Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
doi.o g/10.35321/ e m 16427-07
Los Nue os kelnių nomb amien os
AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ANOTACIÓN el
A igosnij se examina nedidelė seman inė p enda e mí g upo nue os kelnių
nomb imías. El ma e ial de in es igación se oma de la lengua Li uania
naujažodžių duomenyno (www Naujažodžių duomenynas). El obje i o del a ículo
basado en mencionado ma e ial de uen e discu i nue os kelnių nomb amien os
o igmę y semán ica. Dado que la e minija de es imen a con empo ánea no
es udiinė a, espe a-se que desc end i o ma e ial se á in e esan e y ú il.
ESMINIAI VOZŽI: ap anga, kelnių nomb inimai, ap anga e mas, skolinys, naujažodis
ABSTRACT Los Es ados miemb os debe án:
The a icle add esses a small seman ic g oup o he e ms o clo hing he new names o ouse s o
pan s. The esea ch ma e ial comes om he Da abase o Li huanian Neologisms. The aim o he a icle is
o discuss he o igin and seman ics o he new names o ouse s o pan s based on he ma e ial o he
abo e sou ce. Whe eas he p esen -day e minology o clo hing is la gely un esea ched, he summa ised
ma e ial is expec ed o be in e es ing and use ul. KEYWORDS: clo hing, names o ouse s o pan s, e m
o clo hing, bo owing, neologism TIRIAMOSIOS MEDŽIAGOS YPATUMAI IR PAIEŠKA Be cuya s i as
e minijoje cons an emen e apa ece nue os unajíodžių y compues os e minos. Con el paso del iempo,
cambia su o ma, con enido. No excep i y es imen a e minija. El obje o de es e a ículo en el
elec ónico Naujažodžių duomenyne1 se ijan los nue os nomb es kelnių2. A likus compu ado ina 1 Plačiau
sob e da osyn y sus ecu sos se puede cuen an Ri os Miliūnai ės (Miliūnai ė 2012a: 311; Miliūnai ė 161184;
Miliūnai ė 2018: 121), Agnės Aleksai ės (Aleksai ė 12; Aleksai ė 2019: 127), Dai os Mu i y ė (Mu mulai y ė 2016a:
127; Mu mulai y ėb: 6888) y k . 2015: 2016. 2 Naujažodžių duomenyne naujažodžiais son conside ados
palab as, de las cuales no hay a aminiuose dicciona ios: 6-ajame Daba inės lie u ių kalbos žodyno el.
leidime, onlineiniame Lie u ių kalbos žodyne y 2001 m. išleis ame
In e nacional de palab as dicodyne ( ambién z . h p://naujazodziai.lki.l /?Apie_duomenyna). Es a concepción
laikomasi y en a ículo.
Te minología | 2020 | 27 paisešką según ales pa áme os: pa e de la lengua
daik a a dis, de inición kelnės, ámbi o de consumo modo de ida (s ilius), del
o al hallado 21 nomb e: ap emp ukai, ap emp ukės, ciga e ės, činai, činas,
denimai, glaudinės, kap iai, kelninės, kiulo ai, kojakelnės, kulo ės, lena ai,
ob iažkės, sijonkelnės, nės pėdkelnės. 165 Po lo an o, los esul ados
šal a ai, ampkelnės, amp ės, impos, įskelnės, egingsai. Kaip ma y i, ne
isi as i žodžiai a ojami kelnėms apibūdin i: činas – audinys, kojakel-
ob enidos se dedujo comp oba pe examina odos los í ulos de duomenyno3.
