187 ecenzijos e iews /
ch is iane schiLLe
humbold -uni e si ä zu be lin
Mokslinės o schungs ich ungen: P eußisch-li auische
Lexikog a ie, onomas ik, bal isch-deu sche sp ach-, li e a u und
kul u beziehungen.
baL u VaLodu a Lan s.
P osPek s = baL kaLb
a Lasas. P osPek as =
a Las o he baL ic
Languages. aPec suda y ojos i į ado au o ės: danguolė
Mikulėnienė, anna s a ecka; žemėlapių komen a ų
au o ės: ilga jansone, anna s a ecka, ima bace ičiū ė,
as a Leskauskai ė; žemėlapių kompiu e inį a ian ą
pa engė edmundas umpa. īga: La ijas uni e si ā es
La iešu alodas ins i s, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2009, 183 p.
isbn 978-9984-742-49-6
Čia ap a iamasis p ospek as ieno a lasso bal ų kalbų y a, kaip daugiakalbiškas
pa adinimas ai jau ma y i leidžia, la iškas-li auškas bend uomeninis da bas.
A sakingai už ai piešia anna s a ecka iš ins i u o už la išką kalbą La ijos
uni e si e o iga i danguolė Mikulėnienė iš ins i u o už lie u išką kalbą Vilniuje. jis
y a čia apie ieną p obebandą, ku is bū inybę okio bend uomenės p ojek o
nu ody i i galimybes u inio i ka og a inės ealiza imo nu ody i.
a siž elgian į ai, kad lie u iškos i la iškos dialek os i munda ai dėl
s anda inių kalbų į akos is labiau ni eliuojami, ai y a anieka išda ėjų, kad
leksikas dialek ų bū ų dokumen uojamas i jų pasiski s ymas ka og a iškai
aizduojamas.
188 ac a Linguis ica Li huanica LXX da enbasis des a lasses emiasi į lie u iškus i
ch is iane schiLLe
la iškus kalbacha lan us: Lie u ių kalbos a lasas (bd. 1: Leksika. Vilnius, 1977) (Lka),
La iešu alodas dialek u a lan s (Leksika. īga, 1999) (LVda) aip pa į da enma e ial,
ku is nuo ins i u o la iečiai kalba La ijos uni e si e o in iga i ins i u o li auische
kalba in Vilnius už A lasą nuo Lingua um Eu opae (Lea) su ink as. šiems da ams
pag indu y a apklausos, ku ios bu o a lik os nuo 1960ių me ų. inso a a sispindi į
da gebo enes kalbos ka es dialek si ua ion an os pusės XX jah hunde s a spindi.
nuosekliai iskalbė leidimas (le ų, li auisch, anglų) su eikia p o unde į edimą į
p oblema iką. ji p asideda su apž algos a aizda imu Gy enamos i negy os bal inės
kalbos (s. 1529), ku i pi miausia Bal ijos kalbų suski s ymą p is a o i ada išsamiai
ypač į išnykusias bal ų kalbas: ku ish, semgallish, selish, al p eußish, jo wingish i
schalauish įžengia. gy enančios kalbos Li auisch, Le isch i Le gallisch y a šioje
ie oje palyginis umpai nag inėjamos. ai sek i apibūdinimas i klasi ikacija la ių
(s. 2529) i lie u iškų dialek ų (s. 3034) aip pa apž alga apie geolinguis inių y imų
ys ymąsi susijusią su la ių (s. 3539) i į lie u išką kalbą (s. 4044). į edimas baigiasi ab
su ap ašymu kū imo p incipų ko ų i komen a ų (s. 4549) aip pa su aizda imu
one inės ansk ipcijos p incipų la ių (s. 5053) i lie u iškų dialek ų (s. 5457). didelį
aumą užima komen a a eil (s. 61134). komen a uose pa eikiami a i inkamamam
žodynui ele an ūs e yma su jų ienelsakiais a i ikimais, ap ašomas jų papli imas,
e imologizuojamas i palyginimo ma e ialas iš ki ų indoge manų kalbų, ku is
daugiausia iš ilgo laiko a i inkamų e imologinių žodynų, . y. Lie u os e imologinio
žodynų knygos E ns F aenkel, heidelbe g. 1955 La iešu e imologijos žodynas, . 1992 ,
pa eikiamas. į odymai iš is o inių leksikog a inių da bų i iš dialek ų papildo
a aizda imą. Zuweilen, z.b. komen a e į s o ch, y a į mi ologinę eikšmę są okos
įženg a. nuo s. 135 p isijungia de ka en eil an. šiam p iešinėjami y a apž algos
žemėlapiai la ių (s. 137) i lie u iškų dialek ų (s. 139), ku iuose duomenų su enkimo
aškai nu odomi. ko os y a kaip spal ingi ač symbolund plächenka es a ba kaip
kombinacija abiejų, p iklausomai nuo aizduojamų san ykių, a lik os. aškų
simbolka ose y a a i inkamai cen iniai duomenų inkimo aškai pažymė i, už plo ų
ka es y a šie an aigių olių su duomenų inkimo aškų as e iaisp ospek ui y a 12
kalbinių koncep ų pasi ink a, pe ku ias u ė ų bū i apdeng as kuo pla esnis
seman inis spek as. a ski ai y a ai: hiMMeL (le . mākonis, li . debesis),
(bauM)WiP eL (le . (koka) galo ne, li . (medžio) i šūnė), WachoLde (le .
