LIETUVIEU
KALBOTYROS Ce e
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
LALBOS
TARMES
IR
JU
TYRINEJIMAI
Albe as
ROSINAS
SIMONO
STANEVICIA-
US TEKSTY
DAIKTAVAR-
DZIO
LINKSNIAVI-
MO TIPU
HIERARCHI-
JA Déjà plus
de p ès de
15 me i
mé is iné
li e a i o-
je a é é
iskel e
l'idée, que le
daik a a d-
zio de la
langue
le u iy
linksniaisa i-
on an du
synch on
que du
diach on
pobudZio
dans les
a aux
adi ionne-
ls de la
langue
lie u iy e
que ce
o d e es
non mo i é
e pas salé,
ca ne s'agi
ni de o mes
{daik a iy
ela i es, ni
de
jamasumas-
~. 8 Kad
sys ème de
langue
exis e non
seulemen
salyginé,
mais e
na u els
linksniaisse-
men ypy
o d e,
indique
diach oniniai
y imai, is
ku iy oi ,
que
ce ains
au es
i aka ai
seulemen
am ik y
kamieny
ZodzZiai: a
kamienas u
kamienui, za
i é
kamienas 7
kamienui, zi
iS pa s 7a
kamienas
p iebalsinia-
ms
kamienams
e . .
Tagiau
nepas ebé -
a,
exempleziui,
né maziausio
@ i é
kamieny
a ec u a
ju
kamienams.
Ces ypes
de
di e isse-
men , en e
ku iy son
diach oniné
e
synch oniné
sel ika, dans
le sys ème
linguis ique
doi en
ê e join e
ou déjà au
moins à
p oximi é
les uns des
au es
[Gi denis,
Rosinas 1977,
p. 338].
P iémus ia
p élude,
doosi aisku,
que
pa ikimiausi-
as
c i e ium,
leidzias
dé e mine
na u alia
di e niais-
semen ipy
classi ica i-
on, jy
mu uio
hie a chija,
es
su ampan -
iy galuniy
dadznis.
Tapa i
gal inémis
son
considé ées
non
seulemen
ou à ai
homogène
gali inés,
mais aussi
celles qui
di è en
au oma is-
ka
phonologine
kai a a: e, @:
é, ainsi que
gal nes,
appa ues
ap ès
sys éma iq-
ue
umpéjim
e u inéies
senesnj e
nou eesnj
one inj
a ian e (p.
S. S ane ié
ex iaus (1)
e […] zeno
kami
a dazdZiyi-
skai os gali
naudinés
-uoma - ag (
-om[…]s) e
-ums)?.
Ayan cela à
l'esp i , S.
S ane i ia-
us eks y
daik a a d-
ziy ypey
di e niem-
en
hié a chiei
i i le plus
impo an
ypey
di e niem-
en
indica o iu-
mu
pasi inkau
su ampan -
iy galiniyédiy
(m)
g e imes
pa adigmes
(kamienues).
Pa yzdziui,
bend inés
langues
daik a a d-
Ziy spiééius
e paupys
pa adigmo-
se son 8
coincampan-
s linksniai
aigi y
pa adigmy
panasumo
indica eu
(m) es égal
8. Taéiau el
un simple
indice bi y
n'es pas
ou à ai
p écis,
pa ce que: 1)
elles
gal inés,
comme le
mul icomu -
ai
capminak,
son
communes à
ous les
ypes de
di e isse-
men ; 2)
uneaskai os
Sauksminin-
kas
o emen
j ai uja,
dépend de
conc éiy
zodziy ou
même
si uacijy; 3)
ne isy
linksniy
daznis
ex e
(ka u!
Plagiau Z .
[Gi denis,
Rosinas,
1977, p. 338]. Il
s'agi d'une
é ude qui a
é é éalisée
pa des
che cheu s
amé icains.