Ras i aún cua o kelnių nomb es: džegingsai, megingsai, ampdžinsiai y
impdžinsiai. Desc ipida compu ado ína pajáskka es os nomb inamien os
nepa odé, po que ellos de ineciámonos palab aju amp ės. Así, de odo en es e
a ículo se analizan 23 nue os nomb es de kelnių naujažodžiai4 o nue as
signi icaciones adqui idę palab as. Obje i o del a ículo basado en Naujažodžių
duomenyno ma e ial discu i nue os kelnių nomb amien os kilmę y seman iką. A
in de log a es e obje i o se plan ean las siguien es a eas: (1) in en a ia los
nue os nomb es de kelnių; 2) acla a es a insigni ican e semán ica de g upo
nue a de palab as posible de apa ición si nue o nomb e de es ido su gió según
o as lenguas analogía, si él c eado usando de su lengua palab as de da ybos
o man us, quizás ya en el idioma exis en e palab a u ilizada en nue a
signi icación y e c. ; 3) es ablece Li u iškos, nelie u iškos y elación de
nomb es de o igen mix ia; 4) panag ina se nue os de kelnių nomb inamien os
seman icá. El ma e ial ecogido se analiza aplicando mé odos de desc ipción,
análisis, in e p e ación y cálculo.
En la base de da os elec ónica encon a los nue os nomb es de kelnių en
el a ículo se discu en ag upándose po o igen. En cada posky ia ellos se
examinan en de alle: esc iben de nue a ila en mayúsculas le as según
abėcėlę, e inami, se p esen a la de inición de Naujažodžių duomenyno
(konk ečiais a ejais concep a adicional en é minos dicciona ios u o as
uen es encon is desc ipúdinimais), más ampliamen e se discu en da yba y
o igen. Gi ilan is en nue os de kelnių nomb imimien os seman icá,
in o mación y a osens ejemplos se busca en lib os sob e ap angą y modą.
Los da os cuan i a i os se esumen en un diag ama.
3 M. 20 de diciemb e de 2019 da os, Naujažodžių duomenyne acumulado ni 5400 naujažodžių an aš ynas
(h p://naujazodziai.lki.l /?Apie_duomenyna) [žiū ė a 2020-04-01]. 4 Noujaja palab a, o neologismo, kiek ienas
nue a ez apa ecés unidad lingüís ica (K ašy ė 2005: 41; ambién é KTŽ 1990: 133; U bu is 2009: 203 3637;
Jakai ienė 2010: 2011; Gi čienė: 165), y naujada as ik al nue a palab a que es apa ecés da ybiamen e (LKE
1999: 429). Así, el é mino naujada as es es eu esnis que naujažodis.
166 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
VOODŽIO KELNS YPATYBS
An es de comenza a examina con empo áneos nomb es de kelnių ale ía
aco da se de la palab a kelnės signi icado. Kelnės, como en el a ículo
Li uu ias palab as kelnių pa adinimai, basándose en okiečių kalbininkų
He manno Hi o y O o Sch ade io, esc šo kalbininkė Danu ė Sabaliauskai ė5,
papli o algo más a de que juos a, kepu ė, apsiaus as, sijonas o p ijuos ė
(Sabaliauskai ė 1996: 167): Beje, de p ijuos ės kelnės i su do (Sch ade 1917:
592). Como y en oda Eas e n Eu opa, Li uania las llechio as desde seno. Es o
con i ma y IXXII a. a cheologiniai adiniai (Volkai ė-Kulikauskienė 1970: 130; A las
1986: 107). Dado que kelnės e a una de las p incipales p endas a iškos, en
lenguas li uanas hay no pocos de sus nomb amien os (Sabaliauskai ė 1996: 167).
Li u ias ajes his o iado a y diseñado a Rū a Guze ičiū ė a i ma que kelnės
como especi icin elemen de es imen a su gió de la necesidad p o ege los
pies con a in ies jojan (Guze ičiū ė 2002: 16). En habla li a ias la palab a de
la o ma kelnės kẽlinės (senesnė o ma) y kélnės, como en el a ículo mini D.
