Sudurtinių lietuviškų ir latviškų augalų genčių vardų darybos ypatumai

5 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... Sudu inių lie u iškų i la iškų ypa umai augalų genčių a dų da ybos SOl I a laBaNaUSkIENė Ins i u Lie u ių kalbos ĮVADINS PASTABOS T ijų omų pubblicazione lo a dei Paesi bal ici (Flo a o he Bal ic Coun ies (19932003)) ( oliau Flo a), edi a oame Ta u, desc i ono in Li uania, Le onia e Es ijoje c escen i pian e spo iniai e sėkliniai induočiai (išsky us samanas). La ynų kalba pa eikiami u i axsonai sky ius, klasė, eilė, šeima, gen is, ūšis, po ūšis, a lie u ių, la ių, es ų i usų kalbomis solo nomi di pian e genčių i ūšių. Po nomenkla ū inè pa e Flo oje a ogni axsono iene da a umpa biologica e mo ologica ca a e is iis ica (luogo di c esci a, dimensioni, pe iodo di žydėjimo, spiegacinimai). Flo a pi mas ale nome di pian e è un conce o, nel quale i nomi delle pian e engono p esen a i in lingue li e is e, la ian e es ų. Dal 1979 m. au o i dei colle i i da Li uania, Le onia e Es onia uni e si à e scienze accademiji ėmė p epa a e Flo ą. Li u iškus nomi delle pian e Flo ai hanno p esen a o Ži ilė Lazdauskai ė (Vilniaus pedagoginis uni e si e as), Domas Smaliukas (Vilniaus pedagoginis uni e si e as), Algi das S anke ičius (Aplinkos apsaugos agen ū a), Ramunėlė Janke ičienė (Bo anikos ins i u as), Jū a ė Bale ičienė (Bo anikos ins i u as) e k . La iškus nomi di pian e p opos e bo anikai Edga as Vimba (Edga s Vimba) (Uni e si à della Le onia), Al edas Rasinis (Al ēds Rasiņš) (La ijos Augalų apsaugos y imų cen as), Laima Tabaka (Biologijos ins i u as), I ena Fa a ė (I ēna Fa a e) (Biologijos ins i u as) e Flo a (ž . k . 1993: 9). Flo oe da a a più di 500 la iniciche pian e genziali nomi, u a ia non ad ogni pian a gen ies nome è lie u iškas o la iškas co ispondenza. In u o da a ci ca 430 Li u iškų e quasi 460 la iškų augalų genčių a dų. Obie i o dell'a icolo è isnag ina e sudu ini lie u iškus e la iškus nomi di gene di pian e secondo da ybos ipus, con on lie u iškus e la iškus dū inius nonché s abili e le lo o comun ybe e di e enzie. Ty inėjimo ogge o comp ende 118 Li u iški e 209 la iški sudu iniai ege ali genčių a di. Li uani Te minologija | 2010 | 17 5 5 e minologo Kazimie as Gai enis nell'a icolo Li uani plan ų genčių i ūšių pa adinimai y a išnag inėjęs isus augalų pa adus, a p jų i i sudu inius, pa eik us Lie u os TS lo oje (19591980). Juno è i e i o e in ques o a icolo. A icipsnyje o nendo esempi, p ima da o la ino, dopo di che li e iškas e la iškas gen ies di pian o. Romėniškai nume i indica o Flo os omas, a abiškai pagina, da cui p eso il e mine. In quei casi in cui il nome Li u iškas o la iškas del pian o non co isponda all'a gomen o in ques ione, iene o ni a indicazione plg. TRuMPA LIETuVIų IR LATVIų BOTANIKOS RAIDOS APŽVALGA XVIII a. ine XIX a. inizio in Li uania e uo i delle sue on i appa se i p imi la o i bo anici, sc i e e la ynų e lenkų kalba, nei quali iene desc i a e Li uania ege ija. In