scieee Open visual document viewer

Simono Stanevičiaus tekstų daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija

Albertas Rosinas

Full text

LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXIV (1994) LIETUVIY TALBOS TARMES IR JU TYRINEJIMAI Albe as ROSINAS SIMONO STANEVICIA- US TEKSTY DAIKTAVAR- DZIO LINKSNIAVI- MO TIPU HIERARCHI- JA Già più di p ieS 15 me y lingu is iné li e a i o- je è s a a iskel a idea, che la linksniazione daik a a d- zio sia sinc onino, sia diach onino dei la o i pobudZio adiciniy le u iy lingua linksnié, e che a o dine è nemo i ua- a e pansa dzé, nes ne elgia né o me {daik a iy gimines, né jamasuma~. 8 Che nel linguismo esis en e non solo salyginé, ma e na u ali linksniazione ipy o dine, indica diach oniniai y imai, is ku iy ede e, che ieni agli al i i aka a solo am ik y kamieny ZodzZiai: a kamienas u kamienui, za i é kamienas 7 kamienui, zi iS pa i 7a kamienas p iebalsinia- ms kamienams e . . Tagiau nepas ebé - a, esempioziui, né maziausio @ i é kamieny e e o u a ju kamienams. Quelli ipi di allegnazione, a ku iy sono diach oniné e sinch oniné sel ika, nel sis ema linguis ico de ono esse gie a o già almeno icino uno all'al o [Gi denis, Rosinas 1977, p. 338]. P iémus ia p elaida, da osi aisku, che pa ikimissi- mo c i e i, leidzias s abili e na u alia linksniazione ipy classi icazi- one, jy ecip ocio hie a chija, è su ampan - iy galuniy dadznis. Tapa i gal inémis sono conside a e non solo del u o omono gali inés, ma anche quelle che di e isco- no au oma is- ka onologine a ia a: e, @: é, così come gal nes, appa se dopo sis ema ico umpéjimo e u inéios senesnj e naujesnj one inj a ian e (p., S. S ane ié eks iausy (1) e […] zeno kami a dazdZiyi- skai os gali naudinés -uoma ( ag -om[…]s) e -ums). Tenendo ques o in men e, S. S ane i ia- us eks y daik a a d- ziy di e nia i- mo ipy hie a chijai i i più impo an iu ipoy di e niam- en o indika o iu- mu pasi inkau su ampan - iy galiniyédiy (m) g e imose nume i pa adigmo- se (kamienuos- e). Pa yzdziui, bend inés lingua daik a a d- Ziy spiééius e paupys pa adigmo- se sono 8 coincampan- i linksniai aigi y pa adigmy panasumo indica o e (m) è uguale 8. Taéiau ale semplice indice bi y non del u o accu a o, pe ché: 1) ali gal inés, come polisci o capminico, sono comuni a u i i ipi di di e niazi- one; 2) singaskai - os Sauksminin- kas s e ame- n e j ai uja, dipende da conc e éiy zodziy o anche si uacijy; 3) non isy linksniy daznis eks e (ka u! Plagiau Z . [Gi denis, Rosinas, 1977, p. 338]. 3 Siame la o o galiinés pe cepi - iame adciSk- ai jos indis ing- uibili j kamieng- aly (Sp iegal- iny) e ik ajq galune. Sulla ale possibili- à di in e p e- azione Z . [Gi denis, Rosinas, 1977, p. 340]. 