161Te minologia | 2013 | 20
Rank aš inis Lau yno I inskio
lis a de denominações nomenkla ú icasélis
ALBINA AULSORIŪT
Ins i u o das línguas Lie u ių
ESMINIAI VOODŽIAI: Lau yno I inskio manusc ip is, nomenkla ū inis nome, Juze as Ignacas
K aše ski
XIX. meado de c e ėjo e pedagogo Lau yno I inskio (18101881) c iabim
i adei im di e sosiapusis e gausus, po ém maio ia dele assim e icou
neišspausdin a. A maio pa e de L. I inskio manusc ipções gua dadas nas
biblio ecas da Li uânia, alguns de seus abalhos es ão e no es angei o
K oku oje e Sank Pe e bu ge (plačiau ž . Aukso iū ė 1998: 102110).
P incipalmen e L. I inskios manusc i os gua dados Li uá ia de li e a u a e
au osaca ins i u o biblio eca Rank aš yne (LLTI BR), sob e alguns dos lá
gua dados manusc i os já esc i o em 2012 m. edi ada na coleção de a igos
An esauš io ciência, cul u a e educação: Lau yno I inskios 200o ani e sá ios
de nascimen o (ž . Aukso iū ė 2012: 217243; Kažukauskai ė 2012: 16117 A las), o
L. I inskio g ybų publicou o manusc i o no plokš el adjun o ao mencionado
a igo.
LL BRTI en e ou os L. I inskio man aščių é olca, no ca álogo in i ulado Filologinė medžiaga iš
bo anikos s i ies, ondo nume is FI645. Nes a aplanque sudê 48 a iado o ma o nesunume o i olhas,
nos quais pode encon a Li u iškų pala as lis as de, p incipalmen e plan as de nomes, com polkų
kalbos e alguns la ynų e g eikų línguas co espondmenimis. Minė o isi ko em dois d ilhei os insc i a
lie u iškų pala as com lenkiškais a i ikmenimis, a algumas pala as o necida e um pouco explicações
lenkų kalba. P imei o d ilapio p imei o lapo em abiejos lados ap esen ado de á ias pala as Li u ichas
lis a, nele há es elas de denominações, alguns nomes de plan as e ou as pala as. Segundo des e
d ilapio lepo em abiejos lados es á Li u iškų bo anikos e zoologijos nomenkla ū inių pa adinimų su lenkų
kalbos a i ikmenimis bei ienam другому la ynišku a i ikmeniu są ašėlis, que ęsiasi e segundo d ilapio
p imei o pa ajame. Na segunda e e cei a páginas do segundo d ilapio ap esen ados lie u iškų
ie o a džių com lenkiškais comen a ais lis aėlis, e na qua a página á ios ins umen os musicais
nomes e ou as lie u iški pala as com lenkiškais co espondmenimis. A abb e iação K asz insc i a na
pa e supe io de ês páginas do manusc i o em ques ão, é L. I inskio usado seu e e ninho Polish
162 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio
| nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis
cul u al eikėjo e his o iiko Juze o Ignaco K aše skio (18121887) abb e iação de sob enome. Como
esc e o Ona Kažukauskai ė (2012: 169), ...uoliai L. I inskis es udou amaus Polônia cul u a eikėjo J.
K aše skio mui o au o i e ingą kupiną ling is inė medžiagos eikalą Li wa. S a oży ne dzieje, us awy,
język, wia a, obyczaje, pieśni, p zysłowia, podania i . d., expos osą Va šu oje 1847 anos. Em um luga
es á b e emen e indicado li o me iką: (K asz. Li wa. ed. 1847 . Wa .), nou os casos só K ., K asz.
To almen e pode ag edi leksikog a ês O. Kažukauskai ės opinião, pois, compa us em abeius d ilapios L.
I inskio su ašy us pala as com J. I. K aše skio menė u eikalo, ob iamen e, que isso exp êsai de J. I.
