scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Apie vargonų terminus

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Apie vargonų terminus

Author: Rimantas Gučas
Year: 2000
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/725/816
Riman as GUCAS
UAB Vilniaus
a gon y
we k u e
APIE VARGONV
TERMINUS
Lie u iq sp ich
übe a gonus
a5y a nedaug,
und auch nich
aus seno.
Bene e s e
a5inys a ema
e scheode 1909 m.
J. Naujalio leis ame
und edaguo ame
,,O gonike s"
Zu nale.
Va gonq meis e
und de zei
S iesuolis,
ak i us
na ionalen
wiede geba ens
s4judZio
eilnehme
Jonas
Ga ale idius übe einige Numme n
e ö en lich d
(1871-1943)
A ikelni,,Va gonai", in dem
pa eikd Ziniq übe a gonq
his o ij4 und sanda 4Tu inio
poZil iu J. Ga ale idiaus a5inys
noch nai okas, is klaid l, obwohl
manche Gedanken ak ualien und
je z . Thdiau bene am meis en
isideme ina das, dass schon
e s enim i bl ipas aipomis e
a k eipd demesi num4 u d i
seinen e minij4:,,No iu i5 auk5 o
pe p a5y i ge bSkai y ojus uZ
neg yn4 lie u i5k4 kalb4, ku i4
p iseis a o i ap a5yme
a gonq. O gonie is ein seh
lks andius isokiq daleliq, denen
an wo andiq aodLh4lie u iai
noch nenukale; aigi p iseis zu
komplizie es Ins umen , ha is
e wenden ZodZius a eip
sogenann enus
,,in e nacionali5kus"-
a ba angenommenus,
eip sagend,
echniSkus
ZodZius
i5
ki q kalbq".
(,,Va gonininka-
s" 1909, N . 2).
Sieh aus, dass p ie5ka io in
Li uanien a kan a gonq
e minij4 im esniq
Zingsniq wu de nich
da ges ell . Thdiau is
wie iel ande em
pobudLio Beispiel
- Ka a sko
baZnydios
a gonai.
Juos e wa 1925 m'
e bad
iekoslo akiios Jano
Tudeko i ma. Siuose o gonuose pi m4
und sol kas einin eii ka 4 e such e
egis us namensin i li auskai (E d is
I ei a s a Hohl lo e, Lend i y lei a
s a ie Roh lo e, S im. Ragelis
- Gemshom,
Gluosn.
Dudele
- Salicional e al.) ode
in e na ionale
Bezeichnungen a5yi mi
lie u iSka gal ne:
P incipalas, Bu donas,
Subbasas
(in de S elle
P incipal, Bu don, Subbass).
Dami a Z ilgiu
Ka a sko a gonai sind unikalls und odel
i auk i i paminklq s4 a54.
Übe 1965 m. LTSR
s aa indje
konse a o ijoje
p adejgs a bei en
musikologe
An anas
Venckus
(1934-1975)
emesi
Ini ia i en
nachhal-
$ i le u isk4
musikos e minij4.
E kommunizie e
iel de äl e en
su
Gene a ion
musik,,Tiump4
An anu K u uliu (L887-I979),
schon i5 eleusiu musikos
63
Lodyn4 (1960) und allesip
laid4. Weil muzikai,
pas a 4li neue 4
a likejai,y a neypad
Zodyska ino eng i no
konse a y i, wenn
publik, A. Venckui uZsidmus
saky ume obsku an i5ka
e minq a kymu sowie
ku imu, lie u i5kq muzikos
e ns ai susi pinus und
e sulaukd meh nekaip
alkos.
Paeips und
pasip iimis ge ano i5kos
MaZdaug zu diese Zei A.
Venckaus Ini ia i e wa suda y a
Muzikos e minq komisija.
1967 m. Dailds
Thea e und
musiejaus p add a
musikos
Ab eilung zu
Lie u os a gonus und suda ine i
egis ie en paminkliniq
e ingiausi l a goml Thm Zwecki s4 a54. wa
i5sp essdin a spezi an-
,,Va gonq ke a". Thda a5 iai i5kilo a gonq e minq
F age, nes egana na - Za gonu kalbe i, und ganz ki a -
Sie ajonq paminklosaugininkam, jas uZpildy q. Kunas
aS1. i. I5 p adZiq wa manoma anke 4 i5siun ind i kad
i5 ih punk q - a go u+ daliq e minai: agen Sie des
lokalen a gonininko, wie e nenn a gon 4 eil.
