Differences and Similarities of Micro-content and Structured Content (Including Terminologies and Other Language and Content Resources)

1 0 Blanca S ella Gi aldo Pe ez, Mik o u inio ski umai i panašumai Ch is ian Galinski and S uc u ed Con en (Including Te minologies and O he Language and Con en Resou ces) Ski umai i panašumai Mik o u inys i s uk ū izuo as u inys (įskai an e minologiją i ki us) Kalbos i u inio iš ekliai) BLANCA STELLA GIRALDO PEREZ Cen e o T ansla ion S udies, Uni e si y o Vienna CHRISTIAN GALINSKI In e na ional In o ma ion Cen e o Te minology (In o e m) Rak iniai žodžiai: e- u inys, u inio są eikumas, leksikinė seman ika, s uk ū izuo as u inys, mik o u inys, e minologija i ki i kalbos i u inio iš ekliai (TLCR), ak inės žinios, mik o mokymosi objek ai (MLO), e minologiniai duomenys, leksikog a iniai duomenys 1. E- u inio są oka Anks esniuose s aipsniuose bu o pa ody a, kad u inio są oka - čia skai meninio u inio, pap as ai adinamo "e- u iniu", p asme - gali bū i aiškinama į ai iais būdais, p iklausomai nuo ski ingų ikslų, a siž elgian į ski ingus in e esus. Kadangi y a daug ūšių e- u inio, odėl y a i kelių ūšių u inio aldymo sis emų (CMS): […] Tiesą sakan , CMS y a koncepcija, o ne p oduk as. Tai są oka, apiman i daugybę p ocesų. Ins i uciniai po eikiai dažnai y a labai indi iduali (a spindin i jų p ocesų i galinių in o macinių sis emų he e ogenumą) ... Be o, CMS e d ės ibos y a neaiškios. Y a didelių su ampa su dokumen ų aldymo sis emomis, žinių aldymo sis emomis, įmonių p og amų in eg acijos sis emomis, elek oninės p ekybos sis emomis i po alais. Mes aip pa i iname, kad y a eikšmingų (be da nė a isuo inai p ipažin ų) su ampa su in ane o g upine p og amine į anga i i ualiomis mokymosi aplinkomis. Tiesą sakan , gali pasi eikš i, kad ienos ins i ucijos " aldomas mokymosi aplinka" y a ki os ins i ucijos "CMS". (B owning & Lowndes 2001: 2) Aukščiau nu ody a in o macija odo, kad kai ku ios CMS su ampa su " aldomomis mokymosi aplinkomis", o ai ne iesiogiai odo yšį a p u inio i mokymosi iš eklių. "eCon en " p asidėjo u in omenyje eks inius duomenis. Ne ukus bu o p ipažin a ne ik daugelio kalbų (i ašmenų) egzis a imas, be i Te minologija | 2014 | 21 1 1 izualiniai duomenys i galiausiai mul imedijos duomenys. eCon en had o be u he ex ended o co e o he kinds o language esou ces and non-linguis ic da a, such as g aphical da a, audio and audio- Vis dažniau šios gana ski ingos duomenų ūšys (iš u inio aldymo požiū io) a si anda kombinuo oje o moje a ba a pusa yje susijusios, odėl eikėjo naujų me odų, leidžiančių in eg uo i u inį i už ik in i jo są eiką. Be o, u inio aldymas eo iniu i me odiniu požiū iu pap as ai aiškiai nea ski ia: • u inys iš ienos pusės i duomenys […] in o macija […] žinios iš ki os pusės1, […] dideli i maži u inio iene ai (i a i inkami u inio iš ekliai), […] s uk ū izuo as i nes uk ū izuo as u inys. Tai dažnai y a didelė kliū is u inio in eg uo umui i są eikumui, kaip is dažniau eikalaujama is daugiau i daugiau elek oninių p og amų (Gi aldo & Galinski 2014). Šis indėlis i ia į ai ių ūšių mažus s uk ū izuo o u inio subjek us i jų aidmenį į ai iose aikomosiose p og amose, analizuojamus a siž elgian į mik o u inį. 2. Tu inio są eikumas Kaip minė a aukščiau, anks y osios "eCon en " są okos nea sky ė į ai ių u inio ūšių, nei didelių u inio elemen ų, okių kaip isos duomenų bazės, nei be ku ių jų komponen ų. Ne ukus daugiakalbiai duomenys (įskai an ski ingus sk ip us) apo bū inybe keliose aikomųjų s ičių, pa yzdžiui, p oduk ų i p og aminės į angos lokalizacijoje. Globalizacija paska ino "in e nacionalizacijos" me odų, ski ų lokalizacijai paleng in i, kū