LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
IR
JU
TYRINEJIMAI
Albe as
ROSINAS
SIMONO
STANEVICIAUS
TEKSTY
DAIKTAVARDZIO
LINKSNIAVIMO
TIPU
HIERARCHIJA
Jau
daugiau
kaip
p ieS
15
me y
ling is inéje
li e a i oje
bu o
iskel a
min-
is,
kad
lie u iy
kalbos
daik a a dzio
linksnia imas
iek
sinch oninio,
iek
diach oninio
pobudZio
da buose
i iamas
adiciniy
lie u iy
kalbos
linksniuo-
éiy
a ka
i
kad
a
a ka
y a
isai
nemo y uo a
i
salyginé,
nes
nea siz elgia
nei
{
daik a a dziy
gimines,
nei
j
o my
panasuma~
.
8
Kad
kalbos
sis emoje
egzis uoja
ne
ik
salyginé,
be
i
na u ali
linksnia i-
mo
ipy
a ka,
odo
diach oniniai
y imai,
is
ku iy
ma y i,
kad
ieni
ki iems
i aka
da o
ik
am
ik y
kamieny
ZodzZiai:
a
kamienas
—
u
kamienui,
za
i
é
kamienas
—
7
kamienui,
zi
iS
dalies
7a
kamienas
—
p iebalsiniams
kamienams
i
. .
Tagiau
nepas ebé a,
pa yzdziui,
né
maziausio
@
i
é
kamieny
po ei-
kio
u
a
ju
kamienams.
Tie
linksnia imo
ipai,
a p
ku iy
y a
diach oniné
i
sinch oniné
sa eika,
kalbos
sis emoje
u i
bu i
g e a
a ba
jau
ben
ne oli
ienas
ki o
[Gi denis,
Rosinas
1977,
p.
338].
P iémus
ia
p ielaida,
da osi
aisku,
kad
pa ikimiausias
k i e ijus,
leidzias
nus a y i
na u alia
linksnia imo
ipy
klasi ikacija,
jy
a pusa io
hie a chija,
y a
su ampan iy
galuniy
dadznis.
Tapa iomis
gal inémis
laikomos
ne
ik
isai
ienodos
gali inés,
be
i
o-
kios,
ku ios
ski iasi
au oma iska
onologine
kai a
a:
e,
@:
é,
aip
pa
gal -
nes,
a si adusios
po
sis eminio
umpéjimo
i
u inéios
”senesnj”
i
naujesnj
one inj
a ian a
(p z.,
S.
S ane iéiaus
eks y
(1)@
i
€
kamieno
a dazodZiy
daugiskai os
naudininko
galiinés
-uoms
( agoma
-om’s)
i
-ums)
?.
Tu édamas
ai
gal oje,
S.
S ane i iaus
eks y
daik a a dziy
linksnia imo
ipy
hie a chijai
i i
s a biausiu
linksnia imo
ipy
indika o iumi
pasi inkau
su ampan iy
galiniy
skai iy
(m)
g e imose
pa adigmose
(”kamienuose”).
Pa-
yzdziui,
bend inés
kalbos
daik a a dZiy
spiééius
i
paupys
pa adigmose
y a
8
su ampan ys
linksniai
—
aigi
y
pa adigmy
panasumo
indika o ius
(m)
y a
lygus
8.
Taéiau
oks
pap as as
indeksas
bi y
ne
isai
ikslus,
nes:
1)
okios
gal inés, kaip
daugiskai os
kilmininkas,
y a
bend os
isiems
linksnia i-
mo
ipams;
2)
ienaskai os
Sauksmininkas
sma kiai
j ai uoja,
p iklauso
nuo
konk eéiy
zodziy
a
ne
si uacijy;
3)
ne
isy
linksniy
daznis
eks e
(ka u
!
Plagiau
Z .
[Gi denis,
Rosinas,
1977,
p.
338].
3
Siame
da be
galiinés
su okiamos
adiciSkai
—
jos
neskaidomos
j
kamiengaly
(’p ieSgaliny”)
i
” ik ajq”
galune.
