5 4 S. Labanauskienė | Sudu iniųlie u iškųi la iškųaugalųgenčių a dų...
Sudu inių lie u iškų i la iškų
augalų genčių a dų da ybos ypa umai
SOl I a laBaNaUSkIENė
Lie u iųkalbosins i u as
ĮVADINĖS PASTABOS
T ijų omų leidinyje Bal ijosšalių lo a (Flo ao  heBal icCoun ies
(1993–2003)) ( oliau – Flo a), išleis ame Ta u, ap ašomi Lie u oje, La -
ijoje i Es ijoje augan ys augalai – spo iniai i sėkliniai induočiai (išsky-
us samanas). Lo ynų kalba pa eikiami isi aksonai – sky ius, klasė, eilė,
šeima, gen is, ūšis, po ūšis, o lie u ių, la ių, es ų i usų kalbomis – ik
augalų genčių i ūšių a dai. Po nomenkla ū inės dalies Flo ojekiek ienam
aksonui duodama umpa biologinė i mo ologinė cha ak e is ika (au-
galo augimo ie a, ma menys, žydėjimo laikas, paaiškinimai).Flo a– pi -
mas oks augalų a dų są adas, ku iame augalų a dai pa eikiami lie u ių,
la ių i es ų kalbomis.
Nuo 1979 m. au o ių kolek y ai iš Lie u os, La ijos i Es ijos uni e -
si e ų i mokslų akademijų ėmė eng i Flo ą. Lie u iškus augalų a dus
Flo aipa eikė Ži ilė Lazdauskai ė (Vilniaus pedagoginis uni e si e as),
Domas Smaliukas (Vilniaus pedagoginis uni e si e as), Algi das S anke-
ičius (Aplinkos apsaugos agen ū a), Ramunėlė Janke ičienė (Bo anikos
ins i u as), Jū a ė Bale ičienė (Bo anikos ins i u as) i k . La iškus auga-
lų a dus pasiūlė bo anikai Edga as Vimba (Edga s Vimba) (La ijos uni-
e si e as), Al edas Rasinis (Al ēds Rasiņš) (La ijos Augalų apsaugos
y imų cen as), Laima Tabaka (Biologijos ins i u as), I ena Fa a ė (I ēna
Fa a e) (Biologijos ins i u as) i k . (ž . Flo a1993: 9).
Flo oje pa eik a daugiau kaip 500 lo yniškų augalų genčių a dų, ačiau
ne p ie kiek ieno augalo gen ies a do y a lie u iškas a la iškas a i ikmuo.
Iš iso pa eik a apie 430 lie u iškų i be eik 460 la iškų augalų genčių
a dų. S aipsnio ikslas y a išnag inė i sudu inius lie u iškus i la iškus
augalų genčių a dus pagal da ybos ipus, palygin i lie u iškus i la iškus
dū inius bei nus a y i jų bend ybes i ski ybes. Ty inėjimo objek ą suda-
o 118 lie u iškų i 209 la iški sudu iniai augalų genčių a dai. Lie u ių
Te minologija | 2010 | 17 5 5
e minologas Kazimie as Gai enis s aipsnyje Lie u osaugalųgenčiųi 
ūšiųpa adinimai y a išnag inėjęs isus augalų a dus, a p jų i sudu i-
nius, pa eik us Lie u osTS  lo oje(1959–1980). Juo emiamasi i šiame
s aipsnyje.
S aipsnyje pa eikian pa yzdžius, pi miausia duodamas lo yniškas, po
o – lie u iškas i la iškas augalo gen ies a das. Romėniškais skai meni-
mis žymimas Flo os omas, a abiškais – puslapis, iš ku io im as e minas.
Tais a ejais, kai lie u iškas a la iškas augalo a das nea i inka nag inė-
jamo eiginio, pa eikiama nuo oda plg.