F agebögen
- adia'u so und wa nich i5siun ine os. VaZiuoj p aLnydias und
kon akuj an L e b an mi ie os a gonininkais ode nu igesnio
ne eko nich s i5gi s i idomesnio as oki5ki e minai, o und q padiq
dalykin6 sp ich apsk i ai nesi ezge.
os i5im inai e wenden i5k aipy i ein paa . Meh hei a gonininkq
übe a gonus u djo oki menk4 sup a imE, I is del o i5 in elikad
-
-
gen i5kesniq a gonininkq, uZsiemusiq
eko und a gonq meis ys e, i5gi s i
Muzikos e minq komisionen o gesehen
a posddis, gonq e minams besp e i.
ein4 ki 4 nauding4 e min4. 1968 L216 i yko
Wu de zuges imm nemaiam skaidiui
schon ühdiau a o q LodLi 4, auch
(Snebk-
pasi lly a einige neue q e minq
Ia, kelmas). in
es,,Kul l os
ba s" wa
e ö en lich Übe
In o ma ionen
(1969).
Dalis Siq e minq wu de i i in a i aukian sie i naujqii
A. K u ulio,,Muzikos e minq Lodyn4" (915)bei J. Kazlausko
buch-
94,Muzikos ins umen ei und pa i l a" (1975). Va gonq
ap aymas le a ojoje buchgoje laikl' inas einem
nuosekliausiq und p o essioniausiq, e sZiusiq lie u iq
Sp ache.
L912m. kul os paminklq es au ie ungs esp ie Republikinio o
ai i P ozess ande e Dokumen e übe alle a gonq Teil und daliq
wa Tada e miiku a a gonq di b u e. ganz e ns ai benöike
schon nq, denn kalbd is, so s4ma as bei P oduk ion eikejo gleich
Teil. Weil die meis en a ejusiq zu a bei en Zmoniq bis ol mi
ol besp e i und bes ä igen Te mini noch neapdmd isq a goml,
auße dem, manche e scheodd nich genug genau[S. S4moningai
susid g, o gonais wa nich neujai li a iSkus e minus sa iko als
ein aesniq lie u i5kq iodLiq. Wie pajooka imas ka 4 suskambejo
nepasi lius namensinimq, manchen Teilen selbs ame e schien
selbs ime sup an apasi ily us uns und nekeliandius abejoniq. Iki
a mi5kas ekecius, die p a a d on Dubingiq kilgs s alius P. Klimas.
O eke is, eke ys
64
- das
schon,,Daba inds
lie u iq Sp achen Lodyne"
(1993) unsaki en dem
imanoma 4 a gonq mazga.
ikesan is Zodis. Juo
Und wei e e ignd a gonq
e minus, e ds mi
moko ais, liaudies bui ies Zino ais,
lie upabend au i iq sp ach
die uns emins uZmi 5 us li a i5kus
ZodZius. Reikia neuZmi S i, nekad
i5o inio sudd ingum, i5 iesq is seh
a gonai, paisan jq isp dingum und
ein achas Daug pana5iq daliq is i aii
sup an amas ins umen .
iuses s a nissen, pada guose, bui yje. Thi
isokie kampainiai, elenai, aukis, akni und
o akiai, skalos, s i lys und s i elis,
s a amsiini, sijos, il eliai, nawelini,laikikliai, und
de5im ys, wenn nich Sim ai ki q dalig, denen in
de Regel keine ie5 kokiq i gend speziqko i
e minq, abe nu Regeln im iingus
ZodZius, schon on seno
e w ojamus i ai iem
pada gams Te eikia
no d i apsiliuob i. leide ,
b i jq dalims i a dy i.
en o no o daZ meis und p i uks a
sowohl a gondi biams, sowohl ypad
a likdjams.
