scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Rankraštinis Lauryno Ivinskio nomenklatūrinių pavadinimų sąrašėlis

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Rankraštinis Lauryno Ivinskio nomenklatūrinių pavadinimų sąrašėlis

Author: Albina Auksoriūtė
Year: 2013
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/478/567
161Te minología | 2013 | 20
Rank aš inis Lau yno I inskio
lis a de denominaciones nomenkla ú icasélis
ALBINA AUCSORIŪT
Ins i u o de lenguas Lie u ių
ESMINIAI WODŽIAI: Lau yno I inskio manusc i o, nomb e nomenkla ū inis, Juze as Ignacas
K aše ski
del XIX. medio c ie ėjo y pedagogo Lau yno I inskio (18101881) c ea i a
he encia di e sai iapusis y gausus, pe o mayo ía de su así y quedó
neišspausdin a. La mayo pa e de L. I inskio man aščių gua dado en
biblio ecas de Li uania, algunos de sus abajos es án y en el ex anje o
K oku oje y Sank Pe e bu ge (plačiau ž . Aukso iū ė 1998: 102110). La mayo
pa e de L. I inskios manusc i os conse ados Li uanos li e a u a y
au osaca ins i u o biblio eca Rank aš yne (LLTI BR), sob e algunos de los
allí conse ados manusc i os ya esc i a en 2012 m. en la ecopilación de
a ículos An esauš io ciencia, cul u a y educación: Lau yno I inskios 200o
ani e sa ios de nacimien o (ž . Aukso iū ė 2012: 217243; Kažukauskai ė 2012:
16117 A las), o L. g ybaus publica ions collec ion I o as a plokš el adjun o al
mencionado manusc i o.
LL BRTI en e o os L. I inskio man aščių es olca, en el ca álogo nomb ado Filologinė medžiaga iš
bo anikos s i ies, ondo numbe is FI645. En es e aplanque sudė i 48 a iado o ma o nesunume o i
hojas, en los que se puede encon a lis as de palab as Li u ichas, p incipalmen e nomb es de plan as,
con polkų kalbos y cale u la ynų y g eikų kalbų a i ikmenimis. Minė o aplanko en dos d ilapios insc i a
lie u iškų palab as con lenkiškais a i ikmenimis, a algunas de las palab as dada y algo de explicaciones
lenkų kalba. P ime mo d ilapio p ime o lepo en abiejos lados p esen ado a ias lis as de palab as
lie u ichas, en él hay es ellas de nomb inamien os, keli plan as nomb es y ki okie palab as. Segundo
des e d ilapio hojo en abiejos lados es á Li u iškų bo anikos y zoologijos nomenkla ū inių pa adinimų
su lenkų kalbos a i ikmenimis así uno o o la ynišku a i ikmeniu są ašėlis, que ęsiasi y segundo d ilapio
p ime ame página. En segunda y e ce a d ilapio segundas páginas p esen adas Li u iškų ie o a džių
con lenkiškais comen a ais lis aėlis, y cua a página en a ios ins umen os muzikos nomb inimai y
ki okie lie u iški palab as con lenkiškais a i ikmenimis. Dicho manusc i o es páginas de la pa e
supe io insc i o ab e iamien o K asz, es L. I inskio u ilizado su amžininko Polonia de la cul u a ac o y
162 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio
| nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis
his o iiko Juze o Ignaco K aše skio (18121887) po meno ización. Como hacha Ona Kažukauskai ė (2012:
169), ...uoliai L. I inskis es udió imaous Polonia de la cul u a ac o J. K aše skio muy au o i e ingą
kupiną ling is inė medžiagos eikalą Li wa. S a oży ne dzieje, us awy, język, wia a, obyczaje, pieśni,
p zysłowia, podania i . d., izleis ą Wa šu oje 1847 años. En un luga es á b e emen e indicęs lib ogos
me iką: (K asz. Li wa. ed. 1847 . Wa .), o os casos sólo K ., K asz. To almen e se puede ap e a
leksikog a és O. Kažukauskai ės opinión, pues, compa us en abiejuos d ilapios L. I inskio su ašy us
palab as con J. I. K aše skio menė u ienda, ob iamen e, que es o ex añas desde J. I. K aše skio lib o.
