5 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų...
Sudu inių lie u iškų i la iškų
ypa umai augalų genčių a dų da ybos
SOl I a laBaNaUSkIENė
Ins i u Lie u ių kalbos
ĮVADINS PASTABOS
T ijų omų pubblicazione lo a dei Paesi bal ici (Flo a o he Bal ic Coun ies
(19932003)) ( oliau Flo a), edi a oame Ta u, desc i ono in Li uania, Le onia e
Es ijoje c escen i pian e spo iniai e sėkliniai induočiai (išsky us samanas).
La ynų kalba pa eikiami u i axsonai sky ius, klasė, eilė, šeima, gen is,
ūšis, po ūšis, a lie u ių, la ių, es ų i usų kalbomis solo nomi di pian e
genčių i ūšių. Po nomenkla ū inè pa e Flo oje a ogni axsono iene da a
umpa biologica e mo ologica ca a e is iis ica (luogo di c esci a,
dimensioni, pe iodo di žydėjimo, spiegacinimai). Flo a pi mas ale nome di
pian e è un conce o, nel quale i nomi delle pian e engono p esen a i in lingue
li e is e, la ian e es ų.
Dal 1979 m. au o i dei colle i i da Li uania, Le onia e Es onia uni e si à e
scienze accademiji ėmė p epa a e Flo ą. Li u iškus nomi delle pian e Flo ai
hanno p esen a o Ži ilė Lazdauskai ė (Vilniaus pedagoginis uni e si e as),
Domas Smaliukas (Vilniaus pedagoginis uni e si e as), Algi das S anke ičius
(Aplinkos apsaugos agen ū a), Ramunėlė Janke ičienė (Bo anikos ins i u as),
Jū a ė Bale ičienė (Bo anikos ins i u as) e k . La iškus nomi di pian e
p opos e bo anikai Edga as Vimba (Edga s Vimba) (Uni e si à della Le onia),
Al edas Rasinis (Al ēds Rasiņš) (La ijos Augalų apsaugos y imų cen as),
Laima Tabaka (Biologijos ins i u as), I ena Fa a ė (I ēna Fa a e) (Biologijos
ins i u as) e Flo a (ž . k . 1993: 9). Flo oe da a a più di 500 la iniciche pian e
genziali nomi, u a ia non ad ogni pian a gen ies nome è lie u iškas o la iškas
co ispondenza. In u o da a ci ca 430 Li u iškų e quasi 460 la iškų augalų
genčių a dų. Obie i o dell'a icolo è isnag ina e sudu ini lie u iškus e
la iškus nomi di gene di pian e secondo da ybos ipus, con on lie u iškus e
la iškus dū inius nonché s abili e le lo o comun ybe e di e enzie. Ty inėjimo
ogge o comp ende 118 Li u iški e 209 la iški sudu iniai ege ali genčių a di.
Li uani
Te minologija | 2010 | 17 5 5 e minologo Kazimie as Gai enis nell'a icolo
Li uani plan ų genčių i ūšių pa adinimai y a išnag inėjęs isus augalų
pa adus, a p jų i i sudu inius, pa eik us Lie u os TS lo oje (19591980).
Juno è i e i o e in ques o a icolo.
A icipsnyje o nendo esempi, p ima da o la ino, dopo di che li e iškas e
la iškas gen ies di pian o. Romėniškai nume i indica o Flo os omas,
a abiškai pagina, da cui p eso il e mine. In quei casi in cui il nome Li u iškas o
la iškas del pian o non co isponda all'a gomen o in ques ione, iene o ni a
indicazione plg.
