Sudurtinių lietuviškų ir latviškų augalų genčių vardų darybos ypatumai

5 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... Sudu inių lie u iškų i la iškų plan asų genčių a dų da ybos ypa umai SOl I a laBaNaUSkIENė Ins i u o da língua Lie u ių ĮVADINS PASTABOS T ijos omos da publicação lo a dos países bál icos (Flo a o he Bal ic Coun ies (19932003)) (h p: www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g La ynų língua são ap esen ados odos axsonai capí us, classė, eilė, šeima, gen is, espécie, po ūšis, e lie u ių, la ių, es ų e usų línguas só plan as genčių e espécies nomes. Po nomenkla ū inês pa e Flo oje a cada axson é dada umpa biologica e mo ologica ca ac e is ica (local de c escimen o do cul i o, dimensmenys, žydėjimo empo, paaiškinimai). Flo a pi mas al plan a dos nomes de plan a, no qual nomes de plan a são ap esen ados de Li uães, la ios e es ões línguas. Desde 1979 m. cole i os de au o es de Li uânia, Le ônia e Es ônia uni e sidades e academias cien í icas ‒ começa am a ealiza Flo ą. Li u iškus nomes de plan as Flo ai ap esen a am Ži ilė Lazdauskai ė (Vilniaus pedagoginis uni e si e as), Domas Smaliukas (Vilniaus pedagoginis uni e si e as), Algi das S anke ičius (Aplinkos apsaugos agen ū a), Ramunėlė Janke ičienė (Bo anikos ins i u as), Jū a ė Bale ičienė (Bo anikos ins i u as) e k . La iškus nomes de plan as p opos as bo anikai Edga as Vimba (Edga s Vimba) (Uni e sidade da Le ônia), Al edas Rasinis (Al ēds Rasiņš) (La ijos Augalų apsaugos y imų cen as), Laima Tabaka (Biologijos ins i u as), I ena Fa a ė (I ēna Fa a e) (Biologijos ins i u as) e Flo a (ž . k . 1993: 9). Flo oe o necida mais de 500 la inis icos nomes de plan as gen ies, po ém não a cada nome de plan a gen ies é lie u iškas ou la iškas co espondência. Do o al dada ce ca 430 Li u iškų e quase 460 la iškų plan as de nomes genciais. O obje i o do a igo é esnag ina sudu inos lie u iškus e la iškus plan as de genčių nomes de aco do da ybos ipus, compa a lie u iškus e la iškus dū inius e es abelece suas comun ybes e di e ências. In es iinamen o obje o a cons i ui 118 Li u iškų e 209 la iški sudu iniai plan as de genčių a das. Li uães Te minologija | 2010 | 17 5 5 e minologa Kazimie as Gai enis a igo Li uânia plan as de gências e nomes de espécies é isnag inėjęs odos os nomes de plan as, en e eles e sudu inos, ap esen ados Lie u os TS lo oje (19591980). Juno baseia-se e nes e a igo. S aipsnyje ap esen ando amos as, p imei o dá-se la yniškas, depois disso lie u iškas e la iškas gen ies de plan a. Romėniškais núme os ma cado Flo os omas, a abiškais páginais, de onde omado o e mo. Nesses casos, quando o nome Li u iškas ou la iškas do ege al não co esponda à alegação em ques ão, ap esen a-se e e ência plg. TRuMPA LIETuVIU IR LATVIU BOTANIKOS RAIDOS APŽVALGA XVIII a. inal XIX a. começo na Li uânia e o a dela on ei as apa ece am os p imei os abalhos bo ânicos, esc e e em la ynų e lenkų kalba, nos quais desc e e e Li uânia plan aija. Nes