5 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... plan es
Sudu inių lie u iškų i la iškų
de genčių a dų da ybos ypa umai
SOl I a laBaNaUSkIENė
Ins i u de langue Li uiniens
ĮVADINS PASTABOS
T ijų omes publica ion lo a des pays bal es (Flo a o he Bal ic Coun ies
(19932003)) ( oliau Flo a), édi ame Ta u, déc i en en Li uanie, Le onie e
Es onie des plan es g andissan spo iniai e sèkliniai induočiai (išsky us
samanas). La ynes langue son p ésen és ous axonai chapi us, classe, eilė,
amille, gen is, espèces, po ūšis, e Li uiniens, la iens, es es e uses
langues seulemen plan es genčių e espèces noms. Po nomenkla u inée
pa ie Flo oje à chaque axon es donnée umpa biologique e mo ologique
ca ac é is ique (lieu de c oissance de la plan e, dimensions, époque de
žydėjimo, expliquémai). Flo a pi mas el plan es noms de sąwadas, dans lequel
plan es noms son p ésen és des langues Li uiniens, la iens e es es.
Depuis 1979 m. au eu s collec i ai de Li uanie, Le onie e Es ie uni e si és e
sciences academies ėmė p épa e Flo ą. Lie u iškus noms de plan es Flo ai
on ou ni Ži ilė Lazdauskai ė (Vilniaus pedagoginis uni e si e ) Domas
Smaliukas (Vilniaus pedagoginis uni e si ) Algi das S anke ičius (Aplinkos
apsaugos agen ū a), Ramunėlė Janke ičienė (Bo anikos ins i u as), Jū a ė
Bale ičienė (Bo anikos ins i u as) e k . La iškus noms de plan es p oposée
bo anikai Edga as Vimba (Edga s Vimba) (Uni e si é La ijos), Al edas Rasinis
(Al ēds Rasiņš) (La ijos Augalų apsaugos y imų cen as), Laima Tabaka
(Biologijos ins i u as), I ena Fa a ė (I ēna Fa a e) (Biologijos ins i u as) e
Flo a (ž . k 1993: 9). La Flo e es donnée plus de 500 la iniques plan es noms de
gences, cependan pas à chaque plan e nom de gen ies es Li u iškas ou
la iškas co espondan . Au o al, donnée en i on 430 Li u iques e p esque
460 la iques noms de plan es genciales. L'objec i de l'a icle es d'exnag ine
sudu inius lie u iškus e la iškus noms de plan es selon ypes de da ybos,
compa e lie u iškus e la iškus dū inius ainsi é abli leu s commun ybes e
di é ences. L'obje d'in es iga ion cons i ue 118 Li u iques e 209 la iški
sudu iniai plan es de genčių nomda. Li uanien
Te minologija | 2010 | 17 5 5 e minologus Kazimie as Gai enis dans l'a icle
Li uaniens noms de plan es genches e espèces son isnag inėjęs ous les
noms de plan es, pa mi eux e sudu inius, donnés Lie u os TS lo oje
(19591980). Il y es basé e dans ce a icle.
S ai snyje ou nissan des exemples, p incipalemen donnan la inisch,
ap ès de lie u iškas e la iškas nom de gen ies de plan e. Romėniškais
chi es ma qué Flo os omas, a abiškais page, de lequel p is le e me. Dans
ces cas, où le nom Li u iškas ou la iškas du égé al ne co espond pas à la
e endica ion en ques ion, es ou nie é é ence plg.
