S aipsniai / A icles 215
ROMA BONČKUTĖ
Klaipėdos uni e si e as
Mokslinių y imų di ecciones: his o ia de la li e a u a
Li u ias, Simono Daukan o kū yba.
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all81-10
DAUKANTIŠKAS GRANAUSKO
ALSAVIMAS
B ea h-w i ing o G anauskas
in Way o Daukan as
ANOTACIÓN el
A ículosnij se discu e al undado de la his o iog a ía nacional li uanas y li uanos esc i os
de la lengua mode nizado iaus Simono Daukan o (17931864) á in luencia Romualdo G anausko
(19392014) p osa, especialmen e su apysakai Jaučio aukojimas (1975). Apysakos análisisé mos ó,
que R. G anauskas ue in luenciado S. Daukan o is o iog a ías, pe ėmė his o iiko
concepciones, mo i us y aišką. S. Daukan o i minės p osos in luenciik as, R. G anauskas c eó
sa i o i mo p osa ejemplo. ESMINIAI VOODŽIAI: is o iog a ía, li e a u a, p osa, i mo,
alsa imo poé ica, Simonas Daukan as, Romualdas G anauskas, Juozas Bal ušis.
ANNOTATION
The a icle conside s he impac o Li huanian na ional his o iog aphy ini ia o and
li e a y e o me Simonas Daukan as (17931864) on he c ea i e w i ings o Romualdas
G anauskas (19392014); i analiza he sho s o y o he w i e wi h he ocus on his
Jaucio sac iojima (1975).
The analysis o Jaučio aukojimas shows ha G anauskas was inspi ed by he his o ical wo ks
o Daukan as and used he concep s, exp essions and mo i s om his ex s. Inspi ed by
Daukan as, G anauskas used hy hm in a p osaic ex . KEYWORDS: his o iog aphy, li e a u e,
p ose, hy hm, poe ics o b ea hing, Simonas Daukan as, Romualdas G anauskas, Juozas
Bal ušis.
ROMA BONČKUTĖ
216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
ĮVADAS
Romualdo G anausko 80-ųjų gimimo me inių p oga 2019 m. gegužės 10 d.
Sedos Vy au o Mače nio gimnazijoje yko espublikinė kon e encija „Romual-
das G anauskas žemaičių ašy ojas, donde compa iusi pensamien osis sob e S. Daukan o y R.
G anausko simila es a la pe sonalidad y lengua ene giją1. Ti dama S. Daukan o BUD
Senowęs-Lë uwi Kalnien ĩ ámaj i ĩsz aszę [...] Jokybs Łaukys ( oliau Būdas) ecepción XIXXX a.
comienzos de la li e a u a li uana, obse é, mė no idėjas, emas, leksiką, pe o es iliza o S.
kad Ša ijos Ragana, ku i bu o muzikali i u ėjo ge ą klausą, pi miausia pe ė-
Daukan o i mą (Bončku ė 2019: 239265). Los in es igado es de la elación música y li e a u a han
obse ado que el pensamien o nace p ime o como cie a ene gía, in onación, muzikiné o ma, a la
cual despues se encuen a la lengbiné exp es a2. Sin emba go así se c ea sólo muy au én ica
li e a u a. Cuando en la cabeza dūzgia pensamien os como bi es, en onces c eado a kinase,
has a halla la única posible la idea sonambesio exp es ašką. Po consiguien e cada esc i o del
i mo es indi idualalaus es ilius exp esška. Ski ingų es uc u a de ex o ni eles de i mo
elemen os o man ob a ma icą, que es c eado acope iño señal. R. G anauskas sob e apysaką
Sac i iciim (1973-1975) dijo: O yo ui casi eliz: po in supe é Jaucio sac i icio la p ime a pa e!
Sólo al o ma, sólo al i mo, sólo al Ezopo habla e iko (ž . Daujo y ė 2017: 104). S. Daukan o
pe iodos bangación, i a habla, su sonambumas yškiausi s iliaus elemen ai (ž . Veng is 1938:
446458), mejo amen e a ispindin ys en el i mo de la ase, absoliučią klausą u kuam R.
G anauskui ue on ácilmen e začiuopiami y hizo una eno me in luencia. P zos i mo
in es igado es dicen que oda la in o mación es ansmi ida o ma de mensaje i micamen e
o ganizado, que, aunque e balmen e mane a neiš eikš a, c ea un signi icado adicional (Гумовская
2018: 196). S. Daukan o ex os i mica su ge no solo debido a dėsningos secuencia de son oné ica,
la cual él muy 1 Wilhelmas on Humbold s, que S. Daukan as leyó, en a izó lengua gy as ingumą,
cons an inį ymasis: Man muss die Sp ache nich sowohl wie ein od es E zeug es, sonde n wei
meh wie eine E zeugung ansehen (Kalbą zeba nich als negy ą p oduk , sonde n als selbs die
Ak i i ä en zu sehen) (Humbold : 1836 38).
