Auš a Rimku ė-Ganusauskienė 164 | Naujieji kelnių pa adinimai
doi.o g/10.35321/ e m27-07
Nuo i nomini kelnių
AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ANOTATIA
A icolo iene esamina a nedidelė seman inė abbanda e mì g uppo nuo i kelnių
nomiini. Il ma e iale dell'indagine iene p eso dal lingua Li uania naujažodžių
duomenyno ( oliau Naujažodžių duomenynas). Obie i o dell'a icolo sulla base del
menziona o ma e iale on e discu e e l'o igine e la seman ica dei nomi dei nuo i
kelnių. Poiché la e minija con empo anea dell'abbigliamen o non s udiinė a, si
spe a che desc end i o ma e iale sa à in e essan e e u ile.
ESMINIAI VORŽI: es anga, kelnių nomi, es anga e mas, skolinys, naujažodis
ABSTRACT
The a icle add esses a small seman ic g oup o he e ms o clo hing he new names o ouse s o
pan s. The esea ch ma e ial comes om he Da abase o Li huanian Neologisms. The aim o he a icle is
o discuss he o igin and seman ics o he new names o ouse s o pan s based on he ma e ial o he
abo e sou ce. Whe eas he p esen -day e minology o clo hing is la gely un esea ched, he summa ised
ma e ial is expec ed o be in e es ing and use ul. KEYWORDS: clo hing, names o ouse s o pan s, e m
o clo hing, bo owing, neologism TIRIAMOSIOS MEDŽIAGOS YPATUMAI IR PAIEŠKA Be quale s i is
e minijoje cos an emen e appa e nuo e unažodžių e sudė inių e minų. Col passa e del empo, cambia la
lo o o ma, con enu o. Non esen i i e abbigli e minija. L'ogge o di ques o a icolo nella ele onica
Naujažodžių duomenyne1 si egis ano i nuo i nomi kelnių2. A likus kompu e ina 1 Plačiau sui da iyn e le sue
iso se si può pa lia e Ri os Miliūnai ės (Miliūnai ė 2012a: 311; Miliūnai ė 161184; Miliūnai ė 2018: 121), Agnės
Aleksai ės (Aleksai ė 12; Aleksai ė 2019: 127), Dai os Mu i y ė (Mu mulai y ė 2016a: 127; Mu mulai y ėb: 6888)
e k . 2015: 2016. 2 Naujažodžių duomenyne naujažodžiais sono enu i pa ole, delle quali non ci sono
a aminiuose diziona i: 6-ajame Daba inės lie u ių kalbos žodyno el. leidime, onlineiniame Lie u ių kalbos
žodyne e 2001 m. išleis ame
In e nazionali pa ole di dicodyne (anche s . h p://naujazodziai.lki.l /?Apie_duomenyna). Ques a conce azione
ispomami e nell'a icolo.
Te minologia | 2020 | 27 paesešką secondo ali pa ame i: pa e della lingua
daik a a dis, de inizione kelnės, se o e di consumo modo di i a (s ilius), in
u o o a o 21 nome: ap emp ukai, ap emp ukės, ciga e ės, činai, činas,
denimai, glaudinės, kap iai, kelninės, kiulo ai, kojakelnės, kulo ės, lena ai,
ob iažkės, sijonkelnės, nės pėdkelnės. 165 Pe an o i isul a i o enu i si è
šal a ai, ampkelnės, amp ės, impos, įskelnės, egingsai. Kaip ma y i, ne
isi as i žodžiai a ojami kelnėms apibūdin i: činas – audinys, kojakel-
deciso di con olla e pe gua da e u i i i oli di duomenyno3. Ras i anco a
qua o kelnių denominazioni: džegingsai, megingsai, ampdžinsiai e impdžinsiai.
Desc i i a compu e ina paieška ques i nomi non pa odè, pe ché essi
de ini iiamo pa ola amp ės. Quindi, in u o in ques o a icolo engono
esamina i 23 nuo i nomi kelnių naujažodžiai4 o nuo e signi ica i acquisi e pa ole.
Obie i o dell'a icolo sulla base Naujažodžių duomenyno ma e iale discu e e
nuo i kelnių nomi o igmę e seman iką. A al ine aggiunge e ques o obie i o si
pongono i seguen i compi i: (1) in en a ia e i nuo i nomi kelnių; 2) chia i e ques a
modica seman ica g uppo nuo azodžių possibile ci cos anze di appa izione se
nuo o nome di abbigliamen o è appa so secondo al e lingue analogia, se è
c ea o u ilizzando nuo i linguaggi di pa ole da ybos o man us, o se già nel
linguaggio esis en e pa ola usa o nel signi ica o e e c. ; 3) s abili e Li u iškos,
nelie u iškos e mis ia o igine denominazioni appo o; 4) panag ina e la
seman ica dei nuo i kelnių nomi. Il ma e iale accol o iene analizza o
u ilizzando me odi di desc izione, analisi, in e p e azione e calcolo.
Nella base di da i ele onica o a e i nuo i nomi kelnių nell'a icolo
engono discussi agg uppandosi secondo o igine. In ogni posky ia essi
engono esamina i in de aglio: sc i i da una nuo a iga in maiuscole
le e e secondo abėcėlė, e inami, iene p esen a a Naujažodžių
duomenyno de inizione (conk ečiais casi conce a a supplemen a e e mini
in diziona i o in al e on i oybais desc i üdinimais), più ampiamen e
discussa da yba e o igmė. Lilinan is nella nuo a dei kelnių nomi nomi
seman ica, in o mazioni e a osenen esempi si ce choma nei lib i su
ap angą e madą. I da i quan i a i i sono iassun i in un diag amma.
3 Secondo 20 dicemb e 2019 d., Naujažodžių duomenyne accumula ne 5400 naujažodžių an aš ynas
(h p://naujazodziai.lki.l /?Apie_duomenyna) [ edu a 2020-04-01]. 4 Naujažodis, o neologismo, kiek ienas
nowiamen e appa soęs lingua uni a (K ašy ė 2005: 41; anche z . KTŽ 1990: 133; U bu is 2009: 203 3637;
Jakai ienė 2010: 2011; Gi čienė: 165), e naujada as ik ale nuo a pa ola, che è appa so da ybiamen e (LKE
1999: 429). Quindi, il e mine naujada as è più s e o ispe o naujažodis.
