176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
SIMONA VYNIAUTAITĖ
L'is i u o delle lingue Lie u ių
Le linee di ice che scien i iche: geoling is ica,
diale ologia, socioling is ica.
SKUODO APYLINKI
ŽEMAIČI KALBINS
NUTSTATIONE
Language A i udes o Samogi ians
in Skuodas Dis ic
ANOTATIA
A icoli analizza i Skuõdo apylinkių žemaičių kalbinės nuos a os na i osios a mės i
a miakalbių žmonių e inimas. Analizie applica o gene end i o ina is modelis, i elan e
di e si plo mes di alu azione a mės idealo, neiš eniamybės, limi o umo. Mos a e a mie
alu azioni e na i a lingua conce i, psicologico peculia i à possibili in e connessioni.
ESMINIAI VODŽIAI: siau ės žemaičiai elšiškiai, kalbinės nuos a os, a mė, bend inė
kalba, sa imonė.
ANNOTATION
The a icle analyzes he language a i udes o Samogi ians in Skuodas dis ic , namely he
na i e dialec s and he e alua ion o people speaking a dialec . The b oad-b ush inomial
model is applied in he analysis which helps o un eil di e en dimensions o dialec
e alua ion, such as ideal, ine i abili y, limi a ion. The analysis p esen s he concep ions o
dialec e alua ion and na i e language as well as he possible connec ions o psychological
dis inc ion.
KEYWORDS: No he n Samogi ians o Telšiai, language a i udes, dialec ,
s anda d language, sel -awa eness.
A icoli A icles / 177
Skuodo apylinkių žemaičių kalbinės nuos a os
1. ĮVADAS
Il signi ica o dei Te mini nel mondo a uale, socie à può esse e pe cepi a mol o a iamen e.
L'a e mazione che a mė è icchezza, e i à, una pa e, semb a (a odė) di pe sé
comp ensibile e di icilmen e nuginčy ina cosa, pe ò al a pa e, non semp e e non a u i. XXI a.,
come cos an emen e cangian e mode na ecnologia, epme ia della globalizzazione, al ibili à e
a i udini di e si o è, i lo o cambiamen i di en a nones ebinančiu enominiu. Ciò ha in luenza sia
a o i es e ni, sia de e mina i psicologie della socie à, compo seno cambiamen i. Il a o che
kin a e pa la u e le sue emmaini. Ta mių paki imai (į ykę bei yks an ys) ne e ai
a o a miniai da iniai (geolek ai, egiolek ai), neg yna, ne ik a a minė kalba o bend inės kalbos
do blogybė – i didesnė negu bend inės kalbos ki imas, o yškėjan ys naujieji
pokyčių laikimas na u aliu p ocesu, o abiejų p ocesų ideologijos, pe spek y os pasi inkimu.
šios blogybės pada inys. Ta mės pokyčių e inimas kaip ėjimas mi ies link,
So olinea che la p ospe i a geoling is is ica è o imis ina e įsakmina ideologia dello s iluppo
p ipažinimas neiš engiamais, be ne pabaigą žyminčiais eiškiniais, susijęs su
(Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014b: 36). Ideologijų inci oje signi ica i o imane ( ik p obabilmen e e
anco a signi ican e) ques ione, quan o impo an e a mė ai consuma o i o dina i, o in gene ale
essa impo an e nello s olgimen mu imu. Pe ques a agione s udiando a me semp e più
equen emen e iene conside a o in aspe o le disposizioni linguis iche (plg. Vaicekauskienė,
Saus e de 2012; Kliukienė 2010; Ramonienė 2013), pe ché il pun o di is a dei consuma o i della
lingua, la alu azione è un a o e signi ica i o e pe sino indispensabile (plg. Mikulėnienė 2015:
103), i le endo abbas anza bene la si uazione esi a a e ciò, come ques a si uazione può
cambia e in u u o. Il signi ica o delle lingbiche disposizioni si in a ede e pa lando di po enziale
di sop a i enza esse sono uno dei a o i, assicu an i i i i i à, con is inumà a mian
(Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė e k . 2014: 130). In ques o caso le disposizioni comp endono non
solo come un ce o psicologico, ma e come uncinis eiškinys. Ti i scel o Skuõdo k aš as, che è
una delle Žemai ijos locali à, appa enen i egiono b anduoliui (plačiau ž . Pe ulis 2005: 168). A
causa di ques a agione i esiden i si con addis ingue bene più o e žemai iškąja sa imone,
glaudžiais sai ais a iden i à e na osios luogo. Impo an e e il a o che k aš as non è pa ibio
con alš aičių a me sanki oje, pe la quale a mę do ebbe a a e già come pe einamąją. Al
con a io, Skuõdo ci cosc inkė, nelle quali esp essa ia cos ie o zemaičių e cosidde i elšiškių
one inių, g amma icali ca a e is iche inc oci (Gi denis 2012: 13), da conside a si una delle più
app esen a i e linguis ico codo1 sa ininkių zemaičių a mės a ea (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a:
262). Skuõdo, come 1 Si Po ima assegn Skuõdo geolek ą smulkesnį a minį da inio, i o oso s ip ių
adicinių šnek ų pag indu (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a: 260).
SIMONA VYNIAUTAITĖ
178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV mol o bene man enikusio a minę lingua la
ci à, s a us, con e ma e al i da i di ice che2 178 Ac a Linguis ica Li huanica
LXXV Ri iene, che solida ondazione linguis ica di ques o k ais o e appa enenza
al b anduoli della egione Žemai ija ha in luenza non solo alle s esse popolazioni
mondialeziu ai o manie ai, ma e alle lingbinesse disposizioni.
1 PAV. Pun i
Obie i o, compi i, me odi, ma e iale. Lo scopo di ques o a icolo išsiaišžmones. U ilizzandosi il p oge o
kin i, kaip Skuõdo apylinkių žemaičiai e ina gim ąją a mę i a miakalbius
dell'Is i u o della lingua Li uania 20102013 m. e e ua o Šiuolaikiniai geoling is ikos y kimiai Lie u oje:
op imizacija punk ų inklo i in e ak i ija a minės in o macijos sklaida (plačiau ž . www. a mes.l )
duomenimis (pa eik audio anke ės, 579), che sono i luoghi di sal agua dia dell'is i u o della lingua Li uania ui Ke
Lie u ių Viñja (je Sklia, 13), Sėdė, Šá kės (30), Yūkės (30), Lūkės (je Pãluknės, 38) (Moskai, 40) (ž . 1). Residen i.
a chy e. Apklaus i Lie u ių kalbos a laso punk ų, p iklausančių Skuõdo k aš-
Im į cos i uisce anziani (41; 72 pe cen o), mediu ine (10; 17,5 pe cen o) e Secondo disposizioni del p oge o
jaunesniąja gene azione sono conside a e pe sone ino a 30 m., mediu ine 3149 m., anzianija 50 m. e anziani.
L'is uzione dei p oponen i è piu os o a iega a: iniziale (16; 27%), ele a o (14; 25%)), non ini o medio (10; 18%),
jaunesniosios (6; 10,5 p oc.) ka ų esponden ai, iš ku ių 45 mo e ys i 12 y ų.
ele esniso (7; 12%), p o essionale (6; 11%), medio (4; 7%). Poiché iene u ilizza o u o il ma e iale accol o da
pun i, il nume o dei con ibu o i in e mini di e à, sesso, is uzione non è uni o me. In alcuni casi
conside s oma ques i 2 P oge i Kalbų a ojimas i au inė apa ybė Lie u os mies uose i
Socioling is inis Lie u os žemėlapis: mies ai i mies eliai (ž . Mies ai i kalbos 2. Socioling is inis Lie u os
žemėlapis), e nologo Pe o socioling is inių kin amųjų į akos galimybė. È p e edibile che so o al e
imi azioni, e i isul a i po ebbe o esse e di e si. Siekian isanalizza e a mie alu azioni e discu e e
possibili in e connessioni con mo osios lingua concupa a, u ilizzaamasi desc i omuoju anali iniu e
in e p e azione me odii, emiamasi e nologijos, e nopsichologijos da i delle ice che.
Kalniaus ice ca (2012: 331332).
A icoli 179 A icle /
Skuodo apylinkių žemaičių kalbinės nuos a os
2.MS VALUATIONI
Poziū is in a mę un signi ica i o aspe o. So olinea che c'è cambiamen o non
solo di a mie, ma anche l'a eggiamen o in a minį discu są (Aliūkai ė 2011: 11).
