DAIGA STRAUPENIECE

Liepājos universiteto Kuržemės humanitarinis institutas

Tyrimų sritys: dialektologija, onomastika, kalbų kontaktai.

DOI: https://doi.org/10.35321/all82-07

BŪTINGĖS IR ŠVENTOJO LATVIŲ ŠEIMŲ ASMENVARDŽIAI XX–XXI AMŽIUJE

Asmenvār­džiai latvių šeimose iš Būtingės ir Šventosios XX–XXI amžiuose

ANOTACIJA

Straipsnyje aptariami populiariausi latvių asmenvardžiai XX^th a. pradžioje Lietuvos pasienio regione. Aiškinama senoji vardų suteikimo tradicija Kuržemėje, kuri pastebima ir Būtingės bei Šventosios vietinių gyventojų varduose. Ištirta 10 latvių kilmės šeimų Būtingėje ir Šventojoje keturių kartų asmenvardžių kaita.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: asmenvardis, tradicija, Būtingės ir Šventosios latviai, kaita, XX^th–XXI^st amžius.

ANOTACIJA

Straipsnyje nagrinėjami populiariausi XX a. pradžios Lietuvos pasienio regiono latvių asmenvardžiai. Aiškinama senovinė vardų suteikimo tradicija Kuržemėje, kuri yra taip pat pastebima tarp Būtingės bei Šventosios vietinių gyventojų. Tyrimo metu buvo analizuojama 4 kartų asmenvardžių dinamika dešimtyje latvių šeimų iš Būtingės ir Šventosios.

ESMINIAI ŽODŽIAI: asmenvardis, tradicija, latviai iš Būtingės ir Šventosios, dinamika, XX–XXI a.

Būtingės ir Šventosios latviai, anksčiau sudarę kompaktiškai apgyvendintą teritoriją Lietuvos šiaurės vakaruose prie Baltijos jūros, savo kalba, kultūrinėmis-istorinėmis tradicijomis ir gyvenimo būdu priklauso Pietvakarių Kuržemės, ypač Rucavos,

Straipsniai / Articles

139

DAIGA STRAUPENIECE

kultūrinėje erdvėje. Būtingės ir Šventosios latvių kalboje, kuri patenka į kuršių substrato teritoriją, visų kartų leksikoje vis dar pastebimas senųjų kalbos ypatybių vartojimo pastovumas. Tačiau beveik visą šimtmetį būdami Lietuvos kultūrinėje erdvėje, šie gyventojai patiria tapatybės jausmo pokyčių (tautinės priklausomybės, kultūrinių ir kalbinių nuostatų kaitą), kurie paliko pėdsakų ir asmenvardyje – individo identifikatoriuje, kuris „yra mūsų tapatybė ir simbolis“ (PMLP).

Daivas Sinkēvičūtės (Daiva Sinkēvičūtė) 2015. gada pētījumā par Lietuvas latviešu personvārdiem atzīts, ka „populārākie personvārdi, kas doti Lietuvas latviešiem, biežāk tiek pielāgoti lietuviešu valodas gramatiskajai sistēmai“ (Sinkēvičūtė 2015: 20). Tam ir objektīvs izskaidrojums. Personvārda reģistrēšanai atbilstoši dzimtās valodas (latviešu) tradīcijām pēc Latvijas–Lietuvas robežkonvencijas noslēgšanas 1921. gadā Palangas novadā netika pievērsta atbilstoša uzmanība. Kretingas Dzimtsarakstu nodaļas izdotajās dzimšanas apliecībās latviešu bērnu un vecāku vārdi tika ierakstīti atbilstoši lietuviešu valodas gramatiskajai sistēmai, piem., Jānis → Jonas, Andrejs → Andrius, Anna → Ona, Katrīna → Kotrina u. c. Tātad šajā gadījumā vārda ārējais noformējums norāda tikai uz indivīda dzimšanas vietu. Tomēr jāizceļ kāda īpatnība: latviešu sabiedrībā savstarpējā saskarsmē tika lietots personvārda latviskais variants, t. i., Jānis, Andrejs, Anna, Katrīna u. c. Tas nozīmē, ka nesakrīta personvārda rakstu forma ar tā lietojumu ikdienā (ģimenē, latviešu sabiedrībā). Latviešu ģimenēs paralēli tika izmantoti divi personvārdi: formālais, t. i., lietuviešu personvārds, un neformālais, t. i., latviešu personvārds, piem., Ona – Anna, Kotrina – Katrīna, Kristina – Kristīne, Jonas – Jānis, Andrius – Andrejs, Simonas – Sīmanis, Laimondas – Laimonis. Sieviešu personvārdi ir universālāki, „latviešu meiteņu vārdi mazāk nekā puišu atspoguļo latviešu un lietuviešu valodu iezīmes un atkarību no dzimšanas vietas“ (Sinkēvičūtė 2015: 21). Daudzos gadījumos to lietojums abās valodās var pat neatšķirties, piem., Inga, Rita, Sandra.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti asmenvardžių statiškumą ir dinamiką Būtingės ir Šventosios latvių giminėse XX–XXI amžiuje ir patikrinti, ar išliko senoji Pietvakarių Kuršo tradicija vaikui duoti krikštatėvio ar tėvo vardą. XX amžiaus pradžioje šiuose 2 kaimuose buvo užregistruota daugiausia latvių: 1922 metais Šventosios kaime buvo užregistruoti 334 latviai (LVVA/1313/2/214/41), Būtingės kaime – apie 600–700 latvių (Mežs 2007: 169). Vis dėlto dėl duomenų gavimo tai gana sudėtingas procesas.