ques o pe iodo menziona o ancūzì medico e bo anico Jean Emanuelis Žilibe as (Jean Emanuel Gilibe ) (il suo la o o Flo a Li anica inchoa a, G odnae, 1781; Vilnae, 1782), inzimus Li uano lo os ice ca o e, bo anikos nomenkla ū os lenkų kū ėjas S anislo as Boni acas Jundzilas (S anisław Boni acy Jundziłun), che desc isse la ege azione in 1811 nel lib o Opisanie oslin li ewskich (W, Wo), il suo sogno Uk ainas Jozapas Jundzė (Józe Jundziłusz), nonché il la o o Opisanie oslin Li huanian w, nawie, woolu i... (W, 1830). Al ì scienzia i okiečių gam ininko Johano Geo go Adomo Fo s e io (Johan Geo g Adam Fo s e ), polkų bo aniko e zoologo S anislo o Ba o Go skio (S anisław Ba ys Gó ski) i la o i hanno anche a u o g andi in luenze bo anica sis ema ika. Solo da XIX a. inizio inizia e li a ialmen e sc i e e la o i, nei quali desc i e la ege ia Li uana e iene p esen a o li e iškas plan ų a dynas (Ju gis Amb aziejus Pab ėža, Juozapas Fedo a ičius, Lau ynas Rokas I inskis). Minė inas 1938 m. appa so Liudo Vailionio guida a dalla Bo anikos zodyno komisijos cos i ui o bei bo aniko, isiologo delle pian e Jono Dagio edaguo as Lie u iškas bo anikos žodynas. Anco a in segui o le ice che della ege azione li uana sono s a e sommend in i sešių omų negozioale Lie u os TS lo a (19591980). M. 1998 Is i u o Bo anico esleu o un al o impo an e, Bo anikos zodyno komisijos app o a a, pubblicinio Bo anikos a dų žodynas, che cos i uì Ramunėlė Janke ičienė. Te minologia bo anica la ių o dinamen o inizio laiky ina XIX a. pabaiga. P ima menė ina la ians bo anikos e minijos ges i o e janis ils e is 5 S. Labanauskienė dedica a | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... (Jānis Ils e s), che nel 1883 cos i uì un manuėlį bo anikos au as la ių kalba Bo anika, pi mą au inėms mokykloms i sa a ankiškam mokisi (Bo ānika skolām un pašmācībai). Flo ai della Le onia sono anche impo an i due lib i sc i i in okiečių lingua: Johano Klingės (Johans Klinge) Flo a on es -, Li und Ku land (Re al, 1882) e Edua do Lėmanio (Edua ds Lēmanis) Flo a on Polnisch-Li land (Do pa , 1895). Po il P imo gue a mondiale nella a i i à e minologica coin olse Paulas Galeniekas (Pauls Galenieks) 1950 m. è usci o il suo compos o Bo anikos žodynas (Bo āniskā ā dnīca). 1953 1959 m. P. Galenieko guida o au o e di colle i o p epa ò e pubblicò qua o olumi La ijos TS lo ą (La ijas PS lo a). a. bo anikos y inėjimai sono s a i p ossiami 2003 m. appa e Inesės delmanės (Inese Ēdelmane) e A ijos uozuolos (Ā ija Ozola) lib o La ių kalbos augalų a dai (La iešu augu alodas nosaukumi) (plačiau. Pie e XXI: 2008 46-51). SuDuRTINIų LIETuVIŠKų IR LATVIŠKų AuGALų GENČIų VARDų BENDRyBS IR SKIRTyBS P odu i iissimo nella e minologia Li uania è il p eesaginis pa ole di da ybos būdas (ž . Keinys 2005: 21), e dū yba secondo il nume o di da inių a ojamų occupa il secondo pos o (ž . Keinys 2005: 129). In lingue Li uanee dū inie jungiami jungiamuoju balsiu oppu e senza lui. Rispe o a Flo oje accon a e