5 S. Labanauskienė | Sudu ischen li auischen und la iischen P lanzenen genčių
Sudu inių lie u iškų i la iškų
a dų... P lanzenen genčių a dų da ybos Besonde hei en
SOl I a laBaNaUSkIENė
li auische Sp achins i u
ĮVADINS PASTABOS
T ijų omen Ve ö en lichung Flo a de Bal ic Coun ies (Flo a o he Bal ic
Coun ies (19932003)) (h p: www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g
www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g
www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g
www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g
La ynische Sp ache we den alle Taxsonai Kapi elus, Klasė, eilė, Familie,
Gen is, A enis, po ūšis, und li auische , la ių, es ų und usische Sp achen
nu P lanzenen Genčių und A en Namen. Po nomenkla ū ines Teil Flo oje zu
jedem Taxsonen gegeben wi d umpa biologische und mo ologische
cha ak e is ika (Wachaloswachs umso , Dimmenys, žydungs e Zei , E klä ungimai). Flo a e s e so ein P lanzennamen-Kon adas, in dem P lanzennamen angegeben we den li auens, la ians und es ische Sp achen.
Sei 1979 m. au o ie Kollek i ai aus Li uanien, Le lands und Es lands
Uni e si ä en und wissenscha liche Akademien ėmė Flo ą zu e ans al en.
Lie u iškus P lanzennamen Flo ai s ell e Ži ilė Lazdauskai ė (Vilniaus
pedagogische Uni e si ä ), Domas Smaliukas (Vilniaus pedagogische
Uni e si ä ), Algi das S anke ičius (Aplinkos დაცვის agen ū a), Ramunėlė
Janke ičienė (Bo anikos ins i u us), Jū a ė Bale ičienė (Bo anikos ins i u us)
und k . La iškus P lanzennamen o geschlagen bo anikai Edga as Vimba
(Edga s Vimba) (La ijas uni e si e as), Al edas Rasinis (Al ēds Rasiņš)
(La ijas Augalų apsaugos y imų cen as), Laima Tabaka (Biologijos
ins i u as), I ena Fa a ė (I ēna Fa a e) (Biologijos ins i u as) und Flo a (ž .
k . 1993: 9). Flo oe angegeben meh als 500 la inische P lanzen genčių namen,
jedoch nich bei jedem P lanzen gen ies Namen is li auisches ode la iškes
En sp echen. Aus allem angegeben e wa 430 li auische und as 460 la iische
P lanzen genčių namen. Das Ziel des A ikels is ausnag inė i sudu inius
lie u iškus und la iškus P lanzen genčių namenus nach da ybos ipus,
e gleich lie u iškus und la iškus dū inius sowie es zus ellen ih e
gemeins yben und un e schiednisse. Ty inie ungsobjek zu bilden 118 li auische und 209 la iški sudu iniai P lanzen genčių namda. Li uäischen
Te minologija | 2010 | 17 5 5 e minologe Kazimie as Gai enis A ikel Lie u os
augalų genčių i ūšių pa adinimai is ausnag inėjęs alle P lanzennamen,
un e ihnen und sudu inius, angegebenen Lie u os TS lo oje (19591980).
Jeno wi d basie und in diesem A ikel.
S aipsnyje be ei s ellend Mus e , zue s gegeben la inisch, nach dem
li au iškas und la iškas P lanzen gen ies Name. Romėniškais zahlenim
ma kie Flo os omas, a abiskais sei e, on dem en nommen Te min. In
jenen Fällen, wo li auische ode la išche P lanzenname nich
übe eins imm dem be ach e en A gumen , wi d angegeben Hinweis plg.
