161Te minologie | 2013 | 20
Rank aš inis Lau yno I inskio
nomenkla ü lichen Benennungen Lis eėlis
ALBINA GULSORIŪT
li auischen Sp achins i u
ESMINIAI WORDSCHIAL: Lau yno I inskio Handsk i is, nomenkla ū ine Name, Juze as Ignacas
K aše skis
19. a. mi le en Sch ie e s und Pädagogen Lau yno I inskios (18101881)
k ea i e Ve mäch nis e schiedi iapusis und gausus, jedoch Meh hei
seine so und blieb neišspausdin a. De g öß e Teil L. I inskios Hand aščių
gespeiche in li auischen Biblio heken, einige seine We ke sind und im
Ausland K oku oje und Sank Pe e bu ge (plačiau ž . Aukso iū ė 1998:
102110). Vo nehmlich L. I inskios Handsch i en gespeiche li auische
Li e a u - und Na ionalsakos-Ins i u s Biblio hek Rank aš yne (LLTI BR),
übe einige do gespeiche en Handsch i en schon gesch ieben in 2012 m.
ausgegebenen A ikelensammlung Gegenauš io wissenscha , Kul u und
Schulung: Lau yno I inskios 200-ösem Gebu sjubiläuchen (ž . Aukso iū ė
2012: 217243; Kažukauskai ė 2012: 16117 A las), o L.o. g ybų publike
Handsch i ensammlung I o as zu dem e wähn en A ikels handsch i ene angehende Plokš el.
LL BRTI un e ande en L. I inskios Hand aščių is aplankas, im Ka alog benann Filologische Ma e ial aus
bo anikos s i es, ondo numme is FI645. In diesem aplanke sude en 48 e schiedene Fo ma
unnumme ie e Blä e , in denen kann man inden li auische Wo zuschlüsse, haup sächlich
P lanzennamen, mi polkischen Sp achen und ein paa e u la ynische und g ieische Sp achen
Übe einsmenimis. Minė o aplanko in zweieu dwilapien eingesch ieben li auische Wö e n mi lenkiškais
Übe einsmenimis, zu einige Wö e n angegeben und e was E klä ungen lenkische Sp ache. Pi mo
d ilapio e s en lepo in abiejehe Sei en gegebene e schiedene li auischische Wö ze lis e, da in is
s e zdynen namensinungen, paa P lanzenenn e und andoke Wö de . An o dieses d ilapio lepas in
beidem Sei en sind li auische bo anikos und zoologies nomenkla ü lichen namensnimes mi lenkischen
sp ach en sp echendmenimis sowie einem ande en la ynišku en sp echendmeniu lis anėlis, de äsiasi
und an o d ilapio e s em sei e. Im Zwei en und d i en and o d ilapio Sei en gegebenen li auische
O o a dzungen mi lenkiškais kommen a ais Lis enellis, und ie en Sei e au meh e en musikos
Ins umen en Namen und e liche li auische Wo e mi lenkiškais Übe einsmenimis. A a iamos
162 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio
| nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis
Handsch i ens d ei Sei en obenweise eingesch iebene Abkü zung K asz, das L. I inskio e wende
wi d sein ewigininko Polenisches Kul u we ke s und His o iko Juze o Ignaco K aše skio (18121887)
Abkü zung su names. Wie sch eib Ona Kažukauskai ė (2012: 169), ...uoliai L. I inskis s udie e zymaus
Polnische Kul u wi k e J. K aše skio seh au o i e ingą kupinu lingu is ische Ma e ie eikalą Li wa.
S a oży ne dzieje, us awy, język, wia a, obyczaje, pieśni, p zysłowia, podania i . d., ausleis e en
Wa šu oje 1847 Jah en. Einem O is ku z angegebene s Buchgas me iką: (K asz. Li wa. ed. 1847 .