TRuMPA LIETuVIų IR LATVIų
BOTANIKOS RAIDOS APŽVALGA
XVIII a. pabaigoje – XIX a. p adžioje Lie u oje i už jos ibų pasi odė
pi mieji bo anikos da bai, ašy i lo ynų i lenkų kalba, ku iuose ap ašoma
i Lie u os augalija. Šiuo laiko a piu minė inas p ancūzų gydy ojas i bo-
anikas Žanas Emanuelis Žilibe as (Jean Emanuel Gilibe ) (jo da bas Flo-
aLi anicainchoa a, G odnae, 1781; Vilnae, 1782), įžymus Lie u os lo-
os y ėjas, bo anikos nomenkla ū os lenkų kalba kū ėjas S anislo as Bo-
ni acas Jundzilas (S anisław Boni acy Jundziłł), ku is ap ašė Lie u os au-
gmeniją knygoje Opisanie oslinli ewskich(Wilno, 1811), jo sūnėnas Juo-
zapas Jundzilas (Józe Jundziłł), aip pa pa ašęs bo anikos s i ies da bą –
Opisanie oslinwLi wie,naWołyniu,PodoluiUk ainie... (Wilno, 1830).
Ki ų mokslininkų – okiečių gam ininko Johano Geo go Adomo Fo s e io
(Johan Geo g Adam Fo s e ), lenkų bo aniko i zoologo S anislo o Ba o
Go skio (S anisław Ba ys Gó ski) – da bai aip pa u ėjo didelės į akos
bo anikos sis ema ikai. Tik nuo XIX a. p adžios p adė i lie u iškai ašy i
da bai, ku iuose ap ašoma Lie u os augalija i pa eikiamas lie u iškas augalų
a dynas (Ju gis Amb aziejus Pab ėža, Juozapas Fedo a ičius, Lau ynas
Rokas I inskis). Minė inas 1938 m. pasi odęs Liudo Vailionio ado au-
jamos Bo anikos žodyno komisijos suda y as bei bo aniko, augalų izio-
logo Jono Dagio edaguo as Lie u iškasbo anikosžodynas. Da ėliau
Lie u os augalijos y inėjimai bu o apibend in i šešių omų eikale Lie-
u osTS  lo a(1959–1980). 1998 m. Bo anikos ins i u as išleido da
ieną s a bų, Bo anikos žodyno komisijos pa i in ą, leidinį Bo anikos
a dųžodynas, ku į suda ė Ramunėlė Janke ičienė.
La ių bo anikos e minijos a kymo p adžia laiky ina XIX a. pabaiga.
Pi miausia minė inas la ių bo anikos e minijos a ky ojas Janis Ils e is
5 6 S. Labanauskienė | Sudu iniųlie u iškųi la iškųaugalųgenčių a dų...
(Jānis Ils e s), ku is 1883 m. suda ė pi mą bo anikos ado ėlį la ių kalba
Bo anika,ski a au inėmsmokyklomsi sa a ankiškammokymuisi (Bo āni-
ka au asskolāmunpašmācībai). La ijos lo ai aip pa s a bios d i o-
kiečių kalba pa ašy os knygos: Johano Klingės (Johans Klinge) Flo a on
es -,Li undKu land(Re al, 1882) i Edua do Lėmanio (Edua ds Lēma-
nis) Flo a onPolnisch-Li land (Do pa , 1895). Po Pi mojo pasaulinio ka-
o į e minologijos eiklą įsi aukė Paulas Galeniekas (Pauls Galenieks) –
1950 m. išleis as jo suda y as Bo anikosžodynas(Bo āniskā ā dnīca). 1953–
1959 m. P. Galenieko ado aujamas au o ių kolek y as pa engė i išleido
ke u ių omų La ijosTS  lo ą (La ijasPS  lo a). XXI a. bo anikos
y inėjimai bu o ęsiami – 2003 m. pasi odė Inesės Ėdelmanės (Inese Ēdel-
mane) i A ijos uozuolos (Ā ija Ozola) knyga La iųkalbosaugalų a dai
(La iešu alodasaugunosaukumi) (plačiau ž . Pie e 2008: 46-51).
SuDuRTINIų LIETuVIŠKų IR LATVIŠKų
AuGALų GENČIų VARDų BENDRyBĖS IR SKIRTyBĖS
P oduk y iausias lie u ių e minijoje y a p iesaginis žodžių da ybos
būdas (ž . Keinys 2005: 21), o dū yba pagal a ojamų da inių skaičių
užima an ą ie ą (ž . Keinys 2005: 129). Lie u ių kalboje dū iniai jun-
giami jungiamuoju balsiu a ba be jo. Iš Flo ojepa eik ų sudu inių lie u-
ių augalų genčių a dų su jungiamuoju balsiu as i 65, be jo – 54 dū i-
niai. Dū inių sandai jungiami balsiais -a,-ia,-ė,-o,-io,-i.
