scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Simono Stanevičiaus tekstų daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Simono Stanevičiaus tekstų daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija

Author: Albertas Rosinas
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1469/1563
LIETUVIEU
KALBOTYROS Ce e
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
LALBOS
TARMES
IR
JU
TYRINEJIMAI
Albe as
ROSINAS
SIMONO
STANEVICIA-
US TEKSTY
DAIKTAVAR-
DZIO
LINKSNIAVI-
MO TIPU
HIERARCHI-
JA Déjà plus
de p ès de
15 me i
mé is iné
li e a i o-
je a é é
iskel e
l'idée, que le
daik a a d-
zio de la
langue
le u iy
linksniaisa i-
on an du
synch on
que du
diach on
pobudZio
dans les
a aux
adi ionne-
ls de la
langue
lie u iy e
que ce
o d e es
non mo i é
e pas salé,
ca ne s'agi
ni de o mes
{daik a iy
ela i es, ni
de
jamasumas-
~. 8 Kad
sys ème de
langue
exis e non
seulemen
salyginé,
mais e
na u els
linksniaisse-
men ypy
o d e,
indique
diach oniniai
y imai, is
ku iy oi ,
que
ce ains
au es
i aka ai
seulemen
am ik y
kamieny
ZodzZiai: a
kamienas u
kamienui, za
i é
kamienas 7
kamienui, zi
iS pa s 7a
kamienas
p iebalsinia-
ms
kamienams
e . .
Tagiau
nepas ebé -
a,
exempleziui,
né maziausio
@ i é
kamieny
a ec u a
ju
kamienams.
Ces ypes
de
di e isse-
men , en e
ku iy son
diach oniné
e
synch oniné
sel ika, dans
le sys ème
linguis ique
doi en
ê e join e
ou déjà au
moins à
p oximi é
les uns des
au es
[Gi denis,
Rosinas 1977,
p. 338].
P iémus ia
p élude,
doosi aisku,
que
pa ikimiausi-
as
c i e ium,
leidzias
dé e mine
na u alia
di e niais-
semen ipy
classi ica i-
on, jy
mu uio
hie a chija,
es
su ampan -
iy galuniy
dadznis.
Tapa i
gal inémis
son
considé ées
non
seulemen
ou à ai
homogène
gali inés,
mais aussi
celles qui
di è en
au oma is-
ka
phonologine
kai a a: e, @:
é, ainsi que
gal nes,
appa ues
ap ès
sys éma iq-
ue
umpéjim
e u inéies
senesnj e
nou eesnj
one inj
a ian e (p.
S. S ane ié
ex iaus (1)
e […] zeno
kami
a dazdZiyi-
skai os gali
naudinés
-uoma - ag (
-om[…]s) e
-ums)?.
Ayan cela à
l'esp i , S.
S ane i ia-
us eks y
daik a a d-
ziy ypey
di e niem-
en
hié a chiei
i i le plus
impo an
ypey
di e niem-
en
indica o iu-
mu
pasi inkau
su ampan -
iy galiniyédiy
(m)
g e imes
pa adigmes
(kamienues).
Pa yzdziui,
bend inés
langues
daik a a d-
Ziy spiééius
e paupys
pa adigmo-
se son 8
coincampan-
s linksniai
aigi y
pa adigmy
panasumo
indica eu
(m) es égal
8. Taéiau el
un simple
indice bi y
n'es pas
ou à ai
p écis,
pa ce que: 1)
elles
gal inés,
comme le
mul icomu -
ai
capminak,
son
communes à
ous les
ypes de
di e isse-
men ; 2)
uneaskai os
Sauksminin-
kas
o emen
j ai uja,
dépend de
conc éiy
zodziy ou
même
si uacijy; 3)
ne isy
linksniy
daznis
ex e
(ka u!
Plagiau Z .
[Gi denis,
Rosinas,
1977, p. 338]. Il
s'agi d'une
é ude qui a
é é éalisée
pa des
che cheu s
amé icains.