Sabaliauskai ė, p ime a ez za cis adas XVII a. comienzos uen es
(Sabaliauskai ė 1996: 167). Ambas o mas encon adas y en muchas XVIIIXIX a.
palab asynów (plačiau ž . LKEŽ). Algi das Sabaliauskas la palab a kelnės
conside a sólo al idioma li uanos palab a ca ac e ís ica (Sabaliauskas 1990:
206). S anislo o Algiman o Ra au o, Eugenijos S azdienės y Ados Gulbinienės
Aiškinamajame e minos de es imen a ( oliau AATŽ) pan nés se desc üben
como apa ina pa e liemens y pie nas cub iendo p enda de opa, al que en
iempo pa e del cin u ón del cue po, ap e ada sagos o pe nešos, su e ž a
guma o di žu (AATŽ 2014: 187). Los au o es p opo cionan ales
co espondimenis en idiomas ex anje os: angl. pan aloon, pan s, ouse s,
p anc. pan alon, us. штаны, брюки, ok. Hose. Una de inición lige amen e más
co a da en Aiškinamajame eks ilės e minų žodyn: su okiečių, anglų,
ancūzų i usų kalbų a i ikmenimis ( oliau ATTŽ): D abužis apa pa es del
cue po con la gosine klešnėmis kiek ienai kojai (ATTŽ 2001: 89). Kelnių exis e de
di e sos ipos. Jas po des ino, ma e ialá, de la que es a p endajís se
siun as, ejimą, po suki pimą, peculia idad o de alleá, dis inguien e de o os
modelos, ej.: colo , ejido, le a, o ma, longi ud, cin u men, e c., se puede
desglosa en meno es g upos seman ines, ej.: apa is as, bañis as, kūdikios,
umpos, sho is, spo is as y k . Noujajodžių duomenyne encon a kelnių
nomb es en meno es seman ines
5 Aho a Liu ke ičienė.
167Te minologija | 2020 | 27 g upos no se ag upan, po que, p ime o, es os
nomb es pocos, segundo, al desglosamien o pa ece no enaz. Sin emba go
encon a nomb inimas según kilmę desi s omi en lie u iškus, nelie u iškus
y mix ios de o igen. Como se e en el g á ico 1 , p edominan nelie u iški kelnių
nomb es ellos cons i uyen más de la mi ad de las in es igadas naujažodžių
(52%). Beque dos quin aldías de nomb es son lie u iški (39%), sob e diezadalis
(9%) iene lie u iškų y nelie u iškų cons i uedamųjų pa es.
LIETUVIŠKOS KILMS PAVADINIMAI De odo Naujažodžių duomenyne encon amos
9 una ozodžius lie u iškos o igen kelnių nomb es: ap emp ukai, ap emp ukės,
glaudinės, kelninės, sijonkelnės, ampkelnės, amp ės, impos, įskelnės. Como
se e de ejemplos, algunos de ellos ha ybiamen e simila es, se dis ingue sólo el
nomb e glaudinės él se u iliza en dicciona ios no menciona nue a signi icación.
APTEMPTUKAI. P iesagos -ukai edinys, plg. DŽ ap em o, Naujažodžių duomenyne
de ine se de ine así: plono ejido la gas (ki pėdų) ap em as pan nelas, a menudo
lle ándose po sijonu, suknele u o o ilgesniu d abužiu supe io , plg. us.
obтяжки, angl. leggings 1. amp ės, impės; 2. an blauzdžiai; blauzdinės (ALLAKŽ
2001: 209)6. Así, e balmen e ap emp ukai 6 Plg. 1. an blauzdžiai; 2. blauzdinės
(Anglonas 2005). 1 ig. Naujųjų kelnių apellidos apa amien o po o igen, %
168 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai in en oma
dis ingui una impo an e la ca ac e ís ica de es os kelnių sus amp iai,
glaudžiai ap empia las pie nas. Naujažodžių duomenyno suda y ojai indican
que en luga de es e kelnių nomb amien o bend inėje kalboje nusis o ėjo
o as a ian es amp ės y impos. P ecisamen e po eso es e e mininis
naujada as7 es comple amen e innecesa io e minía de opa. de los idiomas
Li uanos (www LKŽe), Daba inės lie u ių kalbos žodyne (www DŽ) y Bend inės
lie u ių kalbos žodyne (www BŽ) la palab a ap emp ukai no exis e.