imą. Tai eikala o didesnio u inio s uk ū os laipsnio, dėl ku io bu o suku i į ai ūs me odai, is dažniau siekian susido o i su "seman ika". Nuo maždaug 1980 m. p asidėjo bandymai s anda izuo i mažų skai meninių u inio objek ų2 seman inę s uk ū ą, ypač uos, ku ie į ašy i i saugomi duomenų bazėse. Vėliau bu o apdo ojami i ki i u inio ipai, aip pa pa eikiami pla esniu modali e u. Apsk i ai galima pasaky i, kad naudo ojo požiū iu in o macija y a isas u inys, o kompiu e ių p og amuo ojo požiū iu - isi duomenys. (Boiko 2004: 5) 2 "Skai meniniai objek ai" aip pa adinami daik ais, iene ais, į ašais, dokumen ais i . . […] šiame į aše bus naudojamas neu alus e minas "subjek as". 2 Blanca S ella Gi aldo Pe ez, Mic o- u inio duomenų bazių ski umai i Ch is ian Galinski and S uc u ed Con en (Including Te minologies and O he Language and Con en Resou ces) panašumai i mobiliųjų į enginių a si adimas da labiau ska ina pa obulin ų me odų įgy endinimą, be ki a ko, aip pa padė i neįgaliesiems (PwD) e. p ieinamumo i e. į aukimo s i yje (Galinski & Beckmann 2012). Ne eikia saky i, kad dėl šio pokyčio is s a biau ampa is į ai esnis są eikumas. Todėl "Rekomendacijoje dėl p og aminės į angos i u inio kū imo p incipų 2010" kaip pag indiniai seman inio są eikumo eikala imai apib ėžiami inkamumas: • daugiakalbys ė (įskai an i kul ū inę į ai o ę), • mul imodalumas i mul imedija, • e. p ieinamumas i e. į aukimas, • mul i-channel p esen a ions. Jie u ė ų bū i a siž elgiami anks y iausiame p og aminės į angos p ojek a imo p oceso i duomenų modelia imo (įskai an me aduomenų apib ėžimą) e ape, o ėliau - pe isus i e acinius kū imo ciklus (MoU/MG 2012). Ši ekomendacija neiš engiamai eikalauja didesnio s uk ū inės sudė ingumo laipsnio, su ku iuo eikia susido o i naudojan didesnį duomenų lygį. g anula i y o he da a models. The Eu opean In e ope abili y F amewo k (EIF – e e ing o pan- Eu opos e. aldžios paslaugų) apib ėžia są eiką kaip "komunikacijų echnologijų (ICT) sis emų i e slo p ocesų echninį są eiką, ačiau nepakankamai u inio hey suppo o exchange da a and enable sha ing o in o ma ion and knowledge” (IDABC EIF 2004: 5). This de ini ion is biased owa ds są eiką. Tačiau jis odo "in e ope a y umo" sudė ingumą, nus a ydamas echninį, o ganizacinį i seman inį in e ope abilumą, p ie ku io sp endimų p iėmimo lygiu gali bū i p idė a poli inis in e ope abilumas ( a p šalių a egionų) i s a eginis in e ope abilumas ( a p o ganizacijų a ba a p jų) (Galinski 2008). Tu inio są eikumas y a žingsnis oliau nei echninis u inio in eg a imas i seman inis są eikumas, apimančias (žmogaus a pusa io bend a imo p asme) sin ak inį, koncep ualinį i p agma inį są eiką. Taigi u inio są eikumas susijęs su duomenimis i duomenų s uk ū omis in eg uo ose ( ačiau galbū he e ogeninėse) sis emose, be da labiau su paski s y omis (i galbū he e ogeninėmis) u inio saugyklomis pagal pag indinius u inio aldymo eikala imus, . y. " ienin elis šal inis" i " esu sų dalijimasis". Vienas šal inis a ba ienas šal inis Te minologija | 2014 | 21 1 3 šal inių inkimas (iš es as iš ieno šal inio leidybos) leidžia ą pa į u inio elemen ą […] saugo i i a ky i ik ieną ka ą […] naudo i ski inguose dokumen uose a ba į ai iais o ma ais isoms p og amų ūšims, o iš eklių dalijimasis leidžia a o ojams i u inio subjek ų kū ėjams iš eng i da bo dublia imo pe bend ada bia imo p ocesus. Taigi u inio są eikumas ne ik a i inka šiuolaikinius mobilumo i isu bu imo, aip pa paski s y ų i sujung ų u inio iš eklių eikala imus, be aip pa y a bū ina sąlyga, kad a i inkamos echnologijos bū ų labai eiksmingos. Tu inio są eikumas apima ne ik aukš ą u inio in eg uo umo i paka o inio naudojimo