K aše skio li o. Nes e a igo a a-se mais de alhadamen e apenas em ês d ilhas de páginas
ap esen adas de bo ânica e zoologia nomenkla ú icos nomes lis ėlis (h p: NPS) (ž . ig. 1). O obje i o do
a igo discu i os nomes nomenkla ú icos Li u iškus, dados no manusc ip o de L. I inskio, e compa a
eles com J. I. K aše skio abalho dado lis ašu, panag inė i L. I inskio p óp ios o necidos NPS nomes e
compa á-los com L. I inskio e minais em ou o seu abalho lenklie u ių kalbų žodyne (h p: IŽ)1. J. I.
K aše skio li oje Li wa. S a oży ne dzieje, us awy, język, wia a, obyczaje, pieśni, p zysłowia,
podania i . d. (www K )2 ap esen ados lis as de animais, aukščių i augalų (P zypiski. Nazwania zwié zą ,
p aków, d zew i kwia ów znanych) (274283 p.), do qual e do qual se esc e e L. I inski's lis ado hand aščio.
J. I. K aše skio eikale p incipalmen e o necido lenkiškas pala a, e g e a daodamas lie u iškas seu
co espondmen o, p z. :, Ku as3 K 274; Bób , Beb us K 275; Bocian, Gand as K 277; 1 L. I inskio
lenkųlie u ių kalbų žodynas apima AR aides (2060 paglapių), manusc ip is gua dado na biblio eca da
Academia de Ciências da Polônia C oku oje, e em 2010 oi publicado pelo ins i u o de língua Li uânia O.
Kažukauskai ė (Lau yno I inskio lenkųlie u ių kalbų žodynas. Vilnius, 2010, 524 p.: aks. + 1 ídeo disco
(DVD)).
2Uo asi cópia de li o ele ine, desci ada Google, acesso in e ne h p://books.google.l /
books?id=zQTVAAAAMAAJ&p in sec= on co e &hl=l &sou ce=gbs_ge_summa y_ &cad=0# =
onepage&q& = alse
3 Desde e in a J. I. K aše skio.
163Te minologia | 2013 | 20
Fig. 1 L. I inskio lis aėlio p imei a página Ce a, Ka szis K 279; Bób, Pupa K
279. onde é adicionado umpas lenkiškas comen á io, ex. Koń, A klis (wiele
innych nazwań) K 275, ou la iniška co espondência, ex. Cielę, Telas (Vi ulus)
K 274, e a á ios nomes li uanos adicionado sinônimo, ex. Zając, Kiszkisz,
Zujkis K sepa adas pa es: naminiai ž ė (Zwié zą a domowe), K 27 K K
164 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio
| nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis
276, Jaskółcze ziele, Akiû zole, K ekzdine K 280. Są ašas suski s y as į
275, ki miai, opliai (Robaki, D azy i . d. K 276), pássa os (Piny K k ysysys
(Ryby), medalai, Kai, K 27 (K zew, 27 i. p.) K 279) e K K K K K K K
(Rzeckie (Rzeckie) 286). L. I inskio manusc i o a pa i de J. I. K aše skio lis a
eesc i i nomenkla ū inie denominações o nece ou a o dem
p incipalmen e o necido nome Li u iškas, depois dele lenkiškas seu
co espondmen o, p z. : Telas. Cielę NPS, B iedis. Łoś NPS, K ikłé. Cy anka
NPS, Szapałas. Jaź NPS, Sk obłas. G ab NPS. Lis a p óp ioélis nesuski s y o
dalimis como J. I. K aše skio no abalho, de ila edaxi i de odos g upos
nomenkla ū inia denominações. A i a-se a a enção que L. I inskis pe ašė
não odos os nomes J. I. K aše skio lis axe no o al é 251 nome de axon, e L.
I inskio 159 nomes de axsonos, não con ando-se sinónimos e a iões4 (ž .
len elę).