Pe ques o i e mini alo e può esse e pe cepi o di e samen e negu p ima (pa y
Misalnya, so ie mečiu). Uno delle a ian i, quando pa eiki o i di e amen e
alu a ano a mę esp imendo la p op ia opinione o no ò, accen a o, cosa più
spesso pensano al i, quale opinione si o ma a. Un'al a possibili à isol e e,
quale app occio a a mia, è non la s essa a mia di e a alu azione, ma opinione
su a mialmen e pa lando uomo. Si i iene che i ybingezza del codice linguino, la
agione di sop a i enza più a idamamen e può i ela e associazioni con lui
us ojančiais pa la o i che s esso codice alu azioni (Ramonienė 2013: 7), in al e
pa ole, signi ica i e nesąmoningosios disposizioni. Tu a ia, come sos iene Dai a
Aliūkai ė, anco a più iusci o modello è, quando engono s udia e e consciousingose, e nonąmoningosios disposizioni (2013b: 224).
I ques iona i3 sono s a i da i alcune possibili desc izioni di uomo pa licialmen e:
kaimie is, menkai is u inęs, anziani e à, ispbian e na ąją a mę, pa odėl
io iškai nusi eikęs. Pa eikėjai aip pa nu odė i ki okius a ian us, apibūdinan-
čius a miškai kalban įjį. Kai ku ie esponden ai išsakė po kelis apibūdinimus,
ipo a i ispos e, e non nume o dei esponden ų. Poiché sogge i s udia i (come e
in gene ale popolazione nei pun i analizza i) non ci sono mol i, nume o di ispos e non
è piccolo. Piegė a che a ms non sida o meno, se è i ale in uno, e non, pe esempio,
in sei (čia sceglie e condizionii nume ici) pun i. Geoling is inė e ė, ski čių eikšmė
imane la s essa (Aliūkai ė, Bakšienė, meno, se di e isce lo dichia an i di pe sone e
Ja osla ienė i k . 2014: 182). Galima eig i, jog požiū io aip pa nepasida o
ispos e nume o. Le p incipali e possibili endenze in sos anza i lesse.
Ta mialmen e pa lan i o umane desc izioni e i lo o nume o ipo a i 1 abella.
Nu ody a, quan o ci sono ispos e da ecchi (V ), idu ine (Vd), jaunesniosios (J)
ol e pa eikėjų. 3 Pa yzdį c . h p://www. a mes.l /index_meniu.php?id=5
SIMONA VYNIAUTAITĖ
180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
Da ques e desc izioni spicca e p incipali pi o iche dela ma, che
cos i uiscono di e si plo mes: Idealas
Inisie i ami à
Ribo uma
Apibūdinimų a ibuizione plo mėms non è neginčy inas, è piu os o condizionale,
dipenden e dalla in e p e azione. Ques o è un ce o sommede i o ina is modelis4,
cui si può i e i e analizzando la comp ensione e alo e della lingua dei consuma o i.
1 LENTEL. A eggiu i in e miicamen e pa lando uomo di
Appa ìdinamen o
Ge bian is la a mę
Taip
Pa io icamen e
acos a ęs
Kaimie is
Taip
Vy esnio amžiaus
c esciu o Tis o zemai is Taip p igimęs
Žemai is
nus ima o Besilaikan e di adizioni
na e G ynak aujis žemai is
Ki aip non può
esse e Ki aip non può pa la e
Menkai is ui o
P o inga uomo
Reikia ispe a e la
p op ia a mę Reikia puoselė i la p op ia lingua
Riaccesso in ale ambien e
Uomo, che ama il suo a mú
Nume o di
ispos e
13 9 8 7 6 4 1 1 - 1 1 - 1 - 1 1 - 1 Vd 4
2 2 2 1 - 1 - 1 - - - - - 1 - J2 2 2 1 1 - - -
- - - 1 - - - -
Iš
iso 19 13 12 10 853221111111111
Pe cen ai 23 15 14 12 10 642211111111
2.1. Ta mė idealas Šią plo mę cos i uisce ispe i, pa io izmo e adizione. Ta mės,
a mialmen e pa lan i uomo iden i icazione con ali es imenimi lemia o può 4 Iį sa ebbe possibile
lega e con uni e salias s u u a simbolica Modello di Albe o del Mondo, imp emminančiu Mondo
da ną, a ką (plačiau z . Čepienė 2014: 57). In sos anza e qui esis en i pa i cos i uiscono, si può
di e, linguini disposizioni da ną, pe ché i le e u i is (sąlygiškas) plo mes: posi i a (idealo),
neu alią (neiš engiamybės) e nega i a ( ibo umo). Il a o che nonegisis ia in u i i se o i di
consumo, anco a non signi ica a mie (is)discimio o pa icola men e ca i e si uazioni.
ien ik idealo plo mė, . y. šiuo a eju nė a ik eigiamo požiū io į a mę i šim ap ocen inio jos

S aipsniai / A icles 181
Skuodo apylinkių žemaičių kalbinės nuos a os
de e min i impo anza a mės alla sua consuma o e, i ybingumą, ęs inumą.
Un ce o senso in un ce o senso a s o a imas plo mei è e p op i delle pe sone
consape ole scel a. Pe ques e agioni dėmenis si può pe cepi e come
cos i uen i abbas anza pe e o o p ossimo idealà modelì.
Rispegno. La maggio pa e delle ol e (19) pa eikėjai a mialmen e pa lando uomo
ca a e izza o come ispebian e a mę. Respe o p op ia a me, l'au o i à a mia è
essenzialmen e i enu a p es ižiškumu (Kliukienė 2014: 7). Quindi, anche se di e amen e non
si dice, u a ia si e ince che a mė è conside a a mol o p es igiška5. Ques a desc izione
più spesso menziona o anco a e di al i app esen an i di pun i dei mon aici se en ionali
(plg. Pab ėža 2013: 5). Respe o è conside a a impo an iia e ybe, gene almen e ispe a i
mol o signi ica i e cose. Si può a e ma e che anche e manando a mę p esen e non isu la
degama usa e, es e ine senso nelabai g ažią, ją bisolu app ezza e, p egiin i, plg.: (1) žėnā, a
lie u iu kalba a jau uoki eik kāpin , uo, žėnā, a žemai iu kalba dėdlē š aka ī , be mums
ana ge a ės ėik ī [K. M., m., 79 m., V6.] Anche se in ques o caso eme gisce comun inè lingua
come conce o di codice linguino p es igiiskissimo, nondimeno a mė è conside a a
psicologicamen e più icino, miglio u codice linguino. L'uomo, pa lando a miosamen e, anche
di en a degno di ispe o e, al con a io, in galinčius pa la e a miškai, ma nekalbančius o
užmi šusius a mę le pe sone ega dima abbas anza nega i amen e: (2) Tuoks kap
izpoikėms a uoda. Pa ažiou a žemai is kuoks s udėn s ėš Vėlniaus, Kauna, già so
sa ėškēs già p aded šnekie ė a li e a ū ėška kalba ė , žėnuok, mon nedėdėlē pa ink,
kažkāp, aha, uoks ėšdėdoms a uoda d elk ėš anuo. [L. Š., m., 52 m., Y.] (3) Ka ēp pasėklausā
žmuogos, ka o žėnā, ka ons gal žemai ėškā šnekie ė ė nešnek, a no mon ēp biški keis ā
a uoda ėš ėk ūju, nes jego ėšema ži iu esam, a galem ė šnekie ė žemai ėškā. [G. P., m., 24
a., M.]
(4) Mon e en dabā pėk om, ī i pas mūsa, ko , sakīsio, ī s esso žemai is kaima ėdu ie
banda cambiis ė. <…>. Ta ī ėi as, ko o hai kė ēp okou ėis, ko o hai bėnd au-
ėis, be jego aš kaimė sosė ėksio – mon nesop on amā, mon ėš ėk ūju nesop on amā.
[D. Č., m., 45 anni, K.]
(5) Ta cos ėn kė čious ai pa žiuosiu, ques o io...? Joukas ėš kė s kė a paskiau. No ka ēp
ī . [J. J., m., 83 anni, V.]