3 Siame
a ail
galiinés
pe ceoki-
amas
adciSk-
ai jos
indissolu-
ables j
kamieng-
aly
(Sp iegal-
iny) e
ik ajq
galune.
Su elle
in e p é-
a ion
possibili -
éimbe Z .
[Gi denis,
Rosinas,
1977, p.
340]. Il
s'agi
d'une é ude qui a é é éalisée pa des che cheu s amé icains.
112
e poids
dans le
sys ème)
son
iden iqu-
es;
impossib-
le de
compa -
e okiy
cen iniy
linksniy,
comme
uniskai -
os
a dinin-
kas,
kilminink-
as e
galinink-
as e un
el
di e ni-
e
pé iphé -
ique,
comme
plusieu -
siskai os
iceinink-
as, daznio
(i
s o io).
Le
p emie
e le
second
inaccu a-
ux
peu en
iS eng i,
éliminan
i8
pa adig-
my Siuo
a z ilgiu
anomalis-
kus
linksnius
Sauksmi-
ninka e
mul iisk-
ai os
kilminink-
a.
T oisiè-
me
inexac i-
ude
peu
sué elni-
i,
isi edus
une
ce aine
co ecsa
(p;),
di ec e-
men ou indi ec emen e linia su ampanéiy linksniy daZnj isliame ex e [Gi denis, Rosinas, 1977, p. 339].
Ti dan S.
S ane iéia-
us eks y
daik a a d-
ziy
linksnia an-
ja ipy
hie a chija,
ap ès
i ai iy
bandymy
nus aio, que
elles
pa es
ôlej
unaskai os
linksniams
peu en
e ec ue
upmena,
apy ik iai
égal
doubleum
co espon-
damy
linksniy
ela i iniam
daZniui
igliame
ex e,
oiskai os
linksniams
moi iéi
unesaskai -
os
linksniyama
pa es. En
ou e,
na i alius
linksniy
daznio les
données
bien ai
suap aliné
(Z . ableau
1). ablele 1
S.
S ane iéia-
us eks y
loisniaceme-
n ipy
indexy
panaSumo
pa aisos
Vienaskai a
Daugiskai a
V . 0,50 0,20
K. 0,60 =
N 0,10 0,05
G. 0,50;
0,25
In. 0,15
0,05
V . 0,15
0,05
Sies
amendem-
en s
ajou és à
l'index,
odanéio
deuxiejy
di é en-
s
kamiena-
ms
appa e-
nusan¢iy
linksniy
galinés
apa um-
a.
Ab up ée
giuos
skaigia i-
mes peu
ê e
déc i e
o mule
‘1
l= mTM +
Find où m
su ampa-
néiy
linksniy
gal iniy
skai¢ius,
pj;
conc e -
ausnie
amendem-
en .
{
Linksniy
daZnio
skaigia imai
e ec ués i8
ex es de S.
S ane i iaus:
Szeszes
pasakas
Symona
S anewiczes
(Wylniuje,
1829, a ec
p akalba, 16
p.), Daynas
zemaycziu
(Wylniuje,
1829, 63 p.),
Apey da ima
walge ysz
kia piu
islandu
(Wyjlniuy,
1823, 22 p.) e
His o y Siyia
Szwen a
(Wylniuje,
1823, 70 p.).
Teks y is
comp end 171
pages.
S ilis iniu
pozi i iu
ex ai
ne ienodi.
Jues
cons i ue
o iginalios
ku ybos
ex ai,
au osakos,
plus
p écisémen
liaudies dainy
ex ai, dalj
eks y
salygiskai
peu
a ibue
populia iam
scien i ique
s yle. C'es
du p op e
au eu ku i
ex s ai
(pasakée iy
P akalba,
dainy
P a a ymas).
Deux ex es
(Apey da ima
walge ysz
kia piu
islandu e
His o yia
Szwen a)
son des
aduc ions.