166 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
ŽODŽIO KELNS YPATYBS
P ima cominciando esamina e con empo anei nomi di kelnių al ebbe ico da e
la pa ola kelnės signi ica o. Kelnės, come nell'a icolo Li uu ių kalbos kelnių
pa adinimai, basandosi su okiečių kalbininkų He manno Hi o e O o
Sch ade io, sc šo kalbininkė Danu ė Sabaliauskai ė5, papli o poco più a di che
juos a, kepu ė, apsiaus as, sijonas o p ijuos ė (Sabaliauskai ė 1996: 167): Beje,
da p ijuos ės kelnės i a si ado (Sch ade 1917: 592). Come e in u a E
o ien ale Eu opa, in Li uania le po cio e da seno. Ques o con e ma e IXXII a.
a cheologiniai adiniai (Volkai ė-Kulikauskienė 1970: 130; A las 1986: 107). Poiché
kelnės e a una dei p incipali es i i maschiška, nella lingua li a ia ci sono non
pochi lo o nomi[…] (Sabaliauskai ė 1996: 167). Li u ians cos umi s o ica e
designe è Rū a Guze ičiū ė sos iene che kelnės come speci ici ice elemen o di
abbigliamen o sia na o dal bisogno p o egge e i piedi dal in ies jojan
(Guze ičiū ė 2002: 16). In linguaggio Li uanio della pa ola kelnės o me kẽlinės
(senesnė o ma) e kélnės, come nell'a icolo mini D. Sabaliauskai ė, p ima ol a
зафиксированы XVII a. inizižios on i (Sabaliauskai ė 1996: 167). En ambe le
o me si o ano e in mol e XVIIIXIX a. Dic iona y (plačiau ž . LKEŽ). Algi das
Sabaliauskas pa ola il kelnės conside a solo lingue li uanee ca a e is iingu
pa ola (Sabaliauskas 1990: 206). S anislo o Algiman o Ra au o, Eugenijos
S azdienės e Ados Gulbinienės Aiškinamajame abbigliamen o e minų žodyne
( oliau AATŽ) pan nè sono desc i i come apa ina pa e liemens e piedi
cop en e abi o, che su empo pa e del cin amen co po, addes a a sagomi o
pe nešami, su e ž a guma o di žu (AATŽ 2014: 187). Gli au o i o niscono ali
co ispondmenis in lingue s anie e: angl. pan aloon, pan s, ouse s, p anc.
pan alon, us. штаны, брюки, ok. Hose. Sligh men e più b e e de inizione iene
da a nell'Aiškinamajame eks ilės e minų žodyn: su okiečių, anglų, ancūzų
i usų kalbų a i ikmenimis ( oliau ATTŽ): D abužis apa pa i del co po con
lungomiene klešnėmis kiek ienai kojai (ATTŽ 2001: 89). Kelnių iene di a i ipi di.
Jas secondo des inazione, ma e iale, di cui ques o abbigliamen o si siun a,
essimen o, secondo suki pimą, pa icola i à o de aglio, dis inguendosi da
al i modelli, ad esempio: colo e, essu o, sc i o, o ma, lunghezza, cin menì,
e c., può sca a si in più piccoli g uppi seman ici, ad esempio: apa ine,
maudimen i, kūdiki, umpos, sho , spo e k . Nujažodžių duomenyne o a e
kelnių nomi in mino ne seman ine
5 O a Liu ke ičienė.
167Te minologija | 2020 | 27 g uppies neg upuojami, pe ché, p imo, ques i
denomininimen i nedaug, secondo, ale scis inamen o semb a non izislingo.
Tu a ia o a e nomiimi secondo kilmę ski s omi in lie u iškus,
nelie u iškus e miks ios di o igine. Come si ede da Figu e 1, dominano
nelie u iški kelnių nomi essi cos i uiscono più di me à delle esamina e
naujažodžių (52%). Be e due quin adali dei nomi sono lie u iški (39%), su
dieciadalis (9%) ha lie u iškų e nelie u iškų cos i uedamųjų pa i.
LIETUVIŠKOS KILMS PAVADINIMAI Dal u o Naujažodžių duomenyne o iamo 9
una oodžius lie u iškos kilmės kelnių nomiinimi: ap emp ukai, ap emp ukės,
glaudinės, kelninės, sijonkelnės, ampkelnės, amp ės, impos, įskelnės. Come
is o da esempi, alcuni di lo o da ybiamen e simili, si dis ingue solo il nome
glaudinės esso iene usa o nei diziona i non menzionima nuo a signi ica o.
APTEMPTUKAI. P iesagos -ukai edinys, plg. DŽ ap emp o, Naujažodžių
duomenyne de ini o così: plono essinio lunghe (chi pėdų) ap emp e pan nè,
spesso indossa e so o sijonu, suknele o al o ilgesniu abb accio supe io e, plg.
us. обтяжки, angl. leggings 1. amp ės, impės; 2. an blauzdžiai; blauzdinės
(ALLAKŽ 2001: 209)6. Quindi, e balmen e ap emp uki 6 Plg. 1. an blauzdžiai; 2.
blauzdinės (Anglonas 2005). 1 ig. Naujųjų kelnių denominazioni appo ionamen o
pe o igine, %
168 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai en oma
dis ingue e una impo an ea ca a e is ica di ques i kelnių le sue amp iai,
s udi amen e appensia gambe. Naujažodžių duomenyno suda y ojai indicano
che in luogo di ques o kelnių denominazione bend inėje kalboje nusis o ėjo
al e a ian i amp ės e impos. P op io pe ques o ques o e minale
naujada as7 è comple amen e i ile an e e minia dell'abbigliamen o. della
lingua Li uania (www.lkŽe), Daba inės lie u ių kalbos žodyne (www.dŽ) e
Bend inės lie u ių kalbos žodyne (www.bŽ) del e mine ap emp ukai non esis e.
APTEMPTUKS. P iesagos -ukės edinys, plg. DŽ ap emp o, Naujažodžių duomenyne de inìs as così
s esso, come e ap emp uki. Ques o indica iden i à di ques i nuo i e odaggi. Nuo o nome dei kelnių
ap emp ukės, ma y , come e ap emp ukai, appa so e čian , plg. us. obтяжки, da plg. angl. leggings.
Daba inės lie u ių kalbos eks yne (WEB […] DLKT) iene o ni o un caso di una pa ola ap emp ukės
a osenos, nel Google paesškos sis ema è possibile o a e più a osenos esempio. LKŽe, DŽ e BŽ di
ques a pa ola non esis e. Naujada ap emp ukes, come e ap emp uki, p obabilmen e nepa eks a
uni e salmen e us ociu i pa ole, quindi lo nemmeno non a ebbe necessa io i ene e e mine di
abbigliamen o il nome i o solo in un ce o con es o, in ques o caso sop a u o Naujažodžių
duomenyne, anche nei media in e ne , in alcuni online negozia oi o si i in e ne pokalbių. GLAUDINS.
Ques o mo e iškosios giminės plu ile dik a a dis no malmen e usa o glaudžių, . y. umpų maudymosi,
spo o kelnaičių signi ica o. Naujažodžių duomenyne la pa ola glaudinės si spiega così: ilgos p igludusios,
spesso megz os, iko ažinės kelnės, plg. angl. igh s iko (ap emp os kelnės) (Anglonas 2005). Ques a
pa ola p ima ol a nel signi ica o glaudžių, LKŽe da i, usa a nel 1937 n. Gim osios kalbos gio nalis a8.