3 Siame
a ail
galiinés
pe ceoki-
amas
adciSk-
ai jos
indissolu-
ables j
kamieng-
aly
(Sp iegal-
iny) e
ik ajq
galune.
Su elle
in e p é-
a ion
possibili -
éimbe Z .
[Gi denis,
Rosinas,
1977, p.
340]. Il
s'agi
d'une é ude qui a é é éalisée pa des che cheu s amé icains.
112
e poids
dans le
sys ème)
son
iden iqu-
es;
impossib-
le de
compa -
e okiy
cen iniy
linksniy,
comme
uniskai -
os
a dinin-
kas,
kilminink-
as e
galinink-
as e un
el
di e ni-
e
pé iphé -
ique,
comme
plusieu -
siskai os
iceinink-
as, daznio
(i
s o io).
Le
p emie
e le
second
inaccu a-
ux
peu en
iS eng i,
éliminan
i8
pa adig-
my Siuo
a z ilgiu
anomalis-
kus
linksnius
Sauksmi-
ninka e
mul iisk-
ai os
kilminink-
a.
T oisiè-
me
inexac i-
ude
peu
sué elni-
i,
isi edus
une
ce aine
co ecsa
(p;),
di ec e-
men ou indi ec emen e linia su ampanéiy linksniy daZnj isliame ex e [Gi denis, Rosinas, 1977, p. 339].
Ti dan S.
S ane iéia-
us eks y
daik a a d-
ziy
linksnia an-
ja ipy
hie a chija,
ap ès
i ai iy
bandymy
nus aio, que
elles
pa es
ôlej
unaskai os
linksniams
peu en
e ec ue
upmena,
apy ik iai
égal
doubleum
co espon-
damy
linksniy
ela i iniam
daZniui
igliame
ex e,
oiskai os
linksniams
moi iéi
unesaskai -
os
linksniyama
pa es. En
ou e,
na i alius
linksniy
daznio les
données
bien ai
suap aliné
(Z . ableau
1). ablele 1
S.
S ane iéia-
us eks y
loisniaceme-
n ipy
indexy
panaSumo
pa aisos
Vienaskai a
Daugiskai a
V . 0,50 0,20
K. 0,60 =
N 0,10 0,05
G. 0,50;
0,25
In. 0,15
0,05
V . 0,15
0,05
Sies
amendem-
en s
ajou és à
l'index,
odanéio
deuxiejy
di é en-
s
kamiena-
ms
appa e-
nusan¢iy
linksniy
galinés
apa um-
a.
Ab up ée
giuos
skaigia i-
mes peu
ê e
déc i e
o mule
‘1
l= mTM +
Find où m
su ampa-
néiy
linksniy
gal iniy
skai¢ius,
pj;
conc e -
ausnie
amendem-
en .
{
Linksniy
daZnio
skaigia imai
e ec ués i8
ex es de S.
S ane i iaus:
Szeszes
pasakas
Symona
S anewiczes
(Wylniuje,
1829, a ec
p akalba, 16
p.), Daynas
zemaycziu
(Wylniuje,
1829, 63 p.),
Apey da ima
walge ysz
kia piu
islandu
(Wyjlniuy,
1823, 22 p.) e
His o y Siyia
Szwen a
(Wylniuje,
1823, 70 p.).
Teks y is
comp end 171
pages.
S ilis iniu
pozi i iu
ex ai
ne ienodi.
Jues
cons i ue
o iginalios
ku ybos
ex ai,
au osakos,
plus
p écisémen
liaudies dainy
ex ai, dalj
eks y
salygiskai
peu
a ibue
populia iam
scien i ique
s yle. C'es
du p op e
au eu ku i
ex s ai
(pasakée iy
P akalba,
dainy
P a a ymas).
Deux ex es
(Apey da ima
walge ysz
kia piu
islandu e
His o yia
Szwen a)
son des
aduc ions.
Pi masisiS jy
galé y bi i
a ibué aux
ex es de
popula isa i-
on
scien i ique,
e an asis
bele is ikos.
