scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Apie vargonų terminus

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Apie vargonų terminus

Author: Rimantas Gučas
Year: 2000
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/725/816
Riman as GUCAS
UAB Vilniaus
a gon y
alle u e
APIE VARGONV
TERMINUS
Lie u iq habla
sob e a gonus
a5y a nedaug,
y y no desde
seno.
Bene p ime
a5inys a ema
apa iode 1909 m. J.
Naujalio leis ame y
edaguo ame
,,O gonís ico'
Zu nale.
Va gonq maes o
e de ese iempo
S iesuolis,
ac i us nacional
del enacimien o
s4judZio
pa icipio
Jonas
Ga ale idius po a ios núme os
publicadod a ículos,,Va gonai",
(1871-1943)
en el cual pa eikd Ziniq sob e
a gonq his o ij4 y
sanda 4Tu inio poZil iu J.
Ga ale idiaus a5inys aún
nai okas, es klaid l, aunque
algunas ideas ac ualias y aho a.
Thdiau bene más isideme ina es
que ya las p ime as i
bl ipas aipomis él a k eipd
demesi num4 u d i su
e minij4:,,No iu i5 auk5 o
pe p a5y i ge bSkai y ojus uZ
neg yn4 lie u i5k4 kalb4, ku i4
p iseis a o i ap a5yme
a gonq. O goni es un muy
lks andius isokiq daleliq, a las
cuales esponsandiq
aodLh4lie u iai aún nenukale; aigi
complicado ins umen o, u is
p iseis consumi ZodZius a eip
llamadosus
,,in e nacionali5kus"-
oba acep us, eip po
ejemplo, echniSkus
ZodZius
i5
ki q kalbq".
(,,Va gonionis -
a" 1909, No. 2).
Pa ece que p ie5ka io en Li uania
a kan a gonq e minij4
im esniq
Zingsniq no ue hecha.
Thdiau es poco o o
pobudLio ejemplo
- Ka a sko
baZnydios
o gonai.
Juos sob e 1925 m'
cons ud
iekoslo akiios Jano
Tudeko i ma. Si en o gonuos pi m4 y
has a lo que unain eii ka 4 in en y a
egis us nomb a lie u iskai (E d is
I ei a luga Hohl lo e, Lend i y lei a
ie oie Roh lo e, S im. Ragelis
- Gemshom,
Gluosn.
Dudele
- Salicional e al.) o
nomb es in e nacionales
a5yi con lie u iSka gal ne:
P incipalas, Bu donas,
Subbasas
(en luga P incipal,
Bu don, Subbass).
Tuo a Z ilgiu
Ka a sko a gonai son unikalls i odel i auk i i
paminklq s4 a54.
Sob e 1965 m. LTSR
als ybindje
konse a o ijoje
p adejgs abaja
muzikologo
An anas
Venckus
(1934-1975)
emesi
inicia i as
de desa ollo-
$ i lie u isk4
muzikos e minij4.
Él comunicaba
mucho de la
su
gene ación mayo
música,,Tiump4
An anu K u uliu (L887-I979),
ya i5li usiu muzikos Lodyn4
63
(1960) y odaip pas a 4li
a likejai,y a neypad
nou4 Zodyska ino eng i
konse a y i, si saky ume
no laid4. Po que muzikai,
obsku an i5ka se i ai
o denymu bei ku imu,
susi pinus y audiencia, A.
lie u i5kq muzikos él
sulaukd más nekaip alkos.
Venckui uZsidmus e minq
paaipes y
pasip iamen o ge ano i5cos
MaZdaug en ese momen o A.
Venckaus inicia i a ue suda y a
Muzikos e minq komisija.