e pe íodo mencionado ancês médico e bo ânico Jean Emanuelis Žilibe as (Jean Emanuel Gilibe ) (seu abalho Flo a Li anica inchoa a, G odnae, 1781; Vilnae, 1782), àzimas Li huanian lo os pesquisado , bo anikos nomenkla ū os lenkų kū ėjas S anislo as Boni acas Jundzilas (S anisław Boni acy Jundziłun), que desc e eu o Li huanian ege a ianismo em 1811 no li o Opisanie oslin li ewskich (W, Wo), seu sionias Jundzilas (Józe Jundziłun), ambém o abalho de Opisane Roslin Li win, na Uk ainian, i... (W, 1830). Ou os cien is as okiečių gam ininko Johano Geo go Adomo Fo s e io (Johan Geo g Adam Fo s e ), polkų bo aniko e zoólogo S anislo o Ba o Go skio (S anisław Ba ys Gó ski) abalhos ambém i e am in luência didelės bo anikos sis ema ikai. Só a pa i do XIX a. começo começa lie u iškai esc e e abalhos, nos quais desc e e Li uânia ege ação e ap esen a-se lie u iškas plan as nomynas (Ju gis Amb aziejus Pab ėža, Juozapas Fedo a ičius, Lau ynas Rokas I inskis). Minė inas 1938 m. apa ecido Liudo Vailionio p esidida pela Bo anikos zodyno komisijos cons i uído bei bo aniko, plan as isiologo Jono Dagio edaguo as Lie u iškas bo anikos žodynas. Ainda mais a de, as pesquisas da plan ação li uana o am esumidas seis omos em loja Lie u os TS lo a (19591980). 1998 m. Ins i u o de Bo ânica lançou mais um impo an e, Bo anikos o dinyno komisijos ap o in ą, publínio Bo anikos a dų žodynas, que o mou Ramunėlė Janke ičienė. Te mino da bo ânica la ias começo do manejo laiky ina XIX a. pabaiga. P imei amen e menė ino la ians bo anikos e minijos manejado Janis Ils e is 5 S. Labanauskienė dedicada | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... (Jānis Ils e s), que em 1883 c iou o guia de bo ânica das nações la ias Bo anika, p imei a nas escolas nacionais e sa a ankiškam mokisi (Bo ānika skolām un pašmācībai). Flo as da Le ônia ambém são impo an es dois li os esc i os em okiečių língua: Johano Klingės (Johans Klinge) Flo a on es -, Li und Ku land (Re al, 1882) e Edua do Lėmanio (Edua ds Lēmanis) Flo a on Polnisch-Li land (Do pa , 1895). Po I da gue a mundial nas ac i idades e minologías en ol eu Paulas Galeniekas (Pauls Galenieks) 1950 m. expulso compos o po ele Bo anikos žodynas (Bo āniskā ā dnīca). 1953 em 1959, um cole i o de au o es lide ado po P. Galenieko p epa ou e publicou qua o omos La ijos TS lo ą (La ijas PS lo a). a. es udos bo ânicos o am con inuados em 2003 apa eceu Inesės delmanės (Inese Ēdelmane) e A ijos uozuolos (Ā ija Ozola) li o La ians language plan s' names (La iešu alodas nosaukumi) (plačiau augu. Pie e XXI: 2008 46-51). SuDuRTINIų LIETuVIŠKų IR LATVIŠKų AuGALų GENČIų VARDų BENDRyBS IR SKIRTyBS P oduk y iausias e minijoje Li uânia é p essaaginis pala as de da ybos būdas (ž . Keinys 2005: 21), e dū yba segundo segundo o núme o de da iniai consumidos ocupa o segundo luga (ž . Keinys 2005: 129). Falboje Li u ias dū inas jungiam jungiamuoju balsiu ou sem ele. Iš Flo oje pa eik ų sudu inių lie u ių augalų genčių a dų