Pirma, XX amžiuje latvių gyvenamas vietoves Pietvakarių Kurše palietė politiniai pokyčiai: 1921 m. kovo 20 d. buvo pasirašyta Latvijos ir Lietuvos sienos konvencija, dėl kurios Būtingė, Šventoji ir kiti kaimai iki Palangos buvo prijungti prie Lietuvos. Po jų vyko ir administraciniai pokyčiai: Rucavos valsčiaus Būtingės kaimas iš pradžių buvo įtrauktas į Darbėnų valsčių,

140

Acta Linguistica Lithuanica LXXXII

Asmenvardžiai Būtingės ir Šventosios giminėse XX–XXI amžiuje

vēlāk – Palangas pilsētas teritorijā, 1972. gadā Svētājas ciems – Palangas pilsētas teritorijā (Mežs 2007: 170–172). Ja salīdzina latviešu skaitu mūsdienu Palangas pilsētas robežās, tad 1920. gadā bija 36% latviešu, 1959. gadā – 11%, 1970. gadā – 6%, 1989. gadā – 2%, 2011. gadā – 1% (Straupeniece 2018: 30). Lai izsekotu 2 konkrētu ciemu ļaužu personvārdu gradācijai, Palangas novadā reģistrētie latviešu personvārdi var veidot pētījuma fonu jeb salīdzinošo materiālu, bet nevar tikt izmantots kā vienīgais datu ieguves avots.

Antra, statistiniai duomenys ne visada parodo tikrąjį priklausymo konkrečiai tautybei vaizdą. Tai ypač pastebima Būtingės ir Šventosios latvių 3-ioje ir 4-oje kartose, kur individas labiau tapatinasi su pagrindine tauta, t. y. lietuviais, o ne su savo kilme.

Trečia, XX amžiuje Būtingės ir Šventosios latvių giminės jau gyvena nebe vien tik Palangos rajone, bet yra išsibarsčiusios po visą Lietuvą. Be to, XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje didelė dalis Būtingės ir Šventosios viduriniosios kartos latvių persikėlė gyventi į Latviją, ypač į pramoniniu požiūriu išsivysčiusią Liepoją (Straupeniece 2015: 61). Tai reiškia, kad duomenų apie Būtingės ir Šventosios latvių gimines reikia ieškoti abiejose valstybėse, o šiandien – net keliose valstybėse.

Norėdama gauti statistinių duomenų apie asmenvardžius, autorė pasirinko 10 Būtingės ir Šventosios latvių giminių ir surinko duomenis apie šių žmonių asmenvardžius keturiose kartose abiejose valstybėse. Palyginamajam kontekstui pasitelkti gyventojų surašymo duomenys, Būtingės liuteronų bažnyčios krikštų, konfirmacijos ir santuokų įrašai, 2008–2019 metų ekspedicijų lingvistinė medžiaga, vietos gyventojų gyvenimo istorijos ir asmeniniai kontaktai (straipsnio autorė yra 3-iosios kartos Būtingės ir Šventosios latvė, gimusi ir užaugusi Latvijoje).

Tyrimui įgyvendinti – asmenvardžių statiškumui ir dinamikai išsiaiškinti bei vardų suteikimo tradicijos gyvybingumui patikrinti – iškelti šie uždaviniai:

a) surinkti XX a. Būtingės ir Šventosios asmenvardžius iš įvairių šaltinių, b) išsiaiškinti asmenvardžių suteikimo tradiciją Žemutinio Kuršo regione ir jos gyvybingumą, c) apibūdinti vardų dinamiką 10 Būtingės ir Šventosios giminių.

XX AMŽIAUS BŪTINGĖS IR ŠVENTOSIOS ASMENVARDŽIAI

Kuršių kultūros draugijos vadovas Miķelis Balčus savo knygoje No Svētajas pagātnes (Iš Šventosios praeities, 2016) nurodo, kad 1922 metais Palangos rajono gyventojų sąraše užfiksuoti 632 liuteronų tikėjimo gyventojai (303 vyrai, 329 moterys). Iš viso užregistruota 20 skirtingų vyrų ir 26 skirtingi moterų asmenvardžiai.

Straipsniai / Articles

141

DAIGA STRAUPENIECE

Vyrams 91% atvejų buvo būdingas vienas iš septynių vardų – Andrejs, Ansas, Jānis, Juris vai Jurģis, Mārtiņš, Miķelis, Niklaus. Iš jų populiariausias buvo asmenvardis Jānis (32%) ir Miķelis (21% atvejų), kiti – mažiau nei 13%. O liuteronėms 1922 m. 91% atvejų buvo būdingi tokie vardai kaip Anna, Ilze, Katrina, Ķērsta, Margrieta, Marija. Populiariausi vardai buvo Anna (28%), Margrieta (21%) ir Ķērsta (19%). Kiti moterų asmenvardžiai minimi rečiau nei 11% atvejų (Balčius 2016: 60). Kaip ir Palangos krašte, Latvijoje XIX a. ir XX a. pradžioje populiariausi asmenvardžiai buvo Jānis ir Anna (Bušs 2003: 19).

Tarp septynių populiariausių Palangos krašto vyrų asmenvardžių dažniau pasitaikė latvių kalbai būdingesnė vyriškosios giminės galūnė -s arba -is. Tik vienas asmenvardis Ansas turėjo lietuvių kalbos gramatinei sistemai būdingą galūnę -as. Būtingės parapijos dokumentuose užfiksuotos dvi vardo formos: Ansas ir Ansis. Asmenvardis Ansas aptinkamas XX a. 5-ojo dešimtmečio Būtingės bažnyčios santuokų registrų duomenyse: Ansas (tėvas – Ansas, motina – Margrieta) gimė 1915 m., buvo liuteronas, latvis, Lietuvos pilietis, Palangos valsčiaus Manciškės kaimo gyventojas. Greta šio įrašo 1962 m. bažnyčios registre užfiksuotas ir latviškas asmenvardis Ansis (Silvijos tėvas). Šiuolaikiniams Latvijos gyventojams asmenvardis Ansas neregistruojamas (žr. Personvārdu datu bāze; pmlp.gov.lv): nustatyti 813 vienvardžių asmenvardžių Ansis ir 2 nelinksniuojami asmenvardžiai Anssi.

