scieee Open visual document viewer

Rankraštinis Lauryno Ivinskio nomenklatūrinių pavadinimų sąrašėlis

Albina Auksoriūtė

Full text

161Te minología | 2013 | 20 Rank aš inis Lau yno I inskio lis a de denominaciones nomenkla ú icasélis ALBINA AUCSORIŪT Ins i u o de lenguas Lie u ių ESMINIAI WODŽIAI: Lau yno I inskio manusc i o, nomb e nomenkla ū inis, Juze as Ignacas K aše ski del XIX. medio c ie ėjo y pedagogo Lau yno I inskio (18101881) c ea i a he encia di e sai iapusis y gausus, pe o mayo ía de su así y quedó neišspausdin a. La mayo pa e de L. I inskio man aščių gua dado en biblio ecas de Li uania, algunos de sus abajos es án y en el ex anje o K oku oje y Sank Pe e bu ge (plačiau ž . Aukso iū ė 1998: 102110). La mayo pa e de L. I inskios manusc i os conse ados Li uanos li e a u a y au osaca ins i u o biblio eca Rank aš yne (LLTI BR), sob e algunos de los allí conse ados manusc i os ya esc i a en 2012 m. en la ecopilación de a ículos An esauš io ciencia, cul u a y educación: Lau yno I inskios 200o ani e sa ios de nacimien o (ž . Aukso iū ė 2012: 217243; Kažukauskai ė 2012: 16117 A las), o L. g ybaus publica ions collec ion I o as a plokš el adjun o al mencionado manusc i o. LL BRTI en e o os L. I inskio man aščių es olca, en el ca álogo nomb ado Filologinė medžiaga iš bo anikos s i ies, ondo numbe is FI645. En es e aplanque sudė i 48 a iado o ma o nesunume o i hojas, en los que se puede encon a lis as de palab as Li u ichas, p incipalmen e nomb es de plan as, con polkų kalbos y cale u la ynų y g eikų kalbų a i ikmenimis. Minė o aplanko en dos d ilapios insc i a lie u iškų palab as con lenkiškais a i ikmenimis, a algunas de las palab as dada y algo de explicaciones lenkų kalba. P ime mo d ilapio p ime o lepo en abiejos lados p esen ado a ias lis as de palab as lie u ichas, en él hay es ellas de nomb inamien os, keli plan as nomb es y ki okie palab as. Segundo des e d ilapio hojo en abiejos lados es á Li u iškų bo anikos y zoologijos nomenkla ū inių pa adinimų su lenkų kalbos a i ikmenimis así uno o o la ynišku a i ikmeniu są ašėlis, que ęsiasi y segundo d ilapio p ime ame página. En segunda y e ce a d ilapio segundas páginas p esen adas Li u iškų ie o a džių con lenkiškais comen a ais lis aėlis, y cua a página en a ios ins umen os muzikos nomb inimai y ki okie lie u iški palab as con lenkiškais a i ikmenimis. Dicho manusc i o es páginas de la pa e supe io insc i o ab e iamien o K asz, es L. I inskio u ilizado su amžininko Polonia de la cul u a ac o y 162 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio | nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis his o iiko Juze o Ignaco K aše skio (18121887) po meno ización. Como hacha Ona Kažukauskai ė (2012: 169), ...uoliai L. I inskis es udió imaous Polonia de la cul u a ac o