150
Kalbos Kul ū a | 84
GERTRŪDA NAKTINIENĖ
lie u ių kalbos ins i u as
Pa ūPINaMIEJI VEIKsMaŽoDŽIaI
BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE
EsmINIAI žoDžIAI:
bend inė kalba, pa ūpinamieji eiksmažodžiai, a osena, no -
minimas, žodynas
ĮVaDINĖs Pas abos
lie u ių kalbos ins i u o leksikog a ijos cen e engian Bend inės lie u ių
kalbos žodyną ( oliau – bŽ) ikslinamos kai ku ios bend inės kalbos no -
mos, ak ai, jų pa eikimas. Viena iš eiksmažodžių g upių, no s i negau-
si, ačiau kelian i sunkumų bend inės kalbos a o ojams, kalbos kul ū os
puoselė ojams i žodynininkams, y a pa ūpinamieji eiksmažodžiai.
Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje pa ūpinamieji eiksmažodžiai lai-
komi anzi y inių eiksmažodžių a maina, pab ėžiama, kad ai „a ski a,
no s negausi eikšminė g upė, u in i yškių ski iamųjų o mos požymių“
(DlKG 287; lG 226). „Jie da omi iš anzi y inių eiksmažodžių su p ie-
saga -din i i žymi eiksmą, ku iuo pasi ūpinama, kad kas no s į yk ų, bū ų
pada y a ki ų eikėjų. Plg.: s a y i namą : s a ýdin i namą (pasi elkus s a y-
bininkus, meis us), kal i žiedelį : káldin i žiedelį (pas kal į), áus i juos ą :
áusdin i juos ą (pas audėją)“ (DlKG 287). Kaip eigiama, pa ūpinamieji
(ku a y iniai) eiksmažodžiai da adinami ne eikiamaisiais p iežas iniais
eiksmažodžiais. Jų da ybos pama as – ak y aus eiksmo (dažniausiai sek
en y inės eikšmės) eiksmažodžiai (DlKG 399).
saKINIŲ su Pa ūPINaMaIsIaIs
VEIKsMaŽoDŽIaIs KoMPoNEN Ų YPa YbĖs
I l
EKsIKoG aFINIo Pa EIKIMo sKI uMaI
Dėl pa ūpinamųjų eiksmažodžių o maliųjų i seman ikos ypa ybių, jų
sky imo k i e ijų nuo p iežas inių i ki ų eiksmažodžių ašy a nemažai
(lKG II 25, 265; Jakulienė 1975; Paulauskienė 1979: 12, 1994: 286; lKM
G. NaK INIENĖ. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne
151
110, sa ičiū ė 1984: 73–78, 1985: 236–251, 1986: 206–209, 1995: 129–141
i k .). be ki ų s a bių o mos i seman ikos k i e ijų, emian is F id icho
Ku šaičio, Jono Jablonskio, ki ų au o ių da bais (Ku scha 1876: 122; Jab
lonskis I 289; lKM 110), pačiu s a biausiu pa ūpinamųjų eiksmažodžių
ski iamuoju požymiu laiky inas papildomo subjek o, . y. subjek o a pi-
ninko, bu imas giliajame, o ka ais i pa i šiniame ku acijos sakinio ( . y.
