Parūpinamieji veiksmažodžiai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

150 Lingbos Kul ū a | 84 GERTRŪDA NAKTINIEN is i u o della lingua li uana Pa ūPINaMIEJI VEIKsMaŽoDŽIAI BENDRINS LIETUVI KALBOS OKODYNE EsmINIAI OKOJIAI: bend inė kalba, pa ūpinamieji eiksmažodžiai, a osena, no minimas, slo ynasVaDINs Pas a Lie u os kalbos ins i u o leksikog a ijos cen e p epa ando Bend inė į lie u ių kalbos žodyną ( oliau bŽės) engono p ecisa e kai comuninin no mos, ak ai, hei pa eikimas. Una a eiksmažodžių g upių, sebbene e negausi, u a ia kelian i di icol à bend inės lingua u en i, lingua cul u a puoselė ojams e lessynininkams, sono pa ūpinamieji eiksmažodžiai. A ualmen e nelle g amma iche delle lingue li uanee pa ūpinamieji eiksmažodžiai sono conside a i anzi y inių eiksmažodžių a maina, si en a izza che è a ski a, anche se non ice i signi icminė g upa, a en i yškių o mas dis in ibili segnių (DlKG 287; lG 226). Jie sono a i da anzi y inių eiksmažodžių con p eesaga -din i e segni azione, cui si p o edono, che qualcosa a enc ų, osse a i a a degli al i p o agonis i. Plg.: s a y i namą: s a ýdin i namą (pasi elkus s a ybininkus, meis us), kal i žiedelį: káldin i žiedelį (pas kal į), áus i juos ą: áusdin i juos ą (pas audėją) (DlKG 287). Come posi i a, pa ūpinamieji (ku a y iniai) eiksmažodžiai anche chiama i nonikiamaisiais p iežas iniais eiksmažodžiais. Iù ondamen o dell'azione a i o d'azione (più spesso sek en y inės eikšmės) eiksmažodžiai (DiKG 399). saKINI con Pa ūPINaMaIsIaIs VEIKsMaŽoDŽIaI KoMPONEN YPa Ybs I l EKsIKoG aFINIo Pa EIKIMo sKI uMaI A causa delle peculia i à o mali e seman iche degli a imozzi pa ūpina i i, i lo o c i e i di dis inzione dagli causali e al i a imozzi è sc i a nemažai (lKG II 265 25, Jakulienė 1975; Paulauskienė 1979: 12, 1994: 286; lKM 265 G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 151 110, sa ičiū ė 1984: 7378, 1985: 236251, 1986: 206209, 1995: 129141 e k .). be al i impo an i c i e i di o ma e seman ica, sulla base di F id icho Ku šaičio, Jono Jablonskio, al i au o i di la o i (Ku scha 1876: 122; Jab lonskis I 289; lKM 110), lo s esso più impo an e segno dis in i o degli a imazodìi pa ūpina i i i enu inas del sogge o supplemen a e, . y. a il sogge o, la p esenza di un cu a o e p o ondo, e al ol a anche a li ello supe iciale ( . y. del saggio con il pa ūpinamu a imazod). lKŽ e DŽ2 sulla base dei da i sono s a e s udia e cu azioni dei componen i seman ici del li ello silioioio, s abili e dėsningumi di abbo damen o seman ico (seman iche de mės) (sa ičiū ė 1985: 236251). Da lo o esiliškėjo (ž . len elę Ku acijos sakinių giliojo lygmens seman inis de inimas, ibid, p. 239) e p incipali si uazioni, che possono esse e desc i e ali pe i azėmis: 1) ‘il sogge o che ha il po e eį di comanda e si cu a, įsako, che chi (se as, budelis e e c.) cosa pada ebbe, ecc. : Re gli la es a nubisdino; 2) ‘užsako (cosa che pe sona, che non sa o cui è di icile esegui e un de e mina o la o o) si p ende cu a, assicu a che chi ( amme in os s i is, ama o specialis a, maes o e e c.) cosa pada y ų, ecc.: áusdin i (juos as), d bdin i (an kapį), káldin