scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Apie vargonų terminus

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Apie vargonų terminus

Author: Rimantas Gučas
Year: 2000
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/725/816
Riman as GUCAS Il es
UAB Vilniaus
a gon y
a aill u e
APIE VARGONV
TERMINUS
Lie u iq pa le
su a gonus
a5y a nedaug,
e e pas depuis
ie.
Bene p emie
a5inys a ema
pa uode 1909 m. J.
Naujalio leis ame
e edaguo ame
,,O gonininko"
Zu nale.
Va gonq maî e
e de ce emps
S iesuolis, ac i s
enaissance
na ionale
s4judZio
pa icipan
Jonas
Ga ale idius pa quelques
numè es publiéd
(1871-1943)
a icles,,Va gonai", dans lequel
pa eikd Ziniq su a gonq
his o ij4 e sanda 4Tu inio
poZil iu J. Ga ale idiaus a5inys
enco e nai okas, es klaid l, bien
que ce aines pensées ac uales
e main enan . Thdiau bene le plus
isideme ina ce que déjà des
p emiè es i bl ipas aipomis il
a k eipd demesi num4 u d i son
e minij4:,,No iu i5 auk5 o
pe p a5y i ge bSkai y ojus uZ
neg yn4 lie u i5k4 kalb4, ku i4
p iseis u ilise ap a5yme
a gonq. L'o gone es un ès
lks andius isokiq daleliq, auxqu
auxqu épondandiq aodLh4lie u iai
pas enco e nenukale; aigi p iseis
compliqué ins umen , u is
u ilise ZodZius a eip appelésus
,,in e nacionali5kus"-
ou admisus, eip pa
exemple, echniSkus
ZodZius
i5
ki q kalbq".
(,,Va gonininka-
s" 1909, No. 2).
On di ai que p ie5ka io en
Li uanie a kan a gonq
e minij4 im esniq
Zingsniq n'a pas ai .
Thdiau es un peu au e
pobudLio exemple
- Ka a sko
baZnydios
o gonai.
Juos en i on 1925
m' cons ui d
iekoslo akiios Jano
Tudeko i me. Si dans les o gonues
pi m4 e jusqu as unein eii ka 4
en y a egis us in i uli i Li u iskai
(E d is I ei a lieu Hohl lo e, Lend i y
lei a ie oie Roh lo e, S im. Ragelis
- Gemshom,
Gluosn.
Dudele
- Salicional e e c.) ou des
noms in e na ionaux a5yi
a ec lie u iSka gal ne:
P incipalas, Bu donas,
Subbasas
(au lieu P incipal,
Bu don, Subbass).
Toi a Z ilgiu
Ka a sko a gonai son unikalls e odel
i auk i i paminklq s4 a54.
À p opos 1965 m. LTSR
als ybindje
konse a o ijoje
p adejgs a aille
muzikologus
An anas
Venckus
(1934-1975)
emesi
ini ia i es
du -
$ i lie u isk4
musios e minij4. Il
a beaucoup
communicé de la
su
géné a ion aînée
musique,,Tiump4
An anu K u uliu (L887-I979),
déjà i5lisusiu musiques
63
Lodyn4 (1960) e isaip
muzikai, a likejai,y a
pas a 4li nou4 Zodyska ino
neypad konse a y i, si
eng i no laid4. Puisque
saky ume obsku an i5ka
uZsidmus e minq
sé ie ai susi pinus e
a angemen ymu e
ku imu, lie u i5kq muzikos
audience, A. Venckui
il sulaukd plus nekaip
alkos.
papax e pasi
p iemen ge ano icos
MaZdaug à ce momen A. Venckaus
ini ia i e a é é o mée Muzikos
e minq komisija.