žodžių p ipildymą idėjomis su eikian jiems ene gijos. Kad žodis ap ų žodžiu, jis u i ne ik įgau i
ga sinį ap alkalą, be ap i da niu ga so i p asmės da iniu. Kalba su okiama kaip nuola inis ys-
2 Po ejemplo, a inales del XIX a. c eóėsi expe imen al es é ica y i mo ue in es igado como
psico isiológico así es é ico enómenoys. Ž . Fechne Gus a Theodo 1876: Vo schule de Aes he ik.
E s e Theil. Leipzig, D uck und Ve lag on B ei kop & Hä el. P ieiga en In e ne : h ps:a chi e.o g/
de ails/ o schulede aes01 echgoog/page/n13; He mann Ludwig Fe dinand on Helmhol z 1863: Die Leh e
on den Tonemp indungen als physiologische G undlage ü die Theo ie de Musik. F ied ich Vieweg &
Sohn, B aunschweig. Acceso en in e ne : h p lp.mpiwg-be lin.mpg.de://lib a y
da a/li 3483/index_h ml?pn=7&ws=1.5.
A ículos A icles 217 /
Daukan iškas G anausko alsa imas
siekė (ž . Subačius 2018), pe o y debido a o os ni eles de lengua y es uc u as de
con enido pasika ojimien os, sólo a él ca ac e ís icaingos, zabu ian es,
con enidos magínas po encias. R. G anausko audimoji ecue in is za iksa o
nę ene giją, kū ė aizdinius, i jis, ašydamas kū inius, sudė us į an ąją knygą
his o iko ex o i mo, que p omadino kū ybi- (G anauskas 1975), i in mucho
a ención asis ió i m. Vik o ija Daujo y ė es i ica que [e]smingai habla de
G anausko y su mane a de c eación eik ų empeza desde Simono Daukan o,
desde su ‚Būdo‘ (Daujo y ė 2017: 10). R. G anausko apysaka Jaucio o ojima es uno
de los p ime os ue emen e es ilis i icamen e ma cė ų esc ibi o de ex os
(ž .: Nas opka 2002; Kele ienė 2000: 69), sob e cuyo ex o i mą ašy a (ž .
Juknai ė 2003), pe o nesie a con S. Daukan u. El obje i o des e a ículo examina
S. Daukan o in luencia a aquellos ims apysakos Jaučio o ojimas sakiniams,
paludijusiems, que a li e a u a li uáneos ėjo o iginalus творėjas. También con
es e a ículo se quie e p olonga es a publicación cien í ica žemai iškos
sa imonės i apa ybės y inėjimus (plg. Pajėdienė 2018: 64104). Lle ando a cabo
análisis de ex o se ecu e a análisis compa a i o, accesos in e ex ualidad, p osa i mo in es igaciones3.
1. ALSAVIMO POEICA
Tema sob e el i mo de la lengua glaudos conexión con pe sonalidad indi idualia es uc u a
del lenguaje y isiología domina hace mucho iempo, cuando ue izgi s os Bula o Okudža os
eilu és: Kаждый пишет, как он слышит. Cada oyešii , como él diši (Окуджава 2001: 264),
a isqui e janñas Juozo Bal ušio dia io páginas en cuando él esc ibía sob e cama inius
e e nininkus esc i o es, que [n]egiliai espi a eoja (Bal ušis 2019: 409). Habi ualmen e la
poé ica del espi o (angl. poe ics o b ea hing) se in e esa po pe íodos, cuando en
li e a u a se p e ende co a conexión con o males con enciones adición, se busca
lib esn de exp esiones, au en iškesnio esc i o (Heine 2019: 9192). Tales pe íodos uel ama
ad on es a la clásikinés min ie, a la nau os g andes au o es. Re o iams o e o ikos
an iguos, especialmen e a A is ó eles, Cice onu y Quin ilianus, ūpėjo la es uc u a del
lenguaje adap a pa a espėpa imui. An ikinėse e o ikas conside s i a lengua, eniendo
en cuen a la especí ica de la espi ación del hablado, desglosamien o en meno es ases
p oblema. F azė dedia el i mo del ex o de p osa. Los o a o as an iguas i mo y música la
incula on es echamen e con el p onunciado. Pla ón (ž . Vals ybė, III, IV lib o) y A is ó eles
(ž . Poe ika) bas an e a ención die on i mo impo ancia. Pla ón p egun ó, ¿no es po odo
po eso las bellas a es se c clea, que el i mo y la a monía p o undamen e pene an en los
ondos del alma y más ue emen e la a ec an? Ellos mismos 3 Plg. : Kazlauskienė 2015;
Ramonai ė 2006; Heine 2019; Гумовская 2018; Mo i z 2006; Fie z 1992.
ROMA BONČKUTĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI es gužis i žmogų pada o g ažų (Pla o 1981: 401d),
y en o o de sus 218 luga es de ienda no ó que i miškumas co esponde a un
buen es ilo de habla, y ne i miškumas su con a iingybę. También y buena y mala
a monía, siemp e, como acabo dicho, i mo y a monía de inasi a las palab as, y
no las palab as a ellas (Pla ón 1981, 400d).
