161Te minologia | 2013 | 20
Rank aš inis Lau yno I inskio
elenco dei nomi nomenkla ū inių
ALBINA AULSORIŪT
L'is i u o delle lingue Lie u ių
ESMINIAI VODŽI: Lau yno I inskio manog a is, nomenkla u inis nome, Juze as Ignacas
K aše ski
XIX a. mido io spie ėjo e pedagogo Lau yno I inskio (18101881) c ea i in
lascimas di e sii iapusis e gausus, pe ò maggio anza suo così e imase
neišspausdin a. La maggio pa e L. I inskio manosc i i conse a i nelle
biblio eche Li uane, alcuni suoi la o i ci sono e all'es e o K oku oje e Sank
Pe e bu ge (plačiau ž . Aukso iū ė 1998: 102110). Sop a u o L. I inskio
manosc i i conse a i Li uaniani le e a u a e nau osaca is i u o
biblio eca Rank aš yne (LLTI BR), su alcuni dei manosc i i lì conse a i già
sc i a nel 2012 m. usci o accol a di a icoli P imaauš io scienza, cul u a e
educazione: Lau yno I inskio 200osi anni e sa i di nasci a (ž . Aukso iū ė
2012: 217243; Kažukauskai ė 2012: 16117 a las), o L. g ybų publiko manusc i o
accol o I o as a plokš el annesso al menziona o manosc i o.
LL BRTI a al i L. I inskio manosc i i è olco, nel ca alogo in i ola o Filologica ma e ia da bo anikos
s i ies, ondo numbe is FI645. In ques ' aplanke sudė i 48 a iùo o ma o nesunume ia i ogli, nei quali si
possono o a e lis e di pa ole Li u iške, p incipalmen e nomi di pian e, con polkų kalbos e pa ee u
la ynų e g eikų kalbų a i ikmenimis. Minė o aplanko in due d ilaggi in due isc i a lie u iškų pa ole con
lenkiškais a i ikmenimi, a alcune pa ole da a e qualche spiegazione in lenkų kalba. P imo d ilapio p imo
lepo in abiej pa i p esen a o a i lis e di pa ole Li u iške, in esso è s elle di denomininimen i, qualche
nomi di pian e e al e pa ole. Secondo ques o d ilapio lepa in abbie pa i è dei lis e di nomi nomenkla ū ini
Li u iškų bo anikos i zoologijos su lenkų kalbos a i ikmenimis nonché uno al o la ynišku a i ikmeniu,
che ęsiasi e second o d ilapio p imo pagine. Nella seconda e e za d ilapio pagine p esen a e nelle
seconde pagine ie o a džių con lenkiškais kommen a ai lis aėlis, e nella qua a pagina dei nomi di
s umen i musicos e al e li e iški pa ole con lenkiškais co ispondmenimi. Di a iamo manosc i o e
pagini di sop a isc i o abb e iazione K asz, ques o L. I inskio u ilizza o il suo amžininko Polonia della
cul u a agen e e s o ico Juze o Ignaco K aše skio (18121887) su name abb e iazione. Come sc isse Ona
162 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio
| nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis
Kažukauskai ė (2012: 169), ...uoliai L. I inskis s udia a igu aus della Polonia cul u ale ope a o e J.
K aše skio mol o au o i e ingą kupiną ling is ische ma e ia eikalą Li wa. S a oży ne dzieje, us awy,
język, wia a, obyczaje, pieśni, p zysłowia, podania i . d., isleis ą Wa šu oje negli anni 1847. In un luogo è
b e emen e indica o lib o dei me iką: (K asz. Li wa. ed. 1847 . Wa .), negli al i casi solo K ., K asz.
