5 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų...
Sudu inių lie u iškų i la iškų
plan asų genčių a dų da ybos ypa umai
SOl I a laBaNaUSkIENė
Ins i u o da língua Lie u ių
ĮVADINS PASTABOS
T ijos omos da publicação lo a dos países bál icos (Flo a o he Bal ic
Coun ies (19932003)) (h p: www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g
www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g
www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g
www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g
La ynų língua são ap esen ados odos axsonai capí us, classė, eilė, šeima,
gen is, espécie, po ūšis, e lie u ių, la ių, es ų e usų línguas só plan as
genčių e espécies nomes. Po nomenkla ū inês pa e Flo oje a cada axson é
dada umpa biologica e mo ologica ca ac e is ica (local de c escimen o do
cul i o, dimensmenys, žydėjimo empo, paaiškinimai). Flo a pi mas al plan a dos nomes de plan a, no qual nomes de plan a são ap esen ados de Li uães, la ios e es ões línguas.
Desde 1979 m. cole i os de au o es de Li uânia, Le ônia e Es ônia uni e sidades
e academias cien í icas ‒ começa am a ealiza Flo ą. Li u iškus nomes de
plan as Flo ai ap esen a am Ži ilė Lazdauskai ė (Vilniaus pedagoginis
uni e si e as), Domas Smaliukas (Vilniaus pedagoginis uni e si e as), Algi das
S anke ičius (Aplinkos apsaugos agen ū a), Ramunėlė Janke ičienė (Bo anikos
ins i u as), Jū a ė Bale ičienė (Bo anikos ins i u as) e k . La iškus nomes de
plan as p opos as bo anikai Edga as Vimba (Edga s Vimba) (Uni e sidade da
Le ônia), Al edas Rasinis (Al ēds Rasiņš) (La ijos Augalų apsaugos y imų
cen as), Laima Tabaka (Biologijos ins i u as), I ena Fa a ė (I ēna Fa a e)
(Biologijos ins i u as) e Flo a (ž . k . 1993: 9). Flo oe o necida mais de 500
la inis icos nomes de plan as gen ies, po ém não a cada nome de plan a
gen ies é lie u iškas ou la iškas co espondência. Do o al dada ce ca 430
Li u iškų e quase 460 la iškų plan as de nomes genciais. O obje i o do a igo é
esnag ina sudu inos lie u iškus e la iškus plan as de genčių nomes de
aco do da ybos ipus, compa a lie u iškus e la iškus dū inius e es abelece
suas comun ybes e di e ências. In es iinamen o obje o a cons i ui 118
Li u iškų e 209 la iški sudu iniai plan as de genčių a das. Li uães
Te minologija | 2010 | 17 5 5 e minologa Kazimie as Gai enis a igo Li uânia
plan as de gências e nomes de espécies é isnag inėjęs odos os nomes de
plan as, en e eles e sudu inos, ap esen ados Lie u os TS lo oje
(19591980). Juno baseia-se e nes e a igo.
S aipsnyje ap esen ando amos as, p imei o dá-se la yniškas, depois disso
lie u iškas e la iškas gen ies de plan a. Romėniškais núme os ma cado
Flo os omas, a abiškais páginais, de onde omado o e mo. Nesses casos,
quando o nome Li u iškas ou la iškas do ege al não co esponda à alegação
em ques ão, ap esen a-se e e ência plg.