i (k yžių), mẽgzdin i (megz inį), sidin i (ba us, pal ą), s a ýdin i (namą, bažnyčią, ūmus), ašýdin i ( es amen ) e pan. ; Vyskupas cos uýdino la chiesa; 3) ‘co some pe sona si occupa, chiede, o dina, che chi (co some in e media io) cosa pada y ų, ecc.: sisdin i (laišką) e pan. Come mos ò bŽ i da i accol i agli a icoli diziona i, bend inesa lingua a osenoje imane p incipalmen e secondojo e un po' e zoio pog upio pa ūpinamųjų eiksmažodžių. Il p imo pog upio azionimazodgie i le ono passa o eali ies e lo o no malmen e necessi ano sc i endo o accon ando su seno ę. sakiniuose su pa ūpinamaisiais eiksmažodžiais daik ą, ma e ialeą o abs akciju eiškian ys pa ole soli o nonúžima sogge o in e mediininko posizioni. o andosi uno al o esempio di ques o ipo è in e medio a cu azione e kauzazione: azione del e bo sdin i signi ica o, usa a chemijoje, DŽ36e è conside a a pa ūpinamąja, e lKŽ, lKŽe e bŽ causine, ecc. : Sul o acido è usa o pe me alli [sdin i] (DŽ26e). Conside a o a i a i c i e i dis in iamosi, azionimažodžiai pažndin i, ekdin i, žiódy i, DŽ conside a i pa ūpinamaisiais, bŽ engono p esen a i come mo i i. Bend inės lie u ių kalbos žodyje, sulla base bŽPP e bŽIn equisi i, į a džio kas klausimais s'in ende indica e p incipale e akul a i ųjį 152 Kalbos Kul ū a | 84 eiksmažodžių junglumą, pe ò en ambe le specie junglumo una dall'al a da qualche mezzi o mali non dis in e. Bend inės lie u ių kalbos žodynui mol o pasi a naujančiame Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodyne (sližienė 2004: 35) indica o l'unico pa ūpinamojo eiksmažodžio siūdin i, ~a, ~o (pa)5 pasi ūpin i, che kas ų siū p incipale e skliaus eliose indica e acul a i usis junglumas: Nom (Da ) (Genė) (Ac) (Ac) [C P B O Ac] e ma ca e ac Hums seman inės unkcijos: Nom Da Anim +_ Anim Anim Anim1. Pa icola i à del junglumo si illus ano con ques e asi: D abužius mama le siūdinda a pas illaggio siu ėją; Da quel milelio buoodio pe un uomo cos ume; Pasiūdink a ezangalli; Pas cosa siūdinai kamanas? ; Ku pes geni o i siūdinda ano, non comp a ano (sližienė 2004: 35). Paia nen a che Vie oj pasacc sen inyje può esse e loc, segnalan is luogo, nella quale la o a cu an e pe sona, p z. : Išeigine abi i alcune signo e siūdinasi seu ykloje. (2oji no a, sližienė 2004: 35). Come sos iene Nijolė sližienė, sang ąžinių pa ūpinamųjų eiksmažodžių junglumas esminių ski umų nuo nesang ąžinių ne u i: sang ąžinio eiksmažodžio siūdin is uso di e isce solo col a o, che nel ascione nebūna naudininko, cui a s oja sang ąžos a iksas -s(i) (pas a ojo può a o za e il signi ica o in o ma di sa ybu nizio s esso), ad esempio. : Da a ių kailių pasisiūdinau (sau) nuo ius cailinius. (1oji no a, sližienė 2004: 35). sulla base di menziė pa ūpinabili a ima odžių s udi e de aglia a analisi dell'a ima o di i sidini congiunzione, bŽ o mula o ale a ima o di i sidini a icolo2: sidini, sidina, sidino ksm. [p p.]3 (ką, kam, kame) ūpin is, comandi i, che chi (pp . siu ėjas, ba siu ys) siū ų: Sidinu ý ui kos iùmą siu ỹkloje. | sng . (pas cosa): Pas j daũg kàs sidinasi. Naba palankiáusias mẽ as sidin is áikome núolaidą. | sng . (ką, kame, pas ką, из ko): Sidin is (sau) o opèdinę ã alynę. Sidinuosi pál à da liggaũs kašmỹ o áudinio. Vaka nę suknẽlę lei sidinosi mòdelių namuosè pas gasų dizáine į. Pasili a sidi i lia as a om pa ãpijom, ku is j anco a nonù i. | sng . neig. (ko): Nemgs u indi idualia sidin is d abùžių, acquisyjù ga a . 