R. G anausko absoliu i klausa galėjo bū i s a biausias ezona o ius S. Dau-
ex os can o auscul a y idys i na e os Ceklio zemios habi an es ku šius y su
úl imo žynio pasku inę auką. Rašy ojas es paliudijęs, que c ea i a del camino al
p incipio no de inmedia o comp a o, a la cual múzai a nausiąs: li e a u a o
muzikos. Tu ėjęs la excelen e audición, galėjęs izg s i ylą, daik ų alsa imą
(Daujo y ė 2017: 74), mas mokinys įk i ęs į S. Daukan o ex os, él p incipalmen e
izg do eks ų sonambesį: Aš su c eación has a Jaučio aukojimo oda mokėjau
a min inai. Po Jaucio, que eesc ibí es eces, dije: no, mejo yo aún unos años
o os piensan, pe o és as ka o gos ehuso (Mus eikis 2008). Pe o no enuncié. Tad
Jaucio sac iogim es a si auka Eu e pei (muzikos mūzai), an es iman se i u i
Kaliopei. R. G anauskas eligió bien, po que más a de dijo: Eu i ou kalboje, Aš esu
kalboje, Aš i esu kalba, Mano d asia kalboje (Daujo y ė 2017: 17).
2. ROMUALDAS GRANAUSKAS IDEALUSIS
SIMONO DAUKANTO SKAITYTOJAS También
Umbe o Eco esc ibió que la lec u a de cualquie ex o supone coau o ía, po que idealus
lec o o, leyendo el cóbio, lo desci ando, cumple didelį abajo c ea i a (Éko 2005: 25, 76). El
esc ibien e c ea imaginado al lec o a o, en él o ien ándose apode asa una o o a
es a egia de ex o, kodus. R. G anauskas que ía, que lei y ojas escaoduo as ex o
es ilizaciones uen es au o es de, po que apysaca pa es iniciadas epig a ais, omados
de Ma yno Maž ydo y k onikų. Y en el mismo ex o hallamos y e e encias a S. Daukan ą:
[...] a quién ellos nomb e, y ellos e since ísimos y no malmen e esponden: Jaušis, Keklys,
Daukan as
(G anauskas 1975: 21).
[...] o del a o sale Jaušis, Keklys y Daukan as, ya sup a ę, ko ieškai (G anauskas 1975:
35).
R. G anauskas Kai esc ibió Jaucio o ojimien o, no ue sencilla ob ene S. Daukan o eikalos.
Ma aún no había publicado Bi u ės Rokai ės-Vanagienės (mosėdiškės, sic!) edaguo i his o iko
eks ai (Daukan as 1976a, b). Como indican apysakos S. Daukan o in e ex ai, esc i o
p obablemen e leyé algún emp esnį Būdo eks ą (Daukan as 1893; 1955; Li u), quizás Bi žiškų
pa eng ą y 1929 m. isleis ą Da bay senujuwiu y Żemayuc 1822 (h p: Da bai 1929) (Daukan as
A ículos A icles 219 /
Daukan iškas G anausko alsa imas
1929). His ó ico a la an igua Li uu io mundo ec ea ayudó c onikos, amžininkų his o ikų
eikalai. S. Daukan as, aslee mucho y di e sas lenguas de la his o ia uen es, de la posición
del suje o de la his o ia ėmęsis desc ibi la mane a de los li uanos, pasado, ealizó el
e isionismo his ó ico del ex o pi m akų. Sigiendo c ea lie u iškos apa ybės pa yzdį,
mode nnios lie u ių bend uomenės pag indą, no a as eces uen es ein e p e a o,
keisdamas ac os causingumą y alo ybinę o ien aciju. Anašiai y R. G anauskas no sabe, cómo;
esc ibi , como no ue, pe o como pod ía se (Daujo y ė 2017: 43). S. Daukan o Būdas R.
kas, kaip pas ebėjo V. Daujo y ė, sakė eikią „[ ]ašy i ne aip kaip bu o, nes nie-
G anauskui se con i ió emas adimo luga y i mingo na ación ejemplo. Es e ejal del
his o iico ayudó al esc ibido a ec ea el úl imo zynio úl imo sac iogimien o. la palab a auka y
sus ediniai nos alcanzó desde S. Daukan o (Kabašinskai ė 6179), y es e Būdo luga pudo įk ėp i:
Ké wĩ oie buwusi Pałangos gi ies Gin io inĩcze nu jos paskouio Ku iejie-Ku iejo wadĩ ąn
Kó szo ubeźi, kó ę slap ó ddejĩ wiełaj jau k is ionmismis da da da da ląis j, Pa usienaj
ĩ ĩ ámgamis, o Kó znika budj mined sa sa ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj
ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ą ąj ąj ą ą ąj ą ą ąj ą ą ąj ą ą ąj
ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą
ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą Būde desc i o de
emplos (Toie ĩniczio ąmĩna ugnęs usieiusi ąnga bies
Djĩwou, nu ko eges ĩ pa e sałą kajpo szwęn ą wĩj ą, kó ioie ugnis usieię [...], p.