Nomenkla ū inių
į a dy ų nimų g upės
pa adi-J. I. K aše skio
į a dy ų aksonų
są aše L. I inskio są aše
skaičius aksonų skaičius
Animinhos 21 5
Animais sel agens 28 14
Bexdzes, ep ilhas 25 16
Aucščiai 53 35
Peixos 19 17
Plan as 87 62
Minhos 18 10
L. I inskis não só lendou a en amen e J. I. K aše skio eikalą,
pe si ašinėjo seus a o us nomenkla ū inius nomes, mas e alguns deles
aisê ou ac escen ou seus sinónimos ou a iões. Isso obse a e O.
Kažukauskai ė: P ie algumas das pala as di as de J. K aszewskio (em
ealidade K. Si ydo) esc e eu p. (powinno) e sua a ian e <...>
(Kažukauskai ė 2012: 171). Tokių L. I inskio pa aisymų su p ie ašu p. NPS são
poucos, só a de ynių nomenkla ū inių pa adinimų:
4Nes e a igo, sinónimos são conside ados pala as de di e en es aiz, e a ian es a mesma aiz pala as,
u in ys di e enças de esc i a, oné ica ou mo ologia.
165Te minologia | 2013 | 20
K emblys. p K emblis5. G zyb NPS, plg. G zyb, (u ks. Szy wida G ibas ale
w is ocie) K emblys K 280; G zyb, -a. m. Gŕības, -a. m. -bek, -bka. m.
IŽ 88 (348)6;
Użuołas. p Anżuołas NPS7, plg. Dąb, Uzuołas K 280; Dąb, dębu. m. Ànżuołas, -a.
uòżuołas, àżuołas, -ła. w. (mēdis). Que cus IŽ 41 (160); Wa nałesza p
Wa nalieża i Wa na ieża. Tussilago Pe asi es8 NPS, plg. Łopuch, Wa nełesza
K 281. Essas a ian es podem se compa adas com ou o abalho de L.
I inskio P igim ūmenė9 (h p: www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g
www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g
www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g
Pàs iēłka. Wa na ièża (Wa nalièża). Pe asi es. Gae n. Lepiężnik. S.
Pes ilenzwu zel P 258, como is o, aqueles mesmos nomes L. I inskis
ap esen a am e P igim ūmenėje. Augalo nomeá a nalėža ele omou de
zemaičių a mės, plg. a nalėža 1. P, S. Dauk, LBŽ ž . a nalėša: DūnŽ, J. 3. P
bo . plačialapis šaukš is (Pe asi es o icinalis) (LKŽe), po ém es a pala a a
ele, como e Ju gis Amb aziejus Pab ėža, us ojo ne lo . A c ium, o Pe asi es
pa adini. Segundo J. I. K aše skio lenkišką a i ikmenį (Łopuch) pode
conclui -se que o úl imo ap esen ou lo . A c ium lie u išką a dą. A pala a
a na ėža não ixsuo o LKŽ, isso pode se p óp io L. I inskio da inys. Nes e
caso L. I inskis kei ė aukš aičių a ojamą nomeu žemai išku. Segundo O.
Kažukauskai ė, <...> no li o de J. K aše skio maio ia das pala as li uanichas
exemplos de exemplos aukš ai iški e é, po que são os mesmos de K. Bogušo
es údio, i ados de K. Si ydo dicioná io, bem como ou os p óp io K. Si ydo dicioná io pala as (Kažukauskai ė 2012: 171); E elis. E elis p. O zeł NPS; plg. O zeł, E elis K 278; O zeł, - ła. m. Ā łas, -a. w. E ēlis, -ia. w. Pāukśz is: Aquila. IŽ 252 (1005);
K ajwasnukis, K ajwas paukśz is p K ejwāsnapis. K zywonos, k zywodziób NPS, plg. K zywonos, K ajwasnukis,
lub K ajwaspauksz is K 278, pala a da língua Li uânica зафиксированный L. I inskio указанный синоним, 5 L.
