Differences and Similarities of Micro-content and Structured Content (Including Terminologies and Other Language and Content Resources)

Blanca Stella Giraldo Perez; Christian Galinski

doi:10.1007/978-3-642-55991-4_26

Go to original

Preparing document pages…

Mikroturinio ir struktūruoto turinio skirtumai ir panašumai (įskaitant terminologijas ir kitus kalbos bei turinio išteklius)

BLANCA STELLA GIRALDO PEREZ

Vienos universiteto Vertimo studijų centras

CHRISTIAN GALINSKI

Tarptautinis terminologijos informacijos centras (Infoterm)

RAKTAŽODŽIAI: eTurinys, turinio sąveikumas, leksinė semantika, struktūruotas turinys, mikroturinys, terminologija ir kiti kalbos bei turinio ištekliai (TLCR), faktinės žinios, mikromokymosi objektai (MLO), terminologiniai duomenys, leksikografiniai duomenys

1. eTURINIO SĄVOKA

Ankstesniuose darbuose parodyta, kad turinio sąvoka – čia suprantama kaip skaitmeninis turinys, paprastai vadinama „eTuriniu“, – įvairiai interpretuojama atsižvelgiant į skirtingus tikslus ir nevienodus interesus. Kadangi eTurinio rūšių yra daug, atitinkamai esama ir kelių rūšių turinio valdymo sistemų (CMS):

„Iš tikrųjų CMS yra veikiau sąvoka nei produktas. Tai sąvoka, apimanti procesų rinkinį. Institucijų poreikiai dažnai labai individualūs (atspindintys jų procesų ir vidinių informacinių sistemų įvairovę)... Be to, CMS srities ribos nėra aiškios. Esama didelio persidengimo su dokumentų valdymo sistemomis, žinių valdymo sistemomis, įmonių taikomųjų programų integravimo sistemomis, elektroninės komercijos sistemomis ir portalais. Taip pat manome, kad esama reikšmingo (nors kol kas visuotinai nepripažįstamo) persidengimo su intraneto grupinio darbo programine įranga ir virtualiomis mokymosi aplinkomis. Iš tiesų gali paaiškėti, kad vienos institucijos „valdoma mokymosi aplinka“ yra kitos institucijos CMS.“ (Browning & Lowndes 2001: 2)

Tai, kas išdėstyta pirmiau, leidžia įžvelgti kai kurių CMS ir „valdomų mokymosi aplinkų“ persidengimą; tai netiesiogiai rodo turinio ir mokymosi išteklių sąsają.

eTurinys iš pradžių buvo siejamas su tekstiniais duomenimis. Netrukus buvo pripažinta ne tik tai, kad esama daugybės kalbų (ir rašto sistemų), bet ir

Blanca Stella Giraldo Perez, Christian Galinski

Differences and Similarities of Micro-content and Structured Content (Including Terminologies and Other Language and Content Resources)

eContent turėjo būti toliau išplėstas, kad apimtų kitų rūšių kalbos išteklius ir nelingvistinius duomenis, pavyzdžiui, grafinius, garso ir audiovizualinius duomenis, o galiausiai – multimedijos duomenis. Šios gana skirtingos duomenų rūšys (turinio valdymo požiūriu) vis dažniau pateikiamos kartu arba susiejamos tarpusavyje, todėl prireikė naujų metodų, įgalinančių turinio integraciją ir turinio sąveikumą. Be to, turinio valdymo teoriniu ir metodologiniu požiūriu paprastai aiškiai neatskiriama:

turinys, viena vertus, ir duomenys – informacija – žinios, kita vertus¹,

dideli ir maži turinio vienetai (ir atitinkami turinio ištekliai),

struktūruotas ir nestruktūruotas turinys.

Šiandien tai dažnai tampa didele kliūtimi turinio integravimui ir sąveikumui, kurių vis labiau reikia vis daugiau e. taikomųjų programų (Giraldo & Galinski 2014).

Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs maži struktūruoto turinio vienetai ir jų vaidmuo įvairiose taikomosiose programose, analizuojant juos mikroturinio kontekste.

2. TURINIO SĄVEIKUMAS

Kaip minėta pirmiau, ankstyvosiose eContent koncepcijose nebuvo skiriamos įvairios turinio rūšys, taip pat nebuvo atskiriami dideli turinio elementai, pavyzdžiui, ištisos duomenų bazės, nuo bet kurio jų komponento. Netrukus keliuose taikymo sektoriuose, pavyzdžiui, gaminių ir programinės įrangos lokalizavimo srityse, daugiakalbiai duomenys (įskaitant skirtingus raštus) tapo būtinybe. Globalizacija paskatino kurti „internacionalizavimo“ metodus, palengvinančius lokalizavimą. Tam reikėjo labiau struktūruoti turinį, todėl buvo sukurti įvairūs metodai, vis dažniau siekiantys aprėpti „semantiką“. Maždaug nuo 1980 m. pradėta mėginti standartizuoti mažų turinio skaitmeninių objektų² semantinį struktūravimą, ypač tų objektų, kurie saugomi ir tvarkomi duomenų bazėse. Vėliau buvo apdorojamos ir kitų rūšių turinys, pateikiamas įvairesniais modalumais,

¹ Apskritai galima teigti, kad naudotojo požiūriu visa informacija yra turinys, o kompiuterių programuotojo požiūriu – visi duomenys. (Boiko 2004: 5)

² „Skaitmeniniai objektai“ taip pat vadinami elementais, vienetais, įrašais, dokumentais ir kt.; šiame straipsnyje bus vartojamas neutralus terminas „esybė“.

Terminologija | 2014 | 21

Duomenų bazės ir atsirandantys mobilieji įrenginiai dar labiau skatina diegti patobulintas priemones, be kita ko, padedančias žmonėms su negalia (PwD) užtikrinti e. prieinamumą ir e. įtrauktį (Galinski & Beckmann 2012). Nereikia nė sakyti, kad dėl šios raidos visais aspektais vis svarbesnis tampa sąveikumas.

Todėl „2010 m. rekomendacijoje dėl programinės įrangos ir turinio kūrimo principų“ kaip pagrindiniai semantinio sąveikumo reikalavimai apibrėžiami šie tinkamumo kriterijai:

• daugiakalbiškumas (įskaitant kultūrų įvairovę),

• daugiarūšiškumas ir daugialypė terpė,

• e. prieinamumas ir e. įtrauktis,

• kelių kanalų pateikimas.

Į šiuos aspektus reikėtų atsižvelgti kuo ankstesniame programinės įrangos projektavimo proceso etape ir modeliuojant duomenis (įskaitant metaduomenų apibrėžimą), o vėliau – visuose iteraciniuose kūrimo cikluose (MoU/MG 2012). Ši rekomendacija neišvengiamai reikalauja didesnio struktūrinio sudėtingumo, kurį reikia suvaldyti užtikrinant didesnį duomenų modelių duomenų detalumą.