lygį, be aip pa u ė ų pada y i u inį labai paka o inai p i aiky inu, p z., e. mokymosi ikslais. Techniniu požiū iu duomenų apdo ojimo me odai, ( echniškai kalban ) u inio sin aksė i seman ika eikalauja (ypač su p og amine į anga susijusių) echninių me odikos s anda ų. Žmogaus a pusa io bend a imo požiū iu u inio są eikumas eikalauja me odinių s anda ų ne ik isoms u inio ūšims, be i : • au o ių eisių (įskai an naudojimo eises) aldymas, • me aduomenų saugyklos p ojek a imas i p iežiū a, • bend i duomenų modelia imo p incipai i eikala imai, • me amodeliai • dis ibu ed (web-based) wo k low managemen , • con en quali y managemen , • con en i em iden i ica ion, aip pa me aduomenų saugykloms, • ede acijos me odai i me odai i . . Toliau pa eik ose pas aipose eCon en bus analizuojamas a siž elgian į į ai ių ūšių s uk ū izuo ą u inį, įskai an e minologiją i ki us kalbos i u inio iš eklius (TLCR), ku ie laikomi s uk ū izuo u u iniu leksikos seman ikos lygiu. 3. LEKSIKALUS SEMANTIKAS IR TLCR Dic iona y.com's 21s Cen u y Lexicon (2003-2014) apib ėžia leksikinę seman iką kaip "žodžių i azių eikšmės i jų a pusa io san ykių, okių kaip sinonimija, an onimija i hiponimija, y imą". (Ba ke & Ch is 2001: 1) eigia, kad pag indinė p iežas is, kodėl žodžių lygio seman ika y a ypač įdomi iš kogni y inio požiū io, y a ai, kad žodžiai y a a ski ų są okų pa adinimai. Pasak (Baldwin 1998: 7) […]Leksikinė seman ika labai su ampa su okiomis s i imis kaip: 4 Blanca S ella Gi aldo Pe ez, Mik o u inio ski umai i panašumai Ch is ian Galinski and S uc u ed Con en (Including Te minologies and O he Language and Con en Resou ces) • leksikog a ija, • azeologija, • iloso ija, • ko puso ling is ika, • sin aksė, • p agma ika, • aiko kalbos įgijimas. Baldwin (1998) į aukia e minologinius subjek us į leksikog a iją. Seman iniai subjek ai leksikos seman ikos li e a ū oje gali bū i a s o aujami leksikaliniais subjek ais, p adedan mo emais, pe žodžius, junginius, azes i baigian kolokacijomis, aip pa apima jų a pusa io san ykius. Ne eikia saky i, kad są okoms, ku ias a s o auja leksikos iene ai, i jų a pusa io san ykiams eikia paaiškin i, kad jie ap ų aiški. Apž elgian bend as kalbos žodynus i ki us nuo odų kū inius, galima į ody i, kad leksikos iene ai dažnai papildy i a pa yzdžiu nu ody i ne e baliais aizdais, ypač jei kalbama apie konk e ų objek ą a ba konk e ų objek ų klasę. Te minologijos eo ija i me odai nag inėja mokslines i echnines są okas, a s o aujamas specializuo ame bend a ime, daugiausia pa adinimais, įskai an mo emas (jei eikšmingus) i e minus (įskai an daugiakalbius e minus). Te minologinė azeologija aip pa a siž elgiama kaip e minologiniai iene ai ko eks e (a skleidžian ys a i inkamos s i ies a dalyko komunikacines kon encijas) a ba kaip e minologinės azemos pa adinimas. Te minologinė me odika specializuo ame bend a ime, ne ik dėl d ip asmybės i nuoseklumo ( a p ki ų, kad bū ų iš eng a eisinės a sakomybės i ki ų klausimų), nus a o g iež esnius eikala imus są okų ap ašymų, okių kaip apib ėžimai, kon eks ų apib ėžimas i . . į ašymui. Dėl eks ų pobūdžio specializuo oje komunikacijoje ne e baliniai aizdai y a gana papli ę daugelyje s ičių i dalykų i dažnai y a okie pa au onominiai kaip i žodiniai aizdai. Tai aikoma i ne e baliniams žymenims, p z., g a inėms i ki oms ne e balinėms simbolėms; • ne e baliniams ap ašomiems aizdams, p z., echninių b ėžinių elemen ams, sudė ingoms o mulėms i . . Šiame kon eks e gali bū i įdomu, kad eismo ženklų p ojek a ime eismo ženklų elemen ai adinami "mo emais", o eismo ženklai - "mo emais". Te minologija | 2014 | 21 1 5 in o macija, d audimai a ap ibojimai i . . called ‘concep