S aipsniai / A icles 257
GÖTZ KEYDANA
Geo g-Augus -Uni e si ä Gö ingen
Ty imų s i ys: onologinė ekons ukcija: onologinių
g ama ikų ekons ukcija (akcen ologija, silabi ikacija),
diach oninių onologinių p ocesų one inis pag indas; is o inė
sin aksė, a gumen ų s uk ū a i a ejis, pa aldumas
(daugiausia edinė sansk i a).
ROLANDAS MIKULSKAS
Kopulinės kons ukcijos
IN LITUANIA. VALENCY,
ARGUMENT REALIZATION (A gumen o įgy endinimas)
I g ama inis
BALTIKAUS RELATIJOS
Ams e damas: Benjamins, 2017, x , 280 p.
ISBN 9789027259127
Apž elgiama knyga y a ke i as leidinys se ijoje, ku ioje ap a iami ki i
s uc u e in Bal ic. The au ho p esen s a ho ough in es iga ion o copula
cons uc ions in Li huanian, i.e. cons uc ions wi h bū i and, o a lesse deg ee,
kopula iniai eiksmažodžiai, okie kaip i i i ap i. Pa eik os analizės y a
išdės y os kogni y inės ling is ikos sis emoje.
Pas a aisiais dešim mečiais kopulinės kons ukcijos bu o plačiai iš i os iek
ipologiniu, iek eo iniu požiū iu. Šis susidomėjimas iš dalies y a susijęs su labai
ski inga seman ika, ku ią apima CC, p adedan nuo p edika y aus iki lyg inio, i nuo
egzis encinio iki lokalizacinio i posesy aus. CC aip pa y a sudė inga iš sin ak inio
požiū io. Kaip galime paaiškin i jų s uk ū ą? A y a smulkių klauzulių? Jei aip, koks
y a jų ikslus sin ak inis s a usas? Kaip licencijuojami okie a ejai kaip da y as
mihi es kons ukcijoje a ba geni y as kons ukcijose kaip Onu ės žalios akys
(p.24)? Au o ius pa eikia iš esmės sinch oninius a sakymus ben jau į kai ku iuos iš
minė ų klausimų (iš esmės įspėjimas y a susijęs su uo, kad ka ais
GÖTZ KEYDANA
"Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII" man liko neaišku, a eigiamos p iklausomybės
a p ski ingų kons ukcijų u i bū i sup an amos kaip diak oninės a sinch oninės.
Tik i diach oninių paaiškinimų bandymai lieka gana š elnūs. P z., pseudokle ų
ys ymosi scena ijus 129 puslapyje iš esmės y a ne eikšmingas, nes au o ius neieško
jokių į odymų apie a iamus pseudokle ų pi m akus senosios lie u ių kalboje.
Ski ingai nei pas a aisiais me ais unkcinės ling is ikos endencija, jis sa o
duomenis gauna be eik išim inai iš in uicijos. Co po a, ku i galėjo paaiškin i į ai ių
ap a iamų s a inių paski s ymą, nebu o konsul uojama. Tai gali bū i laikomas
ūkumas, ypač kai kalbama apie pseudokle us. Būdamas ne lie u ių kalbos gim oji
kalba, galiu bū i klaidingas, be u iu įspūdį, kad šis ipas y a ge iausiu a eju
ma ginalinis. Pi moje sa o knygos dalyje Mikulskas išsamiai ap ašo lie u ių kalbos
kopulinių kons ukcijų sin aksę i seman iką. Pi masis sky ius nag inėja aidmenų
paski s ymo i yšio p oblemų. Šio sky iaus esmė y a į ikinan i: bandymai iš es i
pa i in as kons ukcijas iš žodinės subka ego ijos susidu ia su im omis
p oblemomis okių eiksmažodžių, kaip bū i, ku ių "seman iniai iš ekliai [...] nė a
pakankami" (p.26). An ame sky iuje au o ius išsamiau nag inėja bū i seman iką. Jis
ilius uoja o, ką jis adina " e bocen iniu modeliu", nepakankamumą pu škimo i
apk o os pakai omis. Mikulskas seka Goldbe go (1995) pa yzdžiu, susijungdamas šį
pakai ą su ski ingomis kons ukcijomis i aip galiausiai su ski ingais seman iniais
ėmais. Apž elgdamas bū i, jis ap a ia eiksmažodžio seman inį indėlį į ai iose
kopulinėse kons ukcijose. Jis da o iš adą, kad kopula iš esmės eiškia apa ybę; Taigi
į ai ių kons ukcijų seman ika p iklauso nuo jos p edika y ių papildymų. Tačiau
Mikulskas'o a gumen ai dėl eiksmažodžio apa ybės-seman ikos y a gana silpni.