I inskio pa eik ы синоним или вариант, которого нет J. I. K aše skio список, изретin as автор статьи. 6 O
p imei o dígi o indica publicui o Lau yno I inskio polkųlie u ių kalbų žodynų puslapį, e skliaus os indicado dígimo
manusc ščio puslapį.
7 Polkiński co espondência não pa ašy as.
8 L. I inskis lenkiško a i ikmens não a endeu, e p i ašė la ynišką растело наименование. 9 O maio abalho
das ciências na u ais de L. I inskio de duas pa es cien í ico eicalas P igim ùmené u en i sawieje dalijkus
źemies, żoliun i giwunun com pa odimo anun wa ojimo, esc i o sob e 1870 anos. Na p imei a pa e Žemėmina
es á ap esen ado uma desc ição de á ios emas mine alogicos, e na segunda Žolėmina sis emá ico nomes de
ungos e plan as, no qual ap esen ada 218 amílias e po 2520 genciais nomeiamen os Li u iços. O manusc i o
es á gua dado na biblio eca da Academia Polonesa de Ciências em K okuwo, e o juodesc i i o a ian e da
p imei a pa e e suas li uanichas, la ynichas, polkiškų e okiškų co espondmenos odyklės LLTI BR (plačiau
ž . Janke ičius, Janke ičienė 1962: 151163; Aukso iū ė 1998: 102110).

166 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio
| nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis
po ém não de a mių, e de Li u ians ašomosios kalbos žodyno (19321968), plg.
k ei asnapis 2. NdŽ kumpasnapis skujokas (Loxia cu i os a) (LKŽe), en ão
o L. I inskis p o a elmen e o ap esen ou seguindo lenkiškais a i ikmenimis;
Kania. Pes is. p Peslis. NPS, plg. Kania, Pes is K 277; Kania, -i. . Sùpis, klièkis,
-ia. w. pāukśz is. IŽ 103 (407). Lenkųlie u ių línguas da pala a são dadas dois
sinónimos: o p imei o sūpis é zemai iškas nome, e na segunda cliekis d ibalsis
ie é hipe no malizmas, ais casos es ão e em ou os seus abalhos.
A i a-se a a enção que klykis e peslys a mėse e em á ias an igas on es
são usados sinonimamen e, plg. klykis 1. K. Būg, NdŽ zool. aka inis suopis
(Bu eo bu eo), 3. Su , Kos123, Als, Ms, Sln zool. udasis peslys (Mil us mil us)
(LKŽe); supis 1. D. Pošk, I, J; Kos34, E, R , BŽ500, DŽ, NdŽ, KŽ, LTR(Al), Kn
sakalinių šeimos paukš is (Bu eo), 2. 123, K. Būg, J b, K , Kos, J. Jabl, Š, NdŽ
peslys (Mil us) (LKŽe);
Pylé p Pilé , Pielé. Kaczka NPS, plg. Kaczka, Un is (z niem.) lepiéj Pyle K 277,
Kaczka, -i. Àn is, - ies. m. IŽ 101 (399), usado na NPS ap esen ada a ian e pielė
d ibalsis ie é hipe no malismo, ainda plg. pylė Als, Ms, Vn, Kl Ž, Gg , Yl, plė (1) [K],
NdŽ, pylė (4), MŽ155, J, Žlb an is (LKŽe), a úl ima pala a é ca ac e ís ica des e
paukščio un is L. I inskis, o qual no a mês do al o esc i o: Wiewe sis,
wiewe selis. Wy u is, wy u elis p Wiwi sis, wi u is. Ci ullis p Ci ulis.