112 e peso nel sis ema) sono uguali; non si può pa agon- a e okiy cen iniy linksniy, come indi ask- ai os a dinin- kas, kilminink- as bei galinink- as e ale pe i e i- co linksnio, come plu iskai- os ie niek- s, daznio (i s o io). La p ima e la seconda inesa e- zza si può iS eng i, eliminan- do i8 pa adig- my Siuo a z ilgiu anomalis- kus linksnius Sauksmi- ninka e mol eisk- ai os kilminink- a. Te za inesa e- zza può sué elni- i, isi edus de e mi- n a emendisa (p;), di e a- men e o indi e - amen e i linina su ampa- néiy linksniy daZnj isliame es s e [Gi denis, Rosinas, 1977, p. 339]. Ti dando S. S ane iéia- us eks y daik a a d- ziy linksnia an- ja ipy hie a chija, po i ai iy bandymy nus aio, che ali pa ios olej ienaskai - os linksniam possono e e ua e upmena, apy ik iai doppio pa i a co ispond- amy linksniy ela i iniam daZniui igliame es s e, oiska mul ii os linksniam me adei unesaskai - os linksniyama pa ios. Inol e, na i alius linksniy daznio i da i benokai suap alinau (Z . Tabella 1). abele 1 S. S ane iéia- us eks y linksnia imo ipy indeksy panaSumo p emendos Vienaskai a Daugiskai a V . 0,50 0,20 K. 0,60 = N. 0,10 0,05 G. 0,50; 0,25 In. 0,15 0,05 V . 0,15 0,05 Siene emendam- en i aggiudica- i ad indekso, odanéio duiejy di e si kamienam appa e- nusan¢iy linksniy galinés apa um- a. Abb e is- i giuos skaigia i- mi si può desc i e- e o mula l= mTM + ‘1 Find ku m su ampa- néiy linksniy gal iniy skai¢ius, pj; conc e - aus di e nie emendamen o. { Linksniy daZnio skaigia imai esegu i8 i es i di S. S ane i iaus: Szeszes pasakas Symona S anewiczes (Wylniuje, 1829, con p akalba, 16 p. 63), Daynas zemaycziu (Wylniuje, 1829, 63 p.), Apey da ima walge ysz kia piu islandu (Wyjlniuy, 1823, 22 p.) e His o yia Szwen a (Wylniuje, 1823, 70 p.). Teks y is comp ende 171 pagine. S ilis iniu pozi i iu es s ai ne ienodi. Juos cos i uiscono o iginalios ku ybos es s ai, au osakos, più p ecisamen e liaudies dainy es s ai, dalj eks y salygiskai si può a ibui e populia iam scien i ico s ile. Si a a dello s esso au o e ku i es ii (pasakée iy P akalba, dainy P a a ymas). Du es ai (Apey da ima walge ysz kia piu islandu e His o yia Szwen a) sono aduzioni. Pi masisiS jy galé y bi i a ibui o ai es i della scienza populia izaci- jos, e an asis bele is ikos. A likus linksniy daznio skaiéia imus, isul é, che dazniausias eselnis in S. S ane iéiaus 113 es i è kilmininkas ( ns. kilm. 29%, dgs. kilm. 38%). Il secondo secondo secondo daZnj è singula isci o a dininkas (27%) e plu isci o galininkas (25%). Dideli kilmininko daznj S. S ane iciaus es iose g ei¢iausiai nulémé kai ku iy eks y accadinis pobiidis *. Ti ian S. S ane idiaus eks y aleg nia ima, iskilo am ik y keblumy: 1) S. S ane iéiaus eks s ai aSy i pie iniy zemai¢iy idukliskiy Snek os pag indu; 8nella nek oje (come in u a Zemaiciy a méje) a dazodzio neki ciuo osi- os galinés sono su umpéjus- ios e daznai ha al e qualybés ocalisma, negu ki éiuo osios; 2) quel sho éjimo su ienodino alcune di e se o igini gal ine e suselé j ai ius p ocessi mo ologici, dé] ku iy susipyné ba i oniniai 7 kamieno e ba i oniniai é e 7@ kamieny daik a a dZi- ai; 3) odél ipi di consolnazion- e, do e e a j possibile, sepa ai solo secondo oxi onini Zodzius, acendo iSim j zu kamienui, che non ha oxi oniniy o me, e a quei casi in cui oxi oniniy