PASTABOS
|
129
STEPANOV,
Ju.
S.
1972:
Yaapen e
1
MeTaTOHMs
B
AMTOBCKOM
aa oze.
Bal is ica,
I
p iedas,
169-183.
STEPANOV,
Ju.
S.
1997
a:
Henapaqu ma uyueckne
nepexBIKKeHHA
yaapeHHa
B
MHAOeBpo eiicKom.
(Mcxo-
Hpble
TomoxKeHus.)
Becmuux
Mockoeckozo
y ueepcumema.
Cepus
9.
Puzo ozua
No
5,
63-80.
STEPANOV,
Ju.
S.
1997
b:
Henapaau maTwyeck e
NepexBIDKeHHA
ylapeHHs
B
HWOeBpo edicKoM.
(I.
Boxpy
3aKOHOB
Bakkepua esa
MH
JIeckuHa.)
Bonpoce:
23iKo3nanua,
1997,
Ne
4,
5-26.
STUNDZIA,
B.
1980:
Vadinamosios
bend osios
giminés
ie a
lic u iy
kalbos
mo ologinéje
sis emoje.
Kalbo-
y a
31 (1),
79-87.
TRUBECKOJ,
N,
S.
1960:
Ochoee:
ponoaoeuu,
Mocksa:
U3qaTenbcTBo
WHOCTpaHHOil
MTepa ypbl.
TRUBECKOJ,
N.
S.
2000:
Ocxoee:
@onoaoeuu,
Mocxsa:
Ac iex
TIpecc.
Ux ypas,
K.,
ed.
1965:
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1.
Fone ika
i
mo ologija,
Vilnius:
Min is.
VAITKEVICIUTE,
V.
1961:
Lic u iy
li e a i inés
kalbos
balsinés
i
d ibalsinés
onemos.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
4,
19-47.
VALECKIENE,
A.
1998:
Funkciné
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
ZALIZNJAK,
A.
A.
1967:
Pycckoe
umennoe
caogouzmenenue,
Mocxsa:
Hayxa.
(=
Zaliznjak
2002:
1-370.)
ZALIZNIAK,
A.
A.
2002:
«Pycckoe
umenHoe
caogouzMeHeHue»
C
NPUAOMWCeHUeM
UZOPAHHeIXx
pabom
no
coBpemeH-
HOMY
PYCCKOMY
A3bIKY
U
OOueMy
A3bIKO3HAHUIO,
MocKBa:
A3bIKM
CaBAHCKOIi
KYJIbTYpBI.
ZINKEVICIUS,
Z.
1966:
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius:
Min is.
Aleksejus
And ono as
Gau a
2002
12 05
S .
Pe e sbu g
S a e
Uni e si y
Depa men
o
Gene al
Linguis ics
Uni e si e skaya
nab.
11,
199034
S .
Pe e sbu g,
Russia
[email p o ec ed]
NESUSIPRATIMAI
DEL
DAZNINIO
ZODYNO
Ac a
Linguis ica
Li huanica
XLVI
ome
A i as
Judzen is,
apz elgdamas
Vi o
Labucio
moks-
ling
eikla
(p.
230-248),
a pasakoja
kai
ku iuos
eiginius
i§
jo
ecenzijos
apie
mud iejy
Zodynus
~
Daéninj
daba inés
aSomosios
lie u iy
kalbos
Zodynq
(mazéjancio
danio
a ka)
(1997)
i
ki a
Zodyng
uo
pa¢iu
pa adinimu,
ik
iSdés y a
abécélés
a ka
(1998)
( iesa,
supainiojes
miisu
a dus
i
pa a des,
Z .
p.
245).
Paniidome
au o iui
ieSai
eplikuo i
dél
dés omy
ne
jo,
o
Labuio
eiginiy
odél,
kad,
Judzen-
Ciui
nepasinaudojus
daly inés
kalbos
galimybémis,
elieka
da y i
p ielaida,
jog
iek
apz algos
au o iaus,
ick
Labucio
nuomonés
su ampa:
esa
daZninius
Zodynus
galima
eng i
nesilaikan
ling-
os a is ikos
eikala imy
(plg.
Labucio
eigini:
,,Remian is
s a is ikos
p incipais
pag is omis
eks u
im imis
i
jsi ikinus,
kad
p o
jy
inkla
nuola
isslys a
koks
ungu ys
a
Ziob is,
eks y
im is
u bi
eiké y
ko eguo i*.
(Kalbos
kul ii a
72,
1999,
p.
113.))
Judzen is,
be
jokiy
komen a y
paka o-
igs
ne
ien
Labucio,
beje,
kaip
i
ki y,
nepakankamai
jsigilinusiy
i
ling os a is iniy
Zodziy
sa asu
i
Zodyny
suda ymo
p incipus,
p iekais a
dél
ku iy
no s
Zodziy
nebu imo
ame
sa aie
(...