Wa .), ande en Fällen nu K ., K asz. Volls ändig kann man zus immen leksikog a es O. Kažukauskai ės
Meinung, denn, e gleichus in beidewiß blä e n L. I inskios su ašy us Wo e mi J. I. K aše skios
e wähė u Geschä al, aki aizdu, dass das aussch eib aus J. I. K aše skios Buch. In diesem A ikel wi d
aus üh liche behandel nu in d eien dwilapien Sei en angegeben Bo anik und Zoologies
nomenkla ü lichen Namenslis e (WEB […] NPS) (z . Fig. 1). Ziel des A ikels zu besp echen li auischische
nomenkla ü liche Bezeichnungen, angegeben in L. I inskios Manusk ip , und e gleichen sie mi J. I.
K aše skios A bei angegeb e Lis ešu, panag inė i L. I inskios eigenen be ei ges ell en NPS
Bezeichnungen und e gleichen sie mi L. I inskios Te minen in seinem ande en We k lenkische
Sp achenwö e (h p: IŽ)1. J. I. K aše skios Buchgoje Li wa. S a oży ne dzieje, us awy, język, wia a,
obyczaje, pieśni, p zysłowia, podania i d. (iii. K )2 au ge üh en Tie e, Vogelchen und P lanzen zu
nennen (P zypiski. Nazwania zwié zą , p aków, d zew i kwia ów znanych Li wiewie) (274283 p.), dessen
aus und ausschai L. I inski behandelamo hand aščioje seznam. J. I. K aše skio Geschä ale zue s
angegeben lenkiškas Wo , und g e a gegeben li a iškas sein Gegens ück, beispielsweise. :, Cha
Ku as3 K 274; Bób , Beb us K 275; Bocian, Gand as K 277; 1 L. I inskio lenkischenlie u ių kalbų žodynas
um ass AR aides (2060 Sei en), handsch i is gespeiche in de Biblio heke de Polnischen
Wissenscha en in K oku ei, und 2010 wu de ihn O. Kažukauskai ė (Lau yno I inskio lenkischenlie u ių
kalbų žodynas) des Ins i u es k oäischen Sp achen e ö en lich . Vilnius, 2010, 524 p.: aks. + 1 Videodisk
(DVD)).
2Nu zo asi e-Buchkopie, geschilde Google, Zugang in e ne h p://books.google.l /
books?id=zQTVAAAAMAAJ&p in sec= on co e &hl=l &sou ce=gbs_ge_summa y_ &cad=0# =
onepage&q& = alse
3 Aus e in o J. I. K aše skio.
163Te minologie | 2013 | 20
1 ig. L. I inskio's lijs ėlio e s e Sei e Ce a, Ka szis K 279; Bób, Pupa K 279.
wo hinzuge üg umpas lenkiškas Kommen a , z. Koń, A klis (wiele ande e
nazwań) K 275, ode la inische Gegens and, z. Cielę, Telas (Vi ulus) K 274,
und zu einigen li auischen Namen hinzuge üg Synonym, z. Zając, Kiszkisz,
Zujkis einzelnes Teil: K K homeiai ž ė (Zwié zą a domowe), K 27 K 27
164 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio
| nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis
276, Jaskółcze ziele, Akiû zole, K ekzdine K 280. Są ašas suski s y as į
(Zwié z dzėliki K 275), ki m opliai (Robaki, D azy i . d. K 276), Vogel (Piny K
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k L. I inskios Handsch i aus J. I. K aše skios Lis e umzusch eiben nomenkla ū inie Namenimige geben ande e O dnung zue s angegeben li auenskas Name, nach ihm lenkiškas sein En sp echung, beispielsweise. : Telas. Cielę NPS, B iedis. Łoś NPS, K ikłé. Cy anka NPS, Szapałas. Jaź NPS, Sk obłas. G ab NPS. Lis e selbs élis nesuski s e dalim wie J. I. K aše skio im We k, aus Reihe zusammesch ieben alle G upien nomenkla u inische Namen. Ach e A en ion, dass L. I inskis pe ašė nich alle Namen J. I. K aše skio au seine Lis e insgesam is 251 Taxonname, und L. I inskio 159 Taxsonennamen, nich gezähl gehend Synonymen und Va ie en4 (ž . len elę).