TRuMPA LIETuVIų IR LATVIų
BOTANIKOS RAIDOS APŽVALGA XVIII a. in XIX a. débu en Li uanie e au-delà de
ses limi es appa u les p emie s a aux de bo anikos, éc i e la ynes e lenkų
kalba, où es déc i e e Li uanie lo aija. Ce e pé iode men ionnée es le
médecin e bo anis e ancouz Jean Emanuelis Žilibe as (Jean Emanuel Gilibe )
(son a ail Flo a Li anica inchoa a, G odnae, 1781; Vilnae, 1782), in oximus
che cheu de lo a Li uane, bo anikos nomenkla ū os lenkų kū ėjas
S anislo as Boni acas Jundzilas (S anisław Boni acy Jundziłun), qui déc i i
l'ag icul u e en 1811 dans le li e Opisanie oslin li ewskich (W, Wo), son sionias
Jundzilas (Józe Jundziłusz), ainsi que le a ail de bo anikos Opisanie oslin li ,
nawie, Uk aini i... (W, 1830). D'au es scien i iques okiečių na u ininko Johano
Geo go Adomo Fo s e io (Johan Geo g Adam Fo s e ), polkų bo aniko e
zoologo S anislo o Ba o Go skio (S anisław Ba ys Gó ski) les a aux on
égalemen eu une g ande in luence bo anikos sis ema ikai. Seulemen depuis
XIX a. commencemen commence Li u iquemen éc i e des a aux, qui
déc i en Li uanie égé ija e p ésen en Li u iškas plan es nomyn (Ju gis
Amb aziejus Pab ėža, Juozapas Fedo a ičius, Lau ynas Rokas I inskis).
Minė inas 1938 m. pa uès Liudo Vailionio di igée pa la Bo anikos dicodyno
komisijos cons i uy e bo aniko, plan es physiolog Jono Dagio edaguo as
Lie u iškas bo anikos ā dynas. Enco e plus a d les eche ches de la plan e
Li uanienne on é é ésend inés six omes magasinale Li uanie TS lo a
(19591980). 1998 m. Bo anikos ins i u a émis enco e un impo an de, Bo anikos
dicodyne commission app ou ée, édi o ial Bo anikos a dų žodynas, qui a
cons i ué Ramunėlė Janke ičienė. Les La ians bo anikos e minijos
commencemen de ai emen laiky ina XIX a. pabaiga. La p emiè e
men ionė ine le onien bo anikos e minijos ges ionnai e Janis Ils e is
5 S. Labanauskienė consac ée | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių
a dų... (Jānis Ils e s), qui en 1883 a cons i ué un guide bo anique des peuples en
langue la ienne Bo anika, p emiè e aux écoles na ionales e à sa a ankiškam
mokisi (Bo ānika skolām un pašmācībai). Les lo as de Le onie son égalemen
impo an es deux li es éc i s en okieches: Johano Klingės (Johans Klinge) Flo a
on es -, Li und Ku land (Re al, 1882) e Edua do Lėmanio (Edua ds Lēmanis) Flo a
on Polnisch-Li land (Do pa , 1895). Ap ès la P emiè e gue e mondiale dans les
ac i i és de e minologie impliquée Pauls Galeniekas (Pauls Galenieks) 1950 m.
éluissé son compili é Bo anikos žodynas (Bo āniskā ā dnīca). 1953 1959 M. P.
Galenieko di igé pa un collec i d'au eu s a p épa é e émis qua e omes
La ijos TS lo ą (La ijas PS lo a). a. les eche ches bo aniques on é é
pou sui ies 2003 m. appa é Inesės delmanės (Inese Ēdelmane) e A ijos uozuolos
(Ā ija Ozola) li e Les noms de plan es de la langue la ienne (La iešu augu
alodas nosaukumi) (pl. XXI. Pie e ž : 2008 46-51).
SuDuRTINIų LIETuVIŠKų IR LATVIŠKų
AuGALų GENČIų VARDų BENDRyBS IR SKIRTyBS P oduc i iaux dans les
e minologie Li uiniens es le p ésaginis mo s de da ybos būdas (ž . Keinys
2005: 21), e dū yba selon le nomb e a ojamų da inių occupe la seconde
place (ž . Keinys 2005: 129). Les pa oles Li uaniennes dū ines jungien
jungiamuoju balsiu ou sans lui. Dans Flo oje pa eik ų sudu inių lie u ių
augalų genčių a dų su jungiamuoju balsiu ou e 65, sans lui 54 dū iniai.
