scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Simono Stanevičiaus tekstų daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Simono Stanevičiaus tekstų daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija

Author: Albertas Rosinas
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1469/1563
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
TALBOS
TARMES
IR
JU
TYRINEJIMAI
Albe as
ROSINAS
SIMONO
STANEVICIA-
US TEKSTY
DAIKTAVAR-
DZIO
LINKSNIAVI-
MO TIPU
HIERARCHI-
JA Già più di
p ieS 15
me y
lingu is iné
li e a i o-
je è s a a
iskel a idea,
che la
linksniazione
daik a a d-
zio sia
sinc onino,
sia
diach onino
dei la o i
pobudZio
adiciniy
le u iy
lingua
linksnié, e
che a
o dine è
nemo i ua-
a e
pansa dzé,
nes ne elgia
né o me
{daik a iy
gimines, né
jamasuma~.
8 Che nel
linguismo
esis en e
non solo
salyginé, ma
e na u ali
linksniazione
ipy o dine,
indica
diach oniniai
y imai, is
ku iy
ede e, che
ieni agli
al i i aka
a solo
am ik y
kamieny
ZodzZiai: a
kamienas u
kamienui, za
i é
kamienas 7
kamienui, zi
iS pa i 7a
kamienas
p iebalsinia-
ms
kamienams e
. . Tagiau
nepas ebé -
a,
esempioziui,
né maziausio
@ i é
kamieny
e e o u
a ju
kamienams.
Quelli ipi di
allegnazione,
a ku iy
sono
diach oniné
e
sinch oniné
sel ika, nel
sis ema
linguis ico
de ono
esse gie a
o già almeno
icino uno
all'al o
[Gi denis,
Rosinas 1977,
p. 338].
P iémus ia
p elaida,
da osi aisku,
che
pa ikimissi-
mo c i e i,
leidzias
s abili e
na u alia
linksniazione
ipy
classi icazi-
one, jy
ecip ocio
hie a chija,
è
su ampan -
iy galuniy
dadznis.
Tapa i
gal inémis
sono
conside a e
non solo del
u o
omono
gali inés, ma
anche quelle
che
di e isco-
no
au oma is-
ka
onologine
a ia a: e, @:
é, così come
gal nes,
appa se
dopo
sis ema ico
umpéjimo
e u inéios
senesnj e
naujesnj
one inj
a ian e (p.,
S. S ane ié
eks iausy
(1) e
[…] zeno
kami
a dazdZiyi-
skai os gali
naudinés
-uoma ( ag
-om[…]s) e
-ums).
Tenendo
ques o in
men e, S.
S ane i ia-
us eks y
daik a a d-
ziy
di e nia i-
mo ipy
hie a chijai
i i più
impo an iu
ipoy
di e niam-
en o
indika o iu-
mu
pasi inkau
su ampan -
iy galiniyédiy
(m)
g e imose
nume i
pa adigmo-
se
(kamienuos-
e).
Pa yzdziui,
bend inés
lingua
daik a a d-
Ziy spiééius
e paupys
pa adigmo-
se sono 8
coincampan-
i linksniai
aigi y
pa adigmy
panasumo
indica o e
(m) è uguale
8. Taéiau
ale
semplice
indice bi y
non del
u o
accu a o,
pe ché: 1)
ali gal inés,
come
polisci o
capminico,
sono comuni
a u i i ipi
di
di e niazi-
one; 2)
singaskai -
os
Sauksminin-
kas
s e ame-
n e
j ai uja,
dipende da
conc e éiy
zodziy o
anche
si uacijy; 3)
non isy
linksniy
daznis
eks e
(ka u!
Plagiau Z .
[Gi denis,
Rosinas,
1977, p. 338].
3 Siame
la o o
galiinés
pe cepi -
iame
adciSk-
ai jos
indis ing-
uibili j
kamieng-
aly
(Sp iegal-
iny) e
ik ajq
galune.
Sulla ale
possibili-
à di
in e p e-
azione
Z .
[Gi denis,
Rosinas,
1977, p.
340].
112
e peso nel
sis ema)
sono
uguali;
non si può
pa agon-
a e okiy
cen iniy
linksniy,
come
indi ask-
ai os
a dinin-
kas,
kilminink-
as bei
galinink-
as e ale
pe i e i-
co
linksnio,
come
plu iskai-
os
ie niek-
s, daznio
(i
s o io).
La p ima
e la
seconda
inesa e-
zza si può
iS eng i,
eliminan-
do i8
pa adig-
my Siuo
a z ilgiu
anomalis-
kus
linksnius
Sauksmi-
ninka e
mol eisk-
ai os
kilminink-
a. Te za
inesa e-
zza può
sué elni-
i,
isi edus
de e mi-
n a
emendisa
(p;),
di e a-
men e o
indi e -
amen e
i linina
su ampa-
néiy
linksniy
daZnj
isliame
es s e
[Gi denis, Rosinas, 1977, p. 339].
