Riman as GUCAS
UAB Vilniaus
a gon y
alle u e
APIE VARGONV
TERMINUS
Lie u iq habla
sob e a gonus
a5y a nedaug,
y y no desde
seno.
Bene p ime
a5inys a ema
apa iode 1909 m. J.
Naujalio leis ame y
edaguo ame
,,O gonís ico'
Zu nale.
Va gonq maes o
e de ese iempo
S iesuolis,
ac i us nacional
del enacimien o
s4judZio
pa icipio
Jonas
Ga ale idius po a ios núme os
publicadod a ículos,,Va gonai",
(1871-1943)
en el cual pa eikd Ziniq sob e
a gonq his o ij4 y
sanda 4Tu inio poZil iu J.
Ga ale idiaus a5inys aún
nai okas, es klaid l, aunque
algunas ideas ac ualias y aho a.
Thdiau bene más isideme ina es
que ya las p ime as i
bl ipas aipomis él a k eipd
demesi num4 u d i su
e minij4:,,No iu i5 auk5 o
pe p a5y i ge bSkai y ojus uZ
neg yn4 lie u i5k4 kalb4, ku i4
p iseis a o i ap a5yme
a gonq. O goni es un muy
lks andius isokiq daleliq, a las
cuales esponsandiq
aodLh4lie u iai aún nenukale; aigi
complicado ins umen o, u is
p iseis consumi ZodZius a eip
llamadosus
,,in e nacionali5kus"-
oba acep us, eip po
ejemplo, echniSkus
ZodZius
i5
ki q kalbq".
(,,Va gonionis -
a" 1909, No. 2).
Pa ece que p ie5ka io en Li uania
a kan a gonq e minij4
im esniq
Zingsniq no ue hecha.
Thdiau es poco o o
pobudLio ejemplo
- Ka a sko
baZnydios
o gonai.
Juos sob e 1925 m'
cons ud
iekoslo akiios Jano
Tudeko i ma. Si en o gonuos pi m4 y
has a lo que unain eii ka 4 in en y a
egis us nomb a lie u iskai (E d is
I ei a luga Hohl lo e, Lend i y lei a
ie oie Roh lo e, S im. Ragelis
- Gemshom,
Gluosn.
Dudele
- Salicional e al.) o
nomb es in e nacionales
a5yi con lie u iSka gal ne:
P incipalas, Bu donas,
Subbasas
(en luga P incipal,
Bu don, Subbass).
Tuo a Z ilgiu
Ka a sko a gonai son unikalls i odel i auk i i
paminklq s4 a54.
Sob e 1965 m. LTSR
als ybindje
konse a o ijoje
p adejgs abaja
muzikologo
An anas
Venckus
(1934-1975)
emesi
inicia i as
de desa ollo-
$ i lie u isk4
muzikos e minij4.
Él comunicaba
mucho de la
su
gene ación mayo
música,,Tiump4
An anu K u uliu (L887-I979),
ya i5li usiu muzikos Lodyn4
63
(1960) y odaip pas a 4li
a likejai,y a neypad
nou4 Zodyska ino eng i
konse a y i, si saky ume
no laid4. Po que muzikai,
obsku an i5ka se i ai
o denymu bei ku imu,
susi pinus y audiencia, A.
lie u i5kq muzikos él
sulaukd más nekaip alkos.
Venckui uZsidmus e minq
paaipes y
pasip iamen o ge ano i5cos
MaZdaug en ese momen o A.
Venckaus inicia i a ue suda y a
Muzikos e minq komisija.