TRuMPA LIETuVIų IR LATVIų
BOTANIKOS RAIDOS APŽVALGA XVIII a. ine XIX a. inizio in Li uania e uo i delle sue
on i appa se i p imi la o i bo anici, sc i e e la ynų e lenkų kalba, nei quali
iene desc i a e Li uania ege ija. In ques o pe iodo menziona o ancūzì
medico e bo anico Jean Emanuelis Žilibe as (Jean Emanuel Gilibe ) (il suo la o o
Flo a Li anica inchoa a, G odnae, 1781; Vilnae, 1782), inzimus Li uano lo os
ice ca o e, bo anikos nomenkla ū os lenkų kū ėjas S anislo as Boni acas
Jundzilas (S anisław Boni acy Jundziłun), che desc isse la ege azione in 1811
nel lib o Opisanie oslin li ewskich (W, Wo), il suo sogno Uk ainas Jozapas Jundzė
(Józe Jundziłusz), nonché il la o o Opisanie oslin Li huanian w, nawie, woolu i...
(W, 1830). Al ì scienzia i okiečių gam ininko Johano Geo go Adomo Fo s e io
(Johan Geo g Adam Fo s e ), polkų bo aniko e zoologo S anislo o Ba o Go skio
(S anisław Ba ys Gó ski) i la o i hanno anche a u o g andi in luenze bo anica
sis ema ika. Solo da XIX a. inizio inizia e li a ialmen e sc i e e la o i, nei quali
desc i e la ege ia Li uana e iene p esen a o li e iškas plan ų a dynas
(Ju gis Amb aziejus Pab ėža, Juozapas Fedo a ičius, Lau ynas Rokas I inskis).
Minė inas 1938 m. appa so Liudo Vailionio guida a dalla Bo anikos zodyno
komisijos cos i ui o bei bo aniko, isiologo delle pian e Jono Dagio edaguo as
Lie u iškas bo anikos žodynas. Anco a in segui o le ice che della ege azione
li uana sono s a e sommend in i sešių omų negozioale Lie u os TS lo a
(19591980). M. 1998 Is i u o Bo anico esleu o un al o impo an e, Bo anikos
zodyno komisijos app o a a, pubblicinio Bo anikos a dų žodynas, che cos i uì
Ramunėlė Janke ičienė. Te minologia bo anica la ių o dinamen o inizio
laiky ina XIX a. pabaiga. P ima menė ina la ians bo anikos e minijos
ges i o e janis ils e is
5 S. Labanauskienė dedica a | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų...
(Jānis Ils e s), che nel 1883 cos i uì un manuėlį bo anikos au as la ių kalba
Bo anika, pi mą au inėms mokykloms i sa a ankiškam mokisi (Bo ānika skolām
un pašmācībai). Flo ai della Le onia sono anche impo an i due lib i sc i i in
okiečių lingua: Johano Klingės (Johans Klinge) Flo a on es -, Li und Ku land
(Re al, 1882) e Edua do Lėmanio (Edua ds Lēmanis) Flo a on Polnisch-Li land
(Do pa , 1895). Po il P imo gue a mondiale nella a i i à e minologica coin olse
Paulas Galeniekas (Pauls Galenieks) 1950 m. è usci o il suo compos o Bo anikos
žodynas (Bo āniskā ā dnīca). 1953 1959 m. P. Galenieko guida o au o e di colle i o
p epa ò e pubblicò qua o olumi La ijos TS lo ą (La ijas PS lo a). a.
bo anikos y inėjimai sono s a i p ossiami 2003 m. appa e Inesės delmanės (Inese
Ēdelmane) e A ijos uozuolos (Ā ija Ozola) lib o La ių kalbos augalų a dai
(La iešu augu alodas nosaukumi) (plačiau. Pie e XXI: 2008 46-51).
SuDuRTINIų LIETuVIŠKų IR LATVIŠKų
AuGALų GENČIų VARDų BENDRyBS IR SKIRTyBS P odu i iissimo nella
e minologia Li uania è il p eesaginis pa ole di da ybos būdas (ž . Keinys
2005: 21), e dū yba secondo il nume o di da inių a ojamų occupa il secondo
pos o (ž . Keinys 2005: 129). In lingue Li uanee dū inie jungiami jungiamuoju
balsiu oppu e senza lui. Rispe o a Flo oje accon a e sudu ine lie u ian
plan s genčių a dų su jungiamuoju balsiu o a e 65, besolo 54 dū inie.
