Choose year range

Research papers localized into Romanian

Browse AI-localized academic documents available in Romanian.

1675 documents

RESPIRAȚIA LUI GRANAUSKAS ÎN MANIERA LUI DAUKANTAS

Roma Bončkutė

2019Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article considers the impact of Lithuanian national historiography initiator and literary reformer Simonas Daukantas (1793–1864) on the creative writings of Romualdas Granauskas (1939–2014); it analyzes the short story of the writer with the focus on his Jaučio aukojimas…

DOI: 10.35321/all81-10

CONTEXTUL IDEOLOGIC AL ACTIVITĂȚII ȘTIINȚIFICE A LUI ANTANAS ȘI JONAS JUŠKA LA KAZAN

Margarita Matulytė

2019Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article attempts to answer the question why Kazan was the place where the works (Lithuanian folklore) compiled by the Juška brothers could be published in the Latin script in the period 1878–1882. The research focuses on the sociocultural conditions and ideological contexts…

DOI: 10.35321/all81-09

CATEGORIA REPETIȚIEI ÎN DISCURSUL LINGVISTIC

Zinaida Pakholok

2019Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article deals with the phenomenon of categories, type description of linguistic categories in the structure of the language, as well as the history of their study. Due to the fact that modern science is characterized not only by the formation of new concepts, but also by…

DOI: 10.35321/all81-07

MOTIVAȚIA HELONIMELOR SUFIXALE DIN JUDEȚUL MARIJAMPOLĖ

Dalia Sviderskienė

2019Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article addresses suffixal helonyms, which constitute a peculiar and interesting layer of the so called non-equivalent lexis. In order to reveal the motivated connection between their formal structure and meaning, these representatives of the hydronym class are analysed…

DOI: 10.35321/all81-05

VOLGA – PRIMUL RÂU AL EUROPEI

Václav Blažek

2019Repository: Lietuvių kalbos institutas

The present study summarizes all designations of the Volga River and when it is possible, in wider context of primary texts, arranged in Appendix. The second task is a survey and discussion of existing etymologies. The third goal consists in offer of new solutions, if those…

DOI: 10.35321/all81-03

PRUSSICA ȘI LITHUANICA LA BIBLIOTECA DE STAT DIN BERLIN – PATRIMONIUL CULTURAL PRUSAC

Marie-Luise Heckmann

2019Repository: Lietuvių kalbos institutas

Der Beitrag „Lithuanica und Prussica in der Staatsbibliothek zu Berlin – Preußischer Kulturbesitz“ besteht aus einer kurzen Einführung in die Überlieferungsumstände und einige Forschungsaspekte sowie in Kurzbeschreibungen von knapp dreißig Handschriften deutscher, lateinischer…

DOI: 10.35321/all81-02

CEL MAI VECHI TEXT BALTIC ȘI ANTROPONIMELE SALE

Ilja Lemeškin

2019Repository: Lietuvių kalbos institutas

In 2013, a new linguistic and genre-related interpretation of the Trace of Basel (Dini 2004; 2014: 553–558) based on analogy with singing, recitative, texts akin to Christmas carols was put forward in the pages of Acta Linguistica Lithuanica (Lemeškin 2013: 11–29). The new…

DOI: 10.35321/all81-01

Problema autorului manuscrisului „Dicționar al limbii lituaniene”: fapte noi dezvăluite în urma unei expertize judiciare a scrisului de mână

Geda Montvilaitė · Anna Tollarová

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The archival document Dictionary of the Lithuanian Language (shelfmark IV A 11) is kept at the Department of Manuscripts and Early Printed Books of the Czech National Museum Library. This handwritten lexicographic relic is dated to the first half of the 19th century and contains…

DOI: 10.35321/all82-08

MORFOLOGIA TOPONIMELOR LITUANIENE – DIFERENȚE ȘI PARALELE ÎNTRE DIFERITE CLASE DE NUME

Harald Bichlmeier

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The participation in the project “Vakarinių pietų aukštaičių vietovardžių integravimas į Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę ir jų kilmės bei motyvacijos tyrimai” [The integration of Western South Aukštaitian toponyms into the Lituanian geoinformational database…