paeglis/kadiķis, li . kadagys), K öTe (le . k upis, li . upūžė), aube (le . balodis, li .
ka elis), eLdLe che (le . ci ulis, li . ie e sys), s o ch (le . s ā ķis, li . gand as),
kohL Übe (le . kālis, li . g iež is), Win e Wei (le . Zen. (ziemas) k ieši, li . (žieminiai)
k iečiai), ko nkas en (le . apci knis, li . a uodas), heuschobe (le . s i pa, li .
s i a), schMied (le . kalējs, li . kal is). kiek ienas žemėlapis y a a i inkamos
s anda dųkalbinės a i ik ies aip pa o og a inis iš aizda ka og a iniu
aizduojamam kalbiniam koncep ui p iski as. pasi inkimas dokumen uoja šalia
seman inės pla umo kalbinių konsep ų į ai o ę i sudė ingumą a s a y inų enomenų,
Bal u alodu a lan s. P ospek s = Bal ų kalbų a lasas. P ospek as =
A las o he Bal ic languages. A p ospec
189 ecenzijos e iews e, ku ios pe a i inkamą žemėlapį gali bū i išdės y os,
a ida y i. / ik kaip punk symbolka e y a ko os į hiMMeL i s o ch su o muo os.
šis ak as y a am aplinkybei skolingas, kad iems d iem ka oms pag indu esan ys
da os pi miausiai susijungus su A las Lingua um Eu opae (aLe) bu o iškel os, už ku į
bu o į pag indą padė as plačiai maschingesnis inklas iškėlimo aškų, aip kad
isoglossen ne gali bū i iksliai nus a y i. šalia jau abiejų šalių dialek ka ose
nea siž elg ų i bal ai pažymė ų e i o ijų didesnių mies ų (už Le and y a ai iga
i dauga pils, už Li aueną Vilnius, kaunas, klaipėda, Šiauliai i Pane ežys) išlieka
žemėlapiuose dėl ki aip kalbančių gy en ojų daugumų isa e i o ija į aka us nuo
Vilniaus, aip pa e i o ijos į pie us nuo dauga pils aip pa pie aka ių i aka ų
La gallen. p iešingai, y a adicijoje lie u iškos dialek ologijos lie u iškos
kalbosgebie e i kalbossalės už Lie u os ibų p ie a aizda imo a siž elgimą ado.
anhangą pagaliau bus duomenų inkimo aškų apž alga La ijos sp acha las (LVda) (s.
167169) i Lie u os sp acha las (Lka) (s. 170177), li e a ū os (s. 177182) i abku zinių
są ašas
(p. 183) minė a.
ku iems pe adap aciją a s a ymo galimybių sąskai a u i bū i pada y a. aip
p ezen uoja p ospek as žemėlapį į Win e WeiZen kaip plächenka ą, ku i į aizda imą
paski s ymo abiejų e yma lie u iškoje i la iškoje kalbos e i o ijoje su d iem
spal omis iškomma, ačiau le . pū i/pūi, li . pū ai už Ku landijoje kalbamas la ių
dialek us i kele ą salų Li land i Le gallen aip pa už e i o ijas aka und
no džemai inių dialek ų in
Li auen, le . (ziemas) k ieši, li . (žieminiai) k iečiai už likusią la išką i li aušką
kalbos e i o iją aikoma. panašiai mažą sudė ingumą odo žemėlapis pe planuo a
ac a Linguis ica Li huanica LXX aube, ku i į aizda imą abiejų e yma (le . baluodis/li .
