LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
TALBOS
TARMES
IR
JU
TYRINEJIMAI
Albe as
ROSINAS
SIMONO
STANEVICIA-
US TEKSTY
DAIKTAVAR-
DZIO
LINKSNIAVI-
MO TIPU
HIERARCHI-
JA Già più di
p ieS 15
me y
lingu is iné
li e a i o-
je è s a a
iskel a idea,
che la
linksniazione
daik a a d-
zio sia
sinc onino,
sia
diach onino
dei la o i
pobudZio
adiciniy
le u iy
lingua
linksnié, e
che a
o dine è
nemo i ua-
a e
pansa dzé,
nes ne elgia
né o me
{daik a iy
gimines, né
jamasuma~.
8 Che nel
linguismo
esis en e
non solo
salyginé, ma
e na u ali
linksniazione
ipy o dine,
indica
diach oniniai
y imai, is
ku iy
ede e, che
ieni agli
al i i aka
a solo
am ik y
kamieny
ZodzZiai: a
kamienas u
kamienui, za
i é
kamienas 7
kamienui, zi
iS pa i 7a
kamienas
p iebalsinia-
ms
kamienams e
. . Tagiau
nepas ebé -
a,
esempioziui,
né maziausio
@ i é
kamieny
e e o u
a ju
kamienams.
Quelli ipi di
allegnazione,
a ku iy
sono
diach oniné
e
sinch oniné
sel ika, nel
sis ema
linguis ico
de ono
esse gie a
o già almeno
icino uno
all'al o
[Gi denis,
Rosinas 1977,
p. 338].
P iémus ia
p elaida,
da osi aisku,
che
pa ikimissi-
mo c i e i,
leidzias
s abili e
na u alia
linksniazione
ipy
classi icazi-
one, jy
ecip ocio
hie a chija,
è
su ampan -
iy galuniy
dadznis.
Tapa i
gal inémis
sono
conside a e
non solo del
u o
omono
gali inés, ma
anche quelle
che
di e isco-
no
au oma is-
ka
onologine
a ia a: e, @:
é, così come
gal nes,
appa se
dopo
sis ema ico
umpéjimo
e u inéios
senesnj e
naujesnj
one inj
a ian e (p.,
S. S ane ié
eks iausy
(1) e
[…] zeno
kami
a dazdZiyi-
skai os gali
naudinés
-uoma ( ag
-om[…]s) e
-ums).
Tenendo
ques o in
men e, S.
S ane i ia-
us eks y
daik a a d-
ziy
di e nia i-
mo ipy
hie a chijai
i i più
impo an iu
ipoy
di e niam-
en o
indika o iu-
mu
pasi inkau
su ampan -
iy galiniyédiy
(m)
g e imose
nume i
pa adigmo-
se
(kamienuos-
e).
Pa yzdziui,
bend inés
lingua
daik a a d-
Ziy spiééius
e paupys
pa adigmo-
se sono 8
coincampan-
i linksniai
aigi y
pa adigmy
panasumo
indica o e
(m) è uguale
8. Taéiau
ale
semplice
indice bi y
non del
u o
accu a o,
pe ché: 1)
ali gal inés,
come
polisci o
capminico,
sono comuni
a u i i ipi
di
di e niazi-
one; 2)
singaskai -
os
Sauksminin-
kas
s e ame-
n e
j ai uja,
dipende da
conc e éiy
zodziy o
anche
si uacijy; 3)
non isy
linksniy
daznis
eks e
(ka u!
Plagiau Z .
[Gi denis,
Rosinas,
1977, p. 338].
3 Siame
la o o
galiinés
pe cepi -
iame
adciSk-
ai jos
indis ing-
uibili j
kamieng-
aly
(Sp iegal-
iny) e
ik ajq
galune.
Sulla ale
possibili-
à di
in e p e-
azione
Z .
[Gi denis,
Rosinas,
1977, p.
340].
112
e peso nel
sis ema)
sono
uguali;
non si può
pa agon-
a e okiy
cen iniy
linksniy,
come
indi ask-
ai os
a dinin-
kas,
kilminink-
as bei
galinink-
as e ale
pe i e i-
co
linksnio,
come
plu iskai-
os
ie niek-
s, daznio
(i
s o io).
La p ima
e la
seconda
inesa e-
zza si può
iS eng i,
eliminan-
do i8
pa adig-
my Siuo
a z ilgiu
anomalis-
kus
linksnius
Sauksmi-
ninka e
mol eisk-
ai os
kilminink-
a. Te za
inesa e-
zza può
sué elni-
i,
isi edus
de e mi-
n a
emendisa
(p;),
di e a-
men e o
indi e -
amen e
i linina
su ampa-
néiy
linksniy
daZnj
isliame
es s e
[Gi denis, Rosinas, 1977, p. 339].