To almen e si può appoggia e l'opinione lessikog a ea O. Kažukauskai ė, poiché, compa us in abbiei
d ilapici L. I inskio su ašy us pa oležius con J. I. K aše skio menė u negozio, aki aizdu, che ques o
esc i u a da J. I. K aše skio lib o. In ques o a icolo iene esamina o in de aglio solo in e di due
pagine delle pagine ipo a e bo anica e zoologia nomenkla ū inių pa adinimų są ašėl ( oliau NPS) (ž . ig.
1). Lo scopo dell'a icolo discu e e lie u iškus nomenkla ū inius nomi, da i nel manosc i o di L. I inskio,
e con on a li con J. I. K aše skio la o o da o su lis ašu, panag inė i L. I inskio s essi o ni i NPS nomi e
con on a li con L. I inskio e mini in un al o suo la o o lenklie u ių kalbų žodyje (www IŽ)1. J. I.
K aše skio lib oje Li wa. S a oży ne dzieje, us awy, język, wia a, obyczaje, pieśni, p zysłowia,
podania i . d. (www K )2 ipo a i animali, paukščių i augalų są ašas (P zypiski. Nazwania zwié zą ,
p aków, d zew i kwia ów znanych Li wiewiewie) (274283 p.), dal quale e da cui si sc i ai L. I inski. J. I.
K aše skio negozio p ima iene o ni o lenkiškas pa ola, e g e a daodamas lie u iškas il suo
co ispondimen o, p z. :, Cha Ku as3 K 274; Bób , Beb us K 275; Bocian, Gand as K 277; 1 L. I inskio
lenkųlie u ių kalbų žodynas apima AR aides (2060 paglapių), manusc ip is conse a o biblio ekoje
akademijos Lenkijos mokslų K oa ku oje, e m. 2010 lo ha pubblica o leksikog a ė O. Kažukauskai ė
(Lau yno I inskio lenkųlie u ių kalbų žodynas. Vilnius, 2010, 524 p.: aks. + 1 ideo disco (DVD)).
2Usoo asi copia di lib o ele ine, scansiona a Google, accesso in e ne h p://books.google.l /
books?id=zQTVAAAAMAAJ&p in sec= on co e &hl=l &sou ce=gbs_ge_summa y_ &cad=0# =
onepage&q& = alse
3 Is e in o J. I. K aše skio.
163Te minologia | 2013 | 20
Fig. 1 L. I inskio lis aėlio p ima pagina Ce a, Ka szis K 279; Bób, Pupa K 279.
do e aggiun o umpas lenkiškas komen a z, eg. Koń, A klis (wiele innych
nazwań) K 275, o la iniška ek i alen a, eg. Cielę, Telas (Vi ulus) K 274, men e
a di e si nomi li uani K K K k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
164 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio
| nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis
276, Jaskółcze ziele, Akiû zole, K ekzdine K 280. Są ašas suski s y as į
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k L. I inskio manosc i o da J. I. K aše skio elenco pe esc i i nomenkla ū inie denomininimai o ni e al a o dine p incipalmen e o ni o nome li e iškas, dopo di lui lenkiškas suo co ispondmen o, p z. : Telas. Cielę NPS, B iedis. Łoś NPS, K ikłé. Cy anka NPS, Szapałas. Jaź NPS, Sk obłas. G ab NPS. Lis a s essoélis nesuski s i o dalim come J. I. K aše skio la o o, da iga edaši i di u i g uppių nomenkla ū inie denominazioni. A en iamo che L. I inskis pe ašė non u i i nomi J. I. K aše skio nella lis a in o ale è 251 nome di axono, e L. I inskio 159 nomi di axson, non con ando sinonimi e a i4 (ž . len elę).
Nomenkla ū inių
į a dy ų nimų g upės
pa adi-J. I. K aše skio
į a dy ų aksonų
są aše L. I inskio są aše
skaičius aksonų skaičius
Animali domes ici 21 5
Animali sel accei 28 14
Insedzii, e ilii 25 16
Uckščiai 53 35
Pesce 19 17
Pian e 87 62
Ri o amen i 18 10
L. I inskis non solo legge a a en amen e J. I. K aše skio eikalą,
pe si ašinėjo i suoi a o us nomenkla ū ini nomi, ma e alcuni dei lo o
aisė o aggie ze i p op i sinonimi o a i. Ques o osse a e O.