1967 m. Dailds
ea o y
muziejos p add a
música en
egis a se
Lie u os a gonus i suda ine i e ingiausi l
paminkliniq
a goml Thm p opósi oi s4 a54. ue i5sp in ada
especiales an-
,,Va gonq ke a". Thda a5 iai i5kilo a gonq e minq
cues ión, po que egana na - Za gonu kalbe i, y oda
i5siun ind i que Sie ajonq paminklosaugininkam, jas
o a - aS1. i. I5 p adZiq ue manoma anke 4
uZpildy q. A as i5 sus punk q - a go u+ daliq
e minai: p egun en al local a gonininko, como él
llama a gon 4 pa e. encues as
- adia'u así y no hubo i5siun ine os. VaZiuoj p aLnydias e in e acuj an
L e b an su ie os a gonininkais o naudingesnio noeko nada i5gi s i
idomesnio casi oki5ki e minai, o e q padiq os i5im inai consumi
nesi ezge.
i5k aipi i unose as. Mayo ía a gonininkq sob e a gonus u djo
oki menk4 sup a imE, I is del o i5 in elikad dalykin6 habla apsk i ai
-
-
gen i5kesniq a gonininkq, uZsiemusiq
eko i a gonq meis ys e, i5gi s i
i yko Muzikos e minq komisiones
des inado a posddis, gonq e minams
ien4 ki 4 nauding4 e min4. 1968 L216
ap a i. Fue ap ue a nemaiam skaidiui ya
emp diau a o q LodLi 4, ambién
pasi lly a une as naujq e minq (Snebk-
Ia, kelmas).
es o,,Kul l os
en ba es"
publicada Sob e
había in o mación
(1969).
Dalis Siq e minq ue i i in a i aukian ellos i naujqii A.
K u ulio,,Muzikos e minq Lodyn4" (915) y J. Kazlausko
lib o-
94,Músicos ins umen osi y pa i l a" (1975). Va gonq
ap a5ymas la e oje lib oje laikl' inas uno nuosekliausiq
i p o esionaliausiq, apa eZiusiq lie u iq kalba.
L912m. cul os paminklq es au ación esp ie Republikinio o ue
p oceso o os documen os sob e oda a gonq pa e y daliq
Tada e miiku a a gonq di b u e. oda se i ai necesi ike ya nq,
po que kalbd is, así s4ma as bei p oducción eikejo mismo a5i i
pa e. Dado la mayo ía a ejusiq abaja Zmoniq has a ol con
ol discu i i y con i ma e mininai aún neapdmd isq a goml,
además, algunos apa eodd insu icien emen e p eciso[S.
susid g, o gonais no ue no ia lie u iSkus e minus seco como
síama su gido simplesniq lie u i5kq iodLiq. Como pajooka imas
S4moningai nepasi lius pa adinimq, algunas po ciones a las cuales
sa aime sup an apasi ily us nos y nekeliandius abejoniq. Has a
ka 4 suskambejo a mi5kas ekecius, que p a a d desde
Dubingiq kilgs s alius P. Klimas. O eke is, eke ys
64
- es ya,,Daba inds
lie u iq idiomas
Lodyne"
(1993) nosaki a pa a an o
imanoma 4 a gonq mazga.
ikesan is Zodis. Juo
Y con inuando a eglando a gonq
e minus, e ds con
moko ais, liaudies bui ies Zino ais,
lie upabend au i iq lengua
que nos emins uZmi 5 us
lie u i5kus
ZodZius. Reikia neuZmi S i, nekad
i5o inio sudddingumo, i5 iesq es muy
a gonai, paisan jq isp dingumo y
simple Daug pana5iq daliq es i aii
sup an amas ins umen o.
ios es a i os, pada guos, bui yje. Thi isokie
kampainiai, elenai, aukis, akni y o akiai,
skalos, s i lys y s i elis, s a amsiini, sijos,
il elyas, nawelini,laikiklya, y de5im ys, jeigu no
Sim ai ki q dalig, a las que en gene al no ie5
necesi an kokiq aunque specialiq e minqko i,
pe o solo eglas im iingus
ZodZius, ya desde iejo
us ojamus i ai iem
pada gams Te eikia
no d i apsiliuob i.
dalims i a dy i.
Desa o un, b i jq
en o no o daZniausiai y p i uks a an o
a gondi biams, an o ypad a likdjams.
