54
benDRinė kaLba | 96
KATARZYNA PROROK
uniwe sy e ma ii cu ie-skłodowskiej w Lublinie
oRciD id: o cid.o g./0000-0002-7410-6970 obszaRy baDań: e noling is ika,
leksikog a ija, polska kul ū a ludowa. Doi:
doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.03
SLOWNIK STEREOTYPOW
I SYMBOLI LUDOWYCH kaip
žodisnik e noLingVis inis
(PRzykłaDzie Hasła PERz)
KELZOVE SKALBAS: e noling is ika,
słownik, de inicja kogni ywna,
liaudowa kul ū a, s e eo ip, simbolis.
aDno acja s aipsnis p is a a išleidžiamą Lublinyje po edakcijos je zego
ba mińskiego i s anislawy nieb zegowskiej-ba mińskiej Słownik s e eo ipų i
simbolių ludowych. me odu de iniuo i p iim ą Słowniku y a plė ojama an
e noling is ikos lubelskės pag indo apib ėžimas kogni ywna, ku i leidžia į subjek inę
ekons ukciją pasaulio aizdo į i in o kalboje i kul ū oje ludowej. Pi moje
s aipsnio dalyje au o ka pa eikia pag indines me odologines p ielaidas Słownika, o
an oje he de ining me hod adop ed in he Dic iona y is ha o cogni i e de ini ion
pokazuje ich p ak yczną ealizację na p zykładzie niepublikowanej jeszcze we sji
hasła pe z.
abs Rac
he pape p esen s he Dic iona y o Folk S e eo ypes and Symbols, published in
Lublin, edi ed by je zy ba miński and s anisława nieb zegowska-ba mińska.
de eloped on he basis o Lublin e hnolinguis ics. i allows o a subjec i e
econs uc ion o he image o he wo ld p ese ed in olk language and cul u e. in he
i s pa o he pape , he au ho p esen s he main me hodological assump ions o
he Dic iona y, and in he second pa she shows hei p ac ical implemen a ion based
on he example o he ye unpublished e sion o he en y elymus.
KATARZYNA PROBOK. S e eo ipų i simbolių 55 s aipsnio ikslas y a zap ezen uo i
eo ijoje i p ak ikoje lubelskio S e eo ipų i simbolių (ssisL 19962022), ku io
jako słownik e nolingwis yczny (na p zykładzie hasła pe z)
koncepciją sukū ė je zy ba miński (19392022) i pe me us plė ojė ka u su
s anisławą nieb zegowską-ba mińską i bend ada biau ojų komanda. nuo j.
ba mińskiego kilusi naudojama i ule apib ėžimas slo nik e noling is inis. Vyks an
e miną slo nik kalbos olklo o pasi odė jis 1980 me ais edakcinėje įžangoje p ie
zeschy o bandinio Słownika ludowych s e eo ypų językowych (sLsj 1980), iš anks o
skelbiajančio išleis as kilkanaš ę me ų ėliau pi masis om Słownika s e eo ypų i
simbolių ludowych. odėl jau daugiau nei ke u iasdešim me ų p ieš, kai ai
e noling is ika ik p adedaosi ys y is an lenkų pag indo, j. ba miński u ėjo
iziją žodyniko naujo ipo1, ku iame ekons uojamas bus liaudies pasaulio aizdas:
žodis kalbos olklo o bus žodyniku e noling is iniu. Pa eiks olklo o žodyną (aus inės
ks i o cys ės zbio ojos) kaip komponen ą am ik os kul ū os, su akcen u į
seman yką, ne kalbos o mas. <...> pag indinis mūsų žodynų ikslas bus analizė i
ap ašymas kalbos s e eo ipų į i in ų liaudies kul ū oje (ba miński 1980: 1011).
koncepcija už ašo bandomojo i omų inkamų Słowniko pe me us bu o gy os mokslinės
diskusijos objek as. P akimu pasi odė daug ecenzijų i anali inių s aipsnių, ku ios
neabejo inai u ėjo eikšmingą į aką daba iniam Słowniko2 eidui. Suku iamos aip daugybė
magis o i dok o inės da bų, ku iuose kažkaip es uojama me odą i uošiamos p elimina ios
e sijos haseł. Šiandien, kai is dažniau kalbama apie lubelskę e noling is inę mokyklą (po .