1967 m. Dailds
ea o y
muziejos p add a
música en
egis a se
Lie u os a gonus i suda ine i e ingiausi l
paminkliniq
a goml Thm p opósi oi s4 a54. ue i5sp in ada
especiales an-
,,Va gonq ke a". Thda a5 iai i5kilo a gonq e minq
cues ión, po que egana na - Za gonu kalbe i, y oda
i5siun ind i que Sie ajonq paminklosaugininkam, jas
o a - aS1. i. I5 p adZiq ue manoma anke 4
uZpildy q. A as i5 sus punk q - a go u+ daliq
e minai: p egun en al local a gonininko, como él
llama a gon 4 pa e. encues as
- adia'u así y no hubo i5siun ine os. VaZiuoj p aLnydias e in e acuj an
L e b an su ie os a gonininkais o naudingesnio noeko nada i5gi s i
idomesnio casi oki5ki e minai, o e q padiq os i5im inai consumi
nesi ezge.
i5k aipi i unose as. Mayo ía a gonininkq sob e a gonus u djo
oki menk4 sup a imE, I is del o i5 in elikad dalykin6 habla apsk i ai
-
-
gen i5kesniq a gonininkq, uZsiemusiq
eko i a gonq meis ys e, i5gi s i
i yko Muzikos e minq komisiones
des inado a posddis, gonq e minams
ien4 ki 4 nauding4 e min4. 1968 L216
ap a i. Fue ap ue a nemaiam skaidiui ya
emp diau a o q LodLi 4, ambién
pasi lly a une as naujq e minq (Snebk-
Ia, kelmas).
es o,,Kul l os
en ba es"
publicada Sob e
había in o mación
(1969).
Dalis Siq e minq ue i i in a i aukian ellos i naujqii A.
K u ulio,,Muzikos e minq Lodyn4" (915) y J. Kazlausko
lib o-
94,Músicos ins umen osi y pa i l a" (1975). Va gonq
ap a5ymas la e oje lib oje laikl' inas uno nuosekliausiq
i p o esionaliausiq, apa eZiusiq lie u iq kalba.
L912m. cul os paminklq es au ación esp ie Republikinio o ue
p oceso o os documen os sob e oda a gonq pa e y daliq
Tada e miiku a a gonq di b u e. oda se i ai necesi ike ya nq,
po que kalbd is, así s4ma as bei p oducción eikejo mismo a5i i
pa e. Dado la mayo ía a ejusiq abaja Zmoniq has a ol con
ol discu i i y con i ma e mininai aún neapdmd isq a goml,
además, algunos apa eodd insu icien emen e p eciso[S.
susid g, o gonais no ue no ia lie u iSkus e minus seco como
síama su gido simplesniq lie u i5kq iodLiq. Como pajooka imas
S4moningai nepasi lius pa adinimq, algunas po ciones a las cuales
sa aime sup an apasi ily us nos y nekeliandius abejoniq. Has a
ka 4 suskambejo a mi5kas ekecius, que p a a d desde
Dubingiq kilgs s alius P. Klimas. O eke is, eke ys
64
- es ya,,Daba inds
lie u iq idiomas
Lodyne"
(1993) nosaki a pa a an o
imanoma 4 a gonq mazga.
ikesan is Zodis. Juo
Y con inuando a eglando a gonq
e minus, e ds con
moko ais, liaudies bui ies Zino ais,
lie upabend au i iq lengua
que nos emins uZmi 5 us
lie u i5kus
ZodZius. Reikia neuZmi S i, nekad
i5o inio sudddingumo, i5 iesq es muy
a gonai, paisan jq isp dingumo y
simple Daug pana5iq daliq es i aii
sup an amas ins umen o.
ios es a i os, pada guos, bui yje. Thi isokie
kampainiai, elenai, aukis, akni y o akiai,
skalos, s i lys y s i elis, s a amsiini, sijos,
il elyas, nawelini,laikiklya, y de5im ys, jeigu no
Sim ai ki q dalig, a las que en gene al no ie5
necesi an kokiq aunque specialiq e minqko i,
pe o solo eglas im iingus
ZodZius, ya desde iejo
us ojamus i ai iem
pada gams Te eikia
no d i apsiliuob i.
dalims i a dy i.
Desa o un, b i jq
en o no o daZniausiai y p i uks a an o
a gondi biams, an o ypad a likdjams.