Viejos y egula es idioma lie u iq
lod iai a eces incluso se conside an
g aciosos y malos, y ex aimas
kilmes y skam-
- sensmigais biais. Thip algunos pianis as
ambinlmas i odindja que pianoponu d a
pa i 5ini5kas cosa, y sla i5kos kilmds jugamn
es o ya e leja k ybos ak 4.
Exis e en o gonuos y
especi iciniq obje oq, a
los desc ldi os usados
ex imas kilmds LodLiai
- cla iiai pedalai (n:uo egis ai,
,
ba ke iai iS adej e ai, o
,
ialiuzds, menzu os, mai, ak u a
pa a dds), pulp labiu ezona o ini,
y pan.
Thi is in e pau iniaiLodLiai,
aunque ese jq
in e pau i5kumas es
s4lyginis. ku a gonq kul-
Ellos más consumami Salyse, a más
elacionado con okiediq adiciones. - Tai
Vidu io y Ry q
Eu opa. P ie jq pe ene y Li uania, que ya
desde pa pi mqjq a gonq apa ición 1408
m. ue okiediq a gonq s a ybos a e.
l akos
65
Zymiausieji XVII-XVIII a. maes os ue on okiediai J.
Koppelmannas, G. A. Zelle, M. Jansonas, A. G. Caspa inis
(a pesa sonambandios XIX a. así
i ali5kai
moky asi, a gonq pa ys
Mine asis J. Ga ale idius
pa a d6s). pa comp a y e c.
a gonq meis ys es ambién
p incipalmen e en Alemania.
mokesi di b u eje
Alemania en
- B. Gninebe go
S e ine, la gous he us allí y
an o a gonq meis gy eno ai,
abajó. Apsk i ai
an o a likejai las cuales más
e minus. P z., K. Ka eckas
a ojo q kalbq, mokdsi,
daZnai e minus, pa a oda o
p anc - zi5kus
Z.
- i ali5kus i pan. En los iempos so ié icos ue hecha po
Aleksand a idius e ec os
la Escuela de Moscú, uZ u nek i i5kai su pe emusi
okieciq a gonq a Z i giu es e ik4 y e minij4. Siuo
Moscú as mokyklos.
Academia de música de Li uania aún eb6 a eikiama
Da o a
a gonq e minq
- egis y
nomb inimai.
pa e Uno y
el mismo egis o ski ingq adicijq, k a5 q, epochq, meis q
a gonuose di e en e. Y aM k5diai puede b i nomb ado odos5kai
- un y mismo padiu nomb e ski ingq adicijq o gonos puede b l i
nomb a di e en es egis as. Regis y a ispinde i
embpa adinamien os puede o peculia umai, amzdZiq o ma,
medLiaga, skambesio auk5 is, sanda a y pan. DidZiosas naciones
eu opeas, sa i as a gonq adisuk l usios cijas, suku d y sa as
a pusa y'je susipynusios. Senq laikq, ambién sa amoksliai a goml
meis ai ne e ai a ojimq supainioda o, da ypa adinimq da o klaidq.
egis y pa adinimg sis emas, aunque y esos son ge okai
Todo es o al in es igado puede p opo ciona nemaZa ing ama ikos
o maciones.
Dalis senqjq Lie u os a gonq egis y pa adinimq es lo ynq o i alq
kilmds, pa e okiediq, es sulenkin q o mq. Da ydamius a gonus,
u ilizamos adicionales Li uanos a gonams egis y nomb inmis, jq
nelie u indami, adiau según posibilidades e dami oki5kq o lenki5kq
o mq.
Apsk i ai a gonq e mininai nea siejami desde la
au os, Salies, k a5y a o a gonq adicijq i
p anc[zq a gonq s4 okas XVIII a. Li uania a gonams,
he idimo. ¿Cómo puede kul u os ailcy i, paWZdZiui,
ku iq cons uy ojai a gonq ni gi dd i negi dejo, ni e
elacionada adición es glaudZiai con oki5k4ja, que no
p anc zi5kq nema e? O lo que que Li uania a gonq
ue sa , 1 niuansq. Todel y anaip ol ne ei5kia, e minini
olgainiui, mejo cada ez susipaZando con m sq his o ia
bel i5likusiu ins umen a ijumi, u ds b i i especi ican:
a gonq e minija iene que e leja e i musq a gonq
cons uccion adicij4.