APTEMPTUKS. P iesagos -ukės edinys, plg. DŽ ap emp o, Naujažodžių duomenyne de ine se de ine así
mismo, como y ap emp ukas. Es o mues a la iden idad de es os nue as oodjes. El nue o nomb e kelnių
ap emp ukės, ma y , como y ap emp ukai, su gido e čian , plg. us. obтяжки, da plg. angl. leggings.
Daba inės lie u ių kalbos eks yne ( oliau DLKT) se p esen a un caso de una palab a ap emp ukės
a osenos, en Google paješkos sis ema se puede encon a más a osenos ejemplos. LKŽe, DŽ y BŽ de
es a palab a no exis e. Naujada ap emp ukes, como y ap emp ukas, p obablemen e no nepa eks en e
uni e salmen e usa o palab as, po lo que su ni siquie a debe ía conside a se é mino de es imen a el
nomb e i o solo en cie o con ex o, en es e caso p incipalmen e Naujažodžių duomenyne, ambién en
medios de in e ne , en algunos de in e ne iendas o si ios de in e ne pokalbių. GLAUDINS. Es e
ma e iškosios giminės plu al daik a a dis no malmen e se u iliza glaudžių, i. y. umpos maudymosi,
depo es kelnaičių signi icado. Naujažodžių duomenyne la palab a glaudinės se in e p e an así: ilgos
p igludusios, a menudo megz os, iko ažinės kelnės, plg. angl. igh s iko (ap emp os kelnės) (Anglonas
2005). Es a palab a p ime a ez glaudžių en signi icado, LKŽe da os, usado en 1937 en Gim osios kalbos
pe iódico8. Es e pe iódico Klausimų k ai elės sky elyje ue ei aujamasi, si eglamen ig y a o inas
palab a plauk inukas Badehose, трусик. Plauk inùkas es naujada as, e , pasida y as megz inùko y k .
ejempla u, pe o da ybos espec o no muy ykęs. Juk megz nis es megz as d abužis, y *plauk nis (de él
plauk i nùkas) negi plauk as. Nos mejo pa ecen glaudnės (sup ask: kel7 Kalbininkas Juozas Pikčilingis
usa á e miną e minologinis naujada as (Pikčilingis 1975: 156). 8 VLEe esc ibe que Gim oji kalba es o
bend inės lie u ių kalbos mėnesinis žu nalas. 193341 ėjo Kaune, 195868 Chicago en, desde 1990 a Vilniuje.
Inicialmen e leido bū elis del lenguaje amado es, 193537 como Lie u ių kalbos d augijos leidinį Sakalo
bend o ė, 193841 y 199096 Lie u ių kalbos d augija, 1958 68 Jung inių Ame ikosjų Lie u ių bend uomenės
Kul ū os ondas, 19962000 kompanija Gim oji kalba, desde 2000 pe mi e Mokslo y enciklopedijų leidybos
cen as. 1936 1937 m. el pe iódico ue edi ado po el kalbinis a Leona das Damb iūnas (has a 1945 m.
pa a de Damb auskas).

169Te minologija | 2020 | 27 nai ės) o glaudės, las cuales encon amos y V.
Kaman ausko Kalbėkime lie u iškai (KK 1937: 137138). La palab a glaudinas DŽ y BŽ
no exis e. se s wi h oo s aps, ok. S eghose, anc. pan alon à sous pied, us.