Viejos y egula es idioma lie u iq
lod iai a eces incluso se conside an
g aciosos y malos, y ex aimas
kilmes y skam-
- sensmigais biais. Thip algunos pianis as
ambinlmas i odindja que pianoponu d a
pa i 5ini5kas cosa, y sla i5kos kilmds jugamn
es o ya e leja k ybos ak 4.
Exis e en o gonuos y
especi iciniq obje oq, a
los desc ldi os usados
ex imas kilmds LodLiai
- cla iiai pedalai (n:uo egis ai,
,
ba ke iai iS adej e ai, o
,
ialiuzds, menzu os, mai, ak u a
pa a dds), pulp labiu ezona o ini,
y pan.
Thi is in e pau iniaiLodLiai,
aunque ese jq
in e pau i5kumas es
s4lyginis. ku a gonq kul-
Ellos más consumami Salyse, a más
elacionado con okiediq adiciones. - Tai
Vidu io y Ry q
Eu opa. P ie jq pe ene y Li uania, que ya
desde pa pi mqjq a gonq apa ición 1408
m. ue okiediq a gonq s a ybos a e.
l akos
65
Zymiausieji XVII-XVIII a. maes os ue on okiediai J.
Koppelmannas, G. A. Zelle, M. Jansonas, A. G. Caspa inis
(a pesa sonambandios XIX a. así
i ali5kai
moky asi, a gonq pa ys
Mine asis J. Ga ale idius
pa a d6s). pa comp a y e c.
a gonq meis ys es ambién
p incipalmen e en Alemania.
mokesi di b u eje
Alemania en
- B. Gninebe go
S e ine, la gous he us allí y
an o a gonq meis gy eno ai,
abajó. Apsk i ai
an o a likejai las cuales más
e minus. P z., K. Ka eckas
a ojo q kalbq, mokdsi,
daZnai e minus, pa a oda o
p anc - zi5kus
Z.
- i ali5kus i pan. En los iempos so ié icos ue hecha po
Aleksand a idius e ec os
la Escuela de Moscú, uZ u nek i i5kai su pe emusi
okieciq a gonq a Z i giu es e ik4 y e minij4. Siuo
Moscú as mokyklos.
Academia de música de Li uania aún eb6 a eikiama
Da o a
a gonq e minq
- egis y
nomb inimai.
pa e Uno y
el mismo egis o ski ingq adicijq, k a5 q, epochq, meis q
a gonuose di e en e. Y aM k5diai puede b i nomb ado odos5kai
- un y mismo padiu nomb e ski ingq adicijq o gonos puede b l i
nomb a di e en es egis as. Regis y a ispinde i
embpa adinamien os puede o peculia umai, amzdZiq o ma,
medLiaga, skambesio auk5 is, sanda a y pan. DidZiosas naciones
eu opeas, sa i as a gonq adisuk l usios cijas, suku d y sa as
a pusa y'je susipynusios. Senq laikq, ambién sa amoksliai a goml
meis ai ne e ai a ojimq supainioda o, da ypa adinimq da o klaidq.
egis y pa adinimg sis emas, aunque y esos son ge okai
Todo es o al in es igado puede p opo ciona nemaZa ing ama ikos
o maciones.
Dalis senqjq Lie u os a gonq egis y pa adinimq es lo ynq o i alq
kilmds, pa e okiediq, es sulenkin q o mq. Da ydamius a gonus,
u ilizamos adicionales Li uanos a gonams egis y nomb inmis, jq
nelie u indami, adiau según posibilidades e dami oki5kq o lenki5kq
o mq.
Apsk i ai a gonq e mininai nea siejami desde la
au os, Salies, k a5y a o a gonq adicijq i
p anc[zq a gonq s4 okas XVIII a. Li uania a gonams,
he idimo. ¿Cómo puede kul u os ailcy i, paWZdZiui,
ku iq cons uy ojai a gonq ni gi dd i negi dejo, ni e
elacionada adición es glaudZiai con oki5k4ja, que no
p anc zi5kq nema e? O lo que que Li uania a gonq
ue sa , 1 niuansq. Todel y anaip ol ne ei5kia, e minini
olgainiui, mejo cada ez susipaZando con m sq his o ia
bel i5likusiu ins umen a ijumi, u ds b i i especi ican:
a gonq e minija iene que e leja e i musq a gonq
cons uccion adicij4.