Nomenkla ü ischen
einge iebene nimų
pa adi-J. I. K aše skio
G uppen einge iebene
są aše L. I inskio są aše
aksonen Anzahl aksonen Anzahl
Mamin Tie e 21 5
Wel liche Tie e 28 14
Beßdzüge, Replische 25 16
Vukščiai 53 35
Fisch 19 17
P lanzen 87 62
Findungen 18 10
L. I inskis nich nu so g äl ig lase e J. I. K aše skio eikalą,
pe si ašinė e seine wa o us nomenkla ü lichen Namen, abe und
manchen da on aisė ode üg e seinen Synonymen ode Va ien. Das
beme k und O. Kažukauskai ė: P ie einige J. K aszewskios gesag e
Wo e (in Wi klichkei K. Si ydo) sch iebė p. (powinno) und seine Va ian e
<...> (Kažukauskai ė 2012: 171). Tokių L. I inskio pa aisymų mi p ie ašu p.
NPS sind wenig, nu zu de ynių nomenkla ü lichen Namenin:
4 In diesem A ikel gel en Synonymen e schiedene Scho ne n Wö e , und Va ian en de selben Scho nis
Wö e , u in ys Sch i ungs, Phone ikos ode Mo phologies Un e schieden.
165Te minologie | 2013 | 20
K emblys. p K emblis5. G zyb NPS, plg. G zyb, (u ks. Szy wida G ibas ale
w is ocie) K emblys K 280; G zyb, -a. m. Gŕības, -a. m. -bek, -bka. m.
IŽ 88 (348)6;
Użuołas. p Anżuołas NPS7, plg. Dąb, Uzuołas K 280; Dąb, dębu. m. Ànżuołas, -a.
uòżuołas, àżuołas, -ła. w. (mēdis). Que cus IŽ 41 (160); Wa nałesza p
Wa nalieża i Wa na ieża. Tussilago Pe asi es8 NPS, plg. Łopuch, Wa nełesza
K 281. Diese Va ian en kann man e gleichen mi dem ande en L. I inskio We k
P igim ūmenė9 ( oliau P ) angegebenen Namen plg. Pàs iēłka. Wa na ièża
(Wa nalièża). Pe asi es. Gae n. Lepiężnik. S. Pes ilenzwu zel P 258, wie
gesehen, diejenigen selben Namen L. I inskis s ell e und P igim ūmenėje.
Augalo namensü a nalėža e nahm aus un e aičių a mės, plg. a nalėža 1. P,
S. Dauk, LBŽ ž . a nalėša: DūnŽ, J. 3. P bo . plačialapis šaukš is (Pe asi es
o icinalis) (LKŽe), jedoch dieses Wo zu e , wie und Ju gis Amb aziejus
Pab ėža, wa ojo ne lo . A c ium, o Pe asi es namensin i. Gemäß J. I.
K aše skio lenkišką a i ikmenį (Łopuch) kann man en scheiden, dass le z e is
einen lo o geleg . A c ium li awiisches namen. Wo a na ėža un iksuo
LKŽ, es kann sein eigene L. I inskios da inys. In diesem Fall L. I inskis kei e e
aukš aičių a ojamą namen zu žemai išku. Lau O. Kažukauskai ės, <...> J.
K aše skios Buch in meis en li auische Wö e Beispiels hochš ai iški und
is , weil es die gleichen aus K. Bogušo s udium, genommen aus K. Si ydo
wö e buch, sowie ande e eigenen K. Si ydo wö e buch (Kažukauskai ė
2012: 171); E elis. Eelis p. O zeł NPS; plg. O zeł, E elis K 278; O zeł, - ła. m.