5
Gi en oja sondaggio ha mos a o che zemaičių a mė Skuodè è conside a a p es ižiškiausia
(Kliukienė 2014: 7). So olinea che appe as p es ižas è necessa ia, che bend inė lingua
(s anda iniai a ian i) osse conside a a simbolo della nazionale in e o (ž . Aue 2011: 486). In
ques o caso a mės p es ižas lemia o può de e mina e la sua enimen o au ische pa e, . y.
zemaičių, simboliu. Tu a ia, P. Kalniaus a e mando, in gene ale maggio anza di u i Žemai ijos
p es ižinę, nes bend inė kalba suku a aukš aičių a mės pag indu (2012: 322).
loco ių žemaičių mano suo a mę esan ne6 Lauž iniuose skliaus ose indic hankėjų iniziali, ly is
žius, ie o ė (Y. – Ylakiai , K. – Ke iai, L. – Lùknės, M. – Mósėdis, S. – Skuõdas, Š. – Šá kė,
(m. mo e is, . y as), amV. Vižañčiai).
SIMONA VYNIAUTAITĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
(6) Jug ī qui uokiū panieliu, ka uos ėšsėgal uo ė p aded šnekie ė bėnd ėnė kalbo
gī endami Žemai ijuo a joukas ėsė. <…>. Pad ei mino e, ka ėšgė s , a ėk ā ka joukas.
[G. L., m., 19 anni, Y.]
(7) Jug ka p adie umi dabā ne ėš šiuo ne ėš uo p adie umi aukš ai ėškā okou ėis, ėsė
aplinkou sakī om, che qui kap bal a a na a sė ada kažkuoki. [J. M., m., 72 m., V.] Mon
a uoda, no joukingā ėik me u p agī enės kuokiuo Žemai ijuo a ko nuo s ė o
nebemuokie ė sa a gim uosės kalbuos, no i gi ēp... <...>. (8) Non penso che possa zamė š ė
p op ia na uosesa pa buos pa qualche us mienesius o anni, ės ėik a siminsi. [B. P., m.,
18 anni, K.]
Nonalbamen o a mialmen e pe cepi o come a oganza, pasipū imo, queis umo ap aška.
Tale compo amen o p o oca abbia o iso. Pab ėž ina, che ai app esen an i di u e
le gene azioni ques o non è acce abile. P incipale codice linguis ico iene conside a a
p ecisamen e a mė, e il suo non ojimo memb o della comuni à quasi sepa ia, egli
esco e dal soli o adizionale comuni à sis ema, i. i. di en a lyg non suo o almeno un
al o (s i conce o uni e salioje sa ass e imas opoziciji occupa il pos o in e pinę
(Unuko ičius 2014: 192193). La signi icanza del linguaggio ce cando (sa i)iden i icazione,
(ne)buo imen o suo es yškėjo e da un 1999 m. ykusios indagine, pe ché zemaičių kalbos
nemokėjimas žmogų eliminia iš žemaičių a po (Pakalniškis 2001: 207). Il linguaggio sa ebbe
possibile assomiglia e a e siš inės (in alcuni casi e sa ano iškos) iniciazione dėmeniui
man i esis endo kalbinę an iiniciację. Ques o con e me ebbe e P. Kalniaus desc i a
si uazione, quando gio ane žemai ė a e mò nonan i žemai ė, pe ché già nonekalban i
žemai iškai (nekalbė i p adėjo s udijuodama Klaipėdoje) (2012: 310). Il linguino uscimen o
in ques o caso condiziona e apa ybinio. Esis a e al a opinione, quando a ku anco a
mės ne a ojimas sie inas su įp a imu a o i bend inę kalbą. Tokiu a eju sun-
pa la e a miškai, plg.: (9) Žmuogos ės ėik ou ons, kė ė nu ī a iki aka a šnek so sa a
bėnd amuokslēs ė ip on , sa ai ė, mienesi, me us gī en ė ėskas [V. B., m., 44 m., Y.]. Si
può a e ma e che ques a opinione esclusi a, pe ché spesso si gua da c i icamen e in
a mės non ojimą nel p op io ambien e. Impo an e è anche il a o che
l'a eggiamen o non è comple amen e adicali igua do alla lingua comune inese in
de e mina i luoghi, in si uazioni essa è conside a a acce abile, a o ina (ž . 2 abelę).
Con ispe o do ebbe si lega i e samp a à, che a mė ques o e i à, e non igno a iki ų
mo, šaipymosi a ki ų neigiamų eiškinių objek as. A si anda pas ebėjimų apie
(nežemaičių) pašaipas, žemaičių a mės ne alymą, p z.: (10) Lie u iu kalba ein pu ėsa
Lie o a, uo žemai ėškā anėi ėn nemiegs dėdlē žemai iu, anėi īčiuojės ėšema žemui iu.
<…>. Juge ie bo a ėn ėskuo: ė dzūku, ė aukš ai iu, ė žemai iu ėš ėsuos Lie u uos
bo a. So ėsās lie o ėškā lioubam šnekie ė, ik ā že ī ė, può žemai ėškā appa okou ė. Ma
mai ē sa a a pė, jau ka susi inksem, ēp lėng iau palėks, kad neb ēk lėižo ė belunks-
già ik à sua ae, uo ēp già, uo ka ne ujau p adies žemai is kuku is ujau pa p adies
īčiuo ėis non iusciejė. Ei, quei uokės, puok īpē uokėi ī , uokės madas, che ēk
A icoli A icles 183 /
Skuodo apylinkių žemaičių kalbinės nuos a os
auk ė pa dun i, ė auk kė s kė a. ė us dzūkus auk pa dun i, ė us žemai ius
auk pa dun i p iekabiu a ond ėsėms, kas nuo . [V. G., ., 85 a., L.]
(11) Ē, zemai iu nieks nei e ėn, p adiek šnekie ė... Vuo aukš ai ems nonink, ka siamo
zemai ē. <…>. Ma, dico, aukš ai ē zemai iu nekėn , Gesù Ma ėjė, īpač Kauns ma ėjė. Ēk o,
dico, ma ėjė oi. Žemai ėškā lioubam pa em ė, ėi s a ībininkā cosa sagė e? Jo, noi
abbiamo de ome, ma, dico, oi capi e e. Žemai ē, Gesù Ma ėjė! [M. R., ., 51 m., Š.] (12) Žėnā,
bu ėš a ės ėšsėjouks ėsė, ka o ėn [Klaipėdoje] okousīs ēp žemai ėškā.
[K. M., m., 79 a., V.]
Ques o a eggiamen o può esse e comp eso come oppog sens ia eazione, un po' esage a a
čiojimosi, neapykan os e inimą. Kalbos ski ingumas, a si andan is nesup a-
y imas p o oca me a igba o iso e o se non necessa iamen e pik ą (plg. mediancazione
impo anza s e eo ipizzando, quando al i a ibui i a ibu i sono in esi come denig azione
(Go lieb 2006: 3). Tu a ia ale sensibil i à dei žemaici7 indica il lo o a mie p egiamen o, pašaipų
ne ole a imą, pe ché a mė pe cepi a come mol o impo an e cosa, na oji lingua. Anche,
secondo P. Kalniaus, può esse e, che sche ipymasis ha ondamen o: <...> un ce o p essione
žemaičių a mei ul e io men e imane ją maggio men e ėmė olle a e solo in elligen ija
Li uania. Le eazioni degli al i is i (especialmen e nessini dei pubblici s oksnių) si può di e, sono
poco cambia i žemai iškam kalbėjimui essi con inuano a imane e non i in ole an iški (2012: 321).
È p e edibile che la eazione nega i a i le a e p eceden i non pa icola men e posi i a
a eggiamen o in a mes, o, pa eikėjo pa olechie pa lando, ques o è semplicemen e p iekabių
ieškojimas. In gene ale non a amen e accade che in žemaičius sia gua da o come in quan o
oppo mol i e nocen iškus pe sone au ine, kūl ū ines, is o ine, kalbines sa as ies
pe manen iinius yškin ojus. Men epuò žemaičiams ale c i ica semb a abbas anza o agauli,
inscindibile non alu azione, sche ipimasi. Ques o si può in e p e a e come una ce a
con apposizione, ensione zauomazgą, ma si può pe cepi e e come alcuni al i nepik ybinį
nesup a imen o, di e enzi cul u ali e gioi i che essi esis en i XX a. bei XXI a. inizio. Analoghi
e aici osse azioni su lo o e la lo o a miga non alicazione za issa a spedizione Skuõdo,
Šiaulių e Pãne ėžio dis e i. Sos iene, che con op iecia a zemaičių e aukš aičių, che
de inisce žemai išką apa umą, è con op iemas in al e Lie u os ie o ėse, g andiusi in ci à.