101) y sus edi icios (ž . Daukan as 1845: 105), zyniai, sac i icación luga y apeigos y k .
R. G anausko apysakoje a e en conocidome Būde y aujančią emą: lie u io yšį
su hom ąja luga , su inna u inį gebėjimą įsižiū ė i į gam ą, i i ha noje con
supama aplinka, galė i ecobu i ue zas y ene giją de solés, ugnies, ėjo, ie as,
ežių, agua. Todos los más impo an es elemen os del mundo ai e, ie a, uego,
agua o man Būdo y apysaco na a i o base.
S. Daukan as mucho a ención des inou Būdo p a a mei, que es incluso de ynių
paglapios. Como obse ó Mo eno Bonda, his o iado en su p a a mía įsi aukė į
eu opie iškus is o inius deba us (Lepa skienė 2019: 5). S. Daukan ui esc ibiendo
p a a mę didelę in luencia u o Johanno Go iedo He de io la eja de Ideen zu
Philosophie de Geschich e de Menschhei (Ideen zu Philosophie de Geschich e
de Menschhei ). J. G. He de is is o ioso ía y kul ú ologías p adinico, en sus
abajos ėmęsis a muchos ámbi os au o es abajos, soñó sulauk i iempos,
cuando se á a as i la ie a aidos dėsningumai. Él la his o ia de la humanidad
discuyó como oda del sis ema sola pa elę, ilgo momen o del p oceso cosmología.
El mundo es mac ocosmos, y homb e mic ocosmos y en e ellos hay una conexión
analógica (Zusi 2007: 8997). Las pe sonas la gos i iendo en un mismo luga adquie en
con en o no, la cual lemb a la mane a de i i , pensa yseną. Las naciones, aunque alguna ez u ie on los mismos an ė ius, di ie en de una
ROMA BONČKUTĖ
220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
ki ų odėl, kad ilgai gy eno ski ingose ie ose ski ingomis sąlygomis. Šios
J. G. He de io o ganicas cul u as, li u ialmen e p ime a ez ansmi idas Būdo
p a a mėje, samp a os aidas escuchábamos R. G anausko apysako comienzo: mismo
ma ai: basos us piés, menan es esos spyglius, šešėlius, animales pědas: aquellos, que aún
laks o po gi ią, que lunaenje ėkia, s ūgauja, laužo co us en kamienus, más a de ellos
mismos numi s o se á asesina i, sob e ellos pu s quedaban o as gulsuls animales pědas:
nių, spygliai, medžių žie ės gabaliukai, šešėliai, plonosios šakelės, gal kokia aiba mažo
paukš yčio plunksna (G anauskas 1975: 5).
R. G anausko žynys, como y S. Daukan o desc i os an icue os li u ia, mejo bosškuos con
ž ė imis gy ens negu a siklaups an e s e imą die ą, cuyo neken ė bočiai p abočiai, como dice y
esc i o , ansmi amas his o iiko azę (G anauskas 1975: 16). Būdo omado del omado
apysakos žynio ida p o undamen e boscke: Todieł wadĩno él Wieszpa ió, iog él wens mismo wis
inoię, galieię i iedę, p aszalej ys no iedamas su pasĩ e au ĩ niekads negalieię i su umus ieng ĩ;
po que ó ieię a s ó gi ie łauk ĩ lig su espues a pa kĩ us žynius o sus si nus gausis.
Pap as aj jis didej e aj ĩ swie ou pa em e odies, ĩ as kó ĩs wĩjną ez buo gawęs ji
egie ĩ, oumi didiawos o as kó s k asz ą su ub buo paly iejęs, a ies ya oumi pa ió pałajó
essós: kajpogi jis gyweno słap ej pa emĩ gĩłumĩ szwen os gm (Daukan as 1845: 121). S.
Daukan o Būde ecuen e ema de libe ad lei mo i apa ece en las p ime as páginas apysaka
(amžinu oškimu lais ai bū i (G anauskas 6): 1975). Zynys dice a sí bėk, bėk gilyn į gi ią, que
nenmi um, mien as oda ía hay o as pe sonas (G anauskas 1975: 10). Apysakos jynys a olyn
en gi ią, en esa didįjį mi gimien o olos, hie bios, s iebų y kamienų, en šešėlių mi gimien o, en
spyglių mi gimien o en es eu o ž ė ių ako (G anauskas 1975: 7), po que sólo gi ia gina lie u į. S.