zinken 2009, 2015), užsisies bandny Słownika galime p ipažin i už jos mani es p og aminis, o
omy inkamos Słownika už me odologicinę pag indą ki iems da bams iš e noling is ikos
s i ies, ku iuose da oma y a ekons ukcija pasaulio aizdo į i in oje kalboje. kas
eikšmingas, y inėjan ys į ankiai išsiaiškin i pe pasi uošimų pe Słownik y a sėkmingai
naudojami ne ik y imuose susiję su kul1 In e iew o ial no ebook and zej ma ii Lewicki
pa ašė, kad Slo nik ludinių ling is inių s e eo ipų pod ed. j. ba mińskiego y a neį ikė inai
d ąsus leksikog a inis ekspe imen as, ne pe d ąsus, kaip į daba inį seman ikos kū imo lygį
(Lewicki 1984: 587).
2 Daugiau apie Słowniko emą, jo is o iją i ecepcijos zob. : ba miński 1988a, b, 1996;
ba miński, nieb zegowska-ba mińska 2016; nieb zegowska-ba mińska 2009, 2010, 2013;
P anašas 2022.
56 benDRinė kaLba | 96 u ą liaudies, be aip pa plačiau su nacionaline kul ū a
bei y imuose lygin inių a p ski ingų au ų kul ū ų3. Vėlesnėje s aipsnio
dalyje no ėčiau pok aipčiai p is a y i Słownik i jo me odines p ielaidas, o
eilės a ka pa ody i jų įgy endinimą an pa yzdžio bandinės, nepaskelb os
da e sijos šakos pe z. skiego įžangoje į pi mąjį omą Słownika p . Kosmos
(1996) i su nedideliais modi ikacijomis y a naudojamos iš žodynų g upės iki
šiandien, o ai eiškia, kad zap oponuojamos o eiz sp endimo y a
główne pos ula y me odologiczne zos ały zgłoszone p zez j. ba miń-
spėdinančios. žodynika ikslas y a nepakeičiamas:
Žodynas s e eo ipų i simbolių liaudies y a bandoma ekons ukcijos adicinio pasaulio i
žmogaus aizdo pada y ą e noling is ikos i olklo is ikos me odais. šis aizdas į i in as
kalboje, olklo e i apeigose suda o ak ą į pažinimą kul ū os, daba inės joje požiū io į
pasaulį i sa ais oji men ali e o (ba miński 1996: 9). Slo nik u i eminį susibū imą i
zaplanuo as y a į sep ynis omus, kas ilius uoja Ryc. 1.
I
Kosmas
II
Augalai
III
Gy ūnai
IV
Žmogus
V
Bend uomenė
VI
Religija, Demonologija
VII
Laikas, e d ė, ma ai, spal os
Ryc. 1. Žodynas s e eo ipų i simbolių liaudies układ omų (ssisL 1996: 2). 3 už pa yzdį čia
gali pasi a nau i Leksykon aksjologinis Słowian and hei neighbou s (2015 2019),
leidžiamas pe a p au inį p ojek ą (kon e sa o ium) mokslinių y imų euRojos
Językowo-kul u inis pasaulio aizdas Słowian and hei neighbou s on a
compa nawczym one. jo ikslas y a da y i pa alelines seman inių s a bių aksjologinių
są okų (koncep ų) analizes an į ai ių sla iačių kalbų i sąsiadančių su jais ki ų Eu opos
kalbų medžiagos.
