Słownik stereotypów i symboli ludowych jako słownik etnolingwistyczny (na przykładzie hasła „perz”)

54 benDRinė kaLba | 96 KATARZYNA PROROK uniwe sy e ma ii cu ie-skłodowskiej w Lublinie oRciD id: o cid.o g./0000-0002-7410-6970 obszaRy baDań: e noling is ika, leksikog a ija, polska kul ū a ludowa. Doi: doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.03 SLOWNIK STEREOTYPOW I SYMBOLI LUDOWYCH kaip žodisnik e noLingVis inis (PRzykłaDzie Hasła PERz) KELZOVE SKALBAS: e noling is ika, słownik, de inicja kogni ywna, liaudowa kul ū a, s e eo ip, simbolis. aDno acja s aipsnis p is a a išleidžiamą Lublinyje po edakcijos je zego ba mińskiego i s anislawy nieb zegowskiej-ba mińskiej Słownik s e eo ipų i simbolių ludowych. me odu de iniuo i p iim ą Słowniku y a plė ojama an e noling is ikos lubelskės pag indo apib ėžimas kogni ywna, ku i leidžia į subjek inę ekons ukciją pasaulio aizdo į i in o kalboje i kul ū oje ludowej. Pi moje s aipsnio dalyje au o ka pa eikia pag indines me odologines p ielaidas Słownika, o an oje he de ining me hod adop ed in he Dic iona y is ha o cogni i e de ini ion pokazuje ich p ak yczną ealizację na p zykładzie niepublikowanej jeszcze we sji hasła pe z. abs Rac he pape p esen s he Dic iona y o Folk S e eo ypes and Symbols, published in Lublin, edi ed by je zy ba miński and s anisława nieb zegowska-ba mińska. de eloped on he basis o Lublin e hnolinguis ics. i allows o a subjec i e econs uc ion o he image o he wo ld p ese ed in olk language and cul u e. in he i s pa o he pape , he au ho p esen s he main me hodological assump ions o he Dic iona y, and in he second pa she shows hei p ac ical implemen a ion based on he example o he ye unpublished e sion o he en y elymus. KATARZYNA PROBOK. S e eo ipų i simbolių 55 s aipsnio ikslas y a zap ezen uo i eo ijoje i p ak ikoje lubelskio S e eo ipų i simbolių (ssisL 19962022), ku io jako słownik e nolingwis yczny (na p zykładzie hasła pe z) koncepciją sukū ė je zy ba miński (19392022) i pe me us plė ojė ka u su s anisławą nieb zegowską-ba mińską i bend ada biau ojų komanda. nuo j. ba mińskiego kilusi naudojama i ule apib ėžimas slo nik e noling is inis. Vyks an e miną slo nik kalbos olklo o pasi odė jis 1980 me ais edakcinėje įžangoje p ie zeschy o bandinio Słownika ludowych s e eo ypų językowych (sLsj 1980), iš anks o skelbiajančio išleis as kilkanaš ę me ų ėliau pi masis om Słownika s e eo ypų i simbolių ludowych. odėl jau daugiau nei ke u iasdešim me ų p ieš, kai ai e noling is ika ik p adedaosi ys y is an lenkų pag indo, j. ba miński u ėjo iziją žodyniko naujo ipo1, ku iame ekons uojamas bus liaudies pasaulio aizdas: žodis kalbos olklo o bus žodyniku e noling is iniu. Pa eiks olklo o žodyną (aus inės ks i o cys ės zbio ojos) kaip komponen ą am ik os kul ū os, su akcen u į seman yką, ne kalbos o mas. <...