Daukan o Da buos hallamos posible p o o eks ą: O ky y da a sykieliusis no is pusgiwej
ynomajs sau akajs gy iosy i szaszoulie ej walkioies (Daukan as
1929: 126). De abajos apisako en omados indi ec as ci as sob e pueblos y
deginimą („Ne ka a wyinog suspaus as Le uwos ka alus ne eisibiems Mieczei-
wiu imoiy sawiep weiziedamas i gais us i lyipsnas degon iu sawa kaimu, i py-
cas illos liu (Daukan 1929: 84) ← no s allí muchas eces quemé caimai y cas les
nauskas 1975: 14)), p iešų geležies i ugnies mi iną jung į: „Ką su yka ą ka du
y ugny najkyna“ (Daukan as 1929: 143), be azę „ugnis i geležis“ andame
(G aBūde ugnęs gelĩjs (Daukan 1845: 138) → ugnis i železis sudė i on, signi ica
mi į (G anauskas 1975: 7).
R. G anausko apysakoje en žynį k epiamasi Būdo ci a a:
A ículos A icles 221 /
Daukan iškas G anausko alsa imas
1 L EN EL ė. Ne iesioginė Būdo
ci a a R. G anausko apysakoje
Būdas Jaucio o ojima
70 o 80 años o is egalieię pasĩjk ĩ, kó i nu ajp salud,
szenden eu blanca cabeza de (p. 13). Lë uwis o Kalnienas
Jomiles aj wĩsgalin em da dice Wieszpa ie, p i awa
bał os gałwos a ejom pagoudos kłuk ĩ (p. 123).
žyny, llegamos a io ąmiaus wadĩno bał ó gałwó: kajpogi
gousdamos Wieszpa iou, Ka alou, Kónegajksz iou o
Des Būdo en apysaką pe sikėlė k i iai, gi ios, sh en ieji ąžuolynai, ma ios,
e smės, izdjū ęs eže as, eglynų i alksnynų pasaulis, pe kūno ognis, gi ių
bi ės, žalčiai...
Los eó icos de in e ex ualidad, esc ibiendo sob e el lec o , como coau o ,
papel, en a izan que el lec o , que ayude a desci a lo más posible el au o us
ex o, iene muchos simila es pe sonales aožes, coincide su kogni y inė
sis ema (Кузьмина 1999: 62).
P ima iamen e b e emen e ecue da que S. Daukan as y R. G anauskas ambos
žemaičiai, ambos habi an es de los Occiden os del No e de Li uania, la misma lengua
usua ios. Pe azando Jū a ę Sp indy ę, se puede deci que ambos no sólo se
elacionamos žemai iškojo subs a o (įsišaknijimas gim inėje, k aš o aizdis i čiauo ių,
andens elkinių a dai, kalbėsen[os]“ (Sp indy ė 2019: 218), be i panašios
p igim ies i gy enimo. Esė D ylika juod a nių, apie Daukan ą laks ančių ašy-
mies elių, ojas eco dó la p ime a imp esión de S. Daukan ą: Ellos esc ibie on mi a me,
llamanase, como y a mí solo, que o os no cap as ų, yo uno sugi ió que ellos odos
mosėdiškiai, cla amen e maža a Daukan ą de al g andeza como y yo a ía el pad e eja
a a és de Moskal o en Kalėdiai; yo incluso sé, donde ellos habían pa adoję de esos
caballlių pagi dy i: o allí, en el camino Šačių, jus o ue a del pueblo, an e molkasiais; yo
incluso sé que un cablló e a ojo, y o os bė as, y kak oj le e a blanca es ella como
būgnų ūzas. Tales cosas son solo mías, sob e ellas no necesi a con a le a odos, [...]
(G anauskas 2015: 34).
Es espe able, que y al, esc ibido desc i a, pudo se S. Daukan o iaje.
Ad i iamos que el esc i o pama o, que bė is, lle és S. Daukan ę a escuela, es aba
con la blanca es ella cac oje, y el his o iado Būdo c eó slapy a dį de cac oje (ž .
senelio Jokūbo a do i žodžio Laukys: „Laũkis – ai ‚gy ulys su bal a dėme
Razauskas 2008: 86). No es imposible comp oba si el esc i o , mencionando bė į con
es ella blanca, asociaba con Jokūbo Laukio slapy a džiu, pe o laũkis en ambos
ex os nos pe mi e no a que jiedu sin ié an iguo del idioma Li uáneo,
ROMA BONČKUTĖ
222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI adul ación con suąya espí i u, po lo que gabėjo la
his o ia y el p esen e susie i habla. Los an epasados de los an iguos li uanos, como S.
Daukan as dice, Indijonys, aún no es aban p a adę lengua y cue po yšio, po que aquella
paludija quedlikę ex ai: Nesgi senowęs asz aj skełb, jog Lij uwi Kalnien y iamaj i gimnies
wajĩ son buwusi łopiszió Jnd iame: kajpogi musu ąmiouje p asĩ enaj js kimisegon asz aj,
mum mumbuis Jndijon b kajsenowie; nesgi u asz lengua nie só wĩjnó szios dijnos ĩnomuj
kałb nie a ejp dĩdej só inkąn ĩ, kajpo só Kalnien ĩ iamaj i kałbó
(Daukan 1845: 8).
