LITUWIEN
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXIV
(1994)
LIETUVIY
KALBOS
TARMES
IR
JU
TYRINEJIMAI
Albe as
ROSINAS
SIMONO
STANEVICIA-
US TEKSTY
DAIKTAVAR-
DZIO
LINKSNIAVI-
MO TIPU
HIERARCHI-
JA Be ei s
meh als
beiS 15 me y
mi
lingu is iné
li e a i o-
je wu de
iskel e
Min y, dass
die
Lie u iy-Sp-
achigen
daik a a d-
zio
linksnia ung
sowohl
synch onini-
s, als auch
diach oninis
pobudZio
A bei en in
adiciniy
Lie u iy-Sp-
achens
linksnié
Panasu
o de und
dass diese
O dnung is
nemo i uo-
a und
sala zé, nes
sie nei he
o men
{daik a iy
gimines,
noch
jamasuma~
i i. 8 Kad
Sp achsys -
emoje
exis ie
nich nu
salyginé,
abe und
na u ali
linksniauens
ypy o de,
zeig
diach onisc-
he
Un e suchi-
mai, is ku iy
gesehen,
dass einige
ande en
i aka mach
nu
am ik y
kamieny
ZodzZiai: a
kamienas u
kamienui, za
i é
kamienas 7
kamienui, zi
iS Teile 7a
kamienas
p iebalsinia-
ms
kamienams
und . .
Tagiau
nepas ebé -
a, beispiziui,
né maziausio
@ i é
kamieny
Auswi kung-
en u a ju
kamienams.
Die Typen
de
Ve gnieden-
hei ,
zwischen
ku iy sind
diach oniné
und
sinch oniné
selbs ika, im
Sp achsys -
em müssen
gene a ode
schon
wenigs ens
in de Nähe
eines
ande en
sein
[Gi denis,
Rosinas 1977,
p. 338].
P iémus ia
p äulaida,
da osi aisku,
dass
pa ikims es
k i e ium,
leidzias
es s ellen
na u alia
linksniauens
ipy
klassi ika i-
on, jy
zájemio
hie a chija,
is
su ampan -
iy galuniy
dadznis.
Tapa i
gal inémis
gel en nich
nu ganz
gleichos
gali inés,
abe auch
solche, die
un e schei-
den
au oma is-
ka
phonologine
Ve ände a:
e, @: é, sowie
gal nes,
au ge e -
en nach
sys ema is-
chem
T umpéjim
und
u inéios
senesnj und
neuesnj
one inj
Va ian e (b.,
S. S ane ié
eks iausy
(1) und
[…] zeno
kami a daz
Ziyiskai as
kann
-uomainés
-uom ( ag
-oms) und
-ums)
nu zen?. Mi
demdenken
dies, S.
S ane i ia-
us eks y
daik a a d-
ziy
lusnia imo
ipy
hie a chijai
i i
wich igs em
lusnia imo
ipy
indika o iu-
mi
paschoskau
su ampan -
iy galiniy (m)
g éde im
pa adigmo-
se
(kamienuos-
e).
Pa yzdziui,
bend inés
Sp achen
daik a a d-
Ziy spiééius
und paupys
Pa adigmen
sind 8
su ampan -
ys linksniai
aigi y
pa adigmy
panasumo
indika o
(m) is gleich
8. Taéiau so
ein
ein ache
Index bi y
nich ganz
exak , weil:
1) solche
gal inés, wie
meh skai -
os
He minink,
sind
allgemein
allen Typen
Ve gnieden-
hei ; 2)
einaskai os
Sauksminin-
kas scha
j ai uoja,
häng on
konk éiy
zodziy ode
soga
si uacijy; 3)
nich isy
linksniy
daznis
eks e
(ka u!
Plagiau Z .
[Gi denis,
Rosinas,
1977, p. 338].
