scieee Open visual document viewer

Apie vargonų terminus

Rimantas Gučas

Full text

Riman as GUCAS UAB Vilniaus a gon y we k u e APIE VARGONV TERMINUS Lie u iq sp ich übe a gonus a5y a nedaug, und auch nich aus seno. Bene e s e a5inys a ema e scheode 1909 m. J. Naujalio leis ame und edaguo ame ,,O gonike s" Zu nale. Va gonq meis e und de zei S iesuolis, ak i us na ionalen wiede geba ens s4judZio eilnehme Jonas Ga ale idius übe einige Numme n e ö en lich d (1871-1943) A ikelni,,Va gonai", in dem pa eikd Ziniq übe a gonq his o ij4 und sanda 4Tu inio poZil iu J. Ga ale idiaus a5inys noch nai okas, is klaid l, obwohl manche Gedanken ak ualien und je z . Thdiau bene am meis en isideme ina das, dass schon e s enim i bl ipas aipomis e a k eipd demesi num4 u d i seinen e minij4:,,No iu i5 auk5 o pe p a5y i ge bSkai y ojus uZ neg yn4 lie u i5k4 kalb4, ku i4 p iseis a o i ap a5yme a gonq. O gonie is ein seh lks andius isokiq daleliq, denen an wo andiq aodLh4lie u iai noch nenukale; aigi p iseis zu komplizie es Ins umen , ha is e wenden ZodZius a eip sogenann enus ,,in e nacionali5kus"- a ba angenommenus, eip sagend, echniSkus ZodZius i5 ki q kalbq". (,,Va gonininka- s" 1909, N . 2). Sieh aus, dass p ie5ka io in Li uanien a kan a gonq e minij4 im esniq Zingsniq wu de nich da ges ell . Thdiau is wie iel ande em pobudLio Beispiel - Ka a sko baZnydios a gonai. Juos e wa 1925 m' e bad iekoslo akiios Jano Tudeko i ma. Siuose o gonuose pi m4 und sol kas einin eii ka 4 e such e egis us namensin i li auskai (E d is I ei a s a Hohl lo e, Lend i y lei a s a ie Roh lo e, S im. Ragelis - Gemshom, Gluosn. Dudele - Salicional e al.) ode in e na ionale Bezeichnungen a5yi mi lie u iSka gal ne: P incipalas, Bu donas, Subbasas (in de S elle P incipal, Bu don, Subbass). Dami a Z ilgiu Ka a sko a gonai sind unikalls und odel i auk i i paminklq s4 a54. Übe 1965 m. LTSR s aa indje konse a o ijoje p adejgs a bei en musikologe An anas Venckus (1934-1975) emesi Ini ia i en nachhal- $ i le u isk4 musikos e minij4. E kommunizie e iel de äl e en su Gene a ion musik,,Tiump4 An anu K u uliu (L887-I979), schon i5 eleusiu musikos 63 Lodyn4 (1960) und allesip laid4. Weil muzikai, pas a 4li neue 4 a likejai,y a neypad Zodyska ino eng i no konse a y i, wenn publik, A. Venckui uZsidmus saky ume obsku an i5ka e minq a kymu sowie ku imu, lie u i5kq muzikos e ns ai susi pinus und e sulaukd meh nekaip alkos. Paeips und pasip iimis ge ano i5kos MaZdaug zu diese Zei A. Venckaus Ini ia i e wa suda y a Muzikos e minq komisija. 