S. Daukan as in e ėjosi sansk i u, segė los abajos de los cien í icos
eu opeos occiden ales es a ema. Podía es a leyendo sob e p oximidad
sansk i o a los sonidos de la na u aleza, sob e su impo ancia á man ene la
ene gía humana, ue zas y k . Como menía, los niños de las madinas ob ienen
lenguaje ju imá, pues de sus palab as ellos habla y daineles niūniuoja. S. Daukan o
ex ai pe mi e adi ina , que él sí más iden i icino con la mad e Odíns línea, quien
podía sí sie i con legenda io Odinu. A a iesa la a ención que en ca as a Teodo
Na bu ui (Daukan as 1998: 500) y Būde él no pocas eces mencionó Odino, como
lie u ių kunigaikščių pa ia chą, en a izó su impo ancia:
An ós is a i os buwęs Odins. Gywenęs ąm amije amźiouie pĩ m nĩmimo C is o, ese ó ieięs
sawą buwejnę pa Daugawie kó io pĩle Aźga wadinusis. Tas Odins nuwejkęs uwiedus ĩ wisss
sziau ęs waldimie ó pasida ęs, pa ajsęs wĩssoumenę swie o d [a] ugę naujejs is a imajs,
kó ejs isakęs swie ou sawo nep ie elus ka iau ĩ ĩ Dĩjĩwą ga bn
(Daukan 1845: 174).
Ma ina e a exclusi amen e pe sonalidad, S. Daukan as la espbé y amaba. Cuando
Simonui enía d eji años, Daukan ų amilia pa icipó Kosciuškos ebeliónim y
ebelilėlių jygy en Liepoją. En la amilia ue hablado que Daukan ienė lle aba comida a
insilėlios. Mo e į, como una de los posibles ad esa ų, S. Daukan as señaló en su
p ime a ienda: A sakau muna ke no ojems, jog asz ne diel moki u wi u y
gałwocziu, bu diel u mo inu asziau, whose geb sawa waykams hei da bus bocziu
p abocziu pásako y: o be asz u mucho jun o apsy ynk (Daukan as: 1929 13). Būde
acen uada ma ina signi icación de Li u ias lengua conse ajim, y ma inas 1847 m.
p o ė ių linija y a į i inama ne ienoje eks o ie oje. S. Daukan o ūpesčiu
ma ina en e ada Lenkimuose, an e iglesia, donde desde XIX a. ue on laidojami solo
pe sonas nusipelnę. Es e au obiog a iškumas e ia susimui se y spė i S. Daukan o
polinkio es udia la his o ia zauomazgas kilus en la amilia, escuchando his o iasj
sob e dekilius p o ė ius. Así S. Daukan o mama, juzgando de pa a dés, especiales
an ė ių palikuonė. Noma ė mos a ía, que giminėje podía se žynių. Así como
A ículos A icles 223 /
Daukan iškas G anausko alsa imas
Vydūnas de su mamá Ma ijas Ašmonai ės había oído deci que šeima esan i úl imos
de los li uanos conocimien os (k i ių) gimines di ec os descendionys (Palijanskai ė
2018: 27). R. G anauskas, esc ibiendo Jaucio sac iojimą, y a ju ęs pe sikūnijimo
milag o, como de e dade os habiendo sido ieuoju ku šių žyniu (Daujo y ė 2017:
111). Jo [m]o ina isad ue ya sena i io jun os. Ge osios Vil ies ga ėje: nebe u ėjo
huš ų, lesino desde el balcón balandžius, sūnus nupi kda o dienai po ba oną
(Daujo y ė 2017: 95), gabėjo con paukščiais kalbė i... Ma inas ambos los enseñó a e
y nomb i i, qué ma a. Jüe ac uecimos uno oda ida a la his o ia consag ó, o o en
sus na ales luga es za guó oda ida, ape ci ando Šauklius y sus pe sonas en sus
ob as.
La palab a mad e, esposa S. Daukan o en ex os ecuen e. Él de me aščių y o os
his o iado es había adop ado ac i ud, que en la an igua amilia li uana el homb e
honbė muje ą, man uikė espe oos y sen imien os de amo (Pa wĩs amĩ dak ĩ
mo ĩszkoses sko oĩes pasièlg ĩ, kó ios wszszą źmnys ą wedę, nu k kajp sakiau
mnomis wadĩnosĩ (Daukan as: 1845 61)). Los a ones esposonomis con ia on, y ellas,
su uócnium saljojós en gue a, e an no sólo ūkės ilkėjos, sino y domés gynėjos. S.
Daukan as c ea desc end in o compuño esposa li uana, al cual o o ga an a misma
signi icación, como a la palab a homb e: Toie dĩjno galieię egie ĩ kas pa Lĩj uwos
mona es, kó i sawo iszmĩn ĩ gód ybó, bóklybó ĩ mąndagómó bej swełnómó y bĩlómó
wĩssàs szios pasaulęs mnàs p anokę (Daukan as 1845 54:). R. G anauskas en sus ex os
a si ęsia Li uania muje os his o ia: homb es aukoja, y muje es sac iojasi. Como
obse ó Viole a Kele ienė, G anauskas acen úa mo e iškosios linijos ęs inumą. Los
homb es idas a la gue a, y las muje es se quedaban en casa, cuidaban úkiu, con los
niños, y si necesi ó, los de endía, po lo que ella pakylė a has a C is o, anclusuado en la
c uz de su imien o de la humanidad (Kele ienė 2006: 142). R. G anausko Kai ienė es a si oda mi inė
Li uania.