Kažukauskai ė: P ie alcune di J. K aszewskio accon a e delle pa ole (in
eal à K. Si ydo) pa ašė p. (powinno) e suo a ian e <...> (Kažukauskai ė
2012: 171). Tokių L. I inskio pa iymų su p ie ašu p. NPS sono pochi, solo a
de ynių nomenkla ū inių pa adinimų:
4 In ques o a icolo sinonimi sono conside a e pa ole di di e si sashnai, e a ian i la s essa sashnia pa ole,
u in ys sc i ybos, one ica o mo ologijas di e ences.
165Te minologia | 2013 | 20
K emblys. p K emblis5. G zyb NPS, plg. G zyb, (u ks. Szy wida G ibas ale
w is ocie) K emblys K 280; G zyb, -a. m. Gŕības, -a. m. -bek, -bka. m.
IŽ 88 (348)6;
Użuołas. p Anżuołas NPS7, plg. Dąb, Uzuołas K 280; Dąb, dębu. m. Ànżuołas, -a.
uòżuołas, àżuołas, -ła. w. (mēdis). Que cus IŽ 41 (160); Wa nałesza p
Wa nalieża i Wa na ieża. Tussilago Pe asi es8 NPS, plg. Łopuch, Wa nełesza
K 281. Ques i a ian i possono esse e compa a i con l'al o la o o di L.
I inskio P igim ūmenė9 ( oliau P ) da i dai nomi plg. Pàs iēłka. Wa na ièża
(Wa nalièża). Pe asi es. Gae n. Lepiężnik. S. Pes ilenzwu zel P 258, come
is o, quelli s essi nomi L. I inskis p esen a ono e P igim ūmenėje. Augalo
nome a nalėža egli p ese da e aičių a mės, plg. a nalėža 1. P, S. Dauk, LBŽ
ž . a nalėša: DūnŽ, J. 3. P bo . plačialapis šaukš is (Pe asi es o icinalis)
(LKŽe), pe ò ques o e mine lui, come e Ju gis Amb aziejus Pab ėža, us ojo
ne lo . A c ium, o Pe asi es chiamini. Secondo J. I. K aše skio lenkišką
a i ikmenį (Łopuch) si può giudica e che ques 'ul imo p esen ò lo . A c ium
lie u išką a dą. La pa ola a na ėža non ixsuo o LKŽ, ques o può esse e
s esso L. I inskio da inys. In ques o caso L. I inskis kei ė aukš aičių
a ojamą a dą žemai išku. Secondo O. Kažukauskai ė, <...> nel lib o di J.
K aše skio maggio anza delle pa ole li e iche esempi di exemple aukš ai iški
e sono, pe ché sono quelli s essi da K. Bogušo s udio, p esi da K. Si ydo
diziona io, nonché al i s esso K. Si ydo diziona io pa ole (Kažukauskai ė
2012: 171); E elis. e elis p. O zeł NPS; plg. O zeł, E elis K 278; O zeł, - ła. m.
Ā łas, -a. w. E ēlis, -ia. w. Pāukśz is: Aquila. IŽ 252 (1005);
K ajwasnukis, K ajwas paukśz is p K ejwāsnapis. K zywonos, k zywodziób NPS, plg. K zywonos, K ajwasnukis,
lub K ajwaspauksz is K 278, dizodyne della lingua Lie u ių už iksuo as L. I inskio indica o sinonimo, 5 L. I inskio
accon a o sinonimo o a ian e, del quale non J. I. K aše skio są aše, esp ess e in o au o e dell'a icolo. 6 Il
p imo nume o indica pubblicui o Lau yno I inskio polkųlie u ių kalbų žydyną pagina, e scliaus i nelle indica o
nume o […] manosc i šio pagina.