TRuMPA LIETuVIų IR LATVIų
BOTANIKOS RAIDOS APŽVALGA XVIII a. Ende XIX a. An ang in Li uanien und übe
ih e G enzen e schien die e s en bo anikos We ke, sch eiben la ynische und
lenkische Sp ache, in denen besch ieben wi d und Li uanias P lanzenija. In
diesem Zei aum e wähn is anzūzische A z und Bo anike Jean
Emanuelis Žilibe as (Jean Emanuel Gilibe ) (seines A bei Flo a Li anica
inchoa a, G odnae, 1781; Vilnae, 1782), einzige li auische Flo a o sche ,
bo anikos nomenkla ū as lenköse Au o S anislo Boni acas Jundzilas
(S anisław Boni acy Jundziłusz), de 1811 die P lanzen in seinem Buch Opisanie
oslin li ewskich (W, Wo), seine sinie Podnasas Jundzilas (Józe Jundziłusz),
sowie den bo anikos Opisanie oslin li , nawie, nawie, Uk ainu i... (W, 1830)
besch ieben. Andų Wissenscha le n wokiechs Na u enaa s Johano Geo go
Adomo Fo s e io (Johan Geo g Adam Fo s e ), polkischen Bo anikos und
Zoologen S anislo o Ba o Go skio (S anisław Ba ys Gó ski) A bei en ha en
auch g oßen Ein luss bo anikas sys ema ikai. E s on XIX a. An angs beginnen
li auisch zu sch eiben We ke, in denen besch ieben wi d Lie u os augalija und
angegeben wi d li auisches P lanzen-Va dyn (Ju gis Amb aziejus Pab ėža,
Juozapas Fedo a ičius, Lau ynas Rokas I inskis). Minė inas 1938 m. e schienes
Liudo Vailionio gelei e em Bo anikos wodyno komisionen zusammengese z bei
bo aniko, P lanzenphysiologen Jono Dagio edaguo as Lie u iškas bo anikos
woo denyn. Noch spä e Lie u os augalijos y inėjimai wu den beschend in i
sechšių omų eikale Lie u os TS lo a (19591980). 1998 m. Bo anikos ins i u us
ausgeließ noch ein wich ige , Bo anikos wodyno komisionen bes ä ig en,
Publikinium Bo anikos namensü wo ynas, den bilde e Ramunėlė Janke ičienė.
La ių bo anikos e minijos o dnungsbeginn hal eny ina XIX a. pabaiga.
Zunächs e wähė ine le ische Bo anikos Te minijos Handle e Janis
Ils e is
5 S. Labanauskienė المخصصة | Sudu ischen li auischen und la iischen P lanzen de
gens igen namen... (Jānis Ils e s), de 1883 m. bilde e bo anikos ado ėlį la ių kalba
Bo anika, die e s e na ionalen Skolen und sa a ankiškam mokisi (Bo ānika skolām
un pašmācībai). Le ischen Flo ai sind auch bedeu ende zwei okiechs Sp ache
gesch iebenen Büche : Johano Klingės (Johans Klinge) Flo a on es -, Li und
Ku land (Re al, 1882) und Edua do Lėmanio (Edua ds Lēmanis) Flo a on
Polnisch-Li land (Do pa , 1895). Nach dem E s en Wel k ieg in Te minologie s
Ak i i ä en engagie e Pauls Galeniekas (Pauls Galenieks) 1950 m. ausgelesen sein
zusammengese z e Bo anikos Wo yn (Bo āniskā ā dnīca). 1953 1959 m. P.
Galenieko gelei e es au o iä Kollek i be ei e e und ausgab ie omų La ijos
TS lo ą (La ijas PS lo a). a. bo anikos y inėjimai wu den wei e giemi 2003
m. e schien Inesės delmanės (Inese Ēdelmane) und A ijas uozuolos (Ā ija Ozola)
Buch La ians Sp ache P lanzenen namdi (La iešu augu alodas nosaukumi)
(plačiau. Pie e XXI: 2008 46-51).
SuDuRTINIų LIETuVIŠKų IR LATVIŠKų
AuGALų GENČIų VARDų BENDRyBS IR SKIRTyBS P oduk i iauss e
li auische Te minijoje is p iesaginis Wö ze de Da bysweise (ž .
