164 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
doi.o g/10.35321/ e m27-07
Naujieji kelnių pa adinimai
AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjama nedidelė seman inė ap angos e minų g upė – naujieji
kelnių pa adinimai. Ty imo medžiaga imama iš Lie u ių kalbos naujažodžių
duomenyno ( oliau – Naujažodžių duomenynas). S aipsnio ikslas – emian is
minė o šal inio medžiaga ap a i naujųjų kelnių pa adinimų kilmę i seman iką.
Kadangi šiuolaikinė ap angos e minija ne y inė a, ikimasi, kad apibend in a
medžiaga bus įdomi i naudinga.
ESMINIAI ŽODŽIAI: ap anga, kelnių pa adinimai, ap angos e minas, skolinys, naujažodis
ABSTRACT
The a icle add esses a small seman ic g oup o he e ms o clo hing – he new
names o ouse s o pan s. The esea ch ma e ial comes om he Da abase o
Li huanian Neologisms. The aim o he a icle is o discuss he o igin and se-
man ics o he new names o ouse s o pan s based on he ma e ial o he
abo e sou ce. Whe eas he p esen -day e minology o clo hing is la gely un e-
sea ched, he summa ised ma e ial is expec ed o be in e es ing and use ul.
KEYWORDS: clo hing, names o ouse s o pan s, e m o clo hing, bo owing, neologism
TIRIAMOSIOS MEDŽIAGOS YPATUMAI IR PAIEŠKA
Be ku ios s i ies e minijoje nuola a si anda naujų ienažodžių i su-
dė inių e minų. Laikui bėgan , keičiasi jų o ma, u inys. Ne išim is i
ap angos e minija. Šio s aipsnio objek as – elek oniniame Naujažodžių
duomenyne1 iksuojami naujieji kelnių pa adinimai2. A likus kompiu e inę
1 Plačiau apie duomenyną i jo iš eklius galima paskai y i Ri os Miliūnai ės (Miliūnai ė 2012a: 3–11; Miliū-
nai ė 2015: 161–184; Miliūnai ė 2018: 1–21), Agnės Aleksai ės (Aleksai ė 2018: 1–2; Aleksai ė 2019:
1–27), Dai os Mu mulai y ės (Mu mulai y ė 2016a: 1–27; Mu mulai y ė 2016b: 68–88) i k . s aipsniuose.
2 Naujažodžių duomenyne naujažodžiais y a laikomi žodžiai, ku ių nė a a aminiuose žodynuose: 6-ajame
Daba inės lie u ių kalbos žodyno el. leidime, in e ne iniame Lie u ių kalbos žodyne i 2001 m. išleis ame
Ta p au inių žodžių žodyne (da ž . h p://naujazodziai.lki.l /?Apie_duomenyna). Šios samp a os laikomasi
i s aipsnyje.
165Te minologija | 2020 | 27
paiešką pagal okius pa ame us: kalbos dalis – daik a a dis, apib ėž is –
kelnės, a ojimo s i is – gy enimo būdas (s ilius), iš iso as as 21 pa a-
dinimas: ap emp ukai, ap emp ukės, ciga e ės, činai, činas, denimai, glaudinės,
kap iai, kelninės, kiulo ai, kojakelnės, kulo ės, lena ai, ob iažkės, sijonkelnės,
šal a ai, ampkelnės, amp ės, impos, įskelnės, egingsai. Kaip ma y i, ne
isi as i žodžiai a ojami kelnėms apibūdin i: činas – audinys, kojakel-
nės – pėdkelnės. Todėl gau us ezul a us nusp ęs a pa ik in i – pe žiū ė i
isus duomenyno an aš inius žodžius3. Ras i da ke u i kelnių pa adinimai:
džegingsai, megingsai, ampdžinsiai i impdžinsiai. Ap ašy a kompiu e inė
paieška šių pa adinimų nepa odė, nes jie apib ėžiami žodžiu amp ės. Tai-
gi, iš iso šiame s aipsnyje nag inėjami 23 naujieji kelnių pa adinimai –
naujažodžiai4 a ba naujas eikšmes įgiję žodžiai.
S aipsnio ikslas – emian is Naujažodžių duomenyno medžiaga ap a i
naujųjų kelnių pa adinimų kilmę i seman iką. Šiam ikslui pasiek i ke-
liami okie užda iniai: 1) in en o izuo i naujuosius kelnių pa adinimus;
2) išsiaiškin i šios nedidelės seman inės g upės naujažodžių galimas a si a-
dimo aplinkybes – a naujas d abužio pa adinimas a si ado pagal ki ų kal-
bų analogiją, a jis suku as naudojan sa o kalbos žodžių da ybos o man-
us, galbū jau kalboje esamas žodis a ojamas nauja eikšme i pan.;
3) nus a y i lie u iškos, nelie u iškos i miš ios kilmės pa adinimų san-
ykį; 4) panag inė i naujųjų kelnių pa adinimų seman iką. Su ink a me-
džiaga analizuojama aikan ap ašymo, analizės, in e p e acijos i skaičia-
imo me odus.
Elek oninėje duomenų bazėje as i naujieji kelnių pa adinimai s aips-
nyje ap a iami g upuojan pagal kilmę. Kiek iename posky yje jie nag i-
nėjami de aliau: ašomi iš naujos eilu ės didžiosiomis aidėmis pagal abė-
cėlę, e inami, pa eikiama Naujažodžių duomenyno apib ėž is (konk ečiais
a ejais samp a a papildoma e minų žodynuose a ki uose šal iniuose
as ais apibūdinimais), plačiau ap a iama da yba i kilmė. Gilinan is į nau-
jųjų kelnių pa adinimų seman iką, in o macijos i a osenos pa yzdžių
ieškoma knygose apie ap angą i madą. Kiekybiniai duomenys apibend i-
nami diag amoje.
3 2019 m. g uodžio 20 d. duomenimis, Naujažodžių duomenyne sukaup as ne 5400 naujažodžių an aš y-
nas (h p://naujazodziai.lki.l /?Apie_duomenyna) [žiū ė a 2020-04-01].
4 Naujažodis, a ba neologizmas, – „kiek ienas naujai a si adęs kalbos iene as“ (K ašy ė 2005: 41; da ž .
KTŽ 1990: 133; U bu is 2009: 36–37; Jakai ienė 2010: 205; Gi čienė 2011: 165), o naujada as – „ ik oks
naujas žodis, ku is y a a si adęs da ybiškai“ (LKE 1999: 429). Taigi, e minas naujada as y a siau esnis
negu naujažodis.
166 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
ŽODŽIO KELNĖS YPATYBĖS
P ieš p adedan nag inė i šiuolaikinius kelnių pa adinimus e ė ų p i-
simin i žodžio kelnės eikšmę. Kelnės, kaip s aipsnyje „Lie u ių kalbos
kelnių pa adinimai“, emdamasi okiečių kalbininkų He manno Hi o i
O o Sch ade io da bais, ašo kalbininkė Danu ė Sabaliauskai ė5, „papli o
kiek ėliau nei juos a, kepu ė, apsiaus as, sijonas a p ijuos ė“ (Sabaliaus-
kai ė 1996: 167): „Beje, iš p ijuos ės kelnės i a si ado (Sch ade 1917:
592). Kaip i isoje Ry ų Eu opoje, Lie u oje jos nešio os nuo seno. Tai
pa i ina i IX–XII a. a cheologiniai adiniai (Volkai ė-Kulikauskienė
1970: 130; A las 1986: 107). Kadangi kelnės bu o iena pag indinių y-
iškos ap angos dalių, lie u ių kalboje y a nemažai jų pa adinimų“ (Sa-
baliauskai ė 1996: 167). Lie u ių kos iumų is o ikė i dizaine ė Rū a Gu-
ze ičiū ė eigia, kad „kelnės kaip speci inis ap angos elemen as a si ado
iš eikalo apsaugo i kojas nuo in ies jojan “ (Guze ičiū ė 2002: 16).