Dū inių sandai jun aien les bals -a, -ia, -ė, -o, -io, -i. La e minologie le onie
dū yba es p édominan moyen de da ybos (ž . Skujiņa 2002: 88). Dans les
pa lemen s la iens deux mo s peu en ê e jugués de deux maniè es:
syn axiniu e syn axiniu mo ologiniu maniè e. Sudo an des mo s de
maniè e syn axienne, le p emie sandu peu alle du nomsnik humo nis ou
ou e uniscai os ou plu iskai os kilmininko o me, du second sando galūnė
es e inchanguse. À la synaksique mo phologique (ou de i acinée)
sudu ines mo s de aibsous a ibués els cas, où le p emie sandu
habi uellemen a du mo kamienas1, e le second sands ob ien une
nou elle da ybos galūnę ou ou e le mo pabaigą (p iesagą i galūnę) (ž . MLLVG 1959:
198-199; Skujiņa 2002: 9294).
Dans les pa lés Li uiniens habi uel se base de deux ondamen aux mo s. en langues le i es dū inie
appa aî jungian deux ou plus chaknais ou kamienų (ku iuos 1 V. Skujiņa es isochanalysée echnique
sciences e miniją e a é abli que plus de 94% dū inių p emie sandą cons i ue la pa ie du mo sans
galūnės e seulemen en i on 6% dū inių p emie sandas es išlaikęs galūnę (ž . Skujiņa
2002: 92).
Te minologie | 2010 | 17 5 7 cons i ue la acine e a ixas) (MLLVG 1959: 84).
Dū ines son examinés selon ce, de laquelle pa ie de la langue es leu
p emie e deuxième sandai. La lo e con ien des sudu ines Li u iques
e la iques noms de gences de plan es son de six ypes (ž . len elę): 1)
du ianilles a ec daik a a diniais sandais, 2) du ianilles a ec
ca ac a dinien e daik a a dinien sandais, 3) du ianilles a ec
daik a a dinien e ca ac a dinien sandais, 4) du ianilles a ec
nomb e a dinien e daik a a dinien sandais, 5) du ianilles a ec
p ie eiksminien e daik a a dinien sandais, 6) du ianilles a ec daik a a dinien e eiksmažodinien sandais.
Len èle. Sudu inių lie u iškų e la iškų augalų genčių a dų da ybos ypes
Dū inių sandai Lie u iški augalų La iški augalų genčių a dai genčių a dai
Daik a a dis + daik a a dis 83 149
Būd a dis + dik a a dis 15 52
Skai a dis + obje a a dis 25
P ie eiksmis + obje a a dis - 1
Daik a a dis + eiksmažodis 10 -
Daik a a dis + būd a dis 1 -
Faiblesse ambiguë 7 2
Tous Flo je ou e Li u iški e la iški plan es de genčių noms son
p ijung iniai dū inie. Ainsi son appelés dū ines, quand un démen
dé iniezia au e, susiau indan son signi ica ion (ž . K ašy ė 2005: 31).
Habi uellemen un de ces dū inių sandas es a aminis. Sujung inių
dū inių, don les deux sandai son sa a ankiški, ne as a.
Dū inly a ec daik a a diniais sandais Gausiausia son daik a a dinių dū inių, don
le ondemen cons i ue commun iniai daik a a džiai, g oupe. Flo o a ou e 83
Li u iški e 149 la iški sudu inių augalų genčių a dai, don les deux sandes son
daik a a džiai, p z.: lo . Bolboschoenus lie . liūnmeldis (: liūnas, meldas) la .
gumumeld s (: gums gumbas, šakniagumbis, meld s meldas) III 326; lo . Cicho ium lie .
ūkažolė (: ūkis oks susi gimas, žolė), plg. la . cigo iņš III 42;
5 8 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... lo .
Co ispe mum lie . d ugialaišis (: d ugys, laišis) la . kamieļzāle (: kamielis
kup anuga is, zāle žolė) I 220; lo . eupho bia pleu . ka pažolė (: ka pa, žolė) la .
die k ēsliņš (: Die s Die as, k ēsliņš kėdu ė) II 171; lo . Fuma ia pleu .