su jungiamuoju balsiu as i 65, sem ele 54 dū iniai. Dū inių sandai jun a-se balsias -a, -ia, -ė, -o, -io, -i. Na e minologia la ių dū yba é p e aindo modo de da ybos (ž . Skujiņa 2002: 88). Na ala la ias dois pala as podem se jun aídos de dois modos: sin aksiniu e sin aksiniu mo ologiniu modo. Sudo ando pala as de manei a sin aksís ica, o p imei o sandujo pode i aleg nis do a dinho ou oda singula iscai os ou plu iskai os kilmininko o ma, do segundo sando galūnė pe manece inal e usa. Ao sin aksís ica mo ologicas (ou de i acinês) sudu ines pala as de da ibo modo a ibuem-se ais casos, quando o p imei o sanduio ge almen e ai da pala a kamienas1, e segundoas sandas ecebe no o da ybos galūnę ou oda a pala a pabaigą (p iesagą e galūnę) (ž . MLLVG 1959: 198-199; Skujiņa 2002: 9294). Na ala das Li uanias é habi ual basea -se de dois undamen os pala as. na língua la ias dū inia oco e jungiendo duas ou mais šaknų ou kamienų (ku iuos 1 V. Skujiņa é isanaliza usi écnica cien í ica e miniją e de e minou que mais de 94% dū inių pi mąjį sandą o ma pa e da pala a sem galūnės e só sob e 6% dū inių pi masis sandas é išlaikęs galūnę (ž . Skujiņa 2002: 92). Te minologia | 2010 | 17 5 7 cons i ui aiz e a ixas) (MLLVG 1959: 84). Dū inos são analisados segundo isso, de qual pa e da linguagem é seu p imei o e segundo sandai. Flo oje lis ados sudu iniai lie u iški e la iški augalų genčių a dai são seis ipos de (ž . len elę): 1) dū inhos com daik a a diniais sandais, 2) dū inhos com būd a diniu e daik a a diniu sandais, 3) dū inhos com daik a a diniu e būd a diniu sandais, 4) dū inhos com sandai a diniu e daik a a diniu sandais, 5) dū inhos com p ie eiksminiu e daik a a diniu sandais, 6) dū inhos com daik a a diniu e eiksmažodiniu sandais. Len elė. Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų da ybos ipai Dū inių sandai Lie u iški augalų La iški augalų genčių a dai genčių a dai Daik a a dis + daik a a dis 83 149 Būd a dis + daik a a dis 15 52 Skai a dis + i ik a a dis 25 P ie eiksmis + i ik a a dis - 1 Daik a a dis + eiksmažodis 10 - Daik a a dis + būd a dis 1 - Obscu ias daybos 7 2 Todos Flo je encon a lie u iški e la iški plan as de genčių nomes são p ijung iniai dū inie. Assim chamam-se dū inos, quando um dėmen o de ineja ou o, susiau indo seu signi icado (ž . K ašy ė 2005: 31). No malmen e um desses dú inių sandas é a aminis. Sujung inių dū inių, cujos ambos sandai são sa a ankiški, ne as a. Dū inhos com daik a a diniais sandais Gausiausia são daik a a dinių dū inių, cujos base a cons i uem gene inhos daik a a džiai, g upo. Flo oje encon a 83 lie u iški e 149 la iški sudu inių augalų genčių a dai, cujos ambos sandas são daik a a džiai, p z.: lo . Bolboschoenus lie . liūnmeldis (: liūnas, meldas) la . gumumeld s (: gums gumbas, šakniagumbis, meld s meldas) III 326; lo . Cicho ium lie . ūkažolė (: ūkis oks susi gimas, žolė), plg. la . cigo iņš III 42; 5 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... lo . Co ispe