1 a agen e ( unzione dell'esecuzione dell'azione); C cauza o ius; P pazien e ( unzione di de en o e d'agi o, s a osenos); b bene icien a (ad essa o, des ina a io, unzione del de en o e); o so gen e (azione, s a o di o igine, unzione della condizione iniziale); agen e cauz aca o ius; + anim i is cosaik as, insieme pe sona; anim mo o l'ogge o; Hum pe sona ( . p. pe sone colle i , is i uzione ed al i.) (sližienė 2004: 6). 2 Qui engono ci a i ques 'a icolo au o e delle 2003 m. sc i e e, successi amen e supplimi e co egge e, Klemen inas Vosyly ės edaguo i pa ūpinamųjų eiksmažodžių bŽyn žodiniai s aipsniai. Galu inai su edaga us dizioninio, essi possono chinguis. 3 Pažyma [p p.] (= pa ūpinamasis eiksmažodis) bŽ es s e a ualmen e è dedica a paeškos eikalams. G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 153 Bend inės lie u ių kalbos žodyne p esen ando pa ūpinamuosius eiksmažodžius, abbandona a ā dynų naudo ojams di icilmen e comp ensamo i e imen o di modo, quando ques i eiksmažodžiai neaiškinami, ma solo pãžyma p p. (pa ūpinamasis eiksmažodis, DŽ16e), cu . ( e bum cu a i um, pa ūpinamasis eiksmažodis, lKŽ, lKŽe) si collegami con pama iniais eiksmažodžiais o lo o signi icmēm. Bend inės lie u ių lingua dizionne applica a o mula di de inizione pasi ūpin i (užsaky i, įsaky i, liep i, p ašy i ed ecc.), che chi (no malmen e al u os s i as specialis ) acesse o quello, che de o pa ola ondamen ale. nella de inizione į a džiu cos si accon a, che è al o a o e, che isicamen e esegue ku uojamo azione. Se possibile, della pa ola, denichian e ques a azione eseguėją, la seman ica iene e isiona a (sidin i siù a siu jas; s a ýdin i s ã o s a ýbininkai, (nu)kisdin i nù ke a (gál ą) bùdelis e . .). si s o za o ni e aiškių ilius acinių pa yzdžių, nei quali osse inse i o un sogge o do a o di po e e di o dina o ul e io men e esp eso a o e, isicamen e eseguen e o dina a (įsaky ą, liep ą, p ašy ą ed ecc.) azione, o accon a che ale azione iene esegui a se izi eikiančioje įmonėje (di b u ėje, aisykloje, a eljė ed ecc.), p z.: liẽdin i, liẽdina, liedino ksm. [p p.], ledin i, ledina, ledino (ką) ūpin is, o dini i, che kas (pp . meis ai) lie ų4: Kùnigas s a ýdino bažnýčią, liẽdino a pùs. Į ó ėliai s e imsib aũčiai a pùs išsi èžda o e da j liẽdinda o pa ánkų s edinius. | sng . (ką, kame): Añ kapius liẽdinomės pamiñklų di b ù ėse. Anche se ale modo di de inizione spesso cos i uisce l'imp essione di una lingua a i iciale, nonna u ali, lunga, u a ia ai ne ilologi è comp ensibile di più delibe e cogni o e i e imen i a base pa ola (Nak inienė 2000: 2122; 2006: 24). 