Taip pat atkreipia dėmesį kelių XX a. 3-iojo dešimtmečio vyrų asmenvardžių – Andrejš, Mārtiņš, Niklaus – rašyba. Galima manyti, kad tai netikslus vardo užrašymas dėl jo fonetinio skambesio arba perteikimo raštu. Tai patvirtina ir vardų formų variantai XX a. 5-ojo dešimtmečio bažnyčios knygos įrašuose: Andrejš / Andrejs, Martiņš, Niklaus / Niklavs, 5–6-ajame dešimtmečiais – Alberts / Alberts. Panašiai galima kalbėti apie kai kurių moterų asmenvardžių, pavyzdžiui, Anna / Ana, Katrina / Katrīna, Malle / Māle, Margieta / Margēte, perteikimą rašytine kalba. Asmenvardžių formos Ana, Māle, Margēte užfiksuotos tik XX a. 7-ajame dešimtmetyje. 2011 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje tik 4 naujagimiams suteiktas vardas Ana (Sinkevičūte 2015: 20).

Daug informacijos apie tai, kokie asmenvardžiai buvo būdingi Būtingės parapijos latviams ir kokie vardai buvo vartojami šeimose, teikia Būtingės parapijos dokumentai: krikšto, konfirmacijos ir santuokų įrašai. Žinoma, juose nėra visų duomenų (dalyvavimas krikščioniškose apeigose yra asmens laisvas pasirinkimas, ypač sovietmečiu), tačiau jie leidžia susidaryti vaizdą apie pagrindines tendencijas. Būtingės parapijos dokumentai, atkreipus dėmesį į asmens gimimo vietą, rodo, kad XX a. 4-ajame dešimtmetyje berniukams buvo duodami tokie asmenvardžiai kaip Alberts, Andreis / Andrejš, Arturs, Arvīds, Jānis, Valdis,, o mergaitėms – Anna, Dzint ra, Katrina, Kristīna, Laima, Lidija,.

142

Acta Linguistica Lithuanica LXXXII

Personvārdi Būtiņģes un Sventājas latviešu dzimtās XX–XXI gadsimtā

Marija, Olga ir kt. Matyti, kad jaunesnei kartai išsaugomi tokie populiarūs asmenvardžiai kaip Andrejs, Jānis, Anna, Katrina, Marija.

Duomenų apie XX a. 5-ajame dešimtmetyje gimusius vaikus pateikiama daugiau. Čia aptinkama įvairesnių Būtingės ir Šventosios kaimų gyventojų asmenvardžių. Be pastovių ir tradicinių berniukų vardų – Andrejs, Jānis, Juris, Miķelis, Niklaus – užregistruoti ir kiti vardai, tokie kaip Alberts, Alfrēds, Edvards, Edvins, Gotfrīds, Ivars, Laimonis, Rolands, Valdis, Vilis, Vilnis. Moterų asmenvardžių vaizdas kitoks: 5-ajame dešimtmetyje mergaitėms neduodami populiariausi 3-iojo dešimtmečio vardai. Būtingės parapijos dokumentuose užregistruoti šie asmenvardžiai: Alīsa, Alma, Ausma, Austra, Berta, Dalija, Dzidra, Hilda, Laima, Lidija, Lilija, Līvija, Lonija, Marta, Milda, Mirdza, Silvija, Velta, Vija, Vilma, Zelma, Zenta, Zigrīda. Matyti, kad 3–4-ajame dešimtmečiais įsitvirtina tokie asmenvardžiai kaip Valdis, Laima, Lidija.

XX a. 6-ajame dešimtmetyje populiariausi vyriški asmenvardžiai neužfiksuoti. 5–6-ajame dešimtmečiais vyrauja vardas Alberts, taip pat užregistruoti vardai Edvards ir Imants. Moterų vardų pasirinkimas išlieka stabilus: 5–6-ajame dešimtmečiais populiariausi moterų vardai Būtingėje ir Šventojoje yra Ausma, Austra, Lilija, Lonija, Silvija, Vilma. Bažnyčios įrašuose užfiksuoti ir tokie vardai kaip Elma, Elvīra, Erna, Hermīne.

Toliau sekti Būtingės ir Šventosios latvių bendruomenės asmenvardžių tradicijų vingius darosi vis sunkiau ir sudėtingiau. Taip yra dėl pasienio latvių bendruomenės susiskaldymo ir išsisklaidymo: „sovietų valdžios metais, ypač XX a. 7-ajame dešimtmetyje, daug Būtingės ir Šventosios latvių persikėlė gyventi į Latvijos pusę“ (Straupeniece 2015: 61). Tai buvo ir darbingo amžiaus Lietuvos latviai, dėl darbo persikėlę į Latviją, ir ištisos šeimos, siekusios užtikrinti vaikams išsilavinimą latvių kalba. Būtingės ir Šventosios palikuonys, išvykę į Latviją ar kitus Lietuvos miestus, ne visada aktyviai palaikė ryšius su Būtingės parapija. Nepaisant to, „dar XX a. 7–9-ajame dešimtmečiais įrašai bažnyčios knygoje buvo daromi latvių kalba“ (Straupeniece 2018: 26). Taigi dar galima sužinoti asmenvardžius, vartotus pasienio latvių bendruomenėje. XX a. 9-ajame dešimtmetyje konfirmacijos metu užregistruoti jaunuoliai tokiais asmenvardžiais: Aivars, Alfrīds, Arvīds, Edvīns, Elmars, Ēriks, Ernests, Harijs, Ilmārs, Ivars, Jānis, Ziedonis. O mergaitėms buvo būdingi tokie asmenvardžiai kaip Aina, Cilda, Dzidra, Elvīra, Inara, Ingrida, Irēna, Iveta, Leonija, Liena, Lolita, Rasma, Silvija, Valija, Velta. Reikia pripažinti, kad iki XX a. 9-ojo dešimtmečio Būtingės parapijoje asmenvardžiai buvo registruojami ir išsaugomi būtent taip, kaip jie vartoti vietos latvių bendruomenės bendravime.