Europos sąveikumo sistemoje (EIF – taikomoje visos Europos e. valdžios paslaugoms) sąveikumas apibrėžiamas kaip „ryšių technologijų (ICT) sistemų ir jų palaikomų verslo procesų gebėjimas keistis duomenimis ir sudaryti sąlygas dalytis informacija bei žiniomis“ (IDABC EIF 2004: 5). Šis apibrėžimas yra orientuotas į techninį sąveikumą, tačiau nepakankamai aprėpia turinio sąveikumą. Vis dėlto jis parodo sąvokos „sąveikumas“ sudėtingumą, išskirdamas techninį, organizacinį ir semantinį sąveikumą; prie jų sprendimų priėmimo lygmeniu galima pridėti politinį sąveikumą (tarp šalių ar regionų) ir strateginį sąveikumą (organizacijų viduje arba tarp jų) (Galinski 2008).

Turinio sąveikumas aprėpia daugiau nei techninė turinio integracija ir semantinis sąveikumas, nes jis apima (tarpžmogiškos komunikacijos prasme) sintaksinį, konceptualųjį ir pragmatinį sąveikumą. Taigi turinio sąveikumas susijęs su duomenimis ir duomenų struktūromis integruotose (tačiau galbūt nevienalytėse) sistemose, o dar labiau – su paskirstytomis (ir galbūt nevienalytėmis) turinio saugyklomis, kurioms taikomi pagrindiniai turinio valdymo reikalavimai, būtent „vienkartinis šaltinio parengimas“ ir „dalijimasis ištekliais“. Vienas šaltinis arba vienas

12 Blanca Stella Giraldo Perez, Differences and Similarities of Micro-content and Structured Content (Including Terminologies and Other Language and Content Resources) Christian Galinski

Turinio šaltinio valdymas (angl. sourcing; išvestas iš publikavimo iš vieno šaltinio) leidžia tą patį turinio elementą, saugomą ir prižiūrimą tik vieną kartą, naudoti įvairiuose dokumentuose ar skirtingais formatais visų rūšių taikymams, o išteklių dalijimasis leidžia turinio esybių naudotojams ir kūrėjams išvengti darbo dubliavimo bendradarbiaujant. Taigi turinio sąveikumas ne tik atliepia šiuolaikinius mobilumo ir visur prieinamo turinio bei paskirstytų ir federuotų turinio išteklių poreikius, bet ir yra būtina sąlyga, kad atitinkamos technologijos veiktų našiai. Turinio sąveikumas apima ne tik didelį turinio integravimo ir pakartotinio naudojimo laipsnį, bet ir turėtų užtikrinti, kad turinį būtų galima plačiai pritaikyti kitiems tikslams, pavyzdžiui, e. mokymuisi. Techniniu požiūriu duomenų apdorojimo metodams, o techniškai kalbant – turinio sintaksei ir semantikai, reikalingi techninių metodikų standartai, ypač susiję su programine įranga. Tarpžmogiškosios komunikacijos požiūriu turinio sąveikumui reikalingi metodikų standartai ne tik visų rūšių turiniui, bet ir:

paskirstytų (žiniatinkliu grindžiamų) darbo eigos valdymui,

turinio kokybės valdymui,

turinio elementų identifikavimui,

autorių teisių (įskaitant naudojimo teises) valdymui,

metaduomenų saugyklų projektavimui ir priežiūrai,

bendriesiems duomenų modeliavimo principams ir reikalavimams,

metamodeliams, taip pat skirtiems metaduomenų saugykloms,

federavimo metodams ir technikoms ir kt.

Tolesniuose paragrafuose e. turinys bus nagrinėjamas skirtingų rūšių struktūruoto turinio požiūriu, įskaitant terminologiją ir kitus kalbos bei turinio išteklius (TLCR), laikomus struktūruotu turiniu leksinės semantikos lygmeniu.

3. LEKSINĖ SEMANTIKA IR TLCR

Dictionary.com’s 21st Century Lexicon (2003–2014) apibrėžia leksinę semantiką kaip „žodžių ir frazių reikšmės bei jų tarpusavio santykių, tokių kaip sinonimija, antonimija ir hiponimija, tyrimą“. (Barker & Chris 2001: 1) teigia: „Pagrindinė priežastis, kodėl žodžių lygmens semantika kognityviniu požiūriu yra ypač įdomi, yra ta, kad žodžiai įvardija atskiras sąvokas.“ Pasak (Baldwin 1998: 7), „Leksinė semantika itin glaudžiai siejasi su tokiomis sritimis kaip:

Terminologija | 2014 | 21

leksikografija,

frazeologija,

filosofija,

korpusų lingvistika,

sintaksė,

pragmatika,

vaikų kalbos įsisavinimas“.

Baldwin (1998) is subsuming terminological entities under lexicography. The semantic entities in the literature on lexical semantics can be represented by lexical entities ranging from morphemes via words, compounds, phrases up to collocations, and also cover relationships between them. Needless to say that the concepts represented by lexical entities and the relations between them need explanation to become explicit. A look into common language dictionaries and other works of reference proves that lexical entities are often supplemented or exemplified by non-verbal representations – especially if a concrete object or a class of concrete objects is referred to.

Terminologijos teorija ir metodai nagrinėja mokslines ir technines sąvokas, kurios specializuotoje komunikacijoje daugiausia reiškiamos žymenimis, įskaitant morfemas (jei jos reikšmingos) ir terminus (įskaitant sudėtinius terminus). Taip pat atsižvelgiama į terminologinę frazeologiją – kaip į terminologinius vienetus kontekste (atskleidžiančius atitinkamos srities ar dalyko komunikacines konvencijas) arba kaip į žymenis, įgyjančius terminologinės frazemos pavidalą. Specializuotos komunikacijos terminologinė metodika, be kita ko, siekiant išvengti dviprasmybių ir užtikrinti nuoseklumą (taip pat išvengti teisinės atsakomybės ir kitų problemų), nustato griežtesnius reikalavimus sąvokų aprašų, tokių kaip apibrėžtys, apibrėžiamieji kontekstai ir kt., fiksavimui. Dėl specializuotos komunikacijos tekstų pobūdžio daugelyje sričių ir dalykų gana dažnai naudojami neverbaliniai atvaizdai, kurie dažnai yra tokie pat savarankiški kaip ir verbaliniai atvaizdai. Tai taikoma ir

neverbaliniams žymintiesiems atvaizdams, pavyzdžiui, grafiniams ir kitiems neverbaliniams simboliams;

neverbaliniams aprašomiesiems atvaizdams, pavyzdžiui, techninių brėžinių elementams, sudėtingoms formulėms ir kt.