7 Polkiško co ispondenza non pa asi o.
8 L. I inskis lenkiško a i ikmens non ha da a, e p i ašė la ynišką ege alo nomą. 9 Il più g ande la o o delle
scienze na u ali di L. I inskio due pa i scien i ico eicalas P igim ùmené u en i sawieje dalijkus źemies,
żoliun e giwunun con pa odimo anun wa ojimo, sc i o ci ca 1870 anno. Nella p ima pa e Žemėmina è o ni o
una desc izione di a i sogge i mine alogici, men e nella seconda Žolėmina sis emico nominnas di unghi e
pian e, nel quale p esen a a 218 amiglie e pe 2520 genčių lie u iškų pa adinimų. Il manosc i o è conse a o
nella biblio eca della Accademia delle scienze polacca a C oku oje, e giodesc i o a ian e della p ima pa e e
delle sue li a iche, la yniche, polkich e okich co ispondmen odykles LLTI BR (plačiau ž . Janke ičius,
Janke ičienė 1962: 151163; Aukso iū ė 1998: 102110).

166 Albina Aukso iū ė | Rank aš ino Lau yno I inskio
| nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis
pe ò non da a mini, e da Li uanian ašomosios kalbos žodyno (19321968), plg.
k ei asnapis 2. NdŽ kumpasnapis skujokas (Loxia cu i os a) (LKŽe), quindi
lo L. I inskis p obabilmen e lo ha p esen a o seguendo lenkiškais
a i ikmenimi; Kania. Pes is. p Peslis. NPS, plg. Kania, Pes is K 277; Kania, -i. .
Sùpis, klièkis, -ia. w. pāukśz is. IŽ 103 (407). Lenkųlie u ių linguų žodyne daodami
due sinonimi: il p imo sūpis è žemai iškas a das, e l'al ame cliekis d ibalsis
ie è hipe no malizmos, ali casi sono e in al e sue ope e. A en iamo che
klykis e peslys a mėse e in a ie an iche on i sono u ilizza i
sinonimicamen e, plg. klykis 1. K. Būg, NdŽ zool. aka inis suopis (Bu eo bu eo),
3. Su , Kos123, Als, Ms, Sln zool. udasis peslys (Mil us mil us) (LKŽe); suopis 1.
D. Pošk, I, J; Kos34, E, R , BŽ500, DŽ, NdŽ, KŽ, LTR(Al), Kn sakalinių šeimos
paukš is (Bu eo), 2. 123, K. Būg, J b, K , Kos, J. Jabl, Š, NdŽ peslys (Mil us)
(LKŽe);
Pylé p Pilé , Pielé. Kaczka NPS, plg. Kaczka, Un is (z niem.) lepiéj Pyle K 277,
Kaczka, -i. Àn is, - ies. m. IŽ 101 (399), NPS u ilizza nella p opos a a ian e pielė
d ibalsis ie è ipe no malismo, da plg. pylė Als, Ms, Vn, Kl Ž, Gg , Yl, plė (1) [K],
NdŽ, pylė (4), MŽ155, J, Žlb an is (LKŽe), l'ul ima pa ola è ca a e is ica del
e me dei e ai, a l'al š ai e me degli amamo di ques o uccello un is L.
I insky non sc i e; Wiewe sis, wiewe selis. Wy u is, wy u elis p Wiwi sis,
wi u is. Ci ullis p Ci ulis. Śkow onek NPS, plg. Skow onek, Wiewe sis,
Wiewe selis, Wy u is, wy u elis (śpiéwaczek) Ci ullis; ulubiony p ak pieśni
li ewskich K 278; iłé p ielé. Siko a NPS, plg. Siko a, Żiłe K 278; L. I inskio
accon a e paukščio a de d ibalsis ie è hipe no malizmo. NPS p esso al i L.