Žemaičiai, la lo o a mė pe cepi a già non come pašaipų ogge o, ma pasidžiauga a,
šos a p lenkų i lie u ių iesioginė analogija (plačiau ž . Čepai ienė 2001: 91).
Esama i p iešingos nuomonės, kad y a didelis Žemai ijos i žemaičių palaiky-
posi i amen e u o ques o iene alu a o: (13) nuo s ākā, ka ėš ažia a i Vėlnio muoki ėis, a
dice, ka pasakiau ėš 7 Psichologico s udi dimos è, che žemaičiai in gene ale è jau esni negu
aukš aičiai (Bliumas
2000: 59).
SIMONA VYNIAUTAITĖ
184 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV Žemai ėjės ėk ā uos ne Die as esi. No, a
uoks Žemai ėjės palaikīms ī ū uokiū, kažkāp ēp a paga bē [L. P., m., 44 m., M.].
Non si possono ige a e le assunzioni che mol o dipende non solo dal conce o, che è
įžeidu, pašaipu, ma e da di e en i pe sone pa i čių, išgy en ų si uacijų o in gene ale
polinkio įž elg i
eigiamus a neigiamus dalykus.
F a pa eikėjų ispos e es ykkėjo e upu ėlì un al o aspe o di ispe o.
Pab ėžiamas s esso uomo nascenimen o, pe ché lui non semplicemen e moka, può
pa la e a miosamen e, ma ques o a da ispe o. Una ol a menziona o mol o simile
desc izione […] bisogna ispe a e il p op io a mę. Appibùdina o non an o
consuma o e a mia, ma di e amen e de oema, con e ma o, che a mia è degna di
ispe o, è cu aimas cosa. Anche se a mialmen e pa lančio umano, la s essa a mia
associazione con ispe o è più equen e di u i i desc i ú imen i, nonos an e
posi i a e con a iamen e: (14) io non penso, che lingua ēkkāp kažb ė ipa ingā. Nē. Kalba
ī skė a iz eikš ė, ne anā paga buos ēk, ne... Aiškē, ū keiksmažuodžiu a ėk ā ī ,
niekam nie ga bie anū a uo ė, ma okou ėis a mėškā, che aš ge bio kalba, kažkāp
eidmainėškā skomb, nemanau [G. J., m., 38 m., Y.]. Si può a e p elaidà, che pa la ( a mė),
il suo uso in ques o caso deidealizuojamo, comp endamo come pu ai p a ico ca a e e
a en e eiškinys. Paga ba più sie ina con la cul u a della lingua, ad esempio,
keiksmažodžių ne a ojimu. Con ales àmi s e amen e co ela o un al o desc i o
uomo, aman e la sua a mę. Meilė, come e ispe oba, è anche una delle maggio i
al ibili à, quindi lo o enendoci l'uomo pe cepi o es emamen e posi i amen e. Toks
pa la o ej alu an e e p egiinan e a mę.
Pa io ismo. An as dėmio, cos i uen e l'idealiąją plo mę, è pa io iškas nusi eikim. In o ale
ci sono 12 ali ispos e. Pa lazione a mialmen e pe cepi o come pa e del pa io izmo.
Va o i a mę signi ica insieme ama e, ispe a e il p op io k aš ą, esse e de e minyžusiam
pe lui (i gim osios kalbos) mol o a e, sac io is. Tale app occio sie ina con au ine sa imone,
pe ché 39 (68 pe cen o) pa eikėjai indicò esą žemaičiai (o ialioji au ybė lie u ių), così come
maggio anza (43; 75 pe cen o) gim ąja kalba laiko i žemaičių a mę. Gim oji lingua pa eikėjų
sąsiėje associa ujasi con pa io izmo, quindi ques o a ima samp a i, che lingua una delle più
impo an i pa i della nazione. Sos ene a che essenzialmen e la lingua cos i uisce comuni à
(Ga e , Coupland, Williams 2003: 12), è un essenziale segno di iden i à (Račiūnai ė-Vyčinienė
2014: iiden i icazione e sepa azione dai nežemaičiai più impo an e indica o e non abi azione
223). Šį eiginį pa i ina i žemaičių si uacija: „daba iniams žemaičiams sa-
e i o iale, non menoma his o ická Žemai ija, ma al a lingua (diale as) (Kalnius 2012: 405).
En ambi i casi p ecisamen e lingua comp endu a come p incipale indica o e iden i à. T upu į
al e opinioni si man engono in anco a un al o s udio lingua pe cepi a caso dei žemaičių come
al secondo pos o si ua o e iden i à ma can e a o e, e più impo an e conside a o luogo di
nasci a (Čepai ienė 2001: 190). Ciò, che la lingua di en a un impo an e a o e pe cepi e
nazionali à, ale in e aja possibile e codice ampiamen e u ilizza o. Tokį il passamen o al
consumo a mia si può lega e e con l'e à, quando paūgėję bambini ims pa la e a miškai.
A icoli A icles 191 /
Skuodo apylinkių žemaičių kalbinės nuos a os
P igimimas. Due ol e menziona o innasimo. Ta mę u ilizzan e uomo in ques o caso pe cepi o
già nascendo acquisi o a minį disco so. In al e pa ole, se sei na o a mialmen e schiaccian e
in amiglia o e ambien e, ine i abilmen e s esso pa le ai anche a mialmen e. Fo se dalla
nasci a l'uomo già a si obbliga o pa la e a miosamen e, gli così des ina a. Ques o cambia e
è quasi impossibile, pe ché l'uso della a mė eguago non i iamybe a mė è conside a a
a ališku eiškiniu. Quindi con la nasci a acquisi o enominskios pe cepi o come noneccin an e
(panašì come s a iškosios caso di ambien e). Pe ques a agione il non ojimen o a mia
semb a comple amen e incomp ensibile e ingius i ica o, che solle a pas icciamen o (plg. 28, 19
ci azione). Ques a opinione sie ųsi con po ol a menė i desc i i imen i al imen i non può
esse e e al imen i non può pa la e. Secondo pun o più succonk e izza o, indica o il disco so.
Una pa e, l'app occio po ebbe appa i e abbas anza adicali, pe ché en a izza o solo l'unico
a ian e pa lamen o a mė, a bend inė lingua a si nep ipažįs ama, nonsuokiama come
possibile e de ama. Se una pe sona sa a miamen e, egli così e obblig pa la e, in ques o caso
žemai is ha schnekė i žemai iškai (plg. 16 ci a ą). D'al a pa e, ques o non do ebbe lega e
con adicalismo. Tali pensie i indicano la consue udine a mia (a e mina già menziona a a à
su ques o), la sua pe cezione come mad osios di lingua. Nonalimen o al imen i pa la e anco a
si può capi e e come di icol à usa e bend inée lingua, pe ché signi ica i amen e semp čiau,
più acilmen e, na u almen e pa la e gim ąja a me. Non solo più legge o, ma e since žiau,
pe ché p ecisamen e since žumą, semplici à (o mancanza di ques i sa ybių) no a e pa eikėjai,
ecc.: (28) Jau pa em ī pap as iau okou ėis, o nuošė diau okoujīs, pap as iau. O che già sei
ismuokės kalba, già kažkāp ės ėik ėi žuodē ligu ne ėi žuodē, ligu a lingua non a lingua, ligu
mancaks kažkuo. [Ž. V., ., 23 m., S.] (29) Qui muokīkluo, pa izdžiou, so ākās, a qui ka dė bo so
ākās, no secondo pedagogiką do ebbe pa la e egola men e lie u iškai. No bu cink ė
ėskas, ė ākā pa is. kė ēp inizia bėnd au ė, ka žemai ėškā, pe ché anėi a sa ės a
žemai ėškā okoujės. p adedi bėnd au ė, kė ēp ė so anās sosė a ė gali, neb ēk ba ėis,
nebie ū pīk iu. Jego ka as nuo s ėn p adiejė sios ė ėn, pasakē kū nuo s upūžė žaliuoji,
ka au subinie dun is išdīg om a dā kas, no aš čia a p ki ko, ēp nesakau, no, bu no kažkū
uokė pasakā žemai ėškā, ė as ožākska ons kap sa s žmuogos ī . [V. M., ., 31 m., S.] (30)
Tēp maluonē, maluonē, che isgi s i a kū nuo in ās ėi seimūnā, ka ās ėn ko ėns kė s ėn
žemai ėškā kū pasaka. Tēp ge ā on šė dėis uods già o žemai is esi. Oppu e ėš ū a is u
žėnā, ka o žemai is, ēp mon ge ā on šė dėis. A is à, anco a kas nuo in ās, ėsė, no a,
žemai is ašī uos, a ėš Žemai ėjės, qui mūsa žmuogos, mūsa žmuogos so uokio džiaugsmo.
