scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Apie vargonų terminus

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Apie vargonų terminus

Author: Rimantas Gučas
Year: 2000
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/725/816
Riman as GUCAS
UAB Vilniaus
a gon y
di b u e
APIE VARGONV
TERMINUS
Lie u iq ala
sob e a gonus
a5y a nedaug,
e e não desde
elho.
Bene p imei o
a5inys a ema
apa ece ode 1909
m. J. Naujalio
leis ame e
edaguo ame
,,O ganininko'
Zu nale.
Va gonq mes e e
de a empo
S iesuolis, ac i o
pa icipan e do
nacional
egene amen o
s4judZio
Jonas
Ga ale idius po alguns núme os
publicadod a igos,,Va gonai", no
(1871-1943)
qual pa eikd Ziniq sob e a gonq
his o ij4 e sanda 4Tu inio
poZil iu J. Ga ale idiaus a5inys
ainda nai okas, é klaid l, embo a
algumas idéias a uais e ago a.
Thdiau bene mais isideme ina é
que já p imei asim i
bl ipas aipomis ele a k eipd
demesi num4 u d i seu
e minij4:,,No iu i5 auk5 o
pe p a5y i ge bSkai y ojus uZ
neg yn4 lie u i5k4 kalb4, ku i4
p iseis a o i ap a5yme
a gonq. O goni é um mui o
complicado ins umen o, u is
quais esponsandiq
aodLh4lie u iai ainda nenukale;
aigi p iseis usa ZodZius a eip
lks andius isokiq daleliq, às
chamadosus
,,in e nacionali5kus"-
a ba acei os, eip po
exemplo, echniSkus
ZodZius
i5
ki q kalbq".
(,,Va gonalis a"
1909, No. 2).
Pa ece que p ie5ka io na Li uânia
a kan a gonq e minij4
im esniq
Zingsniq não oi ei a.
Thdiau é um exemplo
quan o ou o pobudLio
- Ka a sko
baZnydios
o ganai.
Juos sob e 1925 m'
cons ud
iekoslo akiios Jano
Tudeko i ma. Siuses o gonuas pi m4 e
a é que as ienin eii ka 4 en y a
egis us in i uli lie u iskai (E d is
I ei a luga Hohl lo e, Lend i y lei a
ie oie Roh lo e, S im. Ragelis
- Gemshom,
Gluosn.
Dudele
- Salicional e e c.) ou nomes
in e nacionais a5yi com
lie u iSka gal ne:
P incipalas, Bu donas,
Subbasas
(local P incipal,
Bu don, Subbass).
En ão a Z ilgiu
Ka a sko a gonai são unikalls e odel i auk i i
paminklq s4 a54.
Sob e 1965 m. LTSR
es a alindje
konse a o ijoje
p adejgs abalha
muzikologo
An anas
Venckus
(1934-1975)
emesi
inicia i as
de desen ol imen o-
$ i lie u isk4
muzikos e minij4.
Ele comunica a
mui o da ge ação
su
mais elha
musica,,Tiump4
An anu K u uliu (L887-I979),
já i5 eleusiu musicaos
63
Lodyn4 (1960) e odaip
muzikai, a likejai,y a
pas a 4li nou4 Zodyska ino
neypad konse a y i, se
eng i no laid4. Po que
saky ume obsku an i5ka
uZsidmus e minq
se i ai susi pinus e
o denymu bem ku imu,
lie u i5kq muzikos ele
publika, A. Venckui
sulaukd mais nekaip alkos.
pa"aipes e
pasi"p iamen o ge ano i"cos
MaZdaug naquela época A.
Venckaus inicia i a oi
o malizada Muzikos e minq komisija.