Pi masisiS jy
galé y bi i
a ibué aux
ex es de
popula isa i-
on
scien i ique,
e an asis
bele is ikos.
A likus
linksniy
daznio
skaiéia imus,
pa ué, que
dazniausias
humo nis
dans S.
S ane iéiaus
113
ex es es
kilmininkas
( ns. kilm. 29%,
dgs. kilm. 38%).
Le deuxième
selon daZnj
es uniski os
a dininkas
(27%) e
mul iiskai os
galininkas
(25%). Dideli
kilmininko
daznj S.
S ane iciaus
dans les
ex es
g ei¢iausiai
nulémé kai
ku iy eks y
scien i ique
pobiidis *.
Ti ian S.
S ane idiaus
ex y
aleg nia ima,
iskilo am
ik y
keblumy: 1) S.
S ane iéiaus
exs ai
aSy i
pie iniy
zemai¢iy
idukliskiy
Snek os
pag indu;
8nek oje
(comme dans
ou e
Zemaiciy
a méje)
a dazodzio
neki ciuo osi-
os galinés
son
su umpéjus-
ios e daznai a
au e
quali és
ocalisma,
negu
ki éiuo osios;
2) ce
cou éjime
su ienodino
quelques
di é en s
o igines
gal ines e
causelé
j ai ius
p ocessus
mo phologici-
ens, dé] ku iy
susipyné
ba i oniniai 7
kamieno e
ba i oniniai é
e 7@ kamieny
daik a a dZi-
ai; 3) odél
ypes de
concilia ion,
où é ai j
possible,
sépa ai
seulemen
selon
oxi onini
Zodzius,
aisan
iSim j zu
kamienui, qui
na pas
oxi oniniy
o me, e à
ces cas où
oxi oniniy
don kamien
o me
neZ ixée 5.
S ane iciaus
dans les
ex es; 4)
ce aines
quies linksniy
o mes
p ésen u
econs ui -
es selon S.
S ane iciaus
eks y
linksniaissem-
en sys ème.
S.
S ane igiaus
ex y
oksi oninia a
kamienas i
daik a a dZi-
ai
linksniuojami
ainsi: a,
kamienas V.
szins jaway
sweczias
*swe ey Ix.
szina jaw
kiala *sweczill
N. Diewuyams
swecziuy
*swe
jawéms G.
Diewa jawus
kiala kialus In.
layku jaways
keliu klejeys
V . kalne
jawlse kialie
k aujuse jay
kamienas a
kamienas V.
Zal is iszey
asa dinas K.
*Zalcze
sopulu zimés
dinu N.
Zalceziuy
*pe éms
kalbay
daynims G.
bu i bu ius
Zima dinas Jn.
bu iu pe eys
pa le
mie oms V .
bu ie
Zemaycziuse
dino dans les
langues ia
kamienas é
kamienas V.
pa y, zynia
paczes dubie
Zlwes K.
Zynios
kancziu
dubies Ziwiu
N. paczey
*pacziums
*dubey
gymyniems G.
zyne *paczes
dube Zoles In.
kan
ma cczezio-
ms ga be
gismiemys 3
S a is iniai
skaicia imai
indiquen que
linksniy
daznis dépend
de ce, auquel
unc ioncini-
am s yle
appa ien le
ex e.
Pa yzdziui, S.
Klia inios
e ec ue
la iy langue
linksniy
daznio
skaiia imai
mon en que
le
scien i ique
pobudzio
ex es
dazniausiai _
es u ilisé
kilmininkas
(en i on 40%),
e g oZ
ex einiuose
a dininkas
(apie 37%),
(kilmininkas ia
esuda o),
en i on 21 z .
[Knapmus,
1976, c. 5152]. ;
114
V .
waldzio
*kancziose
*dubie
*dubiese
im
kamienas
i
kamienas
V.
*dan ys
zwie ys
dalys
.
dalys
K.
gialzis
dan u
pa ie
dal
N.