1 lEN El. Pa ūpina i i esemazodizioni di p esen azione nei diziona i esempi D6Že lKŽebŽ áusdin i, ~a, ~o p p. aus i 1. ~imas áusdin i, ina, ino cu . (1) aus i 1: La ine o' la eį, oddine o' cèglello KlpD44. | e l. . : Lei già nebesiausdina nessun penknyčių, ipsinių, blakyčių sijonų I.simon. áusdin i, áusdina, áusdino ksm. [p p.] (ką, pas ką, kam) p o ede e, o dini e, che cosa (pp . audėja) aus ų (1 .): Jos ausdina do anóms gobelèną pas ga sią eks ilininkę. | sng . (ką): Áusdinausi lo ã quelle sių e zaúolaidų komplèk ą. 4 Ž . an ą išnašą. Lingbos Kul ū a | 84 154 DŽ6e lKŽebŽ káldin i, ~a, ~o p p. k a l i 3: K. no agą, pasagą, dena o káldin i, ina, ino Š; M 1. cu . 1 col i 6: Ne de i quello ūpiniš akmenų kaldin ų pie a caldin o 399. 2. K cu . 1 kal i 10: Kldin i pasai J. o p esso nuo a žag elės dinki no agužius l . No agą a a e s u ę in co o inea o ką): J káldin i s.Dauk. E daomi a pa aggišal i p op i soldi nella bb1Mak15,6. Kaldinu žiedelį J.Jabl. [...] Kaldink b ai į pe eže ai į N174. Nekldinki žiedužėlio, nemušdinki a dužėlio JV74. [...] káldin i, káldina, káldino a e ksm. [p p.] (ką, kame) bb12Moz20,25. is, o dini i che che (pp . maes i) kal ų (3 .): K ỹžių ž akidès káldinome me ãlo gus kaldi b ù ėse. | neig. (ko): Žied nonáldinsimo, piksimo gã ka dą kal us. | sng . (ką, pas e a lę dinasi pas ju elỹ ą p op ia e a kaldin i komplèk ą. s a ýdin i, s a ýdin i ~a, ~o 3. Nd cu Ž. p p. s a y i: Namus s. | sng . : ~ is casa. ~imas(is) nuo ius s aldus J. (1) (y i), ina, ino [...] s a y i 5: s a dink Ponas il ą s a y cuida in is, dina J.Jabl. Vy au as s a ydino a i luoghi li eu os chiesa-Jiẽ chias a1884,22. | e l. . NdŽ, Noi casa nonis a di nam, im dena o M j. Il g anji (ko): d a ininkų pa e sau nesis a ýdinsime, dinosi, miš. [...] s a ýdin i, s a ýdina, s a ýdino ksm. [p p.] (ką, kam) o dini i, che cos (pp . s a ybininkai) s a y ų: in nãmą s a ýdina dùk e iai. DŽ1: | sng . (ką): Kaimýnas žãda nonus a ýdin is nuo iùs kinius li uu os pãs a us. | neig. sng . ūmus s a y-Nãmo segdami klasicizmo s iliuge iaũ piksime bù ą. Pa ūPINaMJ VEIKsMaŽoDŽI Va osENos YPa Ybs Va osena a i à e nenuoseklumas Pa ūpinamieji eiksmažodžiai ques o seno inė, pe ò nyks an i, iene usa o nenuosekliai5 e si en a conse a e bend inės kalbos eiksmažodžių g u5 lie u ių kalbos ins i u e 2004 m. ebb aio 26 d. s olgu o semina e di adu o i e edak o ių au o e dell'a icolo eseguo nedidelę e balinę apklausą. dei pa ecipan i al semina io è s a a chies a se essi pa lando (non sc i endo, edagando o e sando) essi s essi us a a eiksmažodžius sidini G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 155 pė. DŽ3 F a ipo a e 95 pa ūpinamųjų azionimažodžių (įskai an p iešdėlinius), a le a e DŽ3k mezzi, Vy au as Didžiojo uni e si e o Kompuu e inės ling is ikos cen o Daba inės lie u ių kalbos eks yno da i, accessibili pe in e ne ą, al e on i della lingua in e ne , o ami paieškos į ankiu h p://www.google.l , con e ma non u i lo o a oseną. Pe esempio, non si o a nuo i e bo di azione pikdin i esempi, anche se ale si uazione negli a uali empi sa ebbe u a possibile, diciamo: pikdin i sklỹpą snui (pe in e pininką), pikdin is bù ą ( i endo all'es e o e manda us d augę) e e c., men e nei diziona i (DŽ26e, lKŽ e lKŽe) il e bo di azione pikdin i ilius odis solo con esempi au os: pikdin i, ~a, ~o p p. p i k i 1: Di bdinsiu žag elę, ~siu jau ukus, kaldinsiu