1967 m. Dailds
ea o e
musiejos p add a
músico
egis ado na
Li uagonus e suda ine i e ingiausi l a goml
di isão paminkliniq
Thm p opósi oi s4 a54. oi i5sp in ada
especiais an-
,,Va gonq ke a". Thda a5 iai i5kilo a gonq e minq
ques ão, nes egana na - Za gonu kalbe i, e oda ou a
Sie ajonq paminklosaugininkam, jas uZpildy q. A as
- aS1. i. I5 p adZiq oi manoma anke 4 i5siun ind i que
i5 sua punk q - a go u+ daliq e minai: pe gun em do
local a gonininko, como ele chama a a gon 4 pa e.
ques ioná ios
- adia'u assim e não hou e i5siun ine os. VaZiuoj p aLnydias e
comunicauj an L e b an su ie os a gonininkais ou naudigesnio
noeko nada i5gi s i idomesnio quase oki5ki e minai, o e q padiq os
dalykin6 ala apsk i ai nesi ezge.
i5im inai consumi i5k aipi i alguns. Mui as a gonininkq sob e
a gonus u djo oki menk4 sup a imE, I is del o i5 in elikad
-
-
gen i5kesniq a gonininkq, uZsiemusiq
eko e a gonq meis ys e, i5gi s i
Muzikos e minq komisijos des inado
a posddis, gonq e minams ap a i. Foi
ien4 ki 4 nauding4 e min4. 1968 L216 iuiu
p on a nemaiam skaidiui já cedodiau
a o q LodLi 4, ambém pasi lly a
alguns no osq e minq (Snebk-
Ia, kelmas).
isso,,Kul l os
ba es"
publicada Sob e
es a a in o mação
(1969).
Dalis Siq e minq oi i i in a i aukian eles i naujqii A.
K u ulio,,Muzikos e minq Lodyn4" (915) e J. Kazlausko
li o-
94,Músicos ins umen osi i pa i l a" (1975). Va gonq
ap aymas ul imo li oje laikl' inas um nuosekliausiq e
p o issionaliausiq, apa eZiusiq lie u iq kalba.
L912m. cul os paminklq es au ação esp ie Republikinio o oi
a5i i p ocesso ou os documen os sob e oda a gonq pa e e
Tada e miiku a a gonq di b u e. oda se i ai necessike já nq,
po que kalbd is, assim s4ma as bem p odução equeio mesmo
daliq pa e. Já que maio ia a ejusiq abalha Zmoniq a é a é
abejoniq. A é ol discu i i e con i ma e minai ainda neapdmd
isq a goml, além disso, alguns apa ece odd insu icien emen e
en ão com susid g, o ggonais não oi no aia Li u iSkus e minus
quais p óp io apa eceu simplesesniq lie u i5kq iodLiq. Como
p eciso[S. S4moningai nepasi lius pa adinimq, algumas pa es às
so iko como suaime sup an apasi ily us nos e nekeliandius
pajooka imas ka 4 suskambejo a mi5kas ekecius, que p a a d
desde Dubingiq kilgs s alius P. Klimas. O eke is, eke ys
64
- isso já,,Daba inds
lie u iq idiomas
Lodyne"
(1993) unsaki a pa a isso
imanoma 4 a gonq mazga.
ikesan is Zodis. Juo
E con inuando a ando a gonq
e minus, e ds com
moko ais, liaudies bui ies Zino ais,
lie upabend au i iq idiomas
que nos emins uZmi 5 us
lie u i5kus
ZodZius. Reikia neuZmi S i, nekad
i5o inio sudddingumo, i5 iesq é mui o
a gonai, paisan jq isp dingumo e
simples Daug pana5iq daliq é i aii
sup an amas ins umen o.
iuses es a ais, pada guas, bui yje. Thi isokie
kampainiai, elenai, aukis, akni e o akiai,
skalos, s i lys e s i elis, s a amsiini, sijos,
il elyas, nawelini,laikikliai, e de5im ys, jeigu não
Sim ai ki q dalig, às quais em ge al não ie5ei kokiq
no s speciq e minqko i, e só eg as im iingus
ZodZius, já desde an igo
us ojamus i ai iem
pada gams Te eikia
no d i apsiliuob i.
dalims i a di i.
In elizmen e, b i jq
en o no o daZ p incipalmen e e
p i uks a an o a gondi biams, an o
ypad a likdjams.