sudu ine lie u ian plan s genčių a dų su jungiamuoju balsiu o a e 65, besolo 54 dū inie. Dū inių sandai jun abili balsiai -a, -ia, -ė, -o, -io, -i. La e minologia la is e dū yba è p eminen e modo di da ybos (ž . Skujiņa 2002: 88). Nel linguaggio la ians due pa ole possono esse e jun a i di due modi: sin aksiniu e sin aksiniu mo ologiniu modo. Sudu ando pa ole in modo sin assico, il p imo sandu può anda e aleg nis del a du o e oppu e u a uni àskai o o plu iskai o kilmininko o ma, del secondo sando galūnė imane impaga usi. P esso sin aksica mo ologica (o de i acinesa) sudu ini dei pa ole di a ibo modo a ibui i ali casi, quando il p imo sandu soli o a della pa ola kamienas1, e secondosi sands o iene nuo a da ybos galūnę o u a la pa ola pabaigą (p iesagą i galūnę) (ž . MLLVG 1959: 198-199; Skujiņa 2002: 9294). Nel linguaggio Li uanio è consue o basa si a due ondamen ali pa ole. Nel linguaggio le io dū inie appa e jungiendo due o più šaknų o kamienų (ku iuos 1 V. Skujiņa è isanalizza a la e minologia delle scienze ecniche e s abilì che più del 94% dū inių p imo sandą cos i uisce pa e della pa ola senza galūnės e solo ci ca 6% dū inių p imo sandas è išlaikęs galūnę (ž . Skujiņa 2002: 92). Te minologia | 2010 | 17 5 7 cos i uisce adice e a ixas) (MLLVG 1959: 84). Dū inie engono esamina e secondo ciò, da quale pa e della lingua sono il lo o p imo e secondo sandai. La Flo a con iene sudu ini lie u iški e la iški ege ali genčių a di sono sei ipi di (ž . len elę): 1) dū inie con daik a a dinijas sandais, 2) dū inie con būd a diniu e daik a a diniu sandais, 3) dū inie con daik a a diniu e būd a diniu sandais, 4) dū inie con sanda a diniu e daik a a diniu sandais, 5) dū inie con p ie eiksminiu e daik a a diniu sandais, 6) dū inie con daik a a diniu e eiksmažodiniu sandais. Len elė. Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų da ybos ipai Dū inių sandai Lie u iški augalų La iški augalų genčių a dai genčių a dai Daik a a dis + daik a a dis 83 149 Būd a dis + daik a a dis 15 52 Skai a dis + obik a a dis 25 P ie eiksmis + obik a a dis - 1 Daik a a dis + eiksmažodis 10 - Daik a a dis + būd a dis 1 - Fabb iche non chia e 7 2 Tu i Flo aje o a e lie u iški e la iški pian e di genčių nomda sono p ijung iniai dū inie. Così chiama i du ianni, quando un dėmeno de iniezza al o, susiau endone il signi ica o (ž . K ašy ė 2005: 31). Soli amen e uno di ali dū inių sandas è a aminis. Sujung inių dū inių, i cui en ambi sandai sono sa a ankiški, ne as a. Dū inie con daik a a dinie sandais Gausiausia sono daik a a dinių dū inių, i cui ondamen à cos i uiscono comunei daik a a džiai, g uppo. Flo oe o a e 83 lie u iški e 149 la iški sudu inių augalų genčių a dai, le cui en ambe sandhi sono daik a a džiai, p z.: lo . Bolboschoenus lie . liūnmeldis (: liūnas, meldas) la . gumumeld s (: gums gumbas, šakniagumbis, meld s meldas) III 326, lo . Cicho ium lie . ūkažolė (: ūkis oks susi gimas, žolė), plg. la . cigo iņš III 42; 5 