> pag indinis mūsų žodynų ikslas bus analizė i ap ašymas kalbos s e eo ipų į i in ų liaudies kul ū oje (ba miński 1980: 1011). koncepcija už ašo bandomojo i omų inkamų Słowniko pe me us bu o gy os mokslinės diskusijos objek as. P akimu pasi odė daug ecenzijų i anali inių s aipsnių, ku ios neabejo inai u ėjo eikšmingą į aką daba iniam Słowniko2 eidui. Suku iamos aip daugybė magis o i dok o inės da bų, ku iuose kažkaip es uojama me odą i uošiamos p elimina ios e sijos haseł. Šiandien, kai is dažniau kalbama apie lubelskę e noling is inę mokyklą (po . zinken 2009, 2015), užsisies bandny Słownika galime p ipažin i už jos mani es p og aminis, o omy inkamos Słownika už me odologicinę pag indą ki iems da bams iš e noling is ikos s i ies, ku iuose da oma y a ekons ukcija pasaulio aizdo į i in oje kalboje. kas eikšmingas, y inėjan ys į ankiai išsiaiškin i pe pasi uošimų pe Słownik y a sėkmingai naudojami ne ik y imuose susiję su kul1 In e iew o ial no ebook and zej ma ii Lewicki pa ašė, kad Slo nik ludinių ling is inių s e eo ipų pod ed. j. ba mińskiego y a neį ikė inai d ąsus leksikog a inis ekspe imen as, ne pe d ąsus, kaip į daba inį seman ikos kū imo lygį (Lewicki 1984: 587). 2 Daugiau apie Słowniko emą, jo is o iją i ecepcijos zob. : ba miński 1988a, b, 1996; ba miński, nieb zegowska-ba mińska 2016; nieb zegowska-ba mińska 2009, 2010, 2013; P anašas 2022. 56 benDRinė kaLba | 96 u ą liaudies, be aip pa plačiau su nacionaline kul ū a bei y imuose lygin inių a p ski ingų au ų kul ū ų3. Vėlesnėje s aipsnio dalyje no ėčiau pok aipčiai p is a y i Słownik i jo me odines p ielaidas, o eilės a ka pa ody i jų įgy endinimą an pa yzdžio bandinės, nepaskelb os da e sijos šakos pe z. skiego įžangoje į pi mąjį omą Słownika p . Kosmos (1996) i su nedideliais modi ikacijomis y a naudojamos iš žodynų g upės iki šiandien, o ai eiškia, kad zap oponuojamos o eiz sp endimo y a główne pos ula y me odologiczne zos ały zgłoszone p zez j. ba miń- spėdinančios. žodynika ikslas y a nepakeičiamas: Žodynas s e eo ipų i simbolių liaudies y a bandoma ekons ukcijos adicinio pasaulio i žmogaus aizdo pada y ą e noling is ikos i olklo is ikos me odais. šis aizdas į i in as kalboje, olklo e i apeigose suda o ak ą į pažinimą kul ū os, daba inės joje požiū io į pasaulį i sa ais oji men ali e o (ba miński 1996: 9). Slo nik u i eminį susibū imą i zaplanuo as y a į sep ynis omus, kas ilius uoja Ryc. 1. I Kosmas II Augalai III Gy ūnai IV Žmogus V Bend uomenė VI Religija, Demonologija VII Laikas, e d ė, ma ai, spal os Ryc. 1. Žodynas s e eo ipų i simbolių liaudies układ omų (ssisL 1996: 2). 3 už pa yzdį čia gali pasi a nau i Leksykon aksjologinis Słowian and hei neighbou s (2015 2019), leidžiamas pe a p au inį p ojek ą (kon e sa o ium) mokslinių y imų euRojos Językowo-kul u inis pasaulio aizdas Słowian and hei neighbou s on a compa nawczym one. jo ikslas y a da y i pa alelines seman inių s a bių aksjologinių są okų (koncep ų) analizes an į ai ių sla iačių kalbų i sąsiadančių su jais ki ų Eu opos kalbų medžiagos. KATARZYNA PROBOK. Žodisnik s e eo ipų i simbolių liaudies 57 numa y as padalinimas siejasi dideliu laipsniu su augančia sudė ingumu seman inę haseł jako słownik e nolingwis yczny (na