Lie u ių kalboje žodžio kelnės o mos kẽlinės (senesnė o ma) i kélnės,
kaip s aipsnyje mini D. Sabaliauskai ė, pi mą ka ą už iksuo os XVII a.
p adžios šal iniuose (Sabaliauskai ė 1996: 167). Abi o mos andamos i
daugelyje XVIII–XIX a. žodynų (plačiau ž . LKEŽ). Algi das Sabaliauskas
žodį kelnės laiko ik lie u ių kalbai būdingu žodžiu (Sabaliauskas 1990: 206).
S anislo o Algiman o Ra au o, Eugenijos S azdienės i Ados Gulbinie-
nės Aiškinamajame ap angos e minų žodyne ( oliau – AATŽ) kelnės api-
būdinamos kaip „apa inę liemens dalį i kojas dengian is d abužis, ku į
an kūno laiko juosmens dalis, p iseg a sagomis a pe nešomis, su e ž a
guma a ba di žu“ (AATŽ 2014: 187). Au o iai pa eikia okius a i ikmenis
užsienio kalbomis: angl. pan aloon, pan s, ouse s, p anc. pan alon, us.
штаны, брюки, ok. Hose. Šiek iek umpesnė apib ėž is duodama Aiš-
kinamajame eks ilės e minų žodyne: su okiečių, anglų, p ancūzų i usų
kalbų a i ikmenimis ( oliau – ATTŽ): „D abužis apa inei kūno daliai su
ilgomis klešnėmis kiek ienai kojai“ (ATTŽ 2001: 89).
Kelnių būna į ai ių ipų. Jas pagal paski į, medžiagą, iš ku ios šis d a-
bužis pasiū as, audimą, pagal suki pimą, ypa ybę a de alę, išski iančią iš
ki ų modelių, p z.: spal ą, audinio aš ą, o mą, ilgį, juosmenį i k .,
galima ski s y i į mažesnes seman ines g upeles, p z.: apa inės kelnės, mau-
dymosi kelnės, kūdikių kelnės, umpos kelnės (šo ai), spo inės kelnės i k .
Naujažodžių duomenyne as i kelnių pa adinimai į mažesnes seman ines
5 Daba – Liu ke ičienė.
167Te minologija | 2020 | 27
g upes neg upuojami, nes, pi ma, šių pa adinimų nedaug, an a, oks
ski s ymas a odo ne ikslingas. Tačiau as i pa adinimai pagal kilmę ski s-
omi į lie u iškus, nelie u iškus i miš ios kilmės. Kaip ma y i iš 1 pa-
eikslo, y auja nelie u iški kelnių pa adinimai – jie suda o daugiau kaip
pusę nag inėjamų naujažodžių (52 %). Be eik du penk adaliai pa adinimų
y a lie u iški (39 %), apie dešim adalis (9 %) u i lie u iškų i nelie u iš-
kų sudedamųjų dalių.
LIETUVIŠKOS KILMĖS PAVADINIMAI
Iš iso Naujažodžių duomenyne andame 9 ienažodžius lie u iškos kil-
mės kelnių pa adinimus: ap emp ukai, ap emp ukės, glaudinės, kelninės,
sijonkelnės, ampkelnės, amp ės, impos, įskelnės. Kaip ma y i iš pa yzdžių,
kai ku ie iš jų da ybiškai panašūs, išsiski ia ik pa adinimas glaudinės – jis
a ojamas žodynuose neminima nauja eikšme.
APTEMPTUKAI. P iesagos -ukai edinys, plg. DŽ ap emp as, Naujažo-
džių duomenyne apib ėžiamas aip: „plono audinio ilgos (iki pėdų) ap emp-
os kelnės, dažnai nešiojamos po sijonu, suknele a ki u ilgesniu i šu iniu
d abužiu“, plg. us. обтяжки, angl. leggings 1. „ amp ės, impės“; 2. „an -
blauzdžiai; blauzdinės“ (ALLAKŽ 2001: 209)6. Taigi, žodžiu ap emp ukai
6 Plg. 1. „an blauzdžiai“; 2. „blauzdinės“ (Anglonas 2005).
1 pa . Naujųjų kelnių pa adinimų pasiski s ymas pagal kilmę, %
168 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
bandoma išski i ieną s a bią šių kelnių ypa ybę – jos amp iai, glaudžiai
ap empia kojas. Naujažodžių duomenyno suda y ojai nu odo, kad ie oj šio
kelnių pa adinimo „bend inėje kalboje nusis o ėjo ki i a ian ai – amp ės
i impos“. Kaip ik dėl o šis e mininis naujada as7 y a isiškai ne eika-
lingas ap angos e minijai. Lie u ių kalbos žodyne ( oliau – LKŽe), Daba -
inės lie u ių kalbos žodyne ( oliau – DŽ) i Bend inės lie u ių kalbos žody-
ne ( oliau – BŽ) žodžio ap emp ukai nė a.
APTEMPTUKĖS. P iesagos -ukės edinys, plg. DŽ ap emp as, Naujažo-
džių duomenyne apib ėžiamas aip pa , kaip i ap emp ukai. Tai odo šių
naujažodžių apa umą. Naujasis kelnių pa adinimas ap emp ukės, ma y ,
kaip i ap emp ukai, a si ado e čian , plg. us. обтяжки, da plg. angl.
leggings. Daba inės lie u ių kalbos eks yne ( oliau – DLKT) pa eikiamas
ienas žodžio ap emp ukės a osenos a ejis, Google paieškos sis emoje
galima as i daugiau a osenos pa yzdžių. LKŽe, DŽ i BŽ šio žodžio
nė a. Naujada as ap emp ukės, kaip i ap emp ukai, g eičiausiai nepa eks
a p isuo inai a ojamų žodžių, odėl jo ne ne eikė ų laiky i ap angos
e minu – pa adinimas gy as ik am ik ame kon eks e, šiuo a eju –
pi miausia Naujažodžių duomenyne, aip pa in e ne o žiniasklaidoje, kai
ku ių in e ne inių pa duo u ių a in e ne o pokalbių s e ainėse.
GLAUDINĖS. Šis mo e iškosios giminės dauginis daik a a dis pap as ai
a ojamas „glaudžių“, . y. „ umpų maudymosi, spo o kelnaičių“ eikšme.