1967 m. Dailds
héâ e e
musiejaus p add a
musique on
en egis é un
Li uagonus e suda ine i e ingiausi l
paminkliniq
a goml Thm objec i i s4 a54. a é é i5publiée
spéciale an-
,,Va gonq ke a". Thda a5 iai i5kilo a gonq e minq
ques ion, ca egana na - Za gonu kalbe i, e ou e
i5siun ind i que Sie ajonq paminklosaugininkams, jas
au e - aS1. i. I5 p adZiq é ai manoma anke 4
uZpildy q. A i5 ses punk q - a go u+ daliq e minai:
demandez du local a gonininko, comme il appelle
a gon 4 pa ie. ques ionnai es
- adia'u ainsi e n'é ai i5siun ine os. VaZiuoj p aLnydias e
communiuj an L e b an a ec ie os a gonininkais ou u ilingesnio
ne eko ien i5gi s i idomesnio p esque oki5ki e minai, o e q padiq
dalykin6 pa le apsk i ai nesi ezge.
os i5im inai u ilise i5k aipy i quelques. Beaucoupuma a gonininkq
su a gonus u djo oki menk4 sup a imE, I is del o i5 in elikad
-
-
gen i5kesniq a gonininkq, uZsiemusiq
eko e a gonq meis ys e, i5gi s i
i yko Muzikos e minq komisijos des iné
a posddis, gonq e minams ap a i. A
ien4 ki 4 nauding4 e min4. 1968 L216
é é app ou a a nemaiam skaidiui déjà
ô diau a o q LodLi 4, aussi pasi lly a
quelques nou eauxq e minq (Snebk-
Ia, kelmas).
cela,,Kul l os
dans les
publiée À p opos
ba s" é ai in o ma ion
(1969).
Dalis Siq e minq a é é i i in a i aukian les i naujqii A.
K u ulio,,Muzikos e minq Lodyn4" (915) e J. Kazlausko
li e-
94,Musikos ins umen ai i pa i l a" (1975). Va gonq
ap a5ymas las a ojoje li eje laikl' inas un
nuosekliausiq e p o essionneliausiq, pa uZiusiq lie u iq
langue.
L912m. cul os paminklq es au a ion esp ie Républicainio o
equejoi même a5i i p ocessus au es documen s su ou es
é ai Tada e miiku a a gonq di b u e. ou e sé ie ai
nécessi éike déjà nq, ca pa ld is, ainsi s4ma as e p oduc ion
a gonq pa ie e daliq pa ie. Puisque la majo i é a ejusiq
nous e nekeliandius abejoniq. Jus ol discu e e con i me
e minai enco e neapdmd isq a goml, en plus, ce ains pa uodd
a aille Zmoniq jusqu ol a ec susid g, o gonais n'é ai neuja
po ims auxquelles soiime appa ado pap as esniq lie u i5kq iodLiq.
insu isan p écis[S. S4moningai nepasi lius pa adinimq, quelques
lie u iSkus e minus so iko comme sa aime sup an apasi ily us
Comme pajooka imas ka 4 suskambejo a mi5kas ekecius, qui
p a a d depuis Dubingiq kilgs s alius P. Klimas. O eke is, eke ys
64
- c'es
déjà,,Daba inds
lie u iq langues Lodyne"
(1993) unsaki e pou cela
imanoma 4 a gonq mazga.
ikesan is Zodis. Juo
E con inuan ai an a gonq
e minus, e ds a ec
moko ais, liaudies bui ies Zino ais,
lie upabend au i iq langues
qui nous emins uZmi 5 us
lie u i5kus
ZodZius. Reikia neuZmi S i, nekad
i5o inio sudd ingume, i5 iesq es ès
a gonai, paisan jq isp dingume e
simple Daug pana5iq daliq es i aii
comp an amas ins umen .
iues s a inai es, pada gues, bui yje. Thi isokie
kampainiai, elenai, aukis, akni e o akiai,
skalos, s i lys e s i elis, s a amsiini, sijos,
il elya, nawelini,laikiklya, e de5im ys, si ne
Sim ai ki q dalig, auxquelles en géné al au ie5
kokiq quoique speciqko i e minq, mais jus e
ègles im iingus
ZodZius, déjà depuis
ancien us ojamus
i ai iems pada gams
Te eikia no d i
dalims i a dy i.
apsiliuob i. Hélas, b i jq
en o no o daZniausiai e p i uks a an
a gondi biams, an ypad e ec udjams.