p zykładzie hasła pe z) i u i pa ody i liaudies aizdą pasaulio i žmogaus biblijiniame kū imo a ka (a s ūmimu y a ik eligii išdės ymas ne p adžioje, be p ie pabaigos eilės). kas s a bi Slo nik u i in ensy ų cha ak e į (ne: eks ensy us), odėl asime joje ik iš ink os, s a bios kul ū iniu požiū iu haslas. Iki šiol bu o paskelb i ke u i knygų omai Kosmos: Dangus, dangaus š iesos, ugnis, kamienie6), žemė, anduo, požemiui (1999), Me eo ologija i Pasaulys, š iesą, me ale (2012), aip pa sep yni knygų omų Rośliny: zboža (2017), Vegzy a, p zyp awy, ośliny p zemysłowe (2018), K ia y (2019), he ba (2020), Med ed ės i iglas e medžiai (2021), D ė a lies i (2021), K zewy i K zewinki (2022). Į spausdinimą uošiamas y a pasku inis zeszy augslinny Skupiska ošlin, žas i, g ybas. 2022 me ais dėka pa amos g an o ui iš nacionalinio Humanis ikos plė os p og amos p asidėjo pa uošimai p ie omo gy ūnai, pe ku į planuojama išleis i penkis už ašus apimančių laukus: naminiai gy ūnai, laukiniai gy ūnai, žu ys, plazai i ap ai, paukščiai, abzdžiai. Ski ingai nuo ipinių kalbininkų ap ašymo iene ais Słowniku nė a ealūs objek ai nei iš aiškos, be p idobiai men alne, seman inės ko ela os s o inčios a p žodžių i objek ų, ki aip sakan socialiniai aizdymo objek ų. jie y a p ieinami iek pe duomenis esančius kalboje i eks uose, kaip i pe į ašus ikėjimų i ap ašymus elgesio (ba miński 1996: 14). oks požiū is da o, kad lublelski sūknikas galime apibūdin i kaip sūknikas e noling is inis, apie ką ašo j. ba miński: e noling is inis cha ak e is mūsų S žodyniko p iklauso <...> pi miausia iš esmės į uim į kalbos kul ū os kon eks e: o ai y a konsek encijoje į išei į už g ynai ling is inių duomenų (leksika, seman ika, ku ios žinoma y a S žodyniko pag indas), į a siž elgimą į p iim as kalbos naudojimą, į pasiekimą į socialiniu e čią i p ak ikas, suda yančias i šžišką (ne: užžiū inį) žodžių iš a imo kon eks ą, i ne į naudojimą (kojė ik agmen a yčiu) in o macijos. umpai sakan e noling is inis y a būdas sup as i objek ą slap ažodžio būdingą objek ą ap ašymo mūsų Słowniku (ba miński 1996: 1112). aip į ai aus duomenų analizė y a įmanoma dėl p iim o me odo de iniuo i apib ėž ies kogni y ną, ku i a šaukiaisi į po okinį mąs ymą apie pasaulį i s engiasi išgau i isų eigiamų sa ybių 58 benDRinė kaLba | 96 apib ėž o p edik o, ku ie y a ele an ne kul ū iškai (ba miński 1988a: 2009). De inicinėje kogni y ėje eikšmių analizė y a daugeloaspek o a, kas ap eiškiasi m.a. uo, kad apib ėž iniai sakiniai sujung i y a jos pap as ai į specialias seman ines ka ego ijas ( ase y), ai y a g upės iš jakiei kolekcijos, opozicijos, iš aizda, sa ybės, aikymo). Daly a imas į ase us leidžia įženg i į s uk u ą paži czą haseł i a as i yšį a p į ai ių eks ų. aip leidžia leng iau ope uo i medžiaga, jo analizę i goś punk u widzenia jedno odne (np. nazwa, pochodzenie, kompleksy palyginimą. ką e a pab ėž i, ūšis, eilė i užpildymas ase ai nė a p ime amos iš i šaus, be u ė ų kaska ai išgau i į aki aizdą idinę, paslėp ą analizuojamoje ma e iale cha ak e is iką p edek o. P ieš mechaninį ase ų a sky imą a sa giai ž elgia Słowniko edak o iai: no ime pab ėž i <...