1967 m. Dailds Thea e und musiejaus p add a musikos Ab eilung zu Lie u os a gonus und suda ine i egis ie en paminkliniq e ingiausi l a goml Thm Zwecki s4 a54. wa i5sp essdin a spezi an- ,,Va gonq ke a". Thda a5 iai i5kilo a gonq e minq F age, nes egana na - Za gonu kalbe i, und ganz ki a - Sie ajonq paminklosaugininkam, jas uZpildy q. Kunas aS1. i. I5 p adZiq wa manoma anke 4 i5siun ind i kad i5 ih punk q - a go u+ daliq e minai: agen Sie des lokalen a gonininko, wie e nenn a gon 4 eil. F agebögen - adia'u so und wa nich i5siun ine os. VaZiuoj p aLnydias und kon akuj an L e b an mi ie os a gonininkais ode nu igesnio ne eko nich s i5gi s i idomesnio as oki5ki e minai, o und q padiq dalykin6 sp ich apsk i ai nesi ezge. os i5im inai e wenden i5k aipy i ein paa . Meh hei a gonininkq übe a gonus u djo oki menk4 sup a imE, I is del o i5 in elikad - - gen i5kesniq a gonininkq, uZsiemusiq eko und a gonq meis ys e, i5gi s i Muzikos e minq komisionen o gesehen a posddis, gonq e minams besp e i. ein4 ki 4 nauding4 e min4. 1968 L216 i yko Wu de zuges imm nemaiam skaidiui schon ühdiau a o q LodLi 4, auch (Snebk- pasi lly a einige neue q e minq Ia, kelmas). in es,,Kul l os ba s" wa e ö en lich Übe In o ma ionen (1969). Dalis Siq e minq wu de i i in a i aukian sie i naujqii A. K u ulio,,Muzikos e minq Lodyn4" (915)bei J. Kazlausko buch- 94,Muzikos ins umen ei und pa i l a" (1975). Va gonq ap aymas le a ojoje buchgoje laikl' inas einem nuosekliausiq und p o essioniausiq, e sZiusiq lie u iq Sp ache. L912m. kul os paminklq es au ie ungs esp ie Republikinio o ai i P ozess ande e Dokumen e übe alle a gonq Teil und daliq wa Tada e miiku a a gonq di b u e. ganz e ns ai benöike schon nq, denn kalbd is, so s4ma as bei P oduk ion eikejo gleich Teil. Weil die meis en a ejusiq zu a bei en Zmoniq bis ol mi ol besp e i und bes ä igen Te mini noch neapdmd isq a goml, auße dem, manche e scheodd nich genug genau[S. S4moningai susid g, o gonais wa nich neujai li a iSkus e minus sa iko als ein aesniq lie u i5kq iodLiq. Wie pajooka imas ka 4 suskambejo nepasi lius namensinimq, manchen Teilen selbs ame e schien selbs ime sup an apasi ily us uns und nekeliandius abejoniq. Iki a mi5kas ekecius, die p a a d on Dubingiq kilgs s alius P. Klimas. O eke is, eke ys 64 - das schon,,Daba inds lie u iq Sp achen Lodyne" (1993) unsaki en dem imanoma 4 a gonq mazga. ikesan is Zodis. Juo Und wei e e ignd a gonq e minus, e ds mi moko ais, liaudies bui ies Zino ais, lie upabend au i iq sp ach die uns emins uZmi 5 us li a i5kus ZodZius. Reikia neuZmi S i, nekad i5o inio sudd ingum, i5 iesq is seh a gonai, paisan jq isp dingum und ein achas Daug pana5iq daliq is i aii sup an amas ins umen . iuses s a nissen, pada guose, bui yje. Thi isokie kampainiai, elenai, aukis, akni und o akiai, skalos, s i lys und s i elis, s a amsiini, sijos, il eliai, nawelini,laikikliai, und de5im ys, wenn nich Sim ai ki q dalig, denen in de Regel keine ie5 kokiq i gend speziqko i e minq, abe nu Regeln im iingus ZodZius, schon on seno e w ojamus i ai iem pada gams Te eikia no d i apsiliuob i. leide , b i jq dalims i a dy i. en o no o daZ meis und p i uks a sowohl a gondi biams, sowohl ypad a likdjams. Al e und egelmäßige li a iq sp ach lod iai manchmal soga als wi zig und schabig, und emimas kilmes und skam- - sinnmigais biais. Thip