ch is iane schiLLe
balandis už isą la ių kalbų e i o iją i žemai ines dialek us Lie u oje, li . ka elis už
aukš ai inę kalbų e i o iją Lie u oje) aip pa kaip d iejų spal ų plo ų ka a, ku ioje
papildomai sch a inamas miš iam ka elis-balbal ka u su aukš ai iniu kalbų
e i o ijomis i žemai inė kalba. ki oje sudė ingumo skalos gale įsi ink i y a žemėlapis į
heuschobe , ku i kaip kombinuo os plächenund punk symbolka e ykdoma, ku ioje
plėščiai aš uoniose spal ose i a bnuancen aip pa 18 punk symbole naudojami.
plächenka en a ba in combina ion wi h punk symbolda s ellung pa ody i in
sp acha lan en he p ägnan es e g aphic ep esen a ion. aigi bū ų no ima, kad iki šiol
ik aškų simbolo pa odyme ykdy os ko os, ku ios bu o pa eng os an duomenų iš
A las Lingua um Eu opae (aLe) pag indo, bū ų papildy os, kad bū ų galima papildy i
nu odymus iš ūks amų iškėlimo aškų, aigi pe spek y iai aip pa ka oms į šias
kalbines koncepcijas bū ų įmanoma ealizuo i kaip plo ų žemėlapį a ba kombinuo ą plo ų
žemėlapį. žiū in p ospek yje p is a y us pi muosius i ezul a us bend ada bia imo
la ių i lie u iškų dialek ologų a eina g ei ai p ie o i ezul a o, kad oks
bend uomenės p ojek as jau seniai bu o pe i šinis. Z a, y a p ojek ui pag indžian ys
ienelsakliniai sp acha lan en Lka i LVda dialek ologams i kalbos ys y ojams da
šiandien s a bios, neįkainojamos padėjimo p iemonės, ačiau leidžia ik p is a ymas
lie u iško i la iško da enma e ialų ienoje žemėlapyje apie sienos pe žengiančius
isoglossams už a ski as e yma kalbos e ybės izualiza imą. daneben ampa apie šį
būdą aizda imo aip pa išpa eigojimai iš kalboskon ak as ap ikamas, kaip pa yzdžiui į
žemėlapį į schMied, ku ie sla ų lehnwo es li . ka õlius/ka õlis < poln. kowal, bal uss.
ka al į o iginalią, sienos pe žengiančią išpli imo e i o iją už kal is dokumen uo a. dėl
nuosekliai isakalbės išleidimo a siskleidžia A las ienam dideliam naudo ojų apsk ičiui.
g a inio a aizda imo ūšis ap iboja šiuos, kaip anks esni sp acha lan en Lka i LVda,
ne ik į kalbos ys y ojus, be leidžia aip pa moky ojams i mokiniams kaip i ki iems
ling is iniams laikams didelių naudos iš o auk i. esamasis bandas y a ne ik naudingas,
be i ipog a iniu požiū iu labai pa auklus knyga, už ku io kū imą į ody oje
adicijoje lie u iško knygkuns o a sakingas lie u iškas knygküns ininkas al onsas
Ž ilius.
y a p ojek as bal ų sp acha lasses pagal leidėjus už 500 kalbines koncep es. ai
žada šalia ienos palyginus su bishe-
Bal u alodu a lan s. P ospek s = Bal ų kalbų a lasas. P ospek as =
A las o he Bal ic languages. A p ospec
191 ecenzijos e iews igen e e encinių da bų abiejų kalbų, dem Lka i LVda,
naudo ojams d augiškesnę p äsen a ion kalbos duomenų daug ka ų naujus
pažįs imus už kalbų is o iją bal ų kalbų. lieka no ė i, kad šis ambicingas p ojek as gali
bū i ęsiamas i šiam p ospek ui da daug omų sek i.
Į eik a 2014 m. gegužės 21 d.
ch is iane schiLLe
Humbold -Uni e si ä zu Be lin
ins i u as už okiečių kalbą i linguis iką Un e
den Linden 6, D-10099 Be lin, Vokie ija
[email p o ec ed]