Riman as GUCAS
UAB Vilniaus
a gon y
we k u e
APIE VARGONV
TERMINUS
Lie u iq sp ich
übe a gonus
a5y a nedaug,
und auch nich
aus seno.
Bene e s e
a5inys a ema
e scheode 1909 m.
J. Naujalio leis ame
und edaguo ame
,,O gonike s"
Zu nale.
Va gonq meis e
und de zei
S iesuolis,
ak i us
na ionalen
wiede geba ens
s4judZio
eilnehme
Jonas
Ga ale idius übe einige Numme n
e ö en lich d
(1871-1943)
A ikelni,,Va gonai", in dem
pa eikd Ziniq übe a gonq
his o ij4 und sanda 4Tu inio
poZil iu J. Ga ale idiaus a5inys
noch nai okas, is klaid l, obwohl
manche Gedanken ak ualien und
je z . Thdiau bene am meis en
isideme ina das, dass schon
e s enim i bl ipas aipomis e
a k eipd demesi num4 u d i
seinen e minij4:,,No iu i5 auk5 o
pe p a5y i ge bSkai y ojus uZ
neg yn4 lie u i5k4 kalb4, ku i4
p iseis a o i ap a5yme
a gonq. O gonie is ein seh
lks andius isokiq daleliq, denen
an wo andiq aodLh4lie u iai
noch nenukale; aigi p iseis zu
komplizie es Ins umen , ha is
e wenden ZodZius a eip
sogenann enus
,,in e nacionali5kus"-
a ba angenommenus,
eip sagend,
echniSkus
ZodZius
i5
ki q kalbq".
(,,Va gonininka-
s" 1909, N . 2).
Sieh aus, dass p ie5ka io in
Li uanien a kan a gonq
e minij4 im esniq
Zingsniq wu de nich
da ges ell . Thdiau is
wie iel ande em
pobudLio Beispiel
- Ka a sko
baZnydios
a gonai.
Juos e wa 1925 m'
e bad
iekoslo akiios Jano
Tudeko i ma. Siuose o gonuose pi m4
und sol kas einin eii ka 4 e such e
egis us namensin i li auskai (E d is
I ei a s a Hohl lo e, Lend i y lei a
s a ie Roh lo e, S im. Ragelis
- Gemshom,
Gluosn.
Dudele
- Salicional e al.) ode
in e na ionale
Bezeichnungen a5yi mi
lie u iSka gal ne:
P incipalas, Bu donas,
Subbasas
(in de S elle
P incipal, Bu don, Subbass).
Dami a Z ilgiu
Ka a sko a gonai sind unikalls und odel
i auk i i paminklq s4 a54.
Übe 1965 m. LTSR
s aa indje
konse a o ijoje
p adejgs a bei en
musikologe
An anas
Venckus
(1934-1975)
emesi
Ini ia i en
nachhal-
$ i le u isk4
musikos e minij4.
E kommunizie e
iel de äl e en
su
Gene a ion
musik,,Tiump4
An anu K u uliu (L887-I979),
schon i5 eleusiu musikos
63
Lodyn4 (1960) und allesip
laid4. Weil muzikai,
pas a 4li neue 4
a likejai,y a neypad
Zodyska ino eng i no
konse a y i, wenn
publik, A. Venckui uZsidmus
saky ume obsku an i5ka
e minq a kymu sowie
ku imu, lie u i5kq muzikos
e ns ai susi pinus und
e sulaukd meh nekaip
alkos.
Paeips und
pasip iimis ge ano i5kos
MaZdaug zu diese Zei A.
Venckaus Ini ia i e wa suda y a
Muzikos e minq komisija.
1967 m. Dailds
Thea e und
musiejaus p add a
musikos
Ab eilung zu
Lie u os a gonus und suda ine i
egis ie en paminkliniq
e ingiausi l a goml Thm Zwecki s4 a54. wa
i5sp essdin a spezi an-
,,Va gonq ke a". Thda a5 iai i5kilo a gonq e minq
F age, nes egana na - Za gonu kalbe i, und ganz ki a -
Sie ajonq paminklosaugininkam, jas uZpildy q. Kunas
aS1. i. I5 p adZiq wa manoma anke 4 i5siun ind i kad
i5 ih punk q - a go u+ daliq e minai: agen Sie des
lokalen a gonininko, wie e nenn a gon 4 eil.