[D. Č., m., 84 m., V.] (31) Žemai ėškā, già puonėškā ne okoujemuos. [A. L., m., 87 a., L.]

SIMONA VYNIAUTAITĖ
192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
(32) Kėik solo ākš iuojo Muosiedie pu seniūnėjė, kė o nie ėn li e a ū ėškā, bėnd ėnė
kalbo nie okou ėis kāpok nemu eikin . Be eik nieks nemuok kāp eikin okou ėis, ik ās
s ėngas okou ėis, ė joukingā ka ās a uoda. Ta meglio okou omės zemai ėškā ė nebū o
joukingā. Ma kou pada īsi, žmuogos nuo bū ė puonėšks. [A. Z., ., 59 m., M.] Non solo pačiam è
buona pa la e a miškai, ma pasidžiaugiama e degli al i lingua, specialmen e žemaičių, i an i
non Žemai ijoje, o in gene ale schinomų žmonių. Te minio pa la e da an ip ieša in ques o
caso bend inė pa la į a dijama come ca a e is iga, p i inkan i ponams poniška. Le adici di
ques a nozione bisogna ce ca e in passa o, pe ché pe qualche empo bend inė lingua
i enu a poniška, miesčioniška, ma allo s esso empo so oline ina che ques a opinè a
zemaičių esis e e oggi (Kalnius 2012: 321), o, accon a A. Čepai ienės, ale linguaggio poniškumą
do ebbe esse e lega o con gli s e eo ipi s o icamen e i ui sui li uani d'oscu i à e polkų
ponus (2001: 191). Quindi bend inè lingua associazione con ponais di en a abbas anza onda a. Il
man enimen o della Bend inė lingua poniškumo segno con i ma i desc üminazione mužikiška
(33) žemai iu kalba ī adė neg aža kalba jau čia ī nu sena mužėkėška, g ubi, dėdlē g ubi [J.
M. U., m., 71 m., Y.]), assegna o a un e eno basso, che, secondo i pa eikčių, è ca a e is ico
dei semplici, nuoši di. Neiš engiamybės plo mės dėmenys ėl indicano de e mina i essenziali
enomini: acos a imas → gim osios kalbos samp a os pag įs umas, aplinka → į ai ias e is
a mės a ojimas, p iginimas → nekin amumas.
2.3. Ta mė limi o um Ques a plo mė sie ina con ali dėmenimi, che a mę e la sua
u ilizimen o supp imiciano, iboja, įsp audžia in de e min i ėmus. In ques o
caso ques o è kaimie iškumas, amžius, educa imen o. Dėmenys può de e min i
e a mės non a a lumà, la sua nonpe spec i i à.
Kaimie iškumas. Ta mialmen e pa lando uomo 8 ol e sie es con il illaggio. Šį che
dėmenį galima sup as i kaip konk ečią geog a inę a ba socialinę ka ego iją. Tai,
a miškai šneka abi an i del illaggio, una pa e su, logiška, pe ché di e isce
illaggio e ci à spazi, modo di i a delle pe sone. Si asse isce che spazio u bes ų,
anche e lingubinė, più elocemen e e più b iskamen e c'è, essa è cos an emen e
icons ui a, in luenza a da socialinių, poli inių, econominių, cul u inių azioninių e
quo idianes comunicazioni p a iche (Ramonienė 2010: 279). A causa di ale
non as o i à, cos an e mu amen o, ca a e is ico alle ci à, a mės associazione
con il illaggio di en a abbas anza con incen e. Pa ys pa eikėjai no ò ski ingumą
a mės nei illaggi e nelle ci à: (34) Mies a žmuoniū kė uoki a kalba, kaimie iu ī uoki g obesnė. [B. B., m., 82 a., V.]
A icoli A icles 193 /
Skuodo apylinkių žemaičių kalbinės nuos a os
(35) ad, dico, so kaima žmuonims pasėšneki, i gi noi già qui, miesčiuonis, siamo biški
a sėlėkė. [A. R. Š., m., 70 m., S.]
(36) Jug senėjē žmuonis a, dabā biškilieli a lingua kei as, o kaimūs, ko uolėi gī en, anėi
dā ėš ėk ūju ė ebkalb ou, eb okoujės ėksliau ēk sakī ė, ou ėk ėnė kalbo. [B. L.,
m., 61 m., M.]
La lingua dei illaggio è pe cepi a come au en iškesnė, ik esnė, meno espe a della
lingua bend inė o degli al i linguaggi in luenza, anche e šiu kš esnė. Ka a as a mės
ne a ojimas mies e sie inas su neno u dis ingue si da al i, a i a e in sé
a enzione, plg.: (37) no ažiouk i Vėlnio šnek ėsė aukš ai ėškā, pasak kūīk nuo s
žemai ėškā ėsė i a i a sisok, a uoda kap ėškā k kalba [B. P., m., 18 m., K.].
Pen ėžiamaso ski ingum del codice linguino ( an o dal al i a mių, sia bend inės
kalbos), che non di ado di en a a mia enimen o lingua10 p iežas imi. Si a e ma che
bend a imo unzioni nesėkmė noncomp ensione, nonusikalbėjimas e è la più ce a p o a
del alo e cul u ale della a mia (Visos a mės g ažiausios 2013: 10). La
noncomp ensione può esse e alu a a non solo da un aspe o cul u ale, ma anche come
indica o e di di isione delle lingue e linguaggio, pe ò mu ipusis (G o es 2007: 9). In ques o
caso il non capi imo s olge la unzione dis in i ia. Il a o che al i, non conoscen i
zemai iamen e, non comp enda ques o codice linguino, hanno indica o mol i pa eikėjų11,
ecc.: (38) Daug kas nesop on uos zemai iu kalbuos mies ė. [G. L., m., 19 m., Y.] (39) Kad i
Vėlnio bo au ėš ažia usi, <...> a ėš ėsuos Lie u uos su ažia a ėsuokiū ū a miū.
Vėės li e a ū ėškā più šnekiejė. O mon bo a di icos pa sėlaužėms, di icos. Pa iuo
p adiuo zemai ėškā diejau, o, Jėzau, kė ė ik eiz, klausuos nesop on .
[L. Š., m., 52 a., Y.]
(40) No ī ī , ka nesop on quei mūsa kalbuos. [Z. A., m., 69 m., Š.] (41) No nesop on , no
nesop on anėi [nezemaičiai]. O noi siamo asablī a nazione, noi sop on am ésas
a mės, ésas a mės sop on am. [S. J., m., 71 m., S.] (42) Žėnā, anėi [aukš aičiai] mūsa
nesop on . anū ės ėik Aš šėik ėik sop on o. [E. M., m., 87 anni, L.]
(43) Vuo ėn [Bi š one] ėsė uokėi nesop on žemai ėškā. Be žemai is ėsēp okou jės:
ė osėškā, ė la ėškā, ė žīdėškā <...>. Žemai is ėsas pa labas okoujės. [K. R.,
m., 80 a., K.]
10 Anche se si en a di s abili e c i e i che dis inguano i linguaggi (pa y example, Wa dhaugh 2006:
33), si cons a a che il p oblema di linguabo e diale o lingu is icoje (e non solo) in gene ale è non
s issabile (Aliūkai ė 2013a: 4). Quindi so en e mol o che dipende da a eggiamen o o
in e p e azione. 11 L'a e mazione su incomp ensami à con e ma e i isul a i del sondaggio dei
esiden i di a ie ci à, pe ché zemaičių a mė è conside a a noncomp amissima (plg. Ba anauskienė, K upickai ė 2012: 4).