Naujažodžių duomenyne žodis glaudinės aiškinamas aip: „ilgos p igludusios,
dažnai megz os, iko ažinės kelnės“, plg. angl. igh s „ iko (ap emp os
kelnės)“ (Anglonas 2005). Šis žodis pi mąka „glaudžių“ eikšme, LKŽe
duomenimis, pa a o as 1937 m. Gim osios kalbos laik aš yje8. Šio laik aš-
čio Klausimų k ai elės sky elyje bu o ei aujamasi, a aisyklingas i a o-
inas žodis plauk inukas „Badehose, трусик“. „Plauk inùkas y a naujada as,
ma y i, pasida y as megz inùko i k . pa yzdžiu, be da ybos a ž ilgiu ne
labai ykęs. Juk megz nis y a megz as d abužis, o *plauk nis (iš jo plauk-
i nùkas) negi – plauk as. Mums ge esnės a odo glaudnės (sup ask: kel-
7 Kalbininkas Juozas Pikčilingis a oja e miną e minologinis naujada as (Pikčilingis 1975: 156).
8 VLEe ašoma, kad Gim oji kalba – ai „bend inės lie u ių kalbos mėnesinis žu nalas. 1933–41 ėjo Kaune,
1958–68 Čikagoje, nuo 1990 eina Vilniuje. Iš p adžių leido bū elis kalbos mylė ojų, 1935–37 kaip Lie-
u ių kalbos d augijos leidinį – Sakalo bend o ė, 1938–41 i 1990–96 – Lie u ių kalbos d augija, 1958–
68 – Jung inių Ame ikos Vals ijų Lie u ių bend uomenės Kul ū os ondas, 1996–2000 – bend o ė Gim-
oji kalba, nuo 2000 leidžia Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as“. 1936–1937 m. žu nalą edaga o
kalbininkas Leona das Damb iūnas (iki 1945 m. pa a de Damb auskas).“

169Te minologija | 2020 | 27
nai ės) a ba glaudės, ku ias andame i V. Kaman ausko „Kalbėkime lie u-
iškai“ (KK 1937: 137–138). Žodžio glaudinės DŽ i BŽ nė a.
„Kelnių“ eikšme žodį glaudnės ekomenduojama a o i 2002 m. išėju-
siame Juozo P ičinausko Ap angos žodyne9, plg. angl. ancho ed pan , ou-
se s wi h oo s aps, ok. S eghose, p anc. pan alon à sous pied, us. рейтузы
(AŽ 2002: 37). S anislo o S onkaus pa eng ame Spo o e minų žodyne10
ap a iamas pa adinimas (angl. igh s, ok. Spo hose, us. рейтузы) apib ė-
žiamas aip: „Į ai aus ilgio spo o kelnai ės, glaudžiai p igludusios p ie
kūno. D saugo spo ininką nuo aumų, palaiko šilumą“ (STŽ 2002: 172).
Tiek 2005, iek 2013 m. išėjusiose Kalbos pa a imų knygose, ski ose
skoliniams, nauja eikšme žodį glaudinės siūloma a o i ie oj skolinio iš
usų kalbos ai ūzai a ba ei ūzai (KP L1 2005: 95, 96; 2013: 52, 53).
Te minas glaudinės pa eikiamas i AATŽ. Čia jis sup an amas kaip „juos-
menį siekiančios, glaudžiai p igludusios mo e iškos apa inės kelnai ės su
į ai aus ilgio iesiomis klešnėmis“ (AATŽ 2014: 152), plg. angl. knicke s,
us. дамские панталоны.
Naujažodžių duomenyne nu odoma, kad žodis glaudinės a o inas ie oj
s e imybės ai ūzai ( ei ūzai), plg. us. рейтузы11, ok. Rei hosen. 1992 m.
išleis uose Te minologijos aisymuose andame okius į ašus: ai ūzai ž . ei-
ūzai12 (TT 1992: 89), ei ūzai s e . (=glaudnės) p ek., spo . (TT 1991:
90). Rusų–lie u ių kalbų p ekių žodyne ašoma, kad us. рейтузы – ai
iko ažo gaminys: „1. ai ūzai, glaudžios kelnės, 2. pėdkelnės“ (RLKPŽ
1996: 381), plg. glaudžios kelnės (RLKPŽ 1996: 610). 2000 m. išėjusiuose
Geno ai ės I monienės i Jono Šukio Kalbos pa a imuose kūno kul ū os i
spo o specialis ams s e imybė ei ūzai keičiama žodžiu glaudinės (I mo-
nienė, Šukys 2000: 82)13.
9 Šio žodyno kalbos i e minų konsul an as – d . Jonas Klima ičius.
10 Žodyną ecenza o e minologas d . J. Klima ičius.
11 Rusų–lie u ių kalbos žodynuose andame, kad ai – 1. „ ai ininkų kelnės; 2. Rei ūzai (megz inės kelnės)“
(RLKŽ 1949: 439), plg. „1. jojiko kelnės; 2. ge inės kelnės, glaudės (mo e iškos i aikiškos)“ (RLKŽ
1984: 641).
12 Pa eikiama aip, kaip leidinyje.
13 Ap angos e minų žodyne usų kalba pa eikiamos 3 e mino ei ūzai eikšmės: 1. Ilgos megz os siau os,
kūną glaudžiai ap empiančios kelnės (iš p adžių ski os jodinė i). 2. Ilgos megz os mo e iškos a aikiškos
ap emp os kelnės iki kulkšnių. 3. Megz i umpi gaminiai mo e ims a aikams – apa inis iko ažas, oks
pa kaip i 2 eikšmėje ap ašy os kelnės. Rusų kalbos žodis kildinamas iš ok. Rei hosen (ž . h p://www.
moda-dic. u/h ml/ / ey uz3.h ml [žiū ė a 2020-04-16]).
170 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
LKŽe aip pa andame šį žodį. Jis mūsų kalboje a ojamas ne 4 eikšmė-
mis: 1. „ ai y i pag ažinimai, papuošimas, o namen as“; 2. „ audonoji lelija“;
3. „ okia ijoklinė da želio gėlė, ku ios žiedai panašūs į lelijos“ i 4. „pl.
se mėga be sk e nų“. Kaip ma y i, pasku inė eikšmė susijusi su ap anga.
Apibend inan isa, kas pasaky a, galima eig i, kad naujažodis glaudinės
„kelnių“ eikšme a si ado kaip no minimo, e minų a kybos ezul a as.
Jis jau a ojamas ap angos e minijoje, ad ne u ė ų nug imz i užma š in.
KELNINĖS. P iesagos -inės edinys, plg. DŽ kelnės „an juosmens i
kojų dė imas d abužis“. Šį naująjį kelnių pa adinimą 2015 m. už iksa o
kalbininkė Agnė Aleksai ė. Nu odoma, kad ai „ap emp os amp aus au-
dinio kelnės; amp ių i kelnių de inys“. Naujažodis a ojamas ie oj
angl. eggings14, plg. ok. T eggings. In e ne iniame šnekamosios kalbos
žodyne U ban Dic iona y anglų kalbos žodis a ojamas kalban apie labai
ap empiančias kelnes a ba apie ka ei iškas kelnes, ku ios y a gana ap em-
os i a odo kaip amp ės. Taigi, jį galė ume laiky i si uaciniu15 naujada-
u, a si adusiu no in į a dy i naują d abužį.
Google paieškos sis ema ado os kelis ap a iamų kelnių pa adinimo
a osenos a ejus. Taigi, jis plačiojoje a osenoje nepapli o. Tam į akos,
ma y , u i i ai, kad p iesagos -inės ediniai gana e i, ypač ap angos
e minijoje, plg. ausinės, glaudinės, įkapinės i k . Pa adinimo kelninės
ap angos e minų žodynuose nė a. Nė a jo i LKŽe, DŽ bei BŽ. Įdomi
Naujažodžių duomenyno suda y ojų pas aba, kad žodis kelninės „suku as
( a ojamas) išei ių“. Aki aizdu, kad ap angos e minijoje šis lie u iškos
kilmės pa adinimas nep igis dėl klaidingos, ne ikslios mo y acijos – ne-
a skleidžia esminio šių kelnių b uožo – amp umo.