TRuMPA LIETuVIU IR LATVIU
BOTANIKOS RAIDOS APŽVALGA XVIII a. inal XIX a. começo na Li uânia e o a dela
on ei as apa ece am os p imei os abalhos bo ânicos, esc e e em la ynų e
lenkų kalba, nos quais desc e e e Li uânia plan aija. Nes e pe íodo mencionado
ancês médico e bo ânico Jean Emanuelis Žilibe as (Jean Emanuel Gilibe ) (seu
abalho Flo a Li anica inchoa a, G odnae, 1781; Vilnae, 1782), àzimas Li huanian
lo os pesquisado , bo anikos nomenkla ū os lenkų kū ėjas S anislo as
Boni acas Jundzilas (S anisław Boni acy Jundziłun), que desc e eu o
Li huanian ege a ianismo em 1811 no li o Opisanie oslin li ewskich (W, Wo), seu
sionias Jundzilas (Józe Jundziłun), ambém o abalho de Opisane Roslin Li win,
na Uk ainian, i... (W, 1830). Ou os cien is as okiečių gam ininko Johano Geo go
Adomo Fo s e io (Johan Geo g Adam Fo s e ), polkų bo aniko e zoólogo
S anislo o Ba o Go skio (S anisław Ba ys Gó ski) abalhos ambém i e am
in luência didelės bo anikos sis ema ikai. Só a pa i do XIX a. começo começa
lie u iškai esc e e abalhos, nos quais desc e e Li uânia ege ação e
ap esen a-se lie u iškas plan as nomynas (Ju gis Amb aziejus Pab ėža,
Juozapas Fedo a ičius, Lau ynas Rokas I inskis). Minė inas 1938 m. apa ecido
Liudo Vailionio p esidida pela Bo anikos zodyno komisijos cons i uído bei
bo aniko, plan as isiologo Jono Dagio edaguo as Lie u iškas bo anikos
žodynas. Ainda mais a de, as pesquisas da plan ação li uana o am esumidas
seis omos em loja Lie u os TS lo a (19591980). 1998 m. Ins i u o de Bo ânica
lançou mais um impo an e, Bo anikos o dinyno komisijos ap o in ą, publínio
Bo anikos a dų žodynas, que o mou Ramunėlė Janke ičienė. Te mino da
bo ânica la ias começo do manejo laiky ina XIX a. pabaiga. P imei amen e
menė ino la ians bo anikos e minijos manejado Janis Ils e is
5 S. Labanauskienė dedicada | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų...
(Jānis Ils e s), que em 1883 c iou o guia de bo ânica das nações la ias Bo anika,
p imei a nas escolas nacionais e sa a ankiškam mokisi (Bo ānika skolām un
pašmācībai). Flo as da Le ônia ambém são impo an es dois li os esc i os em
okiečių língua: Johano Klingės (Johans Klinge) Flo a on es -, Li und Ku land
(Re al, 1882) e Edua do Lėmanio (Edua ds Lēmanis) Flo a on Polnisch-Li land
(Do pa , 1895). Po I da gue a mundial nas ac i idades e minologías en ol eu
Paulas Galeniekas (Pauls Galenieks) 1950 m. expulso compos o po ele Bo anikos
žodynas (Bo āniskā ā dnīca). 1953 em 1959, um cole i o de au o es lide ado po P.
Galenieko p epa ou e publicou qua o omos La ijos TS lo ą (La ijas PS
lo a). a. es udos bo ânicos o am con inuados em 2003 apa eceu Inesės delmanės
(Inese Ēdelmane) e A ijos uozuolos (Ā ija Ozola) li o La ians language plan s'
names (La iešu alodas nosaukumi) (plačiau augu. Pie e XXI: 2008 46-51).
SuDuRTINIų LIETuVIŠKų IR LATVIŠKų
AuGALų GENČIų VARDų BENDRyBS IR SKIRTyBS P oduk y iausias
e minijoje Li uânia é p essaaginis pala as de da ybos būdas (ž . Keinys
2005: 21), e dū yba segundo segundo o núme o de da iniai consumidos ocupa
o segundo luga (ž . Keinys 2005: 129). Falboje Li u ias dū inas jungiam
jungiamuoju balsiu ou sem ele. Iš Flo oje pa eik ų sudu inių lie u ių
augalų genčių a dų su jungiamuoju balsiu as i 65, sem ele 54 dū iniai.
