ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVI
(2002),223-248
PERSONALIA
AKADEMIKAS
JURIJUS
STEPANOVAS
IR
LIETUVIU
KALBA
Rusijos
Moksly
Akademijos
ik asis
na ys,
p o eso ius,
habili uo as
dak a as
J
u ijus
S epa-
no as,
ku io
mokslo
da by
sa ase
asime
i
didelés
apim ies
knygu,
i
umpesniy
s aipsniy
iS
bend osios
kalbo y os,
semio ikos,
kul ii os
bei
indoeu opeis ikos,
omanis ikos
i
bal is ikos,
y a
ienas
Zymiausiy
misy
dieny
Mask os
( iksliau,
ma y ,
bii y
saky i
—
usy)
ling is inés
mokyklos
a s o y.
Jis
puikiai
pazjs a
XIX
i
XX
amiiuje
jsi i inusias
ios
mokyklos
ki éjy
—
ga siy
usy
ilology
—
adicijas,
pa s
jau
keli
desim meéiai
jas
aisingai
plé oja
i
a naujina,
neisski ian
né
mums
i in
b angios
—
nuo
Filipo
Fo una o o
laiky
iki
Siol
nenu ikusios
adicijos
sa o
y imy
e d éje
ski i
ie os
i
lie u iy
kalbai.
Labai
i ai iis
J.
S epano o,
kaip
mokslininko,
in e esai
su o ma o
jo
eo iniy
paziii y
sis ema,
ku i,
g indziama
konk e¢iais
kalbos
sanda os
i
unkciona imo
s ebéjimais,
emiasi
,,idéjy
iliacija
(pe imamumu)*
i
,,idéju
me amo izmu™.
Palygin i
neseniai
Rusijoje
aiSkius
kon i us
jgijusi
kalbos
iloso ijos
,,.naujojo
ealizmo“
k yp is
y a
kuo
glaudZiausiai
susijusi
su
jos
p adininko
J.
S epano o
a du.
Ju ijus
S epano as
gimé
1930
m.
liepos
20
d.
Mask oje.
S udijuodamas
Mask os
uni e si e-
e
omany
ilologija
(ispany
kalbos
i
li e a i os
specialybé),
papildomai
mokési
p anciizu,
angly
i
okieciy
kalbuy,
aip
pa
klasikiniy
—lo ynu,
senosios
g aiky
i
sansk i o.
1953-1956
m.
Mask os
uni e si e o
aspi an i oje
pa engé
kandida ing
(dak a o)
dise acija
iS
senosios
IX—
XIII
a.
p anciizu
i
ispany
kalby
sin aksés.
1957-1958
m.
obulinosi
Pa yziuje
—lanké
E.
J.
Ben-
enis e’o
s uk i inés
analizés
me ody
bei
lo yny
kalbos
p ielinksniy
ku sus,
mokési
So bo-
nos
aukS ojoje
e éjy
mokykloje,
bu o
uzsi a’es
j
A.
Ma ine
basky
kalbos
ku sa
bei
li e a i ologo
Cas exo
naujujy
laiky
poezijos
semina q
So bonoje.
G izes
i§
p adziy
di bo
dés y oju
i
e éju
SSRS
UzZsienio
eikaly
minis e ijoje.
Mask os
uni e si e o
pak ies as,
1961
m.
émé
ado au i
P anciizy
kalbos
ka ed ai,
o
po
me y
apo
Bend osios
i
lyginamosios
is o inés
kalbo y os
ka ed os
edéju.
Habili acinj
da ba
apgyné
1966
m.
pi mujy
d iejy
sa o
knygu
pag indu
—
P anciizy
s ilis ika
i
P anciizy
kalbos
s uk ii a
(S epano
1965a,
1965b).
P o eso iaus
a das
jam
bu o
su eik as
1968
m.
1971
m.
J.
S epano as
pe éjo
di b i
j
Rusijos
MA
Kalbo y os
ins i u a.
IS
p adziy
di bo
Sio
ins i u o
Bend osios
kalbo y os
sky iaus
y iausiuoju
moksliniu
bend ada biu,
o
nuo
1989
m.
iki
Siol
y a
Teo inés
kalbo y os
sky iaus
ado as.
1984
m.
bu o
iS ink as
Rusijos
MA
na iu
ko esponden u,
1990
m.