3 Siame
a be
galiinés
wah eki-
amas
adi io-
nciSkai
jos
un eilba-
en j
kamiengaly
(Sp iegal-
iny) und
ik ajq
galune.
Übe
solche
In e p e-
a ions
Möglichk-
ei ybe
Z .
[Gi denis,
Rosinas,
1977, p.
340].
112
und
gewo is
im
Sys em)
sind
gleich;
kann
nich
e glich-
en okiy
cen iniy
linksniy,
wie
einaskai-
os
a dinie-
,
kilminink-
as und
galinink-
as und
eines
pe i e i-
schen
linksnio,
wie
meh isk-
ai os
s a ne-
hme ,
daznio (i
s o io).
E s es
und
zwei es
Ungenaul-
ichkei s
kann
iS eng i,
eliminie -
end i8
pa adig-
my Siuo
a z ilgiu
anomalis-
kus
linksnius
Sauksmi-
ninka und
ieliskai -
os
kilminink-
a.
D i es
Ungenaui-
gkei s
kann
sué elni-
i,
isi edus
gewisse
Ko ek -
a (p;),
di ek
ode
indi ek
e lindin-
ia
su ampanéiy linksniy daZnj isliame exs e [Gi denis, Rosinas, 1977, p. 339].
Ti dendams
S.
S ane iéia-
us eks y
daik a a d-
ziy
linksniauens
ypy
hie a chija,
nach i ai iy
bandymy
nus […]ai,
dass solche
pe sos
ollenj
einaskai os
linksniem
können
upmena,
apy ik iai
gleich
doppubam
en sp ech-
amy linksniy
ela i iem
daZniui
igliame
exs e, a
ieliskai os
linksniem
halbi
einaskai os
linksniy
en sp ech-
ama pe sos.
Da übe
hinaus,
na i alius
linksniy
daznio
Da en ge n
suap alinau
(Z . Tabelle
1). Tabele 1
S.
S ane iéia-
us eks y
leisniauens
ipy indexy
panaSumo
p lich os
Vienaskai a
Daugiskai a
V . 0,50 0,20
K. 0,60 =
N. 0,10 0,05
G. 0,50;
0,25
In. 0,15
0,05
V . 0,15
0,05
Diesen
P lich e-
n wü e
hinzuge -
üg zu
indekso,
odanéio
zweiejy
un e sc-
hiedlichen
kamienam
gehö eniy
linksniy
galinés
apa um-
a.
Abgekan-
n e giuos
skaigia i-
mus kann
besch ei-
ben die
o mule
l= mTM +
‘1
Find ku
m
su ampa-
néiy
linksniy
gal iniy
skai¢ius,
pj;
konk e -
aus
humo ni-
e Ände ung.
{
Linksniy
daZnio
skaigia imai
du chge üh
i8 S.
S ane i iaus
Tex y:
Szeszes
gesag Symona
S anewiczes
(Wylniuje,
1829, mi
p akalba, 16
p.), Daynas
zemaycziu
(Wylniuje,
1829, 63 p.),
Apey da ima
walge ysz
kia piu
islandu
(Wyjlniuy,
1823, 22 p.) und
His o yia
Szwen a
(Wyllniuje,
1823, 70 p.).
Teks y is
um ass 171
Sei en.
S ilis iniu
pozi i iu
ex ai
ne ienodi.
Juos bilde
o iginalios
ku ybos
exs ai,
au osakos,
genaue
liaudies dainy
exs ai, dalj
eks y
salygiskai
kann
zuge eil
popula iam
wissenscha -
lichem s il.
Das selbs
Au o aus
ku i Texs ai
(pasakée iy
P akalba,
dainy
P a a ymas).
Zwei exs ai
(Apey da ima
walge ysz
kia piu
islandu und
His o yia
Szwen a) sind
e imai.
Pi masisiS jy
galé y bi i
zuge eil es
wissenscha
populia izaci-
jos ex en,
und an asis
bele is ikos.