Keinys 2005: 21), und dū yba nach a ojamų Da inien zahlen nimm den
zwei en Pla z (ž . Keinys 2005: 129). li auenschen sp achbei dū inige
jungie i jungiamuoju balsiu ode ohne ihn. Aus Flo oje pa eik e en
sudu ischen li auensischen P lanzenen genčių namen on mi
jungiamuoju balsiu inden 65, be es 54 dū inie. Dū inių sandai jüngen sich
Vokalien -a, -ia, -ė, -o, -io, -i. La ių e minijoje dū yba is o he schende
Da ybosweise (ž . Skujiņa 2002: 88). La ianischen Sp ach zwei Wö e
können sein jüng en zwei Weise: synaksiniu und synaksiniu mo ologischem
Weise. Sudu ie end Wo e synaksinieweise, e s e em Sandu kann gehen
namensenaa s humo nis ode ganze einsaskai os ode meh iskai os
Kilmininko Fo m, zwei es Sando galūnė bleib ungek änk usi. Zu
synaksischen mo ologischen (ode de i acinės) sudu ischen Wö e n
Da bs ude zugesch ieben we den solche Fälle, wenn e s em Sandu
no male weise geh des Wo es kamienas1, und zwei e Sandes bekomm eine neue Da ybos galūnę ode das ganze Wo pabaigą (p iesagą und galūnę) (ž . MLLVG 1959:
198-199; Skujiņa 2002: 9294).
In li auischen Sp ach üblich au zuhal en zwei g undlegenden Wö e n. in le ischen sp achen dū inlich
en s eh jüngend zwei ode meh schaknungen ode kamien (ku iuos 1 V. Skujiņa is ausanalysie usi
echnikos wissenscha ų e miniją und s ell e, dass meh als 94% dū inių e s en Sanden bilden Teil des
Wo es ohne galūnės und nu übe 6% dū inių e s e Sand is išlaikęs galūnę (ž . Skujiņa
2002: 92).
Te minologie | 2010 | 17 5 7 bes eh Rau nis und A iksas) (MLLVG 1959: 84).
Dū inie behandel we den nach dem, aus welche Sp achan eil is ih
e s e und zwei e Sandai. Flo oje au ge üh e sudu ische li auische
und la iische P lanzen genčių namen sind sechs ypen (ž . len elę): 1)
dū inische mi daik a a dinischen sandai, 2) dū inische mi
daik a a dischem und daik a a dischem sandai, 3) dū inische mi
daik a a dischem und cha ak e a dischem sandai, 4) dū inische mi
daik a a dischem und daik a a dischem sandai, 5) dū inische mi
daik a a dischem und daik a a dischem sandai, 6) dū inische mi daik a a dischem und wi kmažodischem sandai.
Len elė. Sudu ischen li auischen und la iischen P lanzen genčių a dų
da s ellungs ypen Dū inių sandai Lie u iški augalų La iški augalų genčių
a dai genčių a dai
Daik a a dis + daik a a dis 83 149
Būdwa dis + daik a a dis 15 52
Skai wa dis + Dik a a dis 25
P ie eiksmis + Obik a a dis - 1
Daik a a dis + eiksmažodis 10 -
Daik a a dis + būd a dis 1 -
Unkla es Da bie 7 2
Alle Flo oje zu inden li auisch und la iški P lanzen de Genčių Namen
sind p ijung iniai dū inie. So heißen dū inische, wenn ein Kleid aum
de inie die ande e, susiau indend seine Bedeu ung (ž . K ašy ė 2005: 31).
Gewöhnlich eine solche dū inių sandas is a aminis. Sujung inių
dū inių, de en beide sandai sind sa a ankiški, ne as a.
Dū inische mi daik a a dinischen sandais Gausiausia sind daik a a dinių dū inių,
de en G undlage bilde gemeins iniai daik a a džiai, g uppe. Flo oje inden 83
li auisch und 149 la iški sudu ischen P lanzen de Genčių Namen, de en beide
Sandai sind daik a a džiai, beispielsweise.: lo . Bolboschoenus lie . liūnmeldis (:
liūnas, meldas) la . gumumeld s (: gums gumbas, šakniagumbis, meld s meldas) III
326, lo . Cicho ium lie . ūkažolė (: ūkis oks susi gimas, žolė), plg. la . cigo iņš
III 42;
5 S. Labanauskienė | Sudu ischen li auischen und la iischen P lanzenen genčių
a dų... lo . Co ispe mum lie . d ugialaišis (: d ugys, laišis) la . kamieļzāle (: kamielis
kup anuga is, zāle žolė) I 220; lo . eupho bia lie . ka pazolė (: ka pa, žolė) la .
