi bs izinio da bo, dažnai pa a ojamas pama inis (pada omasis), o ne pa ūpinamasis eiksmažodis, p z.: Didkas pas ã ė (// pas a ýdino) mus. Veiksmažodis pas a ý i pa a - o as ne k uopščiai pa eng ame ado ėlyje, ku iame kalban apie aldo ą bū ų ge iau pasi ink i pag indinį no mos a ian ą – pa ūpinamąjį eiksma- žodį pas a ydin i (pa yškin a s aipsnio au o ės), p z.: Be didžiosios sienos, jis (Cin Ši Ch ang Di – į e p a G. N.) pas a ė ūmus, ku iuose ilpo 10 000 žmonių. 700 000 ka o belais ių i pašauk ų als iečių s a ė jo milžinišką laidojimo kamba į (Pasaulis I 210). Esama i daugiau okio pobūdžio a osenos a ejų (sa ičiū ė 1985; sa ičiū ėNak inienė 1995). Įdomu, kad panašūs ku a y ų a osenos eiš- kiniai pas ebimi ne ik lie u ių, be i suomių bei no egų kalbose ( ac- ke ičienė 2001: 29; 2002: 138, 142–144). 158 Kalbos Kul ū a | 84 Pa ūpinamasis eiksmažodis ie oj pama inio eiksmažodžio Nesu okian pa ūpinamųjų i pama inių (pada omųjų) eiksmažodžių ski - umų, ka ais pa a ojami pa ūpinamieji eiksmažodžiai nusaky i si uacijoms, kai subjek as pa s a lieka eiksmą, p z.: siu ja sidina (=siù a) kos iu m lį i pan. No s okia a osena a gu a gali bū i pa eisinama bend inėje kal- boje, jos a ejų y a už iksuo a a mėse, p z.: mẽgzdin i (y i), ina, ino […] 3. . megz i: a jau i žmogui mgzdini pi š ines? Kz . Da aš u iu gob ū ą …, mezgėjėlių megzdin ą JV416. | e l. .: Žakie uką p adėjau mgzdy is Kz (lKŽe); numẽgzdin i […] 2. . numegz i: Numgzdino žmogui jakę Kz (lKŽe). G eičiausiai panašus pa ūpinamojo eiksmažodžio a ojimas nepa ūpi- namąja eikšme y a už iksuo as i J. Jablonskio už ašy ame sakinyje: s a ýdin i […] 3. […] Mies uose labai ge os mokama s a ydin ies k osnys J.Jabl (lKŽe). Polinkis į okio ipo ne ikslią a oseną, kaip odo in e ne o, spaudos i šnekamosios kalbos pa ydžiai, ypač būdingas eiksmažodžiui káldin i, no s a i inkamo da bo a likimo ie a adinama (monè ų, medãlių) kalyklà, o ne kaldyklà. Va ojan apibend in ai i nesan išsamesnio kon eks o, būna ne- aišku, kas u ima gal oje sakan ( ašan ) káldin i k ỹžių, medãlį, mone às, pamiñklą, pnigus i pan. – užsakymas kal i k yžių, medalį, mone as, pa- minklą, pinigus a užsakymo a likimas, . y. konk e us specialis ų da bas. oliau pa eikiamame pa yzdyje iš kon eks o ma y i, kad kalbama apie kon- k ečius izinius eiksmus, odėl u ėjo bū i pa a o as pama inis (pada o- masis) eiksmažodis nukál i (pa yškin a s aipsnio au o ės): Daugelį domino pagal seno inį modelį pagamin as mone ų kalimo p esas. Už o i pe jį sunkiu kūju i pačiam pasigamin i pinigėlį galėjo kiek ienas pano ėjęs […]. Kas no- ėjo, galėjo čia pa pasimoky i kal ys ės ama o i gal ne kai ką nukaldin i (= nukal- i) sa o mylimajai. (lŽ 2004 06 02: 24). Daug kas no ėjo nusikaldin i (= nusikal- i) pinigėlį (pa ašas po nuo auka; en pa ). Tau odailininkai Mies o dienos š en ėje kaldins (= kals) i „ ie inę aliu ą“ ( : lie- u os y as, 2001). Vis dėl o pama inio eiksmažodžio kal i daugia eikšmiškumas, nesan sakinyje objek o, gali kel i neaiškumų, kas u ima gal oje – kal i inį į