KATARZYNA PROBOK. Žodisnik s e eo ipų i simbolių liaudies 57 numa y as
padalinimas siejasi dideliu laipsniu su augančia sudė ingumu seman inę haseł
jako słownik e nolingwis yczny (na p zykładzie hasła pe z)
i u i pa ody i liaudies aizdą pasaulio i žmogaus biblijiniame kū imo a ka
(a s ūmimu y a ik eligii išdės ymas ne p adžioje, be p ie pabaigos eilės).
kas s a bi Slo nik u i in ensy ų cha ak e į (ne: eks ensy us), odėl asime
joje ik iš ink os, s a bios kul ū iniu požiū iu haslas. Iki šiol bu o paskelb i
ke u i knygų omai Kosmos: Dangus, dangaus š iesos, ugnis, kamienie6), žemė,
anduo, požemiui (1999), Me eo ologija i Pasaulys, š iesą, me ale (2012), aip
pa sep yni knygų omų Rośliny: zboža (2017), Vegzy a, p zyp awy, ośliny
p zemysłowe (2018), K ia y (2019), he ba (2020), Med ed ės i iglas e medžiai
(2021), D ė a lies i (2021), K zewy i K zewinki (2022). Į spausdinimą uošiamas
y a pasku inis zeszy augslinny Skupiska ošlin, žas i, g ybas. 2022 me ais
dėka pa amos g an o ui iš nacionalinio Humanis ikos plė os p og amos
p asidėjo pa uošimai p ie omo gy ūnai, pe ku į planuojama išleis i penkis
už ašus apimančių laukus: naminiai gy ūnai, laukiniai gy ūnai, žu ys, plazai i
ap ai, paukščiai, abzdžiai.
Ski ingai nuo ipinių kalbininkų ap ašymo iene ais Słowniku nė a ealūs objek ai nei
iš aiškos, be p idobiai men alne, seman inės ko ela os s o inčios a p žodžių i
objek ų, ki aip sakan socialiniai aizdymo objek ų. jie y a p ieinami iek pe duomenis
esančius kalboje i eks uose, kaip i pe į ašus ikėjimų i ap ašymus elgesio
(ba miński 1996: 14). oks požiū is da o, kad lublelski sūknikas galime apibūdin i kaip
sūknikas e noling is inis, apie ką ašo j. ba miński: e noling is inis cha ak e is mūsų S
žodyniko p iklauso <...> pi miausia iš esmės į uim į kalbos kul ū os kon eks e: o ai y a
konsek encijoje į išei į už g ynai ling is inių duomenų (leksika, seman ika, ku ios žinoma
y a S žodyniko pag indas), į a siž elgimą į p iim as kalbos naudojimą, į pasiekimą į
socialiniu e čią i p ak ikas, suda yančias i šžišką (ne: užžiū inį) žodžių iš a imo
kon eks ą, i ne į naudojimą (kojė ik agmen a yčiu) in o macijos. umpai sakan
e noling is inis y a būdas sup as i objek ą slap ažodžio būdingą objek ą ap ašymo
mūsų Słowniku (ba miński 1996: 1112). aip į ai aus duomenų analizė y a įmanoma dėl
p iim o me odo de iniuo i apib ėž ies kogni y ną, ku i a šaukiaisi į po okinį mąs ymą
apie pasaulį i s engiasi išgau i isų eigiamų sa ybių
58 benDRinė kaLba | 96 apib ėž o p edik o, ku ie y a ele an ne kul ū iškai (ba miński
1988a: 2009). De inicinėje kogni y ėje eikšmių analizė y a daugeloaspek o a, kas
ap eiškiasi m.a. uo, kad apib ėž iniai sakiniai sujung i y a jos pap as ai į specialias
seman ines ka ego ijas ( ase y), ai y a g upės iš jakiei kolekcijos, opozicijos, iš aizda,
sa ybės, aikymo). Daly a imas į ase us leidžia įženg i į s uk u ą paži czą haseł i
a as i yšį a p į ai ių eks ų. aip leidžia leng iau ope uo i medžiaga, jo analizę i
goś punk u widzenia jedno odne (np. nazwa, pochodzenie, kompleksy
palyginimą. ką e a pab ėž i, ūšis, eilė i užpildymas ase ai nė a p ime amos iš
i šaus, be u ė ų kaska ai išgau i į aki aizdą idinę, paslėp ą analizuojamoje
ma e iale cha ak e is iką p edek o. P ieš mechaninį ase ų a sky imą a sa giai ž elgia
Słowniko edak o iai: no ime pab ėž i <...> su isa jėga, kad nei pa ame iza imas
apib ėžimų (išsky imas ase ų), nei jų u inys užpildymas s e eo ipinių mo y ų į edimu
(zdaanų u inčių eisimus apie objek ą) negali bū i mechaniniu būdu p imes u iš išo ės, iš
išo inio s ebė ojo pozicijos, be u ė ų kaska a gau i į idinę (immanen inę) medžiagą,
paslėp ą analizuojamoje kul ū oje, subjek o s uk ū ą iš y imo nešiojojo i daly io
požiū io (Zegba miński, nieb b ze-miba inska: 2013 60). Kadangi kogni y ena apib ėž is
u i isų pi ma pažinimo cha ak e į, s engiasi a siž elg i į isas s abilizuo as i
kul ū iškai s a bias šio ( ipinio) objek o sa ybes i opo edži apie ai labiausiai
p ies ępniu būdu4, p iima o mą na acji apie objek ą (ba -
miński 2014) i zwykle jes ba dziej ozbudowana niż ypowe de inicje
leksykog a iczne.