sakinio su pa ūpinamuoju eiksmažodžiu) lygmenyje. lKŽ i DŽ2 duome-
nų pag indu bu o y inė os ku acijos sakinių giliojo lygmens komponen ų
seman ikos ypa ybės, nus a y i seman inio de inimo (seman inės de mės)
dėsningumai (sa ičiū ė 1985: 236–251). Iš jų iš yškėjo (ž . len elę „Ku a-
cijos sakinių giliojo lygmens seman inis de inimas“, en pa , p. 239) ys
pag indinės si uacijos, ku ias galima apibūdin i okiomis pe i azėmis:
1) ‘įsakymo galią u in is subjek as ūpinasi, įsako, kad kas ( a nas, bu-
delis i pan.) ką pada y ų’, p z.: Ka alius jam gal ą nukisdino;
2) ‘užsako as (koks no s asmuo, ku is nemoka a ku iam sunku a lik i
am ik ą da bą) ūpinasi, užsako, kad kas ( am ik os s i ies, ama o
specialis as, meis as i pan.) ką pada y ų’, p z.: áusdin i (juos as),
d bdin i (an kapį), káldin i (k yžių), mẽgzdin i (megz inį), sidin i (ba-
us, pal ą), s a ýdin i (namą, bažnyčią, ūmus), ašýdin i ( es amen ą) i
pan.; Vyskupas pas a ýdino bažnyčią;
3) ‘koks no s asmuo ūpinasi, p ašo, liepia, kad kas (koks no s a pinin-
kas) ką pada y ų’, p z.: sisdin i (laišką) i pan.
Kaip pa odė bŽ žodyniniams s aipsniams su ink i duomenys, bend inės
kalbos a osenoje išlieka daugiausia an ojo i šiek iek ečiojo pog upio
pa ūpinamųjų eiksmažodžių. Pi mojo pog upio eiksmažodžiai a spindi
p aei ies ealijas i jų pap as ai p i eikia ašan a pasakojan apie seno ę.
sakiniuose su pa ūpinamaisiais eiksmažodžiais daik ą, medžiagą a abs-
akciją eiškian ys žodžiai pap as ai neužima subjek o a pininko pozicijos.
andamas ienas ki as šio ipo pa yzdys y a a pinis a p ku acijos i kau-
zacijos: eiksmažodžio sdin i eikšmė, a ojama chemijoje, DŽ36e laiko-
ma pa ūpinamąja, o lKŽ, lKŽe i bŽ – p iežas ine, p z.: Sie os ūgš is
a ojama me alams [sdin i] (DŽ26e). Į e inus į ai ius ski iamuosius k i-
e ijus, eiksmažodžiai pažndin i, ekdin i, žiódy i, DŽ laiky i pa ū-
pinamaisiais, bŽ pa eikiami kaip p iežas iniai.
Bend inės lie u ių kalbos žodyne, emian is bŽPP i bŽIn eikala imais,
į a džio kas klausimais s engiamasi nu ody i pag indinį i akul a y ųjį
152
Kalbos Kul ū a | 84
eiksmažodžių junglumą, ačiau abi junglumo ūšys iena nuo ki os kokio-
mis no s o maliomis p iemonėmis neski iamos. Bend inės lie u ių kalbos
žodynui daug pasi a naujančiame Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo
žodyne (sližienė 2004: 35) nu odomas ienin elio pa ūpinamojo eiksmažo-
džio siūdin i, ~a, ~o (pa)5 „pasi ūpin i, kad kas siū ų“ pag indinis i
skliaus eliuose pa eik as akul a y usis junglumas: Nom Acc (Da ) (išGen)
(pasAcc) [C P B O Ac] bei pažymė os ak an ų seman inės unkcijos: Nom
Hum acc –Anim Da +_ Anim pasacc Hum išGen –Anim1. Junglumo ypa-
ybės ilius uojamos šiais sakiniais: „D abužius mama jai siūdinda o pas
kaimo siu ėją; Iš o milelio pasiūdinau y ui kos iumą; Pasiūdink baldams
apdangalus; Pas ką siūdinai kamanas?; Ku pes ė ai siūdinda o, nepi kda o“
(sližienė 2004: 35). Pažymima, kad „Vie oj pasacc sakinyje gali bū i loc,
žymin is ie ą, ku ioje di ba siu an is asmuo, p z.: Išeigines sukneles kai
ku ios ponios siūdinasi siu ykloje.“ (2oji pas aba, sližienė 2004: 35). Kaip
eigia Nijolė sližienė, sang ąžinių pa ūpinamųjų eiksmažodžių junglumas
esminių ski umų nuo nesang ąžinių ne u i: „sang ąžinio eiksmažodžio
siūdin is a ojimas ski iasi ik uo, kad sakinyje nebūna naudininko, ku į
a s oja sang ąžos a iksas -s(i) (pas a ojo eikšmę gali sus ip in i sa ybinio
į a džio o ma sau), p z.: Iš a ių kailių pasisiūdinau (sau) naujus kaili-
nius.“ (1oji pas aba, sližienė 2004: 35). emian is minė ais pa ūpinamų-
jų eiksmažodžių y imais i išsamia eiksmažodžio sidin i junglumo ana-
lize, bŽ su o muluo as oks eiksmažodžio sidin i s aipsnis2:
sidin i, sidina, sidino ksm. [p p.]3 (ką, kam, kame) ūpin is, užsaky i, kad kas (pp .