-
ik uoju
na iu.
Nuo
1999
m.
J.
S epano as
y a
Rusijos
MA
Pasaulio
kul ii os
is o ijos
mokslinés
a ybos
na ys,
aip
pa
y a
bu es
a ba
i
Siandien
y a
j ai iy
s a biy
mokslo
leidiniy
edakciniy
komisijy
na ys,
Zu nalo
Vop osy
Jazykoznanija
y iausiojo
edak o-
Tiaus
pa aduo ojas
(1988-1994),
Iz es ija
AN
SSSR.
Se ija
Jazyka
i
li e a u y
edakcinés
kolegi-
224 |
PERSONALIA
jos
na ys
(1973-1987).
Daugelyje
eiksmingy
a p au iniy
ling is ikos
i
semio ikos
kong esu
bei
simpoziumy
skai é
p aneSimus,
kaip
izi uojan is
p o eso ius
lankési
Danijos,
Ispanijos,
JAY,
Kubos,
P ancizijos
i
ki y
Saliy
uni e si e uose.
Ne
ka a
y a
skai es
paskai y
i
Lie u oje
-
Vilniaus
uni e si e e
i
Lie u iy
kalbos
ins i u e.
A eéjan
J.
S epano o
70
me y
sukak¢iai,
jam,
kaip
kalbos
iloso ijos
,,naujojo
ealizmo“
k yp ies
p adininkui,
1999
m.
bu o
dedikuo a
monog a ija
,,Kalbos
iloso ija:
a p
sienu
i
uz
sieny*
(Filoso ija
jazyka:
g anicach
i
ne
g anic
3/4.
Tom
pos jascen...
akad.
Ju.
S.
S epano u,
Cha ’ko :
Oko).
Taip
pa
i
Rusijos
Moksly
Akademija
page bé
sa o
akademika
iSsamiu
biog-
a iniu
bibliog a iniu
leidiniu
Ju ijus
Se geje icius
S epano as
(Loguno
2000),
ku iame,
be
ch o-
nologinés
i
abécélinés
mokslo
da by
bei
ki okiy
odykliy,
spausdinama
E.
Kub iako os
pa-
eng a
u ininga
i
anali iska
jo
mokslinés
eiklos
apyb aiza.
Tam
paciam
jubiliejui
ski as
i
Rusijos
MA
Kalbos
i
li e a ii os
sky iaus
suda y as
jspidingas
600
puslapiy
s aipsniy
inki-
nys
Kalba
i
kul ii a:
Fak ai
i
e ybés
(Kub jako a,
Janko
2001).
Penkiuose
Sios
knygos
sky iuo-
se
skelbiami
47
s aipsniai
sudé i
okia
a ka:
indoeu opieciy
lyginamoji
is o iné
kalbo y a
(9),
semio ika,
kalbos
iloso ija,
iloso ija
(12),
eo iné
ling is ika
(11),
lie u iy
kalba
(6),
kul i-
a
i
menas
(9).
Lie u iy
kalbai
ski as
ke i asis
sky ius
p adedamas
V.
Rodiono o
s aipsniu
»Lie u iy
kalba
akademiko
J.
S epano o
mokykloje“,
oliau
eina
Z.
Zinke i¢iaus
,,Kada
i
kaip
pasi odé
pi mieji
k ikScioni&ki
po e iai
lie u iy
kalba“,
V.
Vi kausko
,,Apie
bend osios
giminés
o my
pasikei ima
zemai iy
snek ose“,
0
ki uose
s aipsniuose
g e inamos
lie u iu
i
usy
kalby
onologinés
sis emos
(K.
Ga S a),
ap a iamas
j a dziy
s a usas
g ama inéje
kalbos
sis e-
moje
(A.
Paulauskiené),
bal y
i
sla y
kalby
p ozodinés
uni e salijos
i
désniai
(O.
Poliako as).
Miné oje
J.
S epano o
biog a inéje
bibliog a ijoje
(Loguno
2000)
uZ iksuo i
238
j ai iis
1956-1999
m.
spausdin i
da bai
—
monog a ijos,
s aipsniai,
mokslo
da by
ecenzijos,
moksli-
nese
kon e encijose
i
su azia imuose
skai y y
p aneSimy
ezés,
suda y os
a ba
edaguo os
knygos
bei
s aipsniy
inkiniai,
ku iems
y a
pa as¢s
placius,
ne e ai
a ski ai
s udijai
p ilygs-
an¢ius
j adus
a
iSsamius
komen a us.