SIJONKELNĖS. Tai, kaip ašoma Naujažodžių duomenyne, „sijoną p i-
menančios plačios dažnai ik kelius dengiančios kelnės (pap as ai nešio-
jamos mo e ų)“. Knygos Mada. Nuo pi mykščių laikų iki šių dienų pabai-
goje pa eikiamame žodynėlyje ašoma, kad sijonkelnės – „mo e iškas d a-
bužis, ku is a odo kaip sijonas, ačiau a lieka kelnių unkciją. Iš p adžių
dė ė as jodinėjan a ažinėjan d i ačiais“ (M 2015: 456). Pa adinimas
14 Collins English Dic iona y ašoma, kad angl. eggings a si ado iš ouse s „kelnės“ i leggings „an blauz-
džiai, blauzdinės“ (CED).
15 Si uacinis naujada as – a si ik inis, indi idualus, sąmoningai suku as neįp as os da ybos a ba suku as pa-
gal nep oduk y ų da ybos ipą, nesilaikan da ybos eikšmės, naujada as (VLEe, plg. U bu is 2009: 323–
324; Jakai ienė 2010: 207). Kalbininkų s aipsniuose da adinamas eksp esiniu, akul a y iuoju, okaziniu,
s ilis iniu, au o iniu, p oginiu i k . naujada u.
171Te minologija | 2020 | 27
g eičiausiai a si ado e čian , plg. angl. culo es 1. „sijonkelnės“ i 2. „is .
kiulo ai“ (Anglonas 2005). Taigi, ai žodžių sijonas „pp . mo e iškas d a-
bužis, einan is nuo juosmens žemyn“ i kelnės dū inys. Rusų–lie u ių kal-
bų p ekių žodyne y a pa adinimas sijonas-kelnės, plg. us. юбка-брюки
(RLKPŽ 1996: 537, 687).
Žodžių su sandu -kelnės nė a daug, p z., LKŽe andame žodžius ke š-
kelnės, plačkelnės, puskelnės, umpkelnės, DLKT – plačkelnės, sauskelnės,
sijonkelnės16, spo kelnės. AATŽ okių da inių daugiau: ba kelnės, moka-
sinkelnės, pėdkelnės, plačkelnės, sauskelnės i sijonkelnės. Sijonkelnėmis šia-
me žodyne laikomos mo e iškos kelnės, ku ios a odo kaip sijonas (AATŽ
2014: 362). ATTŽ apib ėžiama panašiai, ik da nu odoma, kad ai um-
pos kelnės, ku ių klešnės labai plačios (ATTŽ 2001: 289). Abiejuose e -
minų žodynuose andame okius šio e mino angliškus a i ikmenis: di ided
ski i ouse ski . Žodis sijonkelnės į auk as į BŽ an aš yną.
Iš o, kas pasaky a, galima eig i, kad e mininis naujada as sijonkelnės
y a aisyklingas, mo y uo as, pa ogus a o i, sis emiškas, odėl a p ap-
angos e minų jau y a adęs ie ą i y a gana plačiai a ojamas.
TAMPKELNĖS. Žodžių ampus „ku is empiasi, išsi empia“ i kelnės
dū inys, a si adęs, kaip i lie u iškas pa adinimas kelninės, ie oj s e imy-
bės egingsai (angl. eggings), ku iuo į a dijamas amp ių i kelnių de i-
nys. Pa adinimą ampkelnės Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ( oliau –
VLKK) Konsul acijų banke siūloma a o i ie oj miš ios kilmės pa adi-
nimo s ečo kelnės (plg. angl. s e ch pan s). AATŽ, LKŽe, DŽ i BŽ šio
pa adinimo nė a.
TAMPRĖS. Galūnės -ės edinys17, plg. DŽ amp us „1. s ang us, elas-
ingas“. Šiuo mo y uo u pa adinimu į a dijama esminė kelnių ypa ybė –
amp umas. Pa adinimą andame 2014 m. išėjusiame AATŽ. Lie u išką
edinį siūloma a o i ie oj angl. leggings a ba leggings ouse s. Juo a-
dinamos „apa inės a ba i šu inės į ai aus ilgio kelnės iš ampios medžia-
gos, pp . dė imos mo e ų i aikų, džn. su elas anu i y a mū imos spo -
16 Pa adinimas sijonkelnės iksuojamas i CORPUS duomenų bazėje.
17 Pagal ą pa į da ybos modelį iš es as žodis glaudės, plg. DŽ glaudus „1. a i esan is, a imas“. Tačiau šis,
p iešingai nei amp ės, suku as kelnaičių ski iamąja ypa ybe iman , ma y , ne pag indinę ypa ybę. Labai
aikliai apie okius a ejus 1979 m. s aipsnyje „Galūninė lie u iškų e minų da yba“ ašė kalbininkas
S asys Keinys: „Mo y acijos aiškumas, ikslumas gali padė i a ba ukdy i e minui p igy i. Š ai jau ne
mažiau kaip ke u i dešim mečiai kalbininkai diegia į li e a ū inę a oseną usikų pakai alą glaudės. Pe
ą laiką daug naujada ų i ai įaugo į kalbą, o glaudės is nep i ampa, no s ai umpas i sklandus žodis.
A ik nebus čia kal as da ybos neįp as umas, mo y acijos nedi e encijuo umas?“ (Keinys 2005: 105).
172 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
uojan a lais alaikiu“ (AATŽ 2014: 410)18. Šis kelnių pa adinimas y a
ne ik Naujažodžių duomenyne, ku apib ėžiamas aip: „plono amp aus
audinio ap emp os kelnės, dažnai nešiojamos po ilga palaidine, suknele,
sijonu a ki u ilgesniu i šu iniu d abužiu“. Jį ie oj skolinio ob iažkės ( us.
обтяжки) siūloma a o i Kalbos pa a imuose (KP L1 2005: 83), aip pa
J. P ičinausko Ap angos žodyne (AŽ 2002: 117). Naujažodis amp ės „ap-
emp ų mo e iškų megz ų a ba siū ų iš amp aus audinio kelnių“ eikšme
pa eikiamas i elek oniniame DŽ a ian e19.
Naujųjų skolinių duomenų bazėje iksuojamas skolinys leginsai „ap emp os
kelnės be pėdų“ (ki os o mos: legginsai, leggings), pa eikiami i a i ikme-
nys: blauzdinės, impės, impos, amp ės, ap emp ukės (NSDB20). Įdomių
a osenos a ejų andame in e ne inės pa duo u ės www.s ilano.l s e ai-
nėje: „Leginsai21 i amp ės“, „Mūsų aso imen e asi e į ai ių s ilių i
spal ų leginsų i amp ių. Mo e iški leginsai y a uni e sali ap angos
de alė, ku i y a bū ina kiek ienos mo e s ga de obe i jų u i bū i ne
ieni!“, „Šiandien jau is daugiau mo e ų žino, kad leginsai i amp ės
in e ne u y a šiuolaikiškų mo e ų eisingas pasi inkimas“22 i k . Tokie
pa yzdžiai odo, kad jų au o ius skolinį i lie u išką jo a i ikmenį su okia
kaip žodžius d iem ski ingiems kelnių ipams apibūdin i. Todėl no ė ų-
si a k eip i dėmesį, kad žodis amp ės laikomas pag indiniu no miniu
a ian u i y a a ojamas ie oj skolinio. Akademiniame LKŽe šio ne-
p iekaiš ingai suda y o naujada o ne asime. Jis į auk as į BŽ an aš yną.