„Kelnių“ eikšme žodį glaudnės ekomenduojama a o i 2002 m. išėju-
siame Juozo P ičinausko Ap angos žodyne9, plg. angl. ancho ed pan , ou-
рейтузы (AŽ 2002: 37). S anislo o S onkaus p epa an e Spo o e minos ódyne10
discu iomn nomb e (angl. igh s, ok. Spo hose, us. рейтузы) de inejs así:
Į ai aus ilgio depo e kelnai ės, glaudžiai p igludusios p i elu. D p o ege al a le a
con a aumas, man iene el calo (STŽ 2002: 172). Tan o 2005, como 2013 m. Salidas
en Lib os de consejos de Calbo, des inadas a p és amos, nue a signi icación la
palab a glaudinės o ecida consumi en luga del p és amo de usas lengua
ai ūzai o ei ūzai (KP L1 2005: 95, 96; 2013: 52, 53). Te minus glaudinės se p esen a y
AATŽ. Aquí él se en iende como juosmení aspi an es, es eudamen e
pegludusias mo e iškos apa inės kelnai ės con di e soso longi udio iesiomas
klešnėmis (AATŽ 2014: 152), plg. angl. knicke s, us. damские панталоны.
Naujažodžių duomenyne indica se que la palab a glaudinės a o inas sus i uy
s e imybės ai ūzai ( ei ūzai), plg. us. рейтузы11, ok. Rei hosen. 1992 m. Isleys
en Te minologías co ecciones encon amos ales g abaciones: ai ūzai z .
ei ūzai12 (TT 1992: 89), ei ūzai s e . (=glaudnės) p ek., spo . (TT 1991: 90). En el
dicciona io de p oduc os de las lenguas usaslie u ias se esc ibe que us.
рейтузы es iko ajo p oduc o: 1. ai ūzai, glaudžios kelnės, 2. pėdkelnės (RLKPŽ
1996: 381), plg. glaudžios kelnės (RLKPŽ 1996: 610). 2000 m. isėjusios Geno ai ės
I monienės y Jono Šukio Kalbo consejos en ísico cul u a y depo es
especialis as s e imybė ei ūzai cambiada palab aju glaudinės (I monienė,
Šukys 2000: 82)13.
9 Es e dicciona io de lengua y e minos consul o d . Jonas Klima ičius. 10 El dicciona io ecenza o
e minólogo d . J. Klima ičius. 11 En los dicciona ios de la lengua Rusųlie u ies encon amos que es 1.
ai ido es pan nés; 2. Rei ūzai (megz inės kelnės) (RLKŽ 1949: 439), plg. 1. jojiko kelnės; 2. ge ines kelnės,
glaudės (mo e iškos i aikiškos) (RLKŽ
1984: 641).
12 P esen ado al como en la publicación.
13 Ap anga e minos diccionne usų lengua se p esen an 3 é mino ei ūzai signi icados: 1. Il meggosz os
es eu os, cue po es eudamen e ap empiancias kelnés (inicialmen e des inadas jodinė i). 2. Ilgos megz os
mo e iškos o aikiškos ap emp as kelnės has a kulkšnių. 3. Megz i umpi p oduc os pa a muje es o niños
in e io iko ajas, al mismo como y 2 signi icamía desc i as pan nés. La palab a de las Rusas kildinamas
de ok. Rei hosen (ž . h p://www. moda-dic. u/h ml/ / ey uz3.h ml [žiū ė a 2020-04-16]).
170 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
LKŽe aip pa andame šį žodį. Jis mūsų kalboje a ojamas ne 4 eikšmė-
mis: 1. a eadig ajinimai, ado nos, o namen o; 2. lilia oja; 3. okia ijoklinė nu sing lowe s, cuyas ledelas son
simila es a lilies y 4. pl. se mėga sin sk e nos. Como se e, el úl imo signi icado iene que e con la opa.
Abundando odo lo que dicho ha sido, puede a i ma se que naujajodis glaudinės kelnių signi icadome su gió
como no mminimo, é mino de o denkyba esul ado. Él ya se u iliza p enda e minijoje, ad no debe ía
nug imz i zama š in. KELNINS. P iesagos -inės edinys, plg. DŽ calnés an cin u ón y pies lle ando p abujis.
Es e nue o nomb e kelnių en 2015 lo za ixó kalbininkė Agnė Aleksai ė. Se indica que se ap emp as amp aus de
ela pan alones; amp ių y kelnių de inys. Naujajodis se u iliza en luga angl. eggings14, plg. ok. T eggings.