Dū inių sandai jun a-se balsias -a, -ia, -ė, -o, -io, -i. Na e minologia la ių
dū yba é p e aindo modo de da ybos (ž . Skujiņa 2002: 88). Na ala la ias
dois pala as podem se jun aídos de dois modos: sin aksiniu e sin aksiniu
mo ologiniu modo. Sudo ando pala as de manei a sin aksís ica, o
p imei o sandujo pode i aleg nis do a dinho ou oda singula iscai os ou
plu iskai os kilmininko o ma, do segundo sando galūnė pe manece
inal e usa. Ao sin aksís ica mo ologicas (ou de i acinês) sudu ines
pala as de da ibo modo a ibuem-se ais casos, quando o p imei o sanduio
ge almen e ai da pala a kamienas1, e segundoas sandas ecebe no o
da ybos galūnę ou oda a pala a pabaigą (p iesagą e galūnę) (ž . MLLVG 1959:
198-199; Skujiņa 2002: 9294).
Na ala das Li uanias é habi ual basea -se de dois undamen os pala as. na língua la ias dū inia oco e
jungiendo duas ou mais šaknų ou kamienų (ku iuos 1 V. Skujiņa é isanaliza usi écnica cien í ica e miniją e
de e minou que mais de 94% dū inių pi mąjį sandą o ma pa e da pala a sem galūnės e só sob e 6%
dū inių pi masis sandas é išlaikęs galūnę (ž . Skujiņa
2002: 92).
Te minologia | 2010 | 17 5 7 cons i ui aiz e a ixas) (MLLVG 1959: 84). Dū inos
são analisados segundo isso, de qual pa e da linguagem é seu p imei o e
segundo sandai. Flo oje lis ados sudu iniai lie u iški e la iški augalų
genčių a dai são seis ipos de (ž . len elę): 1) dū inhos com
daik a a diniais sandais, 2) dū inhos com būd a diniu e daik a a diniu
sandais, 3) dū inhos com daik a a diniu e būd a diniu sandais, 4) dū inhos
com sandai a diniu e daik a a diniu sandais, 5) dū inhos com
p ie eiksminiu e daik a a diniu sandais, 6) dū inhos com daik a a diniu e
eiksmažodiniu sandais.
Len elė. Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų da ybos ipai
Dū inių sandai Lie u iški augalų La iški augalų genčių a dai genčių a dai
Daik a a dis + daik a a dis 83 149
Būd a dis + daik a a dis 15 52
Skai a dis + i ik a a dis 25
P ie eiksmis + i ik a a dis - 1
Daik a a dis + eiksmažodis 10 -
Daik a a dis + būd a dis 1 -
Obscu ias daybos 7 2
Todos Flo je encon a lie u iški e la iški plan as de genčių nomes são
p ijung iniai dū inie. Assim chamam-se dū inos, quando um dėmen o
de ineja ou o, susiau indo seu signi icado (ž . K ašy ė 2005: 31).
No malmen e um desses dú inių sandas é a aminis. Sujung inių dū inių,
cujos ambos sandai são sa a ankiški, ne as a.
Dū inhos com daik a a diniais sandais Gausiausia são daik a a dinių dū inių,
cujos base a cons i uem gene inhos daik a a džiai, g upo. Flo oje encon a 83
lie u iški e 149 la iški sudu inių augalų genčių a dai, cujos ambos sandas são
daik a a džiai, p z.: lo . Bolboschoenus lie . liūnmeldis (: liūnas, meldas) la .
gumumeld s (: gums gumbas, šakniagumbis, meld s meldas) III 326; lo . Cicho ium lie .
ūkažolė (: ūkis oks susi gimas, žolė), plg. la . cigo iņš III 42;
5 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... lo .
Co ispe mum lie . d ugialaišis (: d ugys, laišis) la . kamieļzāle (: kamielis
kup anuga is, zāle žolė) I 220; lo . eupho bia deixa. ka pažolė (: ka pa, žolė) la .
die k ēsliņš (: Die s Die as, k ēsliņš kėdu ė) II 171; lo . Fuma ia cho e.
ž i blia ū ė (: ž i blis, ū a) la . ma uzāle (: ma s laukas, zāle žolė) I 299; lo .