Šiame kontekste gali būti įdomu tai, kad kuriant kelio ženklus jų elementai vadinami „morfemomis“, o patys kelio ženklai yra

Blanca Stella Giraldo Perez, Christian Galinski

Differences and Similarities of Micro-content and Structured Content (Including Terminologies and Other Language and Content Resources)

vadinamomis „sąvokomis“. Keliuose du ar daugiau kelio ženklų galima sujungti, kad jie perteiktų reikšmę, kurią galima paaiškinti kaip įspėjimus, informaciją, draudimus ar apribojimus ir pan. Kelio ženklų spalva ir forma turi didelę semantinę reikšmę! (Galinski 2011)

Tai, kas išdėstyta pirmiau, rodo, kad leksinių ir terminologinių esinių reiškiniai – abu jie reiškia sąvokas – yra gana lygiagretūs. Skiriasi tik dėmesio centras: čia – bendrinės kalbos komunikacija, o ten – specializuota komunikacija. Tačiau,

• šiuolaikinių smegenų tyrimų duomenimis, žmogaus mąstymas nuolat kaitalioja bendrąsias ir konkrečios srities ar dalyko sąvokas; tai galima laikyti vienu pagrindinių žinių raidos mechanizmų;

• specialiosios paskirties kalbos (LSP) tyrėjai ne kartą yra konstatavę, kad nėra aiškios ribos tarp bendrinės kalbos komunikacijos tekstų ir specializuotos komunikacijos tekstų. (Arntz, Picht & Schmitz 2014: part 2.2)

Atsižvelgiant į komunikacijos tikslą ir socialinį kontekstą, jos komunikaciniame turinyje bus daugiau bendrinės kalbos leksinių esinių arba daugiau specializuotai komunikacijai būdingų terminologinių esinių. Be to, esama

• „determinologizacijos“ procesų, kai terminologiniai esiniai virsta bendrinės kalbos leksiniais esiniais;

• „terminologizacijos“ procesų, kai bendrinės kalbos leksiniai esiniai pakartotinai vartojami kaip itin konkrečios srities ar dalyko terminologiniai esiniai.

Todėl natūraliai kilo mintis, kad tarptautinis technikos komitetas ISO/TC 37 „Terminology and other language and content resources“ 2005 m. pasirinko šį ilgą pavadinimą ir išplėtė savo veiklos sritį, nurodydamas: „Principų, metodų ir taikymo standartizavimas, susijęs su terminologija ir kitais kalbos bei turinio ištekliais daugiakalbės komunikacijos ir kultūrinės įvairovės kontekstuose.“³

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus svarstymus, TLCR apima leksinės semantikos lygmens esinius.

³ Žr.: http://www.iso.org/iso/home/standards_development/list_of_iso_technical_committees/iso_technical_committee.htm?commid=48104

Terminologija | 2014 | 21

4. STRUKTŪRUOTASIS TURINYS IR MIKRO TURINYS

Kaip turinys, duomenys ir informacija vartojami kaip pakeičiamos sąvokos, taip ir terminai „struktūruotasis turinys“, „struktūruotieji duomenys“ ir „struktūruotoji informacija“ vartojami daugiau ar mažiau pakaitomis, kaip matyti iš šios citatos:

„Struktūruotuosius duomenis galima apibrėžti kaip duomenis, esančius fiksuotuose įrašo arba failo laukuose. Reliacinės duomenų bazės ir skaičiuoklės yra struktūruotųjų duomenų pavyzdžiai.“ (PC.COM)/Matyt, priešingai, „nestruktūruotieji duomenys“ yra/ „duomenys, kurie nėra fiksuotose vietose.... Didžiulis įmonės informacijos kiekis yra nestruktūruotas tekstas.“ (PC.COM)

Remdamiesi tokiais paaiškinimais, Giraldo ir Galinski (2014) padarė išvadą, kad TLCR yra struktūruotasis turinys ir leksinės semantikos lygmeniu.

Šiuo požiūriu atkreiptas dėmesys į paradoksą: didelis struktūrinis sudėtingumas, pasireiškiantis didesniu detalumu, kurį lemia daugiau (įskaitant ir įvairesnių rūšių) metaduomenų, iš tiesų mažina sudėtingumą informacijos apdorojimo požiūriu:

„Labai struktūruotos žinių bazės leidžia informacinei sistemai valdyti nedidelį sudėtingumo lygį. Priešingai, menkai struktūruotose žinių bazėse sudėtingumo lygis yra labai aukštas, tačiau naudotojui tereikia nedaug informacijos apie metastruktūrą.“ (Zumpe & Esswein 2002: 246)

Maži arba mažiausi turinio vienetai vis dažniau vadinami mikroturiniu. Pasak Leene (2006), mikroturinys kaip toks nėra naujas – jis egzistuoja jau šimtmečius. Terminas „mikroturinys“ atsirado plėtojantis duomenų bazėms, o vėliau – žiniatinkliu grindžiamai komunikacijai.

„Iš pradžių Jakobas Nielsenas (1998) mikroturinį apibūdino kaip mažas žodžių grupes, kurias žmogus gali greitai peržvelgti, kad susidarytų aiškų tinklalapio turinio vaizdą. Jis priskyrė prie jų straipsnių antraštes, puslapių pavadinimus, temų eilutes ir el. laiškų antraštes. Tokias frazes taip pat galima ištraukti iš konteksto ir rodyti kataloge, paieškos rezultatų puslapyje, žymelių sąraše ir pan.“⁴

Kita šio termino vartosena (dar vadinama mikroformatu⁵) apima ir kitus mažus informacijos fragmentus, kurie gali būti savarankiški arba naudojami įvairiuose kontekstuose, įskaitant momentines žinutes, tinklaraščio įrašus, RSS informacijos santraukas ir santraukas.

⁴ Žr.: http://en.wikipedia.org/wiki/Microcontent#cite_note-1

⁵ Žr.: http://en.wikipedia.org/wiki/Microformat)

Blanca Stella Giraldo Perez, Christian Galinski

Differences and Similarities of Micro-content and Structured Content (Including Terminologies and Other Language and Content Resources)

In any case, things have changed dramatically since Anil Dash (2002: 246⁶) defined ‘microcontent’:

„Šiandien mikroturinys vartojamas kaip bendresnis terminas, apibūdinantis turinį, perteikiantį vieną pagrindinę mintį ar sąvoką, pasiekiamą per vieną nekintamą URL arba nuolatinę nuorodą ir tinkamai parašytą bei suformatuotą taip, kad prireikus jį būtų galima pateikti el. pašto programose, interneto naršyklėse ar delniniuose įrenginiuose. Vienos dienos orų prognozė, lėktuvo skrydžio atvykimo ir išvykimo laikai, ilgo leidinio santrauka ar viena momentinė žinutė – visa tai gali būti mikroturinio pavyzdžiai.“

Kituose šaltiniuose⁷ pateikiamos mikroturinio savybės, kurios čia palyginamos su terminologiniais duomenimis šioje lentelėje:

