Simono Stanevičiaus tekstų daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija

LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXIV (1994) LIETUVIY KALBOS TARMES IR JU TYRINEJIMAI Albe as ROSINAS SIMONO STANEVICIAUS TEKSTY DAIKTAVARDZIO LINKSNIAVIMO TIPU HIERARCHIJA Jau daugiau kaip p ieS 15 me y ling is inéje li e a i oje bu o iskel a min- is, kad lie u iy kalbos daik a a dzio linksnia imas iek sinch oninio, iek diach oninio pobudZio da buose i iamas adiciniy lie u iy kalbos linksniuo- éiy a ka i kad a a ka y a isai nemo y uo a i salyginé, nes nea siz elgia nei { daik a a dziy gimines, nei j o my panasuma~ . 8 Kad kalbos sis emoje egzis uoja ne ik salyginé, be i na u ali linksnia i- mo ipy a ka, odo diach oniniai y imai, is ku iy ma y i, kad ieni ki iems i aka da o ik am ik y kamieny ZodzZiai: a kamienas — u kamienui, za i é kamienas — 7 kamienui, zi iS dalies 7a kamienas — p iebalsiniams kamienams i . . Tagiau nepas ebé a, pa yzdziui, né maziausio @ i é kamieny po ei- kio u a ju kamienams. Tie linksnia imo ipai, a p ku iy y a diach oniné i sinch oniné sa eika, kalbos sis emoje u i bu i g e a a ba jau ben ne oli ienas ki o [Gi denis, Rosinas 1977, p. 338]. P iémus ia p ielaida, da osi aisku, kad pa ikimiausias k i e ijus, leidzias nus a y i na u alia linksnia imo ipy klasi ikacija, jy a pusa io hie a chija, y a su ampan iy galuniy dadznis. Tapa iomis gal inémis laikomos ne ik isai ienodos gali inés, be i o- kios, ku ios ski iasi au oma iska onologine kai a a: e, @: é, aip pa gal - nes, a si adusios po sis eminio umpéjimo i u inéios ”senesnj” i naujesnj one inj a ian a (p z., S. S ane iéiaus eks y (1)@ i € kamieno a dazodZiy daugiskai os naudininko galiinés -uoms ( agoma -om’s) i -ums) ?. Tu édamas ai gal oje, S. S ane i iaus eks y daik a a dziy linksnia imo ipy hie a chijai i i s a biausiu linksnia imo ipy indika o iumi pasi inkau su ampan iy galiniy skai iy (m) g e imose pa adigmose (”kamienuose”). Pa- yzdziui, bend inés kalbos daik a a dZiy spiééius i paupys pa adigmose y a 8 su ampan ys linksniai — aigi y pa adigmy panasumo indika o ius (m) y a lygus 8. Taéiau oks pap as as indeksas bi y ne isai ikslus, nes: 1) okios gal inés, kaip daugiskai os kilmininkas, y a bend os isiems linksnia i- mo ipams; 2) ienaskai os Sauksmininkas sma kiai j ai uoja, p iklauso nuo konk eéiy zodziy a ne si uacijy; 3) ne isy linksniy daznis eks e (ka u ! Plagiau Z . [Gi denis, Rosinas, 1977, p. 338]. 3 Siame da be galiinés su okiamos adiciSkai — jos neskaidomos j kamiengaly (’p ieSgaliny”) i ” ik ajq” galune. Apie okios in e p e acijos galimybe Z . [Gi de- nis, Rosinas, 1977, p. 340]. 