ž i blia ū ė (: ž i blis, ū a) la . ma uzāle (: ma s paukas, zāle žolė) I 299; lo .
Glaux pleu . pienažolė (: pienas, žolė) la . pienzāle (: piens pienas, zāle
žolė) II 247; lo . Onopo dum lie . ka dažolė (: ka das, žolė), plg. la . bal dadzis (:
bal s
bal as, dadzis usnis) III 31; lo . Leymus lie . ugia eidė (: ugys, eidas pa idalas) la .
kāpuk iesis (: kāpa kopa, k iesis k ie ys) III 257; lo . Leonu us lie . suka žolė (: suka os
džio a, ube kuliozė, žolė), plg. la .
mā e e II 295; lo . Salsola la . sālszāle (: sāls d uska, zāle žolė), plg. lie . d uskė I 225;
lo . Sambucus lie . šei amedis (: šei a, bois) la . plūškoks (: plušķis2 d iskius, koks
medis) II 350; lo . Sci pus lie . iks ameldis (: iks a, meldas), plg. la . meld s III 325;
lo . Solanum lie . ka kla ijas3 (: ka klas, ija), plg. la . nak ene II 311; lo . Taxus lie .
kukmedis (: kukas, bois), plg. la . ī e I 156; lo . T iglochin lie . na y žolė (: na yčia
am ik a ešmenų liga, žolė), plg. la . āžloks (: āzis ožys, loks lankas) III 196; lo .
Zos e a la . jū aszāle (: jū a jū a, zāle žolė), plg. lie . and as III 209. A en ion à
a i e à ce que la pa ie des sudu ines Li u iques e la iques noms de gences
ca ac é is ique communs secondas sands žolė (la . zāle): a ec lui Li u iques noms
son 24 (en i on 30%), la iques 14 (en i on 10%). Pas un cas des deux daik a a džių
cons i ue noms de plan es son non o iginalūs, e e iniai de classiques langues
(ž . Gai enis 1985: 169), exemple.: lo . Cynoglossum (g . kyon, kynos šuo, glossa
liežu is) lie . šunlielė (: šuo, lielis liežu is) la . suņmēle (: suns šuo, mēle liežu is) II 283;
lo . Ophioglossum (g . ophis, ophios žal ys, glossa liežu is) lie . d iežlielė (: d iežas,
lielis liežu is) la . čūskmēlī e (: čūska gy a ė, mēlī e liežu ėlis) I 138.
Flo e a ou é quelques plan es de noms génciaux, don le p emie sandu
cons i ue é iis daik a a dis. 2 Li u iški augalų genčių a dai suda y i su
Jonas a du, 7 la iškų dū inių pi muoju sandu a ik inis a das Jānis
a ba mi ologinis la ių a das mā a:
2 Sie ina a ec ide. *pleus- (iš)keden i; iskeden a ilna, épechiées plunksnos, che eux s uoga (Ka ulis 2001: 705). 3
Kazimie as Būga, discu an d ikamienius composi ains daik a a džius a ec uneaskai os nomnieka galūnėmis
-as e -a, indique le nom de plan e ka kla ijos: ka klas + * ija s ipes sk . ayā Zweig ( ok. šakelė)
(ž . Būga 1958: 212).

Te minologie | 2010 | 17 5 9 jas, zāle žolė) II 187; lo . ma euccia pleu . jonpapa is (:
lo . Hype icum – lie . jonažolė (: Jonas,žolė), plg. la . asinszāle (: asins„k au-
Jonas, papa is), plg. la . s auspapa de (: s auss s u is, papa de papa is) I 145;
lo . ibes la . jāņoga (: Jānis Jonas, oga uoga), plg. il pleu . se ben as II 32; lo .