Ā łas, -a. w. E ēlis, -ia. w. Pāukśz is: Aquila. IŽ 252 (1005);
K ajwasnukis, K ajwas paukśz is p K ejwāsnapis. K zywonos, k zywodziób NPS, plg. K zywonos, K ajwasnukis,
lub K ajwaspauksz is K 278, Lie u ių kalbos žodyne už iksuo as L. I inskio angegebene Synonym, 5 L. I inskio
gesag es Synonym ode Va ian , dessen gib es J. I. K aše skio lis ache, aus e in as au o es A ikels. 6 E s e
Zi e weis publue es Lau yno I inskies polkischenlie uäischen Sp achenwö e buch sei e ein, und skliaus en
angegebenen Zi e Handsch eib sei e.
7 Polkiškas Gegens and un ašy as.
8 L. I inskis lenkiško en sp echendmens nich a eig e, und p i ašė la ynišką p lanalos Namen. 9 G öß es L.
I inskios na u es wissenscha liche We k zweie eiligen wissenscha liche eikalas P igim ùmené
u en i sawieje dalijkus źemies, żoliun und giwunun mi pa odim anun wa ojimo, gesch iebene um 1870
Jah e. Im e s en Teil Žemėmina is angegeben e schiedene mine alogische Themenbesch eibung, und im
zwei en Žolėmina sys ema isches Pilzb und P lanzennamen, in dem angegeben is 218 Familien und übe 2520
Genčių lie u iškų pa adinimų. Manusk ip is gespeiche in de Biblio hek de Polnischen
Wissenscha sakademie K okuwei, und juod a sche Va ian e des e s en Teils und ih e li auischen,
la yniischen, polkiischen und okiischen Übe einsmen-Rodykles LLTI BR (plačiau s . Janke ičius, Janke ičienė 1962: 151163; Aukso iū ė 1998: 102110).

166 Albina Aukso iū ė | Rank aš is Lau yno I inskio
| nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis
jedoch nich aus a nissen, und aus Li uäischen ašomosios kalbos wodyno
(19321968), plg. k ei asnapis 2. NdŽ kumpasnapis skujokas (Loxia cu i os a)
(LKŽe), also ihn L. I inskis höchs wah scheinlich gelie e olgend lenkiškais
a i ikmenimis; Kania. Pes is. p Peslis. NPS, plg. Kania, Pes is K 277; Kania, -i. .
Sùpis, klièkis, -ia. w. pāukśz is. IŽ 103 (407). Lenkųlie u ių Sp achen wodyne
gebodami zwei synonymime: e s e sūpis is žemai iškas Name, und
zwei e em kliekis d ibalsis ie is hype e no malismus, solche Fällen sind
und in ande en seinen A bei en. Abweisenswe e , dass klykis und peslys
e mėse und in e schiedenen al sächlichen Quellen e wende we den
synonymisch, plg. klykis 1. K. Būg, NdŽ zool. aka inis suopis (Bu eo bu eo), 3.
Su , Kos123, Als, Ms, Sln zool. udasis peslys (Mil us mil us) (LKŽe); suopis 1.
D. Pošk, I, J; Kos34, E, R , BŽ500, DŽ, NdŽ, KŽ, LTR(Al), Kn sakalinių šeimos
paukš is (Bu eo), 2. 123, K. Būg, J b, K , Kos, J. Jabl, Š, NdŽ peslys (Mil us)
(LKŽe);
Pylé p Pilé , Pielé. Kaczka NPS, plg. Kaczka, Un is (z niem.) lepiéj Pyle K 277,
Kaczka, -i. Àn is, - ies. m. IŽ 101 (399), NPS e wende e Va ian e pielė d ibalsis
ie is hype no malismus, auch plg. pylė Als, Ms, Vn, Kl Ž, Gg , Yl, plė (1) [K], NdŽ,
pylė (4), MŽ155, J, Žlb an is (LKŽe), le z e es Wo is cha ak e is isch ü die
niede aichische a me, a auch in de a me ei de höhs aamischen Vogel des
Namens un is L. I inskis; Wiewe sis, wiewe selis. Wy u is, wy u elis p Wiwi sis,
wi u is. Ci ullis p Ci ulis. Śkow onek NPS, plg. Skow onek, Wiewe sis,
Wiewe selis, Wy u is, wy u elis (śpiéwaczek) Ci ullis; ulubiony p ak pieśni
li ewskich K 278; iłé p ielé. Siko a NPS, plg. Siko a, Żiłe K 278; L. I inskio
angega em aukščio a de d ibalsis ie is hipe no malizmus. NPS bei ande en L.