Žemai ija s ip ių ene ge inių zonų k aš as, aquí abunda del his ó ico
paisajo ajzžio signos, los cuales S. Daukan as en sus iendas pab ėžė. ¿Qué
o gullo pudo su gi del jo en Romualdo ši dyje, cuando legaé que Mosėdis
kildinamas de la ieja žemai iško palab a medė ‚miškas‘, al que el his o iado asoció con Li uania
p o ė ių „Massage ai“ a du:
Nesz ĩnikaj, kó ij aszę Ło inĩszkaj, ĩj wĩssads wadeno Lë uwius Kalnienus e ĩamaj ius
senasejs wa dajs, kajp que anĩj gyweno pĩj ĩnie jiszlej ie, beje: Ge ajs, Masage ajs y
Samage ajs pagał o kajp mediesĩ o ju os paszalus gyweno. Ka ajs T akajs. El mismo Łasickis
Lanks me usĩ 1564 ámaj iuse budams, dice sawo asz ĩ ape iamaj i Dĩjwus, iog amaj ej
a eiusis nu pa Dunaj o pa Js i mediodamis i cze iłgajniuj apsigywenusis; nesgi gywen oje
Gun ĩno iewunĩjos has a szè dĩjnà Masejs wadĩnas e wĩj owe Msiedis has a szioł ebie a,
nu źodio mede o mee wadĩnama (Daukan as 1845 10).
ROMA BONČKUTĖ
230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
Humbold on Wilhelm: 1836: Übe gang zu nähe en Be ach ung de Sp ache. Übe die
Ve schiedenhei des menschlichen Sp achbaues und ih en Ein luß au die geis ige
En wicklung des Menschengeschlech s. Faksimile-D uck nach Dümmle s O iginal-Ausgabe.
Acceso en in e ne : h ps:a chi e.o g/s eam/be die e schied00humbgoog#page/
n19/mode/2up.
Janulai is Augus inas 1913: Simanas Daukan as. Su ida, ob as y a gas
(17931864). Li u iu nau a 2(sąs. 2), 244284.
Josipo ici Gab iel 2003: Mode nismo y oman icismo. El mundo y el lib o. Vilnius:
ALK Min is.
Kabašinskai ė Bi u ė 2016: O a ez sob e lie. auka kilmę. Bal is ica LI(1), 6179.
Kazlauskienė As a 2015: P iminio i mo de la lengua li uanas dėsningumai. Vy au as el
G andejo uni e sidad. acceso en in e ne :
h p alpykla.elaba.l elaba- edo a://objec s/elaba:8285639/da as eams/MAIN/con en .
Kele ienė Viole a 2000: Romualdui G., cuyo no: sob e pe cepción, po eks es y p esencia.
Romualdas G anauskas. Kū ybos es udios y in e p e aciones. A spindžiai, sud. Rimas
Žilinskas. Vilnius: Bal os a cos, 6978.
Kele ienė Viole a 2006: O a e us... S aipsniai sob e la li e a u a li uanas. Vilnius:
Bal os a cos.
Lepa skienė Lina 2019: Simono Daukan o his o ia Simonas Daukan as his o ia. –
Búdas [Liaudies cul u a] 3, 17.
Mačianskai ė Lo e a 2010: Clásicas Juozas Bal ušis šalia au saide io Icchoko Me o.
Li uanis ica 14(7982), 116128.
Mo i z Julia 2006: Die musikalische Dimension de Sp achkuns He mann Hesse, neu
gelesen. Disse a ion zu E langung des G ades de Dok o in de Philosophie beim
Fachbe eich Sp ach-, Li e a u und Medienwissenscha de Uni e si ä Hambu g.
Acceda a In e ne : h p://ediss.sub.uni-hambu g.de/ oll ex e/2006/2765/pd /Disse a ion.
pd
Mus eikis Aud ius 2008: Rašy ojas R. G anauskas: kaip esclagas an e gi nų. Lie u os
žinios, eb e o 12 d. P ieiga en In e ne : h pswww.del i.l /kul u a/naujienos/
asy ojas- g anauskas-kaip- e gas-p ie-gi nu.d?id=15944273. Nas opka Kęs u is 2002:
Pascuinis sac iojim. Kęs u is Nas opka. Reikšmių poé ica. Semio icas ensayos. Vilnius:
Bal os a cos, 217230. Pajėdienė Jū a ė 2018: Žemai iškos apa ybės aiška: dėlionė iš
K e ingos a mės žodyno pa yzdžių (2011). Pajėdienė Jū a ė 2018: Žemai iškos
apa ybės aiška: dėlionė iš K e ingos a mės žodyno pa yzdžių (2011). Ac a Linguis ica Li huanica 79, 64104. Acceso a In e ne :
S aipsniai / A icles 231
Daukan iškas G anausko alsa imas
h p:// alpykla.elaba.l /elaba- edo a/objec s/elaba:34051988/da as eams/MAIN/
con en .