Pedicula is la . jāņeglī e (: Jānis Jonas, eglī e eglu ė), plg. il pleu . glindė
II 335; lo . a mo acia la . mā u ks (: mā a, u ks idikas), plg. il pleu . k ienas I
310; lo . Thymus la . mā sils (: mā a, sils šilas), plg. il pleu . chiob el II 303; lo . Bellis
la . mā puķī e (: mā a, puķī e gėlelė), plg. il pleu . saulu ė III 157; lo . Silybum la .
mā dadzis (: mā a, dadzis usnis), plg. il pleu . ma ginis III 32; lo . Hie ochloe la .
mā smilga (: mā a, smilga smilga), plg. il pleu . s umb ažolė
(: s umb as, žolė) III 273.
Tous les men ionnées sudu ines Li u iques e la iques plan es de noms de gences
deuxième sands signi ian quelque plan e à (papa is, usnis, smilga e k .). sou en
Ghana daik a a dinių la iškų dū inių an ąjį sandą cons i ue mino ybinę p iesagą
u in is daik a a dis (plačiau ž . Ēdelmane 1978: 101), de els dū inių son 44 ils
cons i uen en i on 30% de ous daik a a dinių sudu inių la iškų plan es de genčių
a dų, p z.: lo . echinocys is la . dzeloņgu ķī is (: dzelonis gylys, geluonis, gu ķis
agu kas+ -ī is), plg. lie . i kš enis II 199; lo . Kochia la . asa eglī e (: asa a
asa a, egle eglė + -ī e), plg. lie . kochija I 219; lo . Spa ganium la . ežgal ī e (: ezis
ežys, ê e gal a + -ī e), plg. plu.
šiu pis III 320; lo . Gnaphalium la . zaķpēdiņa (: zaķis kiškis, pēda pėda +
-iņa), plg.
il pleu . pūkelis III 153; lo . moneses la . sūnac iņa (: sūnas samanos, aca akis +
-iņa), plg. il pleu .
zemoklė II 236; lo . Ly h um la . ējmie iņš (: ējš ėjas, mie s kuolas + -iņš), plg.
il pleu .
audoklė II 200; lo . Tanace um la . bišk ēsliņš (: bi e bi ė, k ēsls kėdė + -iņš), plg.
lie . bi k ėslė (: bi ė, k ėslas), skais enis III 163; lo . Thalic um la . saulk ēsliņš
(: saule saulė, k ēsls kėdė + -iņš), plg.
lie . ingi is I 290.
Lie u iškų dū inių, don le second sandas au ai mažybinę p iesagą,
Flo oje n'a pas é é ou é géné alemen Li uiniens pa lan baséamasi
nep iesaginiais pama iniais mo s.
Si du même mo de base à nou eau son ai s nou eaux mo s, su ien la
di e des mo s da ybos ėduoklės (Gai enis 2002: 48; aussi oi K ašy ė 2005:
23). Dans la e minologie le onie ce e me co esponden n'exis e, cependan
6 0 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... okią
da ybos ypa ybę is iškėlęs la ių kalbininkas Oja as Bušas (Ojā s Bušs) (ž . Bušs
2008: 255). Des deux daik a a des cons i uées des mo s da ybos ėduoklių son abies
langues, cependan le ių bo anikos nomenkla ū oje ou as gausesnis leu bū ys,
exemple.: lo . ae husa lie . šunpe ė (: shuo, Pe as) la . suņpē e sīlis (: suns šuo,
pē e sīlis pe ažolė) II 222; lo . Dac ylis lie . šunažolė (: shuo, žolė), plg. la . kamolzāle
(: kamols kamuolys, zāle žolė) III 314; lo . hamnus lie . šunobelė (: shuo, obelis), plg. la .
pabē zs II 179; lo . T ipleu ospe mum lie . šun amunis (: shuo, amunė) la .
suņkumelī e (: suns šuo, kumelī e amunėlė) III 174; lo . Conium la . suņs ob s (: suns
šuo, s ob s amzdis), plg. lie . mauda
222; lo . an enna ia lie . ka pėdė (: ka ė, pėda) la . kaķpēdiņa (: kaķis ka ė, pēdiņa
pėdu ė) III 152; lo . Nepe a lie . ka žolė (: ka ė, žolė) la . kaķumē a (: kaķis, ka ė,
mē a
mie a; uogienojai) II 299; lo . ama an hus la . kaķas e (: kaķis, ka ė, as e uodega), plg.