Apie
okios
in e p e acijos
galimybe
Z .
[Gi de-
nis,
Rosinas,
1977,
p.
340].
112
i
s o is
sis emoje)
y a
ienodas;
negalima
lygin i
okiy
cen iniy
linksniy,
kaip
ienaskai os
a dininkas,
kilmininkas
bei
galininkas
i
okio
pe i e inio
linksnio,
kaip
daugiskai os
ie ininkas,
daznio
(i
s o io).
Pi mojo
i
an ojo
ne ikslumo
galima
iS eng i,
eliminuojan
i8
pa adigmy
Siuo
a z ilgiu
anoma-
liskus
linksnius
—
Sauksmininka
i
daugiskai os
kilmininka.
T e¢iaji
ne iks-
luma
galima
sué elnin i,
isi edus
am
ik a
pa aisa
(p;),
iesiog
a
ne iesiog
a spindin¢ia
su ampanéiy
linksniy
daZnj
isliame
eks e
[Gi denis,
Rosinas,
1977,
p.
339].
Ti damas
S.
S ane iéiaus
eks y
daik a a dziy
linksnia imo
ipy
hie a -
chija,
po
i ai iy
bandymy
nus a¢iau,
kad
okios
pa aisos
aidmenj
iena-
skai os
linksniams
gali
a lik i
upmena,
apy ik iai
lygi
d igubam
a i inka-
my
linksniy
san ykiniam
daZniui
igliame
eks e,
o
daugiskai os
linksniams
—
pusei
ienaskai os
linksniy
a i inkamos
pa aisos.
Be
o,
na i alius
linksniy
daznio
duomenis
ge okai
suap alinau
(Z .
1
len ele).
1
len ele
S.
S ane iéiaus
eks y
linksnia imo
ipy
indeksy
panaSumo
pa aisos
Vienaskai a
Daugiskai a
V .
0,50 0,20
K.
0,60
=
N.
0,10 0,05
G.
0,50
;
0,25
In.
0,15
0,05
V .
0,15
0,05
Sios
pa aisos
p idedamos
p ie
indekso,
odanéio
d iejy
ski ingiems
ka-
mienams
p iklausan¢iy
linksniy
galinés
apa uma.
Su umpin ai
giuos
skaigia imus
galima
ap asy i
o mule
l=
m™
+
Find
‘1
ku
m
—
su ampanéiy
linksniy
gal iniy
skai¢ius,
pj;
—
konk e aus
linksnio
pa aisa.
{
Linksniy
daZnio
skaigia imai
a lik i
i8
Siy
S.
S ane i iaus
eks y:
”Szeszes
pasakas
Symona
S anewiczes”
(Wylniuje,
1829,
su
p akalba,
16
p.),
”Daynas
zemaycziu”
(Wylniuje,
1829,
63
p.),
”Apey
da ima
walge
ysz
kia piu
islan-
du”
(Wyjlniuy,
1823,
22
p.)
i
”His o yia
Szwen a”
(Wylniuje,
1823,
70
p.).
Teks y
apim is
—
171
puslapis.
S ilis iniu
pozi i iu
eks ai
ne ienodi.
Juos
suda o
o iginalios
ku ybos
eks ai,
au osakos,
iksliau
liaudies
dainy
eks ai,
dalj
eks y
salygiskai
gali-
ma
p iski i
populia iam
moksliniam
s iliui.
Tai
pa ies
au o iaus
ku i
eks-
ai
(pasakée iy
”P akalba”,
dainy
”P a a ymas”).
Du
eks ai
(”Apey
da ima
113
walge
ysz
kia piu
islandu”
i
”His o yia
Szwen a”)
y a
e imai.
Pi masis-
iS
jy
galé y
bi i
p iski as
mokslo
populia izacijos
eks ams,
o
an asis
—
bele is ikos.
A likus
linksniy
daznio
skaiéia imus,
pasi odé,
kad
dazniausias
linksnis
S.
