scieee Open visual document viewer

Apie vargonų terminus

Rimantas Gučas

Full text

Riman as GUCAS UAB Vilniaus a gon y alle u e APIE VARGONV TERMINUS Lie u iq habla sob e a gonus a5y a nedaug, y y no desde seno. Bene p ime a5inys a ema apa iode 1909 m. J. Naujalio leis ame y edaguo ame ,,O gonís ico' Zu nale. Va gonq maes o e de ese iempo S iesuolis, ac i us nacional del enacimien o s4judZio pa icipio Jonas Ga ale idius po a ios núme os publicadod a ículos,,Va gonai", (1871-1943) en el cual pa eikd Ziniq sob e a gonq his o ij4 y sanda 4Tu inio poZil iu J. Ga ale idiaus a5inys aún nai okas, es klaid l, aunque algunas ideas ac ualias y aho a. Thdiau bene más isideme ina es que ya las p ime as i bl ipas aipomis él a k eipd demesi num4 u d i su e minij4:,,No iu i5 auk5 o pe p a5y i ge bSkai y ojus uZ neg yn4 lie u i5k4 kalb4, ku i4 p iseis a o i ap a5yme a gonq. O goni es un muy lks andius isokiq daleliq, a las cuales esponsandiq aodLh4lie u iai aún nenukale; aigi complicado ins umen o, u is p iseis consumi ZodZius a eip llamadosus ,,in e nacionali5kus"- oba acep us, eip po ejemplo, echniSkus ZodZius i5 ki q kalbq". (,,Va gonionis - a" 1909, No. 2). Pa ece que p ie5ka io en Li uania a kan a gonq e minij4 im esniq Zingsniq no ue hecha. Thdiau es poco o o pobudLio ejemplo - Ka a sko baZnydios o gonai. Juos sob e 1925 m' cons ud iekoslo akiios Jano Tudeko i ma. Si en o gonuos pi m4 y has a lo que unain eii ka 4 in en y a egis us nomb a lie u iskai (E d is I ei a luga Hohl lo e, Lend i y lei a ie oie Roh lo e, S im. Ragelis - Gemshom, Gluosn. Dudele - Salicional e al.) o nomb es in e nacionales a5yi con lie u iSka gal ne: P incipalas, Bu donas, Subbasas (en luga P incipal, Bu don, Subbass). Tuo a Z ilgiu Ka a sko a gonai son unikalls i odel i auk i i paminklq s4 a54. Sob e 1965 m. LTSR als ybindje konse a o ijoje p adejgs abaja muzikologo An anas Venckus (1934-1975) emesi inicia i as de desa ollo- $ i lie u isk4 muzikos e minij4. Él comunicaba mucho de la su gene ación mayo música,,Tiump4 An anu K u uliu (L887-I979), ya i5li usiu muzikos Lodyn4 63 (1960) y odaip pas a 4li a likejai,y a neypad nou4 Zodyska ino eng i konse a y i, si saky ume no laid4. Po que muzikai, obsku an i5ka se i ai o denymu bei ku imu, susi pinus y audiencia, A. lie u i5kq muzikos él sulaukd más nekaip alkos. Venckui uZsidmus e minq paaipes y pasip iamen o ge ano i5cos MaZdaug en ese momen o A. Venckaus inicia i a ue suda y a Muzikos e minq komisija. 1967 m. Dailds ea o y muziejos p add a música en egis a se Lie u os a gonus i suda ine i e ingiausi l paminkliniq a goml Thm p opósi oi s4 a54. ue i5sp in ada especiales an- ,,Va gonq ke a". Thda a5 iai i5kilo a gonq e minq cues ión, po que egana na - Za gonu kalbe i, y oda i5siun ind i que Sie ajonq paminklosaugininkam, jas o a - aS1. i. I5 p adZiq ue manoma anke 4 uZpildy q. A as i5 sus punk q - a go u+ daliq e minai: p egun en al local a gonininko, como él llama a gon 4 pa e. encues as - adia'u así y no hubo i5siun ine os. VaZiuoj p aLnydias e in e acuj an L e b an su ie os a gonininkais o naudingesnio noeko nada i5gi s i idomesnio casi oki5ki e minai, o e q padiq os i5im inai consumi nesi ezge. i5k aipi i unose as. Mayo ía a gonininkq sob e a gonus u djo oki menk4 sup a imE, I is del o i5 in elikad dalykin6 habla apsk i ai - - gen i5kesniq a gonininkq, uZsiemusiq eko i a gonq meis ys e, i5gi s i i yko Muzikos e minq komisiones des inado a posddis, gonq e minams ien4 ki 4 nauding4 e min4. 