manche Pianis en ambinlmas i odindja, dass o epionu d a pa i 5u ini5kas Sache, und sla i5kos kilmds Spielung das schon e lek ie k ybos ak 4. gib o gonuose und spezi iniq subjek q, denen Beschldin ig e wende we den emimos kilmds LodLiai - kla iiai pedalai (n:uo egis ai, , ba ke iai iS adej e ai, o , ialiuzds, menzu os, mai, ak u a pa a dds), pulp labiu ezona o ini, und pan. Thi is in e s au iniaiLodLiai, obwohl de jq in e p au i5kumas is s4lyginis. ku a gonq kul- Sie we den meh e wende Salyse, a meh e bunden mi okiediq T adi ionen. - Tai Midu io und Ry q Eu opa. P ie jq gehö und Li uanien, die schon on pa pi mqjq a gonq e scheinem 1408 m. wa okiediq a gonq s a ybos a e. l akos 65 Zymiausieji XVII-XVIII a. Meis e wa en wokiediai J. Koppelmannas, G. A. Zelle, M. Jansonas, A. G. Caspa inis ( o z klambandios XIX. so i ali5kai moky asi, a gonq delys Mine asis J. Ga ale idius pa a d6s). pa pi k a und e c. a gonq meis ys es auch haup sächlich Deu schland. mokesi di b u eje in Deu schland - B. Gninebe go S e ine, längus he us do und sowohl a gonq meis gy eno a bei e e. Apsk i ai ai, sowohl a likejai denen meh e minus. P z., K. Ka eckas a ojo q kalbq, mokdsi, daZnai e minus, pa a oda o p anc - zi5kus Z. - i ali5kus und pan. Sowje ischen Zei en wa gebilde Aleksand a idius beeiki wo den Moskwa-Schule, uZ u nek i i5kai ih en pe emusi okieciq a gonq a Z i giu es e ik4 und wi kiama Mosk as mokyklos. e minij4. Siuo Lie u os muzikos akademija noch ob6 a Da ki a a gonq e minq eil Ein - egis y namenin. und de selbe egis as ski ingq adicijq, k a5 q, epochq, meis q a gonuose un e schiedlich. Und aM k5diai kann b i benann alle5kai - einem und dem padiu namens ski ingq adi ioncijq o gonose kann b l i benennen un e schiedliche egis e. Regis y a spiegele i embpa adinnissen kann o besonde umai, amzdZiq o ma, medLiaga, skambesio auk5 is, sanda a und pan. DidZiosios Eu opas nau os, sa i as a gonq adisuk l usios cijas, suku d und sa as a pusa y'je susipynusios. Senq laikq, auch selbs amoksliai a goml meis ai ne e ai a ojimq supainioda o, da ypa adinimq da o klaidq. egis y namensinimg Sys eme, obwohl und os sind ge okai All das Fo sche owe kann bie en nemaZa ing ama ikose Fo ma ionen. Dalis senqjq Lie u os a gonq egis y namensinimq is lo ynq o i alq kilmds, eil okiediq, is sulenkin q o mq. Da ydamius a gonus, e wenden wi adi ionelle li auische a gonam egis y benennungen, jq nelie u indami, adiau nach Möglichkei en engdami oki5kq ode lenki5kq o mq. Apsk i ai a gonq e minai nea siejami on nau os, Salies, k a5y a o a gonq adicijq i e ikimo. Wie s4 okas XVIII a. Lie u os a gonam, ku iq s a y ojai möglich kul u os ailcy i, paWZdZiui, p anc[zq a gonq a gonq wede gi dd i nich i dejo, noch gesehen ela ed T adi ion is glaudZiai mi oki5k4ja, dass wa p anc zi5kq nema e? O das, dass Lie u os a gonq sa , 1 niuansq. Todel und anaip ol ne ei5kia, Te mini ilgainiui, besse imme susipaZis end mi m sq his o ie sowie i5likusiu ins umen a ijumi, u ds b i i spezi izie en: a gonq e minija muss wide spiegele i musq a gonq bauens adcij4. 