die k ēsliņš (: Die s Die as, k ēsliņš kėdu ė) II 171; lo . Fuma ia eg. ž i blia ū ė
(: ž i blis, ū a) la . ma uzāle (: ma s laukas, zāle žolė) I 299; lo . Glaux eg.
pienažolė (: mienas, žolė) la . pienzāle (: piens pienas, zāle
žolė) II 247; lo . Onopo dum lie . ka dažolė (: ka das, žolė), plg. la . bal dadzis (:
bal s
bal as, dadzis usnis) III 31; lo . Leymus lie . ugia eidė (: ugys, eidas pa idalas) la .
kāpuk iesis (: kāpa kopa, k iesis k ie ys) III 257, lo . Leonu us lie . suka žolė (: suka os
džio a, ube kuliozė, žolė), plg. la .
mā e e II 295; lo . Salsola la . sālszāle (: sāls d uska, zāle žolė), plg. lie . d uskė I 225;
lo . Sambucus lie . šei amedis (: šei a, medis) la . plūškoks (: plušķis2 d iskius, koks
medis) II 350; lo . Sci pus lie . iks ameldis (: iks a, meldas), plg. la . meld s III 325;
lo . Solanum lie . ka kla ijas3 (: ka klas, ija), plg. la . nach ene II 311; lo . Taxus
lie . kukmedis (: kukas, medis), plg. la . ī e I 156; lo . T iglochin lie . na y žolė (:
na yčia am ik a ešmenų liga, žolė), plg. la . āžloks (: āzis ožys, loks lankas) III 196;
lo . Zos e a la . jū aszāle (: jū a jū a, zāle žolė), plg. lie . and as III 209. A ach e
Au me ksamkei an das, dass Teilen sudu ischen li auischische und la iische
P lanzen Genčių a dų cha ak e is isch gemeinsame zwei e Sandes žolė (la .
zāle): mi ihm li auischische Namen sind 24 (bei 30%), la iische 14 (bei 10%). Nich
einem Fall aus zwei Daik a a dzungen bilden P lanzen-Genčių Namen sind nich
o iginalūs, und e iniai aus klassischen Sp achen (ž . Gai enis 1985: 169),
beispielsweise.: lo . Cynoglossum (g . kyon, kynos šuo, glossa liežu is) lie . šunlielė (:
šuo, lielis liežu is) la . suņmēle (: suns šuo, mēle liežu is) II 283; lo . Ophioglossum (g .
ophis, ophios žal ys, glossa liežu is) lie . d iežlielė (: d iežas, lielis liežu is) la .
čūskmēlī e (: čūska gy a ė, mēlī e liežu ėlis) I 138.
Flo oe ge unden ein paa P lanzen-Genčių namen, de en e s en sanden
bilde übe p üis daik a a dis. 2 li auische P lanzenen genčių Namen bilden
mi Jonas namens, 7 la iische dū inių pi muoju sandu geh kon olliis
Name Jānis ode my hologische la ių Name mā a:
2 Sie ina mi ide. *pleus- (iš)keden i; auskeden a Wollna, auspeishio en plunksnos, Haukų s uoga (Ka ulis 2001:
705). 3 Kazimie as Būga, be ach end d ikamienius zusammen a a a džius mi einaskai os namensnieka
galūnėmis -as und -a, weis den P lanzennamen ka kla ijos: ka klas + * ija s ipes sk . ayā Zweig ( ok. šakelė)
(z . Būga 1958: 212).