La ių e minijoje dū yba y a y aujan is da ybos būdas (ž . Skujiņa
2002: 88). La ių kalboje du žodžiai gali bū i jungiami d iem būdais:
sin aksiniu i sin aksiniu mo ologiniu būdu. Sudu ian žodžius sin ak-
siniu būdu, pi muoju sandu gali ei i a dininko linksnis a ba isa ie-
naskai os a daugiskai os kilmininko o ma, an ojo sando galūnė išlieka
nepaki usi. P ie sin aksinės mo ologinės (a ba de i acinės) sudu inių
žodžių da ybos būdo p iski iami okie a ejai, kai pi muoju sandu pa-
p as ai eina žodžio kamienas1, o an asis sandas gauna naują da ybos
galūnę a ba isą žodžio pabaigą (p iesagą i galūnę) (ž . MLLVG 1959:
198-199; Skujiņa 2002: 92–94).
Lie u ių kalboje įp as a em is d iem pama iniais žodžiais. La ių kal-
boje dū iniai a si anda jungian d i a daugiau šaknų a ba kamienų (ku iuos
1 V. Skujiņa y a išanaliza usi echnikos mokslų e miniją i nus a ė, kad daugiau kaip 94% dū inių pi mąjį
sandą suda o žodžio dalis be galūnės i ik apie 6% dū inių pi masis sandas y a išlaikęs galūnę (ž . Skujiņa
2002: 92).
Te minologija | 2010 | 17 5 7
suda o šaknis i a iksas) (MLLVG 1959: 84). Dū iniai nag inėjami pagal
ai, iš ku ios kalbos dalies y a jų pi masis i an asis sandai. Flo ojepa-
eik i sudu iniai lie u iški i la iški augalų genčių a dai y a šešių ipų
(ž . len elę): 1) dū iniai su daik a a diniais sandais, 2) dū iniai su būd a -
diniu i daik a a diniu sandais, 3) dū iniai su daik a a diniu i būd a diniu
sandais, 4) dū iniai su skai a diniu i daik a a diniu sandais, 5) dū iniai
su p ie eiksminiu i daik a a diniu sandais, 6) dū iniai su daik a a diniu
i eiksmažodiniu sandais.
Len elė. Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų da ybos ipai
Dū inių sandai Lie u iški augalų
genčių a dai
La iški augalų
genčių a dai
Daik a a dis + daik a a dis 83 149
Būd a dis + daik a a dis 15 52
Skai a dis + daik a a dis 25
P ie eiksmis + daik a a dis - 1
Daik a a dis + eiksmažodis 10 -
Daik a a dis + būd a dis 1 -
Neaiškios da ybos 7 2
Visi Flo oje as i lie u iški i la iški augalų genčių a dai y a p ijung-
iniai dū iniai. Taip adinami dū iniai, kai ienas dėmuo apib ėžia ki ą,
susiau indamas jo eikšmę (ž . K ašy ė 2005: 31). Pap as ai ienas okių
dū inių sandas y a a aminis. Sujung inių dū inių, ku ių abu sandai y a
sa a ankiški, ne as a.
Dū iniai su daik a a diniais sandais
Gausiausia y a daik a a dinių dū inių, ku ių pama ą suda o bend iniai
daik a a džiai, g upė. Flo oje as i 83 lie u iški i 149 la iški sudu inių
augalų genčių a dai, ku ių abu sandai y a daik a a džiai, p z.:
lo . Bolboschoenus – lie . liūnmeldis(: liūnas,meldas) – la . gumumeld s(: gums
„gumbas, šakniagumbis“,meld s„meldas“) III 326;
lo . Cicho ium – lie . ūkažolė (: ūkis„ oks susi gimas“,žolė), plg. la . cigo-
iņš III 42;
5 8 S. Labanauskienė | Sudu iniųlie u iškųi la iškųaugalųgenčių a dų...