lie . bu no is I 228; lo . La hy us lie . pelėži nis (: pelė, ži nis), plg. la . dedes iņa II 151;
lo . Fallopia lie . pelė i kš is (: pelė, i kščia), plg. la . ējag iķi (: ējš ėjas, g iķis
g ikis) I 204; lo . epilobium lie . ožka ožė (: ožka, ožė) la . kaz oze (: kaza ožka, oze
ožė) II 205; lo . Pimpinella lie . ožiažolė (: ožys, žolė), plg. la . no aga II 218; lo .
Libano is la . b iežsakne (: b iedis elnias, sakne šaknis), plg. lie . ska enis II 220; lo .
Hi sch eldia lie . nepa eik a la . b iežz ē e (: b iedis elnias, z ē e laukinė
ga s yčia) I 327; lo . Thesium lie . linlapis (: linai, lapas) la . linlape (: lins linas, lapa
lapas) I 187; lo . Lina ia lie . linažolė (: linai, žolė), plg. la . ī cele II 318; lo . ammophila
lie . smil lend ė (: smil is, lend ė pap as oji nend ė) la . kāpunied e (: kāpa kopa,
nied e nend ė) III 281; lo . ammocalamag os is lie . smil lend ūnė (: smil is, lend ūnas
a pinių šeimos augalas) la . kāpuciesa (: kāpa kopa, ciesa lend ūnas) III 281; lo .
Pulsa illa lie . shilagėlė (: šilas, gėlė) la . silpu ene (: sils šilas, pu ene
pu iena) I 273; lo . Vaccinium lie . šilauogė (: šilas, uoga), plg. la . b ūklene II 241;
pas enis I 243; lo . Nymphaea la . ūdens oze (: ūdens anduo, oze ožė), plg. lie . de
Te minologie | 2010 | 17 6 1 lo . Co onopus la . ā naspēda (: ā na a na, pēda pėda)
plu. a nakolo . Coma um la . ā nkāja (: ā na a na, kāja koja), plg. il pleu .
jė (: a na,koja) I 335;
sūd as II 67; lo . myoso on la . ūdens i za (: ūdens anduo, i za žliūgė), plg. il pleu .
l'eau lelija I 264; lo . Lemna la . ūdenzieds (: ūdens anduo, zieds žiedas), plg. lie .
plūdena
III 318.
Le p emie Li u iško e la iško dū inio sandą, qui es communs mo s de
da ybos ėduoklei, cons i ue le plus sou en nom de animal: lie . ka ė
la . kaķis, pleu . shuo la . suns, pleu . pelė la . pele, pleu . ožka la .
kaza, il pleu . a na la . ā na e k . Comme on oi de déc i s exemples,
d'une douzaine de noms de gences de plan es su ampa Li u iški e
la iški p emie s ou seconds, e sep ynių e les deux sandes.
Dū inemen a ec būd a dinium e daik a a dinium sandais Flo oje
ou é 15 Li u iques e 52 la iški plan es de genčių nomdas, don le
p emie sandą cons i ue būd a dis, e le second […] daik a a dis. Šių
dū inių p emie sandad ma que les ex e nes aces de acines, ige, euille ou žiedo de la plan e
(spal ą, dydį, o mą e k .), exemple: lo . Cenolophium lie . pūs ab iaunė (: pūs as,
b iauna) la . dobspā ne (: dobs kiau a idu is, išdubas, e ė as, spā ns spa nas)
II 225; lo . Consolida la . zilausis (: zils mélynas, auss ausis), plg. lie . aguolis
270 I; lo . Gymnoca pium lie . ik apapa is (: ik as, papa is) la . kailpapa de (: kails
nuogas, papa de papa is) I 150; lo . Hippophae lie . šal alankis (: šal as, lankas ka na),
plg. la . smil sē kšķis (: smil s smėlis, ē kšķis dyglys) II 186; lo . asplenium la .
sīkpapa de (: sīks smulkus, mažas, papa de papa is), plg. lie . kalna ū ė (: kalnas,
ū a) I 143; lo . Leucan hemum lie . bal agal ė (: bal a, ê e), plg. la . pīpene III 173; lo .