SIMONA VYNIAUTAITĖ
Ac a Linguis ica 194 Li huanica LXXV
In alcuni casi la ci à è en a izza a come e aici a mės noncomp ensione, o se e
ne a ojimo spazio. In gene ale spesso la ci à i enu a modello dell'ambien e nona minės
kalbinės (plg. Vaicekauskienė 2014: 13). Quindi con e ma a che ai žemaičiams è più acile
kaimo, kaip geog a inės aplinkos, ka ego ija. Įdomūs pas ebėjimai, kai eigiama,
capi e al i a mes che agli al i pa a mi app esen an i žemai iškai, o più acile impa a e
in gene ale al e lingue. Ques o si può lega e con a mian e comun inè g ado di
di e enciamen o della lingua. Poiché comun inè lingua lingua e e aici a mie abbas anza
pag indas y a aka ų aukš aičių kauniškių pa a mė, ski umai a p bend inės
di g andi. Bend inè lingua essenzialmen e de e impa a e come al e lingwinè sis emi, pe ciò
agli esp imen i semb a che e al i a me mol o che più acile capi e, se sei un use del
linguino codice spa samen e bes ien e. Pa eikėjai consape olmen e o incoscien emen e
sepa a a mę e bend inę lingua come due oppos i sis emi linguis ici, ecc.: (44) Ka p adiejau
su uok ė, kāpė a sakon , che ēk muoki ėis lie u iu bėnd ėnė kalba, nes kė ēp muokluo
a ėi nesīk, kāpīs sakon , pa ašīs au ėš dėk an u ik ā d ēje us, no a ė iseksiejė
p isikī ė, nieko nedingsi. Reikiejė ismuok ė on ojė pa la, kāp aš sakau [apie egolaingą
bend inę kalbą]. <…>. Dėdėlē ī sunkē, žemai iou be gala. No, o dėdėlē lėng ā, o dėdėlē sunkē.
suo o già, kāp pasakī ė, jego già ismuoks i, già sa à dėdėlē sunkē. [Ž. V., ., 23 m., S.] (45)
Ve iejaujo ėš žemai iu kalbuos i lie u iu. Ka ās ī Mūsa žuodie, pa izdžiou, ī Vaka ū
o žėnā, kāp ēk, jau ume jau dėdlē lėng ā, be jego o a nepagausi, ėskas būs a ėi,
Lie u a, as ī p īds, ėn ėi puslapelē ī , kam nuo s pa uodā o dā kāp nuo s, nesop on
žmuonis. No ė paimi ė ėš e i i lie u iu lingua. [A. R. Š., m., 70 m., S.] (46) Tou dėdlē skai au
nege a dalīka, dėdlē nege s dalīks, che dice, nu pė muos klasės muoki ė žemai ėškā. Tas già
dėdlē nege s dalīks, uoks già nege s dalīks. <…>. Jego ou āka ismuoki umi nu pė muos
classes zemai ėškā skai ī ė, ons ėsėškā nepaskai ī om [lie u iškai], anou sogadini, ons
lie o ėška kninga in alides bepaskai ī ė. <…>. Ons palėks kap s e ėm au is. [V. N., ., 80 m.,
L.] Pappėžiami s o zi ada abili e complessigum, quando bisogna impa a e bend inės lingua.
Essa iene conside a a ale linguis ico codice, che de e impa a e semplicemen e come
s anie o. Bend inė lingua pe cepi a e come quel lingubinis codice, che iene u ilizza o pe
ciò che al i (nezemaičiai) cap as ų. Induojabile, che bend inė lingua sa à comp as a, e
zemaičių a mė non semp e (plg. (47) aš jau ous amiausē ė saugiausē okoudamuos
bėnd ėnė, kuo ge a, ēp [G. J., m., 38 m., Y.]. A causa di ques a agione noncomp imen o ( o se
qualche ol a e immagina o) spesso di en a esmine nonalbazione a miškai, de inimosi al
pašneko o linguino codice p iežas imi. Piace ecendo a mie e bend inè linguaggio
di e eningum, si a e ma che de e mina i casi necessi ano di adu e da un linguino
codice in al o. LKŽe (2008) eiksmažodis ad i ha signi ica o ʻ ienos kalbos eks ą
išdės y i ki a kalbaʼ (DLKŽe 2011 analogiška
S aipsniai / A icles 195
Skuodo apylinkių žemaičių kalbinės nuos a os
11 signi ica o). Pa eikėja a odama ale azionezodì p obabilmen e e ha in men e
due sepa a i linguine sis emi. Pa icola men e g ande dispa i si es ende in 46
esempiody. Sebbene di e amen e non si dica che zemaičių a mė è lingua, u a ia
men is, che insegnando i bambini žemai iškai, lo o nebemokės bend inės kalbos
p ecisamen e legge e (apie kalbėjimą neužsimenama. Poiché p eceden emen e
liau – i o eikia moky is la inan įgūdžius, skai ymas sup an amas kaip a
impa s ama pa la e, e legge e ės i is, do e può esse e a i a a nepa aisoma žala.
Kažkiek in luenze okiai pa e e p obabilmen e ha e il a o che, sc i endo
žemai iškai, di e isce alcuni sc i menys12) e idenza u ašką kalbinių kodų
ski ingumą. Pa eikėjo pasąmonėje en ambi i codici linguis ici pe cepi i come due
sepa a i sis emi linguis ici. Kyla associazione con s aniimum, pe ché ale uomo
mokėjimas šiuo a eju jau eda į kul ū ų ski umus, au inę di e enciaciją. Tai
comp ensibile già come app esen an e di al a nazione. La lingua nep iešinga
a ian e, quando non a mės ne a ojimas, ma le sue o me di consumo es ensione
sepa a gli uomini dai p op ių (plg. a mės ne a ojimą bend uomenėje). Villaggio, più
come ca ego ie sociali, piu os o che spazi geog a ici, conce o anche è possibile. P.
Kalniaus sos ene a, legge men e di e isce men alinis ipo, la sua b iskezza a
žemaičių, esiden i in illaggio e ci à (2007: 108). Tu a ia è p obabile che gli au o i
non abbiano scel o ques a desc izione p ecisamen e a causa dell'in e accia con
socialumu a causa daik a a džių kaimie is, kaimas asociacijos con un ce o
mencinimo. Daik a a dis kaimas comp as inas come ʻp asčiokas, neišmanėlis,
k ailys, mulkis, ne isp o is, bukap o is, ne ikėlis, ne ykėlis, žioplysʼ (Lie u ių
ža gono bazė. Pag indiniai duomenys 2010: 88), sebbene né le pa ole no d occiden ali
(Vanagienė 2014: 247), né al o nei diziona i (DLKŽe; LKŽe) non non nonu odono alcuna conno azione nega i a.
In gene ale la maggio anza dei isponden i non linken a minè lingua di sie i con
sociale o geog a ico kaimie iškumu (impo bu che da scelsesi ques a
desc i izione è solo po una media e giunesni gene a iona app esen à, aigi
giunesni e à in o man i ale in e azione piu os o inacce abile), e ques o
signi ica che a minì con e sazione esponden i capi ano come comple amen e
possibile, pe sino consuas a e nelle ci à. Ques o è un app occio piu os o nuo o,
non adizionale, che mos a la i i i i à della a mia, e non sepa a ì nei illaggi:
(48) Ma p i chi qui quel kaimie is? Kaimie is gal bū ė ė Aukš ai ijuo [V. B., m., 44 m.,
Y.]. In ques o caso desc izione anco a g e ina o con conc e ì ( esponden ei
gen uoju) egione Žemai ija, quindi causa una eazione nega i a. A e ma a che
pa eikėjai a mės non si legano con menkumu o al i nega i i sogge i. Amžius.
Solo is sykius a mialmen e pa lando uomo iden i ica o con anziani aggiumi.
Ques o è uno del adizionale pa eikėjo conce o dėmenų secondo NORMo c i e i
(Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014b: 32). E o a spesso p e ale la endenza a lega e alminì
pa la e con le pe sone in ecchia e. La più g ande p obabili à che 12 Piu os o c . Gi denis, Pab ėža 1998.
SIMONA VYNIAUTAITĖ
196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV p ecisamen e la gene azione più anziana ben domina
a mę, man enu ausi più delle sue ca a e is iche. Tu a ia ques a desc izione scel a è
a a (chiesejį po una di u i i empi app esen ų), e ques o indica la maggio pa e dei
pa eikėjų sąsiėje so o un al o samp a ą. Ad esempio: (49) Tėisē š ėisē pasakīsio a
sa ės jaunims okoujės žemai ėškā. [V. M., ., 31 m., S.] (50) Vākā ī dėdesnė žemai ē negu
ie ā, negu, pa izdžiou, aš so žmuono. [D. V., ., 51 a., Š.]