Glaux cho e. pienažolė (: pienas, žolė) la . pienzāle (: piens pienas, zāle
žolė) II 247; lo . Onopo dum lie . ka dažolė (: ka das, žolė), plg. la . bal dadzis (:
bal s
bal as, dadzis usnis) III 31; lo . Leymus lie . ugia eidė (: ugys, eidas pa idalas) la .
kāpuk iesis (: kāpa kopa, k iesis k ie ys) III 257; lo . Leonu us lie . suka žolė (: suka os
džio a, ube kuliozė, žolė), plg. la .
mā e e II 295; lo . Salsola la . sālszāle (: sāls d uska, zāle žolė), plg. lie . d uskė I 225;
lo . Sambucus lie . šei amedis (: šei a, medis) la . plūškoks (: plušķis2 d iskius, koks
medis) II 350; lo . Sci pus lie . iks ameldis (: iks a, meldas), plg. la . meld s III 325;
lo . Solanum lie . ka kla ijas3 (: ka klas, ija), plg. la . nak ene II 311; lo . Taxus lie .
kukmedis (: kukas, medis), plg. la . ī e I 156; lo . T iglochin lie . na y žolė (: na yčia
am ik a ešmenų liga, žolė), plg. la . āžloks (: āzis ožys, loks lankas) III 196; lo .
Zos e a la . jū aszāle (: jū a jū a, zāle žolė), plg. lie . and as III 209. A i a-se a
a enção ao a o de que po pa e de sudu ines li auíchas e la ichas plan as de
gências nomes ca ac e ís ico comum segundo sandas žolė (la . zāle): com ele
lie u iškų a dų é 24 (ce ca 30%), la iškų 14 (ce ca 10%). Não num caso dos dois
daik a a dzes o ma nomes genciais de plan as são não o iginalūs, e e iniai de
clássicos idiomas (ž . Gai enis 1985: 169), p z.: lo . Cynoglossum (g . kyon, kynos šuo,
glossa liežu is) lie . šunlielė (: šuo, lielis liežu is) la . suņmēle (: suns šuo, mēle
liežu is) II 283; lo . Ophioglossum (g . ophis, ophios žal ys, glossa liežu is) lie .
d iežlielė (: d iežas, lielis liežu is) la . čūskmēlī e (: čūska gy a ė, mēlī e liežu ėlis)
I 138.
Flo oe encon ado alguns nomes de plan as genciais, cujos p imei o
sandão cons i ui e i ica is daik a a dis. 2 lie u iški augalų genčių
a dai compos os com Jonas, 7 la iškų dū inių pi muoju sandu ai
ik inis a das Jānis ou mi ologinis la ių a das mā a:
2 Sie ina com ide. *pleus- (iš)keden i; iskeden a ilna, espešio as plunksnos, cabukų s uoga (Ka ulis 2001: 705). 3
Kazimie as Būga, discu indo d ikamienius compos os daik a a džius com singula askai os a dininko
galūnėmis -as e -a, indica nome da plan a ka kla ijos: ka klas + * ija s ipes sk . ayā Zweig ( ok. šakelė)
(ž . Būga 1958: 212).

Te minologia | 2010 | 17 5 9 jas, zāle žolė) II 187; lo . ma euccia deixa. jonpapa is (:
lo . Hype icum – lie . jonažolė (: Jonas,žolė), plg. la . asinszāle (: asins„k au-
Jonas, papa is), plg. la . s auspapa de (: s auss s u is, papa de papa is) I 145;
lo . ibes la . jāņoga (: Jānis Jonas, oga uoga), plg. cho e. se ben as II 32; lo .