I inskio da abili sinonimi e a ian ì san umpos p non, la maggio pa e di lo o
egli p enne dalla sua e aiči a mės, p z. : Udas. Komó . Kujsis NPS, plg.
Komo , Udas K 276; Komó , - a. m. Wà mas, -ma; kjsis, -sia. w. IŽ 114 (451), de o
il sinonimo kuisis, come e dizodyne daodamas a mas sono žemaičių a ojami
uodo a dai, plg. Szi śuo. ( Osawapsa) NPS, plg. Osa, Szi śuo K 276; Osa, -sy. .
wābałas: Wàpsa, -sōs. (Vespa) IŽ 253 (1006), apsa aps a (Vespa ulga is) DūnŽ;
kuisis „uodas, mašalas“ DūnŽ i a mas „uodas“ DūnŽ;
D ebulé. Apuśzis. Osina NPS, plg. Osina, D ebule K 282; Osina, -ny. .
mēdis: Àpŭśzis, iēs. m. (Populus T emula) IŽ 254 (1012), apušis z . apušė
DūnŽ, apušė d ebulė (Populus T emula) DūnŽ;
167Te minologia | 2013 | 20
Pu inas. Pu elis. Kalina NPS, plg. Kalina, Pu inas K 280; Kalina, -y. .
P elis, -ia. w. k ùmas. (Vibu num Opulus.) IŽ 102 (403), pu elis pu inas
(Vibu num) DūnŽ;
Giałeźis. Gelaźis. Gelźis. Żelazo NPS, plg. Żelazo, Giałezis K 283;
gelžis geležis DūnŽ.
P esso ap a ų nomenkla ū inių denominazioni si può menziona e anco a di
un al o paukščio nome Pāuksz wanāgis. K ogulec NPS, plg. K ogulec,
Wanagas K 278, K ogulec, -ca. w. Pāuksz wanāgis, -ia. w. IŽ 121 (477),
pakš anagis sm. (1) J, I, B s, K zool. anagas, che caudo pukščius (Accipi e
nisus): Lk , B ž, Žlb, Mžk (LKŽe). L. I inskis in abbieu suoi manosc i i lenk.
K ogulec lie u išką a i ikmenį ha p esen a o solo paukš anagis, a anagą J.
I. K aše skis ha p esen a o p obabilmen e da K. Si ydo dizzyno, nel quale
anagas come lie u iškas a i ikmen pa eik as e p esso k ogulec, plg. SŽ 152
(64), e p esso jas ząb, plg. SŽ 116 (46). Come si ede da LKŽ da i, la pa ola
paukš anagis p a icamen e accon a o dal žemaičių a mės plo o, e gli
au o i degli sc i i indica i solo due: L. I inskis e An anas Juška. Šeši L.
I inskio p i aši i sinonimi engono u ilizza i in più ampia che žemaičių a mės
aco e:
G eże. Ch ościel. G izielie NPS, plg. Ch óściel, G ieże K 277; g iežėlė 1. J.
Jabl, K , Tlž ž . g iežlė 1 (LKŽe); Tu kłelis, Tu klelis, pu plelis, Sinoga lica
NPS, plg. Sinoga lica, Tu kłelis K 278; pu pllis sm. (2) K; SD337, N, E zool.
ku klelis (S ep opelia): T. I an, SGII74, E (LKŽe); Łazda. Leszczyna.