Ti dando S.
S ane iéia-
us eks y
daik a a d-
ziy
linksnia an-
ja ipy
hie a chija,
po i ai iy
bandymy
nus aio, che
ali pa ios
olej
ienaskai -
os linksniam
possono
e e ua e
upmena,
apy ik iai
doppio pa i
a
co ispond-
amy linksniy
ela i iniam
daZniui
igliame
es s e,
oiska
mul ii os
linksniam
me adei
unesaskai -
os
linksniyama
pa ios.
Inol e,
na i alius
linksniy
daznio i da i
benokai
suap alinau
(Z . Tabella
1). abele 1
S.
S ane iéia-
us eks y
linksnia imo
ipy indeksy
panaSumo p
emendos
Vienaskai a
Daugiskai a
V . 0,50 0,20
K. 0,60 =
N. 0,10 0,05
G. 0,50;
0,25
In. 0,15
0,05
V . 0,15
0,05
Siene
emendam-
en i
aggiudica-
i ad
indekso,
odanéio
duiejy
di e si
kamienam
appa e-
nusan¢iy
linksniy
galinés
apa um-
a.
Abb e is-
i giuos
skaigia i-
mi si può
desc i e-
e
o mula
l= mTM +
‘1
Find ku
m
su ampa-
néiy
linksniy
gal iniy
skai¢ius,
pj;
conc e -
aus
di e nie
emendamen o.
{
Linksniy
daZnio
skaigia imai
esegu i8 i
es i di S.
S ane i iaus:
Szeszes
pasakas
Symona
S anewiczes
(Wylniuje,
1829, con
p akalba, 16 p.
63), Daynas
zemaycziu
(Wylniuje,
1829, 63 p.),
Apey da ima
walge ysz
kia piu
islandu
(Wyjlniuy,
1823, 22 p.) e
His o yia
Szwen a
(Wylniuje,
1823, 70 p.).
Teks y is
comp ende
171 pagine.
S ilis iniu
pozi i iu
es s ai
ne ienodi.
Juos
cos i uiscono
o iginalios
ku ybos
es s ai,
au osakos,
più
p ecisamen e
liaudies dainy
es s ai, dalj
eks y
salygiskai si
può
a ibui e
populia iam
scien i ico
s ile. Si
a a dello
s esso
au o e ku i
es ii
(pasakée iy
P akalba,
dainy
P a a ymas).
Du es ai
(Apey da ima
walge ysz
kia piu
islandu e
His o yia
Szwen a)
sono
aduzioni.
Pi masisiS jy
galé y bi i
a ibui o ai
es i della
scienza
populia izaci-
jos, e
an asis
bele is ikos.
A likus
linksniy
daznio
skaiéia imus,
isul é, che
dazniausias
eselnis in S.
S ane iéiaus
113
es i è
kilmininkas
( ns. kilm. 29%,
dgs. kilm. 38%).
Il secondo
secondo
secondo
daZnj è
singula isci o
a dininkas
(27%) e
plu isci o
galininkas
(25%). Dideli
kilmininko
daznj S.
S ane iciaus
es iose
g ei¢iausiai
nulémé kai
ku iy eks y
accadinis
pobiidis *.
Ti ian S.
S ane idiaus
eks y
aleg nia ima,
iskilo am
ik y
keblumy: 1) S.
S ane iéiaus
eks s ai
aSy i
pie iniy
zemai¢iy
idukliskiy
Snek os
pag indu;
8nella
nek oje
(come in
u a
Zemaiciy
a méje)
a dazodzio
neki ciuo osi-
os galinés
sono
su umpéjus-
ios e daznai ha
al e
qualybés
ocalisma,
negu
ki éiuo osios;
2) quel
sho éjimo
su ienodino
alcune
di e se
o igini gal ine
e suselé
j ai ius
p ocessi
mo ologici,
dé] ku iy
susipyné
ba i oniniai 7
kamieno e
ba i oniniai é
e 7@ kamieny
daik a a dZi-
ai; 3) odél ipi
di
consolnazion-
e, do e e a j
possibile,
sepa ai solo
secondo
oxi onini
Zodzius,
acendo
iSim j zu
kamienui, che
non ha
oxi oniniy
o me, e a
quei casi in cui
oxi oniniy cui
kamien o me
nonZ ixa a 5.
S ane iciaus
nei es i; 4)
alcune delle
linksniy
o me
p esen a ou
icos ui o
secondo S.
S ane iciaus
eks y
linksniazione
sis ema. S.