Pedicula is la . jāņeglī e (: Jānis Jonas, eglī e eglu ė), plg. cho e. glindė
II 335; lo . a mo acia la . mā u ks (: mā a, u ks idikas), plg. cho e. k ienas I 310;
lo . Thymus la . mā sils (: mā a, sils šilas), plg. cho e. ciob elis II 303; lo . Bellis
la . mā puķī e (: mā a, puķī e gėlelė), plg. cho e. saulu ė III 157; lo . Silybum la .
mā dadzis (: mā a, dadzis usnis), plg. cho e. ma ginis III 32; lo . Hie ochloe la .
mā smilga (: mā a, smilga smilga), plg. cho e. s umb ažolė
(: s umb as, žolė) III 273.
Visas men idas sudu ines Li u ichas e la ichas plan as de nomes genciais segunda
sandas ma cį kokį no s plan a (papa is, usnis, smilga e k .). mui as ezes gana
daik a a dinių la iškų dū inių an ąjį sandą o ma mino i ybinę p iesagą u in is
daik a a dis (plačiau ž . Ēdelmane 1978: 101), desses dū inių são 44 eles cons i uem
ce ca de 30% de odos daik a a dinių sudu inių la iškų plan as de genčių a dų,
p z.: lo . echinocys is la . dzeloņgu ķī is (: dzelonis gylys, geluonis, gu ķis agu kas+
-ī is), plg. lie . i kš enis II 199; lo . Kochia la . asa eglī e (: asa a asa a, egle
eglė + -ī e), plg. lie . kochija I 219; lo . Spa ganium la . ežgal ī e (: ezis ežys, gal a
gal a + -ī e), plg. lie .
šiu pis III 320; lo . Gnaphalium la . zaķpēdiņa (: zaķis kiškis, pēda pėda +
-iņa), plg.
cho e. pūkelis III 153; lo . moneses la . sūnac iņa (: sūnas samanos, aca akis +
-iņa), plg. cho e.
zemoklė II 236; lo . Ly h um la . ējmie iņš (: ējš ėjas, mie s kuolas + -iņš), plg.
cho e.
audoklė II 200; lo . Tanace um la . bišk ēsliņš (: bi e bi ė, k ēsls kėdė + -iņš), plg.
lie . bi k ėslė (: bi ė, k ėslas), skais enis III 163; lo . Thalic um la . saulk ēsliņš
(: saule saulė, k ēsls kėdė + -iņš), plg.
lie . ingi is I 290.
Lie u iškų dū inių, cujo segundo sandas e ia mažybinę p iesagą, Flo oje
não oi encon ado ge almen e li a ians kalboje emiamasi nep iesaginiais
pama iniais pala as.
Se da mesma pala a básica no amen e se azem no as pala as, su ge a
chamada das pala as da da ybos ėduoklės (Gai enis 2002: 48; ambém e
K ašy ė 2005: 23). Te minologia Le ônica des e e mo não em co espondência, po ém
6 0 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... okią
da ybos ypa ybę is iškėlęs la ių kalbininkas Oja as Bušas (Ojā s Bušs) (ž . Bušs
2008: 255). De dois daik a a dhões cons i uídos pala as da ybos ėduoklių es ão
abiejos idiomas, po ém la ių bo anikos nomenkla ū oje encon adoas gausesnis
seus bū ys, p z.: lo . ae husa lie . šunpe ė (: šuo, Pe as) la . suņpē e sīlis (: suns
šuo, pē e sīlis pe ažolė) II 222; lo . Dac ylis lie . šunažolė (: šuo, žolė), plg. la .
kamolzāle (: kamols kamuolys, zāle žolė) III 314; lo . hamnus lie . šunobelė (: šuo, obelis),
plg. la . pabē zs II 179; lo . T ipleu ospe mum lie . šun amunis (: šuo, amunė) la .
suņkumelī e (: suns šuo, kumelī e amunėlė) III 174; lo . Conium la . suņs ob s (: suns
šuo, s ob s amzdis), plg. lie . mauda
II; lo . an enna ia lie . ka pėdė (: ka ė, pėda) la . kaķpēdiņa (: kaķis ka ė, pēdiņa
pėdu ė) III 152; lo . Nepe a lie . ka žolė (: ka ė, žolė) la . kaķumē a (: kaķis, ka ė,
mē a
mei a; uogienojai) II 299; lo . ama an hus la . kaķas e (: kaķis, ka ė, as e uodega), plg.