Ques o gio nale Klausimų k ai elės sky elyje è s a o ei aujamasi, se egolaig e a o inas pa ola
plauk inukas Badehose, трусик. Plauk inùkas è naujada as, ede e, pasida y as megz inùko e k .
esempiu, ma dal pun o di is a del da ybos non mol o ykęs. Juk megz nis è megz as d abužis, e
*plauk nis (dal suo plauk i nùkas) negi plauk as. Ci semb ano miglio i glaudnės (sup ask: kel7 Kalbininkas
Juozas Pikčilingis usa la e minà e minologico naujada as (Pikčilingis 1975: 156). 8 VLEe sc i e che
Gim oji kalba ques o bend inės lie u ių kalbos mėnesinis žu nalas. 193341 ėjo Kaune, 195868 Chicago, dal
1990 a Vilniuje. Inizialmen e leido bū elis del linguaggio milė ojų, 193537 come Li u ians kalbos d augijos
leidinį Sakalo bend o ė, 193841 e 199096 Lie u ių kalbos d augija, 1958 68 Jung inių Ame ikos Vals ijų
Lie u ių bend uomenės Kul ū os ondas, 19962000 kompanija Gim oji kalba, dal 2000 pubblica Mokslo i
enciklopedijų leidybos cen as. 1936 1937 m. il gio nale u edago dal kalbinis a Leona das Damb iūnas
( ino al 1945 pa a de Damb auskas).

169Te minologija | 2020 | 27 nai ės) o glaudės, che o iamo e V. Kaman ausko
Kalbėkime lie u iškai (KK 1937: 137138). La pa ola glaudine DŽ e BŽ non esis e. se s
wi h oo s aps, ok. S eghose, anc. pan alon à sous pied, us. рейтузы (AŽ
„Kelnių“ eikšme žodį glaudnės ekomenduojama a o i 2002 m. išėju-
siame Juozo P ičinausko Ap angos žodyne9, plg. angl. ancho ed pan , ou-
2002: 37). S anislo o S onkaus p epa a eme Spo o e minų žodyne10 discussa o
nome (angl. igh s, ok. Spo hose, us. рейтузы) de inéžiamas così: Į ai aus ilgio
spo o kelnai ės, glaudžiai p igludusios p ie co po. D p o egge l'a le a da aumi,
man iene il calo e (STŽ 2002: 172). Sia 2005, sia 2013 m. usci e nei Lib i consigli di
Kalbo, des ina e ai p es inium, nuo a signi ica o la pa ola glaudinės p opos a
usa e in ece di p es inio da usų kalbos ai ūzai o ei ūzai (KP L1 2005: 95, 96; 2013:
52, 53). Te minus glaudinės iene o ni o e AATŽ. Qui esso è in eso come juosmenį
aspi an i, s udi amen e p igludu e mo e iškos apa inės kelnai ės con a ieu a
di lungho iesiimi klešnėmis (AATŽ 2014: 152), plg. angl. knicke s, us. damские
панталоны.
Naujažodžių duomenyne indica o che la pa ola glaudinės a o inas ie oj
s e imybės ai ūzai ( ei ūzai), plg. us. рейтузы11, ok. Rei hosen. 1992 m. usci i
Te minologia co ezioni o iamo ali egis i: ai ūzai z . ei ūzai12 (TT 1992:
89), ei ūzai s e . (=glaudnės) p ek., spo . (TT 1991: 90). Il diziona io dei p odo i
delle lingue usųlie u ių sc i e che us. рейтузы ques o iko ažo p odo o: 1.
ai ūzai, glaudžios kelnės, 2. pėdkelnės (RLKPŽ 1996: 381), plg. glaudžios kelnės
(RLKPŽ 1996: 610). 2000 m. isesi e Geno ai ės I monienės e Jono Šukio Kalbo
consigliamen i di cul u a isica e spo specialis i s e imybė ei ūzai cambia
pa ola glaudinės (I monienė, Šukys 2000: 82)13.
9 Ques o diziona io delle lingue e e mini di consulen d . Jonas Klima ičius. 10 Il diziona io ecenza o
e minologo d . J. Klima ičius. 11 Nei diziona i della lingua Rusųlie u ių o iamo che è 1. ai i o i pan nè; 2.
Rei ūzai (megz inės kelnės) (RLKŽ 1949: 439), plg. 1. jojiko kelnės; 2. ge inės kelnės, glaudės (mo e iškos i
aikiškos) (RLKŽ
1984: 641).
12 P esen a a così come nella pubblicazione.
13 Appanga e minų dizodyne usų lingua engono o ni i 3 e mine ei ūzai signi ica i: 1. Il meggosz os
s u os, co po accu a amen e ap empiančios kelnės (inizialmen e des ina e jodinė i). 2. Ilgos megz os
ma e iškos o aikiškos ap emp e kelnės ino kulkšnių. 3. Megz i umpi p odo i pe donne o bambini so inis
iko ažas, ale lo s esso come e 2 signi icmè desc i i pan nè. La pa ola delle Rus' iene kildi a a da ok.
Rei hosen (ž . h p://www. moda-dic. u/h ml/ / ey uz3.h ml [žiū ė a 2020-04-16]).
170 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
LKŽe aip pa andame šį žodį. Jis mūsų kalboje a ojamas ne 4 eikšmė-
mis: 1. a legge e pag ažinimai, o namis, o namen o; 2. lilija ossona; 3. okia ijoklinė da želio gėlė, le cui iedele
sono simili a lelie e 4. pl. se mėga be sk e nų. Come si ede, l'ul imo signi ica o ha a che a e con l'abbigliamen o.
Apibend inando u o quello che de o, si può a e ma e, che naujažodis glaudinės kelnių signi ica o è appa so
come no minamen o, e mini di o dinamen o isul a o. Egli già iene u ilizza o abbigliamen o e minijoje, ad
non do ebbe nug imz i zama š in. KELNINS. P iesagos -inės edinys, plg. DŽ pan nè an cin u a e piedi
indossamen o d abužis. Ques o nuo o nome kelnių l'anno 2015 lo p e ixsa a kalbininkė Agnė Aleksai ė. Indica che
si a a ap emp e amp aus di pan aloni di essu o; amp ių e kelnių de inys. Naujažodis iene usa o in ecej
angl. eggings14, plg. ok. T eggings. Nell'In e ne šnekamosios lingua dicodyne U ban Dic iona y inglese il
e bo lingua usa o pa lando di mol o ap empiančias calne o di ka ei iškas calne, che sono abbas anza ap em es
e semb a come amp ės. Quindi, lo po emmo conside a e si uaciniu15 naujada u, so gu o pe innomina e
nuo o d abužį. Google paesškos sis ema o ò appena pochi discussi i calnių nomeamen o a osene casi.
Quindi, ha in ampia po iosene nonpli o. Tam, ma y , ha in luenza e il a o che p eesaga -inės ediniai
abbas anza a e, pa icola men e apanga e minijoje, plg. ausinės, glaudinės, įkapinės e k . Il sop annome
calninessa abbigliamen o e mini dei diziona i non esis e. Nė a suo e LKŽe, DŽ bei BŽ. Įdomi Naujažodžių
duomenyno suda y ojų no a, che la pa ola kelninės suku as ( a ojamas) išei ių. Aki aizdu, che
l'abbigliamen o e minijoje ques o nome di o igine li e iška nep igis a causa e onea, non accu lio mo i azione
nonskleidžia essinio ques i kelnių b uožo amp umo. SIJONKELNS. Ques o, come sc i e Naujažodžių duomenyne,
sijoną p omenančios plačios spesso solo kelius dengiančios kelnės (su soli o nešiojamas женщин). Knygos Mada.