s’. On he oads wo o mo e a ic signs can be combined o ep esen a meaning which can be explained in he o m o wa nings, Eismo ženklų spal a i o ma u i didelę seman inę eikšmę! (Galinski 2011) Aukščiau nu ody a, kad eiškiniai, susiję su leksikaliniais i e minologiniais subjek ais […] abu a s o aujan ys są okoms […], y a gana lygiag ečiai. są okos, ku ias galima laiky i ienu iš pag indinių žinių Only he ocus, he e common language communica ion, he e specialized communica ion is di e en . Howe e , • acco ding o mode n b ain esea ch, human hinking cons an ly swi ches be ween gene al concep s and domain/subjec -speci ic plė os mechanizmų; • specialių ikslų kalbos (LSP) y ėjai ne ka ą į e ino, kad nė a yškios sienos a p eks ų bend oje kalbos komunikacijoje i eks ų specializuo oje komunikacijoje. (A n z, Pich & Schmi z 2014: dalis 2.2) P iklausomai nuo komunikacijos ikslo i socialinio kon eks o, komunikacijos komunikacinis u inys u ės daugiau bend os kalbos leksikinių subjek ų a ba daugiau specializuo o komunikacijos e minologinių subjek ų. Be o, y a "de- e minologizacijos" p ocesai, ku ie e minologinius iene us pa e čia bend os kalbos leksikaliniais iene ais; • " e minologizacijos" p ocesai - bend os kalbos leksikos iene ų paka o inis naudojimas labai domeno a dalyko speci inėms e minologinėms iene oms. Todėl jis pa s pasiūlė, kad a p au inis echninis komi e as ISO/TC 37 "Te minologija i ki i kalbos bei u inio iš ekliai" 2005 m. nusp ęs ų dėl šio ilgo pa adinimo, išplės an jo aikymo s i į aip: "Te minologijos i ki ų kalbos bei u inio iš eklių p incipų, me odų i aikymų s anda iza imas daugiakalbės komunikacijos i kul ū inės į ai o ės kon eks e".3 A siž elgian į pi miau pa eik us s a s ymus, TLCR apima subjek us leksikos seman ikos lygiu. 3 Ž . h p: www.iso.o g/iso/home/s anda ds_de elopmen ://lis _o _iso_ echnical_commi ees/iso_ echnical_commi ee.h m?commid=48104 1 6 Blanca S ella Gi aldo Pe ez, Mik o u inio ski umai i panašumai 4. Ch is ian Galinski and S uc u ed Con en (Including Te minologies and O he Language and Con en Resou ces) S uk ū izuo as u inys i mik o u inys Panašiai kaip i u inio, duomenų i in o macijos naudojimas a pusa yje, e minai "s uk ū izuo as u inys", "s uk ū izuo i duomenys" i "s uk ū izuo a in o macija" naudojami daugiau a mažiau a pusa yje, kaip galima iš ys i iš šios ci a os: […]S uk ū izuo i duomenys gali bū i apib ėžiami kaip duomenys, ku ie y a iksuo uose laukeliuose į ašo a ailo iduje. Relacinės duomenų bazės i skaičiuoklės y a s uk ū izuo ų duomenų pa yzdžiai. (PC.COM)/Aki aizdu, kad p iešingas, . y. "nes uk u uo i duomenys" y a/ "duomenys, ku ie nė a iksuo ose ie ose". ... didžiulis įmonės in o macijos kiekis y a nes uk ū izuo as eks as. […] Iš okių paaiškinimų Gi aldo i Galinski (2014) pada ė iš adą, kad TLCR y a s uk ū izuo as u inys i leksikos seman ikos lygiu. Šiuo a ž ilgiu bu o a k eip as dėmesys į pa adoksą, susijusią su uo, kad didelis s uk ū inis sudė ingumo laipsnis, eiškiamas didesniu g anulia umu, ku į a s o auja daugiau ( aip pa daugiau ski ingų ūšių) me aduomenų, iš ik ųjų sumažina sudė ingumą in o macijos apdo ojimo požiū iu: "Aukš iai s uk ū izuo os žinių bazės leidžia mažą sudė ingumo laipsnį aldy i in o macinei sis emai. P iešingai, sudė ingumo laipsnis y a labai aukš as silpnai s uk ū izuo ose žinių bazėse, ku iose a o ojui eikia ik nedidelio kiekio in o macijos apie me a-s uk u ą. Esswein 2002: 246) Mažiausi a ba mažiausi u inio iene ai is dažniau adinami mik o u iniu. Pasak Leene (2006) mik o u inys kaip oks nė a naujas; Jis egzis uoja jau šim mečius. Te minas "mik o u inys" a si ado ka u su duomenų bazių i ėliau in e ne o komunikacijos