siu ėjas, ba siu ys) siū ų: Sidinu ý ui kos iùmą siu ỹkloje. | sng . (pas ką): Pas
j daũg kàs sidinasi. Daba palankiáusias mẽ as sidin is – áikome núolaidą. |
sng . (ką, kame, pas ką, iš ko): Sidin is (sau) o opèdinę ã alynę. Sidinuosi pál ą iš
lygaũs kašmỹ o áudinio. Vaka nę suknẽlę ji sidinosi mòdelių namuosè pas gasų
dizáine į. Pasily a sidin is lia as óms pa ãpijoms, ku iõs j da ne ù i. | sng .
neig. (ko): Nemgs u indi idualia sidin is d abùžių, įsigyjù ga a .
1 a – agen as ( eiksmo a likėjo unkcija); C – kauza o ius; P – pa ien as ( eikiamo daik o,
būsenos u ė ojo unkcija); b – bene icien as (ad esa o, ga ėjo, u ė ojo unkcija); o – šal inis
( eiksmo, būsenos iš akų, p adinės būklės unkcija); ac – agen as kauza o ius; +anim – gy as
daik as, ka u asmuo; –anim – negy as daik as; Hum – asmuo ( . p. asmenų kolek y as,
įs aiga i pan.) (sližienė 2004: 6).
2 Čia ci uojami šio s aipsnio au o ės 2003 m. ašy i, ėliau papildy i i aisy i, Klemen inos
Vosyly ės edaguo i pa ūpinamųjų eiksmažodžių bŽ žodyniniai s aipsniai. Galu inai su-
edaga us žodyną, jie gali keis is.
3 Pažyma [p p.] (= pa ūpinamasis eiksmažodis) bŽ eks e šiuo me u y a ski a paieškos
eikalams.
G. NaK INIENĖ. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne
153
Bend inės lie u ių kalbos žodyne pa eikian pa ūpinamuosius eiksmažo-
džius, a sisaky a žodynų naudo ojams sunkiai sup an amo nuo odinio būdo,
kai šie eiksmažodžiai neaiškinami, o ik pãžyma p p. (pa ūpinamasis eiks-
mažodis, DŽ16e), cu . ( e bum cu a i um, pa ūpinamasis eiksmažodis, lKŽ,
lKŽe) siejami su pama iniais eiksmažodžiais a jų eikšmėmis. Bend inės
lie u ių kalbos žodyne aikoma apib ėžimo o mulė „pasi ūpin i (užsaky i,
įsaky i, liep i, p ašy i i pan.), kad kas (pap as ai am ik os s i ies specialis-
as) da y ų ai, kas pasaky a pama iniu žodžiu“. apib ėžime į a džiu kas
pasakoma, kad y a ki as eikėjas, ku is iziškai a lieka ku uojamą eiksmą.