112 i s o is sis emoje) y a ienodas; negalima lygin i okiy cen iniy linksniy, kaip ienaskai os a dininkas, kilmininkas bei galininkas i okio pe i e inio linksnio, kaip daugiskai os ie ininkas, daznio (i s o io). Pi mojo i an ojo ne ikslumo galima iS eng i, eliminuojan i8 pa adigmy Siuo a z ilgiu anoma- liskus linksnius — Sauksmininka i daugiskai os kilmininka. T e¢iaji ne iks- luma galima sué elnin i, isi edus am ik a pa aisa (p;), iesiog a ne iesiog a spindin¢ia su ampanéiy linksniy daZnj isliame eks e [Gi denis, Rosinas, 1977, p. 339]. Ti damas S. S ane iéiaus eks y daik a a dziy linksnia imo ipy hie a - chija, po i ai iy bandymy nus a¢iau, kad okios pa aisos aidmenj iena- skai os linksniams gali a lik i upmena, apy ik iai lygi d igubam a i inka- my linksniy san ykiniam daZniui igliame eks e, o daugiskai os linksniams — pusei ienaskai os linksniy a i inkamos pa aisos. Be o, na i alius linksniy daznio duomenis ge okai suap alinau (Z . 1 len ele). 1 len ele S. S ane iéiaus eks y linksnia imo ipy indeksy panaSumo pa aisos Vienaskai a Daugiskai a V . 0,50 0,20 K. 0,60 = N. 0,10 0,05 G. 0,50 ; 0,25 In. 0,15 0,05 V . 0,15 0,05 Sios pa aisos p idedamos p ie indekso, odanéio d iejy ski ingiems ka- mienams p iklausan¢iy linksniy galinés apa uma. Su umpin ai giuos skaigia imus galima ap asy i o mule l= m™ + Find ‘1 ku m — su ampanéiy linksniy gal iniy skai¢ius, pj; — konk e aus linksnio pa aisa. { Linksniy daZnio skaigia imai a lik i i8 Siy S. S ane i iaus eks y: ”Szeszes pasakas Symona S anewiczes” (Wylniuje, 1829, su p akalba, 16 p.), ”Daynas zemaycziu” (Wylniuje, 1829, 63 p.), ”Apey da ima walge ysz kia piu islan- du” (Wyjlniuy, 1823, 22 p.) i ”His o yia Szwen a” (Wylniuje, 1823, 70 p.). Teks y apim is — 171 puslapis. S ilis iniu pozi i iu eks ai ne ienodi. Juos suda o o iginalios ku ybos eks ai, au osakos, iksliau liaudies dainy eks ai, dalj eks y salygiskai gali- ma p iski i populia iam moksliniam s iliui. Tai pa ies au o iaus ku i eks- ai (pasakée iy ”P akalba”, dainy ”P a a ymas”). Du eks ai (”Apey da ima 113 walge ysz kia piu islandu” i ”His o yia Szwen a”) y a e imai. Pi masis- iS jy galé y bi i p iski as mokslo populia izacijos eks ams, o an asis — bele is ikos. A likus linksniy daznio skaiéia imus, pasi odé, kad dazniausias linksnis S. S ane iéiaus eks uose y a kilmininkas ( ns. kilm. 29%, dgs. kilm. 38%). An asis pagal daZnj y a ienaskai os a dininkas (27%) i daugiskai os gali- ninkas (25%). Dideli kilmininko daznj S. S ane iciaus eks uose g ei¢iausiai nulémé kai ku iy eks y mokslinis pobiidis *. Ti ian S. S ane idiaus eks y linksnia ima, iskilo am ik y keblumy: 1) S. S ane iéiaus eks ai aSy i pie iniy zemai¢iy idukliskiy Snek os pag indu; oje 8nek oje (kaip isoje Zemaiciy a méje) a dazodzio neki ciuo osios gali- nés y a su umpéjusios i daznai u i ki os kokybés okalizma, negu ki éiuo- osios; 2) as umpéjimas su ienodino kai ku ias ski ingos kilmes gal ines i sukelé j ai ius mo ologinius p ocesus, dé] ku iy susipyné ”ba i oniniai” 7 ka- mieno i ”ba i oniniai” é i 7@ kamieny daik a a dZiai; 3) odél linksnia imo ipus, ku bu o jmanoma, ski s¢iau ik pagal ”oksi oninius” Zodzius, da yda- mas iSim j zu kamienui, ku is ne u i ”oksi oniniy” o my, i iems a ejams, kai "oksi oniniy” ku io kamieno o my neuZ iksuo a 5. S ane iciaus eks uo- se; 4) kai ku ias