„Baltu valodu atlants. Prospekts = Baltų kalbų atlasas. Prospektas = Atlas of the Baltic languages. A prospect“

187 ecenzijos e iews / ch is iane schiLLe humbold -uni e si ä zu be lin Mokslinės o schungs ich ungen: P eußisch-li auische Lexikog a ie, onomas ik, bal isch-deu sche sp ach-, li e a u und kul u beziehungen. baL u VaLodu a Lan s. P osPek s = baL kaLb a Lasas. P osPek as = a Las o he baL ic Languages. aPec suda y ojos i į ado au o ės: danguolė Mikulėnienė, anna s a ecka; žemėlapių komen a ų au o ės: ilga jansone, anna s a ecka, ima bace ičiū ė, as a Leskauskai ė; žemėlapių kompiu e inį a ian ą pa engė edmundas umpa. īga: La ijas uni e si ā es La iešu alodas ins i s, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009, 183 p. isbn 978-9984-742-49-6 Čia ap a iamasis p ospek as ieno a lasso bal ų kalbų y a, kaip daugiakalbiškas pa adinimas ai jau ma y i leidžia, la iškas-li auškas bend uomeninis da bas. A sakingai už ai piešia anna s a ecka iš ins i u o už la išką kalbą La ijos uni e si e o iga i danguolė Mikulėnienė iš ins i u o už lie u išką kalbą Vilniuje. jis y a čia apie ieną p obebandą, ku is bū inybę okio bend uomenės p ojek o nu ody i i galimybes u inio i ka og a inės ealiza imo nu ody i. a siž elgian į ai, kad lie u iškos i la iškos dialek os i munda ai dėl s anda inių kalbų į akos is labiau ni eliuojami, ai y a anieka išda ėjų, kad leksikas dialek ų bū ų dokumen uojamas i jų pasiski s ymas ka og a iškai aizduojamas. 188 ac a Linguis ica Li huanica LXX da enbasis des a lasses emiasi į lie u iškus i ch is iane schiLLe la iškus kalbacha lan us: Lie u ių kalbos a lasas (bd. 1: Leksika. Vilnius, 1977) (Lka), La iešu alodas dialek u a lan s (Leksika. īga, 1999) (LVda) aip pa į da enma e ial, ku is nuo ins i u o la iečiai kalba La ijos uni e si e o in iga i ins i u o li auische kalba in Vilnius už A lasą nuo Lingua um Eu opae (Lea) su ink as. šiems da ams pag indu y a apklausos, ku ios bu o a lik os nuo 1960ių me ų. inso a a sispindi į da gebo enes kalbos ka es dialek si ua ion an os pusės XX jah hunde s a spindi. nuosekliai iskalbė leidimas (le ų, li auisch, anglų) su eikia p o unde į edimą į p oblema iką. ji p asideda su apž algos a aizda imu Gy enamos i negy os bal inės kalbos (s. 1529), ku i pi miausia Bal ijos kalbų suski s ymą p is a o i ada išsamiai ypač į išnykusias bal ų kalbas: ku ish, semgallish, selish, al p eußish, jo wingish i schalauish įžengia. gy enančios kalbos Li auisch, Le isch i Le gallisch y a šioje ie oje palyginis umpai nag inėjamos. ai sek i apibūdinimas i klasi ikacija la ių (s. 2529) i lie u iškų dialek ų (s. 3034) aip pa apž alga apie geolinguis inių y imų ys ymąsi susijusią su la ių (s. 3539) i į lie u išką kalbą (s. 4044). į edimas baigiasi ab su ap ašymu kū imo p incipų ko ų i komen a ų (s. 4549) aip pa su aizda imu one inės ansk ipcijos p incipų la ių (s. 5053) i lie u iškų dialek ų (s. 5457). didelį aumą užima komen a a eil (s. 61134). komen a uose pa eikiami a i inkamamam žodynui ele an ūs e yma su jų ienelsakiais a i ikimais, ap ašomas jų papli imas, e imologizuojamas i palyginimo ma e ialas iš ki ų indoge manų kalbų, ku is daugiausia iš ilgo laiko a i inkamų e imologinių žodynų, . y. Lie u os e imologinio žodynų knygos E ns F aenkel, heidelbe g. 1955 La iešu e imologijos žodynas, . 