A odo, kad jie iš esmės g indžiami jo pas ebėjimu, kad "mes naudojame šį adicinį
e miną [ . y. kopulą, G. K.] pasiskolinę iš apa ybės pasiūlymo kaip loginės s uk ū os
analizės" (p. 42). Be šio pe i io p incipii mes andame eiginius, kad "jo [ . y. kopulų, G. K.]
s uk ū inė unkcija apa ybės kons ukcijose aip pa y a aki aizdi, i ai leidžia
mums kalbė i apie san ykinę okių eiksmažodžių nep iklausomybę nuo an ojo
sudė ingo p edika o komponen o i p iski i jiems " apa ybės " eikšmę " (p. 43). Man
ai oli g ažu nė a aki aizdu, i no ėčiau pama y i kokius no s į odymus,
pa i inančius šią p ielaidą. O kaip dėl ge ai su o muo ų sakinių, okių kaip "ponas ne
b olis", jo bu ęs? 2, p.2, a ba apa ybės pa eiškimų simbolis, Mai onis − ai Jonas
Mačiulis, jo ex.49, p.19? 3 sky ius - išsamus į ai ių pa i in ų lie u ių kopulių
kons ukcijų y imas. Šis sky ius baigiasi nauju klasi ika imu, a ski iančiu
p iski iamąsias kons ukcijas (su būd a džių papildymu) nuo ek a y ių kons ukcijų
(su a diniais a dais), ku ios […] gali bū i oliau klasi ikuojamos į apibūdinamąsias
iden i ikuojančias kons ukcijas
Rolandas Mikulskas, Copula cons uc ions in Li huanian. Valency,
a gumen ealiza ion and g amma ical ela ions in Bal ic
Recenzijos apž algos 259 i inkamai iden i ikuojančios […] (81). Ši klasi ikacija
g indžiama įž algiomis in e p e acijomis, ačiau ne paski s ymo a g ama ikos
sp endimais.
Apie ai ž . oliau.
Ke i asis sky ius užbaigia aizdą. Mikulskas ap a ia labiau ibinius kopulų
kons ukcijų ipus p ieš p idedan "galu ines pas abas" į pi mąją sa o knygos
dalį 5 sky iuje. Čia au o ius ėl k eipiasi į egzis encinę kons ukciją, ku i, jo
į ikinamoje analizėje, y a lokalizacinių i posesy ių kons ukcijų pag indas. Taigi,
iš esmės, bū i u i d i unkcijas. Iš ienos pusės, jis eiškia egzis a imą (leidžian
naudo i lokalizacines i posesy ias kons ukcijas); Ki a e us, jis a nauja kaip
kopula, eiškian i apa ybę ( leidžian i ask ibcines kons ukcijas).
An oji knygos dalis ski a speci ikacinėms kons ukcijoms. Tokios kons ukcijos
pa yzdys y a Mikulskas […] ex. 211, p.98: Mūsų anglų kalbos moky ojas y a Jonas
Pe ai is. Tokios kons ukcijos išsiski ia dėl sa o ypa ingos in o macijos
s uk ū os: […][T] nominalus su aidmens apib ėž umu [ . y. e apo lygio p edika as, G.