Jei įmanoma, žodžio, eiškiančio šį eiksmo a likėją, seman ika pa ikslinama
(sidin i – siù a siu jas; s a ýdin i – s ã o s a ýbininkai, (nu)kisdin i – nù ke -
a (gál ą) bùdelis i . .). s engiamasi pa eik i aiškių ilius acinių pa yzdžių,
ku iuose bū ų į a dy as įsakymo galią u in is subjek as a ba papildomai
iš eikš as eikėjas, iziškai a liekan is užsaky ą (įsaky ą, liep ą, p ašy ą i
pan.) eiksmą, a ba pasakoma, kad oks eiksmas a liekamas paslaugas ei-
kiančioje įmonėje (di b u ėje, aisykloje, a eljė i pan.), p z.:
liẽdin i, liẽdina, liẽdino ksm. [p p.], ledin i, ledina, ledino (ką) ūpin is, užsaky i,
kad kas (pp . meis ai) lie ų4: Kùnigas s a ýdino bažnýčią, liẽdino a pùs. Įsib ó ė-
liai s e im aũčiai a pùs išsi èžda o i iš j liẽdinda o pa ánkų s edinius. | sng .
(ką, kame): Añ kapius liẽdinomės pamiñklų di b ù ėse.
No s oks apib ėžimo būdas ne e ai suda o di b inės, nena ū alios, ilgos
kalbos įspūdį, ačiau ne ilologams y a sup an amesnis už da ybines pažymas
i nuo odas į pama inį žodį (Nak inienė 2000: 21–22; 2006: 24).
1 lEN ElĖ. Pa ūpinamųjų eiksmažodžių pa eikimo žodynuose pa yzdžiai
DŽ6e lKŽebŽ
áusdin‖ i,
~a, ~o
p p. aus i
1. ~imas
(1)
áusdin i, ina, ino cu . aus i 1:
Di binsiu lai elį, ausdinsiu žėglelį
KlpD44. | e l. .: Jos jau nebesi-
ausdina jokių penknyčių, ipsinių,
blakyčių sijonų I.simon.
áusdin i, áusdina, áusdino
ksm. [p p.] (ką, pas ką, kam)
pasi ūpin i, užsaky i, kad kas
(pp . audėja) aus ų (1 .): Jos
ausdina do anóms gobelèną
pas ga sią eks ilininkę. | sng .
(ką): Áusdinausi lo ã ie sių i
užúolaidų komplèk ą.
4 Ž . an ą išnašą.
154
Kalbos Kul ū a | 84
DŽ6e lKŽebŽ
káldin‖ i,
~a, ~o
p p. k a l i
3: K. no agą,
pasagą, pi-
nigus
káldin i, ina, ino Š; M
1. cu . 1 kal i 6: Ne u i ą da y i
iš akmenų kaldin ų bb12Moz20,25.
akmuo kaldin as 399.
2. K cu . 1 kal i 10: Kldin i pasa-
gus J. o p ie naujos žag elės kal-
dinki no agužius l . No agą a
e s u ę į ago inę a ka dą kal-
din i s.Dauk. I duomi au a lę
sa o pinigus sa o žemėje kaldin i
bb1Mak15,6. Kaldinu žiedelį J.Jabl.
[...] Kaldink il ai į pe eže ai į
N174. Nekldinki žiedužėlio, ne-
mušdinki a dužėlio JV74. [...]
káldin i, káldina, káldino
ksm. [p p.] (ką, kame) ūpin-
is, užsaky i, kad kas (pp .
meis ai) kal ų (3 .): K ỹžių
i ž akidès káldinome me ãlo
di b ù ėse. | neig. (ko): Žied
nekáldinsime, piksime gã a-
us. | sng . (ką, pas ką): J kál-
dinasi pas ju elỹ ą papuošal
komplèk ą.
s a ýdin‖ i,
~a, ~o
p p. s a y-
i: Namus s.
| sng .: ~ is
namą.
~imas(is)
(1)
s a ýdin i (y i), ina, ino [...]