TIMPOS. Galūnės -os edinys23, plg. impa „1. guminė juos elė, ža ne-
lė, aiš elis“. Šis plono amp aus audinio ap emp ų kelnių pa adinimas
a ojamas sinonimiškai su jau ap a u amp ių pa adinimu, plg. AATŽ
„ impos n k. = amp ės“ (AATŽ 2014: 418). Jas G. I monienės i
J. Šukio išleis uose Kalbos pa a imuose kūno kul ū os i spo o specialis ams
siūloma a o i ie oj leginsų, ačiau pi menybė eikiama žodžiui amp ės.
18 Agnė Gily ė amp es apib ėžia aip: „siau os iko ažinės a ki o amp aus audinio kelnės, panašios į pėd-
kelnes, be pap as ai nepe ma omos i be pėdų“ (Gily ė 2015: 237). Kaip ma y i iš šios apib ėž ies, s ilis ė
pab ėžia ai, iš kokio audinio šis da bužis siu amas, aip pa ai, kad jos be pėdų.
19 Ž . h p://lkiis.lki.l /daba inis [žiū ė a 2020-08-18].
20 Ž . h p://nsdb.socioling is ika.l /zodziai.h m?zodis=leginsai&id=33 [žiū ė a 2020-04-15].
21 Čia i oliau pa yzdžiuose pa yškin a au o ės.
22 Ž . h ps://s ilano.l /d abuziai-mo e ims-leginsai-i - amp es [žiū ė a 2020-07-01].
23 Žodžių da ybos y ėjas Vincas U bu is y a ašęs, kad „galūnių da ybos daik a a džių daba inėje lie u ių kal-
boje y a ne mažiau negu sudu inių i ku kas daugiau negu pada y ų su p iešdėliais“ (U bu is 1961: 28).
179Te minologija | 2020 | 27
epuo i. Išpopulia ėjo maždaug 1995 me ais. Tiesa, juos dė ėda o ne ik
epe iai, be i ei e iai. Tai bu o idealus d abužis i simbolis, pasaky i,
kas esi oke iams, u laganams i me alis ams“52. Šis naujažodis pa eikiamas
i NSDB53. Čia pa eikiama o iginalo o ma lena a ( ačiau nenu odoma,
kokia kalba). Jį galima as i Lo e os Vaicekauskienės knygos Naujieji lie-
u ių kalbos s e imžodžiai: kalbos poli ika i a osena pabaigoje pa eikia-
mame „Naujųjų s e imžodžių są ade“ (Vaicekauskienė 2007: 284). DLKT
duomenimis, žodis lena ai a p ki ų d abužių pa adinimų paminė as Ju -
gio Kunčino knygoje Blanchisse ie, a ba Ž ė ynas-Užupis (1997).
MEGINGSAI. Naujasis kelnių pa adinimas kilo iš angl. meggings, o pas-
a asis žodis, ma y , a si ado iš angl. male „ y as, y iškis“ i leggings
„ amp ės“, da plg. us. меггинсы. Taigi, ai aip pa anglų kalboje a si a-
dęs kon aminacinis da inys, į lie u ių kalbą a ėjęs kaip skolinys. Juo a-
dinamos y iškos amp ės (UD, CED). Šis pa adinimas a ojamas e ai.
A likus paiešką Google paieškos sis emoje, as as a ejis, kai sinonimiškai
pa eikiamas galimas lie u iškas a i ikmuo: megingsai, a ba y iškos ap emp-
ukės54. Kaip jau minė a, žodis ap emp ukės a osenoje nepapli o. Ma y ,
bū ų galima ie oj s e imybės megingsai a o i lie u iškos kilmės d ižo-
dį pa adinimą y iškos amp ės, plg. mo e iškos amp ės.
OBTIAŽKĖS. Neno minis kelnių pa adinimas pap as ai a ojamas lais-
uosiuose s iliuose, plg. us. обтяжки, da plg. us. в обтяжку „ap emp-
as, glaudus, glaudžiai p igludęs p ie kūno (apie d abužį)“ (RLKŽ 1983:
446). J. P ičinausko Rusų–lie u ių kalbų p ekių žodyne nu odoma, kad
обтяжки – blauzdkelnės, glaus inukės (RLKPŽ 1996: 281). Kalbos pa a-
imuose andame už iksuo ą ašybos a ian ą ob iaškės, ie oj ku io siūlo-
ma a o i amp ės (KP L1 2005: 83). Šis skolinys nuo ki ų ski iasi uo,
kad gau as iš usų kalbos – pas a uoju me u naujažodžių ak y iai skolina-
masi iš anglų kalbos. Naujažodžių duomenyne, kaip jau ap a a, ap emp os
kelnės da gali bū i adinamos amp ėmis, impomis, ap emp ukais i ap-
emp ukėmis. Kadangi pa adinimas ob iažkės a ojamas ne mokslinėje
s e oje, apie e minologinį nomina y umą čia ne negalima kalbė i. Jis
ap angos e minijai isiškai ne eikalingas.
52 Ž . h ps://www. acebook.com/x ak o ius/pos s/1610624642384624/ [žiū ė a 2020-05-25].
53 Ž . h p://nsdb.socioling is ika.l /zodziai.h m?zodis=lena ai&id=2026 [žiū ė a 2020-04-15].
54 Ž . h ps://www.zmones.l / ideo/megingsai-a ba- y iskos-ap emp ukes.46046cb9-94ca-11e8-9 90-
aa000054c883# [žiū ė a 2020-04-04], h ps://www.15min.l /gy enimas/naujiena/mada/keisciausios-ma-
dos-idejos-1032-355408 [žiū ė a 2020-04-04].

180 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
ŠALVARAI. Šis pa adinimas a ojamas „plačioms, ies kulnu siau ėjan-
čioms kelnėms, pap as ai dė imoms su kamizu Pie ų Azijoje, pa adin i“
(Naujažodžių duomenynas). Žodis šal a ai, kaip i jo a ian as ša o a ai55,
pap as ai a ojamas kalban apie sla ų k aš ų ealijas, kilo iš pe sų kalbos
žodžio šal ā „kelnės“. Naujažodžių duomenyne nu odoma: anglų k. pe -
aša salwa , shalwa , shal a ; us. шаровары. Va ian ą ša o a ai andame
i a p au inių žodžių žodynuose (TŽŽ 2001: 717; TŽŽ 2007: 1059; TŽŽ
2013: 790). Čia ašoma, kad žodis kilo iš pe sų kalbos, ačiau gau as pe
kalbas a pininkes: us. шаровары < eng . sala á i < pe sų k. šal ā
„kelnės“. Ap angos žodyne usų kalba nu odoma, kad į usų kalbą pa eko
iš u kų šal a ( us. шалвар), o pas a asis – iš pe sų kalbos56. Juose pa-
eikiamas i lie u iškas a i ikmuo plačkelnės. AATŽ naujojo kelnių pa a-
dinimo nė a, ačiau žodyne andame e miną plačkelnės, ku iuo į a dijamos
„ilgos plačios, pe s aibį su auk os kelnės, kai ku ių y ų au ų, . p. i
uk ainiečių au inės ap angos dalis“ (AATŽ 2014: 318), . y. iš esmės
į a dijamos os pačios kelnės, ik pa eikiamas ki as pa adinimas. Taigi,
skolinys keis inas sa os kilmės žodžiu.