Velhos e egula es lud ias da língua
lie u iq às ezes a é são
conside ados eng açados e maus, e
es animas kilmes e skam-
- sensmigais biais. Thip alguns pianis as
phambinlmas i odindja, que o epionu d a
pa i 5u ini5kas coisa, e sla i5kos kilmds jogando
isso já e le e k ybos ak 4.
Exis e em o gonons e
especi iciniq assun oq,
aos quais desc ldi são
usados es animas
kilmds LodLiai
- kla iiai pedalai (n:uo egis ai,
,
ba ke iai iS adej e ai, o
,
ialiuzds, menzu os, mai, ak u a
pa a dds), pulp labiu ezona o ini,
e pan.
Thi is in e pau iniaiLodLiai,
embo a aquele jq
in e pau i5kumas é
s4lyginis. ku a gonq kul-
Eles mais consumam Salyse, a mais
elacionado com okiediq adições. - Tai
Vidu io e Ry q
Eu opa. À jq pe ence e Li uânia, que já
desde pa pi mqjq a gonq apa ecimen o
1408 m. oi okiediq a gonq s a ybos a e.
l akos
65
Zymiausieji XVII-XVIII a. mes es o am okiediai J.
Koppelmannas, G. A. Zelle, M. Jansonas, A. G. Caspa inis
(apesa soambandios do século
i ali5kai
XIX. assim moky asi, a gonq
Mine asis J. Ga ale idius
dalys pa a d6s). pa comp a e
a gonq meis ys es ambém
e c. p incipalmen e na Alemanha.
mokesi di b u eje
Alemanha
- B. Gninebe go
S e ine, longous he us lá e
an o a gonq meis gy eno ai,
abalhou. Apsk i ai
an o a likejai pelas quais mais
e minus. P z., K. Ka eckas
a ojo q kalbq, mokdsi,
daZnai e minus, pa a oda o
p anc - zi5kus
Z.
- i ali5kus e pan. Nos empos so ié icos oi ei o po
Aleksand a idius e ei os
Escola de Moscou, uZ u nek i i5kai seu pe emusi
okieciq a gonq a Z i giu es e ik4 e e minij4. Siuo
Moscou os escolas.
Academia Li uana de Música ainda eb6 a exe ciama
Da ou a
a gonq e minq
- egis y
denominações.
pa e Um e
o mesmo egis o ski ingq adicijq, k a5 q, epochq, meis q
a gonuose di e en emen e. E aM k5diai pode b i chamadoado
odos5kai
- um e aquele padiu nome ski ingq adicijq o gonoses pode b l i
chama di e en es egis as. Regis y a ispinde i
embpa adinamen os pode o peculia umai, amzdZiq o ma,
medLiaga, skambesio auk5 is, sanda a e pan. G andeZiosas nações
Eu opeias, sa i as a gonq adisuk l usios cijas, suku d e sa as
a pusa y'je susipynusios. Senq laikq, ambém sa amoksliai a goml
mes ai ne e ai a ojimq supainiada o, da ypa adinimq da o klaidq.
egis y pa adinimg sis emas, embo a e os são ge okai
Tudo isso ao pesquisado pode p opo ciona nemaZa ing ama ikos
o mações.
Dalis senqjq Lie u os a gonq egis y pa adinimq é lo ynq o i alq
kilmds, pa e okiediq, é sulenkin q o mq. Da ydamius a gonus,
u ilizamos adicionais Li uanos a gonams egis y denominais, jq
nelie u indami, adiau segundo possibilidades e dami oki5kq ou
lenki5kq o mq.
Apsk i ai a gonq e mininai nea siejami do pau os,
Salies, k a5y a o a gonq adicijq i he ikimo. Como é
s4 okas XVIII a. Li ugonams, ku iq s a y ojai a gonq
possí el kul u os ailcy i, paWZdZiui, p anc[zq a gonq
nem gi dd i negi dejo, nem is o p anc zi5kq nema e?
glaudZiai com oki5k4ja, que não hou e sa , 1 niuansq.