> su isa jėga, kad nei pa ame iza imas apib ėžimų (išsky imas ase ų), nei jų u inys užpildymas s e eo ipinių mo y ų į edimu (zdaanų u inčių eisimus apie objek ą) negali bū i mechaniniu būdu p imes u iš išo ės, iš išo inio s ebė ojo pozicijos, be u ė ų kaska a gau i į idinę (immanen inę) medžiagą, paslėp ą analizuojamoje kul ū oje, subjek o s uk ū ą iš y imo nešiojojo i daly io požiū io (Zegba miński, nieb b ze-miba inska: 2013 60). Kadangi kogni y ena apib ėž is u i isų pi ma pažinimo cha ak e į, s engiasi a siž elg i į isas s abilizuo as i kul ū iškai s a bias šio ( ipinio) objek o sa ybes i opo edži apie ai labiausiai p ies ępniu būdu4, p iima o mą na acji apie objek ą (ba - miński 2014) i zwykle jes ba dziej ozbudowana niż ypowe de inicje leksykog a iczne. z założenia każdy a ykuł hasłowy składa się z dwóch głównych części: eksplikacyjnej i dokumen acyjnej5, k ó e są połączone odsyłaczami nume- ycznymi, dzięki czemu za cha ak e ys ykami p zywoływanymi w ekspli- 4 W de inicji kogni ywnej pos uluje się odejście od języka naukowego i s osowanie języka (s ilu) po ocinio, ku is y a najp asčiausias, labiausiai konk e us, a imiausias, į i ina elemen a ines mąs ymo i pasaulio su okimo s uk ū as susijusios su elemen a iais žmogaus po eikiais elemen a inėse egzis encinėmis si uacijose (ba miński 2001: 115117). 5Didesnės slap ažodžiai apdeng i y a papildomai: u inio są ašu ( u inčiu ase ų są ašą a si andančius po o eksplikacijoje i genčių eks ų suda ančiųsi į dokumen aciją); kapsułą (s esčeniem hasla); įžanga isunokul ū iniu (pa odančiu kaip gi enas slap ažodis objek as eikia ki ose kul ū ose); bibliog a iją; są ašuom a sisłacza į ki us haseł słownikowych, ku ios pasi odėsi am ik oje haśle. KATARZYNA PROBOK. Žodisnik s e eo ipų i simbolių liaudies 59 P ie mažesnių slėchų dokumen acija dažniausiai iš iso įeina į eksplikaciją. Eksplikacijoje u inčioje pap as ai ase inį jako słownik e nolingwis yczny (na p zykładzie hasła pe z) išdės ymą apib ėž inių sakinių pa idalu duodamos y a s abilizuo os cha ak e is ikos, kokios kacji s oją „dowody” w pos aci konk e nych kon eks ów w dokumen acji. gauna objek as slap ažodis liaudies adicijoje i ku ios leidžia a ku i jo kalbiniu-kul ū inį aizdą (ba miński 1996: 13). į dokumen aciją susideda ci a os (ka ais san ėžimų a omówienia) gaunančios daugiausia iš liaudies eks ų kliszin ų, okių kaip p zyslo ia, paslap is, užsakymai, daśni, legendos, bajki a podania. Visi eks ai apdo ano i y a . . me yčkami ( umpu ėmis šal inių, iš ku ių kyla) i su išdės y i į a ian us, i š ku ių an s a omi y a mo y ai s e eo ipai. šie mo y ai, už ašy i p ie očių pa idalu a ba me ajęzyku y ėjo, y a aip kons uk uo os, kad galė ų įei i iesiogiai į eksplikaciją kaip de iniciniai sakiniai. eks ai nekliszuojami, . y. už ašai įsi ikinimų i ap ašymai p ak ikų liaudies (kasdienių, ob yędinių, maginių, gydymo), apibūdinami kaip dane p zyjęzykowe, pap as ai nė