Dū inių sandai jun abili balsiai -a, -ia, -ė, -o, -io, -i. La e minologia la is e
dū yba è p eminen e modo di da ybos (ž . Skujiņa 2002: 88). Nel linguaggio
la ians due pa ole possono esse e jun a i di due modi: sin aksiniu e
sin aksiniu mo ologiniu modo. Sudu ando pa ole in modo sin assico, il
p imo sandu può anda e aleg nis del a du o e oppu e u a uni àskai o
o plu iskai o kilmininko o ma, del secondo sando galūnė imane impaga usi.
P esso sin aksica mo ologica (o de i acinesa) sudu ini dei pa ole di
a ibo modo a ibui i ali casi, quando il p imo sandu soli o a della pa ola
kamienas1, e secondosi sands o iene nuo a da ybos galūnę o u a la
pa ola pabaigą (p iesagą i galūnę) (ž . MLLVG 1959:
198-199; Skujiņa 2002: 9294).
Nel linguaggio Li uanio è consue o basa si a due ondamen ali pa ole. Nel linguaggio le io dū inie appa e
jungiendo due o più šaknų o kamienų (ku iuos 1 V. Skujiņa è isanalizza a la e minologia delle scienze
ecniche e s abilì che più del 94% dū inių p imo sandą cos i uisce pa e della pa ola senza galūnės e solo
ci ca 6% dū inių p imo sandas è išlaikęs galūnę (ž . Skujiņa
2002: 92).
Te minologia | 2010 | 17 5 7 cos i uisce adice e a ixas) (MLLVG 1959: 84).
Dū inie engono esamina e secondo ciò, da quale pa e della lingua sono il
lo o p imo e secondo sandai. La Flo a con iene sudu ini lie u iški e
la iški ege ali genčių a di sono sei ipi di (ž . len elę): 1) dū inie con
daik a a dinijas sandais, 2) dū inie con būd a diniu e daik a a diniu
sandais, 3) dū inie con daik a a diniu e būd a diniu sandais, 4) dū inie con
sanda a diniu e daik a a diniu sandais, 5) dū inie con p ie eiksminiu e
daik a a diniu sandais, 6) dū inie con daik a a diniu e eiksmažodiniu
sandais.
Len elė. Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų da ybos ipai
Dū inių sandai Lie u iški augalų La iški augalų genčių a dai genčių a dai
Daik a a dis + daik a a dis 83 149
Būd a dis + daik a a dis 15 52
Skai a dis + obik a a dis 25
P ie eiksmis + obik a a dis - 1
Daik a a dis + eiksmažodis 10 -
Daik a a dis + būd a dis 1 -
Fabb iche non chia e 7 2
Tu i Flo aje o a e lie u iški e la iški pian e di genčių nomda sono
p ijung iniai dū inie. Così chiama i du ianni, quando un dėmeno de iniezza
al o, susiau endone il signi ica o (ž . K ašy ė 2005: 31). Soli amen e uno
di ali dū inių sandas è a aminis. Sujung inių dū inių, i cui en ambi
sandai sono sa a ankiški, ne as a.
Dū inie con daik a a dinie sandais Gausiausia sono daik a a dinių dū inių, i cui
ondamen à cos i uiscono comunei daik a a džiai, g uppo. Flo oe o a e 83
lie u iški e 149 la iški sudu inių augalų genčių a dai, le cui en ambe sandhi sono
daik a a džiai, p z.: lo . Bolboschoenus lie . liūnmeldis (: liūnas, meldas) la .
gumumeld s (: gums gumbas, šakniagumbis, meld s meldas) III 326, lo . Cicho ium lie .
ūkažolė (: ūkis oks susi gimas, žolė), plg. la . cigo iņš III 42;
5 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... lo .
Co ispe mum lie . d ugialaišis (: d ugys, laišis) la . kamieļzāle (: kamielis
kup anuga is, zāle žolė) I 220; lo . eupho bia pio e. ka pažolė (: ka pa, žolė) la .
die k ēsliņš (: Die s Die as, k ēsliņš kėdu ė) II 171; lo . Fuma ia pio e.