z założenia każdy a ykuł hasłowy składa się z dwóch głównych części:
eksplikacyjnej i dokumen acyjnej5, k ó e są połączone odsyłaczami nume-
ycznymi, dzięki czemu za cha ak e ys ykami p zywoływanymi w ekspli-
4 W de inicji kogni ywnej pos uluje się odejście od języka naukowego i s osowanie języka
(s ilu) po ocinio, ku is y a najp asčiausias, labiausiai konk e us, a imiausias, į i ina
elemen a ines mąs ymo i pasaulio su okimo s uk ū as susijusios su elemen a iais žmogaus
po eikiais elemen a inėse egzis encinėmis si uacijose (ba miński 2001: 115117). 5Didesnės
slap ažodžiai apdeng i y a papildomai: u inio są ašu ( u inčiu ase ų są ašą a si andančius po o
eksplikacijoje i genčių eks ų suda ančiųsi į dokumen aciją); kapsułą (s esčeniem hasla); įžanga
isunokul ū iniu (pa odančiu kaip gi enas slap ažodis objek as eikia ki ose kul ū ose);
bibliog a iją; są ašuom a sisłacza į ki us haseł słownikowych, ku ios pasi odėsi am ik oje
haśle.

KATARZYNA PROBOK. Žodisnik s e eo ipų i simbolių liaudies 59 P ie mažesnių slėchų
dokumen acija dažniausiai iš iso įeina į eksplikaciją. Eksplikacijoje u inčioje pap as ai ase inį
jako słownik e nolingwis yczny (na p zykładzie hasła pe z)
išdės ymą apib ėž inių sakinių pa idalu duodamos y a s abilizuo os cha ak e is ikos, kokios
kacji s oją „dowody” w pos aci konk e nych kon eks ów w dokumen acji.
gauna objek as slap ažodis liaudies adicijoje i ku ios leidžia a ku i jo kalbiniu-kul ū inį aizdą
(ba miński 1996: 13). į dokumen aciją susideda ci a os (ka ais san ėžimų a omówienia)
gaunančios daugiausia iš liaudies eks ų kliszin ų, okių kaip p zyslo ia, paslap is, užsakymai,
daśni, legendos, bajki a podania. Visi eks ai apdo ano i y a . . me yčkami ( umpu ėmis
šal inių, iš ku ių kyla) i su išdės y i į a ian us, i š ku ių an s a omi y a mo y ai s e eo ipai. šie
mo y ai, už ašy i p ie očių pa idalu a ba me ajęzyku y ėjo, y a aip kons uk uo os, kad
galė ų įei i iesiogiai į eksplikaciją kaip de iniciniai sakiniai. eks ai nekliszuojami, . y. už ašai
įsi ikinimų i ap ašymai p ak ikų liaudies (kasdienių, ob yędinių, maginių, gydymo), apibūdinami kaip
dane p zyjęzykowe, pap as ai nė a išdės y i dokumen acijoje, be pa enka iesiogiai į
eksplikaciją. kai kalbama apie apim į ka aiskam bandomą e siją šakos pe z, ku i bus y a į sky ių
Chwas y uošiamą spausdin i pasku inio auglinį knygy o Słownika p . Skupiska ošlin, žas i,
g ybai. Hasło susideda ik iš eksplikacinės dalies, į ku ią iesiogiai įeina dokumen acinė medžiaga.