plė a. […] Iš p adžių Jakob Nielsen (1998) mik okon en ą apibūdino kaip mažas žodžių g upes, ku ias žmogus gali pe žiū ė i, kad gau ų aiškią žinia inklio puslapio u inio idėją. Jis į aukė s aipsnių an aš es, puslapio pa adinimus, emines eilu es i el. paš o an aš es. Tokios azės aip pa gali bū i iš auk os iš kon eks o i odomos ka alogyje, paieškos ezul a ų puslapyje, žymeklių są aše i . . […] 4 Ki as e mino naudojimas ( aip pa adinamas mik o o ma u5) apima i ki us mažus in o macijos gabalus, ku ie gali bū i a ski ai a ba naudojami į ai iose abs akcijose, įskai an g ei uosius p anešimus, inkla aščius, RSS šal inius i kon eks us. 4 Ž . h p://en.wikipedia.o g/wiki/Mic ocon en #ci e_no e-1 5 See: h p://en.wikipedia.o g/wiki/Mic o o ma ) Te minologija | 2014 | 21 1 7 Be kokiu a eju, dalykai d ama iškai pasikei ė nuo Anil Dash (2002: 246 apib ėž as "mik o u inys": Šiandien mik okon en as naudojamas kaip bend esnis e minas, eiškian is u inį, ku is pe eikia ieną pag indinę idėją a koncepciją, y a p ieinamas pe ieną galu inį URL a ba pe malinką i y a inkamai pa ašy as i su o ma uo as p is a ymui el. paš o klien uose, žinia inklio na šyklėse a ba ankiniuose į enginiuose, jei eikia. Dienos o ų p ognozė, lėk u o a ykimo i iš ykimo laikai, ilgo leidinio san auka a ienas momen inis p anešimas gali bū i mik okon en ų pa yzdžiai. Ki i šal iniai7 apima mik o u inio sa ybes, ku ios čia lyginamos su e minologiniais duomenimis oliau pa eik oje len elėje: Mic o-con en : Compa ed o e minological da a: […] są okos aizda imas sa a ankiška o a e minological eco d usually wi h da a in mo e han one language in o macija, ku i gali bū i sa a ankiška, . y. nė a need o con ex since all he meaning is con ained in i sel (ši sa ybė ne aikoma daugeliui mik o u inio objek ų ūšių) […] ai gali bū i aikoma ienam nedidelio sudė ingumo a ski o e minologinio į ašo kalbos sky iui a ba isam e minologiniam į ašui, jei y a apleis a są okų san ykių nedaloma in o macijos dalis, ku i nebegali bū i padalin a į mažesnes naudingas dalis (ši sa ybė ne aikoma daugeliui mik o u inio objek ų ūšių) […] ai gali bū i aikoma a ski ai e minologinio į ašo kalbos daliai, s uk ū izuo ai aip, kad ji nesusijusi su iena in o macijos plokš elė, be u i s uk ū ą […] ai aip pa aikoma daugumai TLCR "išo inė s uk ū a" susideda iš me aduomenų […] duomenų ka ego ijos naudojamos e minologijos aldyme, ku ios y a ad esuojamos a p asme, kad jos y a ad esuojamos in e ne e, o ai eiškia, kad jos u i nuola inę nuo odą […] ai aikoma kiek ieno e minologinio į ašo ( aip pa daugeliui ki ų į ašų ūšių) unikaliam iden i ika o iui, ku is gali […] jei jis y a in e ne inis […] bū i gau as pe nuola inę nuo odą 7 Ž . h p: www.si as.commic ocon en /a icles/de ini ion/de ini ion.h ml 1 Blanca S ella Gi aldo Pe ez, ski umai i panašumai Mik o u inys nebū inai Ch is ian Galinski and S uc u ed Con en (Including Te minologies and O he Language and Con en Resou ces) Mic o-con en : Compa ed o e minological da a: u i bū i mažas, nes jis iš ik ųjų gali bū i labai didelis megabai ų a ž ilgiu […] dažniau ai aip pa aikoma TLCR, ypač jei ne e baliniai aizdai y a lanks ūs a p asme, kad galima p idė i naujų laukų i aip page in i elemen o s uk ū ą […] ai gali (i is dažniau u ė ų) aip pa bū i aikoma daugeliui TLCR san ykių a p elemen ų gali egzis uo i ( ai p ieš a auja cha ak e is ikai "sa a ankiškas"); […] ai aip pa galioja e minologiniams į ašams; s aipsniai u ė ų p iklausy i jų au o iams, ku ie u ė ų u ė i galimybę juos pakeis i a ba iš in i […] ai is dažniau aikoma i TLCR de eloped and main ained unde web-based and coope a i e app oaches leidžia paka o inai naudo i elemen ą, ku