Łazdinas NPS, plg. Leszczyna, Łazda K 281; Leszczyna, -ny. . Łazd‘ìnas,
iesz iènas, -na. w. mēdis: (Co ylus a ellana.) IŽ 133 (526); lazdynas SD132,
R269, K, G dm bo . k ūmas o albe o sul quale c escono nociu i (Co ylus
a ellana) J, Lb, Rm, Už , Sln , KlpD108, Ds, Yl, Msn (LKŽe);
A uo ieciej. Ja ka pszenica. A uo ićzé. . Wasa ojas NPS, plg. Ja ka
pszenica, A uo ieciej K 280; Ja ka pszenica; wasa ìnej kwiè ej IŽ 94 (374);
Ropinas. Ropé. zepa NPS, plg. Rzepa, Ropinas K 282; Rzepa, -py. . Ròpé, -pies.
m. Żoliē da żowìné. B assica Rapa. IŽ 520 (2048); Dilginé. Dilgé. U ica NPS10, plg.
Pok zywa, Dilgine K 281; Pok zywa, -wy. . Nō ielé, nō nie é, dìlgé, -es. m. IŽ
298 (1187), dilgė Ds, z . dilgėlė: T gn, U , Z , JV641 (LKŽe). Come indicano da i LKŽ,
sinonimo dilgė usa o solo aukš aičių a mėje, ad L. I inskis in ques o caso ha
p esen a o 10 Pa eik as la yniškas nome della pian a.
168 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio
| nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis
non e aici a messa us abilus nomi, che mise nel polkųlie u ių linguų
žodyną.
Sepa a amen e da a a e NPS ipo a i sinonimi, che più
p obabilmen e sono cos i ui i dallo s esso L. I inskio:
Beb us. Neŕis NPS, plg. Bób , Beb us K 275; Bob , - a, m. Bāb as, nē is, - a,
- ia. w. IŽ 19 (74), LKŽ i da i indicano che la pa ola ne is è da L. I inskio laš ų, plg.
ne ìs, -is (n io; Kos3911) sm. (4) NdŽ zool. beb as (Cas o ibe ): Ne io s ajus
I (LKŽe), quindi si può i ene e che ques o nome animale sia L. I inskio
naujada as; Wa nenas. Kos. T àkszlīs NPS, plg. Kos, Wa nenas K 278; Kos, -a.
m. T àkśzl‘īs, -lia. w. pāukśz is IŽ 118 (465). In en ambi i man sc i i di L.
I inskio ipo a o il nome li a iškas akšlys p obabilmen e è L. I inskio
naujada as, plg. akšlys BŽ129, NdŽ, BII77; I, Kos32(Jms12), F nW zool.
juodasis s azdas (Tu dus me ula) (LKŽe); Ledinné saluska. Kasamojé
saluska NPS, plg. Kamienna sól, Ledinne D uska K 282, L. I inskio de o un
e mine compos o p obabilmen e è da lui compos o.
L. I inskis NPS egis ò due pesci e uno albe o nomi, dei quali J. I.
K aše skio są aše non:
Wijunas. Lamp ed NPS, plg. Lamp ed, -a. m. Wijūnas, -na. w. jeszkok:
Minóg IŽ 130 (513), Minog, -a, -u. m. Wijunas, -a. w. żwis: IŽ 148 (588);
Plēkszné. Fladia13 NPS;
Jeglis. Mod zew NPS, plg. Mod zew, -wiu. m. Jēgls, -glaus. w. mēdis.
(La ix eu opaea.) IŽ 150 (597).
Schioc an o meno che p esso ečdalio pe ašy ų da J. I. K aše skio
elenco nomenkla ū inių pa adinimų L. I inskis ha p esen a o a ian ų,
pa aisando o pa ikslindando J. I. K aše skio pa ole, p z. : Jaućzias . Jau is.
Wół NPS, plg. Wół, Jauczias K 275; Żabinkśz is. . ebenkśz is. G onos oj.
Łasica NPS, plg. Łasica, Żabinkśz is K 275; Łasica, -y. . Ziàbēnkśz is, - ies.
m. ģìwolis: Mus ela IŽ
130 (515);
Sabalus. K . Sabałas NPS, plg. Sobol, Sabalus K 276; 11 Ž . O. Kažukauskai ės a icolo su A. Kaša ausko
collezione e nei ci a i es a i da L. I inskio diziona io
(Kažukauskai ė 2003: 1931).