Vėliau, pasikeitus bažnyčios kunigui, parapijos dokumentų įrašai buvo daromi lietuvių kalba. Tai patvirtina ir asmenvardžių įrašai, sudaryti pagal lietuvių gramatinę sistemą, taigi atitinkantys oficialių dokumentų – gimimo liudijimų, pasų ir kt. – įrašus. 10-ojo dešimtmečio konfirmacijos dokumentuose užregistruoti tokie asmenvardžiai kaip Alfredas, Edgaras, Ernestas, Euvaldas, Vilius. Tai sukelia disonansą su anksčiau darytais įrašais: jei krikšto dokumentuose

Strаipsniai / Articles

143

DAIGA STRAUPENIECE

asmuo buvo Vilis, Jura sūnus, o įšventinimo dokumentuose tas pats asmuo įrašytas kaip Vilius, Jurijaus sūnus „sūnus“. Pavieniais atvejais, konkrečiau – 2001 m. įšventinimo lape, aptinkama ir asmenvardžių su galūne –s: Aivars, Evalds. Tirdamas asmenvardžių dinamiką, O. Bušas pažymėjo, kad dešimtajame dešimtmetyje Latvijoje jau nebebuvo vartojami tokie vardai, kurie buvo populiarūs XX a. pradžioje ar viduryje (Bušs 2003: 46). Ši įžvalga taikytina ir asmenvardžių pasirinkimui lietuvių latvių bendruomenėje: iš populiariausių XX a. trečiojo dešimtmečio vyrų ir moterų asmenvardžių Būtingėje ir Šventojoje nepaveldimas nė vienas.

Kai kuriais atvejais tyrimą apsunkina nenuoseklus asmenvardžių užrašymas vietos parapijos dokumentuose. Panašiai apie tai rašo Ilga Jansone, tyrinėdama Ėrgemės evangelikų liuteronų parapijos įrašus (Jansone 2018: 114). Kadangi Būtingės bažnyčios įrašus darė vienas iš vietos latvių bendruomenės narių, kuris nebuvo mokęsis latvių mokykloje, asmenvardžiai vietos parapijos dokumentuose kartais perteikiami veikiant tarčiai. Asmenvardžio Andreis / Andrejš perteikimą veikė tarmės ypatybė: priebalsių s ir j junginys po dvibalsių ir ilgųjų balsių virsta garsu š. Pagal analogiją su žodžiais dziedātājs, kalējs, mācītājs, vadītājs, kuriuose priesagos –ējs, –tājs tariant virsta į –eis // –ēis, –tais // –tāis (žr. Straupeniece 2018: 63). Kartais vartojami ilgieji balsiai, pvz., Albērts, Erīks, Harijs, o kartais jie nežymimi, pvz., Elmars, Inara, Ingrida, Līvija, ir tai neatitinka latvių asmenvardžių tradicijos.

ASMENVARDŽIŲ DAVIMO TRADICIJA IR GYVYBINGUMAS LEJASKURZEMĖS KRAŠTE

Jau Lejaskurzemėje užrašytose liaudies dainose apdainuojamas kūmų (krikštatėvių) vaidmuo renkant vaikui vardą, pvz.:

Kur krikštamotės užtruko, Kad taip greitai nepervažiavo? Už kalnelio užtruko, Krikštavaikiui vardą dalijo. (LD 1372–1 Virga) Šįryt burną nusiprausiau Rašytojos stiklinėje: Šįryt krikštavaikiui vardą parinkau Rašytojos gramatikoje. (LD 1369–0, Nīca, Tosmare)

Tris dieneles vaikščiojau, Krikštavaikiui vardo ieškodama; Krikštavaikiui vardą radau Bažnyčios pono knygoje, Bažnyčios pono knygoje, Devitāja lapelyje. (LD 1368–3, Gavieze, Skulte)

Kur, krikštamotės, vedate Prakaituotus kumeliukus? – Buvome Dievo bažnyčioje, Krikštavaikiui vardo ieškojome. Krikštavaikiui vardą parodykite Bažnyčios pono knygoje, Devitāj lapelyje, Desmitāj puslapyje. (LD 1368–1, Gramzda, Smaži)

144

Acta Linguistica Lithuanica LXXXII

Personvārdi Būtiņģes un Sventājas latviešu dzimtās XX–XXI gadsimtā

Senoji Lejaskurzemės tradicija – vadinti kūdikį kūmų vardu – buvo aktuali dar XX a. pradžioje. Kūmais dažnai pasirinkdavo artimiausius žmones – brolius, seseris, – kurie prireikus galėtų prisiimti atsakomybę už vaiką. Rucavoje, taip pat Būtingėje ir Šventojoje mergaitei būdavo dvi krikštamotės, berniukui dažnai parinkdavo vieną krikštamotę ir vieną krikštatėvį; neretai tai būdavo ne susituokusi pora, o giminaičiai iš abiejų pusių. Dažnai vienos šeimos dvi seserys ar broliai galėdavo turėti ne tik tą pačią pavardę, bet ir asmenvardį. Taip galėdavo nutikti, jei abiejų šeimos atžalų kūmais būdavo žmonės tuo pačiu vardu (pvz., vyr.: Andrejs, Jānis, Juris; mot.: Anna, Katrīna, Margrieta ir kt.) arba tas pats žmogus. Kad vaikus būtų galima atskirti, vyresniajam duodavo kitą vardą (pravardę), pvz., Nuže (iš Anos vardo), Ķērsta (iš Kristīnes vardo), Malle (iš Marijos vardo) ir kt.