is aip pa gali bū i adinamas mashup […] ai gali […] ačiau ki okiu būdu, nes jai eikia g iež esnės e minologijos kon olės […] aip pa bū i aikoma TLCR […] eikia "kon eine io", kad bū ų keičiamas i paka o inai naudojamas, ku iam […] […] o ma as[…] eikalingas Fo maliai kalban , me aduomenys aip pa y a mik o u inio ūšis, ku iai ėl eikia me aduomenų, kad bū ų galima jas į ašy i i išlaiky i me aduomenų egis uose pagal a p au inių s anda ų se iją ISO. 11179. Iš o, kas nu ody a aukščiau, galima da y i iš adą, kad ski umas a p TLCR i mik o u inio eo iniu požiū iu nė a esminis. In e ne o ipo mik o u inio ikslas - leng ai gamin i, pap asčiausiai paka o inai naudo i i sklandžiai paka o inai p i aiky i a i inkamą u inį, o TLCR ys osi siekian pa enkin i minimalius duomenų kokybės, duomenų s abilumo i a umo eikala imus. Be o, e minologijos aldymo s i yje nuo pa p adžių y a o daugiakalbis požiū is. A siž elgian į aukščiau pa eik ą in o maciją, TLCR gali bū i naudojamas be didelių sunkumų mik o u inio pa idalu in e ne e. 5. MIKRO u inys i TLCR Apsk i ai y a mik o u inio ipų pa yzdžių (ž . be ki a ko Leene 2006), okių kaip: Te minologija | 2014 | 21 2 5 eikala imas bū i leng a edaguo i […] kaip i inkla aščio į ašai. Be o, mik okon en as sukelia mik ome aduomenų į ašų p oli e aciją iki kiekio, ku is eikalauja k uopš aus aps a s ymo iš echninės pe spek y os. […] (Sánchez-Alonso e al. 2006: 296) Tai odo, kad me aduomenų i jų aikymo de inimas bū ų s i is, padedan is įgy endin i didesnį šios e- u inio s i ies u inio są eikumo laipsnį, ku is bū ų ypač naudingas e ek y iai ku ian i aikan MLO e-mokymosi s i yje. Te minologijos eo ija i me odika gali bū i ge iausia p ak ika šiuo a ž ilgiu. Tai pa i ina Sánchez-Alonso i ki i: "Techninėje pusėje, jei mes no ime iš ik ųjų išnaudo i me aduomenų naudą, eikalingi mik o u inio seman inės paieškos, a ankos i ag ega imo mechanizmai (Kope , 2004). Be o, u ė ų bū i suku os i iš i os į ai ios pe spek y os, įskai an žmogaus i kompiu e io są eiką, ski os populia ių echnologijų (blogų, wiki i . .) mik okon en ų "mik o ano acijai". Koncep ualinėje pusėje pag indinė a i a p oblema y a ai, kaip į e p i mik o-pedagogiją a mik o-didak iką į naudingas on ologijas, kad bū ų galima suku i p og aminės į angos į ankius, padedančius žmonėms nus a y i mik o mokymosi kon eks us. (Sánchez-Alonso e al. 2006: 302) Reikalingi olesni y imai […] analizuo i ski ingų ūšių s uk ū izuo o u inio subjek ų duomenų modelius i o ma us (įskai an aikomus me aduomenis) leksikos seman ikos lygiu […] įskai an . aip pa seman iškai pa i šu iniško i pa i šu iniško požiū io aspek as. seman iškai u ingi subjek ai; • išnag inė i, kaip isa s uk ū izuo o u inio subjek ų s i is leksikos seman ikos lygiu gali pasinaudo i daugiakalbiniu i mul imodaliu e minologijos aldymo požiū iu, a siž elgian į ai, kad daugelio ūšių mik o u inys is dažniau eikalauja daugiakalbio; • iš i i galimybę suku i bend ų duomenų modelį, apiman į daugumą a ba isus šiuos s uk ū izuo o u inio subjek us leksikos seman ikos lygiu […] ben jau a siž elgian į pag indinius me aduomenis, eikalingus isoms a ba daugumai s uk ū izuo o u inio subjek ų ūšių leksikos seman ikos lygiu, kad jie bū ų pe a ky i į LOs. Sánchez-Alonso i ki i (2006: 302) y a eisūs, kai eigia: […]... be am, kad ai bū ų įmanoma, y imai apie mokymosi eo ijas u i bū i a liekami p ieš ak inę on ologijos inžine iją[…]. 2 Blanca S ella Gi aldo Pe ez, Mik o u inio ski umai i panašumai Ch is ian Galinski and S uc u ed Con en (Including Te minologies and O he Language and Con en Resou ces) REFERENCES A n z R., Pich H., Schmi z K.-D. 2014: Fachsp ache und Fachwo scha z. – A n z R., Pich H., Schmi z K.