Ti dando S.
S ane iéia-
us eks y
daik a a d-
ziy
linksnia an-
ja ipy
hie a chija,
po i ai iy
bandymy
nus aio, che
ali pa ios
olej
ienaskai -
os linksniam
possono
e e ua e
upmena,
apy ik iai
doppio pa i
a
co ispond-
amy linksniy
ela i iniam
daZniui
igliame
es s e,
oiska
mul ii os
linksniam
me adei
unesaskai -
os
linksniyama
pa ios.
Inol e,
na i alius
linksniy
daznio i da i
benokai
suap alinau
(Z . Tabella
1). abele 1
S.
S ane iéia-
us eks y
linksnia imo
ipy indeksy
panaSumo p
emendos
Vienaskai a
Daugiskai a
V . 0,50 0,20
K. 0,60 =
N. 0,10 0,05
G. 0,50;
0,25
In. 0,15
0,05
V . 0,15
0,05
Siene
emendam-
en i
aggiudica-
i ad
indekso,
odanéio
duiejy
di e si
kamienam
appa e-
nusan¢iy
linksniy
galinés
apa um-
a.
Abb e is-
i giuos
skaigia i-
mi si può
desc i e-
e
o mula
l= mTM +
‘1
Find ku
m
su ampa-
néiy
linksniy
gal iniy
skai¢ius,
pj;
conc e -
aus
di e nie
emendamen o.
{
Linksniy
daZnio
skaigia imai
esegu i8 i
es i di S.
S ane i iaus:
Szeszes
pasakas
Symona
S anewiczes
(Wylniuje,
1829, con
p akalba, 16 p.
63), Daynas
zemaycziu
(Wylniuje,
1829, 63 p.),
Apey da ima
walge ysz
kia piu
islandu
(Wyjlniuy,
1823, 22 p.) e
His o yia
Szwen a
(Wylniuje,
1823, 70 p.).
Teks y is
comp ende
171 pagine.
S ilis iniu
pozi i iu
es s ai
ne ienodi.
Juos
cos i uiscono
o iginalios
ku ybos
es s ai,
au osakos,
più
p ecisamen e
liaudies dainy
es s ai, dalj
eks y
salygiskai si
può
a ibui e
populia iam
scien i ico
s ile. Si
a a dello
s esso
au o e ku i
es ii
(pasakée iy
P akalba,
dainy
P a a ymas).
Du es ai
(Apey da ima
walge ysz
kia piu
islandu e
His o yia
Szwen a)
sono
aduzioni.
Pi masisiS jy
galé y bi i
a ibui o ai
es i della
scienza
populia izaci-
jos, e
an asis
bele is ikos.
A likus
linksniy
daznio
skaiéia imus,
isul é, che
dazniausias
eselnis in S.
S ane iéiaus
113
es i è
kilmininkas
( ns. kilm. 29%,
dgs. kilm. 38%).
Il secondo
secondo
secondo
daZnj è
singula isci o
a dininkas
(27%) e
plu isci o
galininkas
(25%). Dideli
kilmininko
daznj S.
S ane iciaus
es iose
g ei¢iausiai
nulémé kai
ku iy eks y
accadinis
pobiidis *.
Ti ian S.
S ane idiaus
eks y
aleg nia ima,
iskilo am
ik y
keblumy: 1) S.
S ane iéiaus
eks s ai
aSy i
pie iniy
zemai¢iy
idukliskiy
Snek os
pag indu;
8nella
nek oje
(come in
u a
Zemaiciy
a méje)
a dazodzio
neki ciuo osi-
os galinés
sono
su umpéjus-
ios e daznai ha
al e
qualybés
ocalisma,
negu
ki éiuo osios;
2) quel
sho éjimo
su ienodino
alcune
di e se
o igini gal ine
e suselé
j ai ius
p ocessi
mo ologici,
dé] ku iy
susipyné
ba i oniniai 7
kamieno e
ba i oniniai é
e 7@ kamieny
daik a a dZi-
ai; 3) odél ipi
di
consolnazion-
e, do e e a j
possibile,
sepa ai solo
secondo
oxi onini
Zodzius,
acendo
iSim j zu
kamienui, che
non ha
oxi oniniy
o me, e a
quei casi in cui
oxi oniniy cui
kamien o me
nonZ ixa a 5.
S ane iciaus
nei es i; 4)
alcune delle
linksniy
o me
p esen a ou
icos ui o
secondo S.
S ane iciaus
eks y
linksniazione
sis ema. S.
S ane igiaus
eks y
oksi oninia a
kamienas i
daik a a dZi-
ai
linksniuojami
così: a,
kamienas V.
szins jaway
sweczias
*swe ey Ix.
szina jaw
kiala *sweczill
N. Diewuyams
swec jawziuy
*swe éms G.