no agėlius (d.) (DŽ26e). pi kdin i (y i), ina, ino 1. cu . pi k i 1: Di bysiu žag elę, pi kdysiu jau ukus, kaldysiu no agelius KlpD44. o comp kdinesi co onikėlį? o da à do elėlì? JV218 (lKŽe). A ualmen e bŽ è 107 pa ūpinamie azionimaodjie, di cui 39 nep iešdėliniai: áusdin i, da ýdin i, d bdin i, gabéndin i, g iáudin i, g sdin i, kál din i, ká din i, kãsdin i, šauldin i, kẽpdin i, kipdin i, kisdin i, kùldin i, kù din i, k iðs din i, ledin i, máldin i, mẽgzdin i, mšdin i, né din i, nẽšdin i, plýkdin i, áudin i, šàudin i, sidin i, sidin i, skélindin i, s ýdin i, s ýdin i, šàudin i, šdin i, šúdin i, édin i, a in i, e din i, e din i, e din i, audin i, ais. Da lo o in Dažninį a uale sc i omosios lingua li uanee ocyną è en a o solo kál din i, sidin i, s a ýdin i (G umadienė, Žilinskienė 1998). Poiché il g uppo dei pa ūpina i i eiksmažodžių è maža, g e a di lo o u ilizza i similias si uazioni eiškian ys al i pap ieji (non pa ūpinamieji) eiksmažodžiai, sebbene e unais, e negli al i casi i la o i esegue non essi s essi comando ai, e specialis i delle ispe i e s e e: siu ėjai, s a ybininkai, ki pėjai e e c., e s a ýdin i, chia amen e pe la s essa si uazione, i. i., quando u ima in men e che il sogge o non siu a o s a o, ma i la o i zacca e li sumca. sono s a i p opos i 3 a ian i di ispos a: Visada a oju, Ka ais a oju, Niekada ne a oju. i pa ecipan i al semina io, ispondendo posi i amen e, alza ano la mano. Rigua do al e bo sidini opinione hanno dichia a o 29 pa ecipan i al semina io: isad'usoju 14 (48%) , al ol a usoju 4 (14%) , mai non usoju 11 (38%). Rigua do al e ba s a ýdin i opinione hanno dichia a o 24 pa ecipan i al semina io: isada us oju 6 (25%) , ka a e udoju 16 (67%) , ne e non udoju 2%. il a o che gli specialis i della lingua adu o i e eda o i, dalla cui a i i à mol o dipende comun inè della lingua li uanee condizione, menziona us eiksmažodžius s essi schnekamojoje calboje us a a non u i o i egola men e, solo con e ma il a o che pa ūpinamųjų eiksmažodžių a osena comun inėje calab esi calboje non è mol o di usa. 156 Kalbos Kul ū a | 84 ecc.: sidin i, ma aisý i, upin i, siaũ in i (pál ą); s a ýdin i, ma į eñg i, m y i (nãmą); kipdin i ma šukúo i, ga banó i, pláu i, dažý i (pláukus). Nelle ol e ali azionimazodzie engono u ilizza e in una ase, ecc. : A ol e in seu yklà k epiasi e uomini. essi u a ia non in endono qualcosa seūdin a e, spesso ogliono se a si es i i (G); Siūdin ing nuo a es i a o ipa a e ecchia? Pa ūpinamiei eiksmazodžiai u ilizza i non con u i i p e dėlia. Ad esempio, DŽ3 è da a áusdin i, isáusdin i, ma non i p i(si)áusdin i; da i u i a a eiksmažodžiui pa ašýdi i, ma lo o, appa y , ne u i a a eiksmažodžiui ašýdi i (pas a asis già accon a o DŽ5e6e) e e c. Non da u i i signi icamen i del a maodidio ondamen ale anno e co isponden i signi icazioni pa ūpinamose. Pe esempio, mẽgzdin i (mezginius) è pa ūpinamoji signi ica o, e agukai mẽzga, žieda zasmezga non ha pa ūpina i i co ispondmen. P e alenza a mėse Ne iksli pa ūpinamųjų e dei lo o pama inių (pada omųjų) eiksmažodžių a osena è appa sa anco a e a causa del a o che g an pa e della popolazione li u a non sa, cosa pa ūpinamieji eiksmažodžiai signi ica, pe ché nelle p op ie na ozi pa a mėse di lo o non hanno. ques o p incipalmen e eus i e me idioni alš aičiai. Pada omųjų eiksmažodžių a osena in ecei dei bend inės kalbos pa ūpinamųjų a ol e issuojama e lKŽ bei lKŽe, ecc.: si i [...] 