En es e a ículo se examina más de alladamen e sólo en es dólabios páginas p esen adas en bo ánica
y zoología nomenkla ú icos nomb es lis asėlis (h p: NPS) (ž . ig. 1). El obje i o del a ículo discu i
Li u iškus nomenkla ū inius nomb es, dados en el manusc ip o de L. I inskio, y compa a ellos con J. I.
K aše skio abajo dado lis ašu, panag inė i L. I inskio p opios p opo cionados NPS nomb es y
compa a ellos con L. I inskio e minis en o o de sus abajos lenklie u ių kalbų žodyje (www IŽ)1. J. I.
K aše skio lib oje Li wa. S a oży ne dzieje, us awy, język, wia a, obyczaje, pieśni, p zysłowia,
podania i . d. (www K )2 p esen ados lis as de animales, paukščių i augalų (P zypiski. Nazwania
zwié zą , p aków, d zew i kwia ów znanych Li wiewie) (274283 p.), del cual y del cual se esc iba L. I inski
en el lis ado de la mano. J. I. K aše skio ienda p ime o se p opo ciona lenkiškas palab a, y g e a
daodamas lie u išks su equi alen e, p z. :, Cha Ku as3 K 274; Bób , Beb us K 275; Bocian, Gand as K
277; 1 L. I inskio lenkųlie u ių kalbų žodynas apima AR aides (2060 paglapių), manusc ipis gua dado en la
biblio eca de la Academia de Ciencias de Polonia en K oku oje, y en 2010 ue publicado po el ins i u o de
lengua Li uania leksikog a ė O. Kažukauskai ė (Lau yno I inskio lenkųlie u ių kalbų žodynas. Vilnius, 2010,
524 p.: aks. + 1 ídeo disco (DVD)).
2Uso asi copia del lib o elec ónico, desci ada Google, acceso a In e ne h p://books.google.l /
books?id=zQTVAAAAMAAJ&p in sec= on co e &hl=l &sou ce=gbs_ge_summa y_ &cad=0# =
onepage&q& = alse
3 Desde e in o J. I. K aše skio.
163Te minología | 2013 | 20
Fig. 1 L. I inskio lis aėlio p ime a página Ce a, Ka szis K 279; Bób, Pupa K
279. donde se ha añadido umpas lenkiškas comen a io, e.g., Koń, A klis (wiele
innych nazwań) K 275, o la iniška equi alencia, e.g., Cielę, Telas (Vi ulus) K
274, y a a ios nomb es li uanos se ha añadido sinónimo, e.g., Zając, Kiszkisz,
Zujkis: K K K 27 es pa e sepa ada: naminiai ž ė (Zwié zą a domowe), K
164 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio
| nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis
276, Jaskółcze ziele, Akiû zole, K ekzdine K 280. Są ašas suski s y as į
27 K 27 laukiniai ž ė (Zwié zki dzėliai K 275), ki miai, opliai (Robaki, Kaiazy i .
d. K 276), paukiai (Piny K k ysys (Ryby), medalai, K 279, i. . K 279) y K K K
K K 279 (Rzeckie Kopi (D . L. I inskio manusc i o de J. I. K aše skio lis a de
eesc ibi nomenkla ū inie denominacionimai p esen a o a o den p ime o
se p opo ciona lie u iškas nomb e, después de él lenkiškas su
co espondien e, ej. : Telas. Cielę NPS, B iedis. Łoś NPS, K ikłé. Cy anka NPS,
Szapałas. Jaź NPS, Sk obłas. G ab NPS. Lis a mismoélis nesuski s i o
dalimis como J. I. K aše skio en abajo, de ila edaxi a odos g upos de
nomenkla ū inia denominaciones. A a iesa la a ención que L. I inskis
pe ašė no odos los nomb es J. I. K aše skio en lis aje del o al hay 251
nomb e axono, y L. I inskio 159 nomb es axsonos, no con andociéndose
sinónimos y a ių4 (ž . len elę).