okia kons ukcija a si anda iš san ykinai nedidelių dydžių haslo bei iš speci ikės subjek o
haslo io pe z kaip auglina nepageidau a i upią, o uo pačiu iš iš aizdos maža wy azis a6, e ai
pasi odo olklo o kliszuojamuose eks uose. Rekons ukcija jo kalbiniu-kul ū inio pa eikslo
emiasi daugiausia an pa adinimų (sinoe nog a inės, ku ios dokumen uoja senas liaudies
wy Słownika, o uwzględniane są za ówno ma e iały d ukowane od XiX w.
i wcześniej, jak i współczesne zapisy e enowe g omadzone w P acowni
e nolingwis ycznej im. je zego ba mińskiego od la 60. XX w. ( u znaj-
duje się ka o eka i księgozbió Słownika).
by pokazać, jak w p ak yce wygląda hasło słownikowe, poniżej zamiesz-
p ak ikas u inčias į ikslą a sik a y i se pe zu iš pasėlių a kas įdomu panaudo i jį kaip poka 6
Vė uojan pa yzdžiui. p ie os o, ku is aip pa y a auglina nepageidaujama i upią, be labai
cha ak e is inę, nes kłuojančią, odėl labai dažnai jis pasi odo dainose a olklo inėse pasakose,
ku y a simbolinis su skausmu, kančia i elniu.
nimicznych i de ywowanych od pe zu) o az na elacjach po ocznych i zapisach
60 benDRinė kaLba | 96 mu badoginio a gydymo p iemonės. Šioje si uacijoje
nė a po eikio išd obnian i dokumen acijos, o legenda a keli p zyslo ai,
ku iuose pasi odo se pe z, gali įei i iesiogiai į dokumen aciją.
PERz
[Wy]7 Pe z […] į gwa ach aip: py zyk Palnaz Roś 91, pe zówa, pe ej Pelc sgLub 5: 350351, py ej
Pal ze 101, py nik Pal Roś 91, py nica kąś Podh 9: 386 ai pa adinimas bend noslo iaškas, pi miau
susijęs su k iečių ūšimi (T i icum), o pe kel a į pe z (Elymus), kai k iečiui bu o suda y as
naujas žodis (Wan 148). da iki X ii a. bu o laikoma, kad pe z y a ik gen ies zwy odniałej k iečių
(budz słow 206). pagal ludojaus žodžio pe z są okas susijęs su eiksmažodžiu zape žy i8: Py z
o kaip i žmogus se zapy zy, o pewnie i yn chwas ak, okios niby łupa e o, zap ze sie i ni
możno ych ku zeni wy wać Pelc Rośkas 5: 223; 5 […] no uojami y a keli a diniai pe zu: psia
py zyca pal ze ze 102, psia pasza […] psi ins ink o ieškė pe zų i no iai jį algo, nes jis u i
jiems padė i į sk ie iškų su ikimus Wanko skydų su ikimus Van Pol 108; 45 […] ko enica msgP
110 […] nes pe z o labai s ip iai sieja žiemos i aip ebeja sycko sycko sycko […]ka 2: 223; 5 […]
skydas […] skydas […] skydas […] skydas […] 1998: 38: 38: 34 pachãcëna; pažłãc, pažãcëna sych
sgkasz 4: 8, 46, 244. [ka egoRyzijos] Pe z isuo inai p ipažįs amas y a už zielsko k 3 kuj 83, žas :
Ge iausias žos as y a a pe zó a, nes ai u i okios s ip ios šaknys žiemą i ai išmessi, o su
a gal za a auga Pelc sgLub 5: 351. 7 K ad a inėse suakiose įdedu ase ų pa adinimus
(Slownikuose jie y a pakeičiami a i inkamomis ikoniczinėmis ženklomis).