66
T a kingai
ap a5y i a gonai
V. Bidilno,,Muzikines
akus ikas pag induose"
eglamen igas
(1988),
lie u i5kos e minijos
laiky asi y
Encyclopedijq ediklos
ediniuose.
Siuo iempo p epa ándose
p ensa nue o encíclopédico
música Zodynas. ocasión
Ta su ac i idad
eno 4ó
Muzikos e minq comisión.
Uno posedis ue des inado y a gonq e minams
discu i. Po o posedZio
,,Muzikos
ba ose" (1996
m. No. 15-16 y
17) apa eode
muziko
A. Kalinausko a ículo
,,Va gonai", incluidos no solo
di ec amen e ins umen os
e mininai, sino y o as
s4 ocos, ku iq equi ida
habiendo y a5an sob e
a gonus. Pa yZiui, p i5 ge 4
de5im me i
Enciklopedijq edi o ial u o
susigindi a del de lo, como a gonai
apa ece baZnydioje. pe 5amas
Redakción diciendo a gonus
i enge au o ío apa ece odd y
noikslus, y a i icial. P o . J.
Pikdilingis, i quien ue apel asi
apoyo, susim4s d:
o como bu q pasakgs ,,
VaiZgan as?"
Thigi a gonai
di bami, a
padi bus,
baZnydioje
pas a omi, ku e s/oyi.
(XIX a. medio uZ a5as
Klykoliq baZnydioje:
Wa gonus dy ba
Pons
Mockiewicz
con sunu
sawa).
Thigi, a eglando a goml
e minij4, ya Sis as
pada y a.
Todel cuán nus ebino y nuli idino nue a lib ogele
- L. Dig io,,Kaip
o i o gonais",
ku i4 i5leido
Lie u os muzikq d augija
y Religines muzikos
cen as
1998 m. Joje ebesiuloma consumi isokias
kopuliacionesl bei Sch aiche 'ius, Wal ze'us, o os
oki5kus, algunas eces con e o es pa a5y us
ZodZius. Th si
da ebebu q
J. Ga ale idiaus laikai, a si neb[ q bu g
ap a q publikacijq a gonq e minq, Siais
cues ionesimais bei gana p o esionalios
eik5mds en muchos luga esq odoskai i5
li e a u os. O i eglaingq e minq
misle os y con uinio os. Todel
Sios lib oseles, ypad sus
paglapiq sob e
ins umen 4, Zmonems,
besis imados o gonones,
ecomenda ,
desa o unadamen e, no
puede.
' Kopuliacija llo . copula io - unión]: 1.,,d iejq indi idq uniónq du an e i inio
ac o"(Ta p au iniq ZodZiq Zodynas, 1985).
67

Nokiu b du no puede a i ma se, que a gonq e minija ya inalmen e
su a lq a. Y aho a, apa ezando cada ez mayo is q bei mokyklq, en
las que se ap ende a gonua skaidiui, su ge susikalbejimo upes is,
aigi y asun oas da ka 4 pe Zil e i a gonq e minus.
Recibió 1999 09 n
ABOUT TERMS OF THE ORGAN
Summa y
The ques ion he
e ms abou o he
c ea ion o Li huanian
o gan i s a ose
in
in he Li huanian magazine o music,,Va gonininkas". 1909 In p e-wa Li huania he e
we e some a emp s o c ea e Li huanian names o he egis e s o he he o gan.
In L967 he sys ema ic egis a ion o o gans in Li huania s a ed. Lis s o
monumen al o gans we e compiled. A he same i ne an a emp o look o
adi ional Li huanian e ms o he o gan was made. Only a small numbe o hem was
ound, bu in 1968 he Commission o he e ms o music discussed and app o ed he
main Li huanian e ms o he o gan. These e ms ook oo in he li e a u e.
68