lie . bu no is I 228; lo . La hy us lie . pelėži nis (: pelė, ži nis), plg. la . dedes iņa II 151;
lo . Fallopia lie . pelė i kš is (: pelė, i kščia), plg. la . ējag iķi (: ējš ėjas, g iķis
g ikis) I 204; lo . epilobium lie . ožka ožė (: ožka, ožė) la . kaz oze (: kaza ožka, oze
ožė) II 205; lo . Pimpinella lie . ožiažolė (: ožys, žolė), plg. la . no aga II 218; lo .
Libano is la . b iežsakne (: b iedis elnias, sakne šaknis), plg. lie . ska enis II 220; lo .
Hi sch eldia lie . nepa eik a la . b iežz ē e (: b iedis elnias, z ē e laukinė
ga s yčia) I 327; lo . Thesium lie . linlapis (: linai, lapas) la . linlape (: lins linas, lapa
lapas) I 187; lo . Lina ia lie . linažolė (: linai, žolė), plg. la . ī cele II 318; lo . ammophila
lie . smil lend ė (: smil is, lend ė pap as oji nend ė) la . kāpunied e (: kāpa kopa,
nied e nend ė) III 281; lo . ammocalamag os is lie . smil lend ūnė (: smil is, lend ūnas
a pinių šeimos augalas) la . kāpuciesa (: kāpa kopa, ciesa lend ūnas) III 281; lo .
Pulsa illa lie . šilagėlė (: šilas, gėlė) la . silpu ene (: sils šilas, pu ene
pu iena) I 273; lo . Vaccinium lie . šilauogė (: šilas, uoga), plg. la . b ūklene II 241;
pas enis I 243; lo . Nymphaea la . ūdens oze (: ūdens anduo, oze ožė), plg. lie .
Te minologia | 2010 | 17 6 1 lo . Co onopus la . ā naspēda (: ā na a na, pēda pėda)
chega. a nakolo . Coma um la . ā nkāja (: ā na a na, kāja koja), plg. cho e.
jė (: a na,koja) I 335;
sūd as II 67; lo . myoso on la . ūdens i za (: ūdens anduo, i za žliūgė), plg. cho e.
água lelija I 264; lo . Lemna la . ūdenzieds (: ūdens anduo, zieds žiedas), plg. lie .
plūdena
III 318.
O p imei o lie u iško e la iško dū inio sandą, que é comum pala as de
da ybos ėduoklei, ge almen e o ma nomeamen o animal: lie . ka ė la .
kaķis, cho e. šuo la . suns, chega. pelė la . pele, cho e. ožka la . kaza,
ai. a na la . ā na e k . Como is o a pa i desc i os exemplos,
dozenas plan as de nomes gencios coincide lie u iški e la iški p imei os
ou segundos, e se ynių e ambos sandai.
Dū inhas com būd a diniu e daik a a diniu sandais Flo oje encon ado 15
Li u iškų e 52 la iški plan as de genčių a das, cujo p imei o Sandą
cons i ui būd a dis, e segundoąjį daik a a dis. Šių dū inių p imei o
sandad ma ca os ex e nos aços de aiz, s iebo, olha ou žiedo da plan a
(spal ą, dydį, o mą e k .), po exemplo: lo . Cenolophium lie . pūs ab iaunė (:
pūs as, b iauna) la . dobspā ne (: dobs kiau a idu is, išdubas, e ė as, spā ns
spa nas) II 225; lo . Consolida la . zilausis (: zils mėlynas, auss ausis), plg. lie .
aguolis
270 I; lo . Gymnoca pium lie . ik apapa is (: ik as, papa is) la . kailpapa de (: kails
nuogas, papa de papa is) I 150; lo . Hippophae lie . šal alankis (: šal as, lankas ka na),
plg. la . smil sē kšķis (: smil s smėlis, ē kšķis dyglys) II 186; lo . asplenium la .