Diewa jawus
kiala kialus In.
layku jaways
keliu klejeys
V . kalne
jawlse kialie
k aujuse jay
kamienas a
kamienas V.
Zal is iszey
asa dinas K.
*Zalcze
sopulu zimés
dinu N.
Zalceziuy
*pe éms
kalbay
daynims G.
bu i bu ius
Zima dinas Jn.
bu iu pe eys
lingua
mie oms V .
bu ie
Zemaycziuse
dino nelle
lingue ia
kamienas é
kamienas V.
pa y, zynia
paczes dubie
Zlwes K.
Zynios
kancziu
dubies Ziwiu
N. paczey
*pacziums
*dubey
gymyniem G.
zyne *paczes
dube Zoles In.
kan
ma cczezio-
ms ga be
gismiemys 3
S a is iniai
skaicia imai
indicano che
linksniy
daznis
dipende da
quello, a cui
unciniam
s ile
appa iene
es o.
Pa yzdziui, S.
Klia inios
condo e
la iy lingua
linksniy
daznio
nume iia imai
indicano che
scien i ico
pobudzio
es i
dazniausiai _
iene usa o
kilmininkas
(app esso
40%), e g oZ
negli es i
a dininkas
(app esso
37%),
(kilmininkas ia
esuda o),
ci ca 21 z .
[Knapmus,
1976, c. 5152]. ;
114
V .
waldzio
*kancziose
*dubie
*dubiese
im
kamienas
i
kamienas
V.
*dan ys
zwie ys
dalys
.
dalys
K.
gialzis
dan u
pa e
dal
N.
*dancziuy
*dan yms
*szaley
§
awyms
G.
Zwie y
*dan ys
pa i
pa i
In.
wagymy
wagymys
ugnymy
—
szalymys
V .
*dan ie
*dan yse
dalie
szalyse
u
kamienas
iu
kamienas
V.
sunus
sunus
waysius
waysey
KX.
sunaus
sunu
waysiaus
AmiZziu
N.
sunuy
*sunams
ka aluy
*waysems
1.
sunu
sunus
waysiu
waysius
In.
sunumy
*sunumys
ka alum
*wayseys
V .
dangu
* u guse
pawoju
*pawojuse
Cm
kamienas
Cy
kamienas
V.
wand
wandenys
sesu
*sese ys
K.
wandens
akmenu
sese s
*sese u
N.
*pimeniuy
pimenyms
duk e ey
*duk e yms
1.
akmeni
wandenys
duk e y
*duk e ys
In.
wandeniu
pimenymys
*sese e
*duk e ymys
4
V .
wandenie
wandenuse*
‘*sese ie
*duk e yse
Bina igkai
palygines
S.
S ane idiaus
eks y
daik a a dziy
di e niazio-
ne u o
pa adigma
esegues
i
nume i¢ia im-
u, ob ai ali
isul a i
(Z .
Tabelle 2.
Lea eléje
skaiéiai
s ulpeliy
i
eiluéiy
susiki imo
agkuose
eiskia
co ispond-
amy
kamieny
panaSumo
indeksa.
18
abelés
ede e, che
secondo
panasuma il
iponiazione
si può
su ikiu i
Sia eile:
iu, ia), ia2,
u,
im, , Cn,
a,
Cp, iai
ai
ski s y i
is
klases,
&
ku iy
limi os
ei y a p
j
dag im,
i
C
i
é
kamieny.
Tacsliau
is yscola e
pa adigmy
ecip oco
appo ios
aiu a
ge a chico
agg uppame-
n o me odica.
Op ionalissimo
is
ijy galimy
bidy è il
cosidde o
massimoy
me odo.
Pe likes
secondo
me odo u e
le p ocedu e
8]
di
agg uppame-
n o, obbai ale
bina ine
S.
S ane iéiaus
eks y
daik a a dZio
di e niamen-
o ipy
classi ica
(Z .
1
b ézinj).
Come is o,
S ane iziaus
S.
eks y
daik a a dziai
secondo
di e niazione
ipanasuma
ik yjy gapla
Py
is p incipali
is
classe. Appa i
alla p ima
j
kamieny
daik a a dzZiai,
second ai
u,
Zu
i
a,
ja
—
7
i
p iebalsiniy
kamieny
daik a a dziai,
e¢iajai idi
—
@,
kamieny
a
daik a a dziai.
Non di icile
no a e che
u e le p ime
classés Zodiiai
sono
y iskosios
giminés,
seconde
classés zodziai
y iskosios
mo e iskosios
giminés,
eciosios
classés zodziai
mo e iskosios
—
giminés
i
(issky us
a as i&m is:
o
dédé, alka ai
pan.).