TREGINGSAI. Skolinys iš anglų kalbos, kaip i džegingsai bei megingsai.
Anglų kalbos žodis eggings – aip pa kon aminacinis da inys, a si adęs
iš anglų kalbos žodžių – ouse s „kelnės“ i leggings „ amp ės“, plg. us.
треггинсы. Juo, kaip jau minė a, Naujažodžių duomenyne adinamos „ap-
emp os amp aus audinio kelnės; amp ių i kelnių de inys“. Šio Nauja-
žodžių duomenyno pas abose andame į ašą, kad „ ie oj s e imybės VLKK
siūlo a o i lie u iškus a i ikmenis ampkelnės, impkelnės; išei ijos a o-
senoje siūlomos kelninės“.
APIBENDRINIMAS. Šioje s aipsnio dalyje ap a iami iš ki ų kalbų (dau-
giausia iš anglų) pasiskolin i naujieji kelnių pa adinimai. Ap angos e minų
žodynuose andami ik kap iai i kiulo ai. Kaip ma y i, skolinan is kai ku-
iuos kelnių pa adinimus, pe imamas i neįp as as mūsų kalbai da ybos
būdas (modelis) – kon aminacija: džegingsai, megingsai i egingsai. Pagal
a si adimo lie u ių kalboje būdą jie y a pasiskolin i iš anglų kalbos, ku io-
je žodžiai jeggings, meggings i eggings a si ado kaip kon aminacijos ezul-
55 VLEe ašoma: „ša o ã ai ( us. ša o a y, eng . sala á i < pe sų šal ā – kelnės), plačkelnės – ilgos pla-
čios y ų i mo e ų kelnės, auk os ies kulkšnimis. Nešio os daugiausia Ry ų k aš uose (I ane, Indijoje),
Uk ainoje, . p. Rusijoje. Ša o a ai y a kai ku ių au ų nacionalinio kos iumo dalis“ (plačiau ž . h ps://
www. le.l /S aipsnis/sa o a ai-91620 [žiū ė a 2020-04-05]).
56 Ž . h p://modnaya. u/a icles/dic iona y/glossa y-o -clo hing/ c/slo a -216.h m#zag-1645 [žiū ė a
2020-04-15].
181Te minologija | 2020 | 27
a as. Tokių nelie u iškos kilmės pa adinimų a o ojams, ma y , ne ūpi
pa adinimų inkamumas i aisyklingumas. Jie nueina pap asčiausiu keliu –
ima a o i skolin ą e miną. A k eip inas dėmesys, kad i ki os kalbos ie-
oje nelie u iškos kilmės pa adinimų ciga e ės, činai, denimai, kap iai, kiu-
lo ai, kulo ės, lena ai, šal a ai a oja s e imos kilmės pa adinimus. Nepa-
mi š ina, kad nelie u iškų pa adinimų skolinimasis neiš engiamas. Visai
kas ki a – jų įsileidimas i a ojamas.
MIŠRIOS KILMĖS PAVADINIMAI
TAMPDŽINSIAI. Šis miš ios kilmės kopulia y inis sudu inis žodis, a -
ba sujung inis dū inys57, g eičiausiai a si ado e čian iš anglų kalbos, plg.
jeggings < jeans + leggings, i suda y as iš lie u iško žodžio amp ės bei
a p au inio žodžio džinsai (angl. jeans „džinsų audeklas“). Šio žodžio
nė a LKŽe, DŽ i BŽ. Tampdžinsiais, kaip nu odoma Naujažodžių duo-
menyne, adinamos „džinsus imi uojančios amp ės“. Taigi, ienu žodžiu
bandoma į a dy i du požymius – kad kelnės y a i džinsai, i amp ės.
Reikė ų pasaky i, kad ampdžinsiai e minologiškai d ip asmiškas pa adi-
nimas, nes jį galima paaiškin i i ki aip, bū en : džinsai, ku ie empiasi.
Taigi, emian is Naujažodžių duomenyno apib ėž imi, bū ų galima šias kel-
nes adin i ūšiniu e minu džinsinės amp ės.
TIMPDŽINSIAI. Naujažodžių duomenyne impdžinsiai apib ėžiami aip pa ,
kaip i ampdžinsiai: „džinsus imi uojančios amp ės“. Šis pa adinimas y a
miš ios kilmės, kopulia y inis, klaidingai mo y uo as. Jis, ma y , a si ado
e čian , plg. angl. jeggings. Tik suda y as iš nepag indinio no minio a ian-
o impos i a p au inio žodžio džinsai. Šio žodžio nė a LKŽe, DŽ i BŽ.
APIBENDRINIMAS. Naujažodžiai ampdžinsiai i impdžinsiai – da iniai,
ku ie aklai a ka oja anglų kalbos kon aminacinio da inio jeggings sudė į,
. y. a si adę e čian anglų kalbos kon aminacinį da inį. Nuodugniai iš-
siaiškinus ai, kuo kelnės išsiski ia, adus aki aizdų ski iamąjį jų požymį,
eik ų a o i ieną ku į. Be ku ios s i ies e minijoje, aip pa i ap angos,
ienana is pa adinimas y a ku kas pa ogesnis už d ina į. Tačiau jis u i
bū i ikslus, mo y uo as. Šiuo a eju eikšmės ikslumo ūks a.
57 S . Keinys ašo, kad sujung inių dū inių „sandai (abu iš daik a a džių) ki s ki o neaiškina, neapib ėžia,
y a lygia e čiai“ (Keinys 1999: 71). Kaip ašoma Kalbo y os e minų žodyne, kopulia y inis sudu inis žo-
dis, a ba sujung inis sudu inis žodis, – ai „sudu inis žodis, ku io sandai y a ienodai sa a ankiški i
g ama inio san ykio, i eikšmės a ž ilgiu“ (KTŽ 1990: 196). Akademinėje Lie u ių kalbos g ama ikoje
nu odoma, kad kopulia y inių sudu inių daik a a džių dėmenimis pasakomi dalykai „y a maždaug ie-
nodai a imi sudu iniu žodžiu žymimam a piniam dalykui“ (LKG 1965: 441).
182 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
IŠVADOS
1. Ilgainiui e minai sens a, a si anda naujų e minų a jų mik osis emų.
Kalbos a osena i didėjan is nedidelės seman inės ap angos e minijos
dalies – naujųjų kelnių pa adinimų – skaičius (23 naujažodžiai), iksuo-
jamas Naujažodžių duomenyne, odo, kad u imų i nuo seno a ojamų,
ap angos e minų žodynuose pa eikiamų kelnių pa adinimų nebeuž enka,
o seman inė minė ų pa adinimų g upė dėl į ai ių ling is inių i eks a-
ling is inių eiksnių da osi ne okia aiškiai apib ėž a i izoliuo a ap angos
e minijos dalis. Taigi, ap angos e minija kin a, a sinaujina, nuola obu-
lėja, da osi šiuolaikiška.
2. Naujažodžius kilmės a ž ilgiu galima ski s y i į okias g upes:
2.1. Lie u iškos kilmės pa adinimus (39 %): ap emp ukai, ap emp ukės,
glaudinės, kelninės, sijonkelnės, ampkelnės, amp ės, impos, įskelnės, ku ie
da omi pagal lie u ių kalboje a ojamo žodžio pa yzdį a ba a ojami
nauja eikšme;
2.2. Nelie u iškos kilmės pa adinimus (52 %): ciga e ės, činai, denimai,
džegingsai, kap iai, kiulo ai, kulo ės, lena ai, megingsai, ob iažkės, šal a ai,
egingsai;
2.3. Miš ios kilmės pa adinimus (9 %): ampdžinsiai, impdžinsiai, a si-
adusius mūsų kalboje e čian .