3. NdŽ cu . s a y i 5: s a dink
naujus s aldus J. Ponas il ą s a y
dina J.Jabl. Vy au as s a ydino
į ai iose ie ose lie u os bažny-
čias a1884,22. | e l. . NdŽ, DŽ1:
Mes namų nesis a  di nam, ne u-
im pinigų M j. Didžioji lie u os
d a ininkų dalis sau ūmus s a y-
dinosi, sekdami klasicizmo s iliu-
mi š. [...]
s a ýdin i, s a ýdina,
s a ýdino ksm. [p p.] (ką, kam)
ūpin is, užsaky i, kad kas
(pp . s a ybininkai) s a y ų:
Jiẽ nãmą s a ýdina dùk e iai.
| sng . (ką): Kaimýnas žãda
s a ýdin is naujùs kinius
pãs a us. | neig. sng . (ko):
Nãmo nesis a ýdinsime,
ge iaũ piksime bù ą.
Pa ūPINaMŲJŲ VEIKsMaŽoDŽIŲ
Va osENos YPa YbĖs
Va osenos e umas i nenuoseklumas
Pa ūpinamieji eiksmažodžiai – ai seno inė, ačiau nyks an i, a ojama
nenuosekliai5 i mėginama išsaugo i bend inės kalbos eiksmažodžių g u-
5 lie u ių kalbos ins i u e 2004 m. asa io 26 d. ykusiame e ėjų i edak o ių semina e
s aipsnio au o ė a liko nedidelę žodinę apklausą. semina o daly ių bu o paklaus a, a jie
kalbėdami (ne ašydami, edaguodami a e sdami) pa ys a oja eiksmažodžius sidin i

G. NaK INIENĖ. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne
155
pė. Iš DŽ3 pa eik ų 95 pa ūpinamųjų eiksmažodžių (įskai an p iešdėli-
nius), a ink ų DŽ3k p iemonėmis, Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu-
e inės ling is ikos cen o Daba inės lie u ių kalbos eks yno duomenys,
p ieinami pe in e ne ą, ki i in e ne o kalbos iš ekliai, andami paieškos
į ankiu h p://www.google.l /, pa i ina ne isų jų a oseną. Pa yzdžiui,
ne as a naujų eiksmažodžio pikdin i pa yzdžių, no s okia si uacija da-
ba iniais laikais bū ų isai įmanoma, a kime: pikdin i sklỹpą snui (pe
a pininką), pikdin is bù ą (gy enan užsienyje i įgaliojus d augę) i pan.,
o žodynuose (DŽ26e, lKŽ i lKŽe) eiksmažodis pikdin i ilius uojamas
ik au osakos pa yzdžiais:
pikdin‖ i, ~a, ~o p p. p i k i 1: Di bdinsiu žag elę, ~siu jau ukus, kaldinsiu
no agėlius (d.) (DŽ26e).
pi kdin i (y i), ina, ino
1. cu . pi k i 1: Di bysiu žag elę, pi kdysiu jau ukus, kaldysiu no agelius KlpD44.
a pi kdinsi ainikėlį? a duosi do elėlį? JV218 (lKŽe).
Šiuo me u bŽ y a 107 pa ūpinamieji eiksmažodžiai, iš jų – 39 nep ieš-
dėliniai: áusdin i, da ýdin i, d bdin i, gabéndin i, g iáudin i, g sdin i, kál din-
i, ká din i, kãsdin i, kéldin i, kẽpdin i, kipdin i, kisdin i, kùldin i, kù din i,
k iẽs din i, ledin i, máldin i, mẽgzdin i, mùšdin i, né din i, nẽšdin i, plãkdin i,
a šýdin i, áudin i3, sidin i, sisdin i, skélbdin i, skùsdin i, s a ýdin i, šáudin-
i, šaũkdin i, aisýdin i, a ýdin i, éldin i, epdin i, esdin i, ẽsdin i, ẽždin-
i. Iš jų į Dažninį daba inės ašomosios lie u ių kalbos žodyną pa eko ik
kál din i, sidin i, s a ýdin i (G umadienė, Žilinskienė 1998).