O isso que Li uânia a gonq elacionada adição é
Todel e anaip ol ne ei5kia, e mininai ilgainiui, melho
cada ez susipaZando com m sq his o ia bem i5likusiu
ins umen a ijumi, u ds b i i especi icam: a gonq
e minija de e e le i i musq a gonq cons uções
adicij4.
66
T a kingai
ap a5y i a gonai
V. Bidilno,,Muzikines
akus ikas pag unduas"
eg as da Li u i5kos
(1988),
e minijos laiky asi e
Encyclopedijq ediklosas
leidiniuose.
Siuo empo p epa ando
imp ensa no o enciclopedico
musicais Zodynas. ocasião
Ta sua a i idade
eno ou4
Muzikos e minq komisija.
Um posedis oi des inado e a gonq e minams discu i.
Po o posedZio
,,Muzikos
ba uose" (1996
m. No. 15-16 e
17) apa eode
muziko
A. Kalinausko a igo
,,Va gonai", o necendo não
só di e amen e
ins umen os e mininai,
mas e ou as s4 ocas, ku iq
necessia alando e a5an
sob e a gonus. Pa yZiui,
p 5 ge 4 de5im me i
Enciklopedijq edi ykloje e e
seigindi i del do, como a gonai
apa eça baZnydioje. pe 5amas
Redakção con ando a gonus
i enge au o iu apa ece odd e
nãoikslus, e a i icial. P o . J.
Pikdilingis, i cuja oi apel asi
apoio, susim4s d:
o como bu q pasakgs ,,
VaiZgan as?"
Thigi a gonai
di bami, a
padi bus,
baZnydioje
pas a omi, onde e s/oyi.
(XIX a. meio uZ a5as
Klykoliq baZnydioje:
Wa gonus dy ba
Pons
Mockiewicz
com sunu
sawa).
Thigi, a ando a goml
e minij4, já Sis as
pada y a.
Todel quan o nus ebino e nuli idino no a li ogele
- L. Dig io,,Kaip
o i o gonais",
que4 i5leido
Lie u os muzikq d augija
e Religines muzikos
cen as
1998 m. Joje ebesiuloma consumi isokias
kopuliacijasl e Sch aiche 'ius, Wal ze'us, ou os
oki5kus, às ezes com e udi os pa a5y us
ZodZius. Th si
da ebebu q
J. Ga ale idiaus laikai, a si neb[ q bu g
ap a q publikacijq a gonq e minq, Siais
ques ões e gana p o issionais li e a u os.
mui os luga q odosqai i5 misle os e
O e eg asingq e minq eik5mds em
con iainio os. Todel
Sios li oseles, ypad sua
paglapiq sob e
ins umen 4, Zmonems,
besimpiados o gonões,
ecomenda , is e, não.
' Kopuliacija llo . copula io - união]: 1.,,d iejq indi idq união du an e i inio
ac o"(Ta p au iniq ZodZiq Zodynas, 1985).
67

Nokiu b du não pode a i ma -se, que a gonq e minija já
de ini i amen e su a lq a. E ago a, apa ecendo cada ez maio
meis q bei mokyklq, nas quais se ap ende a gonua skaidiui, su ge
susikalbejimo upes is, aigi e assun o da ka 4 pe Zil e i a gonq
e minus.
Recebida 1999 09 n
ABOUT TERMS OF THE ORGAN
Summa y
The ques ion he
e ms abou o he
c ea ion o Li huanian
o gan i s a ose
in
in he Li huanian magazine o music,,Va gonininkas". 1909 In p e-wa Li huania he e
we e some a emp s o c ea e Li huanian names o he egis e s o he he o gan.
In L967 he sys ema ic egis a ion o o gans in Li huania s a ed. Lis s o
monumen al o gans we e compiled. A he same i ne an a emp o look o
adi ional Li huanian e ms o he o gan was made. Only a small numbe o hem was
ound, bu in 1968 he Commission o he e ms o music discussed and app o ed he
main Li huanian e ms o he o gan. These e ms ook oo in he li e a u e.
68