F agebögen
- adia'u so und wa nich i5siun ine os. VaZiuoj p aLnydias und
kon akuj an L e b an mi ie os a gonininkais ode nu igesnio
ne eko nich s i5gi s i idomesnio as oki5ki e minai, o und q padiq
dalykin6 sp ich apsk i ai nesi ezge.
os i5im inai e wenden i5k aipy i ein paa . Meh hei a gonininkq
übe a gonus u djo oki menk4 sup a imE, I is del o i5 in elikad
-
-
gen i5kesniq a gonininkq, uZsiemusiq
eko und a gonq meis ys e, i5gi s i
Muzikos e minq komisionen o gesehen
a posddis, gonq e minams besp e i.
ein4 ki 4 nauding4 e min4. 1968 L216 i yko
Wu de zuges imm nemaiam skaidiui
schon ühdiau a o q LodLi 4, auch
(Snebk-
pasi lly a einige neue q e minq
Ia, kelmas). in
es,,Kul l os
ba s" wa
e ö en lich Übe
In o ma ionen
(1969).
Dalis Siq e minq wu de i i in a i aukian sie i naujqii
A. K u ulio,,Muzikos e minq Lodyn4" (915)bei J. Kazlausko
buch-
94,Muzikos ins umen ei und pa i l a" (1975). Va gonq
ap aymas le a ojoje buchgoje laikl' inas einem
nuosekliausiq und p o essioniausiq, e sZiusiq lie u iq
Sp ache.
L912m. kul os paminklq es au ie ungs esp ie Republikinio o
ai i P ozess ande e Dokumen e übe alle a gonq Teil und daliq
wa Tada e miiku a a gonq di b u e. ganz e ns ai benöike
schon nq, denn kalbd is, so s4ma as bei P oduk ion eikejo gleich
Teil. Weil die meis en a ejusiq zu a bei en Zmoniq bis ol mi
ol besp e i und bes ä igen Te mini noch neapdmd isq a goml,
auße dem, manche e scheodd nich genug genau[S. S4moningai
susid g, o gonais wa nich neujai li a iSkus e minus sa iko als
ein aesniq lie u i5kq iodLiq. Wie pajooka imas ka 4 suskambejo
nepasi lius namensinimq, manchen Teilen selbs ame e schien
selbs ime sup an apasi ily us uns und nekeliandius abejoniq. Iki
a mi5kas ekecius, die p a a d on Dubingiq kilgs s alius P. Klimas.
O eke is, eke ys
64
- das
schon,,Daba inds
lie u iq Sp achen Lodyne"
(1993) unsaki en dem
imanoma 4 a gonq mazga.
ikesan is Zodis. Juo
Und wei e e ignd a gonq
e minus, e ds mi
moko ais, liaudies bui ies Zino ais,
lie upabend au i iq sp ach
die uns emins uZmi 5 us li a i5kus
ZodZius. Reikia neuZmi S i, nekad
i5o inio sudd ingum, i5 iesq is seh
a gonai, paisan jq isp dingum und
ein achas Daug pana5iq daliq is i aii
sup an amas ins umen .
iuses s a nissen, pada guose, bui yje. Thi
isokie kampainiai, elenai, aukis, akni und
o akiai, skalos, s i lys und s i elis,
s a amsiini, sijos, il eliai, nawelini,laikikliai, und
de5im ys, wenn nich Sim ai ki q dalig, denen in
de Regel keine ie5 kokiq i gend speziqko i
e minq, abe nu Regeln im iingus
ZodZius, schon on seno
e w ojamus i ai iem
pada gams Te eikia
no d i apsiliuob i. leide ,
b i jq dalims i a dy i.
en o no o daZ meis und p i uks a
sowohl a gondi biams, sowohl ypad
a likdjams.