*dancziuy
*dan yms
*szaley
§
awyms
G.
Zwie y
*dan ys
pa ies
pa s
In.
wagymy
wagymys
ugnymy
—
szalymys
V .
*dan ie
*dan yse
dalie
szalyse
u
kamienas
iu
kamienas
V.
sunus
sunus
waysius
waysey
KX.
sunaus
sunu
waysiaus
AmiZziu
N.
sunuy
*sunams
ka aluy
*waysems
1.
sunu
sunus
waysiu
waysius
In.
sunumy
*sunumys
ka alum
*wayseys
V .
dangu
* u guse
pawoju
*pawojuse
Cm
kamienas
Cy
kamienas
V.
wand
wandenys
sesu
*sese ys
K.
wandens
akmenu
sese s
*sese u
N.
*pimeniuy
pimenyms
duk e ey
*duk e yms
1.
akmeni
wandenys
duk e y
*duk e ys
In.
wandeniu
pimenymys
*sese e
*duk e ymys
4
V .
wandenie
wandenuse*
‘*sese ie
*duk e yse
Bina igkai
palygines
S.
S ane idiaus
eks y
daik a a dziy
di e nieme-
n ou
pa adigme
e ec ues
i
skai¢ia ims,
ob ais els
ésul a s
(Z .
2. able).
Lea eléje
skaiéiai
s ulpeliy
i
eiluéiy
susiki imo
agkuose
eiskia
co espon-
damy
kamieny
panaSumo
indeksa.
18
ableau
isible, que
selon
panasuma
ype
di e niem-
en peu
su ikioi
Sia eile:
iu, ia), ia2,
u,
im, , Cn,
a,
Cp, iai
ai
ski s y i
is
klases,
&
ku iy
limi os
ei y
j
en e
dag im,
i
C
i
é
kamieny. Plus
p écisémen
is yskin i
pa adigmy
mu uel
ela ionses
aide le
hié a chique
g oupemen
mé hode. Le
pa ain le plus
is
ijy galimy
bidy es ce
qu'on appelle
maximumy
mé hode.
A likes selon
mé hode
ou es les
p océdu es
8]
de
g oupemen ,
ai eu elle
bina ine
S.
S ane iéiaus
eks y
daik a a dZio
di e niaisse-
men ipy
classi ica ion
(Z .
1
b ézinj).
Comme oi ,
S ane iziaus
S.
eks y
daik a a dziai
selon
di e niaissem-
en ipanasuma
ik yjy gapla
Py
is p incipales
is
classes.
appa ien à la
j
p emiè e
kamieny
daik a a dzZiai,
second ai
u,
Zu
i
a,
ja
—
7
i
p iebalsiniy
kamieny
daik a a dziai,
e¢iajai idi
—
@,
kamieny
a
daik a a dziai.
Pas di icile de
ema que que
ous les
p emiè es
classesés
Zodiiai son
y iskosios
giminés,
secondes
classesés
zodziai
y iskosios
mo e iskosios
giminés,
e ciosios
—
klasés zodziai
i
mo e iskosios
giminés
o
(issky us
a as i&m is:
dédé, alka ai
—
pan.).
Hence,
S.
S ane idiaus
eks y kalbai
budingi ois
p incipaux
ypes de
daik a a dziy
di e niaisse-
men :
I
—
y iskasis,
II
—
mis usis, III
mo e iskasis.
—
Chaque
:
Plg.
wandenuose
S R qui g eié
331,
le plus es
aukSs ai ybe.
115
SS
+
Sipeu ,,
ou aedn
Pe
e
318
olmnyo esa y
Aid
ou ae usyu ]
physya}
neigiasue
IS
“§
°224q
T
2
e Uy
s
We
y DY a >
op
is
S'Z1
SPSL
a
se o
+
:
Gz'G
y
+
dh
8‘9
eL'e
SZ'z
|
1S
a ol
I
6
1

ype au sein
issis i e
poklasii:
du
y igkajame
yski
u,
iu
i
a,
ja
kamieny
opozicija,
mis iajame
—
i
p iebalsiniy
kamieny
opozicija,
o
mo e iskajame
—
4G, gai
kamieny
é
opozicija.