Mikroturinys:

Palyginti su terminologiniais duomenimis:

bendrinis terminas, reiškiantis adresuojamą, struktūruotą, nedalomą ir savarankišką skaitmeninės informacijos vienetą (paprastai vienakalbį)

→ sąvokos pateikimas terminologiniu įrašu, kuriame paprastai pateikiami daugiau nei vienos kalbos duomenys

savarankiškas informacijos vienetas, galintis egzistuoti atskirai, t. y. jam nereikia konteksto, nes visa reikšmė perteikta jame pačiame (ši savybė netaikoma daugeliui mikroturinio esybių rūšių)

→ tai gali būti taikoma atskiro nedidelio sudėtingumo terminologinio įrašo vienos kalbos skyriui arba visam terminologiniam įrašui, jei neatsižvelgiama į sąvokų ryšius

nedalomas informacijos vienetas, kurio nebegalima suskaidyti į mažesnius naudingus vienetus (ši savybė netaikoma daugeliui mikroturinio esybių rūšių)

→ tai gali būti taikoma atskiram terminologinio įrašo vienos kalbos skyriui

struktūruotas ta prasme, kad jį sudaro ne vienas vientisas informacijos blokas, o jis turi struktūrą

→ tai taip pat taikoma daugumai TLCR

„išorinę struktūrą“ sudaro metaduomenys

→ terminologijos valdyme naudojamos duomenų kategorijos

adresuojamas ta prasme, kad jį galima pasiekti internete, o tai reiškia, kad jis turi nuolatinę nuorodą

→ tai taikoma kiekvieno terminologinio įrašo unikaliam identifikatoriui (kaip ir daugelio kitų rūšių įrašams), kurį – jei įrašas yra internetinis – galima gauti naudojantis nuolatine nuoroda

⁶ Žr.: http://dashes.com/anil/2002/11/introducing-microcontent-client.html

⁷ Žr.: http://www.sivas.com/microcontent/articles/definition/definition.html

Terminologija | 2014 | 21

Mikroturinys:

Palyginti su terminologiniais duomenimis:

nebūtinai mažas, nes megabaitais jis gali būti net labai didelis

→ dažniausiai tai taip pat taikoma TLCR, ypač jei įtraukiamos neverbalinės reprezentacijos

lankstus ta prasme, kad galima pridėti naujų laukų ir taip išplėsti elemento struktūrą

→ tai taip pat gali (ir vis dažniau turėtų) būti taikoma daugeliui TLCR

gali egzistuoti ryšiai tarp elementų (tai prieštarauja savybei „savarankiškai užbaigtas“)

→ tai taip pat taikoma terminologiniams įrašams

elementai turėtų priklausyti jų autoriams, kurie turėtų galėti elementą pakeisti arba ištrinti

→ tai vis dažniau taikoma ir TLCR, kuriamiems ir prižiūrimiems taikant internetines bei bendradarbiavimu grįstas metodikas

leidžia pakartotinai panaudoti elementą; tai taip pat galima vadinti mashup

→ tačiau tai taip pat gali būti taikoma TLCR, nors kitaip, nes terminologijoje būtina griežtesnė kontrolė

jam reikia „konteinerio“, kad jį būtų galima keistis ir pakartotinai naudoti; tam reikalingas „formatas“

→ tai taip pat taikoma TLCR įrašams

Griežtai kalbant, metaduomenys taip pat yra tam tikros rūšies mikroturinys, kuriam, savo ruožtu, reikia metaduomenų, kad juos būtų galima registruoti ir tvarkyti metaduomenų registruose pagal tarptautinių standartų seriją ISO 11179.

Iš to, kas išdėstyta, galima spręsti, kad teoriškai TLCR ir mikroturinio skirtumas nėra esminis. Interneto aplinkoje naudojamas mikroturinys skirtas tam, kad atitinkamą turinį būtų galima lengvai kurti, paprastai pakartotinai naudoti ir sklandžiai pritaikyti kitoms reikmėms, o TLCR kūrėsi siekiant užtikrinti minimalius duomenų kokybės, stabilumo ir tvarumo reikalavimus. Be to, terminologijos valdymo srityje daugiakalbis požiūris buvo vyraujantis nuo pat pradžių.

Sprendžiant iš to, kas išdėstyta, TLCR būtų galima be didelių sunkumų naudoti internete mikroturinio forma.

5. MIKROTURINYS IR TLCR

Bendruoju lygmeniu pateikiama mikroturinio tipų pavyzdžių (žr., be kita ko, Leene 2006), pavyzdžiui:

Blanca Stella Giraldo Perez, Christian Galinski

Differences and Similarities of Micro-content and Structured Content (Including Terminologies and Other Language and Content Resources)

adresų kortelės (elektroninis vizitinės kortelės atitikmuo), kuriose gali būti keli laukai,

receptai (juose yra žymų, pavyzdžiui, raktinių žodžių, ir paveikslėlių – mikroturinio elementas, suteikiantis papildomo sudėtingumo),

vaizdai,

garso failai,

tinklaraščio įrašai (laikomi vienu iš pagrindinių mikroturinio tipų).

Mikroturinį galima gauti iš daugelio šaltinių, pavyzdžiui⁸:

labai formalizuotos orų prognozės (pvz., Accuweather),

dienos pasiūlymas,

nuotraukos,

mikrovaizdo įrašai (pvz., „Instagram“ formato),

atrinktas turinys.

Kiti mikroturinio tipų pavyzdžiai, kuriuos galima lengvai sukurti, yra⁹:

patarimai,

instrukcijos,

citatos,

kontroliniai sąrašai,

infografikai.

Toliau pateiktas tekstas gali padėti suprasti skirtumą – nors tikriausiai ne esminį – tarp TLCR ir mikroturinio:

„Yra daug daugiau ar mažiau žinomų sąvokų, kurias galima išreikšti kalba, tačiau neturinčių jas atitinkančio žodžio. Anglų kalboje nėra vieno žodžio, kuris konkrečiai įvardytų persiko kvapą ar minkštos odos plotą vidinėje dilbio pusėje, nors, regis, toks žodis galėtų egzistuoti. Be to, įprasta, kad viena kalba pasirenka leksikalizuoti kiek kitokį sąvokų rinkinį nei kita.“ (Barker & Chris 2001: 1)

Iš to, kas išdėstyta pirmiau, be kita ko, galima daryti išvadą, kad

visatoje potencialiai yra pernelyg daug materialių ar nematerialių objektų, kurių sąvokoms gali reikėti pavadinimo (t. y. leksinio vieneto arba TLCR įrašo);

⁸ Žr.: http://heidicohen.com/4-micro-content-marketing-ideas-you-can-steal/

⁹ Žr.: http://www.sivas.com/microcontent/articles/definition/definition.html

Terminologija | 2014 | 21

sąvokų įvardijimas – ypač bendrinėje kalboje – įvairiose kalbose (ir atitinkamose jų kultūrose) gali skirtis, jau nekalbant apie skirtingus tikslus ir pan.;

tam tikras mikroturinys nurodo faktus, o ne klasifikuotas žinias, pavyzdžiui, greitai kintančią informaciją orų prognozėje (tai nereiškia, kad faktams sudaryti nenaudojami klasifikuotų žinių elementai).