Dal pi mykščių empi ino a ques i gio ni alla ine o ni a nel ocynėlyj si sc i e che sijonkelnės mo e iškas
d abužis, che semb a come sijonas, pe ò esegue kelnių unzione. O igina iamen e indossa o jodinėjando o
ažinėjando in bicicle […] (M 2015: 456). Denominazione 14 Collins English Dic iona y sc i e che angl. eggings è
so o da ouse s kelnės e leggings an blauzdžiai, blauzdinės (CED).
15 Si uacinis no ada as casuale, indi iduale, in enzionalmen e c ea o di non abi uale acol à o c ea o secondo ipo
di nonp odu i i acol à, non ispe ando la acol à signi ica o, no ada as (VLEe, plg. U bu is 2009: 323 324;
Jakai ienė 2010: 207). Kalbininkų a icolini nei anco a chiama o esp esiniu, akul a y iuoju, okaziniu, s ilis iniu,
au o iniu, p oginiu e k . naujada u.
171Te minologija | 2020 | 27 p obabilmen e a enu o ascinando, plg. angl.
culo es 1. sijonkelnės e 2. is . kiulo ai (Anglonas 2005). Quindi, è le pa ole
sijon pp . emmine iška d abužis, che a dal cin omen basso e calnè dū inys.
Rusųlie u ių linguų p ekių ocodine è il nome sijonas-kelnės, plg. us.
юбка-брюки
(KPRLŽ 1996: 537, 687).
Pa oli con sandu -kelnės non ci sono mol i, ecc., LKŽe andame pa ole
ke škelnės, plačkelnės, puskelnės, umpkelnės, DLKT plačkelnės, sauskelnės,
sijonkelnės16, spo kelnės. AATŽ ali da ini più: ba kelnės, mokasinkelnės,
pėdkelnės, plačkelnės, sauskelnės e sijonkelnės. Sijonkelnėmis in ques o
diziona io sono conside a e eme iškos kelnės, che semb a come sijon (AATŽ
2014: 362). ATTŽ de inisce in modo simile, solo anco a iene indica o che si a a
umpos kelnės, le quali klešnės mol o ampie (ATTŽ 2001: 289). In en ambi i
e mini di diziona i o iamo ali ques o e mine angliškus co ispondmenis:
di ided ski e ouse ski . La pa ola sijonkelnės inclusa in BŽ in aš yny. Da
quello che de o, si può a e ma e, che e mininis naujada as sijonkelnės è
egolaig, mo i ua o, pa ogus a o i, sis emiškas, quindi a i e mini di
abbigliamen o già è adęs pos o e è abbas anza ampiamen e usa o.
TAMPKELNS. Le pa ole ampus ku is empiasi, išsi empia e kelnės dū inys,
appa so, come e il nome li e iškas kelninės, in ecei s e imybės egingsai (angl.
eggings), cui į a dijamas amp ių i kelnių de inys. Pa adinimą ampkelnės
Vals ybėsybinės lie u ių kalbos komisijos ( oliau VLKK) Konsul acijų banke
siūloma a o i ie oj denominazione di o igine mis e ia s ečo kelnės (plg.
angl. s e ch pan s). AATŽ, LKŽe, DŽ e BŽ di ques o nome non esis e.
TAMPRS. Galūnės -ės edinys17, plg. DŽ amp us 1. s ang us, elas ico. Con ques o mo i uo o nome
inno a ijama esminė kelnių peculia i à amp umas. Pa adinimen o andamo 2014 m. usci a aame AATŽ.
Lie u išką edinį iene p opos o usa e in ecej angl. leggings o leggings ouse s. Iu si chiamano apa ine o
supe iu ine di a ie lunghezza pan nè di ampios ma e iale, pp . es i imos emminili e bambini, džn. con
elas anu e è mū imos spo 16 Il Nominimas sijonkelnės issa o e CORPUS da abase. 17 Seguendo lo s esso
modelì di making de i a o il e mine glaudės, plg. DŽ glaudus 1. esan is, a imas. Tu a ia ques o,
con a iamen e ispe o amp ės, c ea o kelnaičių dis in i oja pa icybe iman , a y , non la ca a e is ica
p incipale. mol o apposlamen e su ali casi nel 1979 nell'a icolo Galūninė lie u iškų e minų da yba sc isse il
linguis a S asys Keinys: Mo i acijos aiškumas, ikslumas can help или помешать термину прийти. Ecco già non
meno di qua o decennimečiai kalbininkai diegia in li e a u ę a oseną usikų pakai alą glaudės. Du an e
quel empo mol i nuo iada ì i amen e en a o in lingua, a glaudės is nep i ampa, anche se è umpa e
gllandus pa ola. Non sa à solo qui colpe ole inguaglianza del allimen o, mo i azione indi e encijuo um?
(Keinys 2005: 105).
Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai uojan o lais alaikiu (AATŽ 2014: 410) 17218. Ques o nome
dei kelnių è non solo Naujažodžių duomenyne, do e de ini o così: plono amp aus essino app ess e kelnės, spesso
indossa e po ilga palaidine, suknele, sijonu o al o ilgesniu sop au iniu d abužiu. Jį in ece di collinio ob iažkės ( us.
obтяжки) iene p opos o usa e Kalbos pa a imuose (KP L1 2005: 83), anche J. P ičina Ap usko dizodyne (AŽ 2002: 117).
Naujazdės amp ės ap emp e mo e iškų megz ų a ba siū ų iš amp aus audinio kelnių nel signi ica o iene
p esen a o e nella a ian e ele onica DŽ19. Naujųjų skolinių da abase egis a skolinys leginsai ap emp os kelnės
be pėdų (al e o me: legginsai, leggings), engono o ni e e co ispondmen i: blauzdinės, impės, impos, amp ės,
ap emp ukės (NSDB20). Įdomių a osenos casi o iamo online delle bou ique www.s ilano.l si o: Leginsai21 e
amp ės, Mūsų aso imen e asi e di di e si s ili e colo i leginsų e amp ių. Mo e iški leginsai è uni e sali de aglio
di abbigliamen o, che è essenziale di ogni mo e s ga de obe e delle de e esse e non soli!, Sioggi già semp e più donne
sanno che leginsai e amp ės in e ne sono la gius a scel a delle mode ne donne22 e k . Tokie esempi indicano che il
lo o au o e p es inio e Li u išką il suo co ispondmenì pe cepisce come pa oležius a due di e si ipi di kelnių
desc i e e. Pe an o o ebbesi a i a e a enzione, che la pa ola amp ės conside a o p incipale no ma i o
a ian e e è usa o al pos o del debi o e. Nell'Accademico LKŽe ques o nep iekaiš ingai suda y o naujada o non
o e emo. Egli inse i o in BŽ in aš inea. TIMPOS. Galūnės -os edinys23, plg. impa 1. guminė juos elė, ža nelė,
aiš elis. Ques o plono amp aus di essu o ap emp i kelnių nome è usa o sinonimicamen e con già discus o amp ių
nome, plg. AATŽ impos n k. = amp ės (AATŽ 2014: 418). G. I moni Jasenės e J. Shukio edi i nei consigli di Kalbo agli
specialis i di cul u a del co po e spo iene p opos o usa e in ece di leginsų, u a ia p e e enzia o ni a alla
pa ola amp ės. 18 Agnė Gily ė amp es de inisce così: siau os iko ažinės o al o amp aus essu o pan aloni,
simili a pedia kelne, ma gene almen e non pe meabili e senza pedia ì (Gily ė 2015: 237). Come si ede da ques a
de inizione, s ilis ė en a izza ques o, da che ipo di essu o ques o da bužis iene cuci o, anche il a o che le
senza pėdų. 19 V . h plkiis.lki.l ://daba inis [žiū ė a 2020-08-18]. 20 V .