I inskio zu gebo enen Synonymen und Va ien san umpos p gib nich , die
meis en da on nahm e aus seine un e aičių a mės, beispielsweise. : Udas.
Komó . Kujsis NPS, plg. Komo , Udas K 276; Komó , - a. m. Wà mas, -ma; kjsis,
-sia. w. IŽ 114 (451), gesag e Synonym kuisis, wie und Wodyne duodamas a mas
sind un e aičių e wendami uodo a dai, plg. Szi śuo. ( Osawapsa) NPS, plg. Osa,
Szi śuo K 276; Osa, -sy. . wābałas: Wàpsa, -sōs. (Vespa) IŽ 253 (1006), apsa
aps a (Vespa ulga is) DūnŽ;
kuisis „uodas, mašalas“ DūnŽ i a mas „uodas“ DūnŽ;
D ebulé. Apuśzis. Osina NPS, plg. Osina, D ebule K 282; Osina, -ny. .
mēdis: Àpŭśzis, iēs. m. (Populus T emula) IŽ 254 (1012), apušis z . apušė
DūnŽ, apušė d ebulė (Populus T emula) DūnŽ;
167Te minologie | 2013 | 20
Pu inas. Pu elis. Kalina NPS, plg. Kalina, Pu inas K 280; Kalina, -y. .
P elis, -ia. w. k ùmas. (Vibu num Opulus.) IŽ 102 (403), Pu elis pu inas
(Vibu num) DūnŽ;
Giałeźis. Gelaźis. Gelźis. Żelazo NPS, plg. Żelazo, Giałezis K 283;
gelžis geležis DūnŽ.
Zu ap a e nomenkla ü lichen Namen können e wähnen noch eines
Vogelščio Namen Pāuksz wanāgis. K ogulec NPS, plg. K ogulec, Wanagas K
278, K ogulec, -ca. w. Pāuksz wanāgis, -ia. w. IŽ 121 (477), pakš anagis sm. (1)
J, I, B s, K zool. anagas, de gaudo ukščius (Accipi e nisus): Lk , B ž, Žlb,
Mžk (LKŽe). L. I inskis in beide ju seinen Manusk ip en lenk. K ogulec
lie u išką a i ikmenį p äsen ie e nu paukš anagis, und anagą J. I.
K aše skis p äsen ie e wah scheinlich aus K. Si ydo wö e no, in dem
anagas als lie u iškas a i ikmen angegeben und bei k ogulec, plg. SŽ 152 (64),
und bei jas ząb, plg. SŽ 116 (46). Wie aus LKŽ Da en gesehen, Wo
paukš anagis p ak isch e zähl aus zemaičių a mės lo o, und Sch i en
Au o en we den angegeben nu zwei: L. I inskis und An anas Juška. Šeši L.
I inskio p i aši e Synonyme we den e wende in b ei e em als zemaičių
a mės lo e:
G eże. Ch ościel. G izielie NPS, plg. Ch óściel, G ieże K 277; g iežėlė 1. J.
Jabl, K , Tlž ž . g iežlė 1 (LKŽe); Tu kłelis, Tu klelis, pu plelis, Sinoga lica
NPS, plg. Sinoga lica, Tu kłelis K 278; pu pllis sm. (2) K; SD337, N, E zool.
ku klelis (S ep opelia): T. I an, SGII74, E (LKŽe); Łazda. Leszczyna.