Kai kurios mikroturinio rūšys primena faktinius duomenis, suprantamus kaip „patikrinami faktai“ (kurie komercinėje aplinkoje pagrįstai gali būti laikomi padedančiais tirti, suprasti ir spręsti nagrinėjamą problemą¹⁰), arba faktinę informaciją (tai informacijos rūšis, kurioje nurodomi iš tikrųjų vykstantys dalykai). Pastarajai nereikia jokios papildomos informacijos, kai ji pateikiama kam nors. Terminologinį įrašą galima laikyti tam tikrų faktinių duomenų apie sąvokas ir jų raiškos formas talpykla. Atrodo, kad duomenų pridėjimas arba derinimas didina informacijos semantinį turtingumą tiek mikroturinyje, tiek TLCR.

Čia vėl galima pastebėti, kad duomenys ir informacija vartojami pakaitomis. Tačiau, kalbant apie faktines žinias, e. mokymosi srityje susiformavo tam tikra susijusi diskusija, galinti turėti įtakos diskusijai apie mikroturinį.

6. M I K R O T U R I N Y S I R F A K T I N Ė S Ž I N I O S

Jau seniai pripažįstama, kad esama įvairių žinių rūšių. Įvairios disciplinos žinias klasifikuoja arba skirsto skirtingais būdais, pavyzdžiui, pagal Bloomo ugdymo tikslų taksonomiją (pataisytą)¹¹:

Žinių rūšis

Pavyzdžiai

Faktinės žinios Pagrindiniai elementai, kuriuos mokiniai turi žinoti, kad būtų susipažinę su disciplina arba galėtų spręsti jos problemas

Techninė leksika; muzikos simboliai; svarbiausi gamtos ištekliai; patikimi informacijos šaltiniai; menininko kūriniai; istoriniai įvykiai

¹⁰ Žr.: http://www.businessdictionary.com/definition/factual-data.html#ixzz33j0vSCEK

¹¹ Švietime http://cte.illinois.edu/resources/topics/syllabus/blooms.html

Blanca Stella Giraldo Perez, Christian Galinski

Differences and Similarities of Micro-content and Structured Content (Including Terminologies and Other Language and Content Resources)

Žinių tipas

Pavyzdžiai

Konceptualiosios žinios Pagrindinių elementų tarpusavio ryšys didesnėje struktūroje, leidžiantis jiems veikti kartu

Sintaksės klasifikacijos; geologinio laiko laikotarpiai, verslo nuosavybės formos; Pitagoro teorema; pagrindiniai fizikos dėsniai; evoliucijos teorija; plokščių tektonikos teorija; genetiniai modeliai; valdymo modeliai

Procedūrinės žinios Žinios, kaip ką nors atlikti, tyrimo metodai ir įgūdžių, algoritmų, technikų bei metodų taikymo kriterijai

Įgūdžiai, naudojami tapant akvarele; įgūdžiai, naudojami sportinės traumos priežasčiai nustatyti; kvadratinių lygčių sprendimo algoritmai; literatūros kritikos metodai; mokslinis metodas; kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kurią statistinę procedūrą taikyti

Metakognityvinės žinios Bendrosios žinios apie pažinimą, taip pat savo paties pažinimo suvokimas ir žinios apie jį

Žinios apie įvairias mnemonines strategijas; žinios apie įvairias organizavimo strategijas; žinios, kad išplėtojimo strategijos, tokios kaip apibendrinimas ir perfrazavimas, gali padėti pasiekti gilesnį supratimo lygį; žinios apie savo žinių lygį tam tikroje srityje; žinios apie savo motyvaciją atlikti užduotį

Čia faktinės žinios reiškia pagrindinius elementus, kuriuos studentai turi žinoti, kad susipažintų su disciplina arba spręstų jos problemas¹². Pavyzdžiui:

terminologijos žinios: techninis žodynas, muzikiniai simboliai ir kt.;

žinios apie konkrečias detales ir elementus: svarbiausi gamtos ištekliai, patikimi informacijos šaltiniai ir kt.

Taigi faktinės žinios, regis, pirmiausia apima TLCR ir faktinę informaciją, kurią galima laikyti mikroturiniu. Faktinių žinių pavyzdžiai galėtų apimti, viena vertus, visų rūšių TLCR, o kita vertus – daugybę skirtingų mikroturinio rūšių. Kaip ir TLCR bei mikroturinys apskritai, jie gali apimti semantiškai skurdžius ir semantiškai turtingus darinius.

Šiame kontekste leksiniai dariniai yra svarbūs norint baziniu lygmeniu suprasti ir perteikti bet kokio pobūdžio mikroturinį. Techninis žodynas (t. y. terminologiniai dariniai) yra esminis dalykas siekiant suprasti srities dalyką ir sudaryti sąlygas ekspertams tarpusavyje bendrauti. Be to, terminijos atlieka dar vieną svarbią funkciją:

¹² Žr.: http://oregonstate.edu/instruct/coursedev/models/id/taxonomy/factual.htm

Terminologija | 2014 | 21

Kadangi terminologiniai vienetai grindžiami sąvokų klasifikacija (Wüster 1971), jie yra būtini žinioms tvarkyti ir giliau jas suprasti, jau nekalbant apie taisyklingą jų vartojimą specialiojoje komunikacijoje.

Daugelį mikroturinio rūšių sudaro kintančios faktinės žinios, nebūtinai skirtos ilgą laiką įrašyti ir išsaugoti. Kai kurios gali būti sukuriamos vietoje, reaguojant į naudotojo užklausą; vis dažniau jas automatiškai sukuria IRT sistemos. Daugelis jų yra labai orientuotos į tikslą arba nuo jo priklauso. Jų „vertė“ slypi galimybėje jas panaudoti visuomenės ar net komerciniais tikslais. Vis dažniau žiniatinklyje siūlomas mikroturinys yra daugiakalbis (arba automatiškai išverčiamas į kitas kalbas).

Kitų mikroturinio rūšių, pavyzdžiui, terminologijos, vertė priklauso nuo jų kokybės, patikimumo ir tvarumo. Per daugelį metų palaipsniui plėtojant terminologijos teoriją ir metodiką, buvo sukurti duomenų modeliai, galintys aprėpti vidinį terminologinio įrašo sudėtingumą (įskaitant daugiakalbiškumo ir multimodalumo reikalavimus, keliamus daugeliui taikomųjų programų).