h p://nsdb.socioling is ika.l /zodziai.h m?zodis=leginsai&id=33 [ edu a 2020-04-15]. Qui 21 e ul e io men e esempi
pa yškin a au o ės. 22 V . h ps://s ilano.l /d abuziai-mo e ims-leginsai-i - amp es [ edu a 2020-07-01]. 23
Rice ca o e di e bi doibi Vincas U bu is è sc i o che galūnių da ybos daik a a džių nell'a uale lingua li uana è non
meno negu sudu inių e ben cos più negu pada y ų con p edecėliais (U bu is 1961: 28).
179Te minologia | 2020 | 27 epuo i. Ispopulia ò ci ca 1995 anni. È e o, li indossa ano non solo appe i,
ma anche ei e i. E a l'ideale abi o e simbolo, di e chi sei pe ocke i, u laganni e me alis i52. Ques a
nuo a pa ola iene o ni a anche NSDB53. Qui iene p esen a a o ma o iginalalo lena a ( ačiau
nenu odoma, quale lingua). Lo si può o a e Lo e o Vaicekauskienės lib o Naujieji lie u ių kalbos
s e imžodžiai: kalbos poli ika i a osena p esen a o alla ine Naujųjų s e imžodžių są ade
(Vaicekauskienė 2007: 284). Secondo DLKT, la pa ola lena ai a al i nomi di es i i è menziona a Ju gio
Kunčino nel lib o Blanchisse ie, o Ž ė ynas-Užupis (1997). MEGINGSAI. Nuo o nome dei kelnių de i a da
angl. meggings, e ques 'ul imo pa ola, ma u , appa so da angl. male y as, y iškis e leggings
amp ės, da plg. us. меггинсы. Quindi, ques o è anche inglese pa lando appa desso kon aminacinis
da inys, in li e ians pa lą adėjęs come skolinys. In esso sono chiama e i iškos amp ės (UD, CED).
Ques o nome è usa o a amen e. Pe enu o paesšką in Google paesškos sis ema, i o a o un caso,
do e sinonimicamen e iene p esen a a possibile co ispondenza li e iškas: megingsai, o y iškos
ap emp ukės54. Come già menziona o, la pa ola ap emp ukės a osenoje nonapli o. Ma y , sa ebbe
possibile in ece di s e imybės megingsai usa e Li u iškos kilmės d ižodį nomeamen o y iškos
amp ės, plg. mo e iškos amp ės. OBTIAŽKS. Nono minis kelnių nome di soli o iene usa o negli s ili
libe oosi, plg. us. obтяжки, da plg. us. в обтяжку ap emp as, glaudus, glaudžiai p igludęs p i co po
(apie d abužį) (RLKŽ 1983: 446). J. P ičinausko Rusųlie u ių linguų p ekių žodyne indica che obтяжки
blauzdkelnės, glaus inukės (RLKPŽ 1996: 281). Nei consigli di lingua o iamo зафиксированную варианту
написания ob iaškės, in ece di cui si p opone usa e amp ės (KP L1 2005: 83). Ques o p es inys dagli
al i di e isce nel a o che o enu o dal usų kalbos negli ul imi empi naujažodžių a i amen e
p es inamasi dal anglų kalbos. Naujažodžių duomenyne, come già a a o, ap emp e calnè anco a
possono esse e chiama e amp ėmis, impomi, ap emp ukais e ap emp ukėmis. Poiché il nome
ob iažkės iene usa o non in scien i ica s e a, su e minologico nomina i um qui nemmeno si può
pa la e. Egli e mini à dell'abbigliamen o comple amen e i ile an e. 52 V .
h pswww. acebook.com/x ak o ius/pos s:1610624642384624/ [ edu a 2020-05-25]. 53 Ž .
h p://nsdb.socioling is ika.l /zodziai.h m?zodis=lena ai&id=2026 [žiū ė a 2020-04-15]. Ž .
h ps:www.zmones.l / ideo://megingsai-a ba- y iskos-ap emp ukes/46046cb9-94ca-11e8-9 90aa000054-
c883# [žiū ė a 2020-04-04], h ps:www.15min.l /gy enimas/naujiena/mada
1032-555keisciausios-mados-idei 1034408 [žiū ė a 2020-04-04].

180 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai ŠALVARAI.
Ques o nome iene usa o ampie, all'annu s u ėgan i pan aloni, no malmen e
indossa i con kamizu in Asia me idionale, nomina i della pa ola šal ā kelnės.
(Naujažodžių duomenynas). Žodis šal a ai, kaip i jo a ian as ša o a ai55,
pap as ai a ojamas kalban apie sla ų k aš ų ealijas, kilo iš pe sų kalbos
Naujažodžių duomenyne indicaoma: anglų k. pe aša salwa , shalwa , shal a ;
us. шаровары. Va ian ą ša o a ai andamo e nei diziona i in e nazionali di
pa ole (TŽŽ 2001: 717; TŽŽ 2007: 1059; TŽŽ 2013: 790). Qui si sc i e che la pa ola
nacque dal pe sų linguaggio, pe ò o enu o pe kalbas a pininkes: us.
шаровары < eng . sala á i < pe sų k. šal ā kelnės. Ap anga dizionine usų
kalba indica che in usų lingua en ò da u kų šal a ( us. шалвар), e l'ul imo
[…] da pe sų kalbos56. In esse iene o ni o e Li u iškas a i ikmuo plačkelnės.
AATŽ nuo oio kelnių denominazione non esis e, u a ia dizodyne i eniamo
e miną plačkelnės, cui innominijamo ilgos ampie, pe s aibį su auk os kelnės,
alcuni y ų au ų, . p. e uk ainiečių au inės appo a pa e (AATŽ 2014: 318), .
y. in sos anza innominijamo quelle s esse kelnės, solo iene o ni o al o
nome. Quindi, skolinys keis inas della p op ia o igine pa ola.
TREGINGSAI. Skolinys da inglese, come e džegingsai bei megingsai. Lingua inglese
la pa ola eggings anche con aminacinis da inys, appa so da pa ole inglesi
ouse s kelnės e leggings amp ės, plg. us. треггинсы. Juo, come già
menziona o, Naujažodžių duomenyne sono chiama e ap emp es amp aus
essino kelnės; amp ių e kelnių de inys. Ques o Naujažodžių duomenyno nelle
no e o a una egis azione, che ie oj s e imybės VLKK p opone usa e
lie u iškus a i ikmenis ampkelnės, impkelnės; usci ija a osenoe o ono
pan ninè.