a išdės y i dokumen acijoje, be pa enka iesiogiai į eksplikaciją. kai kalbama apie apim į ka aiskam bandomą e siją šakos pe z, ku i bus y a į sky ių Chwas y uošiamą spausdin i pasku inio auglinį knygy o Słownika p . Skupiska ošlin, žas i, g ybai. Hasło susideda ik iš eksplikacinės dalies, į ku ią iesiogiai įeina dokumen acinė medžiaga. okia kons ukcija a si anda iš san ykinai nedidelių dydžių haslo bei iš speci ikės subjek o haslo io pe z kaip auglina nepageidau a i upią, o uo pačiu iš iš aizdos maža wy azis a6, e ai pasi odo olklo o kliszuojamuose eks uose. Rekons ukcija jo kalbiniu-kul ū inio pa eikslo emiasi daugiausia an pa adinimų (sinoe nog a inės, ku ios dokumen uoja senas liaudies wy Słownika, o uwzględniane są za ówno ma e iały d ukowane od XiX w. i wcześniej, jak i współczesne zapisy e enowe g omadzone w P acowni e nolingwis ycznej im. je zego ba mińskiego od la 60. XX w. ( u znaj- duje się ka o eka i księgozbió Słownika). by pokazać, jak w p ak yce wygląda hasło słownikowe, poniżej zamiesz- p ak ikas u inčias į ikslą a sik a y i se pe zu iš pasėlių a kas įdomu panaudo i jį kaip poka 6 Vė uojan pa yzdžiui. p ie os o, ku is aip pa y a auglina nepageidaujama i upią, be labai cha ak e is inę, nes kłuojančią, odėl labai dažnai jis pasi odo dainose a olklo inėse pasakose, ku y a simbolinis su skausmu, kančia i elniu. nimicznych i de ywowanych od pe zu) o az na elacjach po ocznych i zapisach 60 benDRinė kaLba | 96 mu badoginio a gydymo p iemonės. Šioje si uacijoje nė a po eikio išd obnian i dokumen acijos, o legenda a keli p zyslo ai, ku iuose pasi odo se pe z, gali įei i iesiogiai į dokumen aciją. PERz [Wy]7 Pe z […] į gwa ach aip: py zyk Palnaz Roś 91, pe zówa, pe ej Pelc sgLub 5: 350351, py ej Pal ze 101, py nik Pal Roś 91, py nica kąś Podh 9: 386 ai pa adinimas bend noslo iaškas, pi miau susijęs su k iečių ūšimi (T i icum), o pe kel a į pe z (Elymus), kai k iečiui bu o suda y as naujas žodis (Wan 148). da iki X ii a. bu o laikoma, kad pe z y a ik gen ies zwy odniałej k iečių (budz słow 206). pagal ludojaus žodžio pe z są okas susijęs su eiksmažodžiu zape žy i8: Py z o kaip i žmogus se zapy zy, o pewnie i yn chwas ak, okios niby łupa e o, zap ze sie i ni możno ych ku zeni wy wać Pelc Rośkas 5: 223; 5 […] no uojami y a keli a diniai pe zu: psia py zyca pal ze ze 102, psia pasza […] psi ins ink o ieškė pe zų i no iai jį algo, nes jis u i jiems padė i į sk ie iškų su ikimus Wanko skydų su ikimus Van Pol 108; 45 […] ko enica msgP 110 […] nes pe z o labai s ip iai sieja žiemos i aip ebeja sycko sycko sycko […]ka 2: 223; 5 […] skydas […] skydas […] skydas […] skydas […] 1998: 38: 38: 34 pachãcëna; pažłãc, pažãcëna sych sgkasz 4: 8, 46, 244. [ka egoRyzijos] Pe z isuo inai p ipažįs amas y a už zielsko k 3 kuj 83, žas : Ge iausias žos as y a a pe zó a, nes ai u i okios s ip ios šaknys žiemą i ai išmessi, o su a gal za a auga Pelc sgLub 5: 351. 7 K ad a inėse suakiose įdedu ase ų pa adinimus (Slownikuose jie y a pakeičiami a i inkamomis ikoniczinėmis ženklomis). 