Śkow onek NPS, plg. Skow onek, Wiewe sis, Wiewe selis, Wy u is, wy u elis
(śpiéwaczek) Ci ullis; ulubiony p ak pieśni li ewskich K 278; iłé p ielé. Siko a
NPS, plg. Siko a, Żiłe K 278; L. I inskio di oame paukščio a de d ibalsis ie é
hipe no malizmas. NPS pa a ou os sinonimos e a ian es dadas po L. I inskio
san umpos p não há, a maio ia deles ele omou de sua e asaiços a mės,
p z. : Udas. Komó . Kujsis NPS, plg. Komo , Udas K 276; Komó , - a. m. Wà mas,
-ma; kjsis, -sia. w. IŽ 114 (451), ci ado sinónimo kuisis, como e léodyne duodamas
a mas são žemaičių a ojami uodo a dai, plg. Szi śuo. ( Osawapsa) NPS, plg.
Osa, Szi śuo K 276; Osa, -sy. . wābałas: Wàpsa, -sōs. (Vespa) IŽ 253 (1006), apsa
aps a (Vespa ulga is) DūnŽ;
kuisis „uodas, mašalas“ DūnŽ i a mas „uodas“ DūnŽ;
D ebulé. Apuśzis. Osina NPS, plg. Osina, D ebule K 282; Osina, -ny. .
mēdis: Àpŭśzis, iēs. m. (Populus T emula) IŽ 254 (1012), apušis z . apušė
DūnŽ, apušė d ebulė (Populus T emula) DūnŽ;
167Te minologia | 2013 | 20
Pu inas. Pu elis. Kalina NPS, plg. Kalina, Pu inas K 280; Kalina, -y. .
P elis, -ia. w. k ùmas. (Vibu num Opulus.) IŽ 102 (403), pu elis pu inas
(Vibu num) DūnŽ;
Giałeźis. Gelaźis. Gelźis. Żelazo NPS, plg. Żelazo, Giałezis K 283;
gelžis geležis DūnŽ.
Às ap a as nomenkla ú icos denominações pode-se menciona mais um
paukščio nome Pāuksz wanāgis. K ogulec NPS, plg. K ogulec, Wanagas K 278,
K ogulec, -ca. w. Pāuksz wanāgis, -ia. w. IŽ 121 (477), pakš anagis sm. (1) J, I,
B s, K zool. anagas, que cap a paukščius (Accipi e nisus): Lk , B ž, Žlb,
Mžk (LKŽe). L. I inskis em abéioos seus manusc i os lenk. K ogulec Li u išką
a i ikmenį ap esen ou apenas paukš anagis, e anagą J. I. K aše skis
ap esen a am p o a elmen e a pa i K. Si ydo diciono, no qual anagas
como lie u iškas a i ikmen ap esen ado e pa a k ogulec, plg. SŽ 152 (64), e
jun o jas ząb, plg. SŽ 116 (46). Como ê-se de LKŽ dados, a pala a
paukš anagis p a icamen e ela ado a pa i zemaičių a mės lo o, e os
au o es dos esc i os indicam apenas dois: L. I inskis e An anas Juška. Šeši L.
I inskio p i aši ados sinônimos são usados em mais ampla do que žemaičių
a mės a á ea:
G eże. Ch ościel. G izielie NPS, plg. Ch óściel, G ieże K 277; g iežėlė 1. J.
Jabl, K , Tlž ž . g iežlė 1 (LKŽe); Tu kłelis, Tu klelis, pu plelis, Sinoga lica
NPS, plg. Sinoga lica, Tu kłelis K 278; pu pllis sm. (2) K; SD337, N, E zool.
ku klelis (S ep opelia): T. I an, SGII74, E (LKŽe); Łazda. Leszczyna.