DOI: 10.35321/all82-06

CONCEPȚIA CUVÂNTULUI AUGALAS (PE BAZA UNUI SONDAJ ÎN RÂNDUL STUDENȚILOR)

Anželika Gaidienė · Danutė Liutkevičienė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Lithuanian explanatory dictionaries (Dictionary of Modern Lithuanian, Dictionary of the Lithuanian Language) usually define the word augalas (plant) as a botanical term by mentioning its essential features: ‘organism’, which feeds on ‘inorganic nutrients’ and requires ‘the…

DOI: 10.35321/all82-05

GRUPUL LEXICAL-SEMANTIC „AUSSIE” ÎN SLENGLUL AUSTRALIAN CONTEMPORAN

Liudmyla Naumenko · Liliia Bilas · Vira Ponomarova

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The aim of the article is to study the lexical-semantic group ‘Aussie’ in contemporary Australian slang (also strine). The objectives of the article are to determine the semantic structure of the lexeme Aussie and relations between its LSVs, to reconstruct the LSG ‘Aussie’ and…

DOI: 10.35321/all82-03

PROVOCĂRILE ANALIZEI ȘI CLASIFICĂRII CUVINTELOR NOI COMPUSE

Daiva Murmulaitytė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The paper aims to review the atypical cases of Lithuanian neologisms that are coined from two or more words. The nouns, i.e. compounds and blends, collected in “The Database of Lithuanian Neologisms” until the beginning of 2019 are under investigation. The types of indigenous…

DOI: 10.35321/all82-02

NOI DIRECȚII ÎN DIALECTOLOGIA LITUANIANĂ: MODEL DE CERCETARE MULTIMODAL

Danguolė Mikulėnienė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The modern trend of dialectology recognizes the shift and vitality of traditional dialects. The aim of this study is to submit a new dialect research model for modern language variations used by the researchers of the Centre of Geolinguistics in the Institute of the Lithuanian…

DOI: 10.35321/all82-01

Cu privire la termenul „žemė́vardis”

Dalia Sviderskienė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje aptariamas tarpukario mokslininko Kazimiero Alminauskio vartosenoje funkcionavusio savakilmio žodžio žemvardis terminologizavimosi procesas ir rezultatas, sąvoka, termino vieta savos terminijos sistemoje, santykis su kitais lietuvių toponomastikoje vartojamais…

DOI: 10.35321/all83-14

Îmbinări de cuvinte adverbializate și adverbe sudate din argoul limbii lituaniene și particularitățile lor de adaptare

Robertas Kudirka

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje analizuojami lietuvių kalbos žargono ir nenorminės kalbos suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai (205), atrinkti iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno. Analize siekiama nustatyti sistemiškus prieveiksmėjimo ir skolinių…

DOI: 10.35321/all83-13

DENUMIRILE ȘI EVALUĂRILE DIALECTELOR RASEINIŠKIAI DIN SAMOGIȚIA DE SUD

Diana Dambrauskienė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje, remiantis perceptyviosios dialektologijos metodologijomis, nagrinėjamos pietų žemaičių raseiniškių patarmės ploto (Kemės, Raséinių ir Taurags zonų) respondentų tarmių nominacijos ir jų vertinimai. Visų trijų zonų tiriamųjų sąmonėje įsitvirtinusi ryški žemaičių ir…

DOI: 10.35321/all83-11

RETRAGEREA ACCENTULUI ÎN TEXTELE SUBDIALECTULUI ANIKŠČIAI DIN AUKŠTAIȚIA DE EST

Vilija Ragaišienė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Remiantis rašytiniais šaltiniais – Leipcige vokiečių kalbininko Franco Špechto leidinyje Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski publikuotais XIX a. 7–9 deš. tekstais, Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugomais XX a. 6–7 deš. anykštėnų…