Al e und egelmäßige li a iq sp ach
lod iai manchmal soga als wi zig und
schabig, und emimas kilmes und
skam-
- sinnmigais biais. Thip manche Pianis en
ambinlmas i odindja, dass o epionu d a
pa i 5u ini5kas Sache, und sla i5kos kilmds
Spielung das schon e lek ie k ybos ak 4.
gib o gonuose und
spezi iniq subjek q,
denen Beschldin ig
e wende we den
emimos kilmds LodLiai
- kla iiai pedalai (n:uo egis ai,
,
ba ke iai iS adej e ai, o
,
ialiuzds, menzu os, mai, ak u a
pa a dds), pulp labiu ezona o ini,
und pan.
Thi is
in e s au iniaiLodLiai,
obwohl de jq
in e p au i5kumas is
s4lyginis. ku a gonq kul-
Sie we den meh e wende Salyse, a
meh e bunden mi okiediq T adi ionen.
- Tai Midu io und Ry q
Eu opa. P ie jq gehö und Li uanien, die
schon on pa pi mqjq a gonq e scheinem
1408 m. wa okiediq a gonq s a ybos
a e.
l akos
65
Zymiausieji XVII-XVIII a. Meis e wa en wokiediai J.
Koppelmannas, G. A. Zelle, M. Jansonas, A. G. Caspa inis
( o z klambandios XIX. so
i ali5kai
moky asi, a gonq delys
Mine asis J. Ga ale idius
pa a d6s). pa pi k a und e c.
a gonq meis ys es auch
haup sächlich Deu schland.
mokesi di b u eje
in Deu schland
- B. Gninebe go
S e ine, längus he us do und
sowohl a gonq meis gy eno
a bei e e. Apsk i ai
ai, sowohl a likejai denen meh
e minus. P z., K. Ka eckas
a ojo q kalbq, mokdsi,
daZnai e minus, pa a oda o
p anc - zi5kus
Z.
- i ali5kus und pan. Sowje ischen Zei en wa gebilde
Aleksand a idius beeiki
wo den Moskwa-Schule, uZ u nek i i5kai ih en
pe emusi okieciq a gonq a Z i giu es e ik4 und
wi kiama Mosk as mokyklos.
e minij4. Siuo Lie u os muzikos akademija noch ob6 a
Da ki a a gonq
e minq eil Ein
- egis y
namenin.
und
de selbe egis as ski ingq adicijq, k a5 q, epochq, meis q
a gonuose un e schiedlich. Und aM k5diai kann b i benann alle5kai
- einem und dem padiu namens ski ingq adi ioncijq o gonose kann
b l i benennen un e schiedliche egis e. Regis y a spiegele i
embpa adinnissen kann o besonde umai, amzdZiq o ma,
medLiaga, skambesio auk5 is, sanda a und pan. DidZiosios Eu opas
nau os, sa i as a gonq adisuk l usios cijas, suku d und sa as
a pusa y'je susipynusios. Senq laikq, auch selbs amoksliai a goml
meis ai ne e ai a ojimq supainioda o, da ypa adinimq da o klaidq.
egis y namensinimg Sys eme, obwohl und os sind ge okai
All das Fo sche owe kann bie en nemaZa ing ama ikose
Fo ma ionen.
Dalis senqjq Lie u os a gonq egis y namensinimq is lo ynq o i alq
kilmds, eil okiediq, is sulenkin q o mq. Da ydamius a gonus,
e wenden wi adi ionelle li auische a gonam egis y
benennungen, jq nelie u indami, adiau nach Möglichkei en engdami
oki5kq ode lenki5kq o mq.
Apsk i ai a gonq e minai nea siejami on nau os,
Salies, k a5y a o a gonq adicijq i e ikimo. Wie
s4 okas XVIII a. Lie u os a gonam, ku iq s a y ojai
möglich kul u os ailcy i, paWZdZiui, p anc[zq a gonq
a gonq wede gi dd i nich i dejo, noch gesehen
ela ed T adi ion is glaudZiai mi oki5k4ja, dass wa
p anc zi5kq nema e? O das, dass Lie u os a gonq
sa , 1 niuansq. Todel und anaip ol ne ei5kia, Te mini
ilgainiui, besse imme susipaZis end mi m sq his o ie
sowie i5likusiu ins umen a ijumi, u ds b i i
spezi izie en: a gonq e minija muss wide spiegele i
musq a gonq bauens adcij4.