-D. Ein üh ung in die Te minologieabei , Hildesheim: Geo g OlmsVe lag, 11-34. Baldwin T. 1998: ACL/HCSNe Ad anced P og amme in NLP Lexical Seman ics: An In oduc ion – [ iewed 30 Janua y 2014] slide 7. A ailable om: h p://www.pd e2dg.o g/ ead-360973/#.U4yko mSx9k Ba ke C., Ch is B. 2001: Lexical Seman ics. – Encyclopedia o Cogni i e Science USA, Macmillan.A ailable om: h p://sema ch.linguis ics. as.nyu.edu/ba ke /Resea ch/ba ke -lexical.pd Boiko B. 2004: De ining Da a, In o ma ion, and Con en . – Con en Managemen Bible, 2nd Edi ion, Indianapolis: Wiley Publishing Company, 3-12. A ailable om: h p://www.me a o ial.com/downloads/ Boiko_Wp_De iningDa aIn o ma ionCon en .pd B owning P., Lowndes M. 2001: Con en Managemen Sys ems. – JISC TechWa ch Repo , 2. A ailable om: h p://pozi.dsic.up .es/spw/ iejo/con en %20managemen / sw_01-02.pd Dash A. 2002: In oducing he Mic ocon en Clien . Blogged No embe 13, 2002. A ailable om: h p://dashes.com/anil/2002/11/in oducing-mic ocon en -clien .h ml Dic iona y.com (n.d.).Lexical seman ics.Wo dNe ® 3.0 [ iewed June 01, 2014]. A ailable om: h p://dic iona y. e e ence.com/b owse/lexical seman ics Galinski C. 2008: Con en In e ope abili y o mul ilingual con en esou ces. – P ys D., Williams B. eds. P oceedings o he In e na ional Con e ence on Global Unde s anding in Mul ilingual and Mul imedia Con ex s (GUM3C2008), Bango : Uni e si y Bango , 11-38. Galinski C. 2011: A Sign equals Thousand Wo ds: Consis ency o T a ic/Road Signs and Ve bal Messages. – Bekia is E., Wie ho M., Gai anidou E. In a-s uc u e and Sa e y in a Collabo a i e Wo ld: Road T a ic Sa e y (1s ed.), Heidelbe g, Do d ech , London, New Yo k: Sp inge , 263-284. Galinski C., Beckmann H. 2012: Concep s o Enhancing Con en Quali y and Accessibili y: In Gene al and in he Field o eP ocu emen – Kajan E., Do lo F.-D., Bedini I. Handbook o Resea ch on E-Business S anda ds and P o ocols: Documen s, Da a and Ad anced Web Technologies, He shey PA, USA: IGI Global, ol. 1, 84-101. Gi aldo B. S., Galinski C. 2014: Typology o s uc u ed con en in e-Applica ions – Unde a con en in e ope abili y pe spec i e. – Budin G. & Lušicky V. Languages o Special Pu poses in a Mul ilingual, T anscul u al Wo ld. P oceedings o he 19 h Eu opean Symposium on Languages o Special Pu poses. 8-9 July 2013, Vienna: Uni e si y o Vienna, 405-417. IDABC EIF 2004: Eu opean In e ope abili y F amewo k o Pan-Eu opean eGo e nmen Se ices. – Eu opean In e ope abili y F amewo k o Pan-Eu opean eGo e nmen Se ices, Belgium: O ice o O icial Publica ions o he Eu opean Communi ies. A ailable om: h p://ec.eu opa.eu/idabc/se le s/Docd552. pd ?id=19529 ISO 1087:2000 Te minology wo k– Vocabula y – Pa 1: Theo y and applica ion. T a aux e minologiques – Vocabulai e – Pa ie 1: Théo iee applica ion ISO 11179 (se ies). In o ma ion echnology – Me ada a egis ies (MDR) Job M. A., Ogalo H. S. 2012: Mic o Lea ning As Inno a i e P ocess o Knowledge S a egy. – In e na ional Jou nal o Scien i ic & Technology Resea ch 1(11), 92-96. A ailable om: h p://www.ijs .o g/ inal-p in / dec2012/Mic o-Lea ning-As-Inno a i e-P ocess-O -Knowledge-S a egy.pd Leene A. 2006: Mic oCon en is E e ywhe e!!! De ining Mic oCon en .Mic oLea ning. A ailable om: h p://www.si as.com/mic ocon en /a icles/ML2006/Mic oCon en .pd MoU/MG (Managemen G oup o he ITU-ISO-IEC-UN/ECE Memo andum o Unde s anding conce ning eBusiness s anda diza ion) 2012: Recommenda ion on so wa e and con en de elopmen p inciples 2010. (MoU/MG/12 N 476 Re .1) A ailable om: h p://iso c.iso.o g/li elink/li elink/ e ch/2000/2489/I _ Home/MoU-MG/Moumg500.h ml PC.COM (n.d.).Encyclopedia [ iewed: 1. July 2013.] A ailable om: h p://www.pcmag.com/encyclopedia/ e m/52162/s uc u ed-da a Sánchez-Alonso S., Sicilia M.