A likus
linksniy
daznio
skaiéia imus,
pa ué, que
dazniausias
humo nis
dans S.
S ane iéiaus
113
ex es es
kilmininkas
( ns. kilm. 29%,
dgs. kilm. 38%).
Le deuxième
selon daZnj
es uniski os
a dininkas
(27%) e
mul iiskai os
galininkas
(25%). Dideli
kilmininko
daznj S.
S ane iciaus
dans les
ex es
g ei¢iausiai
nulémé kai
ku iy eks y
scien i ique
pobiidis *.
Ti ian S.
S ane idiaus
ex y
aleg nia ima,
iskilo am
ik y
keblumy: 1) S.
S ane iéiaus
exs ai
aSy i
pie iniy
zemai¢iy
idukliskiy
Snek os
pag indu;
8nek oje
(comme dans
ou e
Zemaiciy
a méje)
a dazodzio
neki ciuo osi-
os galinés
son
su umpéjus-
ios e daznai a
au e
quali és
ocalisma,
negu
ki éiuo osios;
2) ce
cou éjime
su ienodino
quelques
di é en s
o igines
gal ines e
causelé
j ai ius
p ocessus
mo phologici-
ens, dé] ku iy
susipyné
ba i oniniai 7
kamieno e
ba i oniniai é
e 7@ kamieny
daik a a dZi-
ai; 3) odél
ypes de
concilia ion,
où é ai j
possible,
sépa ai
seulemen
selon
oxi onini
Zodzius,
aisan
iSim j zu
kamienui, qui
na pas
oxi oniniy
o me, e à
ces cas où
oxi oniniy
don kamien
o me
neZ ixée 5.
S ane iciaus
dans les
ex es; 4)
ce aines
quies linksniy
o mes
p ésen u
econs ui -
es selon S.
S ane iciaus
eks y
linksniaissem-
en sys ème.
S.
S ane igiaus
ex y
oksi oninia a
kamienas i
daik a a dZi-
ai
linksniuojami
ainsi: a,
kamienas V.
szins jaway
sweczias
*swe ey Ix.
szina jaw
kiala *sweczill
N. Diewuyams
swecziuy
*swe
jawéms G.
Diewa jawus
kiala kialus In.
layku jaways
keliu klejeys
V . kalne
jawlse kialie
k aujuse jay
kamienas a
kamienas V.
Zal is iszey
asa dinas K.
*Zalcze
sopulu zimés
dinu N.
Zalceziuy
*pe éms
kalbay
daynims G.
bu i bu ius
Zima dinas Jn.
bu iu pe eys
pa le
mie oms V .
bu ie
Zemaycziuse
dino dans les
langues ia
kamienas é
kamienas V.
pa y, zynia
paczes dubie
Zlwes K.
Zynios
kancziu
dubies Ziwiu
N. paczey
*pacziums
*dubey
gymyniems G.
zyne *paczes
dube Zoles In.
kan
ma cczezio-
ms ga be
gismiemys 3
S a is iniai
skaicia imai
indiquen que
linksniy
daznis dépend
de ce, auquel
unc ioncini-
am s yle
appa ien le
ex e.
Pa yzdziui, S.
Klia inios
e ec ue
la iy langue
linksniy
daznio
skaiia imai
mon en que
le
scien i ique
pobudzio
ex es
dazniausiai _
es u ilisé
kilmininkas
(en i on 40%),
e g oZ
ex einiuose
a dininkas
(apie 37%),
(kilmininkas ia
esuda o),
en i on 21 z .
[Knapmus,
1976, c. 5152]. ;
114
V .
waldzio
*kancziose
*dubie
*dubiese
im
kamienas
i
kamienas
V.
*dan ys
zwie ys
dalys
.
dalys
K.
gialzis
dan u
pa ie
dal
N.
*dancziuy
*dan yms
*szaley
§
awyms
G.