2. c . siūdin i 1 (illus a a ph aseiais da Kupiškio, odūnios, sk ebo iškio, E ž ilko, Miežiškių, Meškuičių, apso, J. Ka dely ė knygos Ge ėčių a mė, p. 78 bei J. Paukš elio aš ų (lKŽ XII 631). Seguendo ques o si i siūdin i (lKŽe) p eceden e, quando lexicog a icamen e į eisinama il a osena del e bodizio (pada omojo) ondamen ale in signi ica o pa ūpinamia, o se e bŽ sa ebbe possibile a e analogamen e: aggiun i amen e o ni e un signi ica o sepa a o come a ian ūmaž del pa ūpinamio o del suo signi ica o pa ūpinamio negli a icoli con enen i co isponden i e bodiji ondamen ali, ad esempio, : Siu úosi pál ą siu ỹkloje (pas gẽ ą siu ją). ques o non solo inse i ebbe o la si uazione esis en e e ispondesse o a g ande pa e dei consuma o i della comun inesa lingua in e eses, ma e aiu e ebbe o i le o i del diziona io scop i e, che è pa ùpinamasse azionezodis. me idionale e eas e n aukš aičių ilniškių pa a mėse anzi y iniai eiksmažodžiai su p eesaga -in i nebūna pa ūpinamieji. I lo o signi ica i spesso coincidono con i co isponden i linguaggi comun inesi ondamen ali azionimažodžių signi ica i (Nak inienė 1997: 154162), ecc. : G. NaK INIEN. Pa ūpinamieji eiksmažodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 157 pikdin i (y i), ina, ino [...] 2. . comp i: landžioja bambini po o as, keli nes pa lupa, ubašką palupa, e u pikdin anco a lz. Pikdin a laška lz. (anyjie) pik di no zuc ų pigiau lz. Kūgį peša, u gun eža, o be nėkai pikdina lKKIII204(lz) (lKŽe). Ampiamen e pa ūpinamiei azionimažodžiai u ilizza i žemaičių, ne e ai aka ų aukš aičių (su alkiečių), a amen e šiauliškių, che limi ano si con žemaičiais, o andosi da ques e k aš ų nonché da Mažosios lie uu os kilusių au o ių aš uose, in quelle k aš uose accol e nau osakos inkiniuose. nei ecchi sc i i di lo o bu a kun cos più e a iei esnių. Pama inis eiksmažodis in ece di pa ūpinamojo eiksmažodžio Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DlKG 2006: 287) indica che šnekamojoje kalboje qualche ol a inclins ama lo o (pa ūpinamųjų eiksmažodžių G. N.) ne a o i, saky i siū is pal ą, ins eaduo sakius siūdin is pal ą. Ma ques i azionima odi indicano no mali azioni e da una nesso si uazione a ol e di pe sé chia o (o non impo a) chi le s olge à; quell'a o e che a in modo che l'azione enga esegui a, qui è più impo an e che colui che e e i amen e esegue l'azione (lKM 1976: 110). Spesso così non solo de o, ma anche sc i o. ispe i i pama iniais (pada omaisiais) azionimažodžiais eiškiama si uazione pe cezione spesso dipende dal con es o, ecc., a s a ý i apléis ą pãs a ą può eikš i e di e e azioni di la o o del p op ie a io, e pa ūpinamąją si uazione, quando esegui e la o i sono pashi a i cos ybininkai. Anche se la seman ica del sogge o indica chia amen e, che dallo si deno i la pe sona s esso nedi bs di la o o isico, spesso pa o ojamo