Łazdinas NPS, plg. Leszczyna, Łazda K 281; Leszczyna, -ny. . Łazd‘ìnas,
iesz iènas, -na. w. mēdis: (Co ylus a ellana.) IŽ 133 (526); lazdynas SD132,
R269, K, G dm bo . k ūmas ode Baum, au dem Nüsse (Co ylus a ellana) J,
Lb, Rm, Už , Sln , KlpD108, Ds, Yl, Msn (LKŽe) wachsen;
A uo ieciej. Ja ka pszenica. A uo ićzé. . Wasa ojas NPS, plg. Ja ka
pszenica, A uo ieciej K 280; Ja ka pszenica; wasa ìnej kwiè ej IŽ 94 (374);
Ropinas. Ropé. zepa NPS, plg. Rzepa, Ropinas K 282; Rzepa, -py. . Ròpé, -pies.
m. Żoliē da żowìné. B assica Rapa. IŽ 520 (2048); Dilginé. Dilgé. U ica NPS10, plg.
Pok zywa, Dilgine K 281; Pok zywa, -wy. . Nō ielé, nō nie é, dìlgé, -es. m. IŽ
298 (1187), dilgė Ds, s . dilgėlė: T gn, U , Z , JV641 (LKŽe). Wie LKŽ Da en zeigen,
wi d das Synonym dilgė nu e wende in aukš aičių a mėje, also L. I inskis
in diesem Fall s ell e 10 Pa eik as la yniškas P lanzenname.
168 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio
| nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis
nich zemaičių a mėje benu zumus Namen, welche pla z e in
polkischenlie u ių sp achens Wö e buch.
Sepa a zu disku ie en NPS angegebenen Synonyme, die am
wah scheinlichs en sind selbs L. I inskios zu bilden:
Beb us. Neŕis NPS, plg. Bób , Beb us K 275; Bob , - a, m. Bāb as, nē is, - a,
- ia. w. IŽ 19 (74), LKŽ Da en zeigen, dass das Wo ne is is aus L. I inskio
Sch i en, plg. ne ìs, -is (n io; Kos3911) sm. (4) NdŽ zool. beb as (Cas o
ibe ): Ne io s ajus I (LKŽe), also kann man annehmen, dass diese Tie e
Name is L. I inskios naujada as; Wa nenas. Kos. T àkszlīs NPS, plg. Kos,
Wa nenas K 278; Kos, -a. m. T àkśzl‘īs, -lia. w. pāukśz is IŽ 118 (465). In beidem
L. I inskios Hand Sch i sichen angegebene li auensche Name akšlys
wah scheinlich is L. I inskio naujada as, plg. akšlys BŽ129, NdŽ, BII77; I,
Kos32(Jms12), F nW zool. juodasis s azdas (Tu dus me ula) (LKŽe); Ledinné
saluska. Kasamojé saluska NPS, plg. Kamienna sól, Ledinne D uska K 282, L.
I inskio angegebene zusammengese z e Te min is wah scheinlich on
ihm zusammengese z .
L. I inskis NPS sch ieb zwei Fischä und einen Baumes Namen, de en J. I.
K aše skio są aše nich gib :
Wijunas. Lamp ed NPS, plg. Lamp ed, -a. m. Wijūnas, -na. w. jeszkok:
Minóg IŽ 130 (513), Minog, -a, -u. m. Wijunas, -a. w. żwis: IŽ 148 (588);
Plēkszné. Fladia13 NPS;
Jeglis. Mod zew NPS, plg. Mod zew, -wiu. m. Jēgls, -glaus. w. mēdis.
(La ix eu opaea.) IŽ 150 (597).
Schni en wenige als bei ečdalio pe ašy ų aus J. I. K aše skios Lis e
nomenkla ü liche Namen L. I inskis s ell e Va ian en, pa aisendem ode
übe p üdlnd J. I. K aše skios Wo e, beispielsweise. : Jaućzias . Jau is.
Wół NPS, plg. W, Jauczias K 275; Żabinkśz is. . ebenkśz is. G onos oj.
Łasica NPS, plg. Łasica, Żabinkśz is K 275; Łasica, -y. . Ziàbēnkśz is, - ies.
m. ģìwolis: Mus ela IŽ
130 (515);
Sabalus. K . Sabałas NPS, plg. Sobol, Sabalus K 276; 11 Ž . O. Kažukauskai ės einen A ikel übe A. Kaša ausko
Sammlung und da in angegebenen Aussch i en aus L. I inskios Wö e buch
(Kažukauskai ė 2003: 1931).