Būtingės ir Šventosios medžiagoje tokių atvejų, kad vienoje šeimoje dviem vaikams būtų duotas tas pats vardas dėl krikštatėvių, nenustatyta. Tačiau pasitaiko atvejų, kai vaikui duodamas krikštatėvio vardas (arba vardai atsitiktinai sutampa), pvz., Andrejs, Alfrēds, Jānis, Zenta. Kartais vaikui duodami du vardai: vieną parenka tėvai, kitas suteikiamas krikštatėvių garbei. Abu vardai gali būti oficialiai įregistruoti, pvz., Kristīne Zenta, Andrejs Arturs, kur pirmasis yra krikštatėvio vardas. Būna atvejų, kai krikštatėvio vardas yra neoficialus ir vadinamas bažnytiniu vardu. Vienoje giminėje antrąjį vardą vaikai įgijo per krikšto apeigas: Arturs (Miķelis), Rolands (Miķelis), Ziedonis (Niklavs), Ārija (Katrīna).

Viena iš tradicinių Būtingės ir Šventosios latvių vertybių buvo asmenvardžio perdavimas kitoms kartoms. Tyrinėjant Būtingės parapijos dokumentus, XIX a. pabaigoje ir XX a. galima rasti tokių pavyzdžių: Miķelis (1894) Miķelio sūnus Šventosios kaime, Juris (1916) Jura sūnus Palibģerių kaime, Jānis (1918) Jānio sūnus Šventosios kaime, Miķelis (1924) Miķelio sūnus Būtingės kaime, Jānis (1924) Jānio sūnus Palibģerių kaime, Miķelis (1925) Miķelio sūnus Palibģerių kaime, Miķelis (1925) Miķelio sūnus Būtingės kaime, Jānis (1925) Jānio sūnus Pasvenčių kaime. Vienos Šventosios giminės genealoginiame medyje galima atsekti, kad asmenvardis Miķelis XX a. buvo vartojamas bent trijose kartose: senelis Miķelis, tėvas Miķelis, sūnus Miķelis. Daugelyje giminių tradicija duoti tėvo vardą vyriausiajam (ar kitam) sūnui pastebima bent dviejose kartose iki XX a. vidurio. Dažniausiai tai tokie asmenvardžiai kaip Andrejs ir Jānis. Kartais tai būdinga ir moterų asmenvardžiams – Anna ir Katrīna, – kai vyriausiajai dukrai suteikiamas motinos vardas. Kartais giminėje asmenvardis nepaveldimas tiesiogiai, bet perduodamas netiesiogiai, t. y. vaikui suteikiamas motinos (tėvo) brolio ar sesers vardas, pvz., Alfredas (motinos brolis Alfreds), Miķelis, Vilmārs (antrasis vardas). Vaikui taip pat suteikiamas senelio arba močiutės asmenvardis: sūnus pavadinamas jūroje žuvusio senelio Rūdolfo garbei, arba dukra Kotryna Lietuvoje pavadinama Šventosios močiutės Katrīnos garbei.

Šiais laikais vaikai dažniausiai gauna tėvų parinktą vardą, o jo pasirinkimo kriterijai gali būti įvairūs. Galima sakyti, kad šiais laikais senoji vardų suteikimo tradicija retai išsaugoma

Straipsniai / Articles

145

DAIGA STRAUPENIECE

tradicija, kai vaikui suteikiamas tėvo, motinos arba krikštatėvių vardas. Tiriant asmenvardžių suteikimo tradicijas, svarbi ir papildoma vertė – pasakojimas, kuriame aptariami vardų suteikimo atvejai, susiję su giminės istorija ir tradicijomis.

VARDŲ DINAMIKA BŪTINGĖJE IR ŠVENTOJOJE KETURIŲ KARTŲ PJŪVIU: 10 GIMINIŲ PAVYZDŽIAI

Asmenvardžių dinamikos tyrimui buvo pasirinkta 10 Būtingės ir Šventosios giminių^¹, nagrinėjant kiekvienos giminės asmenvardžius keturiose kartose. Tai leidžia apžvelgti šios latvių bendruomenės vardų tradicijas ir pokyčius. Pažymėtina, kad visų latvių giminių ištakos siekia Būtingę ir Šventąją, o vėliau, po 2-osios kartos, jos išsišakojo tiek Latvijos, tiek Lietuvos pusėje. Tyrime naudota apklausa, kurioje surinkti giminės asmenvardžiai. Dažniausiai vyresniosios ir viduriniosios kartų asmenvardžiai buvo nurodyti latviška forma, o tai patvirtino anksčiau minėtą teiginį: latvių bendruomenėje gyvuoja neoficialus asmenvardis.

Iš viso buvo aptarti 170 asmenų vardai: vyr. k. – 24, vid. k. – 46, jaun. k. – 54, jauniausios k. – 52.

Vyresnioji karta pagal tautybę buvo latviai, ji susiformavo „XX a. 20-ųjų pradžioje – tuo metu, kai Būtingė ir Šventoji buvo prijungtos prie Lietuvos valstybės“ (Straupeniece 2018: 33). 24 vyresniosios kartos žmonėms buvo būdingi 10 asmenvardžių (žr. 1 lentelę): 11 vyrų buvo vartojami tik 4 skirtingi asmenvardžiai, tokie kaip Andrejs, Jānis, Juris, Miķelis, o 13 moterų – 6 skirtingi asmenvardžiai, tokie kaip Anna, Katrina, Ķērsta / Kristīne, Margrieta, Marija.

^¹ lentelė. Populiariausi vyresniosios kartos asmenvardžiai ir jų skaičius

Tai siejasi su anksčiau aptartu reiškiniu, kad šie asmenvardžiai XX a. 20-aisiais buvo dažniausi. Nors vėliau šie asmenvardžiai buvo pritaikyti lietuvių

^¹ Tyrimui buvo pasirinktos tokios Būtingės ir Šventosios latvių giminės, apie kurias buvo įmanoma surinkti kokybiškus duomenis iš keturių kartų tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje.