Zwie y
*dan ys
pa ies
pa s
In.
wagymy
wagymys
ugnymy
—
szalymys
V .
*dan ie
*dan yse
dalie
szalyse
u
kamienas
iu
kamienas
V.
sunus
sunus
waysius
waysey
KX.
sunaus
sunu
waysiaus
AmiZziu
N.
sunuy
*sunams
ka aluy
*waysems
1.
sunu
sunus
waysiu
waysius
In.
sunumy
*sunumys
ka alum
*wayseys
V .
dangu
* u guse
pawoju
*pawojuse
Cm
kamienas
Cy
kamienas
V.
wand
wandenys
sesu
*sese ys
K.
wandens
akmenu
sese s
*sese u
N.
*pimeniuy
pimenyms
duk e ey
*duk e yms
1.
akmeni
wandenys
duk e y
*duk e ys
In.
wandeniu
pimenymys
*sese e
*duk e ymys
4
V .
wandenie
wandenuse*
‘*sese ie
*duk e yse
Bina igkai
palygines
S.
S ane idiaus
eks y
daik a a dziy
di e nieme-
n ou
pa adigme
e ec ues
i
skai¢ia ims,
ob ais els
ésul a s
(Z .
2. able).
Lea eléje
skaiéiai
s ulpeliy
i
eiluéiy
susiki imo
agkuose
eiskia
co espon-
damy
kamieny
panaSumo
indeksa.
18
ableau
isible, que
selon
panasuma
ype
di e niem-
en peu
su ikioi
Sia eile:
iu, ia), ia2,
u,
im, , Cn,
a,
Cp, iai
ai
ski s y i
is
klases,
&
ku iy
limi os
ei y
j
en e
dag im,
i
C
i
é
kamieny. Plus
p écisémen
is yskin i
pa adigmy
mu uel
ela ionses
aide le
hié a chique
g oupemen
mé hode. Le
pa ain le plus
is
ijy galimy
bidy es ce
qu'on appelle
maximumy
mé hode.
A likes selon
mé hode
ou es les
p océdu es
8]
de
g oupemen ,
ai eu elle
bina ine
S.
S ane iéiaus
eks y
daik a a dZio
di e niaisse-
men ipy
classi ica ion
(Z .
1
b ézinj).
Comme oi ,
S ane iziaus
S.
eks y
daik a a dziai
selon
di e niaissem-
en ipanasuma
ik yjy gapla
Py
is p incipales
is
classes.
appa ien à la
j
p emiè e
kamieny
daik a a dzZiai,
second ai
u,
Zu
i
a,
ja
—
7
i
p iebalsiniy
kamieny
daik a a dziai,
e¢iajai idi
—
@,
kamieny
a
daik a a dziai.
Pas di icile de
ema que que
ous les
p emiè es
classesés
Zodiiai son
y iskosios
giminés,
secondes
classesés
zodziai
y iskosios
mo e iskosios
giminés,
e ciosios
—
klasés zodziai
i
mo e iskosios
giminés
o
(issky us
a as i&m is:
dédé, alka ai
—
pan.).
Hence,
S.
S ane idiaus
eks y kalbai
budingi ois
p incipaux
ypes de
daik a a dziy
di e niaisse-
men :
I
—
y iskasis,
II
—
mis usis, III
mo e iskasis.
—
Chaque
:
Plg.
wandenuose
S R qui g eié
331,
le plus es
aukSs ai ybe.
115
SS
+
Sipeu ,,
ou aedn
Pe
e
318
olmnyo esa y
Aid
ou ae usyu ]
physya}
neigiasue
IS
“§
°224q
T
2
e Uy
s
We
y DY a >
op
is
S'Z1
SPSL
a
se o
+
:
Gz'G
y
+
dh
8‘9
eL'e
SZ'z
|
1S
a ol
I
6
1
ype au sein
issis i e
poklasii:
du
y igkajame
yski
u,
iu
i
a,
ja
kamieny
opozicija,
mis iajame
—
i
p iebalsiniy
kamieny
opozicija,
o
mo e iskajame
—
4G, gai
kamieny
é
opozicija.