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... lo . Co ispe mum lie . d ugialaišis (: d ugys, laišis) la . kamieļzāle (: kamielis kup anuga is, zāle žolė) I 220; lo . eupho bia pio e. ka pažolė (: ka pa, žolė) la . die k ēsliņš (: Die s Die as, k ēsliņš kėdu ė) II 171; lo . Fuma ia pio e. ž i blia ū ė (: ž i blis, ū a) la . ma uzāle (: ma s laukas, zāle žolė) I 299; lo . Glaux pio e. pienažolė (: pienas, žolė) la . pienzāle (: piens pienas, zāle žolė) II 247; lo . Onopo dum lie . ka dažolė (: ka das, žolė), plg. la . bal dadzis (: bal s bal as, dadzis usnis) III 31; lo . Leymus lie . ugia eidė (: ugys, eidas pa idalas) la . kāpuk iesis (: kāpa kopa, k iesis k ie ys) III 257, lo . Leonu us lie . suka žolė (: suka os džio a, ube kuliozė, žolė), plg. la . mā e e II 295; lo . Salsola la . sālszāle (: sāls d uska, zāle žolė), plg. lie . d uskė I 225; lo . Sambucus lie . šei amedis (: šei a, medis) la . plūškoks (: plušķis2 d iskius, koks medis) II 350; lo . Sci pus lie . iks ameldis (: iks a, meldas), plg. la . meld s III 325; lo . Solanum lie . ka kla ijas3 (: ka klas, ija), plg. la . nak ene II 311; lo . Taxus lie . kukmedis (: kukas, medis), plg. la . ī e I 156; lo . T iglochin lie . na y žolė (: na yčia am ik a ešmenų liga, žolė), plg. la . āžloks (: āzis ožys, loks lankas) III 196; lo . Zos e a la . jū aszāle (: jū a jū a, zāle žolė), plg. lie . and as III 209. A enzione s ia a a si al a o che pa e delle sudu ine Li u iche e la iche pian e di genzioni ca a e is iche comune secondo sandas žolė (la . zāle): con lui Li u iškų a dų è 24 (ci ca 30%), la iškų 14 (ci ca 10%). Non in un caso dai due daik a a džių o ma e nomi di gene di pian e sono non o iginalūs, e e iniai da classici dei lingu (ž . Gai enis 1985: 169), ecc.: lo . Cynoglossum (g . kyon, kynos šuo, glossa liežu is) lie . šunlielė (: šuo, lielis liežu is) la . suņmēle (: suns šuo, mēle liežu is) II 283; lo . Ophioglossum (g . ophis, ophios žal ys, glossa liežu is) lie . d iežlielė (: d iežas, lielis liežu is) la . čūskmēlī e (: čūska gy a ė, mēlī e liežu ėlis) I 138. Flo oe o a o alcuni nomi di pian e genziali, il cui p imo sandą cos i uisce e i ica eis daik a a dis. 2 lie u iški augalų genčių a dai o ma e con Jonas, 7 la iškų dū inių pi muoju sandu a ik inis a das Jānis a ba mi ologinis la ių a das mā a: 2 Sie ina su ide. *pleus- (iš)keden i; iskeden a ilna, especia e plunksnos, capelli s uoga (Ka ulis 2001: 705). 3 Kazimie as Būga, a a dando d ikamienius compos a a džius con unaaskai os a dininko galūnėmis -as e -a, indica il nome della pian a ka kla ijos: ka klas + * ija s ipes sk . ayā Zweig ( ok. šakelė) (ž . Būga 1958: 212). Te minologia | 2010 | 17 5 9 jas, zāle žolė) II 187; lo . ma euccia pio e. jonpapa is (: lo . Hype icum – lie . jonažolė (: Jonas,žolė), plg. la . asinszāle (: asins„k au- Jonas, papa is), plg. la . s auspapa de (: s auss s u is, papa de papa is) I 145; lo . ibes la . jāņoga (: Jānis Jonas, oga uoga), plg. pio e. se ben as II 32; lo . Pedicula