146

Acta Linguistica Lithuanica LXXXII

Personvārdi Būtiņģes un Sventājas latviešu dzimtās XX–XXI gadsimtā

Kalbos atžvilgiu autore pirminiu laikė paties asmens ir jo artimųjų požiūrį į jo tapatybę, todėl ir į asmenvardį.

Vidurinioji karta, gimusi Būtingėje ir Šventojoje XX a. viduryje, pagal tautybę yra latviai. Ši karta patyrė asmenvardžių dvigubinimą: mokykloje, poliklinikoje ir oficialiose įstaigose jiems priskirdavo lietuvišką asmenvardį, o šeimoje, bažnyčioje ir latvių bendruomenėje – latvišką. Šiuo atveju buvo užfiksuoti latviški asmenvardžiai. 46 viduriniosios kartos atstovams iš viso buvo būdingi 30 asmenvardžių: 21 vyrui duota 12 skirtingų asmenvardžių, tokių kaip Alfrēds, Andrejs, Artūrs, Āris, Eduards, Edvīns, Ernests, Jānis, Miķelis, Rolands, Rūdolfs, Ziedonis. Kai kurie asmenvardžiai – Jānis, Andrejs, Artūrs, Rūdolfs, Edvīns – buvo duoti keliems naujagimiams (žr. 2 lentelę). O 25 moterims buvo būdingi 18 skirtingų asmenvardžių, tokių kaip Aina, Anna (taip pat kaip antrasis vardas), Ausma, Ārija, Hermīna, Ināra, Jautra, Kate, Katrina, Kristīne, Liena, Lilija, Lonija, Marija, Rasma, Velta, Vija, Zenta (antrasis vardas). Populiariausi moterų vardai 10 latvių šeimų yra Ausma, Velta, Anna, Lilija.

² lentelė. Populiariausi viduriniosios kartos asmenvardžiai ir jų skaičius

Jauniausioji karta gimė XX a. 8–10 dešimtmečiais; šios kartos žmonių asmenvardžių įvairovė didelė, vienodų asmenvardžių pasitaiko rečiau. Iš viso 54 žmonėms buvo būdingi 49 asmenvardžiai: 31 vyrui duoti 27 skirtingi asmenvardžiai, o 23 moterims – 22 asmenvardžiai. Kadangi šios kartos vienos šeimos nariai gimė ir Latvijoje, ir Lietuvoje, tai atsispindi ir asmenvardžių rašyboje.

Latvijoje gimusiems 19 vyrų duota 15 skirtingų asmenvardžių, tokių kaip Ainārs, Anrijs, Bruno, Dzintars, Edmunds, Emīls, Elviss, Helmuts, Imants, Jānis, Mārtiņš, Ronalds, Vilnis, Vilmārs, Vitālijs. Vardas Jānis duotas 4 kartus, o vardas Vilnis – 2 kartus. Lietuvoje gimusiems 12 vyrų duota 12 skirtingų asmenvardžių, tokių kaip Alģis, Alfredas, Andrius, Arturas, Edgaras, Edvinas, Evaldas, Giedrius, Jonas, Laimondas, Oskaras, Vladas.

Latvijoje gimusioms 7 moterims duoti 7 skirtingi asmenvardžiai, tokie kaip Dace, Daiga, Ināra, Inga, Inta, Maija, Laima, o Lietuvoje gimusioms 16 moterų duota 16 skirtingų asmenvardžių, pavyzdžiui, Daiva, Diana, Ieva, Inga, Irma, Karolyna,

Straipsniai / Articles

147

DAIGA STRAUPENIECE

Kristīna, Līgita, Rasa, Renata, Regīna, Rita, Silvija, Valda, Vilma, Zenta. Kaip matyti, vardas Inga buvo duotas ir Latvijoje, ir Lietuvoje gimusiai mergaitei.

Pati jauniausioji karta gimė XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje. Iš viso 52 asmenims buvo būdingi 49 asmenvardžiai: 33 vyrams duota 30 skirtingų asmenvardžių, o 19 moterų – 19 asmenvardžių.

Latvijoje gimusiems 20 vyrų duota 19 skirtingų asmenvardžių, tokių kaip Andrejs, Dāvis, Dilans, Elvis­s, Emīls, Gunārs, Gustavs, Ingus, Kārlis, Kristers, Lūkass, Matīss, Mārtiņš, Rainer­s, Rihards, Roberts, Rūdolfs, Toms, Vilmars (antrasis vardas). Tokie vardai kaip Andrejs ir Rūdolfs buvo duoti po 2 kartus, o tai rodo, kad Būtingei ir Šventajai būdingi vardai atgimsta, ypač šeimose, kuriose jie buvo vartojami. Lietuvoje gimusiems 13 vyrų duota 11 skirtingų asmenvardžių, tokių kaip Ainaras, Augustas, Aurimas, Edgaras, Emilis, Gabrielas, Jonas, Karolis, Simonas, Vaidutas, Valdas. Lietuvos latvių palikuonims po 2 kartus duoti tokie vardai kaip Edgaras ir Jonas. Asmenvardis Emīls / Emilis duotas abiejų šalių – Būtingės ir Šventosios – latvių palikuonims.

Latvijoje gimusioms 9 moterims duota 10 skirtingų asmenvardžių, tokių kaip Daniela, Egija, Elīza, Ēlija, Kate, Lilu (antrasis vardas), Madara, Marta, Paula, Sabīne, o Lietuvoje gimusioms 10 moterų duota 9 skirtingi asmenvardžiai, pavyzdžiui, Austėja, Gerda, Gintarė, Greta, Ieva, Kotryna, Kristina, Liepa, Marta. Lietuvos latvių palikuonėms vardas Ieva duotas 2 kartus. O vardas Marta buvo duotas ir Latvijoje, ir Lietuvoje gimusiai mergaitei. Išliko pasakojimas, kaip tėvai savo Lietuvoje gimusiai dukrai norėjo duoti du vardus – Marta Anna (Anna – prosenelės garbei), tačiau oficialios įstaigos neleido tokios rašybos ir pasiūlė variantą Marta Ana.