DOI: 10.35321/all83-10

CU PRIVIRE LA ORIGINEA NUMELUI SATULUI ÝVOLIAI

Laimutis Bilkis

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Remiantis gyvosios kalbos ir istorijos šaltinių duomenų analize straipsnyje išsamiai aptariama Kelmės r. Kražių seniūnijoje esančio kaimo vardo Ývoliai kilmė ir raida. Apžvelgus oikonimo užrašymus iš gyvosios kalbos, įvertinus jų patikimumą daroma išvada, kad vardo forma su…

DOI: 10.35321/all83-08

Observații despre numele de râuri lituaniene „Liẽkė”, „Liekà” și familia lor

Harald Bichlmeier

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Die Flussnamen lit. Liẽkė, Liekà (und ihre Sippe) begegnen bisweilen im Rahmen der Untersuchungen zur ‘alteuropäischen’ Hydronymie. Traditionell wird ihnen eine Etymologie auf Grundlage der Wurzel uridg. *(h1)lei̯k- ‘krümmen, biegen’ zugeschrieben. Diese Wurzel hat es allerdings…

DOI: 10.35321/all83-07

CU PRIVIRE LA CHESTIUNEA NUMELOR PROPRII BALTICE DIN ȚINUTURILE RAGNIT ȘI TILSIT ÎN DOCUMENTELE ORDINULUI DIN SECOLELE AL XIV-LEA–AL XV-LEA

Darius Ivoška

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Der vorliegende Aufsatz befasst sich mit den Schwerpunkten von den Eigennamen zweier ausgewählter Gebiete des Preußisch-Litauens Ragnit und Tilsit. Der Ausgangspunkt der Arbeit war die Erforschung der baltischen Personen- und gegebenfalls auch der Ortsnamen, mit besonderem…

DOI: 10.35321/all83-06

CÂTEVA POSIBILE ÎMPRUMUTURI DIN LIMBA MAGHIARĂ ÎN LIMBA LITUANIANĂ

Aranka Laczházi

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje apžvelgiamos lietuvių kalbos leksemos, kurios yra vengrų kilmės arba buvo paskolintos iš kitų kalbų per vengrų kalbą. Dauguma šių leksemų į lietuvių kalbą pateko XVI–XVIII amžiais, dažniausiai netiesiogiai, tarpininkaujant lenkų, rečiau vokiečių, baltarusių arba rusų…

DOI: 10.35321/all83-04

CEREREA LUI CHRISTOPH ERNST TYDKĖ DIN 12 DECEMBRIE 1747: NOI FAPTE DESPRE SEMINARUL DE LIMBA LITUANIANĂ AL UNIVERSITĂȚII DIN HALLE

Birutė Triškaitė

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje analizuojamas ir publikuojamas Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve (vok. Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz) Berlyne rastas dokumentas, atskleidžiantis naujų faktų apie 1727 m. Halės universitete įsteigtą Lietuvių kalbos seminarą…

DOI: 10.35321/all83-03

“Cimbri” et “Teutoni”

Harald Bichlmeier · Václav Blažek

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The well-known names Cimbri and Teutoni / Teutones are traditionally said to denominate two different Germanic tribes. Here a new idea is proposed, namely that they originally formed a syntagm consisting of both words, PGmc. *þeu̯đanōz kumƀrii̯ōn ‘chieftains of tribes’, which…

DOI: 10.35321/all83-02

Lith. „mirti” / Latv. „mirt” «a muri» și Lith. „miršti” / Latv. „mirst” «a uita» în baltica orientală

Yoko Yamazaki

2020Repository: Lietuvių kalbos institutas

The verbs Lith. miti / Latv. mirt ‘to die’ and Lith. (-)mišti / Latv. (-)mrst ‘to forget’ share several features in historical morphology: both take sta-present stem, in spite of their Indo-European cognates in the *-ye/o- present stem; the root-aorist in the middle voice…

DOI: 10.35321/all83-01