66
T a kingai
ap a5y i a gonai
V. Bidilno,,Muzikines
akus ikas pag induose"
eglamen igas
(1988),
lie u i5kos e minijos
laiky asi y
Encyclopedijq ediklos
ediniuose.
Siuo iempo p epa ándose
p ensa nue o encíclopédico
música Zodynas. ocasión
Ta su ac i idad
eno 4ó
Muzikos e minq comisión.
Uno posedis ue des inado y a gonq e minams
discu i. Po o posedZio
,,Muzikos
ba ose" (1996
m. No. 15-16 y
17) apa eode
muziko
A. Kalinausko a ículo
,,Va gonai", incluidos no solo
di ec amen e ins umen os
e mininai, sino y o as
s4 ocos, ku iq equi ida
habiendo y a5an sob e
a gonus. Pa yZiui, p i5 ge 4
de5im me i
Enciklopedijq edi o ial u o
susigindi a del de lo, como a gonai
apa ece baZnydioje. pe 5amas
Redakción diciendo a gonus
i enge au o ío apa ece odd y
noikslus, y a i icial. P o . J.
Pikdilingis, i quien ue apel asi
apoyo, susim4s d:
o como bu q pasakgs ,,
VaiZgan as?"
Thigi a gonai
di bami, a
padi bus,
baZnydioje
pas a omi, ku e s/oyi.
(XIX a. medio uZ a5as
Klykoliq baZnydioje:
Wa gonus dy ba
Pons
Mockiewicz
con sunu
sawa).
Thigi, a eglando a goml
e minij4, ya Sis as
pada y a.
Todel cuán nus ebino y nuli idino nue a lib ogele
- L. Dig io,,Kaip
o i o gonais",
ku i4 i5leido
Lie u os muzikq d augija
y Religines muzikos
cen as
1998 m. Joje ebesiuloma consumi isokias
kopuliacionesl bei Sch aiche 'ius, Wal ze'us, o os
oki5kus, algunas eces con e o es pa a5y us
ZodZius. Th si
da ebebu q
J. Ga ale idiaus laikai, a si neb[ q bu g
ap a q publikacijq a gonq e minq, Siais
cues ionesimais bei gana p o esionalios
eik5mds en muchos luga esq odoskai i5
li e a u os. O i eglaingq e minq
misle os y con uinio os. Todel
Sios lib oseles, ypad sus
paglapiq sob e
ins umen 4, Zmonems,
besis imados o gonones,
ecomenda ,
desa o unadamen e, no
puede.
' Kopuliacija llo . copula io - unión]: 1.,,d iejq indi idq uniónq du an e i inio
ac o"(Ta p au iniq ZodZiq Zodynas, 1985).
67
Nokiu b du no puede a i ma se, que a gonq e minija ya inalmen e
su a lq a. Y aho a, apa ezando cada ez mayo is q bei mokyklq, en
las que se ap ende a gonua skaidiui, su ge susikalbejimo upes is,
aigi y asun oas da ka 4 pe Zil e i a gonq e minus.
Recibió 1999 09 n
ABOUT TERMS OF THE ORGAN
Summa y
The ques ion he
e ms abou o he
c ea ion o Li huanian
o gan i s a ose
in
in he Li huanian magazine o music,,Va gonininkas". 1909 In p e-wa Li huania he e
we e some a emp s o c ea e Li huanian names o he egis e s o he he o gan.
In L967 he sys ema ic egis a ion o o gans in Li huania s a ed. Lis s o
monumen al o gans we e compiled. A he same i ne an a emp o look o
adi ional Li huanian e ms o he o gan was made. Only a small numbe o hem was
ound, bu in 1968 he Commission o he e ms o music discussed and app o ed he
main Li huanian e ms o he o gan. These e ms ook oo in he li e a u e.
68