J. K aše skio muy au o i e ingą kupiną ling is inė medžiagos eikalą Li wa. S a oży ne dzieje, us awy, język, wia a, obyczaje, pieśni, p zysłowia, podania i . d., izleis ą Wa šu oje 1847 años. En un luga es á b e emen e indicęs lib ogos me iką: (K asz. Li wa. ed. 1847 . Wa .), o os casos sólo K ., K asz. To almen e se puede ap e a leksikog a és O. Kažukauskai ės opinión, pues, compa us en abiejuos d ilapios L. I inskio su ašy us palab as con J. I. K aše skio menė u ienda, ob iamen e, que es o ex añas desde J. I. K aše skio lib o. En es e a ículo se examina más de alladamen e sólo en es dólabios páginas p esen adas en bo ánica y zoología nomenkla ú icos nomb es lis asėlis (h p: NPS) (ž . ig. 1). El obje i o del a ículo discu i Li u iškus nomenkla ū inius nomb es, dados en el manusc ip o de L. I inskio, y compa a ellos con J. I. K aše skio abajo dado lis ašu, panag inė i L. I inskio p opios p opo cionados NPS nomb es y compa a ellos con L. I inskio e minis en o o de sus abajos lenklie u ių kalbų žodyje (www IŽ)1. J. I. K aše skio lib oje Li wa. S a oży ne dzieje, us awy, język, wia a, obyczaje, pieśni, p zysłowia, podania i . d. (www K )2 p esen ados lis as de animales, paukščių i augalų (P zypiski. Nazwania zwié zą , p aków, d zew i kwia ów znanych Li wiewie) (274283 p.), del cual y del cual se esc iba L. I inski en el lis ado de la mano. J. I. K aše skio ienda p ime o se p opo ciona lenkiškas palab a, y g e a daodamas lie u išks su equi alen e, p z. :, Cha Ku as3 K 274; Bób , Beb us K 275; Bocian, Gand as K 277; 1 L. I inskio lenkųlie u ių kalbų žodynas apima AR aides (2060 paglapių), manusc ipis gua dado en la biblio eca de la Academia de Ciencias de Polonia en K oku oje, y en 2010 ue publicado po el ins i u o de lengua Li uania leksikog a ė O. Kažukauskai ė (Lau yno I inskio lenkųlie u ių kalbų žodynas. Vilnius, 2010, 524 p.: aks. + 1 ídeo disco (DVD)). 2Uso asi copia del lib o elec ónico, desci ada Google, acceso a In e ne h p://books.google.l / books?id=zQTVAAAAMAAJ&p in sec= on co e &hl=l &sou ce=gbs_ge_summa y_ &cad=0# = onepage&q& = alse 3 Desde e in o J. I. K aše skio. 163Te minología | 2013 | 20 Fig. 1 L. I inskio lis aėlio p ime a página Ce a, Ka szis K 279; Bób, Pupa K 279. donde se ha añadido umpas lenkiškas comen a io, e.g., Koń, A klis (wiele innych nazwań) K 275, o la iniška equi alencia, e.g., Cielę, Telas (Vi ulus) K 274, y a a ios nomb es li uanos se ha añadido sinónimo, e.g., Zając, Kiszkisz, Zujkis: K K K 27 es pa e sepa ada: naminiai ž ė (Zwié zą a domowe), K 164 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio | nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis 276, Jaskółcze ziele, Akiû zole, K ekzdine K 280. Są ašas suski s y as į 27 K 27 laukiniai ž ė (Zwié zki dzėliai K 275), ki miai, opliai (Robaki, Kaiazy i . d. K 276), paukiai (Piny K k ysys (Ryby), medalai, K 279, i. . K 279) y K K K K K 279 (Rzeckie Kopi (D . L. I inskio manusc i o de J. I. K aše skio lis a de eesc ibi nomenkla ū inie denominacionimai p esen a o a o den p ime o se p opo ciona lie u iškas nomb e, después de él lenkiškas su co espondien e, ej. : Telas. Cielę NPS, B iedis. Łoś NPS, K ikłé. Cy anka NPS, Szapałas. Jaź NPS, Sk obłas. G ab NPS. Lis a mismoélis nesuski s i o dalimis como J. I. K aše skio en abajo, de ila edaxi a odos g upos de nomenkla ū inia denominaciones. A a iesa la a ención que L. I inskis pe ašė no odos los nomb es J. I. K aše skio en lis aje del o al hay 251 nomb e axono, y L. I inskio 159 nomb es axsonos, no con andociéndose sinónimos y a ių4 (ž . len elę). Nomenkla ū inių į a dy ų nimų g upės pa adi-J. I. K aše skio į a dy ų aksonų są aše L. I inskio są aše skaičius aksonų skaičius Animales Maminos 21 5 Animales sal ajes 28 14 Bezdzos, ep lidas 25 16 Aukščiai 53 35 Pescos 19 17 Plan as 87 62 Ex ensiones 18 10 L. I inskis no sólo a en amen e leía J. I. K aše skio eikalą, pe si ašinėjo sus a o us nomenkla ū inius nomb es, sino y algunos de ellos aisé o añadió sus sinónimos o a ian es. Es o no a y O. Kažukauskai ė: P ie algunas de J. K aszewskio dichoos palab as (en ealidad K. Si ydo) esc ibióė p. (powinno) y su a ian e <...> (Kažukauskai ė 2012: 171). Tokių L. I inskio pa aisymų su p ie ašu p. NPS es á pocos, sólo a de ynių nomenkla ū inių pa adinimų: 4En es e a ículo sinónimos se conside an di e en es aices palab as, y a ian es la misma aíz palab as, conin ys di e encias de esc i u a, oné ica o mo ología. 165Te minología | 2013 | 20 K emblys. p K emblis5. G zyb NPS, plg. G zyb, (u ks. Szy wida G ibas ale w is ocie) K emblys K 280; G zyb, -a. m. Gŕības, -a. m. -bek, -bka. m. IŽ 88 (348)6; Użuołas. p Anżuołas NPS7, plg. Dąb, Uzuołas K 280; Dąb, dębu. m. Ànżuołas, -a. uòżuołas, àżuołas, -ła. w. (mēdis). Que cus IŽ 41 (160); Wa nałesza p Wa nalieża i Wa na ieża. Tussilago Pe asi es8 NPS, plg. Łopuch, Wa nełesza K 281. Es os a ian es pueden compa a se con o o abajo de L. I inskio P igim ūmenė9 (h p: www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g Pàs iēłka. Wa na ièża (Wa nalièża). Pe asi es. Gae n. Lepiężnik. S. Pes ilenzwu zel P 258, como is o, esos mismos nomb es L. I inskis p esen ó y P igim ūmenėje. Augalo nomb e a nalėža él omó de ie asaičių a mės, plg. a nalėža 1. P, S. Dauk, LBŽ ž . a nalėša: DūnŽ, J. 3. P bo . plačialapis šaukš is (Pe asi es o icinalis) (LKŽe), pe o es a palab aí él, como y Ju gis Amb aziejus Pab ėža, us ojo no lo . A c ium, o Pe asi es pa adini. Según J. I. K aše skio lenkišką a i ikmenį (Łopuch) puede juzga se que el úl imo p esen ó lo . A c ium Li u išką a dą. La palab a a na ėža no ixuado LKŽ, es o puede se p opio L. I inskio da inys. En es e caso L. I inskis kei ė aukš aičių a ojamą nomb e žemai išku. Según O. Kažukauskai ė, <...