-A., Ga cía-Ba iocanal E., A mas T. 2006: F om mic ocon en s o mic o- lea ning objec s – which seman ics a e equi ed? (Seman ics o Mic olea ning), 295-304. A ailable om: h p://www.cc.uah.es/ssalonso/pape s/SanchezE Al_Mic olea ning06.pd Wüs e E. 1971: Beg i s- und Themaklassi ika ionen.Un e schiede in ih em Wesen und ih e Anwendung [Concep and subjec classi ica ions.Di e ences in hei na u e and in hei applica ion]. – Nach ich en ü Dokumen a ion, n°3 98-104 and n°4 143-150. Te minologija | 2014 | 21 2 7 Zumpe S., Esswein W. 2002: Simpli ica ion o Knowledge Disco e y using “S uc u e Classi ica ion”. – Gaul W., Ri e G. Classi ica ion, Au oma ion, and New Media: P oceedings o he 24 h Annual Con e ence o he Gesellsch a ü Klassi ika ione.V., Uni e si y o Passau, Ma ch 15-17, 2000, D esden, Ge many: Sp inge , 245-252 [ iewed 1. June 2013]. A ailable om: h p://link.sp inge .com/chap e /10.1007/978-3-642-55991-4_26 MIKROTURINIO IR STRUKTŪRINIO TURINIO (ĮSKAITANT TERMINIJĄ IR KITUS KALBOS BEI TURINIO IŠTEKLIUS) SKIRTUMAI IR PANAŠUMAI Elek oninio u inio a kyboje y a s ičių, okių kaip e minologiniai duomenys, biblio ekų in o macija, daugelis p oduk ų pag indinių duomenų ūšių, ku iose u inio iš ekliai – i dėl s anda iza imo pas angų – ampa in eg uojami a ben sude inami. Ki ose s i yse galima pas ebė i išsisky imo endencijas, dėl ku ių galiausiai iš yškėja didžiulis pas angų dublia imas. Š ie imo i mokymo s i yje y a labai daug u inio kū- ėjų i da daugiau šios s i ies u inio iš eklių, ski ų moky ojams i mokiniams. Dau- gelį šių iš eklių suda o leksinės seman ikos lygmens s uk ū inis u inys, apiman is e - minologinius, leksikog a inius duomenis i ki us u inio iš eklius. Daba okie duome- nys laikomi i mik o u iniu. Anks esniuose da buose e minologiniai, leksikog a iniai duomenys i ki i u inio iš- ekliai bu o laikomi pag indinėmis leksinės seman ikos lygmens s uk ū inio u inio ūšimis. Daba pe žiū imame ISO 1087:2000 s anda e e minija apib ėžiama kaip „žy- miklių, p iklausančių ienai specialiajai kalbai, aibė“. Žymiklis apib ėžiamas kaip „ženk las, ku iuo žymima są oka“. Šio e mino s aipsnio pas aboje ašoma, kad „ e minolo- gijos da be ski iamos ys žymiklių ūšys: e minai, simboliai i ik iniai a dai“. Šios i ki os apib ėž ys iesiogiai a ne iesiogiai apima i nekalbinius są okų i a dų (įskai an ik inius a dus) ženklus, ku ie y a s a būs daugelyje s ičių, ypač š ie imo s i yje. Mik o u inys y a labai naudingas i eikalingas į ai iems e slo, iešojo adminis a imo ikslams, aip pa elek oniniam mokymui(si), ačiau jis da e ai ampa sis emiškai išplė o- u mokymosi objek u. Š ie imo s i ies u iniui aikomi me odai u i bū i sude inami am, kad suku iems mokymosi objek ams aip pa bū ų būdingas seman inis sude inamumas. Mik omokymosi i mik odidak ikos s i ies li e a ū oje ap a iami i mik omokymosi objek ai. Šio s aipsnio ikslas y a nus a y i, kiek mik omokymosi objek o są oka susi- jusi su mik o u inio są oka. Sis emiškai aikan e minologijos me odologiją galima page in i į ai iapusišką mik o u inio kaip mik omokymosi objek ų naudojimą. A si as- ų daugiau mik o u inio naudojimo galimybių, jį bū ų galima sude in i i su elek oni- niu u iniu apsk i ai, i panaudo i elek oniniam mokymui(si). Gau a 2014-06-05 Blanca S ella Gi aldo Pe ez Cen e o T ansla ion S udies, Uni e si y o Vienna Gymnasiums asse 50, 1190 Vienos, Aus ija El. paš as sgi aldo@in o e m.o g Ch is ian Galinski In e na ional In o ma ion Cen e o Te minology (In o e m) Gymnasiums asse 50, 1190 Vienos, Aus ija El. paš as cgalinski@in o e m.o g