S ane iéiaus
eks uose
y a
kilmininkas
( ns.
kilm.
29%,
dgs.
kilm.
38%).
An asis
pagal
daZnj
y a
ienaskai os
a dininkas
(27%)
i
daugiskai os
gali-
ninkas
(25%).
Dideli
kilmininko
daznj
S.
S ane iciaus
eks uose
g ei¢iausiai
nulémé
kai
ku iy
eks y
mokslinis
pobiidis
*.
Ti ian
S.
S ane idiaus
eks y
linksnia ima,
iskilo
am
ik y
keblumy:
1)
S.
S ane iéiaus
eks ai
aSy i
pie iniy
zemai¢iy
idukliskiy
Snek os
pag indu;
oje
8nek oje
(kaip
isoje
Zemaiciy
a méje)
a dazodzio
neki ciuo osios
gali-
nés
y a
su umpéjusios
i
daznai
u i
ki os
kokybés
okalizma,
negu
ki éiuo-
osios;
2)
as
umpéjimas
su ienodino
kai
ku ias
ski ingos
kilmes
gal ines
i
sukelé
j ai ius
mo ologinius
p ocesus,
dé]
ku iy
susipyné
”ba i oniniai”
7
ka-
mieno
i
”ba i oniniai”
é
i
7@
kamieny
daik a a dZiai;
3)
odél
linksnia imo
ipus,
ku
bu o
jmanoma,
ski s¢iau
ik
pagal
”oksi oninius”
Zodzius,
da yda-
mas
iSim j
zu
kamienui,
ku is
ne u i
”oksi oniniy”
o my,
i
iems
a ejams,
kai
"oksi oniniy”
ku io
kamieno
o my
neuZ iksuo a
5.
S ane iciaus
eks uo-
se;
4)
kai
ku ias
linksniy
o mas
pa eikiu
ekons uo as
pagal
S.
S ane iciaus
eks y
linksnia imo
sis ema.
S.
S ane igiaus
eks y
”oksi oninia
a
kamienas
i”
daik a a dZiai
linksniuojami
aip:
a,
kamienas
V.
szin’s
jaway
sweczias
*swe ey
Ix.
szina
jaw
kiala
*sweczill
N.
Diewuy
jawams
swecziuy
*swe éms
G.
Diewa
jawus
kiala
kialus
In.
layku
jaways
keliu
klejeys
V .
kalne
jawlse
kialie
k aujuse
jay
kamienas
a
kamienas
V.
Zal is
iszey
asa
dinas
K.
*Zalcze
sopulu
zimés
dinu
N.
Zalceziuy
*pe éms
kalbay
daynims
G.
bu i
bu ius
Zima
dinas
Jn.
bu iu
pe eys
kalba
mie om’s
V .
bu ie
Zemaycziuse
dino
kalbose
ia
kamienas
é
kamienas
V.
pa y,
zynia
paczes dubie
Zlwes
K.
Zynios
kancziu
dubies
Ziwiu
N.
paczey
*pacziums
*dubey
gymyniems
G.
zyne
*paczes
dube
Zoles
In.
kancze
ma czioms
ga be
gismiemys
3
S a is iniai
skaicia imai
odo,
kad
linksniy
daznis
p iklauso
nuo
o,
ku iam
unkciniam
s iliui
p iklauso
eks as.
Pa yzdziui,
S.
Klia inios
a lik i
la iy
kalbos
linksniy
daznio
skai¢ia imai
odo,
kad
mokslinio
pobudzio
eks uose
dazniausiai
_
a ojamas
kilmininkas
(apie
40%),
o
g oZiniuose
eks uose
—
a dininkas
(apie
37%),
(kilmininkas
¢ia
esuda o
apie
21%),
z .
[Knapmus,
1976,
c.
51—52].
;
114
V .
waldzio
*kancziose
*dubie
*dubiese
im
kamienas
i
kamienas
V.
*dan ys
zwie ys
dalys
.
dalys
K.
gialzis
dan u
dalis
dal
N.
*dancziuy
*dan yms
*szaley
§
awyms
G.