> J. K aše skio en lib o mayo ía de palab as li uanichas ejemplos de aukš ai iški y es á, po que son los mismos de K. Bogušo es udio, omados de K. Si ydo dicciona io, así o os p opio K. Si ydo dicciona io palab as (Kažukauskai ė 2012: 171); E elis. p e elis. O zeł NPS; plg. O zeł, E elis K 278; O zeł, - ła. m. Ā łas, -a. w. E ēlis, -ia. w. Pāukśz is: Aquila. IŽ 252 (1005); K ajwasnukis, K ajwas paukśz is p K ejwāsnapis. K zywonos, k zywodziób NPS, plg. K zywonos, K ajwasnukis, lub K ajwaspauksz is K 278, ocodyne de la lengua Lie u ių už iksuo L. I inskio mencionado sinónimo, 5 L. I inskio dicho sinónimo o a ian e, cuyo no hay J. I. K aše skio lis aše, exp es e in as au o a de a ículo. 6 El p ime dígi o indica publicuido Lau yno I inskio polkųlie u ių kalbų žodyną página, y skliaus os indicado dígi o manusc šio página. 7 Polkiński equi alen e no pa ašy o. 8 L. I inskis lenkiško a i ikmens no a akeikė, a p i ašė la ynišką augalo nomą. 9 El mayo ísimo L. I inskio ciencia na u al de abajos de dos pa es cien í ico eikalas P igim ùmené u en i sawieje dalijkus źemies, żoliun i giwunun con pa odimo anun wa ojimo, esc i o sob e 1870 años. En la p ime a pa e Žemėmina se p esen a una desc ipción de di e sos emas mine alogía, y en la segunda Žolėmina sis emá ico nomb yn de hongos y plan as, en el que dada 218 amilias y po 2520 gencios Li u iškos pa adinimų. El manusc i o se conse a en la biblio eca de la Academia de Ciencias Polaca K oku oje, y juodesc i ico a ian e de la p ime a pa e y sus li a iškų, la yniškų, lenkiškų y okiškų a i ikmenų odyklės LLTI BR (plačiau ž . Janke ičius, Janke ičienė 1962: 151163; Aukso iū ė 1998: 102110). 166 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio | nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis pe o no de a minos, y de Li u ias ašomosios kalbos žodyno (19321968), plg. k ei asnapis 2. NdŽ kumpasnapis skujokas (Loxia cu i os a) (LKŽe), en onces lo L. I inskis p obablemen e lo p esen ó segdamas lenkiškais a i ikmenimis; Kania. Pes is. p Peslis. NPS, plg. Kania, Pes is K 277; Kania, -i. . Sùpis, klièkis, -ia. w. pāukśz is. IŽ 103 (407). Lenkųlie u ių lenguas daodyne dos sinónimos: el p ime sūpis es žemai iškas nomb e, y en la segunda kliekis d ibalsis ie es hipe no malizmos, ales casos es án y en o as sus ob as. Cabe a endiendo que klykis y peslys a mėse y en di e sas uen es an iguas en uen es se u ilizan sinónimamen e, plg. klykis 1. K. Būg, NdŽ zool. aka inis suopis (Bu eo bu eo), 3. Su , Kos123, Als, Ms, Sln zool. udasis peslys (Mil us mil us) (LKŽe); su desc ibe 1. D. Pošk, I, J; Kos34, E, R , BŽ500, DŽ, NdŽ, KŽ, LTR(Al), Kn sakalinių šeimos paukš is (Bu eo), 2. 