Kadangi pa ūpinamųjų eiksmažodžių g upė y a maža, g e a jų a o-
jami panašias si uacijas eiškian ys ki i pap as ieji (ne pa ūpinamieji) eiks-
mažodžiai, no s i ienais, i ki ais a ejais da bus a lieka ne pa ys užsako-
ai, o a i inkamos s i ies specialis ai: siu ėjai, s a ybininkai, ki pėjai i pan.,
i s a ýdin i, esan aiškiai si uacijai, . y., kai u ima gal oje, kad subjek as ne pa s siu a a
s a o, o da bus užsako i už juos sumoka. bu o pasiūly i 3 a sakymo a ian ai: „Visada
a oju“, „Ka ais a oju“, „Niekada ne a oju“. semina o daly iai, a sakydami eigiamai,
pakelda o anką. Dėl eiksmažodžio sidin i nuomonę pa eiškė 29 semina o daly iai: „ i-
sada a oju“ – 14 (48 p oc.), „ka ais a oju“ – 4 (14 p oc.), „niekada ne a oju“ – 11
(38 p oc.). Dėl eiksmažodžio s a ýdin i nuomonę pa eiškė 24 semina o daly iai: „ isada
a oju“ – 6 (25 p oc.), „ka ais a oju“ – 16 (67 p oc.), „niekada ne a oju“ – 2 (8 p oc.).
ai, kad kalbos specialis ai – e ėjai i edak o iai, nuo ku ių eiklos labai p iklauso bend
inės lie u ių kalbos būklė, minė us eiksmažodžius pa ys šnekamojoje kalboje a oja ne
isi a ne egulia iai, ik pa i ina ai, kad pa ūpinamųjų eiksmažodžių a osena bend i-
nėje lie u ių kalboje nė a labai papli usi.
156
Kalbos Kul ū a | 84
p z.: sidin i, be aisý i, upin i, siaũ in i (pál ą); s a ýdin i, be į eñg i,
m y i (nãmą); kipdin i be šukúo i, ga banó i, pláu i, dažý i (pláukus). Ne-
e ai okie eiksmažodžiai a ojami iename sakinyje, p z.: Ka ais į siu-
yklą k eipiasi i y ai. Tačiau jie neke ina ką no s siūdin is, dažniausiai
no i susi aisy i d abužius (G); Siūdin is naują suknelę a aisy is seną?
Pa ūpinamieji eiksmažodžiai a ojami ne su isais p iešdėliais. Pa yz-
džiui, DŽ3 pa eik a áusdin i, išáusdin i, be nė a p i(si)áusdin i; u ė a duo-
menų eiksmažodžiui pa ašýdin i, be jų, ma y , ne u ė a eiksmažodžiui
ašýdin i (pas a asis jau pa eik as DŽ5e6e) i pan.
Ne iš isų pama inio eiksmažodžio eikšmių pada omos a i inkamos
pa ūpinamosios eikšmės. Pa yzdžiui, mẽgzdin i (mezginius) y a pa ūpi-
namoji eikšmė, o agukai mẽzga, žieda užsmezga ne u i pa ūpinamųjų
a i ikmenų.
Papli imas a mėse
Ne iksli pa ūpinamųjų i jų pama inių (pada omųjų) eiksmažodžių a -
osena y a a si adusi da i dėl o, kad didelė dalis lie u os gy en ojų
nežino, ką pa ūpinamieji eiksmažodžiai eiškia, nes sa o gim osiose pa-
a mėse jų ne u i. ai daugiausia y ų i pie ų aukš aičiai. Pada omųjų
eiksmažodžių a osena ie oj bend inės kalbos pa ūpinamųjų ka ais
iksuojama i lKŽ bei lKŽe, p z.: si i [...] 2. ž . siūdin i 1 (ilius uoja-
ma sakiniais iš Kupiškio, odūnios, sk ebo iškio, E ž ilko, Miežiškių,
Meškuičių, apso, J. Ka dely ės knygos Ge ėčių a mė, p. 78 bei J. Paukš-
elio aš ų (lKŽ XII 631). Sekan šiuo si i „siūdin i“ (lKŽe) p eceden u,
kai leksikog a iškai į eisinama pama inio (pada omojo) eiksmažodžio a -
osena pa ūpinamąja eikšme, galbū i bŽ bū ų galima pasielg i analogiš-
kai: pa ūpinamuosius a i ikmenis u inčių pama inių eiksmažodžių s aips-
niuose papildomai pa eik i a ski ą eikšmę kaip pa ūpinamojo eiksmažo-
džio a jo pa ūpinamosios eikšmės a ian ą, p z.: Siu úosi pál ą siu ỹkloje
(pas gẽ ą siu ją). ai ne ik į eisin ų esamą padė į i a i ik ų didelės ben-
d inės kalbos a o ojų dalies in e esus, be i padė ų žodyno skai y ojams
sužino i, kad y a pa ūpinamasis eiksmažodis.