lo . Co ispe mum – lie . d ugialaišis (: d ugys,laišis) – la . kamieļzāle (: kamielis
„kup anuga is, zāle„žolė“) I 220;
lo . eupho bia – lie . ka pažolė (: ka pa,žolė) – la . die k ēsliņš (: Die s„Die-
as“,k ēsliņš„kėdu ė“) II 171;
lo . Fuma ia – lie . ž i blia ū ė (: ž i blis, ū a) – la . ma uzāle (: ma s„plau-
kas“,zāle„žolė“) I 299;
lo . Glaux – lie . pienažolė (: pienas,žolė) – la . pienzāle (: piens„pienas“,zāle
„žolė“) II 247;
lo . Onopo dum – lie . ka dažolė (: ka das,žolė), plg. la . bal dadzis (: bal s
„bal as“,dadzis„usnis“) III 31;
lo . Leymus – lie . ugia eidė (: ugys, eidas„pa idalas“) – la . kāpuk iesis
(: kāpa„kopa“,k iesis„k ie ys“) III 257;
lo . Leonu us – lie . suka žolė (: suka os „džio a, ube kuliozė“, žolė), plg. la .
mā e e II 295;
lo . Salsola – la . sālszāle(: sāls„d uska“, zāle„žolė“), plg. lie . d uskė I 225;
lo . Sambucus – lie . šei amedis (: šei a,medis) – la . plūškoks (: plušķis2 „d is-
kius“, koks„medis“) II 350;
lo . Sci pus– lie . iks ameldis (: iks a,meldas), plg. la . meld sIII 325;
lo . Solanum – lie . ka kla ijas3 (: ka klas, ija), plg. la . nak ene II 311;
lo . Taxus – lie . kukmedis (: kukas,medis), plg. la . ī eI 156;
lo . T iglochin – lie . na y žolė (: na yčia„ am ik a ešmenų liga“,žolė), plg. la .
āžloks (: āzis„ožys“, loks„lankas“) III 196;
lo . Zos e a – la . jū aszāle(: jū a„jū a“, zāle„žolė“), plg. lie . and asIII 209.
A k eip inas dėmesys į ai, kad daliai sudu inių lie u iškų i la iškų
augalų genčių a dų būdingas bend as an asis sandas žolė(la . zāle): su
juo lie u iškų a dų y a 24 (apie 30%), la iškų – 14 (apie 10%).
Ne ienu a eju iš d iejų daik a a džių suda y i augalų genčių a dai y a
ne o iginalūs, o e iniai iš klasikinių kalbų (ž . Gai enis 1985: 169), p z.:
lo . Cynoglossum (g . kyon,kynos„šuo“, glossa„liežu is“) – lie . šunlielė (: šuo,
lielis„liežu is“) – la . suņmēle (: suns„šuo“,mēle„liežu is“) II 283;
lo . Ophioglossum (g . ophis,ophios„žal ys“, glossa„liežu is“) – lie . d iežlielė
(: d iežas,lielis„liežu is“) – la . čūskmēlī e (: čūska„gy a ė“, mēlī e „liežu ė-
lis“) I 138.
Flo oje as a kele as augalų genčių a dų, ku ių pi mąjį sandą suda o
ik inis daik a a dis. 2 lie u iški augalų genčių a dai suda y i su a du
Jonas, 7 la iškų dū inių pi muoju sandu eina ik inis a das Jānisa ba
mi ologinis la ių a das mā a:
2 Sie ina su ide. *pleus-„(iš)keden i; iškeden a ilna, išpešio os plunksnos, plaukų s uoga“ (Ka ulis 2001: 705).
3 Kazimie as Būga, ap a damas d ikamienius sudė inius daik a a džius su ienaskai os a dininko galūnė-
mis -as i -a, nu odo augalo a dą ka kla ijos: ka klas+* ija„s ipes“ – sk . ayā„Zweig“ ( ok. „šakelė“)
(ž . Būga 1958: 212).

Te minologija | 2010 | 17 5 9
lo . Hype icum – lie . jonažolė (: Jonas,žolė), plg. la . asinszāle (: asins„k au-
jas“,zāle„žolė“) II 187;
lo . ma euccia– lie . jonpapa is (: Jonas,papa is), plg. la . s auspapa de
(: s auss„s u is“,papa de„papa is“) I 145;
lo . ibes– la . jāņoga (: Jānis„Jonas“,oga„uoga“), plg. lie . se ben as II 32;
lo . Pedicula is – la . jāņeglī e (: Jānis„Jonas“,eglī e„eglu ė“), plg. lie . glindė
II 335;
lo . a mo acia – la . mā u ks (: mā a, u ks„ idikas“), plg. lie . k ienas I 310;
lo . Thymus – la . mā sils(: mā a,sils„šilas“), plg. lie . čiob elis II 303;
lo . Bellis– la . mā puķī e (: mā a,puķī e„gėlelė“), plg. lie . saulu ė III 157;
lo . Silybum – la . mā dadzis (: mā a,dadzis„usnis“), plg. lie . ma ginis III 32;
lo . Hie ochloe – la . mā smilga (: mā a,smilga„smilga“), plg. lie . s umb ažolė
(: s umb as,žolė) III 273.
