scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Simono Stanevičiaus tekstų daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Simono Stanevičiaus tekstų daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija

Author: Albertas Rosinas
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1469/1563
LITUWIEN
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
IR
JU
TYRINEJIMAI
Albe as
ROSINAS
SIMONO
STANEVICIA-
US TEKSTY
DAIKTAVAR-
DZIO
LINKSNIAVI-
MO TIPU
HIERARCHI-
JA Be ei s
meh als
beiS 15 me y
mi
lingu is iné
li e a i o-
je wu de
iskel e
Min y, dass
die
Lie u iy-Sp-
achigen
daik a a d-
zio
linksnia ung
sowohl
synch onini-
s, als auch
diach oninis
pobudZio
A bei en in
adiciniy
Lie u iy-Sp-
achens
linksnié
Panasu
o de und
dass diese
O dnung is
nemo i uo-
a und
sala zé, nes
sie nei he
o men
{daik a iy
gimines,
noch
jamasuma~
i i. 8 Kad
Sp achsys -
emoje
exis ie
nich nu
salyginé,
abe und
na u ali
linksniauens
ypy o de,
zeig
diach onisc-
he
Un e suchi-
mai, is ku iy
gesehen,
dass einige
ande en
i aka mach
nu
am ik y
kamieny
ZodzZiai: a
kamienas u
kamienui, za
i é
kamienas 7
kamienui, zi
iS Teile 7a
kamienas
p iebalsinia-
ms
kamienams
und . .
Tagiau
nepas ebé -
a, beispiziui,
né maziausio
@ i é
kamieny
Auswi kung-
en u a ju
kamienams.
Die Typen
de
Ve gnieden-
hei ,
zwischen
ku iy sind
diach oniné
und
sinch oniné
selbs ika, im
Sp achsys -
em müssen
gene a ode
schon
wenigs ens
in de Nähe
eines
ande en
sein
[Gi denis,
Rosinas 1977,
p. 338].
P iémus ia
p äulaida,
da osi aisku,
dass
pa ikims es
k i e ium,
leidzias
es s ellen
na u alia
linksniauens
ipy
klassi ika i-
on, jy
zájemio
hie a chija,
is
su ampan -
iy galuniy
dadznis.
Tapa i
gal inémis
gel en nich
nu ganz
gleichos
gali inés,
abe auch
solche, die
un e schei-
den
au oma is-
ka
phonologine
Ve ände a:
e, @: é, sowie
gal nes,
au ge e -
en nach
sys ema is-
chem
T umpéjim
und
u inéios
senesnj und
neuesnj
one inj
Va ian e (b.,
S. S ane ié
eks iausy
(1) und
[…] zeno
kami a daz
Ziyiskai as
kann
-uomainés
-uom ( ag
-oms) und
-ums)
nu zen?. Mi
demdenken
dies, S.
S ane i ia-
us eks y
daik a a d-
ziy
lusnia imo
ipy
hie a chijai
i i
wich igs em
lusnia imo
ipy
indika o iu-
mi
paschoskau
su ampan -
iy galiniy (m)
g éde im
pa adigmo-
se
(kamienuos-
e).
Pa yzdziui,
bend inés
Sp achen
daik a a d-
Ziy spiééius
und paupys
Pa adigmen
sind 8
su ampan -
ys linksniai
aigi y
pa adigmy
panasumo
indika o
(m) is gleich
8. Taéiau so
ein
ein ache
Index bi y
nich ganz
exak , weil:
1) solche
gal inés, wie
meh skai -
os
He minink,
sind
allgemein
allen Typen
Ve gnieden-
hei ; 2)
einaskai os
Sauksminin-
kas scha
j ai uoja,
häng on
konk éiy
zodziy ode
soga
si uacijy; 3)
nich isy
linksniy
daznis
eks e
(ka u!
Plagiau Z .
[Gi denis,
Rosinas,
1977, p. 338].