8 Žodis zape ė i ‘unieš is į pyk į, įlip į pykčią nelieka e imologiniame yšyje su žodžiu pe z ‘š as ,
o jung as y a su pe zyną ‘ o, kas y a deginamas a bu o sunaikin as gais u, zgliszcze i senuoju
pe z ‘ ozža y as anglis, pelenas ka ščias, ža žian is se, popielisko, zgliszcze, pe zyć się ‘zapalau
se, skąd ‘pysznić się, złościć się, ps. *py i i sę ‘palić se, nuo pie. *pū - ‘ogień bo se 421, 729. 9
ku sy a naudojama p ie pa adinimų bei p ie ci a ų gaunančių iesiogiai iš olklo o eks ų a jau
gwa inių elacijų po ocinių.
KATARZYNA PROBOK. Žodisnikas s e eo ipų i simbolų liaudies 61 Dawniej
pe zem adinamos bu o i ki os augalinės uoliaiškos žemės ūkyje, m.in.
jako słownik e nolingwis yczny (na p zykładzie hasła pe z)
ose (bo se 421), po . py zówina ‘ž as y Śmieł opol 110, złość
‘chwas , pé z maae 1912: 167.
[komPLeksy i koLekcijos] Pe z susijung as: (a) su ki ais
nepageidaujamomis objek omis: pagal pa a lę Ciks agis kamo ėje, ilkas
bū yje a kiaulė žaloje, uo pe z sode
(pkPP 2: 843;
(b) su bul omis, ku iame ob icie auga: in p zysłowiu Ku y a pe z, en ka o el
aip (nkPP 2: 843), po . elację po ocną: Py z bu o yž oks dokucny, o un kaip
zimioka o ośnie, o zimioku jesce jes en py z Pelc sgLub
5: 351;
(c) su skow onku, ku is sikuoja pe zu nuga zdika, hąd p zysłowie: Na š en ąjį
Kazimie zą ( o) skow onek išlazi (wylezie) z pé za Rog Wag 298. [VygLąD i
WłaŚciWoŚci] Py z ai žis as su lapiais kaip žolė; du kalnai ośnie, same s iodygi Pelc
sgLub 5: 351. jo labiausiai cha ak e is inę dalimi y a šakniai/kłącza: pe z labai s ip i
šakniai ma mich Dem 41, daug jes šių šaknų em, okios ilgie sie ciągnie, bal os n
chołowice gė ies pe zu u i o mą sklandkių, plonų kloskų, a lapės y a gana os e,
galima siimi skalecy i, kas pagal legendą apo p iežas is bejėginės gydomosios
pe zu: Ma ka Bosko, ki aikščiojo nosomp ód po y ą, ai onoiy a susikaula wski žoli
i kozdemu, į ką gali bū i. Jaze znasła py zówke, no i kciała jom u wać. Nale
be dyjo py zówka y a aip os o, kad se Ma ko Bosko calušcki ence u zla į nij. No
i ne wzina ji. Temu es py zówka nė a zodne žoli, į nieko nepadės kaip zwyč 110.
[LokaLikacija] Pe z y a isu , ai pa s sieja i auga Pelc sgLub 5: 351. Mėgs a ge us,
de lingus skaičius, kas į i ina posakį: Kędy pe z, en in oli gme z nkPP 2: 843. ypač
ob icie ośnie an di ožemių laukų, na zaniedbani žiėmni (gó n malb 2: 17, s ąd pi ne
de i a ai: niemzowina ‘zaniedbane pole, na ku iame ośnie pe z Dobisko pe zow
‘zem e en 47, za osly pe PWs RogP 28: pe zas y, pe zowa y ‘pe z, ob i ujący w
pe z Wagłp 200, 4: 121 (Pole pe zys e, pe zole i pe zne)
29 zapy zony ‘za ošnię y, zachwaszczony pe zem kąś sgo 2: 688, pe zyć8), ścić
się ‘zachwaszczać się, mieć ob i ość pe zu’ ka ł sgP 4: 76, zapy zić ‘dopu-
do za ośnięcia pe zem, zapy zić se ‘za osnąć pe zem kąś Podh sg 12: 314,
oszoco ac ‘za as ać pe zem (zemia nep awionå wne sã zaoszocëje)
sychkasz 3: 341.