APIBENDRINIMAS. In ques a pa e dell'a icolo discussiamo da al i linguaggi (sop a u o da inglese)
s'abbona e i nuo i kelnių nomi. I diziona i dei e mini dell'appango si o ano solo cap iai e kiulo i. Come is o,
p es ilendo alcuni calnių nomi, pe imamas e inespe a nos o linguaggio modo di a ybos (modelis)
kon aminazione: džegingsai, megingsai e egingsai. Secondo l'appa izione in linguaggi li uani manie a essi
sono sbo i i da inglese, nella quale le pa ole jeggings, meggings e eggings appa so come kon aminazioni
ezul55 VLEe sc i e: ša o ã ai ( us. ša o a y, eng . sala á i < pe sians šal ā kelnės), plačkelnės lunghe
la ghi kelnės maschili e emminili, auk os ies kulkšnimis. Ne io i p incipalmen e Eas e n k aus i (I ane,
Indijoje), in Uc aina, . p. In Russia. Sa o a ai sono pa e del cos ume nazionale di alcuni popoli (plačiau s .
h ps:// www. le.l /S aipsnis/sa o a ai-91620 [žiū ė a 2020-04-05]). 56 Ž .
h pmodnaya. u/a icles://dic iona y/glossa y-o -clo hing/ c/slo a -216.h m#zag-1645 [ edu a a as. Tokių
nelie u iškos kilmės pa adinimų consuma o i, ma y , ne ūpi pa adinimų inkamumas i aisyklingumas. Essi
anno semplicičia ia […] ima usa e p es in o e mine. A en a a l'a enzione, che e al e lingue luogo
2020-04-15].
181Te minologija | 2020 | 27
none u iškos o igine nomi di ciga e ės, činai, denimai, kap iai, kiulo ai, kulo ės, lena ai, šal a ai a oja
s animas o igine nomi. Non dimen iš ina, che nelie u ichini nomi di p es amen o non è e i abile. Tu o ai
che al o la lo o in omissione e consuma o.
MIRIOS KILMS PONTIMAI
TAMPDŽINSIAI. Ques o o igine mis a copulia i inice sudu ine pa ola, o sujun ino dū inys57, p obabilmen e
è appa so aciando da inglese, plg. jeggings < jeans + leggings, e cos i ui o dal li a iško pa ola amp ės e
in e nazionale pa ola džinsai (angl. jeans džinsų audeklas). Ques a pa ola non esis e LKŽe, DŽ e BŽ.
Tampdžinsiais, come indica o Naujažodžių duomenyne, chiama e džinsus imi uojančios amp ės. Quindi,
una pa olaí si en a a icina e due segni che kelnės è e džinsai, e amp ės. Do ebbe di e che ampdžinsiai
e minologicamen e d ip asmiškas nome, pe ché lo si può spiega e e al imen i, p ecisamen e: džinsai, che
empiasi. Quindi, in base al Naujažodžių duomenyno de inizione, sa ebbe possibile ques e pan nes chiama
e mino specie džinsinės amp ės. TIMPDŽINSIAI. Naujažodžių duomenyne impdžinsiai de ini i siano allo
s esso modo, come e ampdžinsiai: džinsus imi uojančios amp ės. Ques o nome è di o igine mis a,
kopulia y inis, e oneamen e mo i ua o. Egli, appa en emen e, appa so e čian , plg. angl. jeggings. Solo
cos i ui o da non ondamen ale no minio a ian e impos e in e nazionale pa ola džinsai. Ques a pa ola
non esis e LKŽe, DŽ e BŽ. APIBENDRINIMAS. Naujažodžiai ampdžinsiai e impdžinsiai da iniai, che aklai
a ka oja jeggings sudė į, . i. appa adę e čian anglų kalbos kon aminacinį da inį. Nuodugniai
isoluiškinus ciò, cui calnè si dis ingue, adus aki aizdų dis in iamo il lo o segnoim, eik ų usa e uno quale.
Ma quale s i ies e minijoje, anche così e abbigliamen i, ienana is il nome è mol o che più con o e ole
che d ina į. Tu a ia de e esse e p eciso, mo i a o. In ques o caso la signi icanza p ecisione manca. 57 S .
Keinys sc i e che i sujung ini dū inių sandai (abu is daik a a džių) ki s al o neaiškina, neapib ėžia, sono
lygia e čiai (Keinys 1999: 71). Come sc i e Kalbo y os e minų ā dnīcā, copulia i inis sudu is e bo, o
giun i ni sudu is e bo, è sudu is e bo, il cui sandai sono ugualmen e sa a ankiški e g amma icali
appo o, e signi ica o (KTŽ 1990: 196). Accademicale g amma ica della lingua Li uanea indica che
kopulia i inių sudu inių daik a a džių dėmenimis pasakomi cosei y a maždaug ienodai a imi sudu iniu
žodžiu žym a pimaminiam dalykui (LKG 1965: 441).
182 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių nomi
IŠVADOS
1. Ilgaini i e mini sen a, eme ge nuo i e mini o lo o mic osis emù. La
a osena del linguaggio e il c escen e nume o di nuo e kelnių pa adinimų di
una piccola e minologia di abbigliamen o seman ica, issa o Naujažodžių
duomenyne, indica che le pa i dei nomini dei kelnių esis en i e dal seno
a ojamų, dei e mini di abbigliamen o p esen a i nei diziona i
nebeuž enka, e seman inė minė ų pa adinimų dėl į ai ių ling is inių i
eks aling is inių e minijų eiks da osi ne ale chia amen e de ini a e
izoliu (23 ap . Quindi, l'abbigli e minija chin a, a seneujina, cos an emen e
miglio ėja, di osi mode na.
2. Naujažodžius ispe o all'o igine possono esse e suddi isi in seguen i g uppi:
2.1. nomi di o igine li e iška (39 %): ap emp ukai, ap emp ukės, glaudinės,
kelninės, sijonkelnės, ampkelnės, amp ės, impos, įskelnės, che si anno
secondo il e mine usa o in lingua li e ia usa o esempio o nuo aami signi ica o;
2.2. Nomi di o igine none u iška (52 %): ciga e ės, činai, denimai, džegingsai,
kap iai, kiulo ai, kulo ės, lena ai, megingsai, ob iažkės, šal a ai, egingsai;
2.3. Nomi di o igine miš ia (9%): ampdžinsiai, impdžinsiai, appa si nel nos o
linguaggio ascciando. 3. Lo s esso ogge o a icina o non unaip: in ece angl.
leggings u ilizza a ap emp uki, ap emp ukės, ob iažkės, amp ės, impos;
in ecej. angl eggings kelninės, ampkelnės, egingsa; in ecej. angl culo es
kiulo ai, kulo ės e sijonkelnės, e in ecej angl. jeggings džegingsai, ampdžinsiai,
impdžinsiai. P es oi così accade nesąmoningai, a causa dell'abbigliamen o
e minijos inglese lingua in luenza. Toks a causa delle lingue kon ak es appa so
appa so denominazioni eccessi i indica non solo e miniji ne obulumą, ma e
en a i o lei maneggia e.