Zwie y
*dan ys
daly
dalys
In.
wagymy
wagymys
ugnymy
—
szalymys
V .
*dan ie
*dan yse
dalie
szalyse
u
kamienas
iu
kamienas
V.
sunus
sunus
waysius
waysey
KX.
sunaus
sunu
waysiaus
AmiZziu
N.
sunuy
*sunams
ka aluy
*waysems
1.
sunu
sunus
waysiu
waysius
In.
sunumy
*sunumys
ka alum’
*wayseys
V .
dangu
* u guse
pawoju
*pawojuse
Cm
kamienas
Cy
kamienas
V.
wand
wandenys
sesu
*sese ys
K.
wandens
akmenu
sese s
*sese u
N.
*pimeniuy
pimenyms
duk e ey
*duk e yms
1.
akmeni
wandenys
duk e y
*duk e ys
In.
wandeniu
pimenymys
*sese e
*duk e ymys
4
V .
wandenie
“wandenuse*
‘*sese ie
*duk e yse
Bina igkai
palygines
S.
S ane idiaus
eks y
daik a a dziy
linksnia imo
i-
sas
pa adigmas
i
a likes
skai¢ia imus,
ga au
okius
ezul a us
(Z .
2.len ele).
Lea eléje
skaiéiai
s ulpeliy
i
eiluéiy
susiki imo
agkuose
eiskia
a i inka-
my
kamieny
panaSumo
indeksa.
18
len elés
ma y i,
kad
pagal
panasuma
linksnia imo
ipus
galima
su i-
kiuo i
Sia
eile:
u,
iu,
a,
ia), ia2,
im,
,
Cn,
Cp,
&
iai
ai
ski s y i
j
is
klases,
ku iy
ibos
ei y
a p
dag
i
im,
C
i
é
kamieny.
Tiksliau
is yskin i
pa adigmy
a pusa io
san ykius
padeda
hie a chinio
g upa imo
me odika.
Pa ankiausias
is
ijy
galimy
bidy
y a
adinamasis
maksimumy
me odas.
A likes
pagal
8]
me oda
isas
g upa imo
p oce-
di as,
ga au
okia
bina ine
S.
S ane iéiaus
eks y
daik a a dZio
linksnia imo
ipy
klasi ikacija
(Z .
1
b ézinj).
Kaip
ma y i,
S.
S ane iziaus
eks y
daik a a dziai
pagal
linksnia imo
i-
Py
panasuma
is
ik yjy
skyla
j
is
pag indines
klases.
Pi majai
p iklauso
u,
Zu
i
a,
ja
kamieny
daik a a dzZiai,
an ajai
—
7
i
p iebalsiniy
kamieny
daik a a dziai,
e¢iajai
—
@,
idi
a
kamieny
daik a a dziai.
Nesunku
pas e-
be i,
kad
isi
pi mosios
klasés
Zodiiai
y a
y iskosios
giminés,
an osios
klasés
zodziai
—
y iskosios
i
mo e iskosios
giminés,
o
eciosios
klasés
zodziai
—
mo e iskosios
giminés
(issky us
e as
i&m is:
dédé,
alka ai
pan.).
Vadinasi,
S.
S ane idiaus
eks y
kalbai
budingi
ys
pag indiniai
daik a a dziy
links-
nia imo
ipai:
I
—
y iskasis,
II
—
mis usis,
III
—
mo e iskasis.
Kiek ieno
:
Plg.
wandenuose
S R
331,
ku i
g eiéiausiai
y a
aukSs ai ybe.
115
SS
+
Sipeu ,,
ou aedn
Pe
e
318
olmnyo esa y
Aid
ou ae usyu ]
ysya}
sneigiasue
IS
Ҥ
°224q
T
2
e Uy
s
We
y DY
op
a >
is
S'Z1
SPSL
a
se
+
o
:
Gz'G
y
+
dh
8‘9
eL'e
SZ'z
|
1S
a
I
ol
6
1

ipo
iduje
issiski ia
du
poklasiai:
y igkajame
yski
u,
iu
i
a,
ja
kamieny
opozicija,
mis iajame
—
i
p iebalsiniy
kamieny
opozicija,
o
mo e iskajame
—
4G,
gai
é
kamieny
opozicija.