123, K. Būg, J b, K , Kos, J. Jabl, Š, NdŽ peslys (Mil us) (LKŽe); Pylé p Pilé , Pielé. Kaczka NPS, plg. Kaczka, Un is (z niem.) lepiéj Pyle K 277, Kaczka, -i. Àn is, - ies. m. IŽ 101 (399), NPS u iliza en la a ian e pielė d ibalsis ie es hipe no malismos, ambién plg. pylė Als, Ms, Vn, Kl Ž, Gg , Yl, plė (1) [K], NdŽ, pylė (4), MŽ155, J, Žlb an is (LKŽe), la úl ima palab a es ca ac e ís ica del é mino de los ie as, y en el é mino de los luga es al os de es e pája o un un un is L. I insky no esc ibe; Wiewe sis, wiewe selis. Wy u is, wy u elis p Wiwi sis, wi u is. Ci ullis p Ci ulis. Śkow onek NPS, plg. Skow onek, Wiewe sis, Wiewe selis, Wy u is, wy u elis (śpiéwaczek) Ci ullis; ulubiony p ak pieśni li ewskich K 278; iłé p ielé. Siko a NPS, plg. Siko a, Żiłe K 278; L. I inskio dichoame paukščio a de d ibalsis ie es hipe no malizmas. NPS an e o os L. I inskio daudados sinónimos y a ian os san umpos p no hay, la mayo ía de ellos él omó de su e enaichos a mės, ej. : Udas. Komó . Kujsis NPS, plg. Komo , Udas K 276; Komó , - a. m. Wà mas, -ma; kjsis, -sia. w. IŽ 114 (451), dicho sinónimo kuisis, como y dicodyne duodamas a mas son žemaičių a ojami uodo a dai, plg. Szi śuo. ( Osawapsa) NPS, plg. Osa, Szi śuo K 276; Osa, -sy. . wābałas: Wàpsa, -sōs. (Vespa) IŽ 253 (1006), apsa aps a (Vespa ulga is) DūnŽ; m kuisis „uodas, mašalas“ DūnŽ i a mas „uodas“ DūnŽ; D ebulé. Apuśzis. Osina NPS, plg. Osina, D ebule K 282; Osina, -ny. . mēdis: Àpŭśzis, iēs. m. (Populus T emula) IŽ 254 (1012), apušis z . apušė DūnŽ, apušė d ebulė (Populus T emula) DūnŽ; 167Te minología | 2013 | 20 Pu inas. Pu elis. Kalina NPS, plg. Kalina, Pu inas K 280; Kalina, -y. . P elis, -ia. w. k ùmas. (Vibu num Opulus.) IŽ 102 (403), pu elis pu inas (Vibu num) DūnŽ; Giałeźis. Gelaźis. Gelźis. Żelazo NPS, plg. Żelazo, Giałezis K 283; gelžis geležis DūnŽ. An e ap a os nomenkla ú icos denominaciones puede menciona se o a de un paukščio nomb e Pāuksz wanāgis. K ogulec NPS, plg. K ogulec, Wanagas K 278, K ogulec, -ca. w. Pāuksz wanāgis, -ia. w. IŽ 121 (477), pakš anagis sm. (1) J, I, B s, K zool. anagas, que caudo paukščius (Accipi e nisus): Lk , B ž, Žlb, Mžk (LKŽe). L. I inskis en abbiejuos sus manusc i os lenk. K ogulec Li u išką a i ikmenį p esen ó sólo paukš anagis, a anagą J. I. K aše skis p esen ó p obablemen e de K. Si ydo dicciona io, en el cual anagas como lie u iškas a i ikmen dado y an e k ogulec, plg. SŽ 152 (64), y an e jas ząb, plg. SŽ 116 (46). Como se e de LKŽ da os, la palab a paukš anagis p ác icamen e dicho del e eno de las ie as, y los au o es de los esc i os se indican sólo dos: L. I inskis y An anas Juška. Šeši L. I inskio p i ašy i sinónimos se usan en más amplia que los ie as de los a mies de ie a: G eże. Ch ościel. G izielie NPS, plg. Ch óściel, G ieże K 277; g iežėlė 