Nomenkla ū inių
į a dy ų nimų g upės
pa adi-J. I. K aše skio
į a dy ų aksonų
są aše L. I inskio są aše
skaičius aksonų skaičius
Animales Maminos 21 5
Animales sal ajes 28 14
Bezdzos, ep lidas 25 16
Aukščiai 53 35
Pescos 19 17
Plan as 87 62
Ex ensiones 18 10
L. I inskis no sólo a en amen e leía J. I. K aše skio eikalą, pe si ašinėjo
sus a o us nomenkla ū inius nomb es, sino y algunos de ellos aisé o
añadió sus sinónimos o a ian es. Es o no a y O. Kažukauskai ė: P ie
algunas de J. K aszewskio dichoos palab as (en ealidad K. Si ydo)
esc ibióė p. (powinno) y su a ian e <...> (Kažukauskai ė 2012: 171). Tokių L.
I inskio pa aisymų su p ie ašu p. NPS es á pocos, sólo a de ynių
nomenkla ū inių pa adinimų:
4En es e a ículo sinónimos se conside an di e en es aices palab as, y a ian es la misma aíz palab as,
conin ys di e encias de esc i u a, oné ica o mo ología.
165Te minología | 2013 | 20
K emblys. p K emblis5. G zyb NPS, plg. G zyb, (u ks. Szy wida G ibas ale
w is ocie) K emblys K 280; G zyb, -a. m. Gŕības, -a. m. -bek, -bka. m.
IŽ 88 (348)6;
Użuołas. p Anżuołas NPS7, plg. Dąb, Uzuołas K 280; Dąb, dębu. m. Ànżuołas, -a.
uòżuołas, àżuołas, -ła. w. (mēdis). Que cus IŽ 41 (160); Wa nałesza p
Wa nalieża i Wa na ieża. Tussilago Pe asi es8 NPS, plg. Łopuch, Wa nełesza
K 281. Es os a ian es pueden compa a se con o o abajo de L. I inskio
P igim ūmenė9 (h p: www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g
www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g
www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g
Pàs iēłka. Wa na ièża (Wa nalièża). Pe asi es. Gae n. Lepiężnik. S.
Pes ilenzwu zel P 258, como is o, esos mismos nomb es L. I inskis p esen ó
y P igim ūmenėje. Augalo nomb e a nalėža él omó de ie asaičių a mės,
plg. a nalėža 1. P, S. Dauk, LBŽ ž . a nalėša: DūnŽ, J. 3. P bo . plačialapis
šaukš is (Pe asi es o icinalis) (LKŽe), pe o es a palab aí él, como y Ju gis
Amb aziejus Pab ėža, us ojo no lo . A c ium, o Pe asi es pa adini. Según J. I.
K aše skio lenkišką a i ikmenį (Łopuch) puede juzga se que el úl imo
p esen ó lo . A c ium Li u išką a dą. La palab a a na ėža no ixuado LKŽ,
es o puede se p opio L. I inskio da inys. En es e caso L. I inskis kei ė
aukš aičių a ojamą nomb e žemai išku. Según O. Kažukauskai ė, <...> J.
K aše skio en lib o mayo ía de palab as li uanichas ejemplos de aukš ai iški
y es á, po que son los mismos de K. Bogušo es udio, omados de K. Si ydo
dicciona io, así o os p opio K. Si ydo dicciona io palab as (Kažukauskai ė 2012: 171); E elis. p e elis. O zeł NPS; plg. O zeł, E elis K 278; O zeł, - ła. m. Ā łas, -a. w. E ēlis, -ia. w. Pāukśz is: Aquila. IŽ 252 (1005);
K ajwasnukis, K ajwas paukśz is p K ejwāsnapis. K zywonos, k zywodziób NPS, plg. K zywonos, K ajwasnukis,
lub K ajwaspauksz is K 278, ocodyne de la lengua Lie u ių už iksuo L. I inskio mencionado sinónimo, 5 L. I inskio
dicho sinónimo o a ian e, cuyo no hay J. I. K aše skio lis aše, exp es e in as au o a de a ículo. 6 El p ime
dígi o indica publicuido Lau yno I inskio polkųlie u ių kalbų žodyną página, y skliaus os indicado dígi o manusc šio
página.