4. Glaudinės, kap iai, kiulo i, sijonkelnės, amp ės VLKK app obuo i e mini di
abbigliamen o, issuojami Naujažodžių duomenyne. Ap emp ukai,
ap emp ukės, kelninės, ampdžinsiai, impdžinsiai, įskelnės e k . nell'a icolo
discu i i i nuo i nomi dei kelnių indicano che la socie à è c ea i a e se
necessa io può, u ilizzodandosi delle lingue li uanee, c ea e nuo i nomi di
es i i. Tu a ia kelnių nomi so osis ema di ale e gli s essi no minamen o
e o dinanza equisi i il nome de e esse e sis emico, p ecisamen e usa o,
egola e, logiškas, es e iškas e chia i.
183Te minologia | 2020 | 27
SHALTINIAI
AATŽ S anislo as Algiman as Ra au as, Eugenija S azdienė, Ada Gulbinienė. Aiškinamasis abbigliamen o
e minų žodynas: più di 6000 e minų lie u ių, anglų, okiečių, ancūzų i usų kalbomis, Kaunas:
Tecnologia.
ALLAKŽ B onius Piesa skas, B onius S ece ičius. Anglųlie u ių, lie u iųanglų kalbų žodynas, Vilnius:
Žodynas, 2001.
Anglonas B onislo as Piesa skas. Dicciona io in o ma ico delle lingue ingleslie u ies, Vilnius: Fo onija, 2005.
ATTŽ Riča das Čiužas, Ju gis Ka unskis, Angelė Kaulakienė e k . Aiškinamasis eks ilės e minų žodynas: su
okiečių, anglų, ancūzų i usų kalbų a i ikmenimis, Kaunas: Technologija, 2001. A Juozas P ičinauskas.
Li u iųanglų okiečių acūzų usų kalbų ap ango žodynas, Vilnius: Apyauš is, 2002 [ edu a 2020 m. ap ile mėn.].
BŽ Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas), edak o ių kolegija: D. Liu ke ičienė ( y . edak o ė), G.
Nak inienė, R. Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J. Zaba skai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Accesso in e ne : h p://bkz.lki.l [ edu o 2020 m. ap ilelapub o mese.]. B Ž an aš ynas Bend inės lie u ių
kalbos žodyno an aš ynas. Accedo in e ne : h p://bkz.lki.l / an as ynas/?pg=c [ edu a 2020 m. ap ile
mese.]. CED Collins English Dic iona y. Accessibile online: h pswww.collinsdic iona y.com/ [ isualizza o
2020://04-03]. COED Concise Ox o d English Dic iona y: Luxu y Edi ion. 12 Edi ion, ed. Angus S e enson, Mau ice
Wai e, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess, 2011. Accedo in e ne : h psbooks.google.l /books?id=sYSc
AQAAQBAJ&p in sec= on co e &hl=l &sou ce=gbs_ge_summa y_ &cad=0# =onepage&q& = alse.
CORPUS Mo ologicamen e ano ua o eks ynas, Kaunas: Vy au as Maggiojo uni e si à. Accesso in e ne :
h p://co pus. du.l /l /.
DFH The Dic iona y o Fashion His o y, ed. V. Cumming e ce e a, Ox o d, New Yo k, 2010. P iega in e ne :
books.google.l /books?id=e3e AwAAQBAJ&lpg=PP1&hl=l &pg=PP1# =onepage&q& = alse. DLKT
Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Accesso in e ne :
h p eks ynas. du.l / eks ynas://sea ch.all [ isualizza a] 2020 m. ap ile. DŽ Daba inės lie u ių kalbos
žodynas, y . ed. S . Keinys, 7esimo emendamen o. i supplemen . edi ion., e. a ian , Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2015 (a naujin a e sione, 2017). P iega in e ne : h plkiis.lki.l /daba inis [ edu a ap ile
2020 m. mese.].
ECF Encyclopedia o clo hing and ashion 1, Fa ming on Hills [Mich.]: Cha les Sc ibne ‘s Sons, 2005. KTŽ
Kalbo y os e minų žodynas, sud. K. Gai enis, S . Keinys, ed. K. Mo kūnas, Kaunas: Š iesa, 1990. LKE Lie u ių
kalbos enciklopedija, pa . K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, 2-asis pa iksl. i supplemen . pubblicazione, Vilnius:
Mokslo e encyclopedijų Publishing Ins i u e, 2008. LKEŽ Li u ian lingua e imologico dizodyno da abase, Vilnius:
Vilniaus uni e si e as. P iega in e ne : h pse imologija.bal nexus.l / [ isualizza a 2020-04-01]. LKG Lie u ių
kalbos g ama ika 1, au . A. Laigonai ė, V. Mažiulis, K. Ul ydas, V. U bu is, V. Vai ke ičiū ė, A. Valeckienė, y .
ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965. LKŽe Lie u ių kalbos žodynas (IXX, 19412002), e. a ian as, y . ed. G.
Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P iega in e ne : h p://www.lkz.l / [ edu o 2020 m. ap ile
mese.]. M Mada. Dal pi mykščių empi ino a ques i gio ni, Vilnius: Alma li e a, 2015. ND Da aynas
mode nažodžių delle lingue Lie u ių. Con inus inis online conoscynas dal 2011 m., sud. i a sak. ed. R.
Miliūnai ė, A. Aleksai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne : h p://naujazodziai.lki.l
[ edu o m. ap ile 2020.].
NSDB Naujųjų skolinių duomenų bazė. P iega in e ne : h p://nsdb.socioling is ika.l /?lid=1 [ edu a
2020 m. ap ile mese ].
STŽ S anislo as S onkus. Spo o e minų žodynas, 2-asis pa ais. i supplemen . ilasimo, Kaunas: Lie u os
kūno kul ū os akademija.
TCO O lenko Любовь Васильевна. Te minologico dizza ь одежды, Mosk a: Легпромбытиздат, 1996. P iega
in e ne : h p://modnaya. u/a icles/dic iona y/glossa y-o -clo hing/index.h m. TŽ In e nazionali pa ole di
dizionas, a saking. ed. V. K ie kauskas, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija, 1985.
TŽ In e nazionali pa ole di diziona io, a sakom. ed. A. Kinde ys, Vilnius: Alma li e a, 2001. TŽ Vale ija
Vai ke ičiū ė. In e nazionali diziona i di pa ole, 4a pi u a. i supplemen . edizione, Vilnius: Godynas, TŽŽ
2007.
In e nazionali dic iona i di pa ole, Vilnius: Alma li e a, 2013. UD U ban Dic iona y. P ieiga pe in e ne :
h ps://www.u bandic iona y.com [ isualizza o 2020-04-03].
184 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
LITERATŪRA
Aleksai ė Agnė 2018: Ypa ybių pa adinimai Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. – Bend inė kalba 91,
1–27. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Aleksai e_BK_91_s aipsnis_apie_pa-
adinimus.pd .
Aleksai ė Agnė 2019: Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – naujada ų adi-
mosi aplinkybės i da ybos būdai. – Bend inė kalba 92, 1–27. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l /
bend inekalba/a icle/ iew/369.
Gai enis Kazimie as 2014: Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Gily ė Agnė 2015: Spin ologija: Teen, Vilnius: Alma li e a.