Ta p
okiy
miné inos
jo
inicia y a
Mask oje
1974
i
1995
me ais
iSleis os
bu usio
jo
moky ojo,
ga saus
p anciizy
kalbininko
E.
Ben enis e’o
kny-
gos
Bend oji
ling is ika,
Indoeu opieciy
socialiniy
e miny
Zodynas
i
s aipsniy
inkinys
Semio i-
ka
(M.,
1983),
ku iame
paskelb a
Algi do
J.
G eimo
i
J.
Cou é’s
aiSkinamojo
kalbos
eo ijos
zodyno
dalis.
Pa ies
J.
S epano o
da by
ecenzijy
a
a siliepimy
apie
juos
Rusijos
bei
ki y Saliu
p es iziniuose
mokslo
Zu naluose
i
bibliog a ija
nu odo
daugiau
kaip
penkiasdeSim .
Sa a ankiskos
mokslinés
eiklos
keliq
J.
S epano as
p adéjo
daugiau
kaip
p ie’
ke u iasde-
Sim
me u,
kaip
senosios
omany
kalby
sin aksés
y éjas,
a¢iau
jau
nuo
pa
p adziy
yskéjo
jo
siekis
be
ku j
sa o
i iama
konk e y
dalyka
jjung i
j
am
ik a
pla esne
sis ema,
ad
i
konk eciy
kalbos
eiSkiniy
ap a’ymas
jo
da buose
na ii aliai
i
glaudziai
su apo
su
kalbos
y imo
p incipu
i
me ody
apibend inimu
(Kub jako a,
Janko
2001:
18).
Be
pi myjy
p ancizy
kalbai
ski y
knygy
(S epano
1965a,
1965b),
konk eéiyjy
y imy
k yp-
Ciai
a s o auja
daug
ak ualiausias
indoeu opeis ikos
i
konk ecias
omanuy,
bal u,
sla y
kalby
g ama ikos,
akcen ologijos
i
e imologijos
p oblemas
nag inéjanéiy
J.
S epano o
s aipsniu
i
s aipsniy
se iju,
pa yzdziui,
,,Rusy
linksniy
eks o
eo ija
ap aSomojoje
i
lyginamojoje
is o i-
néje
kalbo y oje“
(1988),
,,Skaicia imas,
skai¢iy
pa adinimai,
abécéliniai
skai¢iy
Zenklai
indoeu-
opieciy
kalbose“
(1989
a),
,.Baba-Jaga,
Jama,
Janus,
Jasonas
i
ki i:
Dél
,neg ieZ o“
lyginamojo
is o inio
me odo“
(1995),
,,
Nepa adigminis
indoeu opieciy
ki cio
pe kélimas:
(1.
Dél
Wacke -
nagelio
i
Leskieno
désniy)*
(1997
b)
i
k .
Neabejo ina
Sios
k yp ies
da by
i Siine
laiky ina
PERSONALIA
|
225
i in
pla aus
a ga sio
sulaukusi
monog a ija
Indoeu opieciy
sakinys
(S epano
1989).
Ji
ecen-
zuo a
Mask os
zu naluose
Vop osy
jazykoznanija
bei
Iz es ija
AN
SSSR,
Pa yziuje
leidziamame
zu nale
Bulle in
de
la
Socié é
de
Linguis ique
de
Pa is
bei
miusi8kéje
Bal is icoje.
V.
Amb azas
Sia
monog a ija
i e ino
kaip
,,nauja
bal y
i
ki y
indoeu opieciy
kalby
is o inés
sin aksés
y iné-
jimy
pakopa“
(Amb azas
1994:
112).
Kalbos
y inéjimo
me odologija,
semio ikos
i
kalbos
iloso ijos
p oblemos,
kalbos
i
kul ii-
Tos
sasajos
nag inéjamos
apibend inamojo
eo inio
pobiidzio
J.
S epano o
knygose
Semio ika
(S epano
1971;
iS e s a
j
japonu,
eng u
i
bulga y
kalbas),
Daba inés
ling is ikos
me odai
i
p incipai
(S epano
1975a),
Va dazodiiai.