Visų minė ų sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų an -
asis sandas žymį kokį no s augalą (papa is,usnis,smilga i k .).
Gana dažnai daik a a dinių la iškų dū inių an ąjį sandą suda o mažy-
binę p iesagą u in is daik a a dis (plačiau ž . Ēdelmane 1978: 101), okių
dū inių y a 44 – jie suda o apie 30% isų daik a a dinių sudu inių la -
iškų augalų genčių a dų, p z.:
lo . echinocys is– la . dzeloņgu ķī is (: dzelonis„gylys, geluonis“, gu ķis„agu -
kas“+ -ī is), plg. lie . i kš enis II 199;
lo . Kochia– la . asa eglī e (: asa a„ asa a“, egle„eglė“ + -ī e), plg. lie . ko-
chija I 219;
lo . Spa ganium – la . ežgal ī e (: ezis„ežys“, gal a„gal a“ + -ī e), plg. lie .
šiu pisIII 320;
lo . Gnaphalium – la . zaķpēdiņa (: zaķis„kiškis“, pēda „pėda“ + -iņa), plg.
lie . pūkelisIII 153;
lo . moneses – la . sūnac iņa (: sūnas„samanos“, aca„akis“ + -iņa), plg. lie .
žemoklė II 236;
lo . Ly h um – la . ējmie iņš(: ējš„ ėjas“, mie s „kuolas“ + -iņš), plg. lie .
audoklėII 200;
lo . Tanace um – la . bišk ēsliņš(: bi e„bi ė“, k ēsls„kėdė“ + -iņš), plg. lie .
bi k ėslė(: bi ė,k ėslas), skais enis III 163;
lo . Thalic um – la . saulk ēsliņš (: saule„saulė“, k ēsls„kėdė“ + -iņš), plg.
lie . ingi isI 290.
Lie u iškų dū inių, ku ių an asis sandas u ė ų mažybinę p iesagą, Flo-
ojenebu o as a – pap as ai lie u ių kalboje emiamasi nep iesaginiais
pama iniais žodžiais.
Jeigu iš o pa ies pama inio žodžio ėl da omi nauji žodžiai, a si anda
adinamosios žodžių da ybos ėduoklės (Gai enis 2002: 48; da ž . K a-
šy ė 2005: 23). La ių e minologijoje šio e mino a i ikmens nė a, ačiau
6 0 S. Labanauskienė | Sudu iniųlie u iškųi la iškųaugalųgenčių a dų...
okią da ybos ypa ybę y a iškėlęs la ių kalbininkas Oja as Bušas (Ojā s
Bušs) (ž . Bušs 2008: 255). Iš d iejų daik a a džių suda y ų žodžių da y-
bos ėduoklių y a abiejose kalbose, ačiau la ių bo anikos nomenkla ū-
oje as as gausesnis jų bū ys, p z.:
lo . ae husa – lie . šunpe ė (: šuo,Pe as) – la . suņpē e sīlis (: suns„šuo“,
pē e sīlis„pe ažolė“) II 222;
lo . Dac ylis – lie . šunažolė(: šuo,žolė), plg. la . kamolzāle (: kamols„kamuo-
lys“,zāle„žolė“) III 314;
lo . hamnus – lie . šunobelė (: šuo,obelis), plg. la . pabē zs II 179;
lo . T ipleu ospe mum – lie . šun amunis (: šuo, amunė) – la . suņkumelī e (: suns
„šuo“,kumelī e„ amunėlė“) III 174;
lo . Conium – la . suņs ob s(: suns„šuo“,s ob s„ amzdis“), plg. lie . mauda
II 222;
lo . an enna ia – lie . ka pėdė (: ka ė,pėda) – la . kaķpēdiņa (: kaķis„ka ė“,
pēdiņa„pėdu ė“) III 152;
lo . Nepe a – lie . ka žolė (: ka ė,žolė) – la .kaķumē a(: kaķis,„ka ė“,mē a
„mė a; uogienojai“) II 299;
lo . ama an hus – la . kaķas e (: kaķis,„ka ė“,as e„uodega“), plg. lie . bu no-
is I 228;
lo . La hy us– lie . pelėži nis (: pelė,ži nis), plg. la . dedes iņaII 151;
lo . Fallopia– lie . pelė i kš is (: pelė, i kščia), plg. la . ējag iķi(: ējš„ ėjas“,
g iķis„ g ikis“) I 204;
lo . epilobium – lie . ožka ožė(: ožka, ožė) – la . kaz oze (: kaza„ožka“, oze
„ ožė“) II 205;
lo . Pimpinella – lie . ožiažolė (: ožys,žolė), plg. la . no agaII 218;