3 Siame
a be
galiinés
wah eki-
amas
adi io-
nciSkai
jos
un eilba-
en j
kamiengaly
(Sp iegal-
iny) und
ik ajq
galune.
Übe
solche
In e p e-
a ions
Möglichk-
ei ybe
Z .
[Gi denis,
Rosinas,
1977, p.
340].
112
und
gewo is
im
Sys em)
sind
gleich;
kann
nich
e glich-
en okiy
cen iniy
linksniy,
wie
einaskai-
os
a dinie-
,
kilminink-
as und
galinink-
as und
eines
pe i e i-
schen
linksnio,
wie
meh isk-
ai os
s a ne-
hme ,
daznio (i
s o io).
E s es
und
zwei es
Ungenaul-
ichkei s
kann
iS eng i,
eliminie -
end i8
pa adig-
my Siuo
a z ilgiu
anomalis-
kus
linksnius
Sauksmi-
ninka und
ieliskai -
os
kilminink-
a.
D i es
Ungenaui-
gkei s
kann
sué elni-
i,
isi edus
gewisse
Ko ek -
a (p;),
di ek
ode
indi ek
e lindin-
ia
su ampanéiy linksniy daZnj isliame exs e [Gi denis, Rosinas, 1977, p. 339].
Ti dendams
S.
S ane iéia-
us eks y
daik a a d-
ziy
linksniauens
ypy
hie a chija,
nach i ai iy
bandymy
nus […]ai,
dass solche
pe sos
ollenj
einaskai os
linksniem
können
upmena,
apy ik iai
gleich
doppubam
en sp ech-
amy linksniy
ela i iem
daZniui
igliame
exs e, a
ieliskai os
linksniem
halbi
einaskai os
linksniy
en sp ech-
ama pe sos.
Da übe
hinaus,
na i alius
linksniy
daznio
Da en ge n
suap alinau
(Z . Tabelle
1). Tabele 1
S.
S ane iéia-
us eks y
leisniauens
ipy indexy
panaSumo
p lich os
Vienaskai a
Daugiskai a
V . 0,50 0,20
K. 0,60 =
N. 0,10 0,05
G. 0,50;
0,25
In. 0,15
0,05
V . 0,15
0,05
Diesen
P lich e-
n wü e
hinzuge -
üg zu
indekso,
odanéio
zweiejy
un e sc-
hiedlichen
kamienam
gehö eniy
linksniy
galinés
apa um-
a.
Abgekan-
n e giuos
skaigia i-
mus kann
besch ei-
ben die
o mule
l= mTM +
‘1
Find ku
m
su ampa-
néiy
linksniy
gal iniy
skai¢ius,
pj;
konk e -
aus
humo ni-
e Ände ung.
{
Linksniy
daZnio
skaigia imai
du chge üh
i8 S.
S ane i iaus
Tex y:
Szeszes
gesag Symona
S anewiczes
(Wylniuje,
1829, mi
p akalba, 16
p.), Daynas
zemaycziu
(Wylniuje,
1829, 63 p.),
Apey da ima
walge ysz
kia piu
islandu
(Wyjlniuy,
1823, 22 p.) und
His o yia
Szwen a
(Wyllniuje,
1823, 70 p.).
Teks y is
um ass 171
Sei en.
S ilis iniu
pozi i iu
ex ai
ne ienodi.
Juos bilde
o iginalios
ku ybos
exs ai,
au osakos,
genaue
liaudies dainy
exs ai, dalj
eks y
salygiskai
kann
zuge eil
popula iam
wissenscha -
lichem s il.
Das selbs
Au o aus
ku i Texs ai
(pasakée iy
P akalba,
dainy
P a a ymas).
Zwei exs ai
(Apey da ima
walge ysz
kia piu
islandu und
His o yia
Szwen a) sind
e imai.
Pi masisiS jy
galé y bi i
zuge eil es
wissenscha
populia izaci-
jos ex en,
und an asis
bele is ikos.