mum lie . d ugialaišis (: d ugys, laišis) la . kamieļzāle (: kamielis kup anuga is, zāle žolė) I 220; lo . eupho bia deixa. ka pažolė (: ka pa, žolė) la . die k ēsliņš (: Die s Die as, k ēsliņš kėdu ė) II 171; lo . Fuma ia cho e. ž i blia ū ė (: ž i blis, ū a) la . ma uzāle (: ma s laukas, zāle žolė) I 299; lo . Glaux cho e. pienažolė (: pienas, žolė) la . pienzāle (: piens pienas, zāle žolė) II 247; lo . Onopo dum lie . ka dažolė (: ka das, žolė), plg. la . bal dadzis (: bal s bal as, dadzis usnis) III 31; lo . Leymus lie . ugia eidė (: ugys, eidas pa idalas) la . kāpuk iesis (: kāpa kopa, k iesis k ie ys) III 257; lo . Leonu us lie . suka žolė (: suka os džio a, ube kuliozė, žolė), plg. la . mā e e II 295; lo . Salsola la . sālszāle (: sāls d uska, zāle žolė), plg. lie . d uskė I 225; lo . Sambucus lie . šei amedis (: šei a, medis) la . plūškoks (: plušķis2 d iskius, koks medis) II 350; lo . Sci pus lie . iks ameldis (: iks a, meldas), plg. la . meld s III 325; lo . Solanum lie . ka kla ijas3 (: ka klas, ija), plg. la . nak ene II 311; lo . Taxus lie . kukmedis (: kukas, medis), plg. la . ī e I 156; lo . T iglochin lie . na y žolė (: na yčia am ik a ešmenų liga, žolė), plg. la . āžloks (: āzis ožys, loks lankas) III 196; lo . Zos e a la . jū aszāle (: jū a jū a, zāle žolė), plg. lie . and as III 209. A i a-se a a enção ao a o de que po pa e de sudu ines li auíchas e la ichas plan as de gências nomes ca ac e ís ico comum segundo sandas žolė (la . zāle): com ele lie u iškų a dų é 24 (ce ca 30%), la iškų 14 (ce ca 10%). Não num caso dos dois daik a a dzes o ma nomes genciais de plan as são não o iginalūs, e e iniai de clássicos idiomas (ž . Gai enis 1985: 169), p z.: lo . Cynoglossum (g . kyon, kynos šuo, glossa liežu is) lie . šunlielė (: šuo, lielis liežu is) la . suņmēle (: suns šuo, mēle liežu is) II 283; lo . Ophioglossum (g . ophis, ophios žal ys, glossa liežu is) lie . d iežlielė (: d iežas, lielis liežu is) la . čūskmēlī e (: čūska gy a ė, mēlī e liežu ėlis) I 138. Flo oe encon ado alguns nomes de plan as genciais, cujos p imei o sandão cons i ui e i ica is daik a a dis. 2 lie u iški augalų genčių a dai compos os com Jonas, 7 la iškų dū inių pi muoju sandu ai ik inis a das Jānis ou mi ologinis la ių a das mā a: 2 Sie ina com ide. *pleus- (iš)keden i; iskeden a ilna, espešio as plunksnos, cabukų s uoga (Ka ulis 2001: 705). 3 Kazimie as Būga, discu indo d ikamienius compos os daik a a džius com singula askai os a dininko galūnėmis -as e -a, indica nome da plan a ka kla ijos: ka klas + * ija s ipes sk . ayā Zweig ( ok. šakelė) (ž . Būga 1958: 212). Te minologia | 2010 | 17 5 9 jas, zāle žolė) II 187; lo . ma euccia deixa. jonpapa is (: lo . Hype icum – lie . jonažolė (: Jonas,žolė), plg. la . asinszāle (: asins„k au- Jonas, papa is), plg. la . s auspapa de (: s auss s u is, papa de papa is) I 145; lo . ibes la . jāņoga (: Jānis Jonas, oga uoga), plg. cho e. se ben as II 32; lo . Pedicula is la . jāņeglī