Al e und egelmäßige li a iq sp ach
lod iai manchmal soga als wi zig und
schabig, und emimas kilmes und
skam-
- sinnmigais biais. Thip manche Pianis en
ambinlmas i odindja, dass o epionu d a
pa i 5u ini5kas Sache, und sla i5kos kilmds
Spielung das schon e lek ie k ybos ak 4.
gib o gonuose und
spezi iniq subjek q,
denen Beschldin ig
e wende we den
emimos kilmds LodLiai
- kla iiai pedalai (n:uo egis ai,
,
ba ke iai iS adej e ai, o
,
ialiuzds, menzu os, mai, ak u a
pa a dds), pulp labiu ezona o ini,
und pan.
Thi is
in e s au iniaiLodLiai,
obwohl de jq
in e p au i5kumas is
s4lyginis. ku a gonq kul-
Sie we den meh e wende Salyse, a
meh e bunden mi okiediq T adi ionen.
- Tai Midu io und Ry q
Eu opa. P ie jq gehö und Li uanien, die
schon on pa pi mqjq a gonq e scheinem
1408 m. wa okiediq a gonq s a ybos
a e.
l akos
65
Zymiausieji XVII-XVIII a. Meis e wa en wokiediai J.
Koppelmannas, G. A. Zelle, M. Jansonas, A. G. Caspa inis
( o z klambandios XIX. so
i ali5kai
moky asi, a gonq delys
Mine asis J. Ga ale idius
pa a d6s). pa pi k a und e c.
a gonq meis ys es auch
haup sächlich Deu schland.
mokesi di b u eje
in Deu schland
- B. Gninebe go
S e ine, längus he us do und
sowohl a gonq meis gy eno
a bei e e. Apsk i ai
ai, sowohl a likejai denen meh
e minus. P z., K. Ka eckas
a ojo q kalbq, mokdsi,
daZnai e minus, pa a oda o
p anc - zi5kus
Z.
- i ali5kus und pan. Sowje ischen Zei en wa gebilde
Aleksand a idius beeiki
wo den Moskwa-Schule, uZ u nek i i5kai ih en
pe emusi okieciq a gonq a Z i giu es e ik4 und
wi kiama Mosk as mokyklos.
e minij4. Siuo Lie u os muzikos akademija noch ob6 a
Da ki a a gonq
e minq eil Ein
- egis y
namenin.
und
de selbe egis as ski ingq adicijq, k a5 q, epochq, meis q
a gonuose un e schiedlich. Und aM k5diai kann b i benann alle5kai
- einem und dem padiu namens ski ingq adi ioncijq o gonose kann
b l i benennen un e schiedliche egis e. Regis y a spiegele i
embpa adinnissen kann o besonde umai, amzdZiq o ma,
medLiaga, skambesio auk5 is, sanda a und pan. DidZiosios Eu opas
nau os, sa i as a gonq adisuk l usios cijas, suku d und sa as
a pusa y'je susipynusios. Senq laikq, auch selbs amoksliai a goml
meis ai ne e ai a ojimq supainioda o, da ypa adinimq da o klaidq.
egis y namensinimg Sys eme, obwohl und os sind ge okai
All das Fo sche owe kann bie en nemaZa ing ama ikose
Fo ma ionen.
Dalis senqjq Lie u os a gonq egis y namensinimq is lo ynq o i alq
kilmds, eil okiediq, is sulenkin q o mq. Da ydamius a gonus,
e wenden wi adi ionelle li auische a gonam egis y
benennungen, jq nelie u indami, adiau nach Möglichkei en engdami
oki5kq ode lenki5kq o mq.
Apsk i ai a gonq e minai nea siejami on nau os,
Salies, k a5y a o a gonq adicijq i e ikimo. Wie
s4 okas XVIII a. Lie u os a gonam, ku iq s a y ojai
möglich kul u os ailcy i, paWZdZiui, p anc[zq a gonq
a gonq wede gi dd i nich i dejo, noch gesehen
ela ed T adi ion is glaudZiai mi oki5k4ja, dass wa
p anc zi5kq nema e? O das, dass Lie u os a gonq
sa , 1 niuansq. Todel und anaip ol ne ei5kia, Te mini
ilgainiui, besse imme susipaZis end mi m sq his o ie
sowie i5likusiu ins umen a ijumi, u ds b i i
spezi izie en: a gonq e minija muss wide spiegele i
musq a gonq bauens adcij4.