62
benDRinė kaLba | 96
[Posoby PozbyWania się PeRzu] Pe z ai p ze ažnie sie niszczy, bo ai łon kaip
za ali lauk, ai i ada zbože neno i augnuć. ai ačiau žas sunkus į wy ępinia dėl
ilgų ozłogi žiemą Pelc sgLub 5: 351, po . p zysłowie: P óżno się gumnem, p óżno
się gospoda z spich zem ieszy, gdy mu plaokim ży o wschodzi pe zem nkPP 2:
843. Aniej pe zu a sik a yda o iš oli, o žian ją kaip giliausiai, nes kuo giliau
ūkininkas uo ze, uo daugiau się šio pe zu iš auks į i šų n chołowice 1985.
Pe z iš zao anej olės pašalinama naudo specialinio haka (Świę nad 9), b ony
(ku z ku p 2: 87) a kul i a o o: T ukeba bu o, ku pe z, ai i zdłuż
kul y a o ować, o ada už jeki cas į pop zec, ai šis pé z na hie zch wszys ek
po ogychał 298, po . pe zina ‘ ozenie i s odygi pe zu wyo ane i wyb onowane
z oli i zaniechane na p ie ožu ka l sgP 4: 76. Tikė asi, kad a a ka sėna į
pa asa į sp áwia g un , . y. wypala pe z (zWak 1890: 149).
Pe z augan is jau sėklose plei ino ankiniu būdu, dažnai p ie mo yki ( n chołowice
1985). ekomenda o piyknie u kłonce iš šio py zu wyzbiy ać kąś sgo 1: 444 i sudegin .
ai bu o da bas žmudna, eikalaujan i egulia ių, ne kasdieninių paka ojimų: iš y o
ai iki siana, kaip obeschnie osa o do p osa, o an od ečy zu ai do py zu (nkPP 3: 22,
i dažnai nada na, nes Tym [się] daugiau plačia pe z, p ieš jį skubiesi nkPP 2: 843, po .
zw o : żëbës szed osocz szczep sg ‘swyno się, odczep sychiackasz 3: 341.
[zas osoWania PRak inės] no s pe z bu o labai neno iai ma omas an di ožemio
laukų, ai dažnai apsaugojo žmones nuo bado, ypač an p iešnówku. jo ilgos šakniai
my o, suszono, žę o į siečkę i mielono, o gaunamą mąką maišė pa yzdžiui. su mąka
žy nią, da oma iš jų zak as, o ėliau kepčono duona (kul Wiel 2: 415416). Pa uošimas
duonos iš pa ies pe zu į i ina elcija po ocna: Nazbi ojo jį, išplaukojo, išdžiūsojo
i ėmėlo jį į siečkę, ada paėmė po akmenį i zmelėjo an ža nų. Kas bu o s eikas i
s eiko sk andžio, ai išgy eno, o jei ne, ai mi ė. Bo kaip y a bado, ai i pomó Hajd ne
236. oks duonas iš pe zu bu o ka zka as n chołowice 1985, sausas i skakojo jak
medwno bu ch za 46. niekuome p idėda o į jį zmielone sauszone aisius, i ne
kas any u łuczone s ulpėje i zmielone į ža nose (kuk kasz 158), po . pachana
‘duonas iš mąki lipowej a pe zowej, kepy as na p iešnówku pe kaimynską biedo ę
Vie sPog 117.
mąką iš kłąčių pe zu p idėda o aip į pole ekus i b ej (łucz Dzik 101). Pe z
suda ė i suda o mais o už gy ūnus ūkinės, ypač ka ų: iš py zu ai gy ūnams
galima sia pada y i ji ai į algymą n Puszno
KATARZYNA PROBOK. Žodynas s e eo ipų i simbolų liaudies 69 objec s. he
econs uc ion o hese images is possible hanks o he adop ed me hod o
jako słownik e nolingwis yczny (na p zykładzie hasła pe z)
de ining cogni i e de ini ion. ai eiškia o common hinking abou he wo ld and
s i es o b ing ou all he posi i e ea u es o an objec ha a e cul u ally
ele an . hese ea u es a e ex ac ed by analyzing bo h linguis ic and ex ual
da a, as well as he so-call wi h-linguis ic da a, i.e. eco ds o belie s and
desc ip ions o olk p ac ices. an example o he ich use o wi h-linguis ic da a can
be ound in he second pa o he a icle, whe e a wo king, unpublished e sion o
he en y elymus is p esen ed. Mes mokomės iš jo kad Lenkijos liaudies kul ū oje, iš
ienos pusės, elymus bu o laikomas labai nepa ogumu pik žolė nes ai bu o sunku
e adikuo i, be iš ki os pusės, ai u ėjo some p ak inių p og amų ai bu o
bada imas ood (jo šaknys bu o naudojamos pa uoš i mil į iš ku io duona bu o
kep a), bi žos insula o ( ai bu o naudojamas padeng i he walls o houses o
p o ec agains os and wind) a a medicine ( ai bu o naudojamas, a p ki ų,
espi a o inių p oblemų). p oposed de ini ion shows ha e hnolinguis ic analysis
ca ied ou in he Dic iona y allows o a mul i-sided look a he de ined objec s, and
hus o show as ully as possible how he inhabi an s o he Polish illage pe cei ed
he eali y su ounding hem. KEYWORDS: e hnolinguis ics, dic iona y, cogni i e
de ini ion, olk cul u e, s e eo ype, symbol.