cui kamien o me nonZ ixa a 5. S ane iciaus nei es i; 4) alcune delle linksniy o me p esen a ou icos ui o secondo S. S ane iciaus eks y linksniazione sis ema. S. S ane igiaus eks y oksi oninia a kamienas i daik a a dZi- ai linksniuojami così: a, kamienas V. szins jaway sweczias *swe ey Ix. szina jaw kiala *sweczill N. Diewuyams swec jawziuy *swe éms G. Diewa jawus kiala kialus In. layku jaways keliu klejeys V . kalne jawlse kialie k aujuse jay kamienas a kamienas V. Zal is iszey asa dinas K. *Zalcze sopulu zimés dinu N. Zalceziuy *pe éms kalbay daynims G. bu i bu ius Zima dinas Jn. bu iu pe eys lingua mie oms V . bu ie Zemaycziuse dino nelle lingue ia kamienas é kamienas V. pa y, zynia paczes dubie Zlwes K. Zynios kancziu dubies Ziwiu N. paczey *pacziums *dubey gymyniem G. zyne *paczes dube Zoles In. kan ma cczezio- ms ga be gismiemys 3 S a is iniai skaicia imai indicano che linksniy daznis dipende da quello, a cui unciniam s ile appa iene es o. Pa yzdziui, S. Klia inios condo e la iy lingua linksniy daznio nume iia imai indicano che scien i ico pobudzio es i dazniausiai _ iene usa o kilmininkas (app esso 40%), e g oZ negli es i a dininkas (app esso 37%), (kilmininkas ia esuda o), ci ca 21 z . [Knapmus, 1976, c. 5152]. ; 114 V . waldzio *kancziose *dubie *dubiese im kamienas i kamienas V. *dan ys zwie ys dalys . dalys K. gialzis dan u pa e dal N. *dancziuy *dan yms *szaley § awyms G. Zwie y *dan ys pa i pa i In. wagymy wagymys ugnymy — szalymys V . *dan ie *dan yse dalie szalyse u kamienas iu kamienas V. sunus sunus waysius waysey KX. sunaus sunu waysiaus AmiZziu N. sunuy *sunams ka aluy *waysems 1. sunu sunus waysiu waysius In. sunumy *sunumys ka alum *wayseys V . dangu * u guse pawoju *pawojuse Cm kamienas Cy kamienas V. wand wandenys sesu *sese ys K. wandens akmenu sese s *sese u N. *pimeniuy pimenyms duk e ey *duk e yms 1. akmeni wandenys duk e y *duk e ys In. wandeniu pimenymys *sese e *duk e ymys 4 V . wandenie wandenuse* ‘*sese ie *duk e yse Bina igkai palygines S. S ane idiaus eks y daik a a dziy di e niazio- ne u o pa adigma esegues i nume i¢ia im- u, ob ai ali isul a i (Z . Tabelle 2. Lea eléje skaiéiai s ulpeliy i eiluéiy susiki imo agkuose eiskia co ispond- amy kamieny panaSumo indeksa. 18 abelés ede e, che secondo panasuma il iponiazione si può su ikiu i Sia eile: iu, ia), ia2, u, im, , Cn, a, Cp, iai ai ski s y i is klases, & ku iy limi os ei y a p j dag im, i C i é kamieny. Tacsliau is yscola e pa adigmy ecip oco appo ios aiu a ge a chico agg uppame- n o me odica. Op ionalissimo is ijy galimy bidy è il cosidde o massimoy me odo. Pe likes secondo me odo u e le p ocedu e 8] di agg uppame- n o, obbai ale bina ine S. S ane iéiaus eks y daik a a dZio di e niamen- o ipy classi ica (Z . 