66
Twa kingai
ap ay i a gonai
V. Bidilno,,Muzikines
akus ikas
g undinduose"
(1988),
egeligen li a i5kos
e minijos gehal asi
und Encyclopedijq
auskleklos
e ö en nissen.
Siuo Zei wi d e s ell de
P esse neues Enzyklopädisch
Musikos Zodynas. gelegenhei
Ta seine Täl4
e neue e
Muzikos e minq komisija.
Ein posedis wa bes imm und a gonq Te men zu
besp e en. Po o posedZio
,,Muzikos
ba sose" (1996
m. N . 15-16 und
17) e scheode
muziko
A. Kalinausko A ikel
,,Va gonai", en hal en in
nich nu di ek Ins umen
e mininai, abe und ande e
s4 oken, ku iq benöigia beim
Sp echen und a5an übe
a gonus. Pa yZiui, p i5 ge 4
de5im me i
Encyclopedijq e ö en yk scha
muss e sichigindigen del des das, wie
a gonai en s eh baZnydioje.
pe 5amas
Redak ions sagenymas
a gonus i enge au o iui
e scheodd und ne ikslus, und
a i inis. P o . J. Pikdilingis, i
welche wa ge ich asi
Un e s ü zung, susim4s d:
,,o wie bu q pasakgs
VaiZgan as?"
Thigi a gonai
di bami, a
padi bus,
baZnydioje
pas a omi, wo und s/oyi.
(XIX a. mi le en uZ a5as
Klykoliq baZnydioje:
Wa gonus dy ba
Pons
Mockiewicz
mi sunu
sawa).
Thigi, a king a goml
e minij4, schon Sis das
pada y a.
Todel wie nus ebino und nuli idino neue buchgele
- L. Dig io,,Kaip
g o i o gonais",
ku i4 i5leido
Lie u os muzikq d augija
und Religines muzikos
cen as
1998 m. Joje ebesiuloma e wenden allokias
kopuliacionsl bei Sch aiche 'ius, Wal ze'us, ande e
oki5kus, manchmal mi Fehle n pa a5y us
ZodZius. Th si
da ebebu q
J. Ga ale idiaus laikai, a si neb[ q bu g
ap a q publikacijq a gonq e minq, Siais
agen und gana p o essionalios
eik5mds ielemale pla q alle i5kai misleu as
li e a u os. O und egelingq e minq
und e wainio os. Todel
Sios knygeles, ypad ih e
puslapiq übe
ins umen 4, Zmonem,
bespi zigem o gonais,
ekomendie en, leide ,
nich .
' Kopuliacija llo . copula io - Ve einigung]: 1.,,d iejq indi idq Ve einigung
wäh endTi inio ak o"(Ta p au iniq ZodZiq Zodynas, 1985).
67
Nokiu b du da nich behaup en, dass a gonq e minija schon endlich
su a lq a. Und je z , e scheinend imme g öße em meis q bei
skolq, denen geleh wi d a gonuo i skaidiui, en s eh susikalbejimo
upes is, aigi und eikalas da ka 4 pe Zil e i a gonq e minus.
Emp ange 1999 09 n
ABOUT TERMS OF THE ORGAN
Summa y
The ques ion he
e ms abou o he
c ea ion o Li huanian
o gan i s a ose
in
in he Li huanian magazine o music,,Va gonininkas". 1909 In p e-wa Li huania he e
we e some a emp s o c ea e Li huanian names o he egis e s o he he o gan.
In L967 he sys ema ic egis a ion o o gans in Li huania s a ed. Lis s o
monumen al o gans we e compiled. A he same i ne an a emp o look o
adi ional Li huanian e ms o he o gan was made. Only a small numbe o hem was
ound, bu in 1968 he Commission o he e ms o music discussed and app o ed he
main Li huanian e ms o he o gan. These e ms ook oo in he li e a u e.
68