Visų rūšių mikroturinys yra arba gali tapti svarbus visų pirma pagrindinių žinių įgijimo lygmeniu švietimo srityje. Remiantis tuo, kas išdėstyta, TLRC ir faktinę informaciją bei žinias galima laikyti (arba naudoti kaip) mikroturinį, o visa tai galima priskirti struktūruotajam turiniui leksinės semantikos lygmeniu. Šiuo požiūriu aktuali ir glaudžiai susijusi diskusija apie mikromokymosi objektus.

7. MIKROTURINYS IR MIKROMOKYMOSI OBJEKTAI (MLO)

Job & Ogalo (2012: 92) observed:

„Mikromokymasis kyla iš mikroturinio. Mikroturinys – tai nedideli skaitmeninės informacijos fragmentai, nuolat kintantys ir cirkuliuojantys. Dažnai jie apima vieną temą, yra ribotos apimties, greitai suvartojami ir neretai apriboti programinės įrangos ar įrenginio. Tai dalijimasis ištekliais. Jis grindžiamas žmonių tarpusavio sąveika ir sąveika su interneto medijomis. Mikromokymasis aktyviai dalyvauja filtruojant ir teikiant informaciją. Žinant naudotojo mokymosi kontekstą, mikromokymasis gali pasiūlyti ir pateikti įdomios informacijos. Dabartiniai technologiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai skatina naujų koncepcijų ir strategijų poreikį, siekiant palaikyti mokymąsi visą gyvenimą.“

Blanca Stella Giraldo Perez, Christian Galinski

Differences and Similarities of Micro-content and Structured Content (Including Terminologies and Other Language and Content Resources)

Years before, Sánchez-Alonso et al. (2006: 296) stated about microlearning:

„Pastaraisiais metais „/mikro/¹³mokymosi objekto“ (McGreal, 2005) sąvoka plačiai paplito kaip pagrindinė mokymosi išteklių struktūravimo sąvoka; šie ištekliai aprašomi metaduomenų įrašais. Iš esmės mikroturinio fragmentą, turintį edukacinę paskirtį, ir metaduomenis, aprašančius tiek patį fragmentą, tiek jo naudojimą švietime, galima laikyti įprastu mokymosi objektu. Tačiau mikroturinio vizija suponuoja, kad šie aprašai turėtų atspindėti subjektyvų, asmeninį pasaulio matymą, pavyzdžiui, tokį, kokį pateikia tinklaraščių autoriai.“

Jie taip pat pastebėjo:

„Mikromokymasis laikomas specifiniu pedagoginiu požiūriu, kurio esmė – mikroturinio, kaip ypatingo, nedidelio ir subjektyvaus „mokymosi ištekliaus“ sampratos aiškinimo, naudojimas. Kita vertus, mokymosi objektų paradigma orientuota į pakartotinį mokymosi išteklių naudojimą pasitelkiant metaduomenis. Iš pirmo žvilgsnio abu požiūriai gali atrodyti vienas kitą papildantys. Tačiau mikrolygmens požiūris į mokymąsi (galima teigti) pabrėžia subjektyvų požiūrį, greitą informacijos kūrimą ir tam tikrą neformalumą. Tai reiškia, kad metaduomenys turėtų būti kuriami laikantis tos pačios filosofijos, o tai galiausiai lemtų savitą mokymosi objektų kūrimo stilių arba raiškos būdą.“ (Sánchez-Alonso et al. 2006: 296)

Sánchez-Alonso et al. (2006: 302) conclude:

„Mikroturinį galima laikyti smulkaus detalumo mokymosi objektais, kuriamais konkrečioje aplinkoje, pasižyminčiais tam tikru įgimtu subjektyvumu ir daugeliu atvejų neformaliais, nesukurtais turint aiškų edukacinį tikslą. Todėl metaduomenų kūrimo ir jų naudojimo paieškai praktika pasižymi tam tikromis ypatybėmis.“

Netiesiogiai tai rodo, kad, viena vertus, mikroturinio vienetų ir apskritai faktinių žinių sistemingas pavertimas MLO, atsižvelgiant į turinio sąveikumą (įskaitant tvarumo klausimus), gali pareikalauti papildomų specifinių metaduomenų, kad būtų patenkinti mikropedagogikos ar mikrodidaktikos reikalavimai. Kita vertus, patys MLO vėl galėtų būti laikomi mikroturiniu. Šį klausimą ir abi sritis – mikropedagogiką bei mikrodidaktiką – dar reikia toliau tirti.

8. I Š V A D O S

Šiame straipsnyje išsamiai nagrinėtos glaudžiai susijusios sąvokos, apimančios mažiausius eTurinio vienetus, tokius kaip (semantiškai) struktūruotas turinys,

¹³ Autoriai pridėjo, nes būtent tai čia turima omenyje.

Terminologija | 2014 | 21

2 3

leksinė semantika, terminija ir kiti kalbos bei turinio ištekliai (TLCR), mikroturinys, faktinės žinios ir mikromokymosi objektai (MLO). Parodoma, kad keliose mokslinių tyrimų srityse susiformavo skirtingos terminijos, apibūdinančios panašius ar galbūt tuos pačius „skaitmeninius objektus“, kuriuos galima apibendrinti sąvoka „struktūruotas turinys leksinės semantikos lygmeniu“, pavyzdžiui:

• terminija ir kiti kalbos bei turinio ištekliai (TLCR),

• mikroturinys,

• faktinės žinios,

• mikromokymosi objektai (MLO).

Bet kuriuo atveju leksinė semantika neapsiriboja verbaliniais vienetais, bet gali apimti bet kokį sąvokų reprezentavimo modalumą.

Yra rimtų prielaidų manyti, kad „struktūruotas turinys leksinės semantikos lygmeniu“ yra tinkama sąvoka, apimanti visų rūšių mikroturinį arba galimą mikroturinį, o atitinkami struktūruoto turinio leksinės semantikos lygmeniu vienetai iš esmės arba labai persidengia, arba gali susilieti siekiant tam tikrų tikslų ar taikant tam tikrose srityse. Iš tikrųjų gali būti ir daugiau tokių vienetų rūšių, kurios dar nėra identifikuotos. Bet kuriuo atveju beveik visi jie, priklausomai nuo tikslo ar taikymo srities, gali būti arba tapti MLO. Nereikia nė įrodinėti, kad nemažai jų jau paversti pelningu verslu internete.

Be to, yra rimtų prielaidų manyti, kad teoriniu požiūriu visų rūšių struktūruotas turinys iš esmės nesiskiria. Jie skiriasi tikslo ir taikymo požiūriu, paprastai orientuojantis į tam tikrą auditoriją, o tai daro įtaką pasirinktam požiūriui ir metodikai. Tačiau panašu, kad požiūrių ir metodikų skirtumus lemia ne tiek nagrinėjamo mikroturinio pobūdis ir konkretus tikslas, kiek sistemos projektavimas, naudojamas konkrečiam požiūriui ar metodikai įgyvendinti. Panašu, kad įgyvendinimo detales dažniausiai lemia programinės įrangos inžinerija, o ne būdingi atitinkamo turinio reikalavimai ar konkrečiam tikslui pasiekti būtini reikalavimai.