En el In e ne šnekamosios lengua dicodyne U ban Dic iona y inglés el e bo se u iliza hablando sob e muy
ap emianchas calnes o sob e ka ei iškas calnes, las cuales son bas an e ap em as y pa ece como amp ės.
Así, lo pod íamos conside a si uaciniu15 nue oada u, su gido pa a ing esa nue o d abužį. Google paeseškos
sis ema encon ó apenas unos pocos casos de nomb amien o de calnių a osena. Así, él en la amplia
pue aosena nopli o. Tam, ma y , iene in luencia y lo que p e iesagas -inės ediniai bas an e a ,
especialmen e ap anga e minijoje, plg. ausinės, glaudinės, įkapinės y k . Nomadinimo calninesa p enda de
é minos en dicciona ios no exis e. Noė a de él y LKŽe, DŽ bei BŽ. Įdomi Naujažodžių duomenyno suda y ojų
no a, que la palab a kelninės suku as ( a ojamas) išei ių. Ob iamen e, que p endas e minijoje es e nomb e
de o igen Li u iška nep igis debido a e onea, no exaclios mo y acijos nea skleidžia esminio es os kelnių
b uožo amp umo. SIONKELNS. Es o, como esc ibe Naujažodžių duomenyne, sijoną emenancias amplias a
menudo sólo kelius dengiančios kelnės (usualmen e nešiojamas emeninas). Knygos Mada. Desde pi mykščių
iempos has a es os días al inal p esen ado en el ocynėly se esc ibe que sijonkelnės mo e iškas d abužis,
que pa ece como sijonas, pe o cumple kelnių unción. O iginalmen e es ido jodinėjando o ažinėjando bicicle
(M 2015: 456). Nomb e 14 Collins English Dic iona y esc ibe que angl. eggings su gió de ouse s kelnės y
leggings an blauzdžiai, blauzdinės (CED).
15 Si uacinis no ada as casual, indi idualus, delibe adamen e c eado de una hacienda poco habi ual ó c eado según
ipo de haciendas nop oduc i as, no espe ando la hacía signi icaciones, no ada as (VLEe, plg. U bu is 2009: 323
324; Jakai ienė 2010: 207). Kalbininkų a ículos en ambién llamado exp esiniu, akul a y iuoju, okaziniu, s ilis iniu,
au o iniu, p oginiu y k . naujada u.
171Te minologija | 2020 | 27 p obablemen e apa eció asciendo, plg. angl.
culo es 1. sijonkelnesa y 2. is . kiulo ai (Anglonas 2005). Así, es palab as
sijon pp . eme iška d abužis, yendo desde cin men abajo y kelnės dū inys.
Rusųlie u ių lenguas de p oduc os dicodine es el nomb e sijonas-kelnės, plg.
us. юбка-брюки
(KPRLŽ 1996: 537, 687).
Palab as con sandu -kelnės no hay muchas, po ejemplo, LKŽe encon amos
palab as ke škelnės, plačkelnės, puskelnės, umpkelnės, DLKT plačkelnės,
sauskelnės, sijonkelnės16, spo kelnės. AATŽ ales da ines más: ba kelnės,
mokasinkelnės, pėdkelnės, plačkelnės, sauskelnės y sijonkelnės. Sijonkelnėmis
en es e dicciona io se conside an eme iškos kelnės, que pa ece como sijón
(AATŽ 2014: 362). ATTŽ se de ine de mane a simila , solo que aún se indica que se
a a umpos kelnės, cuyos klešnės muy anchas (ATTŽ 2001: 289). En ambos
é minos de dicciona ios encon amos ales de es e é mino angliškus
co espondimenis: di ided ski y ouse ski . La palab a sijonkelnės incluida
en BŽ i aš yną. De lo que dicho se puede alega que e mininis naujada as
sijonkelnės es eglamen ig, mo i uo , pa ogus a o i, sis emiškas, po lo que
en e la opa e minų ya es á adęs luga y es bas an e amčiai consumido.