Odon i es la . sā žibulī is (: sā s skaisčiai audonas, žibulī e akiš ei ė), plg. lie .
skės ukas II 334; lo . O obanche la . b ūnkā e (: b ūns udas, kā s ko as), plg. lie .
djio eklė
II 341; lo . Polygona um ai . bal ašaknė (: bal a, šaknis), plg. la . mugu ene III 221; lo .
Po e ium la . zaļ ālī e (: zaļš žalias, ālī e bu buolė), plg. il pleu . gal ainis II 65;
6 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... lo .
Sco zone a la . audupe (: auds audonas, upe upė), plg. lie . gel eklė
III 147; lo . Schoenus la . melnce e (: melns juodas, ce s k ūmas, ke as), plg. il pleu .
ikš enis III 335.
Minė o ype lie u iški e la iški dū iniai n'on beaucoup de bend ybių. Šių dū inių
p emie sandas signi ie le plus sou en la couleu de la plan e: Li uiniens bal as,
noods, gils, e la ies pale ée de couleu s es pla esnė bal s bal as, melns juodas,
b ūns udas, auds audonas, sā s skaisčiai audonas, zaļš
žalias, zils mélynas.
Il es pa enue qu'un dū inys, don le p emie e le second sandai dans les deux
langues son les mêmes: lo . C assula lie . s o lapis (: o as, lapas) la . biezlapī e (:
biezs s o as, lapa lapas + -ī e) II 26. Les mo s da ybos ėduoklės ca ac é is iques e
discu ables ype de da ybos, pa iculiè emen le iškiem plan es de genčių nomms,
exemple.: lo . ac eae lie . juodžolė (: juoda, žolė), plg. la . k auklene I 268; lo . P unella
lie . juodgal ė (: juoda, ê e) la . b ūngal ī e (: b ūns udas, gal iņa gal elė) II 301;
lo . Cynosu us lie . kie a a pė (: kie a, a pa), plg. la . seks aine III 315; lo .
Li hospe mum lie . kie ag ūdis (: kie as, g ūdas) la . cie sēkle (: cie s
kie as, sēkla sėkla) II 274; lo . C epis la . cie piene (: cie s kie as, piens pienas), plg. il
pleu . k eis ė III 43; lo . Lepidium la . cie ķē sa (: cie s kie as, ķē sa ka enė), plg. il
pleu . pipi née
I 332; lo . Polys ichum la . cie papa de (: cie s kie as, papa de papa is), plg. il pleu .
spyglainis I 146; lo . a abidopsis la . sīkpliks iņš (: sīks mažas, smulkus, pliks iņš
ž aginė, ž angu is), plg. il pleu . ai enis I 315; lo . Cen unculus la . sīkaudzī e (: sīks
mažas, smulkus, audze gi ai ė, miškelis + -ī e), plg. il pleu . šim ūnė II 248; lo . Conyza
la . sīkjānī is (: sīks mažas, smulkus, Jānī is Jonelis), plg. il pleu .
konyza III 163; lo . ela ine la . sīkeglī e (: sīks mažas, smulkus, eglī e eglu ė), plg. il
pleu .
andenė II 198; lo . Galinsoga la . sīkgal ī e (: sīks mažas, smulkus, ê e gal a), plg. il
pleu .
galinsoga III 183.
N'oublions pas que, di é emmen que dū inių a ec abiem daik a a diniais
sandais, da inių du būd a džio e daik a a džio da ybos ėduoklių lie u iški
e la iški sandai di è e. Ras a seulemen un sudu inis nom de gen es de
plan e (lo . Li hospe mum), don le p emie sands dans les deux langues es
le même: lie . kie as la . cie s. En ou e, il con ien de i e a en ion que la même plan e (lo .