is la . jāņeglī e (: Jānis Jonas, eglī e eglu ė), plg. pio e. glindė II 335; lo . a mo acia la . mā u ks (: mā a, u ks idikas), plg. pio e. k ienas I 310; lo . Thymus la . mā sils (: mā a, sils šilas), plg. pio e. ciob elis II 303; lo . Bellis la . mā puķī e (: mā a, puķī e gėlelė), plg. pio e. saulu ė III 157; lo . Silybum la . mā dadzis (: mā a, dadzis usnis), plg. pio e. ma ginis III 32; lo . Hie ochloe la . mā smilga (: mā a, smilga smilga), plg. pio e. s umb ažolė (: s umb as, žolė) III 273. Visų minė ų sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų an asis sandas žymį kokį no s augalą (papa is, usnis, smilga e k .). spesso Ghana daik a a dinių la iškų dū inių an ąjį sandą cos i uisce mino ybinę p iesagą u in is daik a a dis (plačiau ž . Ēdelmane 1978: 101), di ali dū inių sono 44 essi cos i uiscono ci ca 30% di u i daik a a dinių sudu inių la iškų augalų genčių a dų, p z.: lo . echinocys is la . dzeloņgu ķī is (: dzelonis gylys, geluonis, gu ķis agu kas+ -ī is), plg. lie . i kš enis II 199; lo . Kochia la . asa eglī e (: asa a asa a, egle eglė + -ī e), plg. lie . kochija I 219; lo . Spa ganium la . ežgal ī e (: ezis ežys, es a gal a + -ī e), plg. lie . šiu pis III 320; lo . Gnaphalium la . zaķpēdiņa (: zaķis kiškis, pēda pėda + -iņa), plg. pio e. pūkelis III 153; lo . moneses la . sūnac iņa (: sūnas samanos, aca akis + -iņa), plg. pio e. zemoklė II 236, lo . Ly h um la . ējmie iņš (: ējš ėjas, mie s kuolas + -iņš), plg. pio e. audoklė II 200; lo . Tanace um la . bišk ēsliņš (: bi e bi ė, k ēsls kėdė + -iņš), plg. lie . bi k ėslė (: bi ė, k ėslas), skais enis III 163; lo . Thalic um la . saulk ēsliņš (: saule saulė, k ēsls kėdė + -iņš), plg. lie . ingi is I 290. Lie u iškų dū inių, il cui secondo sandas a ebbe mažybinę p iesagą, Flo oje non u o a o no malmen e nei pa liamo Li uani emiamasi nep iesaginiais pama iniais žodžiais. Se dalla s essa pa ola base iene nuo amen e a e nuo e pa ole, eme ge la cosidde a delle pa ole da ybos ėduoklės (Gai enis 2002: 48; anche c . K ašy ė 2005: 23). Te minologia le onese non ha ques o e mine co isponden e, pe ò 6 0 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... okią da ybos ypa ybę is iškėlęs la ių kalbininkas Oja as Bušas (Ojā s Bušs) (ž . Bušs 2008: 255). Da due daik a a dzii cos i ui i pa ole da ybos ėduoklių sono abbie le lingue, u a ia la ians bo anikos nomenkla ū oje as as gausesnis lo o bū ys, p z.: lo . ae husa lie . šunpe ė (: šuo, Pe as) la . suņpē e sīlis (: suns šuo, pē e sīlis pe ažolė) II 222; lo . Dac ylis lie . šunažolė (: šuo, žolė), plg. la . kamolzāle (: kamols kamuolys, zāle žolė) III 314; lo . hamnus lie . šunobelė (: šuo, obelis), plg. la . pabē zs II 179; lo . T ipleu ospe mum lie . šun amunis (: šuo, amunė) la . suņkumelī e (: suns šuo, kumelī e amunėlė) III 174; lo . Conium la . suņs ob s (: suns šuo, s ob s amzdis), plg. lie . mauda II; lo . an enna ia lie . ka pėdė (: ka ė, pėda) la . kaķpēdiņa (: kaķis ka ė, pēdiņa pėdu ė) III 