P edika ai.
Sakiniai:
Semiologiné
g ama ika
(S epano
1981),
T ima éje
kalbos
e d éje:
Semio inés
ling is ikos,
iloso ijos,
meno
p oblemos
(S epano
1985),
Pasaulio
kul ii os
kons an os:
Al abe ai
i
al abe iniai
eks ai
d i ikys és
laiko a piu
(S epano ,
P o-
sku in,
1993),
Kons an os:
Rusy
kul ii os
Zodynas:
Ty inéjimo
bandymas
(S epano
1997),
Kalba
i
me odas:
Dél
daba inés
kalbos
iloso ijos
(S epano
1998).
Kelios
bu usios
So ie y
Sajungos
aukS yju
mokykly
( a p
ju
—
i
Vilniaus
uni e si e o)
s uden y
ka os
mokési
iS
J.
S epano o
ado eéliy
Kalbo y os
pag indai
(1966)
i
Bend osios
kalbo y os
pag indai
(1975b),
ku is,
beje,
po
po os
me y
nuo
pasi odymo
bu o
i8 e s as
j
ie namieciy
kalba.
De&im
in ensy aus
da bo
me u
Mask os
uni e si e e
(1961-1971)
a skleidé
i
sub andino
pedagoginj
J.
S epano o
alen a.
[S aiskingos
mylimo
p o eso iaus
dés omo
bend osios
kal-
bo y os
ku so
paskai os
su aukda o
didziule
s uden y
i
anuome iniy
aspi an y
(dok o an-
y)
audi o ija.
Kai
ku ie
§j
ku sa
iSklausyda o
kelis
ka us,
nes
kiek ienais
me ais
jo
paskai ose
a si asda o
naujos
in o macijos
i
bida o
iskeliama
is
ki a
ak uali
eo iné
a
me odologiné
p oblema,
eikalaujan i
k i isko
jos
sp endimy
e inimo.
Sa o
ado aujamoje
ka ed oje
J.
S e-
pano as
js eigé
i
globojo
nauja
specializacija
,,Kalbiniy
sis emy
ipologija*,
j
ku ios
p og ama
bu o
j auk a
i
lie u iy
kalba.
Lais ai
pasi enkama
jos
ku sa
dés é
pa s
p o eso ius
pakai o-
mis
su
sa o
aspi an ais
lie u iais.
No in¢iy
p amok i
lie u iskai
ada
i gi
ne iko.
Lie u iy
kalba
J.
S epano ui
niekada
nebu o
koks
laikino
susiza éjimo
a
mados
dalykas.
ISmok i
ja
pasi yzo
1962
m.
po
pi mojo
sa o
apsilankymo
Vilniuje
i
Se edZiuje.
Tu édamas
paga ia
kalbine
klausa,
pe
kelias
j ai iose
Lie u os
ie ose
p aleis as
asa as
puikiai
ismoko
lie u iSkai.
Galimas
dalykas,
kad
,,p isijaukin a*
a chajiska
lie u iy
kalba
sa aip
paska ino
gilin-
is
1
kalbos
is o ija
i
menkiau
iS i as
disku uojamas
indoeu opeis ikos
i
bal is ikos
p oble-
mas.
Akcen iné
zodzio
s uk i a,
eiksmazodzZio
sis emos
o ma imosi
p ocesai
i
is o iné
sin aksé
—
ai
os
konk e¢iy
lyginamujy
is o iniy
y imy
s i ys,
ku iose
J.
S epano as
bene
daugiausia
y a
pa eikes
nauju,
ne iké u,
logiskai
pag is u
hipo eziy
i
a gumen uo u
aiskini-
my,
nuosekliai
g indziamy
sis eminiu
poZii iu
j
kalba
i
aiSkiai
apib éZ ais
eo iniais
i
me odi-
niais
p incipais.
Lie u iy
kalba,
ismok a
ne
kalbas
pamégusio
oman isko
jaunuolio,
o
jau
sub endusio
moks-
lininko,
J.
S epano ui
neliko
ien
adicinis
pagalbinis
is o iniy
indoeu opeis iniu
y imy
in-
s umen as.