linksniy o mas pa eikiu ekons uo as pagal S. S ane iciaus eks y linksnia imo sis ema. S. S ane igiaus eks y ”oksi oninia a kamienas i” daik a a dZiai linksniuojami aip: a, kamienas V. szin’s jaway sweczias *swe ey Ix. szina jaw kiala *sweczill N. Diewuy jawams swecziuy *swe éms G. Diewa jawus kiala kialus In. layku jaways keliu klejeys V . kalne jawlse kialie k aujuse jay kamienas a kamienas V. Zal is iszey asa dinas K. *Zalcze sopulu zimés dinu N. Zalceziuy *pe éms kalbay daynims G. bu i bu ius Zima dinas Jn. bu iu pe eys kalba mie om’s V . bu ie Zemaycziuse dino kalbose ia kamienas é kamienas V. pa y, zynia paczes dubie Zlwes K. Zynios kancziu dubies Ziwiu N. paczey *pacziums *dubey gymyniems G. zyne *paczes dube Zoles In. kancze ma czioms ga be gismiemys 3 S a is iniai skaicia imai odo, kad linksniy daznis p iklauso nuo o, ku iam unkciniam s iliui p iklauso eks as. Pa yzdziui, S. Klia inios a lik i la iy kalbos linksniy daznio skai¢ia imai odo, kad mokslinio pobudzio eks uose dazniausiai _ a ojamas kilmininkas (apie 40%), o g oZiniuose eks uose — a dininkas (apie 37%), (kilmininkas ¢ia esuda o apie 21%), z . [Knapmus, 1976, c. 51—52]. ; 114 V . waldzio *kancziose *dubie *dubiese im kamienas i kamienas V. *dan ys zwie ys dalys . dalys K. gialzis dan u dalis dal N. *dancziuy *dan yms *szaley § awyms G. Zwie y *dan ys daly dalys In. wagymy wagymys ugnymy — szalymys V . *dan ie *dan yse dalie szalyse u kamienas iu kamienas V. sunus sunus waysius waysey KX. sunaus sunu waysiaus AmiZziu N. sunuy *sunams ka aluy *waysems 1. sunu sunus waysiu waysius In. sunumy *sunumys ka alum’ *wayseys V . dangu * u guse pawoju *pawojuse Cm kamienas Cy kamienas V. wand wandenys sesu *sese ys K. wandens akmenu sese s *sese u N. *pimeniuy pimenyms duk e ey *duk e yms 1. akmeni wandenys duk e y *duk e ys In. wandeniu pimenymys *sese e *duk e ymys 4 V . wandenie “wandenuse* ‘*sese ie *duk e yse Bina igkai palygines S. S ane idiaus eks y daik a a dziy linksnia imo i- sas pa adigmas i a likes skai¢ia imus, ga au okius ezul a us (Z . 2.len ele). Lea eléje skaiéiai s ulpeliy i eiluéiy susiki imo agkuose eiskia a i inka- my kamieny panaSumo indeksa. 18 len elés ma y i, kad pagal panasuma linksnia imo ipus galima su i- kiuo i Sia eile: u, iu, a, ia), ia2, im, , Cn, Cp, & iai ai ski s y i j is klases, ku iy ibos ei y a p dag i im, C i é kamieny. Tiksliau is yskin i pa adigmy a pusa io san ykius padeda hie a chinio g upa imo me odika. Pa ankiausias is ijy galimy bidy y a adinamasis maksimumy me odas. A likes pagal 8] me oda isas g upa imo p oce- di as, ga au okia bina ine S. S ane iéiaus eks y daik a a dZio linksnia imo ipy klasi ikacija (Z . 