ž i blia ū ė (: ž i blis, ū a) la . ma uzāle (: ma s laukas, zāle žolė) I 299; lo .
Glaux pio e. pienažolė (: pienas, žolė) la . pienzāle (: piens pienas, zāle
žolė) II 247; lo . Onopo dum lie . ka dažolė (: ka das, žolė), plg. la . bal dadzis (:
bal s
bal as, dadzis usnis) III 31; lo . Leymus lie . ugia eidė (: ugys, eidas pa idalas) la .
kāpuk iesis (: kāpa kopa, k iesis k ie ys) III 257, lo . Leonu us lie . suka žolė (: suka os
džio a, ube kuliozė, žolė), plg. la .
mā e e II 295; lo . Salsola la . sālszāle (: sāls d uska, zāle žolė), plg. lie . d uskė I 225;
lo . Sambucus lie . šei amedis (: šei a, medis) la . plūškoks (: plušķis2 d iskius, koks
medis) II 350; lo . Sci pus lie . iks ameldis (: iks a, meldas), plg. la . meld s III 325;
lo . Solanum lie . ka kla ijas3 (: ka klas, ija), plg. la . nak ene II 311; lo . Taxus lie .
kukmedis (: kukas, medis), plg. la . ī e I 156; lo . T iglochin lie . na y žolė (: na yčia
am ik a ešmenų liga, žolė), plg. la . āžloks (: āzis ožys, loks lankas) III 196; lo .
Zos e a la . jū aszāle (: jū a jū a, zāle žolė), plg. lie . and as III 209. A enzione
s ia a a si al a o che pa e delle sudu ine Li u iche e la iche pian e di genzioni
ca a e is iche comune secondo sandas žolė (la . zāle): con lui Li u iškų a dų è 24
(ci ca 30%), la iškų 14 (ci ca 10%). Non in un caso dai due daik a a džių o ma e
nomi di gene di pian e sono non o iginalūs, e e iniai da classici dei lingu (ž . Gai enis
1985: 169), ecc.: lo . Cynoglossum (g . kyon, kynos šuo, glossa liežu is) lie . šunlielė (:
šuo, lielis liežu is) la . suņmēle (: suns šuo, mēle liežu is) II 283; lo . Ophioglossum (g .
ophis, ophios žal ys, glossa liežu is) lie . d iežlielė (: d iežas, lielis liežu is) la .
čūskmēlī e (: čūska gy a ė, mēlī e liežu ėlis) I 138.
Flo oe o a o alcuni nomi di pian e genziali, il cui p imo sandą cos i uisce
e i ica eis daik a a dis. 2 lie u iški augalų genčių a dai o ma e con
Jonas, 7 la iškų dū inių pi muoju sandu a ik inis a das Jānis a ba
mi ologinis la ių a das mā a:
2 Sie ina su ide. *pleus- (iš)keden i; iskeden a ilna, especia e plunksnos, capelli s uoga (Ka ulis 2001: 705). 3
Kazimie as Būga, a a dando d ikamienius compos a a džius con unaaskai os a dininko galūnėmis -as e -a,
indica il nome della pian a ka kla ijos: ka klas + * ija s ipes sk . ayā Zweig ( ok. šakelė)
(ž . Būga 1958: 212).

Te minologia | 2010 | 17 5 9 jas, zāle žolė) II 187; lo . ma euccia pio e. jonpapa is (:
lo . Hype icum – lie . jonažolė (: Jonas,žolė), plg. la . asinszāle (: asins„k au-
Jonas, papa is), plg. la . s auspapa de (: s auss s u is, papa de papa is) I 145;
lo . ibes la . jāņoga (: Jānis Jonas, oga uoga), plg. pio e. se ben as II 32; lo .