onda i o (pada omasis), e non pa ūpinamasis eiksmažodis, p z. : Didkas pas ã ė (// pas a ýdino) mus. Veiksmažodis cos uý i pa a o o anche k uopščiai p epa a ame manuėly, nel quale pa lando di aldo ą sa ebbe meglio sceglie e p incipale a ian e della no ma pa ūpinamąjį eiksmažodį pas a ydin i (pa y aškin au o ės s aipsnio), p z. : Ol e la g andiosa pa e e, lui (Cin Ši Ch ang Di inse a G. N.) cos uì palmus, nei quali po e a con ene e 10 000 pe sone. 700 000 p igionie i di gue a e pašauk i als iečių cos uì la sua gigžinišką sepol u a di camme ì (Pasaulis I 210). Esis ono e più casi di ques o ipo a osene (sa ičiū ė 1985; sa ičiū ėNak inienė 1995). In igan e, che similius ku a i ų a osenos eškiniai osse a o non solo li a ians, ma e inomių bei no egų lingue ( acke ičienė 2001: 29; 2002: 138, 142144). Lingbos Kul ū a | 84 158 Pa ūpinamasis eiksmažodis in ece di pama inio eiksmažodžio Non so okian pa ūpinamųjų e pama inių (pada omųjų) eiksmažodžių ski umų, qualche ol a pa a ojami pa ūpinamieji eiksmažodžiai nusaky i si uazioni, quando il sogge o s esso esegue azione, ecc.: siu ja sidina (=siù a) kos iu m lį e pan. Anche se ale a osena di icilmen e può esse e gius i ica a in comun inée lingua, i suoi casi è egis a a a messe, ecc.: mẽgzdin i (y i), ina, ino [...] 3. . megz i: a già i uomo mgzdini guš ine? Kz . Da io ho gob ū ą ..., mezgėjėlių megzdin ą JV416. | e l. . : Jacakie uką cominciai mgzdy is Kz (lKŽe); numgẽzdin i [...] 2. . numegz i: Numgzdino uomoui jakę Kz (lKŽe). G eičiausiai anašus l'uso del e ba pa ūpinamojo in signi ica o nepa ūpinamąja è egis a o e J. Jablonskio isc i o in una ase: s a ýdin i [...] 3. [...] Nelle ci à mol o buone paga a s a ydin ie k osnys J. Jabl (lKŽe). Polinkis in ale ipo nonikslią a oseną, come indicano in e ne , s ampa e schnekamosios lingua pa ydzie, pa icola men e ca a e is ico eiksmažodžiui káldin i, sebbene il co isponden e luogo di la o o di eseguimen o sia chiama o (monè ų, medãlių) kalyklà, e non kaldyklà. Va ojando desc i end in ai e mancando app o ondimen o con es o, imane neaišku, cosima u ima in es a sakan (esc i an ) káldin i k ỹžių, medãlį, mone às, pamiñklą, pnigus e pan. o dinamen o kal i c ožių, medalį, mone as, paminklą, dena o o o dinamen o eseguimen o, . y. conc e us la o o specialis i. ul e io men e o ni o esempli ica dal con es o ede e, che si pa la di conc e i a i isici, quindi do e a esse e pa a i o ondamen inis (pada omasis) eiksmazodis nukál i (pa yškin a s aipsnio au o ės): Daugelį domino secondo ano inio modelį abb ica o mone ų kalimo p ess. S u a e a a e so esso un peskiu pugju e p énomioci a si penigėlì po e a chiunque pano ėjęs [...]. Chi ole a, po e a qui s esso posimpa a e cal ys ės ama o e o se anche qualche cosa nukaldin i (= nukal i) alla p op ia belima. (lŽ 2004 06 02: 24). Mol i che ole ano nusikaldin i (= k imin i) penigėlį (pa ašas po nuo auka; là s esso). Tau odailininkai Mies o dienos š en ėje kaldins (= kals) e ie inę aliu ą ( : li eu os y as, 2001). Tu a ia del e bomodinio col i plu ia eikšmiškumas, non essendo nella ase ogge o, può solle a e nonchiškumų, che enu a in men e col i inį in