Palyginus su O. Bušo tyrimu apie populiariausius XX a. Lietuvos asmenvardžius, „pvz., vyr.: Aigars, Aivars, Andris, Artūrs, Edgars, Juris, Kaspars, Māris, Mārtiņš; mot.: Anita, Ieva, Ilze, Inese, Inga, Iveta, Dace, Kristīne, Līga, Sandra“ (žr. Bušs 2003: 19–20), matyti, kad šie vardai būdingi ir Būtingės bei Šventosios latvių palikuonims.

Apžvelgiant vyrų asmenvardžių populiarumą visų 4 kartų mastu (žr. 3 lentelę), darytina išvada, kad vardas Jānis, kuris XX a. pradžioje Palangos krašte buvo populiariausias asmenvardis, išliko visose XX ir XXI a. kartose (Lietuvos naujagimiams registruojamas vardas Jonas). Vis dar tvirtas pozicijas išlaiko asmenvardis Andrejs, užfiksuotas visose kartose. Kiti asmenvardžiai – Miķelis, Rūdolfs, Artūrs / Arturas, Edvīns / Edvinas, Alfrēds / Alfredas, Edgaras, Emīls / Emilis, Elviss, Mārtiņš – užregistruoti dviejose kartose.

148

Acta Linguistica Lithuanica LXXXII

Personvārdi Būtiņģes un Sventājas latviešu dzimtās XX–XXI gadsimtā

3 lentelė. Populiariausių vyrų asmenvardžių Būtingės ir Šventosios 10 latvių šeimų XX–XXI a. apžvalga

Vyriausioji karta | Vidurinioji karta | Jaunesnioji karta | Jauniausioji karta Jānis 5 | Jānis 7 | Jānis 3 / Jonas 1 | Jonas 2 Andrejs 3 | Andrejs 2 | Andrius 1 | Andrejs 2 Miķelis 2 | Miķelis 1 | | | Rudolfs 2 | | Rudolfs 2 | Artūrs 2 | | Arturas 1 | Edvīns 2 | Edvinas 1 | | Alfrēds 1 | Alfredas 1 | | | Edgaras 1 | Edgaras 1 | | Emīls 1 | Emīls 1 / Emilijis 1 | | Elviss 1 | Elviss 1 | | Mārtiņš 1 | Mārtiņš 1 | | Vilmārs 1 | Vilmārs 1

Apžvelgus moterų asmenvardžių populiarumą pagal 4 kartų apibendrintą vaizdą (žr. 4 lentelę), matyti, kad vardas Ķērsta, buvęs vienas populiariausių XX a. pradžioje, visose kartose aptinkamas įvairiais variantais Kristīne / Kristina. Asmenvardis Katrina / Kotryna užfiksuotas 3 kartose. Kiti asmenvardžiai – Anna, Kate, Zenta, Ieva – aptinkami 2 kartose. Anksčiau populiarus vardas Anna neužfiksuotas jaunesniojoje ir jauniausiojoje kartose.

4 lentelė. Populiariausių moterų asmenvardžių Būtingės ir Šventosios 10 latvių šeimų XX–XXI a. apžvalga

Vyriausioji karta | Vidurinioji karta | Jaunesnioji karta | Jauniausioji karta Ķērsta / Kristīne 2 | Kristīne 1 | Kristina 1 | Kristina 1 Anna 4 | Anna 1 (kaip antrasis vardas) | | Katrina 3 | Katrina 1 | | Kotryna 1 | Kate 1 | | Kate 1 | Zenta 1 (kaip antrasis vardas) | Zenta 1 | | | Ieva 1 | Ieva 2

Lietuvos latvių palikuonys teikia didelę reikšmę tam, kad asmenvardis būtų atpažįstamas; jiems „dažniau duodami abiejose kalbose populiarūs vardai“ (Sinkevičiūtė 2015: 19), pavyzdžiui, Artūrs / Arturas, Edgars / Edgaras, Edvīns / Edvinas, Alfrēds / Alfredas,

Straipsniai / Articles

149

DAIGA STRAUPENIECE

Ieva. Būtent jauniausiojoje kartoje aptinkama keletas vyrų asmenvardžių – Ingus, Matīss, Emīls, Kristers, Lūkass ir kt. –, kurie anksčiau nebuvo būdingi Būtingės ir Šventosios latvių šeimoms. Taip pat moterų asmenvardžiai – Austeja, Gerda ir kt. – anksčiau nebuvo užfiksuoti. Tuo pat metu jauniausiojoje kartoje aptinkama atgimstančių asmenvardžių, kurie buvo vartojami šiose latvių šeimose, pavyzdžiui, Andrejs, Rūdolfs, Kristīna.

Folkloro tyrinėtojas Aldis Pūtelis yra išsakęs mintį, kad Palangos krašte „gyvenantys latviai šiandien laikosi savo latviškumo, jei taip galima sakyti, kone iš užsispyrimo“ (Pūtelis 2009: 160). Šie žodžiai tinka ir asmenvardžių teikimui: kasdien vaikų vardai pritaikomi prie latviško varianto, pavyzdžiui, liet. Karolis pervadinamas į Kārlį, liet. Simonas – į Sīmanį (prosenelio Sīmanim garbei).

IŠVADOS

XX a. pradžioje Būtingės ir Šventosios latvių šeimas palietė politinės reformos; tai paveikė ir latvių asmenvardžių perteikimą pagal lietuvių gramatikos sistemą. Ypač tai pasakytina apie vyrų asmenvardžių perteikimą.