Pie ų i y ų aukš aičių ilniškių pa a mėse anzi y iniai eiksmažodžiai
su p iesaga -in i nebūna pa ūpinamieji. Jų eikšmės dažniausiai su ampa su
a i inkamų bend inės kalbos pama inių eiksmažodžių eikšmėmis (Nak i-
nienė 1997: 154–162), p z.:
G. NaK INIENĖ. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne
157
pikdin i (y i), ina, ino [...] 2. . pi k i: landžioja aikai po o as, keli nes
pa lupa, ubašką palupa, i u pikdin’ ėl lz. Pikdin a laška lz. any (jie)
pik di no cuk ų pigiau lz. Kūgį peša, u gun eža, o be nėkai pikdina
lKKIII204(lz) (lKŽe).
Plačiausiai pa ūpinamieji eiksmažodžiai a ojami žemaičių, ne e ai
aka ų aukš aičių (su alkiečių), e ai šiauliškių, ku ie ibojasi su žemaičiais,
andami iš šių k aš ų bei iš Mažosios lie u os kilusių au o ių aš uose,
uose k aš uose su ink os au osakos inkiniuose. senuosiuose aš uose jų
bū a ku kas daugiau i į ai esnių.
Pama inis eiksmažodis ie oj pa ūpinamojo
eiksmažodžio
Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DlKG 2006: 287) nu odoma, kad
„šnekamojoje kalboje ka ais links ama jų (pa ūpinamųjų eiksmažodžių –
G. N.) ne a o i, saky i siū is pal ą, užuo sakius siūdin is pal ą. Ma šie
eiksmažodžiai žymi įp as us eiksmus i iš šnekos si uacijos ka ais sa aime
aišku (a ba nes a bu), kas juos a liks“; „ as eikėjas, ku is pasi ūpina, kad
eiksmas bū ų a lik as, čia y a s a besnis, negu as, ku is iš ik ųjų a lieka
eiksmą“ (lKM 1976: 110). Ne e ai aip ne ik sakoma, be i ašoma. a i-
inkamais pama iniais (pada omaisiais) eiksmažodžiais eiškiamos si uacijos
su okimas dažnai p iklauso nuo kon eks o, p z., a s a ý i apléis ą pãs a ą gali
eikš i i iesioginius sa ininko da bo eiksmus, i pa ūpinamąją si uaciją,
kai da bus a lik i y a pasamdy i s a ybininkai. Ne jei subjek o seman ika
aiškiai odo, kad juo eiškiamas asmuo pa s nedi bs izinio da bo, dažnai
pa a ojamas pama inis (pada omasis), o ne pa ūpinamasis eiksmažodis,
p z.: Didkas pas ã ė (// pas a ýdino) mus. Veiksmažodis pas a ý i pa a -
o as ne k uopščiai pa eng ame ado ėlyje, ku iame kalban apie aldo ą
bū ų ge iau pasi ink i pag indinį no mos a ian ą – pa ūpinamąjį eiksma-
žodį pas a ydin i (pa yškin a s aipsnio au o ės), p z.:
Be didžiosios sienos, jis (Cin Ši Ch ang Di – į e p a G. N.) pas a ė ūmus, ku iuose
ilpo 10 000 žmonių. 700 000 ka o belais ių i pašauk ų als iečių s a ė jo milžinišką
laidojimo kamba į (Pasaulis I 210).
