Apie vargonų terminus

Riman as GUCAS UAB Vilniaus a gon y di b u e APIE VARGONV TERMINUS Lie u iq kalba apie a gonus a5y a nedaug, o i ne nuo seno. Bene pi masis a5inys a ema pasi ode 1909 m. J. Naujalio leis a- me i edaguo ame ,,Va gonininko" Zu nale. Va gonq meis as i o me o S iesuolis, ak y us au inio a gimimo s4judZio daly is Jonas Ga- ale idius (1871-1943) pe kelis nume ius paskelbd s aipsni ,,Va - gonai", ku iame pa eikd Ziniq apie a gonq is o ij4 i sanda 4- Tu i- nio poZil iu J. Ga ale idiaus a5inys da nai okas, y a klaid l, no s kai ku ios min ys ak ualios i daba . Thdiau bene labiausiai isideme- ina ai, kad jau pi mosiomis pas aipomis jis a k eipd demesi i bl i- num4 u d i sa o e minij4: ,,No iu i5 auk5 o pe p a5y i ge b- Skai y- ojus uZ neg yn4 lie u i5k4 kalb4, ku i4 p iseis a o i ap a5yme a - gonq. Va gonai ai labai komplikuo as ins umen as, u is lks an- dius isokiq daleliq, ku ioms a sakandiq aodLh4lie u iai da nenuka- le; aigi p iseis a o i ZodZius a eip adinamus ,,in e nacionali5- kus"a ba p iim us, eip sakan , echniSkus ZodZius i5 ki q kalbq". (,,Va - gonininkas" 1909, N . 2). A odo, kad p ie5ka io Lie u oje a kan a gonq e minij4 im- esniq Zingsniq nebu o pada y a. Thdiau y a kiek ki o pobudLio pa- yzdys - Ka a sko baZnydios a gonai. Juos apie 1925 m' pas a d iekoslo akiios Jano Tudeko i ma. Siuose a gonuose pi m4 i kol kas ienin eii ka 4 bandy a egis us pa adin i lie u iskai (E d is I ei a ie oje Hohl lo e, Lend i y lei a ie oie Roh lo e, S im. Ragelis - Gemshom, Gluosn. Dudele - Salicional i pan.) a ba a p au inius pa adinimus a5yi su lie u iSka gal ne: P incipalas, Bu donas, Sub- basas ( ie oje P incipal, Bu don, Subbass). Tuo a Z ilgiu Ka a sko a gonai y a unikalls i odel i auk i i paminklq s4 a54. Apie 1965 m. LTSR als ybindje konse a o ijoje p adejgs di b i muzikologas An anas Venckus (1934-1975) emesi inicia y os a - $ i lie u isk4 muzikos e minij4. Jis daug bend a o su y esniosios ka os muziku An anu K u uliu (L887-I979), jau i5leidusiu ,,Tiump4 63 muzikos Lodyn4" (1960) i isaip ska ino pas a 4li eng i nauj4 Zody- no laid4. Kadangi muzikai, ypad a likejai,y a konse a y i, jeigu ne- saky ume obsku an i5ka publika, A. Venckui im ai susi pinus i uZsidmus lie u i5kq muzikos e minq a kymu bei ku imu, jis sulau- kd daugiau pa5aipos i pasip ie5inimo nekaip ge ano i5kos alkos. MaZdaug uo me u A. Venckaus inicia y a bu o suda y a Muzikos e minq komisija. 1967 m. Dailds muziejaus Tea o i muzikos sky iuje p add a e- gis uo i Lie u os a gonus i suda ine i e ingiausi l paminkliniq a goml s4 a54. Thm ikslui bu o i5spausdin a speciali ,,Va gonq an- ke a". Thda gana a5 iai i5kilo a gonq e minq klausimas, nes ie- na - Za gonu kalbe i, i isai ki a - aS1. i. I5 p adZiq bu o manoma anke 4 i5siun ind i ajonq paminklosaugininkams, kad Sie jas uZpil- dy q. Menas i5 jos punk q - a go u+ daliq e minai: paklauski e ie- os