152; lo . Nepe a lie . ka žolė (: ka ė, žolė) la . kaķumē a (: kaķis, ka ė, mē a mie a; uogienojai) II 299; lo . ama an hus la . kaķas e (: kaķis, ka ė, as e uodega), plg. lie . bu no is I 228; lo . La hy us lie . pelėži nis (: pelė, ži nis), plg. la . dedes iņa II 151; lo . Fallopia lie . pelė i kš is (: pelė, i kščia), plg. la . ējag iķi (: ējš ėjas, g iķis g ikis) I 204; lo . epilobium lie . ožka ožė (: ožka, ožė) la . kaz oze (: kaza ožka, oze ožė) II 205; lo . Pimpinella lie . ožiažolė (: ožys, žolė), plg. la . no aga II 218; lo . Libano is la . b iežsakne (: b iedis elnias, sakne šaknis), plg. lie . ska enis II 220; lo . Hi sch eldia lie . nepa eik a la . b iežz ē e (: b iedis elnias, z ē e laukinė ga s yčia) I 327; lo . Thesium lie . linlapis (: linai, lapas) la . linlape (: lins linas, lapa lapas) I 187; lo . Lina ia lie . linažolė (: linai, žolė), plg. la . ī cele II 318; lo . ammophila lie . smil lend ė (: smil is, lend ė pap as oji nend ė) la . kāpunied e (: kāpa kopa, nied e nend ė) III 281; lo . ammocalamag os is lie . smil lend ūnė (: smil is, lend ūnas a pinių šeimos augalas) la . kāpuciesa (: kāpa kopa, ciesa lend ūnas) III 281; lo . Pulsa illa lie . šilagėlė (: šilas, gėlė) la . silpu ene (: sils šilas, pu ene pu iena) I 273; lo . Vaccinium lie . šilauogė (: šilas, uoga), plg. la . b ūklene II 241; pas enis I 243; lo . Nymphaea la . ūdens oze (: ūdens anduo, oze ožė), plg. lie . Te minologia | 2010 | 17 6 1 lo . Co onopus la . ā naspēda (: ā na a na, pēda pėda) pio e. a nakolo . Coma um la . ā nkāja (: ā na a na, kāja koja), plg. pio e. jė (: a na,koja) I 335; sūd as II 67; lo . myoso on la . ūdens i za (: ūdens anduo, i za žliūgė), plg. pio e. acqua lelija I 264; lo . Lemna la . ūdenzieds (: ūdens anduo, zieds žiedas), plg. lie . plūdena III 318. Il p imo lie u iško e la iško dū inio sandą, che è comune pa ole di da ybos ėduoklei, spesso cos i uisce nome animale: lie . ka ė la . kaķis, pi. šuo la . suns, pio e. pelė la . pele, pio e. ožka la . kaza, pio e. a na la . ā na i k . Come is o da accon a i esempi, dodici pian e di genci nomi di coincide lie u iški e la iški p imi oppu e secondii, a sep ynių e en ambi sandai. Dū inie con būd a diniu e daik a a diniu sandais Flo oje o a o 15 Li u iškų e 52 la iškų augalų genčių a dai, dei quali pi mąjį sandą cos i uisce būd a dis, e an ąjį daik a a dis. Šių dū inių p imo sandad segna gli es e ni segni di adice, s elo, oglio o žiedo della pian a (spal ą, dydį, o mą e k .), ecc.: lo . Cenolophium lie . pūs ab iaunė (: pūs as, b iauna) la . dobspā ne (: dobs kiau a idu is, išdubas, e ė as, spā ns spa nas) II 225; lo . Consolida la . zilausis (: zils mėlynas, auss ausis), plg. lie . aguolis 270 I; lo . Gymnoca pium lie . ik apapa is (: ik as, papa is) la . kailpapa de (: kails nuogas, papa de papa is) I 150; lo . Hippophae lie . šal alankis (: šal as, lankas ka na), plg. la . smil sē kšķis (: smil s smėlis, ē kšķis dyglys) II 186; lo . asplenium la . sīkpapa