Esama i daugiau okio pobūdžio a osenos a ejų (sa ičiū ė 1985;
sa ičiū ėNak inienė 1995). Įdomu, kad panašūs ku a y ų a osenos eiš-
kiniai pas ebimi ne ik lie u ių, be i suomių bei no egų kalbose ( ac-
ke ičienė 2001: 29; 2002: 138, 142–144).
158
Kalbos Kul ū a | 84
Pa ūpinamasis eiksmažodis
ie oj pama inio eiksmažodžio
Nesu okian pa ūpinamųjų i pama inių (pada omųjų) eiksmažodžių ski -
umų, ka ais pa a ojami pa ūpinamieji eiksmažodžiai nusaky i si uacijoms,
kai subjek as pa s a lieka eiksmą, p z.: siu ja sidina (=siù a) kos iu m lį
i pan. No s okia a osena a gu a gali bū i pa eisinama bend inėje kal-
boje, jos a ejų y a už iksuo a a mėse, p z.:
mẽgzdin i (y i), ina, ino […] 3. . megz i: a jau i žmogui mgzdini pi š ines?
Kz . Da aš u iu gob ū ą …, mezgėjėlių megzdin ą JV416. | e l. .: Žakie uką
p adėjau mgzdy is Kz (lKŽe);
numẽgzdin i […] 2. . numegz i: Numgzdino žmogui jakę Kz (lKŽe).
G eičiausiai panašus pa ūpinamojo eiksmažodžio a ojimas nepa ūpi-
namąja eikšme y a už iksuo as i J. Jablonskio už ašy ame sakinyje:
s a ýdin i […] 3. […] Mies uose labai ge os mokama s a ydin ies k osnys J.Jabl
(lKŽe).
Polinkis į okio ipo ne ikslią a oseną, kaip odo in e ne o, spaudos i
šnekamosios kalbos pa ydžiai, ypač būdingas eiksmažodžiui káldin i, no s
a i inkamo da bo a likimo ie a adinama (monè ų, medãlių) kalyklà, o ne
kaldyklà. Va ojan apibend in ai i nesan išsamesnio kon eks o, būna ne-
aišku, kas u ima gal oje sakan ( ašan ) káldin i k ỹžių, medãlį, mone às,
pamiñklą, pnigus i pan. – užsakymas kal i k yžių, medalį, mone as, pa-
minklą, pinigus a užsakymo a likimas, . y. konk e us specialis ų da bas.
oliau pa eikiamame pa yzdyje iš kon eks o ma y i, kad kalbama apie kon-
k ečius izinius eiksmus, odėl u ėjo bū i pa a o as pama inis (pada o-
masis) eiksmažodis nukál i (pa yškin a s aipsnio au o ės):
Daugelį domino pagal seno inį modelį pagamin as mone ų kalimo p esas. Už o i pe
jį sunkiu kūju i pačiam pasigamin i pinigėlį galėjo kiek ienas pano ėjęs […]. Kas no-
ėjo, galėjo čia pa pasimoky i kal ys ės ama o i gal ne kai ką nukaldin i (= nukal-
i) sa o mylimajai. (lŽ 2004 06 02: 24). Daug kas no ėjo nusikaldin i (= nusikal-
i) pinigėlį (pa ašas po nuo auka; en pa ).
Tau odailininkai Mies o dienos š en ėje kaldins (= kals) i „ ie inę aliu ą“ ( : lie-
u os y as, 2001).
Vis dėl o pama inio eiksmažodžio kal i daugia eikšmiškumas, nesan
sakinyje objek o, gali kel i neaiškumų, kas u ima gal oje – kal i inį į