Sa o
eo inése
knygose
pa eikdamas
i
in e p e uodamas
daug
jos
ak u,
,,maza“
lie u iy
kalba
lygiomis
eisémis
su
,,didziosiomis*
jis
jjungé
i
ge okai
pla esnj
kalbos
mokslo
kon eks a
(kaip
pa yzdj
galima
nu ody i
knygoje
,,Daba inés
ling is ikos
me odai
i
p incipai“
isdés y a
hipo eze
apie
bal y
kalby
anzi y iniy
i
in anzi y iniy
eiksmazodziy
opozicijos
susi o ma ima).
J.
S epano as
pa asé
apie
20
,,g ynajai*
li uanis ikai
ski y
s aipsniy
i
s aipsniy
se iju.
Dalis
jy
iSspausdin a
Bal is icoje,
ki a
dalis
-
Mask oje
leidziamuose
kalbos
mokslo
zu naluose
226
|
PERSONALIA
Vop osy
jazykoznanija,
Iz es ija
AN
SSSR
i
ki uose.
Ta p
bal is iniy
J.
S epano o
da by
ypaé
s a bi
bal y
(i
sla y)
eiksmazZodzio
eikslo,
anzi yyumo
bei
iiSies
ka ego ijy
is o ijai
ski a
s aipsniy
se ija,
1976-1978
m.
paskelb a
zu nale
Iz es ija
AN
SSSR
i
a ski a
knyga
iSleis ame
VIII
a p au iniame
sla is y
su azia ime
Zag ebe
usy
kalbininky
skai y y
p anegimy
inkiny-
je
Sla y
kalbo y a
(1978).
Apibend indamas
en
iSdés y a
bal y
kalby
anzi y iniy
i
in anzi y-
iniy
eiksmazodziy
i
sla y
eigos
bei
i ykio
eikslo
opozicijy
diach onine
aida,
monog a ijoje
Indoeu opieciy
sakinys
J.
S epano as
da o
is ada,
kad
sla y
eigos
bei
i ykio
eikslo
i
bal y
anzi y iniy
i
in anzi y iniy
eiksmazZodziy
opozicijos
is o iSkai
y a
susijusios
—
is iedéjusios
i$
bend o
pi minio
p o o ipo
(ak yyumo-inak y umo
p ieSp iesos),
a¢iau
bal y
kalbose
eiks-
mg links ama
ak uo i
objek o
i
subjek o,
o
sla y
—
eiksmo
ibo umo
i
ne ibo umo
poZii iu.
Lie u iy
(i
bal y)
eiksmazZodzio
is o ijos
p oblema ika
J.
S epano a
domina
nuo
pa
jo
lie u-
iy
kalbos
s udijy
p adzios
—
pi masis
spausdin as
li uanis inis
jo
s aipsnis
bu o
bandymas
sa aip
paaiskin i
3
a.
o mos
y a
kilme
(S epano
1970).
Siame
s aipsnyje
iSdés y a
aiSkinima
éliau
y a
placiai
mo y a es
ki ose
publikacijose
(S epano
1985b,
1989a:
225-233).
Ne
ik
su
lie u iy
kalba,
be
i
su
Lie u a
bei
lie u iy
kalbininkais
i
kul i os
Zmonémis
J.
S epano a
sieja
seni
nuola iniai
Si dingi
ySiai.
Lie u oje
jis
y a
p aleides
ne
iene iu
sa o
a os ogu
ménesj,
ge ai
pazjs a
lie u iy
ea a
i
apsk i ai
u i
Gia
daug
bidiuliy,
ienminéiy
i
mokiniy.
Ypa¢
a ima
p o esiné
i
asmeniné
d augys é
jij
siejo
su
p o eso iumi
Jonu
Kazlaus-
ku,
ku io
agiska
mi j
1970
m.
udenj
J.
S epano as
labai
skaudiiai
i8gy eno.
Ma y ,
galima
pasaky i,
kad
bi en
pe
Sia
d iejy
bend aamZiy
i
bend aminéiy
bidiulys e
uzsimezgé
_
i i
J.
S epano o
ySiai
su
lie u iy
kalbo y a,
nes
SeS ajame
deSim me yje
J.
Kazlauskas
bu o
ienas
i$
pag indiniy
Bal is icos
zu nalo
i
anuome
isasajunginémis
adin u
a p au iniy
bal is ikos
kon e encijy
o ganiza o iy.