66 Twa kingai ap ay i a gonai V. Bidilno,,Muzikines akus ikas g undinduose" (1988), egeligen li a i5kos e minijos gehal asi und Encyclopedijq auskleklos e ö en nissen. Siuo Zei wi d e s ell de P esse neues Enzyklopädisch Musikos Zodynas. gelegenhei Ta seine Täl4 e neue e Muzikos e minq komisija. Ein posedis wa bes imm und a gonq Te men zu besp e en. Po o posedZio ,,Muzikos ba sose" (1996 m. N . 15-16 und 17) e scheode muziko A. Kalinausko A ikel ,,Va gonai", en hal en in nich nu di ek Ins umen e mininai, abe und ande e s4 oken, ku iq benöigia beim Sp echen und a5an übe a gonus. Pa yZiui, p i5 ge 4 de5im me i Encyclopedijq e ö en yk scha muss e sichigindigen del des das, wie a gonai en s eh baZnydioje. pe 5amas Redak ions sagenymas a gonus i enge au o iui e scheodd und ne ikslus, und a i inis. P o . J. Pikdilingis, i welche wa ge ich asi Un e s ü zung, susim4s d: ,,o wie bu q pasakgs VaiZgan as?" Thigi a gonai di bami, a padi bus, baZnydioje pas a omi, wo und s/oyi. (XIX a. mi le en uZ a5as Klykoliq baZnydioje: Wa gonus dy ba Pons Mockiewicz mi sunu sawa). Thigi, a king a goml e minij4, schon Sis das pada y a. Todel wie nus ebino und nuli idino neue buchgele - L. Dig io,,Kaip g o i o gonais", ku i4 i5leido Lie u os muzikq d augija und Religines muzikos cen as 1998 m. Joje ebesiuloma e wenden allokias kopuliacionsl bei Sch aiche 'ius, Wal ze'us, ande e oki5kus, manchmal mi Fehle n pa a5y us ZodZius. Th si da ebebu q J. Ga ale idiaus laikai, a si neb[ q bu g ap a q publikacijq a gonq e minq, Siais agen und gana p o essionalios eik5mds ielemale pla q alle i5kai misleu as li e a u os. O und egelingq e minq und e wainio os. Todel Sios knygeles, ypad ih e puslapiq übe ins umen 4, Zmonem, bespi zigem o gonais, ekomendie en, leide , nich . ' Kopuliacija llo . copula io - Ve einigung]: 1.,,d iejq indi idq Ve einigung wäh endTi inio ak o"(Ta p au iniq ZodZiq Zodynas, 1985). 67 Nokiu b du da nich behaup en, dass a gonq e minija schon endlich su a lq a. Und je z , e scheinend imme g öße em meis q bei skolq, denen geleh wi d a gonuo i skaidiui, en s eh susikalbejimo upes is, aigi und eikalas da ka 4 pe Zil e i a gonq e minus. Emp ange 1999 09 n ABOUT TERMS OF THE ORGAN Summa y The ques ion he e ms abou o he c ea ion o Li huanian o gan i s a ose in in he Li huanian magazine o music,,Va gonininkas". 1909 In p e-wa Li huania he e we e some a emp s o c ea e Li huanian names o he egis e s o he he o gan. In L967 he sys ema ic egis a ion o o gans in Li huania s a ed. Lis s o monumen al o gans we e compiled. A he same i ne an a emp o look o adi ional Li huanian e ms o he o gan was made. Only a small numbe o hem was ound, bu in 1968 he Commission o he e ms o music discussed and app o ed he main Li huanian e ms o he o gan. These e ms ook oo in he li e a u e. 68