1968 L216 ap a i. Fue ap ue a nemaiam skaidiui ya emp diau a o q LodLi 4, ambién pasi lly a une as naujq e minq (Snebk- Ia, kelmas). es o,,Kul l os en ba es" publicada Sob e había in o mación (1969). Dalis Siq e minq ue i i in a i aukian ellos i naujqii A. K u ulio,,Muzikos e minq Lodyn4" (915) y J. Kazlausko lib o- 94,Músicos ins umen osi y pa i l a" (1975). Va gonq ap a5ymas la e oje lib oje laikl' inas uno nuosekliausiq i p o esionaliausiq, apa eZiusiq lie u iq kalba. L912m. cul os paminklq es au ación esp ie Republikinio o ue p oceso o os documen os sob e oda a gonq pa e y daliq Tada e miiku a a gonq di b u e. oda se i ai necesi ike ya nq, po que kalbd is, así s4ma as bei p oducción eikejo mismo a5i i pa e. Dado la mayo ía a ejusiq abaja Zmoniq has a ol con ol discu i i y con i ma e mininai aún neapdmd isq a goml, además, algunos apa eodd insu icien emen e p eciso[S. susid g, o gonais no ue no ia lie u iSkus e minus seco como síama su gido simplesniq lie u i5kq iodLiq. Como pajooka imas S4moningai nepasi lius pa adinimq, algunas po ciones a las cuales sa aime sup an apasi ily us nos y nekeliandius abejoniq. Has a ka 4 suskambejo a mi5kas ekecius, que p a a d desde Dubingiq kilgs s alius P. Klimas. O eke is, eke ys 64 - es ya,,Daba inds lie u iq idiomas Lodyne" (1993) nosaki a pa a an o imanoma 4 a gonq mazga. ikesan is Zodis. Juo Y con inuando a eglando a gonq e minus, e ds con moko ais, liaudies bui ies Zino ais, lie upabend au i iq lengua que nos emins uZmi 5 us lie u i5kus ZodZius. Reikia neuZmi S i, nekad i5o inio sudddingumo, i5 iesq es muy a gonai, paisan jq isp dingumo y simple Daug pana5iq daliq es i aii sup an amas ins umen o. ios es a i os, pada guos, bui yje. Thi isokie kampainiai, elenai, aukis, akni y o akiai, skalos, s i lys y s i elis, s a amsiini, sijos, il elyas, nawelini,laikiklya, y de5im ys, jeigu no Sim ai ki q dalig, a las que en gene al no ie5 necesi an kokiq aunque specialiq e minqko i, pe o solo eglas im iingus ZodZius, ya desde iejo us ojamus i ai iem pada gams Te eikia no d i apsiliuob i. dalims i a dy i. Desa o un, b i jq en o no o daZniausiai y p i uks a an o a gondi biams, an o ypad a likdjams. Viejos y egula es idioma lie u iq lod iai a eces incluso se conside an g aciosos y malos, y ex aimas kilmes y skam- - sensmigais biais. Thip algunos pianis as ambinlmas i odindja que pianoponu d a pa i 5ini5kas cosa, y sla i5kos kilmds jugamn es o ya e leja k ybos ak 4. Exis e en o gonuos y especi iciniq obje oq, a los desc ldi os usados ex imas kilmds LodLiai - cla iiai pedalai (n:uo egis ai, , ba ke iai iS adej e ai, o , ialiuzds, menzu os, mai, ak u a pa a dds), pulp labiu ezona o ini, y pan. Thi is in e pau iniaiLodLiai, aunque ese jq in e pau i5kumas es s4lyginis. ku a gonq kul- Ellos más consumami Salyse, a más elacionado con okiediq adiciones. - Tai Vidu io y Ry q Eu opa. P ie jq pe ene y Li uania, que ya desde pa pi mqjq a gonq apa ición 1408 m. ue okiediq a gonq s a ybos a e. l akos 65 Zymiausieji XVII-XVIII a. maes os ue on okiediai J. Koppelmannas, G. A. Zelle, M. Jansonas, A. G. Caspa inis (a pesa sonambandios XIX a. así i ali5kai moky asi, a gonq pa ys Mine asis J. Ga ale idius pa a d6s). pa comp a y e c. a gonq meis ys es ambién p incipalmen e en Alemania. mokesi di b u eje Alemania en - B. Gninebe go S e ine, la gous he us allí y an o a gonq meis gy eno ai, abajó. Apsk i ai an o a likejai las cuales más e minus. P z., K. Ka eckas a ojo q kalbq, mokdsi, daZnai e minus, pa a oda o p anc - zi5kus Z. - i ali5kus i pan. En los iempos so ié icos ue hecha po Aleksand a idius e ec os la Escuela de Moscú, uZ u nek i i5kai su pe emusi okieciq a gonq a Z i giu es e ik4 y e minij4. Siuo Moscú as mokyklos. Academia de música de Li uania aún eb6 a eikiama Da o a a gonq e minq - egis y nomb inimai. pa e Uno y el mismo egis o ski ingq adicijq, k a5 q, epochq, meis q a gonuose di e en e. Y aM k5diai puede b i nomb ado odos5kai - un y mismo padiu nomb e ski ingq adicijq o gonos puede b l i nomb a di e en es egis as. Regis y a ispinde i embpa adinamien os puede o peculia umai, amzdZiq o ma, medLiaga, skambesio auk5 is, sanda a y pan. DidZiosas naciones eu opeas, sa i as a gonq adisuk l usios cijas, suku d y sa as a pusa y'je