2
ableau
S.
S ane iciaus
eks y
di e niaiss-
emen ipy
panaSumo
indeksai
Tipas wa,
a
an
a
B
é
=
a
ub
Ue
Cm
C
a
=
12450940)
Soi dons
oo
lee
440).
65/
sii
ds
nO
Bay
=
11,6
1,5
1,5
2,65
2,65
1,15
4,45
6,7
4,45
1,15
102
=
0
0
15
3,75 2,65
445
68
5,95 2,65
a
=
12:1.
62.
0
i
aG,
0 0
2125
1a
=
6,2
0
In
=
<0
0 0
2,25
é
=
LIS
“2125
0 0
Ls:
3
an
=
Neo
SUL
IPA
Tee
3
ee
a
a
0
0
1,20
9925
u
=
_algouiain
0
Be
=
1,1
0
Cn
a
10,4
CF
=
Les
enquê es
e ec u-
ées
laissen
ai e
pag is a is ada, que
S.
S ane iciaus
eks y
daik a a dzio
di e niaisse-
men ipy
medis
iS
esmés
co espo-
nd p esque
su
ac uelles
bend ineés
langues
co espon-
dan
medziu,
jus e es
giek an
Zemesnis
i
indique que
daik a a dziy
ypes de
di e nieme-
n
S.
S ane iciaus
a méje
enco e
seulemen
é ai
p adéje
panase i.
Si bu y
a siz elg a
i
j
ba i oninius
daik a a dzius,
di e niaissem-
en ipy
panagumas
bii y supé ieu .
LITERATURE
Gi denis,
Rosinas,
1977
—
Gi denis
A.,Rosinas
A.
Li uiy
langues
daik a a diio
di e niaiss-
emen ipy
hié a chija
i
pag indinés
sa change de
endances
(bend inés
langues
i
zemai iy
a més
selon données).
—
Bal is ika,
1977,
T.
13(2).
P.
338—348.
Kaaspuu
sa,
1976
—
Knoapuna
C.
I.
Conoc apnenne
c a uc uuecK-
UX
XTepucTHapakK
MOphoso MmyueckuxX
KaTe opuHh
B
PYHKUMOHATBHBIX
CTUNAX
aaTbiucKo o
asp ka.
—
Valodas
sys éma.
Riga, Lpp.
1976.
49—80.
HIERCHY
OF
THE
DECLENSION
TYPES
OF
THE
NOUN
IN
SIMONAS
STANEVICIUS
TEXTS
Summa y
S a is ics
indica e
ha he
nouns
in
S.
S ane iéius
ex s all
in o h ee
main classes
acco ding
he
isomo phism
hei
o
declension.
o
The i s
class
ep ese-
is
n ed
masculine
by
nouns,
he
second
—
by
masculine
and
eminine
and he
hi d
—
by
eminine
nouns.
I
ollows
ha
he e a e
h ee
main
declension
ypes he
nouns
in
o
S.
S ane iéius
ex s,
i.
e.
masculine,
mixed and
eminine,
espec i em-
en .
Each hese
o
h ee ypes
allows,
u he mo e,
bina y
subdi ision:
u,
zu
::
a,
ia
( he
masculine
ype),
i
::
consonan
hemes
( he
mixed
ype) and
4,
ja
::
@
( he
eminine
ype).
The
dend og am
o
he declension
ypes almos
co ela es
wi h he
co esponding
dend og am
he
con empo a y
li e a y
language,
o
howe e , he
o me being
bi lowe ; his
shows ha
he
in lec ional
ypes
a
in
8.
S ane icius
dialec
en e ed he
p ocess
mu ual
o
assimila ion.
117