3. Tas pa s dalykas į a dijamas ne ienaip: ie oj angl. leggings a oja-
ma ap emp ukai, ap emp ukės, ob iažkės, amp ės, impos; ie oj angl.
eggings – kelninės, ampkelnės, egingsai; ie oj angl. culo es – kiulo ai,
kulo ės i sijonkelnės, o ie oj angl. jeggings – džegingsai, ampdžinsiai, imp-
džinsiai. G eičiausiai aip a si inka nesąmoningai, dėl ap angos e minijos
anglų kalba į akos. Toks dėl kalbų kon ak ų a si adęs pa adinimų pe eklius
odo ne ik e minijos ne obulumą, be i bandymą ją a ky i.
4. Glaudinės, kap iai, kiulo ai, sijonkelnės, amp ės – VLKK ap obuo i
ap angos e minai, iksuojami Naujažodžių duomenyne. Ap emp ukai, ap-
emp ukės, kelninės, ampdžinsiai, impdžinsiai, įskelnės i k . s aipsnyje
ap a i naujieji kelnių pa adinimai odo, kad isuomenė y a kū ybinga i
p i eikus gali, naudodamasi lie u ių kalbos išgalėmis, ku i naujus d abu-
žių pa adinimus. Tačiau kelnių pa adinimų posis emiui galioja ie pa ys
no minimo i a kybos eikala imai – pa adinimas u i bū i sis emiškas,
ikslingai a ojamas, aisyklingas, logiškas, es e iškas i aiškus.
183Te minologija | 2020 | 27
ŠALTINIAI
AATŽ – S anislo as Algiman as Ra au as, Eugenija S azdienė, Ada Gulbinienė. Aiškinamasis ap angos e -
minų žodynas: daugiau nei 6000 e minų lie u ių, anglų, okiečių, p ancūzų i usų kalbomis, Kaunas:
Technologija.
ALLAKŽ – B onius Piesa skas, B onius S ece ičius. Anglų–lie u ių, lie u ių–anglų kalbų žodynas, Vilnius:
„Žodynas“, 2001.
Anglonas – B onislo as Piesa skas. Anglų–lie u ių kalbų kompiu e inis žodynas, Vilnius: Fo onija, 2005.
ATTŽ – Riča das Čiužas, Ju gis Ka unskis, Angelė Kaulakienė i k . Aiškinamasis eks ilės e minų žodynas:
su okiečių, anglų, p ancūzų i usų kalbų a i ikmenimis, Kaunas: Technologija, 2001.
AŽ – Juozas P ičinauskas. Lie u ių–anglų– okiečių–p ancūzų– usų kalbų ap angos žodynas, Vilnius: Apyauš-
is, 2002 [žiū ė a 2020 m. balandžio mėn.].
BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas), edak o ių kolegija: D. Liu ke ičienė ( y . edak o ė),
G. Nak inienė, R. Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J. Zaba skai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
as. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l / [žiū ė a 2020 m. balandžio–lapk ičio mėn.].
BŽ an aš ynas – Bend inės lie u ių kalbos žodyno an aš ynas. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l /
an as ynas/?pg=c [žiū ė a 2020 m. balandžio mėn.].
CED – Collins English Dic iona y. P ieiga in e ne e: h ps://www.collinsdic iona y.com/ [žiū ė a 2020-04-03].
COED – Concise Ox o d English Dic iona y: Luxu y Edi ion. 12 Edi ion, ed. Angus S e enson, Mau ice
Wai e, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess, 2011. P ieiga in e ne e: h ps://books.google.l /books?id=sYSc
AQAAQBAJ&p in sec= on co e &hl=l &sou ce=gbs_ge_summa y_ &cad=0# =onepage&q& = alse.
CORPUS – Mo ologiškai ano uo as eks ynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e ne e:
h p://co pus. du.l /l /.
DFH – The Dic iona y o Fashion His o y, ed. V. Cumming e ce e a, Ox o d, New Yo k, 2010. P ieiga in-
e ne e: books.google.l /books?id=e3e AwAAQBAJ&lpg=PP1&hl=l &pg=PP1# =onepage&q& = alse.
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e ne e:
h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/sea ch.all [žiū ė a 2020 m. balandžio mėn.].
DŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 7-asis pa ais. i papild. leid., e. a ian as, Vil-
nius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /daba -
inis [žiū ė a 2020 m. balandžio mėn.].
ECF – Encyclopedia o clo hing and ashion 1, Fa ming on Hills [Mich.]: Cha les Sc ibne ‘s Sons, 2005.
KTŽ – Kalbo y os e minų žodynas, sud. K. Gai enis, S . Keinys, ed. K. Mo kūnas, Kaunas: Š iesa, 1990.
LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija, pa . K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, 2-asis pa iksl. i papild. leidimas,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2008.
LKEŽ – Lie u ių kalbos e imologinio žodyno duomenų bazė, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. P ieiga in e ne e:
h ps://e imologija.bal nexus.l / [žiū ė a 2020-04-01].
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 1, au . A. Laigonai ė, V. Mažiulis, K. Ul ydas, V. U bu is, V. Vai ke ičiū ė,
A. Valeckienė, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (IXX, 1941–2002), e. a ian as, y . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://www.lkz.l / [žiū ė a 2020 m. balandžio mėn.].
M – Mada. Nuo pi mykščių laikų iki šių dienų, Vilnius: Alma li e a, 2015.
ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. Tęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m., sud. i a sak. ed.
R. Miliūnai ė, A. Aleksai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l
[žiū ė a 2020 m. balandžio mėn.].
NSDB – Naujųjų skolinių duomenų bazė. P ieiga in e ne e: h p://nsdb.socioling is ika.l /?lid=1 [žiū ė a
2020 m. balandžio mėn.].
STŽ – S anislo as S onkus. Spo o e minų žodynas, 2-asis pa ais. i papild. leidimas, Kaunas: Lie u os kūno
kul ū os akademija.
TCO – Орленко Любовь Васильевна. Терминологический словарь одежды, Москва: Легпромбытиздат,
1996. P ieiga in e ne e: h p://modnaya. u/a icles/dic iona y/glossa y-o -clo hing/index.h m.
TŽŽ – Ta p au inių žodžių žodynas, a saking. ed. V. K ie kauskas, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edak-
cija, 1985.
TŽŽ – Ta p au inių žodžių žodynas, a sakom. ed. A. Kinde ys, Vilnius: Alma li e a, 2001.
TŽŽ – Vale ija Vai ke ičiū ė. Ta p au inių žodžių žodynas, 4-as pa ais. i papild. leidimas, Vilnius: Žodynas,
2007.
TŽŽ – Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a, 2013.
UD – U ban Dic iona y. P ieiga pe in e ne ą: h ps://www.u bandic iona y.com [žiū ė a 2020-04-03].
184 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
LITERATŪRA
Aleksai ė Agnė 2018: Ypa ybių pa adinimai Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. – Bend inė kalba 91,
1–27. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Aleksai e_BK_91_s aipsnis_apie_pa-
adinimus.pd .
Aleksai ė Agnė 2019: Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – naujada ų adi-
mosi aplinkybės i da ybos būdai. – Bend inė kalba 92, 1–27. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l /
bend inekalba/a icle/ iew/369.