a gonininko, kaip jis adina a gon 4 dalis. - adia'u anke os aip i nebu o i5siun ine os. VaZiuoj an L p e b aLnydias i bend auj an su ie - os a gonininkais nieko idomesnio a naudingesnio i5gi s i ne eko - be eik i5im inai a o i i5k aipy i oki5ki e minai, o i q padiq os kele as. Dauguma a gonininkq apie a gonus u djo oki menk4 su- p a imE, kad dalykin6 kalba apsk i ai nesi ezge. I is del o i5 in eli- gen i5kesniq a gonininkq, uZsiemusiq i a gonq meis ys e, eko i5gi s i ien4 ki 4 nauding4 e min4. 1968 L216 i yko Muzikos e minq komisijos posddis, ski as a - gonq e minams ap a i. Bu o p i a a nemaiam skaidiui jau anks- diau a o q LodLi 4, aip pa pasi lly a kele as naujq e minq (Snebk- Ia, kelmas). Apie ai ,,Kul l os ba uose" bu o paskelb a in o macija (1969). Dalis Siq e minq bu o i i in a i aukian juos i naujqii A. K u ulio,,Muzikos e minq Lodyn4" (915)bei J. Kazlausko kny- 94 ,,Muzikos ins umen ai i pa i l a" (1975). Va gonq ap a5ymas pas a ojoje knygoje laikl' inas ienu nuosekliausiq i p o esionaliau- siq, pasi odZiusiq lie u iq kalba. L912m. p ie Respublikinio kul os paminklq es au a imo es- o bu o iku a a gonq di b u e. Tada jau isai im ai p i eike e mi- nq, nes gamybos p ocese eikejo kalbd is, aip pa a5y i s4ma as bei ki us dokumen us apie isas a gonq dalis i daliq dalis. Kadangi 64 dauguma a ejusiq di b i Zmoniq iki ol su a gonais nebu o susid g, naujai pasi ily us lie u iSkus e minus su iko kaip sa aime sup an a- mus i nekeliandius abejoniq. Iki ol ap a i i pa i in i e minai da neapdmd isq a goml, be o, kai ku ie pasi odd nepakankamai iksl[S. S4moningai nepasi lius pa adinimq, kai ku ioms dalims sa- aime a si ado pap as esniq lie u i5kq iodLiq. Kaip pajuoka imas ka 4 suskambejo a mi5kas ekecius, ku i p a a d nuo Dubingiq ki- lgs s alius P. Klimas. O eke is, eke ys - ai jau ,,Daba inds lie u iq kalbos Lodyne" (1993) esan is Zodis. Juo imanoma nusaky i am ik- 4 a gonq mazga. I oliau a kan a gonq e minus, e ds pabend au i su lie u- iq kalbos moko ais, liaudies bui ies Zino ais, ku ie mums p imins uZmi 5 us lie u i5kus ZodZius. Reikia neuZmi S i, kad a gonai, ne- paisan jq isp dingumo i i5o inio sudd ingumo, i5 iesq y a labai pap as as i sup an amas ins umen as. Daug pana5iq daliq y a i ai- iuose s a iniuose, pada guose, bui yje. Thi isokie kampainiai, ele- nai, aukis, akni i o akiai, skalos, s i lys i s i elis, s a amsiini, sijos, il eliai, nawelini,laikikliai, i de5im ys, jeigu ne Sim ai ki q da- lig, ku ioms apsk i ai ne eikia ie5ko i kokiq no s specialiq e minq, o ik im i aisyklingus ZodZius, jau nuo seno a ojamus i ai iems pada gams i jq dalims i a dy i. Te eikia no d i apsiliuob i. Deja, b - en o no o daZniausiai i p i uks a iek a gondi biams, iek ypad a likdjams. Seni i aisyklingi lie u iq kalbos lod iai ka ais ne lai- komi juokingais i p as ais, o s e imos kilmes - p asmingais i skam- biais. Thip kai ku ie pianis ai