8 Žodis zape ė i ‘unieš is į pyk į, įlip į pykčią nelieka e imologiniame yšyje su žodžiu pe z ‘š as , o jung as y a su pe zyną ‘ o, kas y a deginamas a bu o sunaikin as gais u, zgliszcze i senuoju pe z ‘ ozža y as anglis, pelenas ka ščias, ža žian is se, popielisko, zgliszcze, pe zyć się ‘zapalau se, skąd ‘pysznić się, złościć się, ps. *py i i sę ‘palić se, nuo pie. *pū - ‘ogień bo se 421, 729. 9 ku sy a naudojama p ie pa adinimų bei p ie ci a ų gaunančių iesiogiai iš olklo o eks ų a jau gwa inių elacijų po ocinių. KATARZYNA PROBOK. Žodisnikas s e eo ipų i simbolų liaudies 61 Dawniej pe zem adinamos bu o i ki os augalinės uoliaiškos žemės ūkyje, m.in. jako słownik e nolingwis yczny (na p zykładzie hasła pe z) ose (bo se 421), po . py zówina ‘ž as y Śmieł opol 110, złość ‘chwas , pé z maae 1912: 167. [komPLeksy i koLekcijos] Pe z susijung as: (a) su ki ais nepageidaujamomis objek omis: pagal pa a lę Ciks agis kamo ėje, ilkas bū yje a kiaulė žaloje, uo pe z sode (pkPP 2: 843; (b) su bul omis, ku iame ob icie auga: in p zysłowiu Ku y a pe z, en ka o el aip (nkPP 2: 843), po . elację po ocną: Py z bu o yž oks dokucny, o un kaip zimioka o ośnie, o zimioku jesce jes en py z Pelc sgLub 5: 351; (c) su skow onku, ku is sikuoja pe zu nuga zdika, hąd p zysłowie: Na š en ąjį Kazimie zą ( o) skow onek išlazi (wylezie) z pé za Rog Wag 298. [VygLąD i WłaŚciWoŚci] Py z ai žis as su lapiais kaip žolė; du kalnai ośnie, same s iodygi Pelc sgLub 5: 351. jo labiausiai cha ak e is inę dalimi y a šakniai/kłącza: pe z labai s ip i šakniai ma mich Dem 41, daug jes šių šaknų em, okios ilgie sie ciągnie, bal os n chołowice gė ies pe zu u i o mą sklandkių, plonų kloskų, a lapės y a gana os e, galima siimi skalecy i, kas pagal legendą apo p iežas is bejėginės gydomosios pe zu: Ma ka Bosko, ki aikščiojo nosomp ód po y ą, ai onoiy a susikaula wski žoli i kozdemu, į ką gali bū i. Jaze znasła py zówke, no i kciała jom u wać. Nale be dyjo py zówka y a aip os o, kad se Ma ko Bosko calušcki ence u zla į nij. No i ne wzina ji. Temu es py zówka nė a zodne žoli, į nieko nepadės kaip zwyč 110. [LokaLikacija] Pe z y a isu , ai pa s sieja i auga Pelc sgLub 5: 351. Mėgs a ge us, de lingus skaičius, kas į i ina posakį: Kędy pe z, en in oli gme z nkPP 2: 843. ypač ob icie ośnie an di ožemių laukų, na zaniedbani žiėmni (gó n malb 2: 17, s ąd pi ne de i a ai: niemzowina ‘zaniedbane pole, na ku iame ośnie pe z Dobisko pe zow ‘zem e en 47, za osly pe PWs RogP 28: pe zas y, pe zowa y ‘pe z, ob i ujący w pe z Wagłp 200, 4: 121 (Pole pe zys e, pe zole i pe zne) 29 zapy zony ‘za ošnię y, zachwaszczony pe zem kąś sgo 2: 688, pe zyć8), ścić się ‘zachwaszczać się, mieć ob i ość pe zu’ ka ł sgP 4: 76, zapy zić ‘dopu- do za ośnięcia pe zem, zapy zić se ‘za osnąć pe zem kąś Podh sg 12: 314, oszoco ac ‘za as ać pe zem (zemia nep awionå wne sã zaoszocëje) sychkasz 3: 341. 