A likus
linksniy
daznio
skaiéia imus,
o ené, dass
dazniausias
humo nis in S.
S ane iéiaus
Tex en is
kilmininkas
( ns. kilm. 29%,
dgs. kilm. 38%).
De zwei e
113
nach daZnj
is
einsiskai os
a dininkas
(27%) und
meh iskai os
galininkas
(25%). Dideli
kilmininko
daznj S.
S ane iciaus
Tex en
g ei¢zlich
nulémé kai
ku iy eks y
wissenscha -
inis pobiidis
*. Ti ian S.
S ane idiaus
eks y
linksnia ima,
iskilo am
ik y
keblumy: 1) S.
S ane iéiaus
exs ai
aSy i südiniy
zemai¢iy
idukliskiy
Snek os
pag indu;
8nek oje (wie
in jene
ganzen
Zemaiciy
a méje)
a dazodzio
neki ciuo osi-
os galinés sind
su umpéjus-
ios und daznai
ha ande e
kokybés
Vokalisma,
negu
ki éiuo osios;
2) das
Ku zéjim
su ienodine
einige
un e schiedli-
che
U sp ünge
gal ine und
sukelé
j ai ius
mo ologisch-
en P ozesse,
dé] ku iy
susipyné
ba i oniniai 7
kamieno und
ba i oniniai é
und 7@
kamieny
daik a a dZi-
ai; 3) odél
En sni ung-
s ypen, wo
wa j Möglich,
un e schii
nu nach
oxi oninen
Zodzius,
daend Isim j
zu Kamien,
de keine
oxi oniniy
Fo m ha , und
jenen Fällen,
wo oxi oniniy
dessen
Kamien
Fo men
nich Z iks
is 5.
S ane iciaus
Tex en; 4) ein
paa welche
linksniy
o men
p äsen iu
ekons uie-
nach S.
S ane iciaus
eks y
linksnia im
sys em. S.
S ane igiaus
eks y
oksi oninia a
kamienas i
daik a a dZi-
ai
linksniuojami
so: a,
kamienas V.
szins jaway
sweczias
*swe ey Ix.
szina jaw
kiala *sweczill
N. Diewuyams
swe jawcziuy
*swe éms G.
Diewa jawus
kiala kialus In.
layku jaways
keliu klejeys
V . kalne
jawlse kialie
k aujuse jay
kamienas a
kamienas V.
Zal is iszey
asa dinas K.
*Zalcze
sopulu zimés
dinu N.
Zalceziuy
*pe éms
kalbay
daynims G.
bu i bu ius
Zima dinas Jn.
bu iu pe eys
Sp ache
mie oms V .
bu ie
Zemaycziuse
dino
sp achose ia
kamienas é
kamienas V.
pa y, zynia
paczes dubie
Zlwes K.
Zynios
kancziu
dubies Ziwiu
N. paczey
*pacziums
*dubey
gymyniem G.
zyne *paczes
dube Zoles In.
kan
ma cczezio-
ms ga be
gismiemys 3
S a is ische
skaicia imai
zeigen, dass
linksniy
daznis
abhäng on
dem, dem
unkciniam
S il gehö
Tex .
Pa yzdziui, S.
Klia inios
du ch la iy
Sp ache
linksniy
daznio
zahlenia imai
zeigen, dass
wissenscha -
lichen
pobudzio
Tex en
dazniausiai _
e wende
wi d
kilmininkas
(bei 40%), und
g oZ in
Tex en
a dininkas
(apie 37%),
(kilmininkas ia
esuda o),
e wa 21 z .
[Knapmus,
1976, c. 5152]. ;
114
V .
waldzio
*kancziose
*dubie
*dubiese
im
kamienas
i
kamienas
V.
*dan ys
zwie ys
dalys
.
dalys
K.
gialzis
dan u eil
dal
N.
*dancziuy
*dan yms
*szaley
§
awyms
G.