1. J. Jabl, K , Tlž ž . g iežlė 1 (LKŽe); Tu kłelis, Tu klelis, pu plelis, Sinoga lica NPS, plg. Sinoga lica, Tu kłelis K 278; pu pllis sm. (2) K; SD337, N, E zool. ku klelis (S ep opelia): T. I an, SGII74, E (LKŽe); Łazda. Leszczyna. Łazdinas NPS, plg. Leszczyna, Łazda K 281; Leszczyna, -ny. . Łazd‘ìnas, iesz iènas, -na. w. mēdis: (Co ylus a ellana.) IŽ 133 (526); lazdynas SD132, R269, K, G dm bo . k ūmas o á bol, sob e el cual c ecen las nueces (Co ylus a ellana) J, Lb, Rm, Už , Sln , KlpD108, Ds, Yl, Msn (LKŽe); A uo ieciej. Ja ka pszenica. A uo ićzé. . Wasa ojas NPS, plg. Ja ka pszenica, A uo ieciej K 280; Ja ka pszenica; wasa ìnej kwiè ej IŽ 94 (374); Ropinas. Ropé. zepa NPS, plg. Rzepa, Ropinas K 282; Rzepa, -py. . Ròpé, -pies. m. Żoliē da żowìné. B assica Rapa. IŽ 520 (2048); Dilginé. Dilgé. U ica NPS10, plg. Pok zywa, Dilgine K 281; Pok zywa, -wy. . Nō ielé, nō nie é, dìlgé, -es. m. IŽ 298 (1187), dilgė Ds, ž . dilgėlė: T gn, U , Z , JV641 (LKŽe). Como mues an da os LKŽ, el sinónimo dilgė se u iliza sólo aukš aičių a mėje, ad L. I inskis en es e caso p esen ó 10 Pa eik as la yniškas nomb e de plan a. 168 Albina Aukso iū ė | Rank aš inis Lau yno I inskio | nomenkla ū inių pa adinimų są ašėlis no ie asaichos a mée usa amosus nomb es, los cuales puso en polkųlie u ių lenguas dicciona io. Po sepa ado de a a se NPS lis ados sinónimos, que más p obablemen e es án compues os del p opio L. I inskio: Beb us. Neŕis NPS, plg. Bób , Beb us K 275; Bob , - a, m. Bāb as, nē is, - a, - ia. w. IŽ 19 (74), LKŽ da os mues an que la palab a ne is es de L. I inskio aš ų, plg. ne ìs, -is (n io; Kos3911) sm. (4) NdŽ zool. beb as (Cas o ibe ): Ne io s ajus I (LKŽe), pues se puede c ee que es e nomb e de animal es L. I inskio naujada as; Wa nenas. Kos. T àkszlīs NPS, plg. Kos, Wa nenas K 278; Kos, -a. m. T àkśzl‘īs, -lia. w. pāukśz is IŽ 118 (465). En ambos los manusc i os de L. I inskio dado el nomb e li a iškas akšlys p obablemen e es L. I inskio naujada as, plg. akšlys BŽ129, NdŽ, BII77; I, Kos32(Jms12), F nW zool. juodasis s azdas (Tu dus me ula) (LKŽe); Ledinné saluska. Kasamojé saluska NPS, plg. Kamienna sól, Ledinne D uska K 282, L. I inskio dicho un é mino compues o segu amen e es su compues o. L. I inskis NPS egis ó dos peces y un á bol nomb es, de los cuales J. I. K aše skio sú aše no: Wijunas. Lamp ed NPS, plg. Lamp ed, -a. m. Wijūnas, -na. w. jeszkok: Minóg IŽ 130 (513), Minog, -a, -u. m. Wijunas, -a. w. żwis: IŽ 148 (588); Plēkszné. Fladia13 NPS; Jeglis. Mod zew NPS, plg. Mod zew, -wiu. m. Jēgls, -glaus. w. mēdis. (La ix eu opaea.) IŽ 150 (597). Shiki an o menos que an e ečdalio pe ašy ų de J. I. K aše skio lis a de nomenkla ū inių pa adinimų L. I inskis p esen ó a ias, pa aisando o pa ikslindando J. I. K aše skio palab as, ej. : Jaućzias . Jau is. Wół NPS, plg. W, Jauczias K 275; Żabinkśz is. . ebenkśz is. G onos oy. Łasica NPS, plg. Łasica, Żabinkśz is K 275; Łasica, -y. . Ziàbēnkśz is, - ies. m. ģìwolis: Mus ela IŽ 130 (515); Sabalus. K . Sabałas NPS, plg. Sobol, Sabalus K 276; 11 Ž . O. Kažukauskai ės a ículo sob e A. Kaša ausko ecopilo y allí ci ados ex ac os de L. I inskio dicciona io (Kažukauskai ė 2003: 1931). 