(51) Vėsė okoujės poikiausē: ė uokėi, ė in e io e, ė dėdesnė. [Ž. V., ., 23 m., S.] le pe sone
Ta mės a ojimas apa inamas su į ai ių ka ų a s o ais, ski ingo amžiaus
comp endonoa i come in g ado pa la e e pa lan i in e micialmen e. Al con empo ques o
dimos a la i ybini à a mica. Samp a ą anche con e ebbe o linguaggio del consumo in
a ie s e as, quando solo in alcune occasioni si può conside a e ol e in luenza pa cellando il
lingubinį codà, analisi. Reikšminga e il a o che la maggio pa e pa eikėjų sono anziani di
e à, pe ò non pensa, che a mės pagamen o, consumo sie inas con anziani di e à. Essi non
a si incinkę mol o sepa a e ol e e somma ina e di qualunque qualunque e à g uppo
a mia consumo, solo qualche ol a ques o no i ichi. C'è l'a eggiamen o, quando la più
gio ane gene azione è conside a a ge esne a mės moko e negu idu inė (plg. 50 ci a ą). In
al i casi, quando in jaunesnę ol a sgua da a c i icamen e o no a a lo o neno a pa la e
a miškai, pami šimas, con empo aneamen e a iene un cambiamen o isibile e posi i o,
e i icandosi acquis ando pa i ies, boccando il empo: (52) Labē piaga, che pa aža ė ākā
mūsa ėšiaus mies elėmu nebokie ė sa a ie ū a mies, uo p aded šnekie ė li e a ū ėnė
kalbo. š ėk ūju as bėn muni dėdėlē e zėn. nemaluonē ėš ėk ūju klausī ėis, no īpač pu
pė ma, on a ku sa, paskou iel a ė s ligu i žemai ius, già p aded sop as ė, che nieks ėš
anū nejouksės amė mies ė, che anėi nemuoku ėis li e a ū ėnė oko kalbo. [V. Ž., m., 55 m., Y.]
(53) Dabā già kažkāp ī , ma ī , uoks omžios a kas, ma ī ėis, che ēk b ungin ė sa a kalba,
mon a uoda, che ė omžios da a sa a, che ēk b ungin ė sa a kalba. [A. T., m., 75 a., Y.]
In un caso sii oca a, sug įž ama nella žemai iškąją iden i à e lingua, men e al o ques a iden i à
įgyjama. Si può discu e e su il gio ane uomo come ce can e, non dis in o dei e i, come
besi o mazionici pe sonali à, quando l'uso e signi ica o del e mio possono s i a e dal pame imo,
g įžimo o a adimo di nuo o (plg. sužemai ėjimo caso, 27 ci a a). Quindi sa ebbe possibile pa la e solo
di la empo anea kalbinè e o apa ybina an iiniciazione. In gene ale l'anziani à è anco a in esa come
empo di pe cezione dei e i alo i in ques o caso na i ilemma 13. 13 Plg. e. es e sud-es dei ilniškių
ka ų di e si app esen an i a o e olezza a mėms, ap i ąjį p es ižą, quando lo dimos a la
gio en ù, e non medu inė e sop a u o la gene azione più anziana (U bana ičienė 2014: 72).

S aipsniai / A icles 197
Skuodo apylinkių žemaičių kalbinės nuos a os
Esplo azione. Una una ol a uomo, pa lando a miosamen e, desc i o come menkai
educa o. In ques o caso l'in luenza di poco is uzione all'uso della a mia può esse e
spagna a d ejopai: 1) il consuma o e della a mia non sa pa la e bene comunine lingua,
quindi pa la a miškai; 2) il u en e a mie conosce bene comun inè lingua, pe ò a causa di
un ce o cul u ali à, in elligenza sca os pa la a miškai. In alcuni casi l'in e io
is uzione è i enu a signi ica ino più signi ican e a iaboluo socioling is iniu negu
ambien e ( ila ci à) (ž . Al onze i 2015: 26). Diba o ina se da e o l'educazione14 abbia
in luenza sull'a eggiamen o. Una ol a d'una pa e, abbas anza comune suppo e che
un uomo di mino e is uzione meglio impa e à a mę, u a ia l'a eggiamen o in lei, in
a miškai pa landojį non semp e sa à p es ižiškas. Ques o con e ma i e del p oge o
scien i ico Kalbų a ojimas i au inė apa ybė Lie u os mies uose15, quando la gen e
di minkesnio is uzione mol o non nesu eikšmino i p op i šaknų, a mės, kalbos (Kliukienė
2010: 97). D'al a pa e, è p e edibile che un uomo più is ui o app ezzi pa icola men e
bene a minę lingua16, anche e più spesso usando bend inę, o se già meno man enu o
alle ma mee ca a e is iche (plg. no s didokues in ci à popolazione e nicė s u u a e
mis i, in ques e a mie il uso è anche sos enu o, legjan olo con un più ele a o educazione
della popolazione (Ba anauskienė, K upickai ė 2012: 22). Tu a ia non iama una sola
chiškia endenza, pe ciò e minkesino educazione può esse e lega o con un mol o posi i o
a eggiamen o e so a mę, e maggio e solo con comun inès lingua enendo p es ižiška.
Poiché ė a uno ale ispos a ( ene ni gene a ionos app esen a o), quasi u i
g aziea o i a mė non associjuo e con il li ello di is uzione. Ciò signi ica che sia
bemolklis uomo, sia a en e o ima educazione ugualmen e può paga e e pa la e
a miškai (plg.: (54) Aplink mumis a qui amė k aš ė ī mol o žemai iu ė gal bū ė, u i
onse ė ėsus ėšsėla ėnėmus pa ius aukš ia, bū ė pasiekės sa a p o esinie s i ie
aukš umū ė ons oko galu ėis ik žemai ė [G. J., m., 38 m., Y.].]). Come con ap iešą
neišsila iniTa mės consumo è lega o con in elligen e, saggio compo amen o. È come la
mui iš dalies bū ų galima sup as i da ieną apibūdinimą – ai p o ingas žmogus.
miglio e scel a, consape olmen e pe cepi o dello s esso uomo. Fo se si suppone che
u ilizzando la comun inée lingua si abbia già non così azionalmen e o del u o k ailai.
P o ingumas semp e mol o alu a o umano ai óžas, siekiamybė, o esse e
in elligingam, mos a e, che ale sei, in ques o caso possibile pa lando a miškai. Quindi
a minis pa lamen o comp endu o non come d'oscu i à, k ailumo segno, ma, al
con a io, saggezza.
14 Ci ca l'educazione degli s essi ing azia o i edi in oduzione. 15 Ti a
solo nelle g andi ci à li uane: Vlniuje, Kaunè, Klapėdoje supe io e quello o
16 Ypač eigiamas a mės e inimas būdingas šiau ės žemaičiams k e ingiškiams, u in iems
supe io e l'insegnamen o (Lubienė, Pakalniškienė 2015: 108).
SIMONA VYNIAUTAITĖ
198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
Apibend inan galima saky i, kad kaimie iškumas labiausiai sie inas su išsis-
ky imu da al i (sociale, che spesso ha un occo nega i o, o geog a ico,
en a izzan e di e enza di ci à). Amžius conside a oi ino poco elemen o
in luen e o, al con a io, de e mina i cambiamen i (soli amen e posi i i) a unio.
Il li ello di is uzione e a mės in e accia c ea buon moko bad moko ,
in elligen e k ails, cul u ing nekul ū ing p iešp iešas / /.
3. IŠVADOS
Skuõdo apylinkių žemaičių kalbinės nuos a os apibend in inas ina io modelio
immaginidiniais, suda ančiais idealo, neiš engiamybės, limi o umo plo mes. Ta mės,
a miškai pa lan ico umano iden i icamen o con idealo plo mės dėmenimis (paga ba,
pa io izmu, adicija) lemia a mės impo anza il suo consuma o e, gy ybingumą,
ęs inumą. A o azione plo mei è e delle s esse pe sone una consape ole scel a.