Zwie y
*dan ys
eileile
In.
wagymy
wagymys
ugnymy
—
szalymys
V .
*dan ie
*dan yse
dalie
szalyse
u
kamienas
iu
kamienas
V.
sunus
sunus
waysius
waysey
KX.
sunaus
sunu
waysiaus
AmiZ
N.
sunziuuy
*sunams
ka aluy
*waysems
1.
sunu
sunus
waysiu
waysius
In.
sunumy
*sunumys
ka alum
*wayseys
V .
dangu
* u guse
pawoju
*pawojuse
Cm
kamienas
Cy
kamienas
V.
wand
wandenys
sesu
*sese ys
K.
wandens
akmenu
sese s
*sese u
N.
*pimeniuy
pimenyms
duk e ey
*duk e yms
1.
akmeni
wandenys
duk e y
*duk e ys
In.
wandeniu
pimenymys
*sese e
*duk e ymys
4
V .
wandenie
wandenuse*
‘*sese ie
*duk e yse
Bina igkai
palygines
S.
S ane idiaus
eks y
daik a a dziy
e gnie ung
ganz
pa adigma
a likes
i
zahlenia inge-
n, bekwam
solche
E gebnisse
(Z .
2.Telle).
Lea eléje
skaiéiai
s ulpeliy
i
eiluéiy
susiki imo
agkuose
eiskia
en sp ech-
amy
kamieny
panaSumo
indeksa.
18
abelés zu
sehen, dass
nach
panasuma
en spnie u-
ngs ypen
möglich
su ikio i
Sia eile:
iu, ia), ia2,
u,
im, , Cn,
a,
Cp, iai
ai
ski s y i
is
klasse,
&
ku iy
ibos ei y
zwischen
j
dag im,
i
C
i
é
kamieny.
Tikslie
is yskin i
pa adigmy
gegensei ige
Beziehungene-
ns hil
hie a chisch-
en
G uppie ungs
Me hodik. De
is
o ank igs e
ijy galimy
bidy is de so
genann e
maksimumy
Me hode.
E likes nach
Me hode alle
G uppie ung -
8]
e ah en,
bekam solche
bina ine
S.
S ane iéiaus
eks y
daik a a dZio
en e niauens
ipy
klassi ika ion
(Z .
1
b ézinj).
Wie gesehen,
S ane iziaus
S.
eks y
daik a a dziai
nach lusniauens
ipanasuma
ik yjy skyla
is
Py
Haup klasse.
is
de e s en
gehö en
j
kamieny
daik a a dzZiai,
zwe ajai
u,
Zu
i
a,
ja
—
7
i
p iebalsiniy
kamieny
daik a a dziai,
e¢iajai idi
—
@,
kamieny
a
daik a a dziai.
Nich schwe
is zu
beme ken,
dass alle
E s en Classés
Zodiiai sind
y iskosios
giminés,
zwei en
Classés zodziai
y iskosios
mo e iskosios
giminés,
d eciosios
classés zodziai
—
mo e iskosios
i
giminés
(issky us
o
e as i&m is:
dédé, alka ai
pan.).
—
Hinsich lich,
S.
S ane idiaus
eks y kalbai
budingi d ei
haup sächlic-
he
daik a a dziy
e sniauens
Typen:
I
—
y iskasis,
II
—
mis usis, III
mo e iskasis.
—
Jedes
:
Plg.
wandenuose
S R welche
331,
schnelléis is-
ch is
aukSs ai ybe.
115
SS
+
Sipeu ,,
ou aedn
Pe
e
318
olmnyo esa y
Aid
ou ae usyu ]
ysya}
sneigiasue
IS
“§
°224q
T
2
e Uy
s
We
y DY a >
op
is
S'Z1
SPSL
a
se o
+
:
Gz'G
y
+
dh
8‘9
eL'e
SZ'z
|
1S
a ol
I
6
1
yp
binnenuje
issis e n
du
poklassie:
y igkajame
yski
u,
iu
i
a,
ja
kamieny
opposi ion,
mis iajame
—
i
p iebalsiniy
kamieny
opozicija,
o
mo e iskajame
—
4G, gai
kamieny
é
opposi io-
n.