K.] isada y a ema, o as su indi idualiu apib ėž umu [ . y. indi idualaus lygio
p edika as, G. K.] y a jo komen a as […] (p.97). Speci ikacinių kons ukcijų a ka y a
iksuo a. Nenuos abu, kad au o ius i ina, kad šios kons ukcijos y a pag įs os
"iden i e o eikšme" (p. 110) i kad jos ski iasi nuo iden i e o a lyg is dėl
"seman ikos i nuo odų sa ybių" (ibid.). Tačiau šios sa ybės nė a aiškiai nu ody os. 7
sky ius ski as pseudokle ams, okiems kaip Jeigu ko nemėgs u, ai cepelinų,
Mikulskas ex.255, p.120, a ba Ką Ma ija pada ė, ai bėgo ma a oną. Pas a asis ipas
y a įspūdingas, palygin i su Engl. Tai, ką pada ė Ma ija, bu o ma a ono bėgimas (p.121)
dėl galu inio eiksmažodžio an oje dalyje. Au o ius šio ski umo nea siž elgia. Pace
Mikulskas nė a nus ebino, kad "pos e balinis (subjek inis) a das isada y a
a das" (p.121). Tai iesiog dėl o, kad p edika y iose kons ukcijose ins umen alas
y a susijęs su scenos lygio skai ymu, o ne su pozicija, susijusią su kopula. Be o,
[…]case a ac ion[…] sumažin ose pseudocle s, ku ias au o ius ap a ia p.123 .,
a odo, kad y a numa y oji kalba kalbose su u ingomis a ejų sis emomis. Jo
analizė, kaip a iamai p i aukiamų nominalų p isky imas, y a į ikinan i.
8 sky iuje Mikulskas kelia subjek y umo klausimą speci ikacinėse kons ukcijose.
Nepaisan aiškių su a imo modelių, jis da o iš adą, kad subjek as y a p e e balinis
nominalas. Šis klausimas bus ap a iamas oliau. T ečioji i pasku inė knygos dalis
ski a kopulinių kons ukcijų aspek ui. Išsky us leksikalizuo as o mas, okias kaip
būna, a in lexines o mas, okias kaip būda o, aspek as pap as ai koduojamas
p e e bais a adpozicijomis.
GÖTZ KEYDANA
260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
11 sky iuje jis p i aiko S asseno s a i ikacinį modelį lie u ių kopulinėms
kons ukcijoms. Rezul a ai nė a nus ebinan ys. C . šį eiginį: "Nominalinė koda imo
s a egija, ypač jos į ai o ė su ne e baline kopula iden i ikacinėse sakiniuose, siūlo
mažiausias galimybes iš eikš i aspek ą" (p. 212). Tai, kad kopula iniai eiksmažodžiai,
okie kaip, pa yzdžiui, ap i, siūlo didesnį aspek inį po encialą nei bū i, be eik y a
uizmas. 12 sky iuje pa ody a į ai ių aspek inių i laiko galimybių su ski ingais
kopulinių kons ukcijų ipų. Apklausos ezul a ai įspūdingi. Tačiau ai a gu a
su eikia naują š iesą lie u ių kalbos TA sis emai: pas ebė os galimybės, kaip bū ų
galima į a i, iš esmės y a susijusios su papildomų žodžių seman ika.