7 Polkiński equi alen e no pa ašy o.
8 L. I inskis lenkiško a i ikmens no a akeikė, a p i ašė la ynišką augalo nomą. 9 El mayo ísimo L. I inskio ciencia
na u al de abajos de dos pa es cien í ico eikalas P igim ùmené u en i sawieje dalijkus źemies, żoliun i
giwunun con pa odimo anun wa ojimo, esc i o sob e 1870 años. En la p ime a pa e Žemėmina se p esen a
una desc ipción de di e sos emas mine alogía, y en la segunda Žolėmina sis emá ico nomb yn de hongos y
plan as, en el que dada 218 amilias y po 2520 gencios Li u iškos pa adinimų. El manusc i o se conse a en la
biblio eca de la Academia de Ciencias Polaca K oku oje, y juodesc i ico a ian e de la p ime a pa e y sus
li a iškų, la yniškų, lenkiškų y okiškų a i ikmenų odyklės LLTI BR (plačiau ž . Janke ičius, Janke ičienė 1962:
151163; Aukso iū ė 1998: 102110).

166 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio
| nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis
pe o no de a minos, y de Li u ias ašomosios kalbos žodyno (19321968), plg.
k ei asnapis 2. NdŽ kumpasnapis skujokas (Loxia cu i os a) (LKŽe),
en onces lo L. I inskis p obablemen e lo p esen ó segdamas lenkiškais
a i ikmenimis; Kania. Pes is. p Peslis. NPS, plg. Kania, Pes is K 277; Kania, -i. .
Sùpis, klièkis, -ia. w. pāukśz is. IŽ 103 (407). Lenkųlie u ių lenguas daodyne dos
sinónimos: el p ime sūpis es žemai iškas nomb e, y en la segunda kliekis
d ibalsis ie es hipe no malizmos, ales casos es án y en o as sus ob as.
Cabe a endiendo que klykis y peslys a mėse y en di e sas uen es an iguas
en uen es se u ilizan sinónimamen e, plg. klykis 1. K. Būg, NdŽ zool. aka inis
suopis (Bu eo bu eo), 3. Su , Kos123, Als, Ms, Sln zool. udasis peslys (Mil us
mil us) (LKŽe); su desc ibe 1. D. Pošk, I, J; Kos34, E, R , BŽ500, DŽ, NdŽ, KŽ,
LTR(Al), Kn sakalinių šeimos paukš is (Bu eo), 2. 123, K. Būg, J b, K , Kos, J.
Jabl, Š, NdŽ peslys (Mil us) (LKŽe);
Pylé p Pilé , Pielé. Kaczka NPS, plg. Kaczka, Un is (z niem.) lepiéj Pyle K 277,
Kaczka, -i. Àn is, - ies. m. IŽ 101 (399), NPS u iliza en la a ian e pielė d ibalsis ie
es hipe no malismos, ambién plg. pylė Als, Ms, Vn, Kl Ž, Gg , Yl, plė (1) [K], NdŽ,
pylė (4), MŽ155, J, Žlb an is (LKŽe), la úl ima palab a es ca ac e ís ica del
é mino de los ie as, y en el é mino de los luga es al os de es e pája o un
un un is L. I insky no esc ibe; Wiewe sis, wiewe selis. Wy u is, wy u elis p
Wiwi sis, wi u is. Ci ullis p Ci ulis. Śkow onek NPS, plg. Skow onek, Wiewe sis,
Wiewe selis, Wy u is, wy u elis (śpiéwaczek) Ci ullis; ulubiony p ak pieśni
li ewskich K 278; iłé p ielé. Siko a NPS, plg. Siko a, Żiłe K 278; L. I inskio
dichoame paukščio a de d ibalsis ie es hipe no malizmas. NPS an e o os L.