Łazdinas NPS, plg. Leszczyna, Łazda K 281; Leszczyna, -ny. . Łazd‘ìnas,
iesz iènas, -na. w. mēdis: (Co ylus a ellana.) IŽ 133 (526); lazdynas SD132,
R269, K, G dm bo . k ūmas ou á o e, sob e a qual c esçam nozu as
(Co ylus a ellana) J, Lb, Rm, Už , Sln , KlpD108, Ds, Yl, Msn (LKŽe);
A uo ieciej. Ja ka pszenica. A uo ićzé. . Wasa ojas NPS, plg. Ja ka
pszenica, A uo ieciej K 280; Ja ka pszenica; wasa ìnej kwiè ej IŽ 94 (374);
Ropinas. Ropé. zepa NPS, plg. Rzepa, Ropinas K 282; Rzepa, -py. . Ròpé, -pies.
m. Żoliē da żowìné. B assica Rapa. IŽ 520 (2048); Dilginé. Dilgé. U ica NPS10, plg.
Pok zywa, Dilgine K 281; Pok zywa, -wy. . Nō ielé, nō nie é, dìlgé, -es. m. IŽ
298 (1187), dilgė Ds, s . dilgėlė: T gn, U , Z , JV641 (LKŽe). Como mos am dados
LKŽ, o sinônimo dilgė é usado só em a mês aukš aičių, ad L. I inskis nes e
caso ap esen ou 10 Pa eik as la yniškas nome da plan a.
168 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio
| nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis
não e enaiços a mês usou-mos nomes, os quais colocou em
polkųlie u ių línguas diccioná io.
Sepa adamen e a conside a NPS lis ados sinônimos, que mais
p o a elmen e es ão compos os do p óp io L. I inskio:
Beb us. Neŕis NPS, plg. Bób , Beb us K 275; Bob , - a, m. Bāb as, nē is, - a,
- ia. w. IŽ 19 (74), LKŽ dados indicam que a pala a ne is é de L. I inskio aš ų,
plg. ne ìs, -is (n io; Kos3911) sm. (4) NdŽ zool. beb as (Cas o ibe ): Ne io
s ajus I (LKŽe), en ão pode-se conside a que es e nome de animal é L.
I inskio naujada as; Wa nenas. Kos. T àkszlīs NPS, plg. Kos, Wa nenas K
278; Kos, -a. m. T àkśzl‘īs, -lia. w. pāukśz is IŽ 118 (465). Em ambos os L.
I inskios man esc i os ci ados o nome Li u iškas akšlys p o a elmen e é
L. I inskio naujada as, plg. akšlys BŽ129, NdŽ, BII77; I, Kos32(Jms12), F nW
zool. juodasis s azdas (Tu dus me ula) (LKŽe); Ledinné saluska. Kasamojé
saluska NPS, plg. Kamienna sól, Ledinne D uska K 282, L. I inskio o necido
e mo compos o p o a elmen e é seu compos o.
L. I inskis NPS g a ou dois peixes e um á o e nomes, dos quais J. I.
K aše skio są aše não:
Wijunas. Lamp ed NPS, plg. Lamp ed, -a. m. Wijūnas, -na. w. jeszkok:
Minóg IŽ 130 (513), Minog, -a, -u. m. Wijunas, -a. w. żwis: IŽ 148 (588);
Plēkszné. Fladia13 NPS;
Jeglis. Mod zew NPS, plg. Mod zew, -wiu. m. Jēgls, -glaus. w. mēdis.
(La ix eu opaea.) IŽ 150 (597).
Xico an o menos do que ao ečdalio pe ašy ų de J. I. K aše skio lis a de
nomenkla ū inių pa adinimų L. I inskis ap esen ou a iões, pa aisando ou
pa ikslindando J. I. K aše skio pala as, p z. : Jaućzias . Jau is. Wół NPS,
plg. W, Jauczias K 275; Żabinkśz is. . ebenkśz is. G onos oy. Łasica NPS,
plg. Łasica, Żabinkśz is K 275; Łasica, -y. . Ziàbēnkśz is, - ies. m. ģìwolis:
Mus ela IŽ
130 (515);
Sabalus. K . Sabałas NPS, plg. Sobol, Sabalus K 276; 11 Ž . O. Kažukauskai ės a igo sob e A. Kaša ausko
coleção e nele ap esen ados ex ac os de L. I inskio dicioná io
(Kažukauskai ė 2003: 1931).