—
Hence,
S.
S ane idiaus
eks y kalbai
budingi e
p incipali
daik a a dziy
di e niazio-
ne ipi:
I
—
y iskasis,
II
—
mis usis, III
emminiskasi-
—
s.
Ogni
:
Plg.
wandenuose
S R cui
331,
g eiéiausiai è
aukSs ai ybe.
115
SS
+
Sipeu ,,
ou aedn
Pe
e
318
olmnyo esa y
Aid
ou ae usyu ]
ysya}
sneigiasue
IS
“§
°224q
T
2
e Uy
s
We
y DY a >
op
is
S'Z1
SPSL
a
se o
+
:
Gz'G
y
+
dh
8‘9
eL'e
SZ'z
|
1S
a ol
I
6
1
ipo
in e nuje
issis ono
du
poklasii:
y igkajame
yski
u,
iu
i
a,
ja
kamieny
opozicija,
mis iajame
—
i
p iebalsiniy
kamieny
opozicija,
o
mo e iskajame
—
4G, gai
kamieny
é
opozicija.
2
abella
S.
S ane iciaus
eks y
di e niame-
n o ipy
panaSumo
indeksai
Tipas wa,
a
an
a
B
é
=
a
ub
Ue
Cm
C
a
=
12450940)
Soi dons
oo
lee
440).
65/
sii
ds
nO
Bay
=
11,6
1,5
1,5
2,65
2,65
1,15
4,45
6,7
4,45
1,15
102
=
0
0
15
3,75 2,65
445
68
5,95 2,65
a
=
12:1.
62.
0
i
aG,
0 0
2125
1a
=
6,2
0
In
=
<0
0 0
2,25
é
=
LIS
“2125
0 0
Ls:
3
an
=
Neo
SUL
IPA
Tee
3
ee
a
a
0
0
1,20
9925
u
=
_algouiain
0
Be
=
1,1
0
Cn
a
10,4
CF
=
Pe e e
indagini
leidzia
a e
pag is a
is ada,
che
S.
S ane iciaus
eks y
daik a a dzio
di e niamen-
o ipy
medis
iS
esmés
quasi
coincide
su
a uali
comunine-
és lingua
co ispon-
den e
medziu,
solo è
giek
an o
Zemesnis
i
indica che
daik a a dziy
di e niazione
ipi
S.
S ane iciaus
a méje
anco a solo
e a p adéje
panase i.
Se bu y
a siz elg a
i
j
ba i oninius
daik a a dzius,
aleg niazione
ipy panagumas
bii y maggio e.
LITERATURA
Gi denis,
Rosinas,
1977
—
Gi denis
A.,Rosinas
A.
Li uiy lingua
daik a a diio
di e niazio-
ne ipy
hie a chija
pag indinés
i
sua mu imo
endenzioni
(bend inés
lingua
i
zemai iy
a més
da i).
—
Bal is ika,
1977,
T.
13(2).
P.
338—348.
Kaaspuu
sa,
1976
—
Knoapuna
C.
I.
Conoc apnenne
c a uc uuecK-
UX
XTepucTHapakK
MOphoso MmyueckuxX
KaTe opuHh
B
PYHKUMOHATBHBIX
CTUNAX
aaTbiucKo o
asp ka.
—
Valodas
sis éma.
Riga, Lpp.
1976.
49—80.
HIERARCHY
OF
THE
DECLENSION
TYPES
OF
THE
NOUN
IN
SIMONAS
STANEVICIUS
TEXTS
Summa y
S a is ics
indica e
ha he
nouns
in
S.
S ane iéius
ex s all
in o h ee
main classes
acco ding
he
isomo phism
hei
o
declension.
o
The i s
class
ep ese-
is
n ed
masculine
by
nouns,
he
second
—
by
masculine
and
eminine
and he
hi d
—
by
eminine
nouns.
I
ollows
ha
he e a e
h ee
main
declension
ypes he
nouns
in
o
S.
S ane iéius
ex s,
i.
e.
masculine,
mixed and
eminine,
espec i ely.
Each hese
o
h ee ypes
allows,
u he mo e,
bina y
subdi ision:
u,
zu
::
a,
ia
( he
masculine
ype),
i
::
consonan
hemes
( he
mixed
ype) and
4,
ja
::
@
( he
eminine
ype).
The
dend og am
o
he declension
ypes almos
co ela es
wi h he
co esponding
dend og am
he
con empo a y
li e a y
language,
o
howe e , he
o me being
bi lowe ; his
shows ha
he
in lec ional
ypes
a
in
8.
S ane icius
dialec
en e ed he
p ocess
mu ual
o
assimila ion.
117