lo . Libano is – la . b iežsakne (: b iedis„elnias“,sakne„šaknis“), plg. lie . ska-
enis II 220;
lo . Hi sch eldia – lie . nepa eik a – la . b iežz ē e (: b iedis„elnias“,z ē e„lau-
kinė ga s yčia“) I 327;
lo . Thesium – lie . linlapis (: linai,lapas) – la .linlape (: lins„linas“,lapa„la-
pas“) I 187;
lo . Lina ia – lie . linažolė (: linai,žolė), plg. la . ī cele II 318;
lo . ammophila – lie . smil lend ė (: smil is,lend ė„pap as oji nend ė“) – la .
kāpunied e (: kāpa„kopa“,nied e„nend ė“) III 281;
lo . ammocalamag os is – lie . smil lend ūnė (: smil is,lend ūnas„ a pinių šei-
mos augalas“) – la . kāpuciesa(: kāpa„kopa“,ciesa„lend ūnas“) III 281;
lo . Pulsa illa– lie . šilagėlė(: šilas,gėlė) – la . silpu ene (: sils„šilas“,pu ene
„pu iena“) I 273;
lo . Vaccinium – lie . šilauogė(: šilas,uoga), plg. la . b ūklene II 241;
Te minologija | 2010 | 17 6 1
lo . Co onopus – la . ā naspēda (: ā na„ a na“,pēda„pėda“) – lie . a nako-
jė (: a na,koja) I 335;
lo . Coma um – la . ā nkāja (: ā na„ a na“,kāja„koja“), plg. lie . sūd as II 67;
lo . myoso on– la . ūdens i za (: ūdens„ anduo“, i za„žliūgė“), plg. lie .
pas enisI 243;
lo . Nymphaea – la . ūdens oze (: ūdens„ anduo“, oze„ ožė“), plg. lie . an-
denslelija I 264;
lo . Lemna– la . ūdenzieds(: ūdens„ anduo“, zieds„žiedas“), plg. lie . plūdena
III 318.
Pi mąjį lie u iško i la iško dū inio sandą, ku is y a bend as žodžių
da ybos ėduoklei, dažniausiai suda o gy ūno pa adinimas: lie . ka ė–
la . kaķis,lie . šuo– la . suns,lie . pelė– la . pele,lie . ožka– la .
kaza,lie . a na– la . ā nai k . Kaip ma y i iš pa eik ų pa yzdžių,
d ylikos augalų genčių a dų su ampa lie u iški i la iški pi mieji a ba
an ieji, o sep ynių – i abu sandai.
Dū iniai su būd a diniu i daik a a diniu sandais
Flo oje as a 15 lie u iškų i 52 la iški augalų genčių a dai, ku ių pi -
mąjį sandą suda o būd a dis, o an ąjį – daik a a dis. Šių dū inių pi ma-
sis sandas žymi išo inius augalo šaknies, s iebo, lapo a žiedo požymius
(spal ą, dydį, o mą i k .), p z.:
lo . Cenolophium – lie . pūs ab iaunė (: pūs as,b iauna) – la . dobspā ne (: dobs
„kiau a idu is, išdubas, d e ė as“,spā ns„spa nas“) II 225;
lo . Consolida – la . zilausis (: zils„mėlynas“,auss„ausis“), plg. lie . aguolis
I 270;
lo . Gymnoca pium – lie . ik apapa is (: ik as,papa is) – la . kailpapa de(: kails
„nuogas“,papa de„papa is“) I 150;
lo . Hippophae – lie . šal alankis(: šal as,lankas „ka na“), plg. la . smil sē kšķis
(: smil s„smėlis“,ē kšķis„dyglys“) II 186;
lo . asplenium– la . sīkpapa de (: sīks„smulkus, mažas“,papa de„papa is“),
plg. lie . kalna ū ė(: kalnas, ū a) I 143;
lo . Leucan hemum – lie . bal agal ė (: bal a,gal a), plg. la . pīpene III 173;
lo . Odon i es – la . sā žibulī is(: sā s„skaisčiai audonas“, žibulī e „akiš ei-
ė“), plg. lie . skės ukasII 334;
lo . O obanche – la . b ūnkā e(: b ūns„ udas“, kā s„ko as“), plg. lie . džio eklė
II 341;
lo . Polygona um – lie . bal ašaknė (: bal a,šaknis), plg. la . mugu ene III 221;
lo . Po e ium – la . zaļ ālī e (: zaļš„žalias“, ālī e„bu buolė“), plg. lie . gal ai-
nisII 65;
6 2 S. Labanauskienė | Sudu iniųlie u iškųi la iškųaugalųgenčių a dų...