A likus
linksniy
daznio
skaiéia imus,
o ené, dass
dazniausias
humo nis in S.
S ane iéiaus
Tex en is
kilmininkas
( ns. kilm. 29%,
dgs. kilm. 38%).
De zwei e
113
nach daZnj
is
einsiskai os
a dininkas
(27%) und
meh iskai os
galininkas
(25%). Dideli
kilmininko
daznj S.
S ane iciaus
Tex en
g ei¢zlich
nulémé kai
ku iy eks y
wissenscha -
inis pobiidis
*. Ti ian S.
S ane idiaus
eks y
linksnia ima,
iskilo am
ik y
keblumy: 1) S.
S ane iéiaus
exs ai
aSy i südiniy
zemai¢iy
idukliskiy
Snek os
pag indu;
8nek oje (wie
in jene
ganzen
Zemaiciy
a méje)
a dazodzio
neki ciuo osi-
os galinés sind
su umpéjus-
ios und daznai
ha ande e
kokybés
Vokalisma,
negu
ki éiuo osios;
2) das
Ku zéjim
su ienodine
einige
un e schiedli-
che
U sp ünge
gal ine und
sukelé
j ai ius
mo ologisch-
en P ozesse,
dé] ku iy
susipyné
ba i oniniai 7
kamieno und
ba i oniniai é
und 7@
kamieny
daik a a dZi-
ai; 3) odél
En sni ung-
s ypen, wo
wa j Möglich,
un e schii
nu nach
oxi oninen
Zodzius,
daend Isim j
zu Kamien,
de keine
oxi oniniy
Fo m ha , und
jenen Fällen,
wo oxi oniniy
dessen
Kamien
Fo men
nich Z iks
is 5.
S ane iciaus
Tex en; 4) ein
paa welche
linksniy
o men
p äsen iu
ekons uie-
nach S.
S ane iciaus
eks y
linksnia im
sys em. S.
S ane igiaus
eks y
oksi oninia a
kamienas i
daik a a dZi-
ai
linksniuojami
so: a,
kamienas V.
szins jaway
sweczias
*swe ey Ix.
szina jaw
kiala *sweczill
N. Diewuyams
swe jawcziuy
*swe éms G.
Diewa jawus
kiala kialus In.
layku jaways
keliu klejeys
V . kalne
jawlse kialie
k aujuse jay
kamienas a
kamienas V.
Zal is iszey
asa dinas K.
*Zalcze
sopulu zimés
dinu N.
Zalceziuy
*pe éms
kalbay
daynims G.
bu i bu ius
Zima dinas Jn.
bu iu pe eys
Sp ache
mie oms V .
bu ie
Zemaycziuse
dino
sp achose ia
kamienas é
kamienas V.
pa y, zynia
paczes dubie
Zlwes K.
Zynios
kancziu
dubies Ziwiu
N. paczey
*pacziums
*dubey
gymyniem G.
zyne *paczes
dube Zoles In.
kan
ma cczezio-
ms ga be
gismiemys 3
S a is ische
skaicia imai
zeigen, dass
linksniy
daznis
abhäng on
dem, dem
unkciniam
S il gehö
Tex .
Pa yzdziui, S.
Klia inios
du ch la iy
Sp ache
linksniy
daznio
zahlenia imai
zeigen, dass
wissenscha -
lichen
pobudzio
Tex en
dazniausiai _
e wende
wi d
kilmininkas
(bei 40%), und
g oZ in
Tex en
a dininkas
(apie 37%),
(kilmininkas ia
esuda o),
e wa 21 z .
[Knapmus,
1976, c. 5152]. ;
114
V .
waldzio
*kancziose
*dubie
*dubiese
im
kamienas
i
kamienas
V.
*dan ys
zwie ys
dalys
.
dalys
K.
gialzis
dan u eil
dal
N.
*dancziuy
*dan yms
*szaley
§
awyms
G.