J.
S epano as
émé
asy i
Bal is icai,
nuo
pa
p adzios
daly a o
be eik
isose
bal is y
kon e encijose
Vilniuje
i
Rygoje,
bu o
ke u iy
Vilniaus
uni e si e e
1967-1984
m.
apgin y
habili uo o
dak a o
dise acijy
o icialusis
oponen as
(J.
Kazlausko,
K.
Mus eikio,
A.
Paulauskienés,
A.
Rosino)
i
1972-1985
m.
Mask oje
pa eng y
i
apgin y
SeSiy
lie u iy
kalbininky
dak a o
(anuome
—
ilologijos
moksly
kandida o)
dise acijy
moksli-
nis
ado as
(R.
Vencku és,
K.
Ga S os,
S.
K inickai és,
G.
Nak inienés,
S.
Valen o,
O.
Poliako-
o).
Nuo
g azios,
an
Nemuno
k an y
Se edZiuje
p aleis os
1962
m.
asa os,
kai
lie u iy
kalba
pi maka
pa eko
j
jauno
kalbininko
ling is inj
aki a j,
ji
iki
Siol
ebé a
jsi i inusi
Sio
be
galo
da b aus
mokslininko
i§
Die o
malonés
y imy
e d éje
i
uzima
joje
anaip ol
ne
pasku ing
ie a.
Sime
sukanka
jau
ke u i
de’im me¢iai,
kaip
J.
S epano as
y a
nuoéi dus
i
iS ikimas
lie u iy
kalbos
bi¢iulis,
o
jo
pa aukli,
iSski ing
e udicija
spinduliuojan i
asmenybé
isiems,
ne
ien
i§
knygy
jj
pazjs an iems
li uanis ams
—
didelis
mo alinis
au o i e as,
nepami s amas
mo-
ky ojas
i
j aigus
mokslininko
ilologo
pa yzdys.
LITERATURA
AMBRAZAS,
V.
1994:
( ec.)
10.
C.
C enanos,
Mnqoesponeiicxoe
npea oxenne.
Mocksa:
Hayxa,
1989.
Bal is ica
28
(1),
108-112.
Kus sako a,
E.
S.,
Janko,
T.
E.,
ed.
2001:
431K
u
xyaemypa:
Paxmei
u
yennocmu:
K
70-ne TH10
Opusa
Cep eesuya
C enanopa,
Mocksa:
A3biKu
cnaBaHcKoii
KyAbTyps .
Locuno y,
A.
A.,
ed.
2000:
JOpui
Cepeeesus
Cmenanos.
Poccuiicxaa
Akanemua
Hayk.
Ma epuamsi
kK
OnobnOnHo pahun
yuenbix.
Cepusa
an epa yppl
H
a3biKa,
26.
Coc asu ens
P.
H.
Topsuewa,
Mocksa:
Hayka.
STEPANOV,
Ju.
S.
1965a:
Dpanyy3scxaa
cmuaucmuxa,
Mocxsa:
Beicuiaa
wKona.
PERSONALIA
|
227
STEPANOV,
Ju.
S.
1965b:
Cmpyxmypa
g@panyy3cxozo
a3 iKa:
Mopdoaozua,
caosoobpa3zoeanue,
OcHOébl
CuHmaKcuca
6
HOpMe
dpanyyzcKou
peyu,
Mocksa:
Bsicuias
WIKONa.
STEPANOV,
Ju.
S.
1966:
OcHoeo
a3eiKozHaHua,
Mocksa:
Tlpocsemjenne.
STEPANOV,
Ju.
S.
1970:
JImTosckoe
y a
—
3
nuuo
aa ona
,,6n1Ts.
Bal is ica
6
(2),
193-196.
STEPANOV,
JU.
S.
1971:
Cemuomuxa,
Mocxsa:
Hayxa.
STEPANOV,
Ju.
S.
1975a:
Memodoi
u
npunyune
cogpemenno
aunzeucmuxu,
Mocxea:
Hayka.
STEPANOV,
Ju.
S.
1975b:
Ocnoew
o6wezo
aze1kozHaHua,
Mockpa:
Ilpocsemjenne.
STEPANOV,
Ju.
S.
1981:
Hmena.