Keliose Būtingės ir Šventosios latvių kartose asmenvardis turėjo dvi tapatybes: lietuvišką asmenvardį, įregistruotą oficialiuose dokumentuose (gimimo liudijime, pase, santuokos liudijime ir kt.) ir vartotą už latvių bendruomenės ribų, bei latvišką asmenvardį, įrašytą Būtingės liuteronų bažnyčios dokumentuose (krikšto, konfirmacijos, santuokos liudijimuose) ir vartotą šeimoje, giminėje bei latvių visuomenėje.

Senajame Pietų Kurše paplitusi vardų teikimo tradicija, kai vaikui suteikiamas tėvo, motinos arba krikštatėvių vardas, Būtingės ir Šventosios šeimose buvo gana paplitusi ir išliko iki pat XX a. vidurio. Tačiau ne visi XX a. pradžioje Palangos krašte registruoti asmenvardžiai – Andrejs, Ansas, Jānis, Juris arba Jurģis, Mārtiņš, Miķelis, Niklaus, Anna, Ilze, Katrina, Ķērsta, Margrieta, Marija – aptinkami ir šiuolaikinėse Būtingės ir Šventosios latvių šeimose. Tyrimas atskleidžia, kad stabiliausi asmenvardžiai, aptinkami 10 Būtingės ir Šventosios šeimų beveik visose kartose, yra Jānis/Jonas, Andrejs/Andrius, Kristīne/Kristiņa, Katrina/Kotryna.

Šiandien pastebima didesnė tiek vyrų, tiek moterų asmenvardžių įvairovė, o XX a. pradžioje paplitę asmenvardžiai išlaikomi rečiau. Asmenvardžių dinamikos pokyčius jaunesnėse kartose labiau galima laikyti šiuolaikine tendencija.

150

Acta Linguistica Lithuanica LXXXII

Asmenvardžiai Būtingės ir Šventosios latvių šeimose XX–XXI amžiuje

LITERATŪRA

Balčius Mikelis 2016: Īš Šventosios praeities, Palanga: Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka.

BDD – Būtingės drauges dokumenti: Būtingės luterāņu baznīcas arhīvs, Rokraksts.

Bušs Ojārs 2003: Personvārdi, vietvārdi un citi vārdi: izpētes pakāpieni, Rīga: LU Latviešu valodas institūts.

Jansone Ilga 2018: Priekšvārdu dinamika Ērģemes evaņģēliski luteriskajā draudzē 19. gadsimtā. – Onomastica Lettica 5 laidiens. Zinātnisko rakstu krājums, Atb. red. Sanda Rapa, Rīga: LU Latviešu valodas institūts, 113–194.

LD – Latvju dainas, Pieejams: dainuskapis.lv

LVVA/1313/2/214/41: Statistikas ziņas par iedzīvotāju etnisko sastāvu, Latvijas Valsts vēstures arhīvs. 1313. fonds. 2. apraksts. 214. lieta.

Mežs Ilmārs 2007: Palangas latviešu skaits XX gadsimta gaitā. – Ēlija. Sventāja, Šventoji, Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 169–173.

PMLP – Pilsonības un migrācijas lietu pārvalde. Pieejams: https://www.pmlp.gov.lv/lv/sakums/statistika/personvardu-datu-baze/personvarda-apraksts.html?name=32386

Pūtelis Aldis 2009: Kur viss kā sendienās: ieceres un rezultāti ekspedīcijās uz Kolkas pagastu un Sventāju. – Letonica 19, Rīga: SIA N. I. M. S., 148–165.

Sinkevičiūtė Daiva 2015: Dažniausi Lietuvos latvių vardai – latviškumo ir lietuviškumo dermė. – Spectrum (2), 23, 19–21. Pieejams: https://issuu.com/vu_lt/docs/spectrum23

Straupeniece Daiga 2015: Naratīvie teksti un Būtingės–Sventājas latviešu identitāte. Piemarēs ļaudis un likteņi 1, Liepāja: LiePA, 61–73.

Straupeniece Daiga 2018: Latviešu valoda Lietuvā – Būtingė un Sventāja, Liepāja: LiePA.

Str aipsni ai / Articles

151

DAIGA STRAUPENIECE

Personal names in Latvian families from Būtingė and Šventoji in the 20^th–21^st centuries

SUMMARY

Latvians from Būtingė and Šventoji, who formerly formed a compact populated area in Northwest of Lithuania at the Baltic Sea, their language, cultural and historical traditions, and lifestyle belong to the cultural space of Southern Kurzeme, particularly Rucava.

One of the traditional values of Būtingė and Šventoji Latvians has been the transfer of the personal name to future generations. Men’s personal names Andrejs, Ansas, Jānis, Juris vai Jurģis, Mārtiņš, Miķelis, Niklāvs and women’s personal names Anna, Ilze, Katrina, Ķērsta, Margrieta, Marija were the most popular Latvian names in Palanga region in the 20s of the 20^th century. Later, the Latvian personal names were rendered according to the Lithuanian grammatical system; therefore two personal names were used parallelly in Latvian families: the formal, i.e., Lithuanian personal name and informal, i.e., Latvian personal name, e.g., Ona – Anna, Kotrina – Katrīna, Jonas – Jānis, Andrius – Andrejs. It means that the written form of the personal name did not correspond with its daily use (in family, Latvian society).

While studying 4 generations of 10 Latvian families from Būtingė and Šventoji, it can be concluded that the old naming tradition – a child (usually the eldest child) is given the name of its father or mother, or godparents – has survived in the oldest and middle generations. Today, when many family members live in both Lithuania and Latvia (in the 50s and 60s of the 20^th century many Latvians moved to Latvia), different traditions of choosing personal names have developed.

Įteikta 2020 m. vasario 5 d.

DAIGA STRAUPENIECE Kurzemės Humanitārais institūts Kūrmājas prospekts 13, Liepāja LV–3401, Latvija [email protected]

152

Acta Linguistica Lithuanica LXXXII