sīkpapa de (: sīks smulkus, mažas, papa de papa is), plg. lie . kalna ū ė (: kalnas,
ū a) I 143; lo . Leucan hemum lie . bal agal ė (: bal a, cabeça), plg. la . pīpene III 173;
lo . Odon i es la . sā žibulī is (: sā s skaisčiai audonas, žibulī e akiš ei ė), plg.
lie . skės ukas II 334; lo . O obanche la . b ūnkā e (: b ūns udas, kā s ko as), plg. lie .
džio eklė
II 341; lo . Polygona um deixa. bal ašaknė (: bal a, šaknis), plg. la . mugu ene III 221;
lo . Po e ium la . zaļ ālī e (: zaļš žalias, ālī e bu buolė), plg. cho e. gal ainis II 65;
6 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... lo .
Sco zone a la . audupe (: auds audonas, upe upė), plg. lie . gel eklė
III 147; lo . Schoenus la . melnce e (: melns juodas, ce s k ūmas, ke as), plg. cho e.
ikš enis III 335.
Minė o ipo lie u iški e la iški dū inias não êm mui os compan ybių. Šių dū inių
p imei o sandas ge almen e signi ica co da plan a: lie u ių bal as, p e odos, zilas, a
la ių co os pale ė y a pla esnė bal s bal as, melns juodas, b ūns udas, auds
audonas, sā s skaisčiai audonas, zaļš
zalias, zils mėlynas.
Apa eceu só um dū inho, cujo p imei o e segundo sandai em ambas as línguas são os
mesmos: lo . C assula lie . s o lapis (: o as, lapas) la . biezlapī e (: biezs s o as,
lapa lapas + -ī e) II 26. Pala as de da ybos ėduoklės ca ac e ís icas e discu idos
ipo de da ybos, especialmen e la iškiem plan as genčių nomes, p z.: lo . ac eae lie .
juodžolė (: juoda, žolė), plg. la . k auklene I 268; lo . P unella lie . juodgal ė (: juoda,
cabeça) la . b ūngal ī e (: b ūns udas, gal iņa gal elė) II 301; lo . Cynosu us lie .
kie a a pė (: kie a, a pa), plg. la . seks aine III 315; lo . Li hospe mum lie .
kie ag ūdis (: kie as, g ūdas) la . cie sēkle (: cie s
kie as, sēkla sėkla) II 274; lo . C epis la . cie piene (: cie s kie as, piens pienas), plg.
cho e. k eis ė III 43; lo . Lepidium la . cie ķē sa (: cie s kie as, ķē sa ka enė), plg.
cho e. pipi nė
I 332; lo . Polys ichum la . cie papa de (: cie s kie as, papa de papa is), plg. cho e.
spyglainis I 146; lo . a abidopsis la . sīkpliks iņš (: sīks mažas, smulkus, pliks iņš
ž aginė, ž angu is), plg. cho e. ai enis I 315; lo . Cen unculus la . sīkaudzī e (: sīks
mažas, smulkus, audze gi ai ė, miškelis + -ī e), plg. cho e. šim ūnė II 248; lo . Conyza
la . sīkjānī is (: sīks mažas, smulkus, Jānī is Jonelis), plg. cho e.
konyza III 163; lo . ela ine la . sīkeglī e (: sīks mažas, smulkus, eglī e eglu ė), plg.
cho e.
andenė II 198; lo . Galinsoga la . sīkgal ī e (: sīks mažas, smulkus, cabeça gal a),
plg. cho e.
galinsoga III 183.
Pon o a no a que, di e en emen e do dū inių com abiem daik a a diniais
sandais, da inių de būd a džio e daik a a džio da ybos ėduoklių lie u iški e
la iški sandai di e encia. Ras a só um sudu ino nome de gênio da plan a
(lo . Li hospe mum), cujo p imei o sandas em ambas as línguas é o mesmo:
lie . kie as la . cie s. Além disso, chama-se a a enção que a mesma plan a (lo .