Vieux e égulie s langue lie u iq
lod iai pa ois même son considé és
d ôles e de bas, e é imes kilmes
e skam-
- sensmigais biais. Thip ce ains pianis es
phambinlmas i odindja, que pianou d a
pa i 5u ini5kas chose, e sla i5kos kilmds jouin
cela déjà e lè e k ybos ak 4.
Exis e dans o gonues
e spéciiniq suje q,
auxquels déc ldi s son
u ilisés é imos kilmds
LodLiai
- kla iiai pedales (n:uo egis ai,
,
ba ke iai iS adej e ai, o
,
ialiuzds, menzu os, mai, ak u a
pa a dds), pulp labiu ezona o ini,
e pan.
Thi is
in e p au iniaiLodLiai, quoi
ce jq in e p au i5kumas
es s4lyginis. ku a gonq
kul-
Ils son plus u ilisés Salyse, a plus lié à
des adi ions okiediq. - Tai Vidu io e
Ry q
Eu ope. P ie jq appa ien e Li uanie, qui
déjà depuis même pi mqjq a gonq
appa i ion 1408 m. é ai okiediq a gonq
s a ybos a e.
l akos
65
Zymiausieji XVII-XVIII a. maî es on é é okiediai J.
Koppelmannas, G. A. Zelle, M. Jansonas, A. G. Caspa inis
(malg é sonambandios XIX c.
i ali5kai
ainsi moky asi, a gonq dalys
Mine asis J. Ga ale idius
pa a d6s). pa pi k a e e c.
a gonq meis ys es aussi bien
p incipalemen en Allemagne.
mokesi di b u eje
en Allemagne
- B. Gninebe go
S e ine, longus he us là e
an a gonq meis gy eno ai,
a aillai . Apsk i ai
an a likejai lesquelles plus
e minus. P z., K. Ka eckas
a ojo q kalbq, mokdsi,
daZnai e minus, pa a oda o
p anc - zi5kus
Z.
- i ali5kus e pan. En emps so ié iques a é é ai e pa
Aleksand a idius e e s
l'école de Moscou, ouZ u nek i i5kai son pe emusi
okieciq a gonq a Z i giu es e ik4 e e minij4. Siuo
Moscou os mokyklos.
Li uanie académie de musique enco e eb6 a eikiama
Da au e
a gonq e minq
- egis y
nomsinimai.
pa ie Un e
le même egis e ski ingq adi ioncijq, k a5 q, epochq, meis q
a gonues di é ablemen . E aM k5diai peu b i appeléé ous5kai
- un e même padiu nomman ski ingq adi ioncijq o ggonues peu
b l i nommi di é en s egis es. Regis y a ispinde i
embpa adinissemen s peu o pa icula umai, amzdZiq o ma,
medLiaga, scambesio auk5 is, sanda a e pan. G andZioses na ions
eu opéennes, sa i as a gonq adisuk l usios cijas, suku d e
a pusa y'je susipynusios. Senq laikq, aussi bien sa amoksliai
a goml meis ai ne e ai a ojimq supainioda o, da ypa adinimq
sa as egis y pa adinimg sys èmes, quoi e ceux son ge okai
da o klaidq. Tou cela peu appo e au che cheu nemaZa
ing ama ique de o ma ions.
Dalis senqjq Li uanie a gonq egis y pa adinimq es lo ynq ou i alq
kilmds, pa ie okiediq, es sulenkin q o mq. Da ydamius a gonus,
u ilisons adi ionnels Li uagnams egis y dénominims, jq
nelie u indami, adiau selon possibili és é dami oki5kq ou lenki5kq
o mq.
Apsk i ai a gonq e mininai nea siejami du peuple,
Salies, k a5y a o a gonq adicijq i lékimo. Commen
s4 okas XVIII a. Li uagnams, ku iq cons uc eu jai
possible kul u os ailcy i, paWZdZiui, p anc[zq a gonq
a gonq ni gi dd i negi dejo, ni oi p anc zi5kq
es glaudZiai a ec oki5k4ja, que n'é ai sa , 1 niuansq.
nema e? O ce que Li uanie a gonq ela i e adi ion
Todel e anaip ol ne ei5kia, e mesinai ilgainiui, mieux is
SusipaZan a ec m sq his oi e e i5likusiu
ins umen a ijumi, u ds b i i p écisen : a gonq
e minija doi e lé i musq a gonq cons uc ion
adcij4.