Gi čienė Ju gi a 2011: Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl-. – Kalbos kul ū a 84, 165–177. P ieiga in e ne e:
h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/84/Gi ciene_KK_84_s aipsnis.pd .
G icius Algi das 2017: Idealiai inkan is kos iumas: p ak iškas s ilius mode niam y ui, Vilnius: Obuolys.
Guze ičiū ė Rū a 2002: D abužių kelionės. Kelnės. – Liaudies kul ū a 2 (83). P ieiga in e ne e: h ps://e al-
pykla.li uanis ikadb.l /objec /LT-LDB-0001:J.04~2002~1367156169386/J.04~2002~1367156169386.pd .
I monienė Geno ai ė, Šukys Jonas 2000: Kalbos pa a imai kūno kul ū os i spo o specialis ams, Kaunas: Lie-
u os kūno kul ū os akademija.
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Keinys S asys 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla.
Keinys S asys 2005: Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
KK – Klausimų k ai elė. – Gim oji kalba 8, 1937, 137–138. P ieiga in e ne e: h ps://www.epa eldas.l /
objec / eco dDesc ip ion/LNB/C1B0004135373 [žiū ė a 2020-04-03].
Kopaliński Władysław 2001: Žodynas: XX amžiaus į ykiai, są okos i mi ai, Vilnius: Alga ė.
KP L1 – Kalbos pa a imai 4: kn. Leksika 1: skolinių a ojimas (L1), sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005.
KP L1 – Kalbos pa a imai 4: kn. Leksika 1: skolinių a ojimas (L1), sud. D. Mikulėnienė, A. Dily ė, an as
pa aisy . i papildy . leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2013.
K ašy ė Regina 2005: Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla.
LKE: Lie u ių kalbos enciklopedija, pa . K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as, 1999.
Miliūnai ė Ri a 2012a: Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. – Gim oji kalba 6, 3–11.
Miliūnai ė Ri a 2012b: Kalbos a o ojai i naujada ų kū yba. – Gim oji kalba 9, 3–14.
Miliūnai ė Ri a 2014: Naujieji kon aminaciniai da iniai lie u ių kalboje. – Ac a Linguis ica Li huanica 71,
264–264.
Miliūnai ė Ri a 2015: Naujažodžių a anka i pa eikimas Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. – Leksiko-
g a ija i leksikologija 5, 161–184.
Miliūnai ė Ri a 2018: Naujažodžių pa eikimas i paieškos galimybės Lie u ių kalbos naujažodžių duomeny-
ne. – Bend inė kalba 91, 1–21. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Miliunai-
e_BK_91_s aipsnis.pd .
Mu mulai y ė Dai a 2016a: Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas i naujada ų y imų pe spek y os. –
Bend inė kalba 89, 1–27. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/89/Mu mulai y e_
BK_89_s aipsnis.pd .
Mu mulai y ė Dai a 2016b: Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną. –
Ac a Linguis ica Li huanica 75, 68–88.
Mu mulai y ė Dai a 2018: Kon aminacija i lie u ių kalbos naujada a. – Kalba i kon eks ai 8 (1), 60–70.
P ieiga in e ne e: h ps:// b.lki.l /objec /elaba:34056630/index.h ml [žiū ė a 2020-04-14].
Pikčilingis Juozas 1975: Lie u ių kalbos s ilis ika 2, Vilnius: Mokslas.
RLKPŽ – Juozas P ičinauskas. Rusų–lie u ių kalbų p ekių žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla,
1996.
RLKŽ – Chackelis Lemchenas. Rusų–lie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Vals ybinė enciklopedijų, žodynų i
mokslo li e a ū os leidykla, 1949.
RLKŽ – Rusų–lie u ių kalbų žodynas 2, sud. Ch. Lemchenas, Vilnius: Mokslas, 1983.
RLKŽ – Rusų–lie u ių kalbų žodynas 3, sud. J. Ka dely ė, J. Macai is, A. Manke ičienė, Vilnius: Mokslas, 1984.
Sabaliauskai ė Danu ė 1996: Lie u ių kalbos kelnių pa adinimai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 36,
167–178.
Sabaliauskas Algi das 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas.

185Te minologija | 2020 | 27
TT – Kazimie as Gai enis, Angelė Kaulakienė, S asys Keinys, Jonas Klima ičius. Te minologijos aisymai,
Vilnius: Mokslas, 1992.
U bu is Vincas 1961: Daba inės lie u ių kalbos galūnių da ybos daik a a džiai. – Kalbo y a 3, 27–60. P ieiga
in e ne e: h ps://bal nexus.l /uploads/publikacijos/Kalbo y a/Kalbo y a%20III/Kalb_03_05_U bu is.pd
U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija. 2-asis leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Vaicekauskienė Lo e a 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai: kalbos poli ika i a osena, Vilnius: Lie u-
ių kalbos ins i u as.
VLKK – Vals ybinė lie u ių kalbos komisija. P ieiga in e ne e: www. lkk.l .
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2001–2020. P iei-
ga in e ne e: www. le.l .
ThE NEW NAMES OF PANTS
Summa y
The a icle add esses a small seman ic g oup o he e ms o clo hing 23 new names o
ouse s o pan s. The esea ch ma e ial comes om he Da abase o Li huanian
Neologisms (he eina e Da abase o Neologisms). The aim o he a icle is o discuss he
o igin and seman ics o he new names o ouse s o pan s based on he ma e ial o he
abo e sou ce.
I was ound ha he Da abase o Neologisms is domina ed by he names o o eign o igin,
which accoun o as many as 52 pe cen (ciga e ės, činai, denimai, džegingsai, kap iai,
kiulo ai, kulo ės, lena ai, megingsai, ob iažkės, šal a ai, egingsai). The pe cen age o he
names o Li huanian o igin is smalle ; hey make up 39 pe cen (ap emp ukai, ap emp ukės,
glaudinės, kelninės, sijonkelnės, ampkelnės, amp ės, impos, įskelnės). The names o mixed
o igin a e leas common, as hey accoun o 9 pe cen ( ampdžinsiai, impdžinsiai). I should
be no ed ha he wo ds o di e en o igin a e used o name he same hing: ins ead o
English leggings, ap emp ukai, ap emp ukės, ob iažkės, amp ės, impos a e used; in place o
English eggings, kelninės, ampkelnės, egingsai a e used; English culo es a e called
kiulo ai, kulo ės and sijonkelnės in Li huanian, whe eas he English e m jeggings is eplaced
wi h džegingsai, ampdžinsiai, impdžinsiai in Li huanian. This p ocess is mos likely
unconscious due o he in luence o English e minology. Such a su plus o names esul ing
om language con ac s does no only show he impe ec ion o e minology bu also an
a emp o o ganise i . The eme gence o he new e ms o ouse s o pan s shows ha
he a ailable names o ouse s o pan s used since he old imes and es ablished in he
dic iona ies o he e ms o clo hing a e no longe su icien . As a esul o a ious
linguis ic and ex alinguis ic ac o s, he seman ic g oup o he names o ouse s o pan s
is becoming a no so clea ly de ined and isola ed pa o he e minology o clo hing.
Rice u a 2020-06-12
Auš a Rimku ė-Ganusauskienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. pos a [email p o ec ed]