[peduxamoi.
[Ipedaomxcenua:
Cemuonoeuueckaa
epamMmamuka,
Mocksa:
Hayka.
STEPANOV,
Ju.
S.
1985a:
B
mpexmepnom
npocmpancmee
a3 ixa:
Cemuomuueckue
npob embl
nunze-
ucmuku,
du ocoduu,
uckyccmea,
Mocxsa:
HayKa.
STEPANOV,
Ju.
S.
1985b:
JIu .
y a,
pyc.
(on)
u
ecmp
(K
Bompocy
o
mpoucxoxgenun).
Bal is ica
21
(1),
4-13.
STEPANOV,
Ju.
S.
1988:
Texc opas
Teopusa
pycckHx
nagexeii
B
ONMCaTeBHOM
H
CPpaBHHTesIbHO-HCTO-
PHYECKOM
A3BIKO3HaHHH.
Pycucmuxa
cezodua.
A3eiK:
cucmema
u
ee
dyxkyuonuposanue,
Mocksa:
Hayxa.
STEPANOV,
Ju.
S.
1989a:
Hxdoespone icxoe
npedaoacenue,
Mocxsa:
Hayxa.
STEPANOV,
JU.
S.
1989b:
Cue ,
uMena
4ncen,
amasuTHbe
3HaKH
YHCem
B
HHAOeBponelicKHX
A3bIKAX.
Bonpocoi
azbiko3znanua
4,
46-72;
5,
5-31.
STEPANOV,
Ju.
S.
1995:
Ba6a-Aea,
Ama,
Auyc,
Acon
u
apy ue:
K
Bompocy
0
,,HeCTpo om“
cpaBHH-
TEMBHO-HCTOPHYeCKOM
MeToye.
Bonpoce:
azbikozHanua
5,
3-15.
STEPANOV,
Ju.
S.
1997a:
Koucmanmwi:
Caoeaps
pyccxoii
kyapmypol:
Oneim
uccaedoeanua,
Mocxsa:
ASbIKM
PyCCKOii
KyMbTypBI.
STEPANOV,
Ju.
S.
1997b:
Henapagu ma uyeckne
nepe Buxenna
yaapeHua
B
HHAOeBponeiicKom:
(1.
Boxpy
3akonos
Bakkepua ena
u
JIeckuna).
Bonpocoi
azeixoznanua
4,
5-26.
STEPANOV,
Ju.
S.
1998:
Azeix
wu
memod:
K
cospemennoi
du ocodbuu
azeixa,
Mocksa:
A3biKH
pycckoii
KYJIbTYpbI.
STEPANOV,
Ju.
S.,
PROSKURIN,
S.
G.
1993:
Koncmanme
Muposou
Kyaemypel:
Aadasumol
u
aada-
6umHble
mekcmbl
6
nepuod
Oeoesepua,
Mocxsa:
Hayka.
Regina
Vencku é
Kazimie as
Ga s a
Olegas
Poliako as
RUSU
BULGARISTIKA
IR
LIETUVA
Su
Lie u a
y a
susij¢
du
Zymis
usy
mokslininkai,
bulga y
kalbos
i
kul ii os
specialis ai:
i§
Veng ijos
kilgs
usy
bulga is ikos
p adininkas
Ju ijus
Venelinas
(gimimo
—
Geo gis
Hucas)
i
i$
Lie u os
nuo
Obeliy
kiles
ienas
didziausiy
siy
dieny
Mask os
bulga is y
p o .
G igo ijus
Venedik o as.
Lie u iy
kalbininkams
G.
Venedik o as
jau
senokai
Zinomas
is
jo
publikaciju
,,K
is o ii
li u-
anis iki
Rossii“,
konk e¢iai
apie
kalbininko
Jono
Juskos
li uanis ing
medziaga
i
ko espon-
dencija,
ku i
isliko
ji
globojusio
usy
kalbininko
I.
S ezne skio
a chy e.
Be
o,
jis
ne
ik
ak y iai
bend auja
su
Mask os
lie u iy kul ii os
puoselé ojais,
bal is ais,
be
i
palaiko
glaudzius
san y-
kius
su
lie u iy
kalbininkais,
a siun¢ia
sa o
da by
i
ki okios
e ingos
li e a i os.
Kalbininko