Te minologija | 2010 | 17 5 9 jas, zāle žolė) II 187; lo . ma euccia lie . jonpapa is (:
lo . Hype icum – lie . jonažolė (: Jonas,žolė), plg. la . asinszāle (: asins„k au-
Jonas, papa is), plg. la . s auspapa de (: s auss s u is, papa de papa is) I 145;
lo . ibes la . jāņoga (: Jānis Jonas, oga uoga), plg. eg. se ben as II 32; lo . Pedicula is
la . jāņeglī e (: Jānis Jonas, eglī e eglu ė), plg. eg. glindė
II 335; lo . a mo acia la . mā u ks (: mā a, u ks idikas), plg. eg. k ienas I 310;
lo . Thymus la . mā sils (: mā a, sils šilas), plg. eg. čiob elis II 303; lo . Bellis la .
mā puķī e (: mā a, puķī e gėlelė), plg. eg. saulu ė III 157; lo . Silybum la .
mā dadzis (: mā a, dadzis usnis), plg. eg. ma ginis III 32; lo . Hie ochloe la .
mā smilga (: mā a, smilga smilga), plg. eg. s umb ažolė
(: s umb as, žolė) III 273.
Allų minė ų sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų an as sands žymį
kokį no s augalą (papa is, usnis, smilga und k .). Ghana o daik a a dischen
la iische dū ischen zwei en sandes bilde kleinybinie p eesag ha ige
daik a a dis (plačiau siehe Ēdelmane 1978: 101), solche dū inių sind 44 sie bilden e wa
30% alle daik a a dischen sudu ischen la iischen P lanzen genčių namen,
beispielsweise lo .: echinocys is la . dzeloņgu ķī is (: dzelonis gylys, geluonis,
gu ķis agu kas+ -ī is), plg. lie . i kš enis II 199; lo . Kochia la . asa eglī e (:
asa a asa a, egle eglė + -ī e), plg. lie . kochija I 219; lo . Spa ganium la . ežgal ī e
(: ezis ežys, kop a gal a + -ī e), plg. lie .
šiu pis III 320; lo . Gnaphalium la . zaķpēdiņa (: zaķis kiškis, pēda pėda +
-iņa), plg.
eg. pūkelis III 153; lo . moneses la . sūnac iņa (: sūnas samanos, aca akis + -iņa),
plg. eg.
zemoklė II 236, lo . Ly h um la . ējmie iņš (: ējš ėjas, mie s kuolas + -iņš), plg.
eg.
audoklė II 200; lo . Tanace um la . bišk ēsliņš (: bi e bi ė, k ēsls kėdė + -iņš), plg.
lie . bi k ėslė (: bi ė, k ėslas), skais enis III 163; lo . Thalic um la . saulk ēsliņš
(: saule saulė, k ēsls kėdė + -iņš), plg.
lie . ingi is I 290.
Lie u iische dū inių, de en zwei e Sandas hä e kleinybinę p eesagą,
Flo oje wu de nich ge unden no male weise li auische Kalboje
emiamasi nep iesaginiais g undlichen Wö e n.
Wenn aus demselben G undwo wiede neue Wö e gemach we den,
en s eh die so genann e Wo sche ybos ėduoklės (Gai enis 2002: 48; auch
siehe K ašy ė 2005: 23). La ian Te minologijā dieses Beg i s Übe eins immung gib nich , jedoch
6 0 S. Labanauskienė | Sudu ischen li auischen und la iischen P lanzenen gen igen
namen... solche Da bie ungs besonde kei is au gėlęs la ians klabinink Oja as
Bušas (Ojā s Bušs) (ž . Bušs 2008: 255). Aus zwei Daik a a dnissen
zusammens ehenden Wö e n da ybos ėduoklių sind abbiegen Sp achen, jedoch
le ischen bo anikos nomenkla ū ā ge undenas gausesnis ih en bū ys,
beispielsweise: lo . ae husa lie . šunpe ė (: schuo, Pe as) la . suņpē e sīlis (: suns
šuo, pē e sīlis pe ažolė) II 222; lo . Dac ylis lie . šunažolė (: schuo, žolė), plg. la .
kamolzāle (: kamols kamuolys, zāle žolė) III 314; lo . hamnus lie . šunobelė (: schuo,
obelis), plg. la . pabē zs II 179; lo . T ipleu ospe mum lie . šun amunis (: schuo,
amunė) la . suņkumelī e (: suns šuo, kumelī e amunėlė) III 174; lo . Conium la .