Ta mės siejimen o con ispe oba, scel a p incipalmen e ol e, sie inas con
p es ižu. Nella in e micialmen e pa la e galinç, ma non pa lanci pe sone iene
gua da a piu os o nega i amen e. Ak ualizza a sa ass e ima con op ieša,
pe ché a mie, conside a e p incipale codice linguis ico, non ojimas memb o della
comuni à sepa ia dal soli o adizionale sis ema comuni à, e, al con a io,
pa lamen o a miškai indica appa enimen o comuni àmenei. Bend uomeninio
appo o ondamen gia e a my suceja con pa io izmo, quando a my
comp endu a come žemai ičnos i, žemai iškosios sa imonės dimos amen o. Tale
app occio si ie ina con la nozione della na i a lingua, au ine sa imone, poiché 39 (68
pe cen o) pa eikėjai indica esą žemaičiai (o ialioji au ybė lie u ių). Te zo
dėmeno adizione, cos i uen e un'unione a passa o, p esen e e u u o,
di e en i ol e, è e iden e più un i e imen o di con inui à. Pa lazione
a mialmen e conside i ina adizine elgsena, che signi ica i maggio e da mode nnybę (in ques o caso bend inės kalbos a ojimą). Osse a T adizione signi ica appa ene e
sa iems, o jos sulaužymas sup an amas kaip neigiamas dalykas.
Neiš engiamybės plo mės dėmenys (įp a imas, aplinka, p iginimas) i le e neu alų,
neidealizuo ą a mės alu azione immagindinį. La scel a Indi ido ha meno (o a a o
non) in luenza, con a iamen e che l'ideale s e a, lei cos i uen i dėmen. Impo biu
conside a o soli oi , pe cui a mė comp endu a come y aujan i, p incipale lingua.
Ques o con e ma e samp a a della ma issima lingua maggio anza pa eikėjų (43; 75
pe c.) ma ąja lingua empo e žemaičių a mę. Ta mialmen e pa lando uomo si
collega con in anzia, ma u imo pe iodo, c escendo inse pi a sios spazi, ma e pubblica
kalba. Iš yškėja ne ik šeimos (su jos na iais bend aujama a miškai), p i ačio-
spazi in luenza, geog a is eiksnys. A spindima eale kalbinė si uazione pun i, pe ché
p e ale a ieas e is a minis comunica imen o, pe ò bend inė pa la in alcuni luoghi,
si uazioni anche conside a a acce abile, a o ina. Quindi in gene ale l'ambien e
A icoli A icles 199 /
Skuodo apylinkių žemaičių kalbinės nuos a os
i eny ina a o ankia a miniam pa lėjimui e pe. Ta mės sąsaja con p iginimo
esp imeškia a ališkumą e inconigami udine. Impossibili à cambia e a minio codice
spesso in esoa o e come semplici à, since i à, a Ribo umo plo mė sie ina con ali
pakei imas – šiuo a eju bend inės kalbos a ojimas – „poniškumo“ ženklas.
dėmenimi (kaimie iškumu, amžiumi, išsila inimu), che a mę e la sua u ilizzo
suppplicina, iboja, può de e min i e a mės nepa auklumą, la sua nonpe spek i i à.
Kaimie iškumu dėmenį si può capi e come una speci ica geog a ia o ca ego ia sociale.
In alcuni casi la ci à en a izza o come a mės noncomp imen o, non ojimo spazio,
pe ciò noncomp imo ( o se qualche ol a e immagina o) spesso di en a esmine
nonalbazione a miškai, de inimosi al pašneko o linguino codo p iežas imi. Non
dubjojama, che bend inè lingua sa à comp as a, e zemaičių a mė non semp e.
Pa eikėjai consape olmen e o insąconsciamen e sepa a a mę e comun inée lingua
come due opposi i linguine sis emi. Coimo, più come ca ego ie sociali, piu os o che
geog a iche k u menninimu. In e accia di Ta mės con il sociale o geog a ico
e d ės, samp a a aip pa y a galima. Šiuo a eju a mė bū ų sie ina su am i-
kaimie iškumu più non acce abile a in o man i di e à più gio ane, e ques o signi ica
che a minįėjimą pa lan i isponden i capiscono come comple amen e possibile,
consue a in a ie geog a ie e socialinėse spazi esse. Ta mė uso iden i ica o con
di e si empi app esen an i, di e sa e à pe sone alu a e come galin ys pa la e e
pa lan i a miškai. In un caso anzian amžius pe cepi o come e oisis a psnis della
comp ensione del alo e di consumo a mės, al o iunio ka a conside a a ge esne
a mės moko e. Reikšminga, che la maggio pa e pa eikėjų sono anziani di e à,
u a ia non pensa, che a mė sie ina con anziano aggiuni. Nelinks ama mol o
sepa a e ol e e somma in i della quale no s g uppo di e à a mės consumo. Agžius
conside a o dei cambiamen i posi i i, e i ican i acquisendo espe ienze, a un ce o
in e allo di empo, a unio, quando pami š a, pames a a mė, il suo consumo e
alo e può g įž i o esse e a as a da nuo o. Ta mės sie i con educazione,
specialmen e menku, nonlins ama. Non i è una sola chiškia endenza, pe ciò e
menkesino educazione può esse e lega o con un mol o posi i o a eggiamen o e so
a mę, e più al o solo con la enimen o comun inesa della lingua p es ižiška o
a e siščiai.
LITERATŪRA
Al onze i Gio anna 2015: Age- ela ed Va ia ion in Code-swi ching be ween I a-
lian and he Sicilian Dialec . – A hens Jou nal o Philology 2(1), 21–34. P ieiga pe in-
e ne ą h p://www.a hensjou nals.g /philology/2015-2-1-2-Al onze i.pd .
SIMONA VYNIAUTAITĖ
200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
Aliūkai ė Dai a 2011: Kul ū inės y imų schemos geoling is ikos pa adigmoje: dėl
kai ku ių socioling is inės anke os klausimų. – Valoda 21, 11–17.
Aliūkai ė Dai a 2013a: Ho izon alusis i e ikalusis kalbos kon inuumo skaidu-
mas: XXI amžiaus kalbėjimo a ian ai pap as ojo kalbos e in ojo požiū iu. – Taiko-
moji kalbo y a 2. P ieiga pe in e ne ą h p:// aikomojikalbo y a.l .azalija.se e iai.l /
l /2013/03/ho inzon alusis-i - e ikalusis-kalbos-kon inuumo-skaidumas-xxi-amzi-
aus-kalbejimo- a ian ai-pap as ojo-kalbos- e in ojo-poziu iu.
Aliūkai ė Dai a 2013b: Kalbos a ian iškumas paauglių akimis: ly ies kin ama-
sis. – Ac a Linguis ica Li huanica 69, 219–268.
Aliūkai ė Dai a, Rima Bakšienė, Ju gi a Ja osla ienė i k . 2014: Punk-
ų inklo ankis geoling is inės ski ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p a-
džios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai),
sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, žemėlapius pa engė V. Čeponis. Vilnius: B iedis,
129–196.
Aliūkai ė Dai a, Danguolė Mikulėnienė 2014a: Geolek ų i egioninių dia-
lek ų o ma imosi ypa umai Lie u oje. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis
i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliū-
nai ė, žemėlapius pa engė V. Čeponis. Vilnius: B iedis, 257–262.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014b: Geoling is ika: ideologija,
eo ija i me odai. Pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis
i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliū-
nai ė, žemėlapius pa engė V. Čeponis. Vilnius: B iedis, 29–47.
Aue Pe e 2011: Dialec s. s anda d: a ypology o scena ios in Eu ope. – The lan-
guages and linguis ics o Eu ope. A comp ehensi e guide, ed. by B. Ko mann and J. an
de Auwe a. Be lin: Mou on de G uy e , 485–500.
Ba anauskienė Vik o ija, K upickai ė Do ilė 2012: Lie u os mies ų gy-
en ojų a minės egioninės sa imonės ypa umai (socioling is inio y imo duome-
nimis). – Taikomoji kalbo y a 1. P ieiga pe in e ne ą h p:// aikomojikalbo y a.l /
l /2012/10/lie u os-mies u-gy en oju- a mines- egionines-sa imones-ypa umai-so-
cioling is inio- y imo-duomenimis.
Bliumas Remigijus 2000: Aukš aičių i žemaičių e ninės p iklausomybės de e -
minuo ų psichinių eiškinių sa i umai. – E niškumo s udijos: eo iniai samp o a imai i
empi iniai y imai. Vilnius: Eug imas, 53–64.
Čepai ienė Auksuolė 2001: A gai inan e ninį apa umą: indi idas, simbolis, ie-
a. – Lie u os e nologija: socialinės an opologijos i e nologijos s udijos 1(10), 167–198.