i odindja, kad skambinlmas o epijonu d a pa i 5u ini5kas dalykas, o sla i5kos kilmds g ojimas ai jau a - spindi k ybos ak 4. Y a a gonuose i speci iniq dalykq, ku iems apibldin i a oja- mi s e imos kilmds LodLiai - kla iiai , pedalai , egis ai, ba ke iai (n:uo iS adej o pa a dds), pulp e ai, ezona o ini, ialiuzds, menzu os, labiu- mai, ak u a i pan. Thi is a p au iniaiLodLiai, no s as jq a p au- i5kumas y a s4lyginis. Jie daugiau a ojami Salyse, ku a gonq kul- a daugiau susijusi su okiediq adicijomis. Tai - Vidu io i Ry q Eu opa. P ie jq p iklauso i Lie u a, ku i jau nuo pa pi mqjq a go- nq pasi odymo 1408 m. bu o okiediq a gonq s a ybos l akos a e. 65 Zymiausieji XVII-XVIII a. meis ai bu o okiediai J. Koppelman- nas, G. A. Zelle, M. Jansonas, A. G. Caspa inis (nepaisan i ali5kai skambandios pa a d6s). XIX a. aip pa moky asi, a gonq dalys pi k a i pan. daugiausia Vokie ijoje. Mine asis J. Ga ale idius a gonq meis ys es aip pa mokesi Vokie ijoje - B. Gninebe go di b u eje S e ine, ilgus he us en gy eno i di bo. Apsk i ai iek a gonq meis - ai, iek a likejai daugiau a ojo q kalbq, ku iomis mokdsi, e mi- nus. P z., K. Ka eckas daZnai pa a oda o p anc - zi5kus e minus, Z. Aleksand a idius - i ali5kus i pan. So ie iniais laikais po eiki bu o pada iusi Mask os mokykla, sa o uoZ u nek i i5kai pe emusi okieciq a gonq es e ik4 i e minij4. Siuo a Z i giu Lie u os muzi- kos akademija da eb6 a eikiama Mask os mokyklos. Da ki a a gonq e minq dalis - egis y pa adinimai. Vienas i as pa s egis as ski ingq adicijq, k a5 q, epochq, meis q a go- nuose gali b i pa adin as isi5kai ski ingai. I aM k5diai - ienu i uo padiu pa adinimu ski ingq adicijq a gonuose gali b l i pa a- din i ski ingi egis ai. Regis y pa adinimuose gali a sispinde i emb- o ypa umai, amzdZiq o ma, medLiaga, skambesio auk5 is, sanda a i pan. DidZiosios Eu opos au os, suk l usios sa i as a gonq adi- cijas, suku d i sa as egis y pa adinimg sis emas, no s i os y a ge okai a pusa y'je susipynusios. Senq laikq, aip pa sa amoksliai a goml meis ai ne e ai pa adinimq a ojimq supainioda o, da y- da o g ama ikos klaidq. Visa ai y ind ojui gali su eik i nemaZa in- o macijos. Dalis senqjq Lie u os a gonq egis y pa adinimq y a lo ynq a i alq kilmds, dalis okiediq, y a sulenkin q o mq. Da ydami naujus a gonus, a ojame adicinius Lie u os a gonams egis y pa a- dinimus, jq nelie u indami, adiau pagal galimybes engdami oki5- kq a lenki5kq o mq. Apsk i ai a gonq e minai y a nea siejami nuo au os, Salies, k a5- o a gonq kul u os adicijq i palikimo. Kaip galima ailcy i, paWZ- dZiui, p anc[zq a gonq s4 okas XVIII a. Lie u os a gonams, ku- iq s a y ojai p anc zi5kq a gonq nei gi dd i negi dejo, nei ma y i nema e? O ai, kad Lie u os a gonq adicija y a glaudZiai susijusi su oki5k4ja, anaip ol ne ei5kia, kad nebu o sa , 1 niuansq. Todel i 66 e minai ilgainiui, is ge iau susipaZis an su m sq is o ija