62 benDRinė kaLba | 96 [Posoby PozbyWania się PeRzu] Pe z ai p ze ažnie sie niszczy, bo ai łon kaip za ali lauk, ai i ada zbože neno i augnuć. ai ačiau žas sunkus į wy ępinia dėl ilgų ozłogi žiemą Pelc sgLub 5: 351, po . p zysłowie: P óżno się gumnem, p óżno się gospoda z spich zem ieszy, gdy mu plaokim ży o wschodzi pe zem nkPP 2: 843. Aniej pe zu a sik a yda o iš oli, o žian ją kaip giliausiai, nes kuo giliau ūkininkas uo ze, uo daugiau się šio pe zu iš auks į i šų n chołowice 1985. Pe z iš zao anej olės pašalinama naudo specialinio haka (Świę nad 9), b ony (ku z ku p 2: 87) a kul i a o o: T ukeba bu o, ku pe z, ai i zdłuż kul y a o ować, o ada už jeki cas į pop zec, ai šis pé z na hie zch wszys ek po ogychał 298, po . pe zina ‘ ozenie i s odygi pe zu wyo ane i wyb onowane z oli i zaniechane na p ie ožu ka l sgP 4: 76. Tikė asi, kad a a ka sėna į pa asa į sp áwia g un , . y. wypala pe z (zWak 1890: 149). Pe z augan is jau sėklose plei ino ankiniu būdu, dažnai p ie mo yki ( n chołowice 1985). ekomenda o piyknie u kłonce iš šio py zu wyzbiy ać kąś sgo 1: 444 i sudegin . ai bu o da bas žmudna, eikalaujan i egulia ių, ne kasdieninių paka ojimų: iš y o ai iki siana, kaip obeschnie osa o do p osa, o an od ečy zu ai do py zu (nkPP 3: 22, i dažnai nada na, nes Tym [się] daugiau plačia pe z, p ieš jį skubiesi nkPP 2: 843, po . zw o : żëbës szed osocz szczep sg ‘swyno się, odczep sychiackasz 3: 341. [zas osoWania PRak inės] no s pe z bu o labai neno iai ma omas an di ožemio laukų, ai dažnai apsaugojo žmones nuo bado, ypač an p iešnówku. jo ilgos šakniai my o, suszono, žę o į siečkę i mielono, o gaunamą mąką maišė pa yzdžiui. su mąka žy nią, da oma iš jų zak as, o ėliau kepčono duona (kul Wiel 2: 415416). Pa uošimas duonos iš pa ies pe zu į i ina elcija po ocna: Nazbi ojo jį, išplaukojo, išdžiūsojo i ėmėlo jį į siečkę, ada paėmė po akmenį i zmelėjo an ža nų. Kas bu o s eikas i s eiko sk andžio, ai išgy eno, o jei ne, ai mi ė. Bo kaip y a bado, ai i pomó Hajd ne 236. oks duonas iš pe zu bu o ka zka as n chołowice 1985, sausas i skakojo jak medwno bu ch za 46. niekuome p idėda o į jį zmielone sauszone aisius, i ne kas any u łuczone s ulpėje i zmielone į ža nose (kuk kasz 158), po . pachana ‘duonas iš mąki lipowej a pe zowej, kepy as na p iešnówku pe kaimynską biedo ę Vie sPog 117. mąką iš kłąčių pe zu p idėda o aip į pole ekus i b ej (łucz Dzik 101). Pe z suda ė i suda o mais o už gy ūnus ūkinės, ypač ka ų: iš py zu ai gy ūnams galima sia pada y i ji ai į algymą n Puszno KATARZYNA PROBOK. Žodynas s e eo ipų i simbolų liaudies 69 objec s. he econs uc ion o hese images is possible hanks o he adop ed me hod o jako słownik e nolingwis yczny (na p zykładzie hasła pe z) de ining cogni i e de ini ion. ai eiškia o common hinking abou he wo ld and s i es o b ing ou all he posi i e ea u es o an objec ha a e cul u ally ele an . hese ea u es a e ex ac ed by analyzing bo h linguis ic and ex ual da a, as well as he so-call wi h-linguis ic da a, i.e. eco ds o belie s and desc ip ions o olk p ac ices. an example o he ich use o wi h-linguis ic da a can be ound in he second pa o he a icle, whe e a wo king, unpublished e sion