66
Twa kingai
ap ay i a gonai
V. Bidilno,,Muzikines
akus ikas
g undinduose"
(1988),
egeligen li a i5kos
e minijos gehal asi
und Encyclopedijq
auskleklos
e ö en nissen.
Siuo Zei wi d e s ell de
P esse neues Enzyklopädisch
Musikos Zodynas. gelegenhei
Ta seine Täl4
e neue e
Muzikos e minq komisija.
Ein posedis wa bes imm und a gonq Te men zu
besp e en. Po o posedZio
,,Muzikos
ba sose" (1996
m. N . 15-16 und
17) e scheode
muziko
A. Kalinausko A ikel
,,Va gonai", en hal en in
nich nu di ek Ins umen
e mininai, abe und ande e
s4 oken, ku iq benöigia beim
Sp echen und a5an übe
a gonus. Pa yZiui, p i5 ge 4
de5im me i
Encyclopedijq e ö en yk scha
muss e sichigindigen del des das, wie
a gonai en s eh baZnydioje.
pe 5amas
Redak ions sagenymas
a gonus i enge au o iui
e scheodd und ne ikslus, und
a i inis. P o . J. Pikdilingis, i
welche wa ge ich asi
Un e s ü zung, susim4s d:
,,o wie bu q pasakgs
VaiZgan as?"
Thigi a gonai
di bami, a
padi bus,
baZnydioje
pas a omi, wo und s/oyi.
(XIX a. mi le en uZ a5as
Klykoliq baZnydioje:
Wa gonus dy ba
Pons
Mockiewicz
mi sunu
sawa).
Thigi, a king a goml
e minij4, schon Sis das
pada y a.
Todel wie nus ebino und nuli idino neue buchgele
- L. Dig io,,Kaip
g o i o gonais",
ku i4 i5leido
Lie u os muzikq d augija
und Religines muzikos
cen as
1998 m. Joje ebesiuloma e wenden allokias
kopuliacionsl bei Sch aiche 'ius, Wal ze'us, ande e
oki5kus, manchmal mi Fehle n pa a5y us
ZodZius. Th si
da ebebu q
J. Ga ale idiaus laikai, a si neb[ q bu g
ap a q publikacijq a gonq e minq, Siais
agen und gana p o essionalios
eik5mds ielemale pla q alle i5kai misleu as
li e a u os. O und egelingq e minq
und e wainio os. Todel
Sios knygeles, ypad ih e
puslapiq übe
ins umen 4, Zmonem,
bespi zigem o gonais,
ekomendie en, leide ,
nich .
' Kopuliacija llo . copula io - Ve einigung]: 1.,,d iejq indi idq Ve einigung
wäh endTi inio ak o"(Ta p au iniq ZodZiq Zodynas, 1985).
67

Nokiu b du da nich behaup en, dass a gonq e minija schon endlich
su a lq a. Und je z , e scheinend imme g öße em meis q bei
skolq, denen geleh wi d a gonuo i skaidiui, en s eh susikalbejimo
upes is, aigi und eikalas da ka 4 pe Zil e i a gonq e minus.
Emp ange 1999 09 n
ABOUT TERMS OF THE ORGAN
Summa y
The ques ion he
e ms abou o he
c ea ion o Li huanian
o gan i s a ose
in
in he Li huanian magazine o music,,Va gonininkas". 1909 In p e-wa Li huania he e
we e some a emp s o c ea e Li huanian names o he egis e s o he he o gan.
In L967 he sys ema ic egis a ion o o gans in Li huania s a ed. Lis s o
monumen al o gans we e compiled. A he same i ne an a emp o look o
adi ional Li huanian e ms o he o gan was made. Only a small numbe o hem was
ound, bu in 1968 he Commission o he e ms o music discussed and app o ed he
main Li huanian e ms o he o gan. These e ms ook oo in he li e a u e.
68