1992 , pa eikiamas. į odymai iš is o inių leksikog a inių da bų i iš dialek ų papildo a aizda imą. Zuweilen, z.b. komen a e į s o ch, y a į mi ologinę eikšmę są okos įženg a. nuo s. 135 p isijungia de ka en eil an. šiam p iešinėjami y a apž algos žemėlapiai la ių (s. 137) i lie u iškų dialek ų (s. 139), ku iuose duomenų su enkimo aškai nu odomi. ko os y a kaip spal ingi ač symbolund plächenka es a ba kaip kombinacija abiejų, p iklausomai nuo aizduojamų san ykių, a lik os. aškų simbolka ose y a a i inkamai cen iniai duomenų inkimo aškai pažymė i, už plo ų ka es y a šie an aigių olių su duomenų inkimo aškų as e iaisp ospek ui y a 12 kalbinių koncep ų pasi ink a, pe ku ias u ė ų bū i apdeng as kuo pla esnis seman inis spek as. a ski ai y a ai: hiMMeL (le . mākonis, li . debesis), (bauM)WiP eL (le . (koka) galo ne, li . (medžio) i šūnė), WachoLde (le . paeglis/kadiķis, li . kadagys), K öTe (le . k upis, li . upūžė), aube (le . balodis, li . ka elis), eLdLe che (le . ci ulis, li . ie e sys), s o ch (le . s ā ķis, li . gand as), kohL Übe (le . kālis, li . g iež is), Win e Wei (le . Zen. (ziemas) k ieši, li . (žieminiai) k iečiai), ko nkas en (le . apci knis, li . a uodas), heuschobe (le . s i pa, li . s i a), schMied (le . kalējs, li . kal is). kiek ienas žemėlapis y a a i inkamos s anda dųkalbinės a i ik ies aip pa o og a inis iš aizda ka og a iniu aizduojamam kalbiniam koncep ui p iski as. pasi inkimas dokumen uoja šalia seman inės pla umo kalbinių konsep ų į ai o ę i sudė ingumą a s a y inų enomenų, Bal u alodu a lan s. P ospek s = Bal ų kalbų a lasas. P ospek as = A las o he Bal ic languages. A p ospec 189 ecenzijos e iews e, ku ios pe a i inkamą žemėlapį gali bū i išdės y os, a ida y i. / ik kaip punk symbolka e y a ko os į hiMMeL i s o ch su o muo os. šis ak as y a am aplinkybei skolingas, kad iems d iem ka oms pag indu esan ys da os pi miausiai susijungus su A las Lingua um Eu opae (aLe) bu o iškel os, už ku į bu o į pag indą padė as plačiai maschingesnis inklas iškėlimo aškų, aip kad isoglossen ne gali bū i iksliai nus a y i. šalia jau abiejų šalių dialek ka ose nea siž elg ų i bal ai pažymė ų e i o ijų didesnių mies ų (už Le and y a ai iga i dauga pils, už Li aueną Vilnius, kaunas, klaipėda, Šiauliai i Pane ežys) išlieka žemėlapiuose dėl ki aip kalbančių gy en ojų daugumų isa e i o ija į aka us nuo Vilniaus, aip pa e i o ijos į pie us nuo dauga pils aip pa pie aka ių i aka ų La gallen. p iešingai, y a adicijoje lie u iškos dialek ologijos lie u iškos kalbosgebie e i kalbossalės už Lie u os ibų p ie a aizda imo a siž elgimą ado. anhangą pagaliau bus duomenų inkimo aškų apž alga La ijos sp acha las (LVda) (s. 167169) i Lie u os sp acha las (Lka) (s. 170177), li e a ū os (s. 177182) i abku zinių są ašas (p. 183) minė a. ku iems pe adap aciją a s a ymo galimybių sąskai a u i bū i pada y a. aip p ezen uoja p ospek as žemėlapį į Win e WeiZen kaip plächenka ą, ku i į aizda imą paski s ymo abiejų e yma lie u iškoje i la iškoje kalbos e i o ijoje su d iem spal omis iškomma, ačiau le . pū i/pūi, li . pū ai už Ku landijoje kalbamas la ių dialek us i kele ą salų Li land i Le gallen aip pa už e i o ijas aka und no džemai inių dialek ų in Li auen, le . (ziemas) k ieši, li . (žieminiai) k iečiai už likusią la išką i li aušką kalbos e i o iją aikoma. panašiai mažą sudė ingumą odo žemėlapis pe planuo a ac a Linguis ica Li huanica LXX aube, ku i į aizda imą abiejų e yma (le . baluodis/li . ch is iane schiLLe balandis už isą la ių kalbų e i o iją i žemai ines dialek us Lie u oje, li . ka elis už aukš ai inę kalbų e i o iją Lie u oje) aip pa kaip d iejų spal ų plo ų ka a, ku ioje papildomai sch a inamas miš iam ka elis-balbal ka u su aukš ai iniu kalbų e i o ijomis i žemai inė kalba. ki oje sudė ingumo skalos gale įsi ink i y a žemėlapis į heuschobe , ku i kaip kombinuo os plächenund punk symbolka e ykdoma, ku ioje plėščiai aš uoniose spal ose i a bnuancen aip pa 18 punk symbole naudojami. plächenka en a ba in combina ion wi h punk symbolda s ellung pa ody i in sp acha lan en he p ägnan es e g aphic ep esen a ion. aigi bū ų no ima, kad iki šiol ik aškų simbolo pa odyme ykdy os ko os, ku ios bu o pa eng os an duomenų iš A las Lingua um Eu opae (aLe) pag indo, bū ų papildy os, kad bū ų galima papildy i nu odymus iš ūks amų iškėlimo aškų, aigi pe spek y iai aip pa ka oms į šias kalbines koncepcijas bū ų įmanoma ealizuo i kaip plo ų žemėlapį a ba kombinuo ą plo ų žemėlapį. žiū in p ospek yje p is a y us pi muosius i ezul a us bend ada bia imo la ių i lie u iškų dialek ologų a eina g ei ai p ie o i ezul a o, kad oks bend uomenės p ojek as jau seniai bu o pe i šinis. Z a, y a p ojek ui pag indžian ys ienelsakliniai sp acha lan en Lka i LVda dialek ologams i kalbos ys y ojams da šiandien s a bios, neįkainojamos padėjimo p iemonės, ačiau leidžia ik p is a ymas lie u iško i la iško da enma e ialų ienoje žemėlapyje apie sienos pe žengiančius isoglossams už a ski as e yma kalbos e ybės izualiza imą. daneben ampa apie šį būdą aizda imo aip pa išpa eigojimai iš kalboskon ak as ap ikamas, kaip pa yzdžiui į žemėlapį į schMied, ku ie sla ų lehnwo es li . ka õlius/ka õlis < poln. kowal, bal uss. ka al į o iginalią, sienos pe žengiančią išpli imo e i o iją už kal is dokumen uo a. dėl nuosekliai isakalbės išleidimo a siskleidžia A las ienam dideliam naudo ojų apsk ičiui. g a inio a aizda imo ūšis ap iboja šiuos, kaip anks esni sp acha lan en Lka i LVda, ne ik į kalbos ys y ojus, be leidžia aip pa moky ojams i mokiniams kaip i ki iems ling is iniams laikams didelių naudos iš o auk i. esamasis bandas y a ne ik naudingas, be i ipog a iniu požiū iu labai pa auklus knyga, už ku io kū imą į ody oje adicijoje lie u iško knygkuns o a sakingas lie u iškas knygküns ininkas al onsas Ž ilius. y a p ojek as bal ų sp acha lasses pagal leidėjus už 500 kalbines koncep es. ai žada šalia ienos palyginus su bishe- Bal u alodu a lan s. P ospek s = Bal ų kalbų a lasas. P ospek as = A las o he Bal ic languages. A p ospec 191 ecenzijos e iews igen e e encinių da bų abiejų kalbų, dem Lka i LVda, naudo ojams d augiškesnę p äsen a ion kalbos duomenų daug ka ų naujus pažįs imus už kalbų is o iją bal ų kalbų. lieka no ė i, kad šis ambicingas p ojek as gali bū i ęsiamas i šiam p ospek ui da daug omų sek i. Į eik a 2014 m. gegužės 21 d. ch is iane schiLLe Humbold -Uni e si ä zu Be lin ins i u as už okiečių kalbą i linguis iką Un e den Linden 6, D-10099 Be lin, Vokie ija [email p o ec ed]