e (: Jānis Jonas, eglī e eglu ė), plg. cho e. glindė II 335; lo . a mo acia la . mā u ks (: mā a, u ks idikas), plg. cho e. k ienas I 310; lo . Thymus la . mā sils (: mā a, sils šilas), plg. cho e. ciob elis II 303; lo . Bellis la . mā puķī e (: mā a, puķī e gėlelė), plg. cho e. saulu ė III 157; lo . Silybum la . mā dadzis (: mā a, dadzis usnis), plg. cho e. ma ginis III 32; lo . Hie ochloe la . mā smilga (: mā a, smilga smilga), plg. cho e. s umb ažolė (: s umb as, žolė) III 273. Visas men idas sudu ines Li u ichas e la ichas plan as de nomes genciais segunda sandas ma cį kokį no s plan a (papa is, usnis, smilga e k .). mui as ezes gana daik a a dinių la iškų dū inių an ąjį sandą o ma mino i ybinę p iesagą u in is daik a a dis (plačiau ž . Ēdelmane 1978: 101), desses dū inių são 44 eles cons i uem ce ca de 30% de odos daik a a dinių sudu inių la iškų plan as de genčių a dų, p z.: lo . echinocys is la . dzeloņgu ķī is (: dzelonis gylys, geluonis, gu ķis agu kas+ -ī is), plg. lie . i kš enis II 199; lo . Kochia la . asa eglī e (: asa a asa a, egle eglė + -ī e), plg. lie . kochija I 219; lo . Spa ganium la . ežgal ī e (: ezis ežys, gal a gal a + -ī e), plg. lie . šiu pis III 320; lo . Gnaphalium la . zaķpēdiņa (: zaķis kiškis, pēda pėda + -iņa), plg. cho e. pūkelis III 153; lo . moneses la . sūnac iņa (: sūnas samanos, aca akis + -iņa), plg. cho e. zemoklė II 236; lo . Ly h um la . ējmie iņš (: ējš ėjas, mie s kuolas + -iņš), plg. cho e. audoklė II 200; lo . Tanace um la . bišk ēsliņš (: bi e bi ė, k ēsls kėdė + -iņš), plg. lie . bi k ėslė (: bi ė, k ėslas), skais enis III 163; lo . Thalic um la . saulk ēsliņš (: saule saulė, k ēsls kėdė + -iņš), plg. lie . ingi is I 290. Lie u iškų dū inių, cujo segundo sandas e ia mažybinę p iesagą, Flo oje não oi encon ado ge almen e li a ians kalboje emiamasi nep iesaginiais pama iniais pala as. Se da mesma pala a básica no amen e se azem no as pala as, su ge a chamada das pala as da da ybos ėduoklės (Gai enis 2002: 48; ambém e K ašy ė 2005: 23). Te minologia Le ônica des e e mo não em co espondência, po ém 6 0 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... okią da ybos ypa ybę is iškėlęs la ių kalbininkas Oja as Bušas (Ojā s Bušs) (ž . Bušs 2008: 255). De dois daik a a dhões cons i uídos pala as da ybos ėduoklių es ão abiejos idiomas, po ém la ių bo anikos nomenkla ū oje encon adoas gausesnis seus bū ys, p z.: lo . ae husa lie . šunpe ė (: šuo, Pe as) la . suņpē e sīlis (: suns šuo, pē e sīlis pe ažolė) II 222; lo . Dac ylis lie . šunažolė (: šuo, žolė), plg. la . kamolzāle (: kamols kamuolys, zāle žolė) III 314; lo . hamnus lie . šunobelė (: šuo, obelis), plg. la . pabē zs II 179; lo . T ipleu ospe mum lie . šun amunis (: šuo, amunė) la . suņkumelī e (: suns šuo, kumelī e amunėlė) III 174; lo . Conium la . suņs ob s (: suns šuo, s ob s amzdis), plg. lie . mauda II; lo . an enna ia lie . ka pėdė (: ka ė, pėda) la . kaķpēdiņa (: kaķis ka ė, pēdiņa pėdu ė) III 