66
T a kingai
ap a5y i a gonai
V. Bidilno,,Muzikines
akus ikas pag induose"
éguliè es lie u i5kos
(1988),
e minijos laiky asi e
Encyclopedijq édyklos
édiniuose.
Siuo emps p épa é à p esse
nou eau encyclopedical
musique Zodynas. occasion
Ta ses ac i i és
enou 4a
Muzikos e minq komisija.
Un posedis a é é des iné e a gonq e mes pou
discu e . Po o posedZio
,,Muzikos
ba ose" (1996
m. No. 15-16 e
17) pa uode
muziko
A. Kalinausko a icle
,,Va gonai", dans lesquels
donne non seulemen
di ec emen ins umen s
e mesinai, mais e au es
s4 oces, ku iq nécessai es
en pa lan e a5an su
a gonus. Pa yZiui, p 5 ge 4
de5im me i
Enciklopedijq édyklasse a dû
seigindy i del de ce, commen
a gonai appa aî baZnydioje.
pe 5amas
Redak ions pasakymas
a gonus i enge au eu ui
pa uodd e nonikslus, e
a i iciel. P o . J. Pikdilingis, i
laquelle a é é ad ess asi
appui, susim4s d:
o comme bu q pasakgs ,,
VaiZgan as?"
Thigi a gonai
di bami, a
padi bus,
baZnydioje
cons ui omi, où e s/oyi.
(XIX a. milieu uZ a5as
Klykoliq baZnydioje:
Wa gonus dy ba Il es à no e que
Pons
Mockiewicz
a ec sunu
sawa).
Thigi, ai an a goml
e minij4, déjà Sis ce ai .
Todel combien nus ebino e nuli idino nou elle li egele
- L. Dig io,,Kaip
joue i
o gonais", qui4 i5leido
Lie u os muzikq d augija
e Religines muzikos
cen as
1998 m. Joje ebesiuloma p end e isokias
kopuliacijasl e Sch aiche 'ius, Wal ze'us, au es
oki5kus, pa ois a ec des e eu s pa a5y us
ZodZius. Th si
da ebebu q
J. Ga ale idiaus laikai, a si neb[ q bu g
ap a q publikacijq a gonq e minq, Siais
ques ions e gana p o essionnels
eik5mds dans beaucoup de placesq ouskai
li e a u os. O e èglesingq e minq
i5 misle es e con iainio os. Todel
Sios li eseles, ypad ses
paglapiq su ins umen 4,
Zmonems, besin imis
o gonais, ecommanda i,
malheu eusemen ,
impossible.
' Kopuliacija llo . copula io - unionnemen ]: 1.,,d iejq indi iduq unionnemen
au cou s i inio ac e"(Ta p au iniq ZodZiq Zodynas, 1985).
67

Nokiu b du ne peu p é end e, que a gonq e minija déjà
dé ini i emen su a lq a. E main enan , appa aissan de plus en
plus g andis q e mokyklq, où l'on app end o gonue skaidiui, se pose
susikalbejimo upes is, aigi e eikalas da ka 4 pe Zil e i a gonq
e minus.
Reçu 1999 09 n
ABOUT TERMS OF THE ORGAN Les e mes du èglemen son les sui an s:
Summa y
The ques ion he
e ms abou o he
c ea ion o Li huanian
o gan i s a ose
in
in he Li huanian magazine o music,,Va gonininkas". 1909 In p e-wa Li huania he e
we e some a emp s o c ea e Li huanian names o he egis e s o he he o gan.
In L967 he sys ema ic egis a ion o o gans in Li huania s a ed. Lis s o
monumen al o gans we e compiled. A he same i ne an a emp o look o
adi ional Li huanian e ms o he o gan was made. Only a small numbe o hem was
ound, bu in 1968 he Commission o he e ms o music discussed and app o ed he
main Li huanian e ms o he o gan. These e ms ook oo in he li e a u e.
68