12 O. Kažukauskai ė s ell e, dass diese Abkü pa nich iksli zi ie nich Jumskio, sonde n L. I inskios
Wö e buch (Kažukauskai ė 2003: 1931).
13 L. I inskis s ell e la inische, und nich polkišką Übe einsmenü.
169Te minologie | 2013 | 20
Sie nas Sze nas. Dzik NPS, plg. Wiep z dziki, Sie nas K 276; Dzik,
-a. m. Szià na, -as. m. IŽ 64 (254); Ga nys. Czapla. Ga nis NPS, plg.
Czapla, Ga nys? K 277; Czapla, -li, . Gā nis, -nia. w. (A dea) IŽ 36 (143);
Pimpe. Pempe. Czajka NPS, plg. Czajka, Pimpe K 277; Czajka, -i. .
Pèmpé (Vanella) IŽ 36 (143);
Asie as. Aśzie as. Jesio . NPS, plg. Jesio , Asie as K 279; Jesio , a.
m. Aśziē as, - a. w. żŭwis. Accipense IŽ 97 (384); Liepinis. Lipinis. Lipień.
NPS, plg. Lipień, Lipinis K 279; Wegiełe. Wiegielie NPS, plg. Mien us, Wegiełe
K 279; Mię uz, -za. m. Wiègieliē, -es; kwāpé, -es. m. żŭwis: Lo a lu ia ilis.
(Gadus Lo a) IŽ
147 (584);
Ciesnakas. Czesnakas NPS, plg. Czosnek, Ciesnakas K 280; Czosnak,
czosnek, -snka. m. Błodūs as, bładūs as, -a. Cziasnākas, -ka. w. (Allium
sa i um). IŽ 39 (153); Żybokle. iboklé. ijolek NPS, plg. Fijołek, Żybokle K
280; Klawas. klewas. klon NPS, plg. Klon, Klawas K 280; Klon, -nu. m.
Klēwas, -a, klawas. w. (mēdis) Ace . IŽ 111 (439), noch plg. klawas SŽ 137
(56); Usné Usnis ose NPS, plg. Ose , Usne K 281; Ose , -s u. m. Usnis,
-niēs. m. żolie: (Ca duus). IŽ 253 (1007); Se a. Sie a. Sia ka NPS, plg. Sia ka,
Se a K 282; Plenas. Plinas. NPS, plg. s al S ahl, Plenas K 282; S ahl SŽ 371
(174); Wa as. Wa is. miedz. NPS, plg. Miedź, Wa as K 282; Miedź, -zi. .
Wàŕīs, - ia. w. IŽ 146 (578).
Palyginus NPS und J. I. K aše skio Lis e, kann man beme k we den, dass bei
einigen Namennissen L. I inskis nich lie e e Va ian en, abe ein ach
aus eiche e sie, e s anden, dass J. I. K aše skis sch ieb alschingai,
beispielsweise. : Szim akojis. S onóg NPS, plg. S onóg, Szim akoje K 277;
U ie, u ielie. Wesz NPS, plg. Wesz, U ie, U ele K 277; Ke szulis. G zywacz NPS,
plg. G zywacz, Kie szulis K 277; G zywacz, -a. m. Miszkìnis bałāndis,
ka wēlis IŽ 88 (349); Łaksz ingała. Słowik NPS, plg. Słowik, Łaksz yngała K
278; Rudoklé. Rydź NPS, plg. Rydz, Ruduokje K 282; Rydź, -ia. m. Rdmējsé,
udōké, -ies. m. g ības. Aga icus deliciosus. IŽ 512 (2025). Panag inėjus L.
I inskios Hand ach s nomenkla ü lichen Ti eln kann beme k we den, dass
L. I inskis nich nu so g äl ig lase e J. I. K aše skio knihą und pe si ašė
ho ein o gese z en li auischen Wo e, abe und, o enba , dach e an