152; lo . Nepe a lie . ka žolė (: ka ė, žolė) la . kaķumē a (: kaķis, ka ė, mē a mei a; uogienojai) II 299; lo . ama an hus la . kaķas e (: kaķis, ka ė, as e uodega), plg. lie . bu no is I 228; lo . La hy us lie . pelėži nis (: pelė, ži nis), plg. la . dedes iņa II 151; lo . Fallopia lie . pelė i kš is (: pelė, i kščia), plg. la . ējag iķi (: ējš ėjas, g iķis g ikis) I 204; lo . epilobium lie . ožka ožė (: ožka, ožė) la . kaz oze (: kaza ožka, oze ožė) II 205; lo . Pimpinella lie . ožiažolė (: ožys, žolė), plg. la . no aga II 218; lo . Libano is la . b iežsakne (: b iedis elnias, sakne šaknis), plg. lie . ska enis II 220; lo . Hi sch eldia lie . nepa eik a la . b iežz ē e (: b iedis elnias, z ē e laukinė ga s yčia) I 327; lo . Thesium lie . linlapis (: linai, lapas) la . linlape (: lins linas, lapa lapas) I 187; lo . Lina ia lie . linažolė (: linai, žolė), plg. la . ī cele II 318; lo . ammophila lie . smil lend ė (: smil is, lend ė pap as oji nend ė) la . kāpunied e (: kāpa kopa, nied e nend ė) III 281; lo . ammocalamag os is lie . smil lend ūnė (: smil is, lend ūnas a pinių šeimos augalas) la . kāpuciesa (: kāpa kopa, ciesa lend ūnas) III 281; lo . Pulsa illa lie . šilagėlė (: šilas, gėlė) la . silpu ene (: sils šilas, pu ene pu iena) I 273; lo . Vaccinium lie . šilauogė (: šilas, uoga), plg. la . b ūklene II 241; pas enis I 243; lo . Nymphaea la . ūdens oze (: ūdens anduo, oze ožė), plg. lie . Te minologia | 2010 | 17 6 1 lo . Co onopus la . ā naspēda (: ā na a na, pēda pėda) chega. a nakolo . Coma um la . ā nkāja (: ā na a na, kāja koja), plg. cho e. jė (: a na,koja) I 335; sūd as II 67; lo . myoso on la . ūdens i za (: ūdens anduo, i za žliūgė), plg. cho e. água lelija I 264; lo . Lemna la . ūdenzieds (: ūdens anduo, zieds žiedas), plg. lie . plūdena III 318. O p imei o lie u iško e la iško dū inio sandą, que é comum pala as de da ybos ėduoklei, ge almen e o ma nomeamen o animal: lie . ka ė la . kaķis, cho e. šuo la . suns, chega. pelė la . pele, cho e. ožka la . kaza, ai. a na la . ā na e k . Como is o a pa i desc i os exemplos, dozenas plan as de nomes gencios coincide lie u iški e la iški p imei os ou segundos, e se ynių e ambos sandai. Dū inhas com būd a diniu e daik a a diniu sandais Flo oje encon ado 15 Li u iškų e 52 la iški plan as de genčių a das, cujo p imei o Sandą cons i ui būd a dis, e segundoąjį daik a a dis. Šių dū inių p imei o sandad ma ca os ex e nos aços de aiz, s iebo, olha ou žiedo da plan a (spal ą, dydį, o mą e k .), po exemplo: lo . Cenolophium lie . pūs ab iaunė (: pūs as, b iauna) la . dobspā ne (: dobs kiau a idu is, išdubas, e ė as, spā ns spa nas) II 225; lo . Consolida la . zilausis (: zils mėlynas, auss ausis), plg. lie . aguolis 270 I; lo . Gymnoca pium lie . ik apapa is (: ik as, papa is) la . kailpapa de (: kails nuogas, papa de papa is) I 150; lo . Hippophae lie . šal alankis (: šal as, lankas ka na), plg. la . smil sē kšķis (: smil s smėlis, ē kšķis dyglys) II 186; lo . asplenium la . sīkpapa de (: sīks smulkus, mažas, papa de papa is), plg. lie . kalna ū ė (: kalnas, ū a) I 143; lo . Leucan hemum lie . bal agal ė (: bal a, cabeça), plg. la . pīpene III 173; lo . Odon i es la . sā žibulī is (: sā s skaisčiai audonas, žibulī e akiš ei ė), plg. lie . skės ukas II 334; lo . O obanche la . b ūnkā e (: b ūns udas, kā s ko as), plg. lie . džio eklė II 341; lo . Polygona um deixa. bal ašaknė (: bal a, šaknis), plg. la . mugu ene III 221; lo . Po e ium la . zaļ ālī e (: zaļš žalias, ālī e bu buolė), plg. cho e. gal ainis II 65; 6 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... lo . Sco zone a la . audupe (: auds audonas, upe upė), plg. lie . gel eklė III 147; lo . Schoenus la . melnce e (: melns juodas, ce s k ūmas, ke as), plg. cho e. ikš enis III 335. Minė o ipo lie u iški e la iški dū inias não êm mui os compan ybių. Šių dū inių p imei o sandas ge almen e signi ica co da plan a: lie u ių bal as, p e odos, zilas, a la ių co os pale ė y a pla esnė bal s bal as, melns juodas, b ūns udas, auds audonas, sā s skaisčiai audonas, zaļš zalias, zils mėlynas. Apa eceu só um dū inho, cujo p imei o e segundo sandai em ambas as línguas são os mesmos: lo . C assula lie . s o lapis (: o as, lapas) la . biezlapī e (: biezs s o as, lapa lapas + -ī e) II 26. Pala as de da ybos ėduoklės ca ac e ís icas e discu idos ipo de da ybos, especialmen e la iškiem plan as genčių nomes, p z.: lo . ac eae lie . juodžolė (: juoda, žolė), plg. la . k auklene I 268; lo . P unella lie . juodgal ė (: juoda, cabeça) la . b ūngal ī e (: b ūns udas, gal iņa gal elė) II 301; lo . Cynosu us lie . kie a a pė (: kie a, a pa), plg. la . seks aine III 315; lo . Li hospe mum lie . kie ag ūdis (: kie as, g ūdas) la . cie sēkle (: cie s kie as, sēkla sėkla) II 274; lo . C epis la . cie piene (: cie s kie as, piens pienas), plg. cho e. k eis ė III 43; lo . Lepidium la . cie ķē sa (: cie s kie as, ķē sa ka enė), plg. cho e. pipi nė I 332; lo . Polys ichum la . cie papa de (: cie s kie as, papa de papa is), plg. cho e. spyglainis I 146; lo . a abidopsis la . sīkpliks iņš (: sīks mažas, smulkus, pliks iņš ž aginė, ž angu is), plg. cho e. ai enis I 315; lo . Cen unculus la . sīkaudzī e (: sīks mažas, smulkus, audze gi ai ė, miškelis + -ī e), plg. cho e. šim ūnė II 248; lo . Conyza la . sīkjānī is (: sīks mažas, smulkus, Jānī is Jonelis), plg. cho e. konyza III 163; lo . ela ine la . sīkeglī e (: sīks mažas, smulkus, eglī e eglu ė), plg. cho e. andenė II 198; lo . Galinsoga la . sīkgal ī e (: sīks mažas, smulkus, cabeça gal a), plg. cho e. galinsoga III 183. Pon o a no a que, di e en emen e do dū inių com abiem daik a a diniais sandais, da inių de būd a džio e daik a a džio da ybos ėduoklių lie u iški e la iški sandai di e encia. Ras a só um sudu ino nome de gênio da plan a (lo . Li hospe mum), cujo p imei o sandas em ambas as línguas é o mesmo: lie . kie as la . cie s. Além disso, chama-se a a enção que a mesma plan a (lo .