I inskio daudados sinónimos y a ian os san umpos p no hay, la mayo ía de
ellos él omó de su e enaichos a mės, ej. : Udas. Komó . Kujsis NPS, plg.
Komo , Udas K 276; Komó , - a. m. Wà mas, -ma; kjsis, -sia. w. IŽ 114 (451), dicho
sinónimo kuisis, como y dicodyne duodamas a mas son žemaičių a ojami
uodo a dai, plg. Szi śuo. ( Osawapsa) NPS, plg. Osa, Szi śuo K 276; Osa, -sy. .
wābałas: Wàpsa, -sōs. (Vespa) IŽ 253 (1006), apsa aps a (Vespa ulga is) DūnŽ;
m
kuisis „uodas, mašalas“ DūnŽ i a mas „uodas“ DūnŽ;
D ebulé. Apuśzis. Osina NPS, plg. Osina, D ebule K 282; Osina, -ny. .
mēdis: Àpŭśzis, iēs. m. (Populus T emula) IŽ 254 (1012), apušis z . apušė
DūnŽ, apušė d ebulė (Populus T emula) DūnŽ;
167Te minología | 2013 | 20
Pu inas. Pu elis. Kalina NPS, plg. Kalina, Pu inas K 280; Kalina, -y. .
P elis, -ia. w. k ùmas. (Vibu num Opulus.) IŽ 102 (403), pu elis pu inas
(Vibu num) DūnŽ;
Giałeźis. Gelaźis. Gelźis. Żelazo NPS, plg. Żelazo, Giałezis K 283;
gelžis geležis DūnŽ.
An e ap a os nomenkla ú icos denominaciones puede menciona se o a de
un paukščio nomb e Pāuksz wanāgis. K ogulec NPS, plg. K ogulec, Wanagas
K 278, K ogulec, -ca. w. Pāuksz wanāgis, -ia. w. IŽ 121 (477), pakš anagis sm.
(1) J, I, B s, K zool. anagas, que caudo paukščius (Accipi e nisus): Lk , B ž,
Žlb, Mžk (LKŽe). L. I inskis en abbiejuos sus manusc i os lenk. K ogulec
Li u išką a i ikmenį p esen ó sólo paukš anagis, a anagą J. I. K aše skis
p esen ó p obablemen e de K. Si ydo dicciona io, en el cual anagas como
lie u iškas a i ikmen dado y an e k ogulec, plg. SŽ 152 (64), y an e jas ząb,
plg. SŽ 116 (46). Como se e de LKŽ da os, la palab a paukš anagis
p ác icamen e dicho del e eno de las ie as, y los au o es de los
esc i os se indican sólo dos: L. I inskis y An anas Juška. Šeši L. I inskio
p i ašy i sinónimos se usan en más amplia que los ie as de los a mies de
ie a:
G eże. Ch ościel. G izielie NPS, plg. Ch óściel, G ieże K 277; g iežėlė 1. J.
Jabl, K , Tlž ž . g iežlė 1 (LKŽe); Tu kłelis, Tu klelis, pu plelis, Sinoga lica
NPS, plg. Sinoga lica, Tu kłelis K 278; pu pllis sm. (2) K; SD337, N, E zool.
ku klelis (S ep opelia): T. I an, SGII74, E (LKŽe); Łazda. Leszczyna.