suņs ob s (: suns šuo, s ob s amzdis), plg. lie . mauda
222; lo . an enna ia lie . ka pėdė (: ka ė, pėda) la . kaķpēdiņa (: kaķis ka ė, pēdiņa
pėdu ė) III 152; lo . Nepe a lie . ka žolė (: ka ė, žolė) la . kaķumē a (: kaķis, ka ė,
mē a
mei a; uogienojai) II 299; lo . ama an hus la . kaķas e (: kaķis, ka ė, as e uodega), plg.
lie . bu no is I 228; lo . La hy us lie . pelėži nis (: pelė, ži nis), plg. la . dedes iņa II 151;
lo . Fallopia lie . pelė i kš is (: pelė, i kščia), plg. la . ējag iķi (: ējš ėjas, g iķis
g ikis) I 204; lo . epilobium lie . ožka ožė (: ožka, ožė) la . kaz oze (: kaza ožka, oze
ožė) II 205; lo . Pimpinella lie . ožiažolė (: ožys, žolė), plg. la . no aga II 218; lo .
Libano is la . b iežsakne (: b iedis elnias, sakne šaknis), plg. lie . ska enis II 220; lo .
Hi sch eldia lie . nepa eik a la . b iežz ē e (: b iedis elnias, z ē e laukinė
ga s yčia) I 327; lo . Thesium lie . linlapis (: linai, lapas) la . linlape (: lins linas, lapa
lapas) I 187; lo . Lina ia lie . linažolė (: linai, žolė), plg. la . ī cele II 318; lo . ammophila
lie . smil lend ė (: smil is, lend ė pap as oji nend ė) la . kāpunied e (: kāpa kopa,
nied e nend ė) III 281; lo . ammocalamag os is lie . smil lend ūnė (: smil is, lend ūnas
a pinių šeimos augalas) la . kāpuciesa (: kāpa kopa, ciesa lend ūnas) III 281; lo .
Pulsa illa lie . šilagėlė (: šilas, gėlė) la . silpu ene (: sils šilas, pu ene
pu iena) I 273; lo . Vaccinium lie . šilauogė (: šilas, uoga), plg. la . b ūklene II 241;
pas enis I 243; lo . Nymphaea la . ūdens oze (: ūdens anduo, oze ožė), plg. lie .
Te minologie | 2010 | 17 6 1 lo . Co onopus la . ā naspēda (: ā na a na, pēda pėda)
egen. a nakolo . Coma um la . ā nkāja (: ā na a na, kāja koja), plg. eg.
jė (: a na,koja) I 335;
sūd as II 67; lo . myoso on la . ūdens i za (: ūdens anduo, i za žliūgė), plg. eg.
Wasse lelija I 264; lo . Lemna la . ūdenzieds (: ūdens anduo, zieds žiedas), plg. lie .
plūdena
III 318.
Den e s en lie u iško und la iško dū inio sand, de is gemeinsames
Wö e de Da ybos ėduoklei, meis bilde Tie eunennung: lie . ka ė
la . kaķis, eg. schuo la . suns, eg. pelė la . pele, eg. ožka la . kaza,
eg. a na la . ā na und k . Wie gesehen aus o ge e en Beispielen,
zwanzige P lanzennamen genčių su apa lie u iški und la iški e s e
ode zwei e e, und sep ynių und beide sandai.
Dū inlich mi būd a dinim und daik a a dinim sandais Flo oje ge unden 15
li auischen und 52 la iški P lanzenen genčių namen, de en e s ąjį sanden
bilde būd a dis, und an ąjį daik a a dis. Šių dū inių e s e Sandad
ma kie äuße e P lanzewu zeln, S iebo, Bla ode žiede Me kmale
(spal ą, dydį, o mą und k .), beispielsweise: lo . Cenolophium lie . pūs ab iaunė (:
pūs as, b iauna) la . dobspā ne (: dobs kiau a idu is, ausdubas, e ė as, spā ns
spa nas) II 225; lo . Consolida la . zilausis (: zils mälynas, auss ausis), plg. lie .
aguolis
270 I; lo . Gymnoca pium lie . ik apapa is (: ik as, papa is) la . kailpapa de (: kails
nuogas, papa de papa is) I 150; lo . Hippophae lie . šal alankis (: šal as, lankas ka na),
plg. la . smil sē kšķis (: smil s smėlis, ē kšķis dyglys) II 186; lo . asplenium la .
sīkpapa de (: sīks smulkus, mažas, papa de papa is), plg. lie . kalna ū ė (: kalnas,
ū a) I 143; lo . Leucan hemum lie . bal agal ė (: bal a, kop a), plg. la . pīpene III 173; lo .