2
len ele
S.
S ane iciaus
eks y
linksnia imo
ipy
panaSumo
indeksai
Tipas
a
wa,
an
a
B
é
=
a
ub
Ue
Cm
C
a
=
12450940)
Soi
oo
dons
lee
440).
65/
sii
ds
nO
Bay
=
11,6
1,5
1,5
2,65
2,65
1,15
4,45
6,7
4,45
1,15
102
=
0
0
15
3,75 2,65
445
68
5,95 2,65
a
=
12:1.
62.
0
i
aG,
0 0
2125
1a
=
6,2
0
In
=
<0
0 0
2,25
é
=
LIS
“2125
0 0
Ls:
3
an
=
Neo
SUL
IPA
Tee
3
ee
a
a
0
0
1,20
9925
u
=
_algouiain
0
Be
=
1,1
0
Cn
a
10,4
CF
=
A lik i
y imai
leidzia
da y i
pag is a
is ada,
kad
S.
S ane iciaus
eks y
daik a a dzio
linksnia imo
ipy
”medis”
iS
esmés
be eik
su ampa
su
daba i-
nes
bend ineés
kalbos
a i inkamu
”medziu”,
ik
y a
giek
iek
Zemesnis
i
odo,
kad
daik a a dziy
linksnia imo
ipai
S.
S ane iciaus
a méje
da
ik
bu o
p adéje
panase i.
Jeigu
bu y
a siz elg a
i
j
”ba i oninius”
daik a a dzius,
linksnia imo
ipy
panagumas
bii y
didesnis.
LITERATURA
Gi denis,
Rosinas,
1977
—
Gi denis
A.,Rosinas
A.
Lie u iy
kalbos
daik a a diio
linksnia imo
ipy
hie a chija
i
pag indinés
jos
ki imo
endencijos
(bend inés
kalbos
i
zemai iy
a més
duomenimis).
—
Bal is ika,
1977,
T.
13(2).
P.
338—348.
Kaaspuu
sa,
1976
—
Knoapuna
C.
I.
Conoc apnenne
c a uc uue-
cKUX
XapakTepucTHK
MOphoso MmyueckuxX
KaTe opuHh
B
PYHKUMOHATBHBIX
CTUNAX
aaTbiucKo o
asp ka.
—
Valodas
sis éma.
Riga,
1976.
Lpp.
49—80.
HIERARCHY
OF
THE
DECLENSION
TYPES
OF
THE
NOUN
IN
SIMONAS
STANEVICIUS’
TEXTS
Summa y
S a is ics
indica e
ha
he
nouns
in
S.
S ane iéius’
ex s
all
in o
h ee
main
classes
acco ding
o
he
isomo phism
o
hei
declension.
The
i s
class
is
ep e-
sen ed
by
masculine
nouns,
he
second
—
by
masculine
and
eminine
and
he
hi d
—
by
eminine
nouns.
I
ollows
ha
he e
a e
h ee
main
declension
ypes
in
he
nouns
o
S.
S ane iéius’
ex s,
i.
e.
masculine,
mixed
and
eminine,
espec i ely.
Each
o
hese
h ee
ypes
allows,
u he mo e,
bina y
subdi ision:
u,
zu
::
a,
ia
( he
masculine
ype),
i
::
consonan
hemes
( he
mixed
ype)
and
4,
ja
::
@
( he
eminine
ype).
The
dend og am
o
he
declension
ypes
almos
co ela es
wi h
he
co espond-
ing
dend og am
o
he
con empo a y
li e a y
language,
howe e ,
he
o me
being
a
bi
lowe ;
his
shows
ha
he
in lec ional
ypes
in
8.
S ane icius’
dialec
en e ed
he
p ocess
o
mu ual
assimila ion.
117