Gai enis Kazimie as 2014: Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Gily ė Agnė 2015: Spin ologija: Teen, Vilnius: Alma li e a.
Gi čienė Ju gi a 2011: Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl-. – Kalbos kul ū a 84, 165–177. P ieiga in e ne e:
h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/84/Gi ciene_KK_84_s aipsnis.pd .
G icius Algi das 2017: Idealiai inkan is kos iumas: p ak iškas s ilius mode niam y ui, Vilnius: Obuolys.
Guze ičiū ė Rū a 2002: D abužių kelionės. Kelnės. – Liaudies kul ū a 2 (83). P ieiga in e ne e: h ps://e al-
pykla.li uanis ikadb.l /objec /LT-LDB-0001:J.04~2002~1367156169386/J.04~2002~1367156169386.pd .
I monienė Geno ai ė, Šukys Jonas 2000: Kalbos pa a imai kūno kul ū os i spo o specialis ams, Kaunas: Lie-
u os kūno kul ū os akademija.
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Keinys S asys 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla.
Keinys S asys 2005: Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
KK – Klausimų k ai elė. – Gim oji kalba 8, 1937, 137–138. P ieiga in e ne e: h ps://www.epa eldas.l /
objec / eco dDesc ip ion/LNB/C1B0004135373 [žiū ė a 2020-04-03].
Kopaliński Władysław 2001: Žodynas: XX amžiaus į ykiai, są okos i mi ai, Vilnius: Alga ė.
KP L1 – Kalbos pa a imai 4: kn. Leksika 1: skolinių a ojimas (L1), sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005.
KP L1 – Kalbos pa a imai 4: kn. Leksika 1: skolinių a ojimas (L1), sud. D. Mikulėnienė, A. Dily ė, an as
pa aisy . i papildy . leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2013.
K ašy ė Regina 2005: Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla.
LKE: Lie u ių kalbos enciklopedija, pa . K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as, 1999.
Miliūnai ė Ri a 2012a: Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. – Gim oji kalba 6, 3–11.
Miliūnai ė Ri a 2012b: Kalbos a o ojai i naujada ų kū yba. – Gim oji kalba 9, 3–14.
Miliūnai ė Ri a 2014: Naujieji kon aminaciniai da iniai lie u ių kalboje. – Ac a Linguis ica Li huanica 71,
264–264.
Miliūnai ė Ri a 2015: Naujažodžių a anka i pa eikimas Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. – Leksiko-
g a ija i leksikologija 5, 161–184.
Miliūnai ė Ri a 2018: Naujažodžių pa eikimas i paieškos galimybės Lie u ių kalbos naujažodžių duomeny-
ne. – Bend inė kalba 91, 1–21. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Miliunai-
e_BK_91_s aipsnis.pd .
Mu mulai y ė Dai a 2016a: Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas i naujada ų y imų pe spek y os. –
Bend inė kalba 89, 1–27. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/89/Mu mulai y e_
BK_89_s aipsnis.pd .
Mu mulai y ė Dai a 2016b: Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną. –
Ac a Linguis ica Li huanica 75, 68–88.
Mu mulai y ė Dai a 2018: Kon aminacija i lie u ių kalbos naujada a. – Kalba i kon eks ai 8 (1), 60–70.
P ieiga in e ne e: h ps:// b.lki.l /objec /elaba:34056630/index.h ml [žiū ė a 2020-04-14].
Pikčilingis Juozas 1975: Lie u ių kalbos s ilis ika 2, Vilnius: Mokslas.
RLKPŽ – Juozas P ičinauskas. Rusų–lie u ių kalbų p ekių žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla,
1996.
RLKŽ – Chackelis Lemchenas. Rusų–lie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Vals ybinė enciklopedijų, žodynų i
mokslo li e a ū os leidykla, 1949.
RLKŽ – Rusų–lie u ių kalbų žodynas 2, sud. Ch. Lemchenas, Vilnius: Mokslas, 1983.
RLKŽ – Rusų–lie u ių kalbų žodynas 3, sud. J. Ka dely ė, J. Macai is, A. Manke ičienė, Vilnius: Mokslas, 1984.
Sabaliauskai ė Danu ė 1996: Lie u ių kalbos kelnių pa adinimai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 36,
167–178.
Sabaliauskas Algi das 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas.

185Te minologija | 2020 | 27
TT – Kazimie as Gai enis, Angelė Kaulakienė, S asys Keinys, Jonas Klima ičius. Te minologijos aisymai,
Vilnius: Mokslas, 1992.
U bu is Vincas 1961: Daba inės lie u ių kalbos galūnių da ybos daik a a džiai. – Kalbo y a 3, 27–60. P ieiga
in e ne e: h ps://bal nexus.l /uploads/publikacijos/Kalbo y a/Kalbo y a%20III/Kalb_03_05_U bu is.pd
U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija. 2-asis leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Vaicekauskienė Lo e a 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai: kalbos poli ika i a osena, Vilnius: Lie u-
ių kalbos ins i u as.
VLKK – Vals ybinė lie u ių kalbos komisija. P ieiga in e ne e: www. lkk.l .
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2001–2020. P iei-
ga in e ne e: www. le.l .
ThE NEW NAMES O PANTS
Summa y
The a icle add esses a small seman ic g oup o he e ms o clo hing – 23 new
names o ouse s o pan s. The esea ch ma e ial comes om he Da abase o Li hu-
anian Neologisms (he eina e – Da abase o Neologisms). The aim o he a icle is o
discuss he o igin and seman ics o he new names o ouse s o pan s based on he
ma e ial o he abo e sou ce.
I was ound ha he Da abase o Neologisms is domina ed by he names o o eign
o igin, which accoun o as many as 52 pe cen (ciga e ės, činai, denimai, džegingsai,
kap iai, kiulo ai, kulo ės, lena ai, megingsai, ob iažkės, šal a ai, egingsai). The pe cen -
age o he names o Li huanian o igin is smalle ; hey make up 39 pe cen (ap emp u-
kai, ap emp ukės, glaudinės, kelninės, sijonkelnės, ampkelnės, amp ės, impos, įskelnės).
The names o mixed o igin a e leas common, as hey accoun o 9 pe cen
( ampdžinsiai, impdžinsiai). I should be no ed ha he wo ds o di e en o igin a e
used o name he same hing: ins ead o English leggings, ap emp ukai, ap emp ukės, ob-
iažkės, amp ės, impos a e used; in place o English eggings, kelninės, ampkelnės, e-
gingsai a e used; English culo es a e called kiulo ai, kulo ės and sijonkelnės in Li hua-
nian, whe eas he English e m jeggings is eplaced wi h džegingsai, ampdžinsiai,
impdžinsiai in Li huanian. This p ocess is mos likely unconscious due o he in luence
o English e minology. Such a su plus o names esul ing om language con ac s does
no only show he impe ec ion o e minology bu also an a emp o o ganise i .
The eme gence o he new e ms o ouse s o pan s shows ha he a ailable
names o ouse s o pan s used since he old imes and es ablished in he dic iona ies
o he e ms o clo hing a e no longe su icien . As a esul o a ious linguis ic and
ex alinguis ic ac o s, he seman ic g oup o he names o ouse s o pan s is becom-
ing a no so clea ly de ined and isola ed pa o he e minology o clo hing.
Gau a 2020-06-12
Auš a Rimku ė-Ganusauskienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as [email p o ec ed]