Pedicula is la . jāņeglī e (: Jānis Jonas, eglī e eglu ė), plg. pio e. glindė
II 335; lo . a mo acia la . mā u ks (: mā a, u ks idikas), plg. pio e. k ienas I 310;
lo . Thymus la . mā sils (: mā a, sils šilas), plg. pio e. ciob elis II 303; lo . Bellis la .
mā puķī e (: mā a, puķī e gėlelė), plg. pio e. saulu ė III 157; lo . Silybum la .
mā dadzis (: mā a, dadzis usnis), plg. pio e. ma ginis III 32; lo . Hie ochloe la .
mā smilga (: mā a, smilga smilga), plg. pio e. s umb ažolė
(: s umb as, žolė) III 273.
Visų minė ų sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų an asis sandas
žymį kokį no s augalą (papa is, usnis, smilga e k .). spesso Ghana daik a a dinių
la iškų dū inių an ąjį sandą cos i uisce mino ybinę p iesagą u in is daik a a dis
(plačiau ž . Ēdelmane 1978: 101), di ali dū inių sono 44 essi cos i uiscono ci ca 30% di
u i daik a a dinių sudu inių la iškų augalų genčių a dų, p z.: lo . echinocys is
la . dzeloņgu ķī is (: dzelonis gylys, geluonis, gu ķis agu kas+ -ī is), plg. lie .
i kš enis II 199; lo . Kochia la . asa eglī e (: asa a asa a, egle eglė + -ī e), plg.
lie . kochija I 219; lo . Spa ganium la . ežgal ī e (: ezis ežys, es a gal a + -ī e), plg.
lie .
šiu pis III 320; lo . Gnaphalium la . zaķpēdiņa (: zaķis kiškis, pēda pėda +
-iņa), plg.
pio e. pūkelis III 153; lo . moneses la . sūnac iņa (: sūnas samanos, aca akis +
-iņa), plg. pio e.
zemoklė II 236, lo . Ly h um la . ējmie iņš (: ējš ėjas, mie s kuolas + -iņš), plg.
pio e.
audoklė II 200; lo . Tanace um la . bišk ēsliņš (: bi e bi ė, k ēsls kėdė + -iņš), plg.
lie . bi k ėslė (: bi ė, k ėslas), skais enis III 163; lo . Thalic um la . saulk ēsliņš
(: saule saulė, k ēsls kėdė + -iņš), plg.
lie . ingi is I 290.
Lie u iškų dū inių, il cui secondo sandas a ebbe mažybinę p iesagą,
Flo oje non u o a o no malmen e nei pa liamo Li uani emiamasi
nep iesaginiais pama iniais žodžiais.
Se dalla s essa pa ola base iene nuo amen e a e nuo e pa ole, eme ge
la cosidde a delle pa ole da ybos ėduoklės (Gai enis 2002: 48; anche c .
K ašy ė 2005: 23). Te minologia le onese non ha ques o e mine co isponden e, pe ò
6 0 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... okią
da ybos ypa ybę is iškėlęs la ių kalbininkas Oja as Bušas (Ojā s Bušs) (ž . Bušs
2008: 255). Da due daik a a dzii cos i ui i pa ole da ybos ėduoklių sono abbie le lingue,
u a ia la ians bo anikos nomenkla ū oje as as gausesnis lo o bū ys, p z.: lo .
ae husa lie . šunpe ė (: šuo, Pe as) la . suņpē e sīlis (: suns šuo, pē e sīlis
pe ažolė) II 222; lo . Dac ylis lie . šunažolė (: šuo, žolė), plg. la . kamolzāle (: kamols
kamuolys, zāle žolė) III 314; lo . hamnus lie . šunobelė (: šuo, obelis), plg. la . pabē zs II
179; lo . T ipleu ospe mum lie . šun amunis (: šuo, amunė) la . suņkumelī e (: suns
šuo, kumelī e amunėlė) III 174; lo . Conium la . suņs ob s (: suns šuo, s ob s
amzdis), plg. lie . mauda
II; lo . an enna ia lie . ka pėdė (: ka ė, pėda) la . kaķpēdiņa (: kaķis ka ė, pēdiņa
pėdu ė) III 152; lo . Nepe a lie . ka žolė (: ka ė, žolė) la . kaķumē a (: kaķis, ka ė,
mē a
mie a; uogienojai) II 299; lo . ama an hus la . kaķas e (: kaķis, ka ė, as e uodega), plg.