ka aRzyna PRoRok
uniwe sy e ma ii cu ie-skłodowskiej w Lublinie
Pl. m. cu ie-skłodowskiej 4a/205
20-031 Lublin
[email p o ec ed]
KATARZYNA PROROK
LIAUDIES STEREOTIP IR SIMBOLI ŽODYNAS
kaiP e noLing is inis ŽoDynas
(Remian is konceP o VARPUTIS Pa yzDŽiu) san auka s aipsnyje au o ė p is a o
Liaudies s e eo ipų i simbolių žodyną, ku io koncepciją Liubline ne iene ius me us
engė je zis ba mińskis ka u su s anislawa nieb zegowska-ba mińska bū iu ki ų
y ėjų. Žodyno ikslas ekons uo i adicinį pasaulio i žmogaus aizdą, pasi elkian
e noling is inių i olklo o y imų p iemones. Pi mojoje s aipsnio dalyje p is a omos
pag indinės me odinės Žodyno p ielaidos. ki aip nei įp as iniuose kalbos žodynuose, čia
ap ašomi iene ai y a ne

70 benDRinė kaLba | 96 jis pa odo bend ą pasaulio su okimą, juo siekiama pab ėž i
isas kul ū os p asme ak ualias eigiamas objek o sa ybes. šios sa ybės
ealūs objek ai a žodžiai, o „įsi aizduojami objek ai“, „socialiniai objek ų aizdi-
niai“. šiuos aizdinius a ku i padeda pasi ink as kogni y inės de inicijos me odas.
nus a omos analizuojan iek kalbos, iek eks o duomenis, aip pa adinamuosius
eks aling is inius duomenis, . y. liaudies ikėjimų i pap očių ap ašus. gausaus
eks aling is inių duomenų naudojimo pa yzdį galima as i an oje s aipsnio
dalyje, ku ioje p is a oma da binė, nieku nepaskelb a an aš inio žodžio a pu is
e sija. iš jos sužinome, kad, iena e us, a pu is lenkų liaudies kul ū oje bu o
laikomas labai papli usia pik žole, nes jį būda o sunku išnaikin i, ki a e us, jį bu o
galima naudo i i bui yje iš jo šaknų bu o malami mil ai duonai i, juo bu o dengiamos
i kamšomos namų sienos, siekian kepisa nuo šalčio i ėjo. be ai, a pu is būda o
naudojamas i kaip ais ažolė k ėpa imo akų ligoms gydy i. kogni y inė de inicija
odo, kad Žodyne a lik a e noling is inė analizė leidžia į ai iapusiškai paž elg i į
apib ėžiamus objek us i aip kuo išsamiau a skleis i, kaip Lenkijos kaimo gy en ojai
su okė juos supančią ik o ę.
ESMINIAI ŽODŽIAI: e noling is ika,
žodynas, kogni y inė de inicija,
liaudies kul ū a, s e eo ipas, simbolis.
ka aRzyna PRoRok
uniwe sy e ma ii cu ie-skłodowskiej w Lublinie
Pl. m. cu ie-skłodowskiej 4a/205
20-031 Lublin
[email p o ec ed]