Palijanskai ė Rima 2018: Vydūnas. Visėjimas, ob asas, descub imas. Šiauliai: Liucilijus.
Pi o as Saulius 2018: Polí icas pensamien oenas adiciones Simono Daukan o
is o iog a ía: epublikonismo y e slumas. T abajos y días 70, 90. 1981 Pla ón: Es ado,
p epa é Jonas Dumčius, Ramu ė Jakima ičiū ė, K is ina a Humani a ica Uni e si a is
Ricke ičiū ė. Vilnius: Min is.
Ramonai ė Vale ija 2006: Pi minis Juozo Bal ušio „Pa duo ų asa ų“ i mas. – Ac-
Saulensis. Las ob as de ciencia. Šiauliai, 307333. Acceso a In e ne :
h pwww.su.l /images/leidiniai/Ac a://Ac a_1/Ramonai e.pd . Razauskas Dainius 2008:
Mėnuo kak oje. Espukis en las adiciones li uanas y algunas de las inespe adas
conexiones. T abajos Nau osacos XXXVI, 86100. Subačius Gied ius 2018: Simono
Daukan o Rygos o og a ía (18271834). Vilnius: Ins i u o de his o ia de Li uania
edi o ial.
Veng is An anas 1939: Las peculia idades del lenguaje S. Daukan o Būde. Lidine o 11, 446458.
Гумовская Галина Н., 2018: Нейтрализацийа энтропии эстетийеской информа-
ции художественного текста за счет функционального сбоя ритма. – Известия
del Su ede al de la Uni e sidad. Filologicas ciencias 1, 191200. Acceso en In e ne :
h pphilol-jou nal.s edu. u/://index.php/s uphilol/a icle/ iew/1128/1111.
Кузьмина Н[аталья] А. 1999: Интертекст и его роль в процессах эволюции по-
é icos del checo. Eka e inbu go-Omsk. Acceso en in e ne :
h pela .u u. u/bi s eam/10995/51/1/1220560.pd .
Окуджава Булат 2001: Я пишу исторический роман. Надежды маленький
o ques ik. Lí ica 50e70e. Moscú: ZEBRA.
Топоров Владимир Н. 1993: Эней — человек судьбы: (к «средиземноморской»
персонологии). Москва: Радикс.
Эко Умберто 2005: Роль читателя: Исследования по семиотике текста. Пер. с
англ. и итал. С. Серебряного. СПб.: Symposium; Москва: Изд-во РГГУ.
ROMA BONČKUTĖ
232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
B ea h-w i ing o G anauskas
in Way o Daukan as
SUMARY
The a icle discusses he in luence o he wo ks o Simonas Daukan as (17931864) on he
p ose o Romualdas G anauskas (19392014) wi h he ocus on his sho s o y Jaučio
aukojimas (1975).
The a icle e e s o he esea che s add essing in e ex uali y, hy hm in p osaic ex s
and he poe ics o b ea hing in hei wo ks.
Fi s o all, he a icle d aws he pa allels be ween he biog aphies o he wo au ho s, which
de e mined hei coinciding a i udes and wo ld- iews. G anauskas bo owed he concep o
he his o y o Li huania as he ci iliza ion o o es s and he app oach o Samogi ia as special
genius loci om Daukan as and u he elabo a ed on hem in his p osa; he also ook a en ion
o pe sonal eedom, espec o women, lo e o ones mo he ongue. I is belie ed ha
Daukan as lowing pe iodic sen ences and his sono i y o language made he g ea es in luence
on G anauskas, who was gi ed wi h absolu e pi ch. In G anauskas sho s o y we ind he
heme p e alen in Daukan as Būdas seno ės lie u ių, kalnėnų i žemaičių: a ela ionship
be ween Li huanians and hei homeland, he inhe en abili y o ake a deep look a na u e, o
li e in ha mony wi h he en i onmen , o be able o eco e ones s eng h and ene gy om he
sun, i e, wind, land, ees, wa e . In his sho s o y G anauskas does no hide his links wi h
Daukan as wo ks, ci es he his o ians las name, does no hesi a e o pa aph ase he ex and
uses he his o ians ocabula y. G anauskas makes use o he de ices employed by Daukan as o
c ea e hy hm by using epe i ions o sounds in ph ases as well as a ious, epe i i e and
di e en ly exp essed o ms o he p edica e, which a e occasionally eplaced wi h pa icipial
ones. G anauskas hy hmical p ose also in luenced o he
Li huanian w i e s.
Į eik a 2019 m. oc ub e 6 d.
ROMA BONČKUTĖ
Klaipėdos uni e si e as
Salomėjos Nė ies g. 5, LT-92227 Klaipėda, Li uania
omaboncku [email p o ec ed]