susipynusios. Senq laikq, ambién sa amoksliai a goml meis ai ne e ai a ojimq supainioda o, da ypa adinimq da o klaidq. egis y pa adinimg sis emas, aunque y esos son ge okai Todo es o al in es igado puede p opo ciona nemaZa ing ama ikos o maciones. Dalis senqjq Lie u os a gonq egis y pa adinimq es lo ynq o i alq kilmds, pa e okiediq, es sulenkin q o mq. Da ydamius a gonus, u ilizamos adicionales Li uanos a gonams egis y nomb inmis, jq nelie u indami, adiau según posibilidades e dami oki5kq o lenki5kq o mq. Apsk i ai a gonq e mininai nea siejami desde la au os, Salies, k a5y a o a gonq adicijq i p anc[zq a gonq s4 okas XVIII a. Li uania a gonams, he idimo. ¿Cómo puede kul u os ailcy i, paWZdZiui, ku iq cons uy ojai a gonq ni gi dd i negi dejo, ni e elacionada adición es glaudZiai con oki5k4ja, que no p anc zi5kq nema e? O lo que que Li uania a gonq ue sa , 1 niuansq. Todel y anaip ol ne ei5kia, e minini olgainiui, mejo cada ez susipaZando con m sq his o ia bel i5likusiu ins umen a ijumi, u ds b i i especi ican: a gonq e minija iene que e leja e i musq a gonq cons uccion adicij4. 66 T a kingai ap a5y i a gonai V. Bidilno,,Muzikines akus ikas pag induose" eglamen igas (1988), lie u i5kos e minijos laiky asi y Encyclopedijq ediklos ediniuose. Siuo iempo p epa ándose p ensa nue o encíclopédico música Zodynas. ocasión Ta su ac i idad eno 4ó Muzikos e minq comisión. Uno posedis ue des inado y a gonq e minams discu i. Po o posedZio ,,Muzikos ba ose" (1996 m. No. 15-16 y 17) apa eode muziko A. Kalinausko a ículo ,,Va gonai", incluidos no solo di ec amen e ins umen os e mininai, sino y o as s4 ocos, ku iq equi ida habiendo y a5an sob e a gonus. Pa yZiui, p i5 ge 4 de5im me i Enciklopedijq edi o ial u o susigindi a del de lo, como a gonai apa ece baZnydioje. pe 5amas Redakción diciendo a gonus i enge au o ío apa ece odd y noikslus, y a i icial. P o . J. Pikdilingis, i quien ue apel asi apoyo, susim4s d: o como bu q pasakgs ,, VaiZgan as?" Thigi a gonai di bami, a padi bus, baZnydioje pas a omi, ku e s/oyi. (XIX a. medio uZ a5as Klykoliq baZnydioje: Wa gonus dy ba Pons Mockiewicz con sunu sawa). Thigi, a eglando a goml e minij4, ya Sis as pada y a. Todel cuán nus ebino y nuli idino nue a lib ogele - L. Dig io,,Kaip o i o gonais", ku i4 i5leido Lie u os muzikq d augija y Religines muzikos cen as 1998 m. Joje ebesiuloma consumi isokias kopuliacionesl bei Sch aiche 'ius, Wal ze'us, o os oki5kus, algunas eces con e o es pa a5y us ZodZius. Th si da ebebu q J. Ga ale idiaus laikai, a si neb[ q bu g ap a q publikacijq a gonq e minq, Siais cues ionesimais bei gana p o esionalios eik5mds en muchos luga esq odoskai i5 li e a u os. O i eglaingq e minq misle os y con uinio os. Todel Sios lib oseles, ypad sus paglapiq sob e ins umen 4, Zmonems, besis imados o gonones, ecomenda , desa o unadamen e, no puede. ' Kopuliacija llo . copula io - unión]: 1.,,d iejq indi idq uniónq du an e i inio ac o"(Ta p au iniq ZodZiq Zodynas, 1985). 67 Nokiu b du no puede a i ma se, que a gonq e minija ya inalmen e su a lq a. Y aho a, apa ezando cada ez mayo is q bei mokyklq, en las que se ap ende a gonua skaidiui, su ge susikalbejimo upes is, aigi y asun oas da ka 4 pe Zil e i a gonq e minus. Recibió 1999 09 n ABOUT TERMS OF THE ORGAN Summa y The ques ion he e ms abou o he c ea ion o Li huanian o gan i s a ose in in he Li huanian magazine o music,,Va gonininkas". 1909 In p e-wa Li huania he e we e some a emp s o c ea e Li huanian names o he egis e s o he he o gan. In L967 he sys ema ic egis a ion o o gans in Li huania s a ed. Lis s o monumen al o gans we e compiled. A he same i ne an a emp o look o adi ional Li huanian e ms o he o gan was made. Only a small numbe o hem was ound, bu in 1968 he Commission o he e ms o music discussed and app o ed he main Li huanian e ms o he o gan. These e ms ook oo in he li e a u e. 68