1 b ézinj). Kaip ma y i, S. S ane iziaus eks y daik a a dziai pagal linksnia imo i- Py panasuma is ik yjy skyla j is pag indines klases. Pi majai p iklauso u, Zu i a, ja kamieny daik a a dzZiai, an ajai — 7 i p iebalsiniy kamieny daik a a dziai, e¢iajai — @, idi a kamieny daik a a dziai. Nesunku pas e- be i, kad isi pi mosios klasés Zodiiai y a y iskosios giminés, an osios klasés zodziai — y iskosios i mo e iskosios giminés, o eciosios klasés zodziai — mo e iskosios giminés (issky us e as i&m is: dédé, alka ai pan.). Vadinasi, S. S ane idiaus eks y kalbai budingi ys pag indiniai daik a a dziy links- nia imo ipai: I — y iskasis, II — mis usis, III — mo e iskasis. Kiek ieno : Plg. wandenuose S R 331, ku i g eiéiausiai y a aukSs ai ybe. 115 SS + Sipeu ,, ou aedn Pe e 318 olmnyo esa y Aid ou ae usyu ] ysya} sneigiasue IS “§ °224q T 2 e Uy s We y DY op a > is S'Z1 SPSL a se + o : Gz'G y + dh 8‘9 eL'e SZ'z | 1S a I ol 6 1 ipo iduje issiski ia du poklasiai: y igkajame yski u, iu i a, ja kamieny opozicija, mis iajame — i p iebalsiniy kamieny opozicija, o mo e iskajame — 4G, gai é kamieny opozicija. 2 len ele S. S ane iciaus eks y linksnia imo ipy panaSumo indeksai Tipas a wa, an a B é = a ub Ue Cm C a = 12450940) Soi oo dons lee 440). 65/ sii ds nO Bay = 11,6 1,5 1,5 2,65 2,65 1,15 4,45 6,7 4,45 1,15 102 = 0 0 15 3,75 2,65 445 68 5,95 2,65 a = 12:1. 62. 0 i aG, 0 0 2125 1a = 6,2 0 In = <0 0 0 2,25 é = LIS “2125 0 0 Ls: 3 an = Neo SUL IPA Tee 3 ee a a 0 0 1,20 9925 u = _algouiain 0 Be = 1,1 0 Cn a 10,4 CF = A lik i y imai leidzia da y i pag is a is ada, kad S. S ane iciaus eks y daik a a dzio linksnia imo ipy ”medis” iS esmés be eik su ampa su daba i- nes bend ineés kalbos a i inkamu ”medziu”, ik y a giek iek Zemesnis i odo, kad daik a a dziy linksnia imo ipai S. S ane iciaus a méje da ik bu o p adéje panase i. Jeigu bu y a siz elg a i j ”ba i oninius” daik a a dzius, linksnia imo ipy panagumas bii y didesnis. LITERATURA Gi denis, Rosinas, 1977 — Gi denis A.,Rosinas A. Lie u iy kalbos daik a a diio linksnia imo ipy hie a chija i pag indinés jos ki imo endencijos (bend inés kalbos i zemai iy a més duomenimis). — Bal is ika, 1977, T. 13(2). P. 338—348. Kaaspuu sa, 1976 — Knoapuna C. I. Conoc apnenne c a uc uue- cKUX XapakTepucTHK MOphoso MmyueckuxX KaTe opuHh B PYHKUMOHATBHBIX CTUNAX aaTbiucKo o asp ka. — Valodas sis éma. Riga, 1976. Lpp. 49—80. HIERARCHY OF THE DECLENSION TYPES OF THE NOUN IN SIMONAS STANEVICIUS’ TEXTS Summa y S a is ics indica e ha he nouns in S. S ane iéius’ ex s all in o h ee main classes acco ding o he isomo phism o hei declension. The i s class is ep e- sen ed by masculine nouns, he second — by masculine and eminine and he hi d — by eminine nouns. I ollows ha he e a e h ee main declension ypes in he nouns o S. S ane iéius’ ex s, i. e. masculine, mixed and eminine, espec i ely. Each o hese h ee ypes allows, u he mo e, bina y subdi ision: u, zu :: a, ia ( he masculine ype), i :: consonan hemes ( he mixed ype) and 4, ja :: @ ( he eminine ype). The dend og am o he declension ypes almos co ela es wi h he co espond- ing dend og am o he con empo a y li e a y language, howe e , he o me being a bi lowe ; his shows ha he in lec ional ypes in 8. S ane icius’ dialec en e ed he p ocess o mu ual assimila ion. 117