bei i5liku- siu ins umen a ijumi, u ds b i i ikslinami: a gonq e minija u i a spinde i musq a gonq s a ybos adicij4. T a kingai ap a5y i a gonai V. Bidilno ,,Muzikines akus ikos pa- g induose" (1988), aisyklingos lie u i5kos e minijos laiky asi i En- ciklopedijq leidyklos leidiniuose. Siuo me u engiamas spaudai naujas enciklopedinis muzikos Zo- dynas. Ta p oga sa o eikl4 a naujino Muzikos e minq komisija. Vie- nas posedis bu o ski as i a gonq e minams ap a i. Po o pose- dZio ,,Muzikos ba uose" (1996 m. N . 15-16 i 17) pasi ode muziko A. Kalinausko s aipsnis ,,Va gonai", ku iame pa eik i ne ien ie- siogiai ins umen o e minai, be i ki os s4 okos, ku iq p i eikia kal- ban i a5an apie a gonus. Pa yzdZiui, p ie5 ge 4 de5im me i En- ciklopedijq leidykloje eko susigindy i del o, kaip a gonai a si anda baZnydioje. Redakcijos pe 5amas pasakymas a gonus i enge au o- iui pasi odd i ne ikslus, i di b inis. P o . J. Pikdilingis, i ku i bu o k eip asi pa amos, susim4s d: ,,o kaip bu q pasakgs VaiZgan as?" Thigi a gonai di bami, o padi bus, baZnydioje pas a omi, ku i s/oyi. (XIX a. idu io uZ a5as Klykoliq baZnydioje: Wa gonus dy ba Pons Mockiewicz su sunu sawa). Thigi, a kan a goml e minij4, jau Sis as pada y a. Todel kiek nus ebino i nuli idino nauja knygele - L. Dig io ,,Kaip g o i a gonais", ku i4 i5leido Lie u os muzikq d augija i Religines muzikos cen as 1998 m. Joje ebesiuloma a o i isokias kopuliaci- jasl bei Sch aiche 'ius, Wal ze'us, ki us oki5kus, ka ais su klaido- mis pa a5y us ZodZius. Th si da ebebu q J. Ga ale idiaus laikai, a - si neb[ q bu g ap a q a gonq e minq, publikacijq Siais klausimais bei gana p o esionalios li e a u os. O i aisyklingq e minq eik5- mds daugelyje ie q isi5kai i5k eip os bei supainio os. Todel Sios kny- geles, ypad jos puslapiq apie ins umen 4, Zmonems, besidomin iems a gonais, ekomenduo i, deja, negalima. ' Kopuliacija llo . copula io - susijungimas]: 1. ,,d iejq indi idq susijungimas y inio ak o me u"(Ta p au iniq ZodZiq Zodynas, 1985). 67 Jokiu b du negalima eig i, kad a gonq e minija jau galu inai su a lq a. I daba , a si andan is didesniam meis q bei mokyklq, ku iose mokoma a gonuo i skaidiui, kyla susikalbejimo upes is, aigi i eikalas da ka 4 pe Zil e i a gonq e minus. Gau a 1999 09 n ABOUT TERMS OF THE ORGAN Summa y The ques ion abou he c ea ion o Li huanian e ms o he o gan i s a ose in 1909 in he Li huanian magazine o music ,,Va gonininkas". In p e-wa Li huania he e we e some a emp s o c ea e Li huanian names o he egis e s o he he o gan. In L967 he sys ema ic egis a ion o o gans in Li huania s a ed. Lis s o monumen al o gans we e compiled. A he same i ne an a emp o look o adi- ional Li huanian e ms o he o gan was made. Only a small numbe o hem was ound, bu in 1968 he Commission o he e ms o music discussed and app o ed he main Li huanian e ms o he o gan. These e ms ook oo in he li e a u e. 68