Beveik visas mikroturinys (įskaitant MLO, laikomus didesnio semantinio turtingumo mikroturinio vienetais) grindžiamas duomenų modeliavimo metodais, kuriuose naudojami metaduomenys:

„Todėl „mikromokymosi objektų“ aprašymas, saugojimas ir paieška turėtų vadovautis tam tikrais principais, derančiais su konkrečiu mikroturinio konteksto kūrimu. Pavyzdžiui, mikrometaduomenys turėtų turėti

Blanca Stella Giraldo Perez, Christian Galinski

Differences and Similarities of Micro-content and Structured Content (Including Terminologies and Other Language and Content Resources)

reikalavimas, kad juos būtų lengva redaguoti – kaip tinklaraščio įrašus. Be to, dėl mikroturinio gausėja mikrometaduomenų įrašų, kurių apimtis reikalauja kruopštaus techninio įvertinimo.“ (Sánchez-Alonso et al. 2006: 296)

Tai rodo, kad metaduomenų suderinimas ir jų taikymas padėtų pasiekti didesnį šios eTurinio srities turinio sąveikumą, o tai būtų ypač naudinga veiksmingai kuriant ir taikant MLO e. mokymesi. Terminologijos teorija ir metodologija galėtų būti geriausios praktikos pavyzdys šiuo požiūriu. Tai patvirtina Sánchez-Alonso ir kt.:

„Techniniu požiūriu reikalingi mechanizmai mikroturinio semantinei paieškai, atrankai ir agregavimui, jei norime iš tiesų pasinaudoti metaduomenų teikiama nauda (Koper, 2004). Be to, reikėtų kurti ir įvairiais aspektais, įskaitant žmogaus ir kompiuterio sąveiką, tirti populiarioms technologijoms (tinklaraščiams, vikio svetainėms ir kt.) skirtus mikroturinio „mikroanotavimo“ įrankius. Konceptualiu požiūriu pagrindinė neišspręsta problema – kaip įterpti mikro pedagogiką ar mikrodidaktiką į tinkamas naudoti ontologijas, kad būtų galima kurti programinės įrangos įrankius, padedančius žmonėms kurti mikromokymosi aplinkas –...“ (Sánchez-Alonso et al. 2006: 302)

Reikia atlikti tolesnius tyrimus

• išanalizuoti įvairių struktūruoto turinio esinių duomenų modelius ir formatus (įskaitant taikomus metaduomenis) leksinės semantikos lygmeniu – taip pat įvertinant semantiškai skurdžius ir semantiškai turtingus esinius;

• išnagrinėti, kaip daugiakalbis ir multimodalinis terminologijos tvarkymo metodas gali būti naudingas visai struktūruoto turinio esinių sričiai leksinės semantikos lygmeniu, atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau mikroturinio rūšių turi būti daugiakalbės;

• ištirti galimybę sukurti bendrąjį MLO duomenų modelį, apimantį daugumą arba visus šiuos struktūruoto turinio esinius leksinės semantikos lygmeniu – bent jau apibrėžiant pagrindinius metaduomenis, reikalingus tam, kad visų ar daugumos rūšių struktūruoto turinio esinius leksinės semantikos lygmeniu būtų galima pakartotinai panaudoti kaip MLO.

Sánchez-Alonso et al. (2006: 302) are right when stating: “... but for this, studies on learning theories must come before actual ontology engineering”.

Terminologija | 2014 | 21

REFERENCES

Arntz R., Picht H., Schmitz K.-D. 2014: Fachsprache und Fachwortschatz. – Arntz R., Picht H., Schmitz K.-D. Einführung in die Terminologiearbeit, Hildesheim: Georg OlmsVerlag, 11–34.

Baldwin T. 1998: ACL/HCSNet Advanced Programme in NLP Lexical Semantics: An Introduction – [viewed 30 January 2014] slide 7. Available from: http://www.pdfe2dg.org/read-360973/#.U4ykomSx9k

Barker C., Chris B. 2001: Lexical Semantics. – Encyclopedia of Cognitive Science USA, Macmillan. Available from: http://semarch.linguistics.fas.nyu.edu/barker/Research/barker-lexical.pdf

Boiko B. 2004: Defining Data, Information, and Content. – Content Management Bible, 2nd Edition, Indianapolis: Wiley Publishing Company, 3–12. Available from: http://www.metatorial.com/downloads/Boiko_Wp_DefiningDataInformationContent.pdf

Browning P., Lowndes M. 2001: Content Management Systems. – JISC TechWatch Report, 2. Available from: http://pozi.dsic.upv.es/spw/viejo/content%20management/tsw_01-02.pdf

Dash A. 2002: Introducing the Microcontent Client. Blogged November 13, 2002. Available from: http://dashes.com/anil/2002/11/introducing-microcontent-client.html

Dictionary.com (n.d.).Lexical semantics. WordNet® 3.0 [viewed June 01, 2014]. Available from: http://dictionary.reference.com/browse/lexical_semantics

Galinski C. 2008: Content Interoperability of multilingual content resources. – Prys D., Williams B. eds. Proceedings of the International Conference on Global Understanding in Multilingual and Multimedia Contexts (GUM3C2008), Bangor: University Bangor, 11–38.

Galinski C. 2011: A Sign equals Thousand Words; Consistency of Traffic/Road Signs and Verbal Messages. – Bekiaris E., Wiethoff M., Gaitanidou E. Infra-structure and Safety in a Collaborative World: Road Traffic Safety (1st ed.), Heidelberg, Dordrecht, London, New York: Springer, 263–284.

Galinski C., Beckmann H. 2012: Concepts for Enhancing Content Quality and Accessibility: In General and in the Field of eProcurement – Kajan E., Dorloff F.-D., Bedini I. Handbook of Research on E-Business Standards and Protocols: Documents, Data and Advanced Web Technologies, Hershey PA, USA: IGI Global, vol. 1, 84–101.

Giraldo B. S., Galinski C. 2014: Typology of structured content in e-Applications – Under a content interoperability perspective. – Budin G. & Lušicky V. Languages for Special Purposes in a Multilingual, Transcultural World. Proceedings of the 19th European Symposium on Languages for Special Purposes. 8–9 July 2013, Vienna: University of Vienna, 405–417.