Knyga baigiasi "bend omis iš adomis" i indeksais. Mikulskas knyga y a s a bus
indėlis į lie u ių sin aksės y imą. Tačiau jis u i im ų ūkumų, ku ie sumažina jo
galimą po eikį. Vienas nedidelis susijęs su Mikulskas požiū iu į au o ių da bą, ku į jis
adina " o maliu į ikinimu" (58,262). Au o ius ap a ia o malias sąskai as kaip sa o
požiū io pag indą. Tačiau, a siž elgian į daugybę dokumen ų, iš ku ių jis galėjo
pasi ink i, a odo, kad jo pasi inkimas bu o ado aujamas a si ik inumu. Da
blogiau, Mikulskas neda o da bo, jis pe žiū i eisingumą. Tiek jo o malių seman inių,
iek minimalis inių me odų (ki i y a igno uojami) ap ašymas y a labai nepakankamas.
Jis aki aizdžiai nesup an a ipų eo ijos, aip pa nesup an a minimalis inių analizės
sudė ingumo. Tačiau jo požiū is į o malias analizes aip pa a skleidžia esminę
p oblemą: ienas iš gene a y inės adicijos da bo b uožų y a ai, kaip duomenys
y a sis emingai naudojami, kad bū ų paaiškin i modeliai. Pa yzdžiui, paimki e šiuos
pa yzdžius, p i aiky us iš duomenų, ku iuos Mikulskas ci uoja sa o apž algoje apie
" o malios endencijos a s o ų" analizes.
(p.62):
(1) Jie manė, kad alkoholis (y a) įk epian is. (2)
Jie alkoholį laikė andeniu. (3) Jie manė, kad
Cice onas y a Tully.
Tokie duomenys aiškiai i nep iklausomai nuo be kokio aiškinimo a sis emos odo,
kad ben jau anglų kalboje y a sin ak inis ski umas a p ek a y ų (ex.3) i
p edika i ų (ex.1,2). Pagal į e pimą, kopula y a p i aloma pas a uosiuose, o
pi mosiuose ji gali bū i p aleis a. Tokie s ebėjimai y a neįkainojami dėl d iejų
p iežasčių: Pi ma, jie y a nep iklausomi nuo p ielaidų. An a, kad bū ų apibūdinamai
inkamas, be ku is anglų kopulų kons ukcijų modelis u ė ų sugebė i juos
paaiškin i. Tačiau Mikulskas be eik niekada nepa eikia okių s ebimų i ik inamų
duomenų. Kalban apie ci uo ą pa yzdį, jis ne nesup an a, nes jo pa ies analizė
p ognozuoja:
Rolandas Mikulskas, Copula cons uc ions in Li huanian. Valency,
a gumen ealiza ion and g amma ical ela ions in Bal ic
Recenzijos 261 a siliepimai, kad kopulinės kons ukcijos su pos e baliniu a diniu
elgiasi lygiai aip pa […] i jis, a odo, odo, kad ai ne u ė ų bū i sup an ama kaip
ypa ybė […]
Lie u ių kalba.
Vie oj duomenų siu imo, Mikulskas linkęs k eip is į in e p e acijas, ado aujamas
sa o kogni y inėmis s uk ū omis, a ne a gumen uo i ab auc o i a e (p. 59).
Kele as a ejų, kai jis p i aiko g iež ai į duomenis pag įs ą me odiką, jis
nepas ebėjo sa o s ebėjimų po eikio: įk ėp as anglų duomenų, ku iuos jis ci a o
o malių analizės apž algoje, jis į edė Lie u os p i alomus duomenis 130 puslapyje.
Jis nepas ebėjo, kad jie ginčija jo analizę, nes odo, kad lie u ių plyšiai suda o
jung inę s i į. Taigi, jų dalių e inimas kaip sin ak iškai nep iklausomų (p. 121) kelia
im ų klausimų. Viename iš e ų a ejų, kai pa s au o ius iš ik ųjų ginčijasi su
paski s ymo modeliais, jis žlunga gana įspūdingai: komen uojan ex.149 p.67, jis
i ina, kad azė y a dėžėje y a "diskon inuo a", nes "loka y o a ejo mo ema,
a s o aujan i LOC", nė a iesiogiai g e a eiksmažodžio. Kadangi nė a jokios
galimybės, kad an kopulos galė ų pasi eikš i a ejo ženklinimas, šis pas ebėjimas
y a nuos abus. Da labiau s ebina ai, kad Mikulskas ęsia šią min ies liniją,
pažymėdamas, kad "žymė ina", kad "loka y inė p epozicinė azė [p ie eže o ex.153]
lieka nedaly a" (p.67). P epozicijos įs igimas lie u ių kalboje nežinomas. Taigi, kaip
šis modelis gali bū i p oblema? Imp esionis inės me odikos, ku ią Mikulskas aiko
ki u , pa yzdys y a jo diskusija apie dalykus speci ikacinėse kons ukcijose.