o he en y elymus is p esen ed. Mes mokomės iš jo kad Lenkijos liaudies kul ū oje, iš ienos pusės, elymus bu o laikomas labai nepa ogumu pik žolė nes ai bu o sunku e adikuo i, be iš ki os pusės, ai u ėjo some p ak inių p og amų ai bu o bada imas ood (jo šaknys bu o naudojamos pa uoš i mil į iš ku io duona bu o kep a), bi žos insula o ( ai bu o naudojamas padeng i he walls o houses o p o ec agains os and wind) a a medicine ( ai bu o naudojamas, a p ki ų, espi a o inių p oblemų). p oposed de ini ion shows ha e hnolinguis ic analysis ca ied ou in he Dic iona y allows o a mul i-sided look a he de ined objec s, and hus o show as ully as possible how he inhabi an s o he Polish illage pe cei ed he eali y su ounding hem. KEYWORDS: e hnolinguis ics, dic iona y, cogni i e de ini ion, olk cul u e, s e eo ype, symbol. ka aRzyna PRoRok uniwe sy e ma ii cu ie-skłodowskiej w Lublinie Pl. m. cu ie-skłodowskiej 4a/205 20-031 Lublin [email p o ec ed] KATARZYNA PROROK LIAUDIES STEREOTIP IR SIMBOLI ŽODYNAS kaiP e noLing is inis ŽoDynas (Remian is konceP o VARPUTIS Pa yzDŽiu) san auka s aipsnyje au o ė p is a o Liaudies s e eo ipų i simbolių žodyną, ku io koncepciją Liubline ne iene ius me us engė je zis ba mińskis ka u su s anislawa nieb zegowska-ba mińska bū iu ki ų y ėjų. Žodyno ikslas ekons uo i adicinį pasaulio i žmogaus aizdą, pasi elkian e noling is inių i olklo o y imų p iemones. Pi mojoje s aipsnio dalyje p is a omos pag indinės me odinės Žodyno p ielaidos. ki aip nei įp as iniuose kalbos žodynuose, čia ap ašomi iene ai y a ne 70 benDRinė kaLba | 96 jis pa odo bend ą pasaulio su okimą, juo siekiama pab ėž i isas kul ū os p asme ak ualias eigiamas objek o sa ybes. šios sa ybės ealūs objek ai a žodžiai, o „įsi aizduojami objek ai“, „socialiniai objek ų aizdi- niai“. šiuos aizdinius a ku i padeda pasi ink as kogni y inės de inicijos me odas. nus a omos analizuojan iek kalbos, iek eks o duomenis, aip pa adinamuosius eks aling is inius duomenis, . y. liaudies ikėjimų i pap očių ap ašus. gausaus eks aling is inių duomenų naudojimo pa yzdį galima as i an oje s aipsnio dalyje, ku ioje p is a oma da binė, nieku nepaskelb a an aš inio žodžio a pu is e sija. iš jos sužinome, kad, iena e us, a pu is lenkų liaudies kul ū oje bu o laikomas labai papli usia pik žole, nes jį būda o sunku išnaikin i, ki a e us, jį bu o galima naudo i i bui yje iš jo šaknų bu o malami mil ai duonai i, juo bu o dengiamos i kamšomos namų sienos, siekian kepisa nuo šalčio i ėjo. be ai, a pu is būda o naudojamas i kaip ais ažolė k ėpa imo akų ligoms gydy i. kogni y inė de inicija odo, kad Žodyne a lik a e noling is inė analizė leidžia į ai iapusiškai paž elg i į apib ėžiamus objek us i aip kuo išsamiau a skleis i, kaip Lenkijos kaimo gy en ojai su okė juos supančią ik o ę. ESMINIAI ŽODŽIAI: e noling is ika, žodynas, kogni y inė de inicija, liaudies kul ū a, s e eo ipas, simbolis. ka aRzyna PRoRok uniwe sy e ma ii cu ie-skłodowskiej w Lublinie Pl. m. cu ie-skłodowskiej 4a/205 20-031 Lublin [email p o ec ed]