Łazdinas NPS, plg. Leszczyna, Łazda K 281; Leszczyna, -ny. . Łazd‘ìnas,
iesz iènas, -na. w. mēdis: (Co ylus a ellana.) IŽ 133 (526); lazdynas SD132,
R269, K, G dm bo . k ūmas o á bol, sob e el cual c ecen las nueces (Co ylus
a ellana) J, Lb, Rm, Už , Sln , KlpD108, Ds, Yl, Msn (LKŽe);
A uo ieciej. Ja ka pszenica. A uo ićzé. . Wasa ojas NPS, plg. Ja ka
pszenica, A uo ieciej K 280; Ja ka pszenica; wasa ìnej kwiè ej IŽ 94 (374);
Ropinas. Ropé. zepa NPS, plg. Rzepa, Ropinas K 282; Rzepa, -py. . Ròpé, -pies.
m. Żoliē da żowìné. B assica Rapa. IŽ 520 (2048); Dilginé. Dilgé. U ica NPS10, plg.
Pok zywa, Dilgine K 281; Pok zywa, -wy. . Nō ielé, nō nie é, dìlgé, -es. m. IŽ
298 (1187), dilgė Ds, ž . dilgėlė: T gn, U , Z , JV641 (LKŽe). Como mues an da os
LKŽ, el sinónimo dilgė se u iliza sólo aukš aičių a mėje, ad L. I inskis en es e
caso p esen ó 10 Pa eik as la yniškas nomb e de plan a.
168 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio
| nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis
no ie asaichos a mée usa amosus nomb es, los cuales puso en
polkųlie u ių lenguas dicciona io.
Po sepa ado de a a se NPS lis ados sinónimos, que más
p obablemen e es án compues os del p opio L. I inskio:
Beb us. Neŕis NPS, plg. Bób , Beb us K 275; Bob , - a, m. Bāb as, nē is, - a,
- ia. w. IŽ 19 (74), LKŽ da os mues an que la palab a ne is es de L. I inskio
aš ų, plg. ne ìs, -is (n io; Kos3911) sm. (4) NdŽ zool. beb as (Cas o ibe ):
Ne io s ajus I (LKŽe), pues se puede c ee que es e nomb e de animal es L.
I inskio naujada as; Wa nenas. Kos. T àkszlīs NPS, plg. Kos, Wa nenas K
278; Kos, -a. m. T àkśzl‘īs, -lia. w. pāukśz is IŽ 118 (465). En ambos los
manusc i os de L. I inskio dado el nomb e li a iškas akšlys p obablemen e
es L. I inskio naujada as, plg. akšlys BŽ129, NdŽ, BII77; I, Kos32(Jms12), F nW
zool. juodasis s azdas (Tu dus me ula) (LKŽe); Ledinné saluska. Kasamojé
saluska NPS, plg. Kamienna sól, Ledinne D uska K 282, L. I inskio dicho un
é mino compues o segu amen e es su compues o.
L. I inskis NPS egis ó dos peces y un á bol nomb es, de los cuales J. I.
K aše skio sú aše no:
Wijunas. Lamp ed NPS, plg. Lamp ed, -a. m. Wijūnas, -na. w. jeszkok:
Minóg IŽ 130 (513), Minog, -a, -u. m. Wijunas, -a. w. żwis: IŽ 148 (588);
Plēkszné. Fladia13 NPS;
Jeglis. Mod zew NPS, plg. Mod zew, -wiu. m. Jēgls, -glaus. w. mēdis.
(La ix eu opaea.) IŽ 150 (597).
Shiki an o menos que an e ečdalio pe ašy ų de J. I. K aše skio lis a
de nomenkla ū inių pa adinimų L. I inskis p esen ó a ias, pa aisando o
pa ikslindando J. I. K aše skio palab as, ej. : Jaućzias . Jau is. Wół NPS,
plg. W, Jauczias K 275; Żabinkśz is. . ebenkśz is. G onos oy. Łasica NPS,
plg. Łasica, Żabinkśz is K 275; Łasica, -y. . Ziàbēnkśz is, - ies. m. ģìwolis:
Mus ela IŽ
130 (515);
Sabalus. K . Sabałas NPS, plg. Sobol, Sabalus K 276; 11 Ž . O. Kažukauskai ės a ículo sob e A. Kaša ausko
ecopilo y allí ci ados ex ac os de L. I inskio dicciona io
(Kažukauskai ė 2003: 1931).