Zwie y
*dan ys
eileile
In.
wagymy
wagymys
ugnymy
—
szalymys
V .
*dan ie
*dan yse
dalie
szalyse
u
kamienas
iu
kamienas
V.
sunus
sunus
waysius
waysey
KX.
sunaus
sunu
waysiaus
AmiZ
N.
sunziuuy
*sunams
ka aluy
*waysems
1.
sunu
sunus
waysiu
waysius
In.
sunumy
*sunumys
ka alum
*wayseys
V .
dangu
* u guse
pawoju
*pawojuse
Cm
kamienas
Cy
kamienas
V.
wand
wandenys
sesu
*sese ys
K.
wandens
akmenu
sese s
*sese u
N.
*pimeniuy
pimenyms
duk e ey
*duk e yms
1.
akmeni
wandenys
duk e y
*duk e ys
In.
wandeniu
pimenymys
*sese e
*duk e ymys
4
V .
wandenie
wandenuse*
‘*sese ie
*duk e yse
Bina igkai
palygines
S.
S ane idiaus
eks y
daik a a dziy
e gnie ung
ganz
pa adigma
a likes
i
zahlenia inge-
n, bekwam
solche
E gebnisse
(Z .
2.Telle).
Lea eléje
skaiéiai
s ulpeliy
i
eiluéiy
susiki imo
agkuose
eiskia
en sp ech-
amy
kamieny
panaSumo
indeksa.
18
abelés zu
sehen, dass
nach
panasuma
en spnie u-
ngs ypen
möglich
su ikio i
Sia eile:
iu, ia), ia2,
u,
im, , Cn,
a,
Cp, iai
ai
ski s y i
is
klasse,
&
ku iy
ibos ei y
zwischen
j
dag im,
i
C
i
é
kamieny.
Tikslie
is yskin i
pa adigmy
gegensei ige
Beziehungene-
ns hil
hie a chisch-
en
G uppie ungs
Me hodik. De
is
o ank igs e
ijy galimy
bidy is de so
genann e
maksimumy
Me hode.
E likes nach
Me hode alle
G uppie ung -
8]
e ah en,
bekam solche
bina ine
S.
S ane iéiaus
eks y
daik a a dZio
en e niauens
ipy
klassi ika ion
(Z .
1
b ézinj).
Wie gesehen,
S ane iziaus
S.
eks y
daik a a dziai
nach lusniauens
ipanasuma
ik yjy skyla
is
Py
Haup klasse.
is
de e s en
gehö en
j
kamieny
daik a a dzZiai,
zwe ajai
u,
Zu
i
a,
ja
—
7
i
p iebalsiniy
kamieny
daik a a dziai,
e¢iajai idi
—
@,
kamieny
a
daik a a dziai.
Nich schwe
is zu
beme ken,
dass alle
E s en Classés
Zodiiai sind
y iskosios
giminés,
zwei en
Classés zodziai
y iskosios
mo e iskosios
giminés,
d eciosios
classés zodziai
—
mo e iskosios
i
giminés
(issky us
o
e as i&m is:
dédé, alka ai
pan.).
—
Hinsich lich,
S.
S ane idiaus
eks y kalbai
budingi d ei
haup sächlic-
he
daik a a dziy
e sniauens
Typen:
I
—
y iskasis,
II
—
mis usis, III
mo e iskasis.
—
Jedes
:
Plg.
wandenuose
S R welche
331,
schnelléis is-
ch is
aukSs ai ybe.
115
SS
+
Sipeu ,,
ou aedn
Pe
e
318
olmnyo esa y
Aid
ou ae usyu ]
ysya}
sneigiasue
IS
“§
°224q
T
2
e Uy
s
We
y DY a >
op
is
S'Z1
SPSL
a
se o
+
:
Gz'G
y
+
dh
8‘9
eL'e
SZ'z
|
1S
a ol
I
6
1

yp
binnenuje
issis e n
du
poklassie:
y igkajame
yski
u,
iu
i
a,
ja
kamieny
opposi ion,
mis iajame
—
i
p iebalsiniy
kamieny
opozicija,
o
mo e iskajame
—
4G, gai
kamieny
é
opposi io-
n.