»pasi-
gendama
(...)
bui iniy
ealiju,
augalu
bei
gy iiny
pa adinimu,
kul i os
s i ies
i
su
in elek ine
eikla
susijusiy
Zodziy...“),
i
paakino
p imin i,
kad
dazniniai
Zodynai
negali
bi i
papildomi
ienais
a
ki ais,
kad
i
labai
pageidaujamais,
ZodzZiais.
Tiesiog
okia
ling os a is iniy
me ody
p igim is:
nei
p idé i,
nei
iSmes i
nieko
negalima
—
s a is iskai
ap a’y inas
ealiai
egzis uojan is
130
|
PASTABOS
eks as
a
okiy
eks y
isuma,
be
jokiu
papildymu.
Gali
aip
a si ik i,
i ,
beje,
a si inka,
kad
ne
isi
os
pacios
klasés
a
g upés
ZodzZiai
pa enka
j
okj
daZnini
sa aSa
( a kim,
giminys és
e minu
bi yje
p is ingama
kokios
no s
dédienés),
be
okia
y a
ling os a is iniy
da by
speci ika:
nepildy-
i,
kad
i
kaip
knie é u.
Judzencio
p i a ima
Labu¢io
p iekais ams
odo
i
s ilis inés
p iemonés,
p z.:
,,Su
ipeséiu
kons a uojama,
kad
Zodyne
gausu
neno miniy
Zodjiy
(...)*.
Regis,
jau
abiejy
kalbininky
d auge
iesiog
nesu okiamas
elemen a us
dalykas:
kad
i
kaip
kalbininkams
no é usi,
a osenos
nuo-
auka
neg azin ina,
jei
neno ima
senu
pap a imu
isk eip i
ik o és,
siekiamybe
pa eik i
kaip
ealybe.
Da
del
kai
ku iy
ki y
apz algoje
minimy
dalyku
ginéy is
eike y
ne
su
Judzenéiu,
o
su
Labu-
Ciu,
be juk
apz algos
au o iui
p iklauso
ka
ik
isspausdin as
sakinys:
,,NeaiSkis
kalbos
daliy
nus a ymo
k i e ijai,
odél
kalbos
daliy
s a is ikos
len elés
nekelia
pasi ikéjimo*.
Tai
skamba
kaip
e dik as,
nes
miisu
Zodynuose
p ie
kiek ieno
zodzio
pa eikiama
nuo oda
i
kalbos
dalj
( odél,
beje,
ne
len elés
s a biausia,
0
os
nuo odos).
Judzen is
§
eiginj
paka oja,
o ai
ei8kia,
kad
i ai
iki
Labucio
i8 ada,
esa
,,Zodynas
i
jo
a amos
aSkai,
deja,
dazniau
nu ilia
nei
dziugina“.
Gal
i
nebi y
aip
s a bu
ginéy is
su
ienu
a
ki u
kalbininku,
jeigu
nebii y
ma y i
ling os a is-
iniy
da by
pe spek y os.
Tuo
labiau,
kad
miisy
jau
p amin as
akas,
u ima
i ankiy,
esama
i
am
ik y
igidziy.
PanaSaus
pobiidzio,
kaip
misiskiai,
kai
ku iy
kalby
dazniniai
zodynai
bu o
pa eng i
p ies
50
a
ne
100
me y
(pla¢iau
apie
ai
Z .
Laimos
G umadienés
s aipsnj
ame
pa-
ciame
ALL
46-jame
ome).
Daba
Zengiama
oliau
—
didieji
bend iniy
a ba
daba iniy
kalbu
zodynai
pap as ai
jau
u i
nuo ody
p ie
dazniausiu
zodziy,
o
ai
eiSkia,
kad
i
lie u iy
kalbai
(a
lie u iy
leksikog a ijai)
laikas
q
sp aga
uzpildy i.
Taigi
Zodziy
daznumg
ne ukus
gali
ek i
nus a-
iné i
ne
a ski omis
p ogomis,
o
nuola .
Taip
paaiské y
elemen a i
iesa:
dazZniausi
Zodziai
kin a,
nes
jie
p iklauso
nuo
daugelio
is
kin anéiy
gy enimo
aplinkybiu.
Neabejo ina,
kad
pa¢iu
Zodziu
as ysi
iek
g aziu,
iek
i
nelabai,
nes
jie
bi y
skai¢iuojami
i8
ik y ik o
gy enimo
eks u,
o
ne
k yp ingai
pa enkami
ik
ilius uojan
kalbos
g oii.
Laima
G umadiené
Gau a
2002
12
23
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
VileiSio
g. 5,
2055
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]
Vida
Zilinskiené
Lie u os
eisés
uni e si e as
A ei ies
g.
20,
2057
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]