lie . bu no is I 228; lo . La hy us lie . pelėži nis (: pelė, ži nis), plg. la . dedes iņa II 151;
lo . Fallopia lie . pelė i kš is (: pelė, i kščia), plg. la . ējag iķi (: ējš ėjas, g iķis
g ikis) I 204; lo . epilobium lie . ožka ožė (: ožka, ožė) la . kaz oze (: kaza ožka, oze
ožė) II 205; lo . Pimpinella lie . ožiažolė (: ožys, žolė), plg. la . no aga II 218; lo .
Libano is la . b iežsakne (: b iedis elnias, sakne šaknis), plg. lie . ska enis II 220; lo .
Hi sch eldia lie . nepa eik a la . b iežz ē e (: b iedis elnias, z ē e laukinė
ga s yčia) I 327; lo . Thesium lie . linlapis (: linai, lapas) la . linlape (: lins linas, lapa
lapas) I 187; lo . Lina ia lie . linažolė (: linai, žolė), plg. la . ī cele II 318; lo . ammophila
lie . smil lend ė (: smil is, lend ė pap as oji nend ė) la . kāpunied e (: kāpa kopa,
nied e nend ė) III 281; lo . ammocalamag os is lie . smil lend ūnė (: smil is, lend ūnas
a pinių šeimos augalas) la . kāpuciesa (: kāpa kopa, ciesa lend ūnas) III 281; lo .
Pulsa illa lie . šilagėlė (: šilas, gėlė) la . silpu ene (: sils šilas, pu ene
pu iena) I 273; lo . Vaccinium lie . šilauogė (: šilas, uoga), plg. la . b ūklene II 241;
pas enis I 243; lo . Nymphaea la . ūdens oze (: ūdens anduo, oze ožė), plg. lie .
Te minologia | 2010 | 17 6 1 lo . Co onopus la . ā naspēda (: ā na a na, pēda pėda)
pio e. a nakolo . Coma um la . ā nkāja (: ā na a na, kāja koja), plg. pio e.
jė (: a na,koja) I 335;
sūd as II 67; lo . myoso on la . ūdens i za (: ūdens anduo, i za žliūgė), plg. pio e.
acqua lelija I 264; lo . Lemna la . ūdenzieds (: ūdens anduo, zieds žiedas), plg. lie .
plūdena
III 318.
Il p imo lie u iško e la iško dū inio sandą, che è comune pa ole di
da ybos ėduoklei, spesso cos i uisce nome animale: lie . ka ė la .
kaķis, pi. šuo la . suns, pio e. pelė la . pele, pio e. ožka la . kaza, pio e.
a na la . ā na i k . Come is o da accon a i esempi, dodici pian e di
genci nomi di coincide lie u iški e la iški p imi oppu e secondii, a
sep ynių e en ambi sandai.
Dū inie con būd a diniu e daik a a diniu sandais Flo oje o a o 15
Li u iškų e 52 la iškų augalų genčių a dai, dei quali pi mąjį sandą
cos i uisce būd a dis, e an ąjį daik a a dis. Šių dū inių p imo sandad
segna gli es e ni segni di adice, s elo, oglio o žiedo della pian a
(spal ą, dydį, o mą e k .), ecc.: lo . Cenolophium lie . pūs ab iaunė (: pūs as,
b iauna) la . dobspā ne (: dobs kiau a idu is, išdubas, e ė as, spā ns spa nas)
II 225; lo . Consolida la . zilausis (: zils mėlynas, auss ausis), plg. lie . aguolis
270 I; lo . Gymnoca pium lie . ik apapa is (: ik as, papa is) la . kailpapa de (: kails
nuogas, papa de papa is) I 150; lo . Hippophae lie . šal alankis (: šal as, lankas ka na),
plg. la . smil sē kšķis (: smil s smėlis, ē kšķis dyglys) II 186; lo . asplenium la .
sīkpapa de (: sīks smulkus, mažas, papa de papa is), plg. lie . kalna ū ė (: kalnas,
ū a) I 143; lo . Leucan hemum lie . bal agal ė (: bal a, es a), plg. la . pīpene III 173; lo .