lo . Sco zone a– la . audupe (: auds„ audonas“, upe „upė“), plg. lie . gel eklė
III 147;
lo . Schoenus – la . melnce e(: melns„juodas“,ce s„k ūmas, ke as“), plg. lie .
ikš enis III 335.
Minė o ipo lie u iški i la iški dū iniai ne u i daug bend ybių. Šių
dū inių pi masis sandas dažniausiai eiškia augalo spal ą: lie u ių bal as,
juodas,žilas, o la ių spal ų pale ė y a pla esnė – bal s„bal as“,melns
„juodas“,b ūns„ udas“, auds„ audonas“, sā s„skaisčiai audonas“, zaļš
„žalias“, zils„mėlynas“.
Pasi aikė ik ienas dū inys, ku io pi masis i an asis sandai abiejose
kalbose y a ie pa ys: lo . C assula– lie . s o lapis(: s o as,lapas) – la .
biezlapī e (: biezs „s o as“, lapa„lapas“ + -ī e) II 26.
Žodžių da ybos ėduoklės būdingos i ap a iamam da ybos ipui, ypač
la iškiems augalų genčių a dams, p z.:
lo . ac eae– lie . juodžolė (: juoda,žolė), plg. la . k auklene I 268;
lo . P unella– lie . juodgal ė (: juoda,gal a) – la . b ūngal ī e(: b ūns„ udas“,
gal iņa„gal elė“) II 301;
lo . Cynosu us – lie . kie a a pė (: kie a, a pa), plg. la . seks aine III 315;
lo . Li hospe mum – lie . kie ag ūdis (: kie as,g ūdas) – la . cie sēkle(: cie s
„kie as“,sēkla„sėkla“) II 274;
lo . C epis– la . cie piene (: cie s„kie as“,piens„pienas“), plg. lie . k eis ė III 43;
lo . Lepidium– la . cie ķē sa (: cie s„kie as“,ķē sa„ka enė“), plg. lie . pipi nė
I 332;
lo . Polys ichum– la . cie papa de(: cie s„kie as“,papa de„papa is“), plg. lie .
spyglainisI 146;
lo . a abidopsis – la . sīkpliks iņš (: sīks„mažas, smulkus“,pliks iņš„ž aginė,
ž angu is“), plg. lie . ai enis I 315;
lo . Cen unculus – la . sīkaudzī e (: sīks„mažas, smulkus“, audze„gi ai ė, miš-
kelis“ + -ī e), plg. lie . šim ūnė II 248;
lo . Conyza – la . sīkjānī is (: sīks„mažas, smulkus“,Jānī is„Jonelis“), plg. lie .
konyza III 163;
lo . ela ine – la . sīkeglī e(: sīks„mažas, smulkus“,eglī e„eglu ė“), plg. lie .
andenė II 198;
lo . Galinsoga – la . sīkgal ī e(: sīks„mažas, smulkus“,gal a„gal a“), plg. lie .
galinsoga III 183.
Pas ebė ina, kad, ski ingai nei dū inių su abiem daik a a diniais sandais,
da inių iš būd a džio i daik a a džio da ybos ėduoklių lie u iški i la-
iški sandai ski iasi. Ras as ik ienas sudu inis augalo gen ies a das
(lo . Li hospe mum), ku io pi masis sandas abiejose kalbose as pa s: lie .
kie as – la . cie s. Be o, a k eip inas dėmesys, kad as pa s augalas (lo .