Odon i es la . sā žibulī is (: sā s skaisčiai audonas, žibulī e akiš ei ė), plg. lie .
skės ukas II 334; lo . O obanche la . b ūnkā e (: b ūns udas, kā s ko as), plg. lie .
džio eklė
II 341; lo . Polygona um lie . bal ašaknė (: bal a, šaknis), plg. la . mugu ene III 221; lo .
Po e ium la . zaļ ālī e (: zaļš žalias, ālī e bu buolė), plg. eg. gal ainis II 65;
6 S. Labanauskienė | Sudu ischen li auischen und la iischen P lanzenen genčių
a dų... lo . Sco zone a la . audupe (: auds audonas, upe upė), plg. lie . gel eklė
III 147; lo . Schoenus la . melnce e (: melns juodas, ce s k ūmas, ke as), plg. eg.
ikš enis III 335.
Minė o ype lie u iški und la iški dū inie haben nich iel bend ybių. Šių dū inių
e s e Sandas bedeu e meis die P lanz a be: li auischen bal as, schwa z, g il, und
la ių a bige Pale ė is b ei nė bal s bal as, melns juodas, b ūns udas, auds
audonas, sā s skaisčiai audonas, zaļš
žalias, zils mėlynas.
Pass e nu ein dū inys, dessen e s e und zwei e sandai in beidem Sp achen sind die
gleichen: lo . C assula lie . s o lapis (: o as, lapas) la . biezlapī e (: biezs s o as,
lapa lapas + -ī e) II 26. Wodžių da ybos ėduoklės cha ak e is ische und
umdisku ie em Da ybos Typ, besonde s la iškiem P lanzenen genčių Namen,
beispielsweise.: lo . ac eae lie . juodžolė (: juoda, žolė), plg. la . k auklene I 268; lo .
P unella lie . juodgal ė (: juoda, kop a) la . b ūngal ī e (: b ūns udas, gal iņa
gal elė) II 301; lo . Cynosu us lie . kie a a pė (: kie a, a pa), plg. la . seks aine III 315;
lo . Li hospe mum lie . kie ag ūdis (: kie as, g ūdas) la . cie sēkle (: cie s
kie as, sēkla sėkla) II 274; lo . C epis la . cie piene (: cie s kie as, piens lienas), plg.
eg. k eis ė III 43; lo . Lepidium la . cie ķē sa (: cie s kie as, ķē sa ka enė), plg. eg.
pipi nė
I 332; lo . Polys ichum la . cie papa de (: cie s kie as, papa de papa is), plg. eg.
spyglainis I 146; lo . a abidopsis la . sīkpliks iņš (: sīks mažas, smulkus, pliks iņš
ž aginė, ž angu is), plg. eg. ai enis I 315; lo . Cen unculus la . sīkaudzī e (: sīks
mažas, smulkus, audze gi ai ė, miškelis + -ī e), plg. eg. šim ūnė II 248, lo . Conyza la .
sīkjānī is (: sīks mažas, smulkus, Jānī is Jonelis), plg. eg.
konyza III 163; lo . ela ine la . sīkeglī e (: sīks mažas, smulkus, eglī e eglu ė), plg.
eg.
andenė II 198; lo . Galinsoga la . sīkgal ī e (: sīks mažas, smulkus, kop a gal a), plg.
eg.
galinsoga III 183.
Nähe nd is , dass, un e schiedlich als dū ischen mi abiem
daik a a dinischen sandais, da inių aus būdwa djis und daik a a djis
da ybos ėduoklių lie u iški und la iški sandai un e scheiden. Ras nu ein
sudu inische P lanzengen es Name (lo . Li hospe mum), dessen e s e
Sandes in beidem Sp achen das gleiche: lie . kie as la . cie s. Da übe hinaus, is au me ksam zu machen, dass dasselbe P lanzen (lo .