IDABC EIF 2004: European Interoperability Framework for Pan-European eGovernment Services. – European Interoperability Framework for Pan-European eGovernment Services, Belgium: Office for Official Publications of the European Communities. Available from: http://ec.europa.eu/idabc/servlets/Docd552.pdf?id=19529

ISO 1087:2000 Terminology work– Vocabulary – Part 1: Theory and application. Travauxterminologiques – Vocabulaire – Partie 1: Théorieet application

ISO 11179 (series). Information technology – Metadata registries (MDR)

Job M. A., Ogalo H. S. 2012: Micro Learning As Innovative Process of Knowledge Strategy. – International Journal of Scientific & Technology Research 1(11), 92–96. Available from: http://www.ijstr.org/final-print/dec2012/Micro-Learning-As-Innovative-Process-Of-Knowledge-Strategy.pdf

Leene A. 2006: MicroContent is Everywhere!!! Defining MicroContent.MicroLearning. Available from: http://www.sivas.com/microcontent/articles/ML2006/MicroContent.pdf

MoU/MG (Management Group of the ITU-ISO-IEC-UN/ECE Memorandum of Understanding concerning eBusiness standardization) 2012: Recommendation on software and content development principles 2010. (MoU/MG/12 N 476 Rev.1) Available from: http://isotc.iso.org/livelink/livelink/fetch/2000/2489/Ittf_Home/MoU-MG/Moumg500.html

PC.COM (n.d.).Encyclopedia [viewed: 1. July 2013.] Available from: http://www.pcmag.com/encyclopedia/term/52162/structured-data

Sánchez-Alonso S., Sicilia M.-A., García-Barriocanal E., Armas T. 2006: From microcontents to micro-learning objects – which semantics are required? (Semantics for Microlearning), 295–304. Available from: http://www.cc.uah.es/ssalonso/papers/SanchezEtAl_Microlearning06.pdf

Wüster E. 1971: Begriffs- und Themaklassifikationen.Unterschiede in ihrem Wesen und ihrer Anwendung [Concept and subject classifications.Differences in their nature and in their application]. – Nachrichten für Dokumentation, n°3 98–104 and n°4 143–150.

Blanca Stella Giraldo Perez, Christian Galinski

Differences and Similarities of Micro-content and Structured Content (Including Terminologies and Other Language and Content Resources)

Zumpe S., Esswein W. 2002: Simplification of Knowledge Discovery using “Structure Classification”. – Gaul W., Ritter G. Classification, Automation, and New Media: Proceedings of the 24th Annual Conference of the Gesellschaft fürKlassifikatione. V., University of Passau, March 15-17, 2000, Dresden, Germany: Springer, 245-252 [viewed 1. June 2013]. Available from: http://link.springer.com/chapter/10.1007/978-3-642-55991-4_26

MIKRO TURINIO IR STRUKTŪRINIO TURINIO (ĮSKAITANT TERMINIJĄ IR KITUS KALBOS BEI TURINIO IŠTEKLIUS) SKIRTUMAI IR PANAŠUMAI

Elektroninio turinio tvarkyboje yra sričių, tokių kaip terminologiniai duomenys, bibliotekų informacija, daugelis produktų pagrindinių duomenų rūšių, kuriuose turinio ištekliai – ir dėl standartizavimo pastangų – tampa integruojami ar bent suderinami. Kitose srityse galima pastebėti išsiskyrimo tendencijas, dėl kurių galiausiai išryškėja didžiulis pastangų dubliavimas. Švietimo ir mokymo srityje yra labai daug turinio kūrėjų ir dar daugiau šios srities turinio išteklių, skirtų mokytojams ir mokiniams. Daugelį šių išteklių sudaro leksinės semantikos lygmens struktūrinis turinys, apimantis terminologinius, leksikografinius duomenis ir kitus turinio išteklius. Dabar tokie duomenys laikomi ir mikroturiniu.

Ankstesniuose darbuose terminologiniai, leksikografiniai duomenys ir kiti turinio ištekliai buvo laikomi pagrindinėmis leksinės semantikos lygmens struktūrinio turinio rūšimis. Dabar peržiūrimame ISO 1087:2000 standarte terminija apibrėžiama kaip „žymiklių, priklausančių vienai specialiajai kalbai, aibė“. Žymiklis apibrėžiamas kaip „ženklas, kuriuo žymima sąvoka“. Šio termino straipsnio pastaboje rašoma, kad „terminologijos darbe skiriamos trys žymiklių rūšys: terminai, simboliai ir tikriniai vardai“. Šios ir kitos apibrėžtys tiesiogiai ar netiesiogiai apima ir nekalbinius sąvokų ir vardų (įskaitant tikrinius vardus) ženklus, kurie yra svarbūs daugelyje sričių, ypač švietimo srityje.

Mikroturinys yra labai naudingas ir reikalingas įvairiems verslo, viešojo administravimo tikslams, taip pat elektroniniam mokymui(si), tačiau jis dar retai tampa sistemiškai išplėtotu mokymosi objektu. Švietimo srities turiniui taikomi metodai turi būti suderinami tam, kad sukurtiems mokymosi objektams taip pat būtų būdingas semantinis suderinamumas.

Mikromokymosi ir mikrodidaktikos srities literatūroje aptariami ir mikromokymosi objektai. Šio straipsnio tikslas yra nustatyti, kiek mikromokymosi objekto sąvoka susijusi su mikroturinio sąvoka. Sistemiškai taikant terminologijos metodologiją galima pagerinti įvairiapusišką mikroturinio kaip mikromokymosi objektų naudojimą. Atsirastų daugiau mikroturinio naudojimo galimybių, jį būtų galima suderinti ir su elektroniniu turiniu apskritai, ir panaudoti elektroniniam mokymui(si).

Gauta 2014–06–05

Blanca Stella Giraldo Perez Center of Translation Studies, University of Vienna Gymnasiumstrasse 50, 1190 Vienna, Austria E-mail [email protected]

Christian Galinski International Information Centre for Terminology (Infoterm) Gymnasiumstrasse 50, 1190 Vienna, Austria E-mail [email protected]

Terminologija | 2014 | 21

Mikroturinio ir struktūruoto turinio skirtumai ir panašumai (įskaitant terminologijas ir kitus kalbos bei turinio išteklius)

1. eTURINIO SĄVOKA

2. TURINIO SĄVEIKUMAS

3. LEKSINĖ SEMANTIKA IR TLCR

4. STRUKTŪRUOTASIS TURINYS IR MIKRO TURINYS

5. MIKROTURINYS IR TLCR

6. M I K R O T U R I N Y S I R F A K T I N Ė S Ž I N I O S

7. MIKROTURINYS IR MIKROMOKYMOSI OBJEKTAI (MLO)

8. I Š V A D O S

Reikia atlikti tolesnius tyrimus

REFERENCES

MIKRO TURINIO IR STRUKTŪRINIO TURINIO (ĮSKAITANT TERMINIJĄ IR KITUS KALBOS BEI TURINIO IŠTEKLIUS) SKIRTUMAI IR PANAŠUMAI

Document details