de (: sīks smulkus, mažas, papa de papa is), plg. lie . kalna ū ė (: kalnas, ū a) I 143; lo . Leucan hemum lie . bal agal ė (: bal a, es a), plg. la . pīpene III 173; lo . Odon i es la . sā žibulī is (: sā s skaisčiai audonas, žibulī e akiš ei ė), plg. lie . skės ukas II 334; lo . O obanche la . b ūnkā e (: b ūns udas, kā s ko as), plg. lie . džio eklė II 341; lo . Polygona um lie . bal ašaknė (: bal a, šaknis), plg. la . mugu ene III 221; lo . Po e ium la . zaļ ālī e (: zaļš žalias, ālī e bu buolė), plg. pio e. gal ainis II 65; 6 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... lo . Sco zone a la . audupe (: auds audonas, upe upė), plg. lie . gel eklė III 147; lo . Schoenus la . melnce e (: melns juodas, ce s k ūmas, ke as), plg. pio e. ikš enis III 335. Minė o ipo lie u iški e la iški dū inie non hanno mol i bend ybių. Shių dū inių p imo sandas più spesso signi ica il colo e della pian a: lie u ių bal as, black, žilas, a la ių colo ų pale ė y a pla esnė bal s bal as, melns juodas, b ūns udas, auds audonas, sā s skaisčiai audonas, zaļš zalias, zils mėlynas. Si è e i ica a solo una dū inys, il cui p imo e secondo sandai in en ambe le lingue sono gli s essi: lo . C assula lie . s o lapis (: s o as, lapas) la . biezlapī e (: biezs s o as, lapa lapas + -ī e) II 26. Le pa ole di da ybos ėduoklės ca a e is iche e discussiamam ipo di da ybos, pa icola men e la iškiem nomi di pian e genčių, ecc.: lo . ac eae lie . juodžolė (: juoda, žolė), plg. la . k auklene I 268; lo . P unella lie . juodgal ė (: juoda, es a) la . b ūngal ī e (: b ūns udas, gal iņa gal elė) II 301; lo . Cynosu us lie . kie a a pė (: kie a, a pa), plg. la . seks aine III 315; lo . Li hospe mum lie . kie ag ūdis (: kie as, g ūdas) la . cie sēkle (: cie s kie as, sēkla sėkla) II 274; lo . C epis la . cie piene (: cie s kie as, piens pienas), plg. pio e. k eis ė III 43; lo . Lepidium la . cie ķē sa (: cie s kie as, ķē sa ka enė), plg. pio e. pipi nė I 332; lo . Polys ichum la . cie papa de (: cie s kie as, papa de papa is), plg. pio e. spyglainis I 146; lo . a abidopsis la . sīkpliks iņš (: sīks mažas, smulkus, pliks iņš ž aginė, ž angu is), plg. pio e. ai enis I 315; lo . Cen unculus la . sīkaudzī e (: sīks mažas, smulkus, audze gi ai ė, miškelis + -ī e), plg. pio e. šim ūnė II 248, lo . Conyza la . sīkjānī is (: sīks mažas, smulkus, Jānī is Jonelis), plg. pio e. konyza III 163; lo . ela ine la . sīkeglī e (: sīks mažas, smulkus, eglī e eglu ė), plg. pio e. andenė II 198; lo . Galinsoga la . sīkgal ī e (: sīks mažas, smulkus, es a gal a), plg. pio e. galinsoga III 183. No e abile che, di e samen e ni dū inių con abiem daik a a diniais sandais, da inių da būd a džio e daik a a džio da ybos ėduoklių lie u iški e la iški sandai di e isce. Ras a solo uno sudu ino nome del genso della pian a (lo . Li hospe mum), il cui p imo sandas in en ambe le lingue è lo s esso: lie . kie as la . cie s. Inol e, c'è da ichiama e l'a enzione che la s essa pian a (lo .