2
Tabelle
S.
S ane iciaus
eks y
e snia imo
ipy
panaSumo
indeksai
Typas
a
wa, an
a
B
é
=
a
ub
Ue
Cm
C
a
=
12450940)
Soi dons
oo
lee
440).
65/
sii
ds
nO
Bay
=
11,6
1,5
1,5
2,65
2,65
1,15
4,45
6,7
4,45
1,15
102
=
0
0
15
3,75 2,65
445
68
5,95 2,65
a
=
12:1.
62.
0
i
aG,
0 0
2125
1a
=
6,2
0
In
=
<0
0 0
2,25
é
=
LIS
“2125
0 0
Ls:
3
an
=
Neo
SUL
IPA
Tee
3
ee
a
a
0
0
1,20
9925
u
=
_algouiain
0
Be
=
1,1
0
Cn
a
10,4
CF
=
E ledig e
Un e su-
chungen
leidzia
machen
pag is a
is ada, dass
S.
S ane iciaus
eks y
daik a a dzio
e sniauens
ipy
medis
iS
esmés
en sp ich
as
su
heu igen
gemeinsin-
eés sp ach
en sp ech-
am
medziu,
nu is
giek
so iel
Zemesnis
i
zeig , dass
daik a a dziy
e sniaungs -
ypen
S.
S ane iciaus
a méje
noch nu wa
p adéje
panase i.
Wenn bu y
a siz elg a
i
j
ba i oninius
daik a a dzius,
linksniauens
ipy panagumas
bii y g öß.
LITERATURE
Gi denis,
Rosinas,
1977
—
Gi denis
A.,Rosinas
A.
Lie u os
kalbos
daik a a diio
linksnia imo
ipy
hie a chija
i
pag indinés
ih e andigen
endensionen
(bend inés
Sp ache
i
zemai iy
a més
Da en).
—
Bal is ika,
1977,
T.
13(2).
P.
338—348.
Kaaspuu
sa,
1976
—
Knoapuna
C.
I.
Conoc apnenne
c a uc uuecK-
UX
XTepucTHapakK
MOphoso MmyueckuxX
KaTe opuHh
B
PYHKUMOHATBHBIX
CTUNAX
aaTbiucKo o
asp ka.
—
Valodas
sys éma.
Riga, Lpp.
1976.
49—80.
HIERARCHY
OF
THE
DECLENSION
TYPES
OF
THE
NOUN
IN
SIMONAS
STANEVICIUS
TEXTS
Summa y
S a is ics
indica e
ha he
nouns
in
S.
S ane iéius
ex s all
in o h ee
main classes
acco ding
he
isomo phism
hei
o
declension.
o
The i s
class
ep ese-
is
n ed
masculine
by
nouns,
he
second
—
by
masculine
and
eminine
and he
hi d
—
by
eminine
nouns.
I
ollows
ha
he e a e
h ee
main
declension
ypes he
nouns
in
o
S.
S ane iéius
ex s,
i.
e.
masculine,
mixed and
eminine,
espec i ely.
Each hese
o
h ee ypes
allows,
u he mo e,
bina y
subdi ision:
u,
zu
::
a,
ia
( he
masculine
ype),
i
::
consonan
hemes
( he
mixed
ype) and
4,
ja
::
@
( he
eminine
ype).
The
dend og am
o
he declension
ypes almos
co ela es
wi h he
co esponding
dend og am
he
con empo a y
li e a y
language,
o
howe e , he
o me being
bi lowe ; his
shows ha
he
in lec ional
ypes
a
in
8.
S ane icius
dialec
en e ed he
p ocess
mu ual
o
assimila ion.
117