12 O. Kažukauskai ė ha s abili o che ques a an onpa noniksli ci a o non Jumskio, ma L. I inskio diziona io
(Kažukauskai ė 2003: 1931).
13 L. I inskis ha o ni o la la yniška, e non polkišką a i ikmenį.
169Te minologia | 2013 | 20
Sie nas Sze nas. Dzik NPS, plg. Wiep z dziki, Sie nas K 276; Dzik,
-a. m. Szià na, -as. m. IŽ 64 (254); Ga nys. Czapla. Ga nis NPS, plg.
Czapla, Ga nys? 277; Cz Czapla, -li, . Gā nis, -k nia. w. (A dea) IŽ 36
(143); Pimpe. Pempe. Czajka NPS, plg. Czajka, Pimpe K 277; Czajka,
-i. .
Pèmpé (Vanella) IŽ 36 (143);
Asie as. Aśzie as. Jesio . NPS, plg. Jesio , Asie as K 279; Jesio , a.
m. Aśziē as, - a. w. żŭwis. Accipense IŽ 97 (384); Liepinis. Lipinis. Lipień.
NPS, plg. Lipień, Lipinis K 279; Wegiełe. Wiegielie NPS, plg. Mien us, Wegiełe
K 279; Mię uz, -za. m. Wiègieliē, -es; kwāpé, -es. m. żŭwis: Lo a lu ia ilis.
(Gadus Lo a) IŽ
147 (584);
Ciesnakas. Czesnakas NPS, plg. Czosnek, Ciesnakas K 280; Czosnak,
czosnek, -snka. m. Błodūs as, bładūs as, -a. Cziasnākas, -ka. w. (Allium
sa i um). IŽ 39 (153); Żybokle. iboklé. ijolek NPS, plg. Fijołek, Żybokle K
280; Klawas. klewas. clon NPS, plg. Klon, Klawas K 280; Klon, -nu. m.
Klēwas, -a, klawas. w. (mēdis) Ace . IŽ 111 (439), anco a plg. clawas SŽ 137
(56); Usné Usnis ose NPS, plg. Ose , Usne K 281; Ose , -s u. m. Usnis,
-niēs. m. żolie: (Ca duus). IŽ 253 (1007); Se a. Sie a. Sia ka NPS, plg. Sia ka,
Se a K 282; Plenas. Plinas. NPS, plg. s al S al, Plenas K 282; acciaio SŽ
371 (174); Wa as. Wa is. miedz. NPS, plg. Miedź, Wa as K 282; Miedź, -zi. .
Wàŕīs, - ia. w. IŽ 146 (578).
Palyginando NPS e J. I. K aše skio lis a, si può no a e che a alcuni nomi L.
I inskis non diede a ian ì, ma semplicemen e es ese lo o, capendo che J. I.
K aše skis sc isse sbagliandoi, ecc. : Szim akojis. S onóg NPS, plg. S onóg,
Szim akoje K 277; U ie, u ielie. Wesz NPS, plg. Wesz, U ie, U ele K 277;
Ke szulis. G zywacz NPS, plg. G zywacz, Kie szulis K 277; G zywacz, -a. m.
Miszkìnis bałāndis, ka wēlis IŽ 88 (349); Łaksz ingała. Słowik NPS, plg.
Słowik, Łaksz yngała K 278; Rudoklé. Rydź NPS, plg. Rydz, Ruduokje K 282;
Rydź, -ia. m. Rdmējsé, udōké, -ies. m. g ības. Aga icus deliciosus. IŽ 512 (2025).
Panag inėjus L. I inskio manosc i o nomenkla ū ini nomi si può no a e, che
L. I inskis non solo a en amen e legge a J. I. K aše skio lib o e pe si ašė
giù o ni i lie u iškus pa ole, ma e, appa en emen e, pensa a di