2
ableau
S.
S ane iciaus
eks y
di e niaiss-
emen ipy
panaSumo
indeksai
Tipas wa,
a
an
a
B
é
=
a
ub
Ue
Cm
C
a
=
12450940)
Soi dons
oo
lee
440).
65/
sii
ds
nO
Bay
=
11,6
1,5
1,5
2,65
2,65
1,15
4,45
6,7
4,45
1,15
102
=
0
0
15
3,75 2,65
445
68
5,95 2,65
a
=
12:1.
62.
0
i
aG,
0 0
2125
1a
=
6,2
0
In
=
<0
0 0
2,25
é
=
LIS
“2125
0 0
Ls:
3
an
=
Neo
SUL
IPA
Tee
3
ee
a
a
0
0
1,20
9925
u
=
_algouiain
0
Be
=
1,1
0
Cn
a
10,4
CF
=
Les
enquê es
e ec u-
ées
laissen
ai e
pag is a is ada, que
S.
S ane iciaus
eks y
daik a a dzio
di e niaisse-
men ipy
medis
iS
esmés
co espo-
nd p esque
su
ac uelles
bend ineés
langues
co espon-
dan
medziu,
jus e es
giek an
Zemesnis
i
indique que
daik a a dziy
ypes de
di e nieme-
n
S.
S ane iciaus
a méje
enco e
seulemen
é ai
p adéje
panase i.
Si bu y
a siz elg a
i
j
ba i oninius
daik a a dzius,
di e niaissem-
en ipy
panagumas
bii y supé ieu .
LITERATURE
Gi denis,
Rosinas,
1977
—
Gi denis
A.,Rosinas
A.
Li uiy
langues
daik a a diio
di e niaiss-
emen ipy
hié a chija
i
pag indinés
sa change de
endances
(bend inés
langues
i
zemai iy
a més
selon données).
—
Bal is ika,
1977,
T.
13(2).
P.
338—348.
Kaaspuu
sa,
1976
—
Knoapuna
C.
I.
Conoc apnenne
c a uc uuecK-
UX
XTepucTHapakK
MOphoso MmyueckuxX
KaTe opuHh
B
PYHKUMOHATBHBIX
CTUNAX
aaTbiucKo o
asp ka.
—
Valodas
sys éma.
Riga, Lpp.
1976.
49—80.
HIERCHY
OF
THE
DECLENSION
TYPES
OF
THE
NOUN
IN
SIMONAS
STANEVICIUS
TEXTS
Summa y
S a is ics
indica e
ha he
nouns
in
S.
S ane iéius
ex s all
in o h ee
main classes
acco ding
he
isomo phism
hei
o
declension.
o
The i s
class
ep ese-
is
n ed
masculine
by
nouns,
he
second
—
by
masculine
and
eminine
and he
hi d
—
by
eminine
nouns.
I
ollows
ha
he e a e
h ee
main
declension
ypes he
nouns
in
o
S.
S ane iéius
ex s,
i.
e.
masculine,
mixed and
eminine,
espec i em-
en .
Each hese
o
h ee ypes
allows,
u he mo e,
bina y
subdi ision:
u,
zu
::
a,
ia
( he
masculine
ype),
i
::
consonan
hemes
( he
mixed
ype) and
4,
ja
::
@
( he
eminine
ype).
The
dend og am
o
he declension
ypes almos
co ela es
wi h he
co esponding
dend og am
he
con empo a y
li e a y
language,
o
howe e , he
o me being
bi lowe ; his
shows ha
he
in lec ional
ypes
a
in
8.
S ane icius
dialec
en e ed he
p ocess
mu ual
o
assimila ion.
117