12 O. Kažukauskai ė es abeleceu que es a ab e ipa não em ci ado não Jumskio, mas L. I inskio
(Kažukauskai ė 2003: 1931).
13 L. I inskis o neceu la ynišką, e não polkišką a i ikmenį.
169Te minologia | 2013 | 20
Sie nas Sze nas. Dzik NPS, plg. Wiep z dziki, Sie nas K 276; Dzik,
-a. m. Szià na, -as. m. IŽ 64 (254); Ga nys. Czapla. Ga nis NPS, plg.
Czapla, Ga nys? K 277; Czapla, -li, . Gā nis, -nia. w. (A dea) IŽ 36 (143);
Pimpe. Pempe. Czajka NPS, plg. Czajka, Pimpe K 277; Czajka, -i. .
Pèmpé (Vanella) IŽ 36 (143);
Asie as. Aśzie as. Jesio . NPS, plg. Jesio , Asie as K 279; Jesio , a.
m. Aśziē as, - a. w. żŭwis. Accipense IŽ 97 (384); Julpinis. Lipinis. Lipień.
NPS, plg. Lipień, Lipinis K 279; Wegiełe. Wiegielie NPS, plg. Mien us, Wegiełe
K 279; Mię uz, -za. m. Wiègieliē, -es; kwāpé, -es. m. żŭwis: Lo a lu ia ilis.
(Gadus Lo a) IŽ
147 (584);
Ciesnakas. Czesnakas NPS, plg. Czosnek, Ciesnakas K 280; Czosnak,
czosnek, -snka. m. Błodūs as, bładūs as, -a. Cziasnākas, -ka. w. (Allium
sa i um). IŽ 39 (153); Żybokle. iboklé. ijolek NPS, plg. Fijołek, Żybokle K
280; Klawas. klewas. clon NPS, plg. Klon, Klawas K 280; Klon, -nu. m.
Klēwas, -a, klawas. w. (mēdis) Ace . IŽ 111 (439), ainda plg. clawas SŽ 137
(56); Usné Usnis ose NPS, plg. Ose , Usne K 281; Ose , -s u. m. Usnis,
-niēs. m. żolie: (Ca duus). IŽ 253 (1007); Se a. Sie a. Sia ka NPS, plg. Sia ka,
Se a K 282; Plenas. Plinas. NPS, plg. s al S al, Plenas K 282; aço SŽ 371
(174); Wa as. Wa is. miedz. NPS, plg. Miedź, Wa as K 282; Miedź, -zi. .
Wàŕīs, - ia. w. IŽ 146 (578).
Palyginos NPS e J. I. K aše skio lis a, pode no a -se que a alguns apelidos L.
I inskis não o neceu a ian es, e simplesmen e expôs eles, comp eendendo
que J. I. K aše skis esc e eu alidingai, p z. : Szim akojis. S onóg NPS, plg.
S onóg, Szim akoje K 277; U ie, u ielie. Wesz NPS, plg. Wesz, U ie, U ele K
277; Ke szulis. G zywacz NPS, plg. G zywacz, Kie szulis K 277; G zywacz, -a.
m. Miszkìnis bałāndis, ka wēlis IŽ 88 (349); Łaksz ingała. Słowik NPS, plg.
Słowik, Łaksz yngała K 278; Rudoklé. Rydź NPS, plg. Rydz, Ruduokje K 282;
Rydź, -ia. m. Rdmējsé, udōké, -ies. m. g ības. Aga icus deliciosus. IŽ 512 (2025).
Panag inėjus L. I inskio manusc ício nomenkla ū inius nomes pode
no a -se, que L. I inskis não só a en amen e lei ê J. I. K aše skio lib o e
pe si ašė nele o necidos lie uškus pala as, mas e, p esumi elmen e,
pensa a sob e