S ane igiaus
eks y
oksi oninia a
kamienas i
daik a a dZi-
ai
linksniuojami
così: a,
kamienas V.
szins jaway
sweczias
*swe ey Ix.
szina jaw
kiala *sweczill
N. Diewuyams
swec jawziuy
*swe éms G.
Diewa jawus
kiala kialus In.
layku jaways
keliu klejeys
V . kalne
jawlse kialie
k aujuse jay
kamienas a
kamienas V.
Zal is iszey
asa dinas K.
*Zalcze
sopulu zimés
dinu N.
Zalceziuy
*pe éms
kalbay
daynims G.
bu i bu ius
Zima dinas Jn.
bu iu pe eys
lingua
mie oms V .
bu ie
Zemaycziuse
dino nelle
lingue ia
kamienas é
kamienas V.
pa y, zynia
paczes dubie
Zlwes K.
Zynios
kancziu
dubies Ziwiu
N. paczey
*pacziums
*dubey
gymyniem G.
zyne *paczes
dube Zoles In.
kan
ma cczezio-
ms ga be
gismiemys 3
S a is iniai
skaicia imai
indicano che
linksniy
daznis
dipende da
quello, a cui
unciniam
s ile
appa iene
es o.
Pa yzdziui, S.
Klia inios
condo e
la iy lingua
linksniy
daznio
nume iia imai
indicano che
scien i ico
pobudzio
es i
dazniausiai _
iene usa o
kilmininkas
(app esso
40%), e g oZ
negli es i
a dininkas
(app esso
37%),
(kilmininkas ia
esuda o),
ci ca 21 z .
[Knapmus,
1976, c. 5152]. ;
114
V .
waldzio
*kancziose
*dubie
*dubiese
im
kamienas
i
kamienas
V.
*dan ys
zwie ys
dalys
.
dalys
K.
gialzis
dan u
pa e
dal
N.
*dancziuy
*dan yms
*szaley
§
awyms
G.
Zwie y
*dan ys
pa i
pa i
In.
wagymy
wagymys
ugnymy
—
szalymys
V .
*dan ie
*dan yse
dalie
szalyse
u
kamienas
iu
kamienas
V.
sunus
sunus
waysius
waysey
KX.
sunaus
sunu
waysiaus
AmiZziu
N.
sunuy
*sunams
ka aluy
*waysems
1.
sunu
sunus
waysiu
waysius
In.
sunumy
*sunumys
ka alum
*wayseys
V .
dangu
* u guse
pawoju
*pawojuse
Cm
kamienas
Cy
kamienas
V.
wand
wandenys
sesu
*sese ys
K.
wandens
akmenu
sese s
*sese u
N.
*pimeniuy
pimenyms
duk e ey
*duk e yms
1.
akmeni
wandenys
duk e y
*duk e ys
In.
wandeniu
pimenymys
*sese e
*duk e ymys
4
V .
wandenie
wandenuse*
‘*sese ie
*duk e yse
Bina igkai
palygines
S.
S ane idiaus
eks y
daik a a dziy
di e niazio-
ne u o
pa adigma
esegues
i
nume i¢ia im-
u, ob ai ali
isul a i
(Z .
Tabelle 2.
Lea eléje
skaiéiai
s ulpeliy
i
eiluéiy
susiki imo
agkuose
eiskia
co ispond-
amy
kamieny
panaSumo
indeksa.
18
abelés
ede e, che
secondo
panasuma il
iponiazione
si può
su ikiu i
Sia eile:
iu, ia), ia2,
u,
im, , Cn,
a,
Cp, iai
ai
ski s y i
is
klases,
&
ku iy
limi os
ei y a p
j
dag im,
i
C
i
é
kamieny.
Tacsliau
is yscola e
pa adigmy
ecip oco
appo ios
aiu a
ge a chico
agg uppame-
n o me odica.
Op ionalissimo
is
ijy galimy
bidy è il
cosidde o
massimoy
me odo.
Pe likes
secondo
me odo u e
le p ocedu e
8]
di
agg uppame-
n o, obbai ale
bina ine
S.
S ane iéiaus
eks y
daik a a dZio
di e niamen-
o ipy
classi ica
(Z .
1
b ézinj).
Come is o,
S ane iziaus
S.
eks y
daik a a dziai
secondo
di e niazione
ipanasuma
ik yjy gapla
Py
is p incipali
is
classe. Appa i
alla p ima
j
kamieny
daik a a dzZiai,
second ai
u,
Zu
i
a,
ja
—
7
i
p iebalsiniy
kamieny
daik a a dziai,
e¢iajai idi
—
@,
kamieny
a
daik a a dziai.
Non di icile
no a e che
u e le p ime
classés Zodiiai
sono
y iskosios
giminés,
seconde
classés zodziai
y iskosios
mo e iskosios
giminés,
eciosios
classés zodziai
mo e iskosios
—
giminés
i
(issky us
a as i&m is:
o
dédé, alka ai
pan.).