1 b ézinj). Come is o, S ane iziaus S. eks y daik a a dziai secondo di e niazione ipanasuma ik yjy gapla Py is p incipali is classe. Appa i alla p ima j kamieny daik a a dzZiai, second ai u, Zu i a, ja — 7 i p iebalsiniy kamieny daik a a dziai, e¢iajai idi — @, kamieny a daik a a dziai. Non di icile no a e che u e le p ime classés Zodiiai sono y iskosios giminés, seconde classés zodziai y iskosios mo e iskosios giminés, eciosios classés zodziai mo e iskosios — giminés i (issky us a as i&m is: o dédé, alka ai pan.). — Hence, S. S ane idiaus eks y kalbai budingi e p incipali daik a a dziy di e niazio- ne ipi: I — y iskasis, II — mis usis, III emminiskasi- — s. Ogni : Plg. wandenuose S R cui 331, g eiéiausiai è aukSs ai ybe. 115 SS + Sipeu ,, ou aedn Pe e 318 olmnyo esa y Aid ou ae usyu ] ysya} sneigiasue IS “§ °224q T 2 e Uy s We y DY a > op is S'Z1 SPSL a se o + : Gz'G y + dh 8‘9 eL'e SZ'z | 1S a ol I 6 1 ipo in e nuje issis ono du poklasii: y igkajame yski u, iu i a, ja kamieny opozicija, mis iajame — i p iebalsiniy kamieny opozicija, o mo e iskajame — 4G, gai kamieny é opozicija. 2 abella S. S ane iciaus eks y di e niame- n o ipy panaSumo indeksai Tipas wa, a an a B é = a ub Ue Cm C a = 12450940) Soi dons oo lee 440). 65/ sii ds nO Bay = 11,6 1,5 1,5 2,65 2,65 1,15 4,45 6,7 4,45 1,15 102 = 0 0 15 3,75 2,65 445 68 5,95 2,65 a = 12:1. 62. 0 i aG, 0 0 2125 1a = 6,2 0 In = <0 0 0 2,25 é = LIS “2125 0 0 Ls: 3 an = Neo SUL IPA Tee 3 ee a a 0 0 1,20 9925 u = _algouiain 0 Be = 1,1 0 Cn a 10,4 CF = Pe e e indagini leidzia a e pag is a is ada, che S. S ane iciaus eks y daik a a dzio di e niamen- o ipy medis iS esmés quasi coincide su a uali comunine- és lingua co ispon- den e medziu, solo è giek an o Zemesnis i indica che daik a a dziy di e niazione ipi S. S ane iciaus a méje anco a solo e a p adéje panase i. Se bu y a siz elg a i j ba i oninius daik a a dzius, aleg niazione ipy panagumas bii y maggio e. LITERATURA Gi denis, Rosinas, 1977 — Gi denis A.,Rosinas A. Li uiy lingua daik a a diio di e niazio- ne ipy hie a chija pag indinés i sua mu imo endenzioni (bend inés lingua i zemai iy a més da i). — Bal is ika, 1977, T. 13(2). P. 338—348. Kaaspuu sa, 1976 — Knoapuna C. I. Conoc apnenne c a uc uuecK- UX XTepucTHapakK MOphoso MmyueckuxX KaTe opuHh B PYHKUMOHATBHBIX CTUNAX aaTbiucKo o asp ka. — Valodas sis éma. Riga, Lpp. 1976. 49—80. HIERARCHY OF THE DECLENSION TYPES OF THE NOUN IN SIMONAS STANEVICIUS TEXTS Summa y S a is ics indica e ha he nouns in S. S ane iéius ex s all in o h ee main classes acco ding he isomo phism hei o declension. o The i s class ep ese- is n ed masculine by nouns, he second — by masculine and eminine and he hi d — by eminine nouns. I ollows ha he e a e h ee main declension ypes he nouns in o S. S ane iéius ex s, i. e. masculine, mixed and eminine, espec i ely. Each hese o h ee ypes allows, u he mo e, bina y subdi ision: u, zu :: a, ia ( he masculine ype), i :: consonan hemes ( he mixed ype) and 4, ja :: @ ( he eminine ype). The dend og am o he declension ypes almos co ela es wi h he co esponding dend og am he con empo a y li e a y language, o howe e , he o me being bi lowe ; his shows ha he in lec ional ypes a in 8. S ane icius dialec en e ed he p ocess mu ual o assimila ion. 117