2
Tabelle
S.
S ane iciaus
eks y
e snia imo
ipy
panaSumo
indeksai
Typas
a
wa, an
a
B
é
=
a
ub
Ue
Cm
C
a
=
12450940)
Soi dons
oo
lee
440).
65/
sii
ds
nO
Bay
=
11,6
1,5
1,5
2,65
2,65
1,15
4,45
6,7
4,45
1,15
102
=
0
0
15
3,75 2,65
445
68
5,95 2,65
a
=
12:1.
62.
0
i
aG,
0 0
2125
1a
=
6,2
0
In
=
<0
0 0
2,25
é
=
LIS
“2125
0 0
Ls:
3
an
=
Neo
SUL
IPA
Tee
3
ee
a
a
0
0
1,20
9925
u
=
_algouiain
0
Be
=
1,1
0
Cn
a
10,4
CF
=
E ledig e
Un e su-
chungen
leidzia
machen
pag is a
is ada, dass
S.
S ane iciaus
eks y
daik a a dzio
e sniauens
ipy
medis
iS
esmés
en sp ich
as
su
heu igen
gemeinsin-
eés sp ach
en sp ech-
am
medziu,
nu is
giek
so iel
Zemesnis
i
zeig , dass
daik a a dziy
e sniaungs -
ypen
S.
S ane iciaus
a méje
noch nu wa
p adéje
panase i.
Wenn bu y
a siz elg a
i
j
ba i oninius
daik a a dzius,
linksniauens
ipy panagumas
bii y g öß.
LITERATURE
Gi denis,
Rosinas,
1977
—
Gi denis
A.,Rosinas
A.
Lie u os
kalbos
daik a a diio
linksnia imo
ipy
hie a chija
i
pag indinés
ih e andigen
endensionen
(bend inés
Sp ache
i
zemai iy
a més
Da en).
—
Bal is ika,
1977,
T.
13(2).
P.
338—348.
Kaaspuu
sa,
1976
—
Knoapuna
C.
I.
Conoc apnenne
c a uc uuecK-
UX
XTepucTHapakK
MOphoso MmyueckuxX
KaTe opuHh
B
PYHKUMOHATBHBIX
CTUNAX
aaTbiucKo o
asp ka.
—
Valodas
sys éma.
Riga, Lpp.
1976.
49—80.
HIERARCHY
OF
THE
DECLENSION
TYPES
OF
THE
NOUN
IN
SIMONAS
STANEVICIUS
TEXTS
Summa y
S a is ics
indica e
ha he
nouns
in
S.
S ane iéius
ex s all
in o h ee
main classes
acco ding
he
isomo phism
hei
o
declension.
o
The i s
class
ep ese-
is
n ed
masculine
by
nouns,
he
second
—
by
masculine
and
eminine
and he
hi d
—
by
eminine
nouns.
I
ollows
ha
he e a e
h ee
main
declension
ypes he
nouns
in
o
S.
S ane iéius
ex s,
i.
e.
masculine,
mixed and
eminine,
espec i ely.
Each hese
o
h ee ypes
allows,
u he mo e,
bina y
subdi ision:
u,
zu
::
a,
ia
( he
masculine
ype),
i
::
consonan
hemes
( he
mixed
ype) and
4,
ja
::
@
( he
eminine
ype).
The
dend og am
o
he declension
ypes almos
co ela es
wi h he
co esponding
dend og am
he
con empo a y
li e a y
language,
o
howe e , he
o me being
bi lowe ; his
shows ha
he
in lec ional
ypes
a
in
8.
S ane icius
dialec
en e ed he
p ocess
mu ual
o
assimila ion.
117