Odon i es la . sā žibulī is (: sā s skaisčiai audonas, žibulī e akiš ei ė), plg. lie .
skės ukas II 334; lo . O obanche la . b ūnkā e (: b ūns udas, kā s ko as), plg. lie .
džio eklė
II 341; lo . Polygona um lie . bal ašaknė (: bal a, šaknis), plg. la . mugu ene III 221; lo .
Po e ium la . zaļ ālī e (: zaļš žalias, ālī e bu buolė), plg. pio e. gal ainis II 65;
6 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... lo .
Sco zone a la . audupe (: auds audonas, upe upė), plg. lie . gel eklė
III 147; lo . Schoenus la . melnce e (: melns juodas, ce s k ūmas, ke as), plg. pio e.
ikš enis III 335.
Minė o ipo lie u iški e la iški dū inie non hanno mol i bend ybių. Shių dū inių p imo
sandas più spesso signi ica il colo e della pian a: lie u ių bal as, black, žilas, a la ių
colo ų pale ė y a pla esnė bal s bal as, melns juodas, b ūns udas, auds audonas,
sā s skaisčiai audonas, zaļš
zalias, zils mėlynas.
Si è e i ica a solo una dū inys, il cui p imo e secondo sandai in en ambe le lingue
sono gli s essi: lo . C assula lie . s o lapis (: s o as, lapas) la . biezlapī e (: biezs
s o as, lapa lapas + -ī e) II 26. Le pa ole di da ybos ėduoklės ca a e is iche e
discussiamam ipo di da ybos, pa icola men e la iškiem nomi di pian e genčių, ecc.:
lo . ac eae lie . juodžolė (: juoda, žolė), plg. la . k auklene I 268; lo . P unella lie .
juodgal ė (: juoda, es a) la . b ūngal ī e (: b ūns udas, gal iņa gal elė) II 301; lo .
Cynosu us lie . kie a a pė (: kie a, a pa), plg. la . seks aine III 315; lo .
Li hospe mum lie . kie ag ūdis (: kie as, g ūdas) la . cie sēkle (: cie s
kie as, sēkla sėkla) II 274; lo . C epis la . cie piene (: cie s kie as, piens pienas), plg.
pio e. k eis ė III 43; lo . Lepidium la . cie ķē sa (: cie s kie as, ķē sa ka enė), plg.
pio e. pipi nė
I 332; lo . Polys ichum la . cie papa de (: cie s kie as, papa de papa is), plg. pio e.
spyglainis I 146; lo . a abidopsis la . sīkpliks iņš (: sīks mažas, smulkus, pliks iņš
ž aginė, ž angu is), plg. pio e. ai enis I 315; lo . Cen unculus la . sīkaudzī e (: sīks
mažas, smulkus, audze gi ai ė, miškelis + -ī e), plg. pio e. šim ūnė II 248, lo . Conyza
la . sīkjānī is (: sīks mažas, smulkus, Jānī is Jonelis), plg. pio e.
konyza III 163; lo . ela ine la . sīkeglī e (: sīks mažas, smulkus, eglī e eglu ė), plg.
pio e.
andenė II 198; lo . Galinsoga la . sīkgal ī e (: sīks mažas, smulkus, es a gal a), plg.
pio e.
galinsoga III 183.
No e abile che, di e samen e ni dū inių con abiem daik a a diniais sandais,
da inių da būd a džio e daik a a džio da ybos ėduoklių lie u iški e la iški
sandai di e isce. Ras a solo uno sudu ino nome del genso della pian a (lo .
Li hospe mum), il cui p imo sandas in en ambe le lingue è lo s esso: lie .
kie as la . cie s. Inol e, c'è da ichiama e l'a enzione che la s essa pian a (lo .