Susi a imas duomenų kaip jo ex.289, p.136, Šios mokyklos di ek o ius esan i okia
Janina Pe ai ienė, nu odo į pos e bal kons i uen o subjek y umą. Daba au o ius
ik ai eisus, i indamas, kad susi a imas nė a pakankamas k i e ijus (no s jis
ik ai y a s ip us). Nuo pag indinio And ews (1976) i Zaenen, Maling & Th áinsson
(1985) da bo bu o suku i į ai ūs daly ių es ai, ku ie ge okai i šija pap as ą
susi a imą. Tačiau Mikulskas nė ieno iš jų nenaudoja. Vie oj o, jis pasisako už
pap as ą in uiciją, kad susi a imu pag įs a analizė p ieš a auja in o macijos
s uk ū ai.
A siž elgdamas į šį pa yzdį, man pasi odė, kad, kad i koks bū ų kogni y inis
nuobodulys, au o iaus analizė linkusi g įž i p ie labai konse a y ių p ielaidų,
pag įs ų iš esmės adicine g ama ika: Speci ikacinėse kons ukcijose subjek as
y a p e e balinė sudedamoji dalis, daugiausia dėl o, kad au o ius apsk i ai
nesu a ia su pos e balinių subjek ų są oka lie u ių kalba. Ek a y inės i
p edika y inės kons ukcijos su a diniais y a p iešingos p edika y inėms
kons ukcijoms su būd a džiais (ask ip y inės kons ukcijos pagal Mikulskas)
iesiog dėl daly aujančių kalbos dalių. Pasku inis aškas, ku į no ėčiau paminė i, y a
o malios aiškumo ūkumas Mikulskas'o da be. No s au o ius i ina, kad su eikia
kons ukcinę g ama iką

GÖTZ KEYDANA
262 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
accoun o he da a, we nei he ind an explici lexical en y o bū i, no any
šio į ašo są eika su kons ukcijomis. No s g ama inės analizės lygis kai ku iems
(įskai an i mane) gali bū i šiek iek nusi ylęs, knyga is iek siūlo išsamiausią
ap ašymą apie kopulines kons ukcijas lie u ių kalboje šiandien. Dėl o jis y a
nepakeičiamas į ankis isiems, ku ie domisi lie u ių kalbos sin aksė.
Nuo odos
A e y And ews 1976: VP komplemen o analizė šiuolaikinėje islandų kalboje. […] Šiau ės
Ry ų ling is inė d augija 6, 1[…]21. Adele Goldbe g E. 1995: Kons ukcijos.
Kons ukcinės g ama ikos požiū is į a gumen ų s uk ū ą. Čikagoje: Čikagos
uni e si e o leidykla. Annie Zaenen, Joan Maling, Höskuldu Th áinsson 1985: a ejai i
g ama ikos unkcijos: Islandijos pasy us. Na ū alioji kalba i ling is inė eo ija 3:
Į eik a 2017 m. lapk ičio 10 d.
441–483.
GÖTZ KEYDANA
Geo g-Augus -Uni e si ä Gö ingen
Sp achwissenscha liches Semina
Kä e-Hambu ge -Weg 3, 37073 Gö ingen, Vokie ija
[email protected]