—
Hence,
S.
S ane idiaus
eks y kalbai
budingi e
p incipali
daik a a dziy
di e niazio-
ne ipi:
I
—
y iskasis,
II
—
mis usis, III
emminiskasi-
—
s.
Ogni
:
Plg.
wandenuose
S R cui
331,
g eiéiausiai è
aukSs ai ybe.
115
SS
+
Sipeu ,,
ou aedn
Pe
e
318
olmnyo esa y
Aid
ou ae usyu ]
ysya}
sneigiasue
IS
“§
°224q
T
2
e Uy
s
We
y DY a >
op
is
S'Z1
SPSL
a
se o
+
:
Gz'G
y
+
dh
8‘9
eL'e
SZ'z
|
1S
a ol
I
6
1

ipo
in e nuje
issis ono
du
poklasii:
y igkajame
yski
u,
iu
i
a,
ja
kamieny
opozicija,
mis iajame
—
i
p iebalsiniy
kamieny
opozicija,
o
mo e iskajame
—
4G, gai
kamieny
é
opozicija.
2
abella
S.
S ane iciaus
eks y
di e niame-
n o ipy
panaSumo
indeksai
Tipas wa,
a
an
a
B
é
=
a
ub
Ue
Cm
C
a
=
12450940)
Soi dons
oo
lee
440).
65/
sii
ds
nO
Bay
=
11,6
1,5
1,5
2,65
2,65
1,15
4,45
6,7
4,45
1,15
102
=
0
0
15
3,75 2,65
445
68
5,95 2,65
a
=
12:1.
62.
0
i
aG,
0 0
2125
1a
=
6,2
0
In
=
<0
0 0
2,25
é
=
LIS
“2125
0 0
Ls:
3
an
=
Neo
SUL
IPA
Tee
3
ee
a
a
0
0
1,20
9925
u
=
_algouiain
0
Be
=
1,1
0
Cn
a
10,4
CF
=
Pe e e
indagini
leidzia
a e
pag is a
is ada,
che
S.
S ane iciaus
eks y
daik a a dzio
di e niamen-
o ipy
medis
iS
esmés
quasi
coincide
su
a uali
comunine-
és lingua
co ispon-
den e
medziu,
solo è
giek
an o
Zemesnis
i
indica che
daik a a dziy
di e niazione
ipi
S.
S ane iciaus
a méje
anco a solo
e a p adéje
panase i.
Se bu y
a siz elg a
i
j
ba i oninius
daik a a dzius,
aleg niazione
ipy panagumas
bii y maggio e.
LITERATURA
Gi denis,
Rosinas,
1977
—
Gi denis
A.,Rosinas
A.
Li uiy lingua
daik a a diio
di e niazio-
ne ipy
hie a chija
pag indinés
i
sua mu imo
endenzioni
(bend inés
lingua
i
zemai iy
a més
da i).
—
Bal is ika,
1977,
T.
13(2).
P.
338—348.
Kaaspuu
sa,
1976
—
Knoapuna
C.
I.
Conoc apnenne
c a uc uuecK-
UX
XTepucTHapakK
MOphoso MmyueckuxX
KaTe opuHh
B
PYHKUMOHATBHBIX
CTUNAX
aaTbiucKo o
asp ka.
—
Valodas
sis éma.
Riga, Lpp.
1976.
49—80.
HIERARCHY
OF
THE
DECLENSION
TYPES
OF
THE
NOUN
IN
SIMONAS
STANEVICIUS
TEXTS
Summa y
S a is ics
indica e
ha he
nouns
in
S.
S ane iéius
ex s all
in o h ee
main classes
acco ding
he
isomo phism
hei
o
declension.
o
The i s
class
ep ese-
is
n ed
masculine
by
nouns,
he
second
—
by
masculine
and
eminine
and he
hi d
—
by
eminine
nouns.
I
ollows
ha
he e a e
h ee
main
declension
ypes he
nouns
in
o
S.
S ane iéius
ex s,
i.
e.
masculine,
mixed and
eminine,
espec i ely.
Each hese
o
h ee ypes
allows,
u he mo e,
bina y
subdi ision:
u,
zu
::
a,
ia
( he
masculine
ype),
i
::
consonan
hemes
( he
mixed
ype) and
4,
ja
::
@
( he
eminine
ype).
The
dend og am
o
he declension
ypes almos
co ela es
wi h he
co esponding
dend og am
he
con empo a y
li e a y
language,
o
howe e , he
o me being
bi lowe ; his
shows ha
he
in lec ional
ypes
a
in
8.
S ane icius
dialec
en e ed he
p ocess
mu ual
o
assimila ion.
117