12 O. Kažukauskai ė de e minó que es a ab e ipa no i iksli se ci a no Jumskio, sino L. I inskio dicciona io (Kažukauskai ė 2003: 1931). 13 L. I inskis p esen ó la la iniška, y no polkišką a i ikmenį. 169Te minología | 2013 | 20 Sie nas Sze nas. Dzik NPS, plg. Wiep z dziki, Sie nas K 276; Dzik, -a. m. Szià na, -as. m. IŽ 64 (254); Ga nys. Czapla. Ga nis NPS, plg. Czapla, Ga nys? 277; Cz Czapla, -li, . Gā nis, -k nia. w. (A dea) IŽ 36 (143); Pimpe. Pempe. Czajka NPS, plg. Czajka, Pimpe K 277; Czajka, -i. . Pèmpé (Vanella) IŽ 36 (143); Asie as. Aśzie as. Jesio . NPS, plg. Jesio , Asie as K 279; Jesio , a. m. Aśziē as, - a. w. żŭwis. Accipense IŽ 97 (384); Julipinis. Lipinis. Lipień. NPS, plg. Lipień, Lipinis K 279; Wegiełe. Wiegielie NPS, plg. Mien us, Wegiełe K 279; Mię uz, -za. m. Wiègieliē, -es; kwāpé, -es. m. żŭwis: Lo a lu ia ilis. (Gadus Lo a) IŽ 147 (584); Ciesnakas. Czesnakas NPS, plg. Czosnek, Ciesnakas K 280; Czosnak, czosnek, -snka. m. Błodūs as, bładūs as, -a. Cziasnākas, -ka. w. (Allium sa i um). IŽ 39 (153); Żybokle. iboklé. ijolek NPS, plg. Fijołek, Żybokle K 280; Klawas. klewas. clon NPS, plg. Klon, Klawas K 280; Klon, -nu. m. Klēwas, -a, klawas. w. (mēdis) Ace . IŽ 111 (439), aún plg. clawas SŽ 137 (56); Usné Usnis ose NPS, plg. Ose , Usne K 281; Ose , -s u. m. Usnis, -niēs. m. żolie: (Ca duus). IŽ 253 (1007); Se a. Sie a. Sia ka NPS, plg. Sia ka, Se a K 282; Plenas. Plinas. NPS, plg. s al Ace o, Plenas K 282; ace o SŽ 371 (174); Wa as. Wa is. miedz. NPS, plg. Miedź, Wa as K 282; Miedź, -zi. . Wàŕīs, - ia. w. IŽ 146 (578). Palyginos NPS y J. I. K aše skio lis a, se puede no a e í que a a ios nomb es L. I inskis no dio a ian es, sino simplemen e es ic e las, en endiendo que J. I. K aše skis esc ibió alidingai, ej. : Szim akojis. S onóg NPS, plg. S onóg, Szim akoje K 277; U ie, u ielie. Wesz NPS, plg. Wesz, U ie, U ele K 277; Ke szulis. G zywacz NPS, plg. G zywacz, Kie szulis K 277; G zywacz, -a. m. Miszkìnis bałāndis, ka wēlis IŽ 88 (349); Łaksz ingała. Słowik NPS, plg. Słowik, Łaksz yngała K 278; Rudoklé. Rydź NPS, plg. Rydz, Ruduokje K 282; Rydź, -ia. m. Rdmējsé, udōké, -ies. m. g ības. Aga icus deliciosus. IŽ 512 (2025). Panag inėjus L. I inskio manus aščio nomenkla ū inius nomb inimus se puede no a ė i, que L. I inskis no sólo a en amen e leyé J. I. K aše skio knygą y pe si ašė joi p opo cionados lie u iškus palab as, pe o y, al pa ece , pensaba de