12 O. Kažukauskai ė de e minó que es a ab e ipa no i iksli se ci a no Jumskio, sino L. I inskio dicciona io
(Kažukauskai ė 2003: 1931).
13 L. I inskis p esen ó la la iniška, y no polkišką a i ikmenį.
169Te minología | 2013 | 20
Sie nas Sze nas. Dzik NPS, plg. Wiep z dziki, Sie nas K 276; Dzik,
-a. m. Szià na, -as. m. IŽ 64 (254); Ga nys. Czapla. Ga nis NPS, plg.
Czapla, Ga nys? 277; Cz Czapla, -li, . Gā nis, -k nia. w. (A dea) IŽ 36
(143); Pimpe. Pempe. Czajka NPS, plg. Czajka, Pimpe K 277; Czajka,
-i. .
Pèmpé (Vanella) IŽ 36 (143);
Asie as. Aśzie as. Jesio . NPS, plg. Jesio , Asie as K 279; Jesio , a.
m. Aśziē as, - a. w. żŭwis. Accipense IŽ 97 (384); Julipinis. Lipinis. Lipień.
NPS, plg. Lipień, Lipinis K 279; Wegiełe. Wiegielie NPS, plg. Mien us, Wegiełe
K 279; Mię uz, -za. m. Wiègieliē, -es; kwāpé, -es. m. żŭwis: Lo a lu ia ilis.
(Gadus Lo a) IŽ
147 (584);
Ciesnakas. Czesnakas NPS, plg. Czosnek, Ciesnakas K 280; Czosnak,
czosnek, -snka. m. Błodūs as, bładūs as, -a. Cziasnākas, -ka. w. (Allium
sa i um). IŽ 39 (153); Żybokle. iboklé. ijolek NPS, plg. Fijołek, Żybokle K
280; Klawas. klewas. clon NPS, plg. Klon, Klawas K 280; Klon, -nu. m.
Klēwas, -a, klawas. w. (mēdis) Ace . IŽ 111 (439), aún plg. clawas SŽ 137 (56);
Usné Usnis ose NPS, plg. Ose , Usne K 281; Ose , -s u. m. Usnis, -niēs. m.
żolie: (Ca duus). IŽ 253 (1007); Se a. Sie a. Sia ka NPS, plg. Sia ka, Se a K
282; Plenas. Plinas. NPS, plg. s al Ace o, Plenas K 282; ace o SŽ 371 (174);
Wa as. Wa is. miedz. NPS, plg. Miedź, Wa as K 282; Miedź, -zi. .
Wàŕīs, - ia. w. IŽ 146 (578).
Palyginos NPS y J. I. K aše skio lis a, se puede no a e í que a a ios
nomb es L. I inskis no dio a ian es, sino simplemen e es ic e las,
en endiendo que J. I. K aše skis esc ibió alidingai, ej. : Szim akojis. S onóg
NPS, plg. S onóg, Szim akoje K 277; U ie, u ielie. Wesz NPS, plg. Wesz, U ie,
U ele K 277; Ke szulis. G zywacz NPS, plg. G zywacz, Kie szulis K 277;
G zywacz, -a. m. Miszkìnis bałāndis, ka wēlis IŽ 88 (349); Łaksz ingała.
Słowik NPS, plg. Słowik, Łaksz yngała K 278; Rudoklé. Rydź NPS, plg. Rydz,
Ruduokje K 282; Rydź, -ia. m. Rdmējsé, udōké, -ies. m. g ības. Aga icus
deliciosus. IŽ 512 (2025). Panag inėjus L. I inskio manus aščio
nomenkla ū inius nomb inimus se puede no a ė i, que L. I inskis no sólo
a en amen e leyé J. I. K aše skio knygą y pe si ašė joi p opo cionados
lie u iškus palab as, pe o y, al pa ece , pensaba de