TAMPKELNS. Las palab as ampus ku is empiasi, išsi empia y kelnės dū inys,
su gido, como y el nomb amien o lie u iško kelninės, en luga de s e imybės
egingsai (angl. eggings), po el cual į a dijamas amp ių i kelnių de inys.
Pa adinimą ampkelnės Vals ybėsybinės lie u ių kalbos komisijos ( oliau VLKK)
Konsul acijų banke o ecoma a o i ie oj o igen mix io del nomb e s ečo
kelnės (plg. angl. s e ch pan s). AATŽ, LKŽe, DŽ y BŽ des e nomb e no exis e.
TAMPRS. Galūnės -ės edinys17, plg. DŽ amp us 1. ang us, elas ingo. Con es e mo y uo o nomb e į a dijama
esminė kelnių peculia idad amp umas. Pa adinimą andame 2014 m. izpues aame AATŽ. Lie u išką edinį se
o ece usa en luga angl. leggings o leggings ouse s. Yuo se llaman apa inas o supe io es de a iado la go
calnés de ampios ma e ia, pp . es i imos muje es y niños, džn. con elas anu y es mū imos spo 16 El nomb e
sijonkelnės ixo seado y base de da os CORPUS. 17 Según el mismo modelí de hacía de i ado la palab a
glaudés, plg. DŽ glaudus 1. esan is, a imas. Sin emba go es e, con a iamen e que amp ės, c eado kelnaičių
dis in i oja especialybe iman , ma y , no la especialidad p incipal. apliclamen e sob e ales casos en 1979 en el
a ículo Galūninė lie u iškų e minų da yba esc ibió el lingüis a S asys Keinys: Mo i acijos cla idad,
p ecisión pueden ayuda o obs aculiza el é mino p igi i. Aquí ya no menos de cua o diezmečiai kalbininkai
diegia en li e ū inę a oseną usikų pakai alą glaudės. Du an e ese iempo muchos nue osada os
í mamen e ing esó en lengua, a glaudés is nep i ampa, aunque es umpa y llandus palab a. ¿Tan sólo no
aquí culpa á ingenuidad del ac o, mo i ación indi e enciuo um? (Keinys 2005: 105).
Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai uojan o lais alaikiu (AATŽ 2014: 410) 17218. Es a
denominación kelnių es no sólo Naujažodžių duomenyne, donde de inejado así: plono amp aus ejido ape as
kelnės, a menudo nošiojamas po ilga palaidine, suknele, sijonu u o o ilgesniu sob eu iniu d abužiu. Jį en luga del
p es inio ob iažkės ( us. obтяжки) se o ece consumi Kalbos pa a imuose (KP L1 2005: 83), ambién J. P ičina
Ap usko dicodyne (AŽ 2002: 117). Naujazdės amp ės ap emp as mo e ichas megz ų o su as de amp aus elino
kelnių en signi icado se p esen a y en el a ian e elec ónico DŽ19. En la base de da os de los nue os p és amos se
ija skolinys leginsai ap emp os kelnės be pėdų (o as o mas: legginsai, leggings), se p esen an y
co espondien es: blauzdinės, impės, impos, amp ės, ap emp ukės (NSDB20). Įdomių a osenos casos
encon amos online iendas www.s ilano.l si io web: Leginsai21 y amp ės, Mūsų aso imen e asi e de di e sos
es ilos y colo es leginsų y amp ių. Mo e iški leginsai es uni e sali de alle de opa, que es esencial de cada mo e s
gua da obe y de ellas debe se no unos!, Šiandien ya cada ez más emeninas sabe que leginsai y amp ės in e ne
son la elección co ec a de muje es con empo áneas22 y k . Tokie ejemplos indican que su au o p es inio y
Li u išką su co espondien emení pe cibe como palab as a dos di e en es ipos de kelnių desc ibi . Po lo an o
quisie a señala la a ención que la palab a amp ės se conside a p incipal a ian e no ma i o y es u ilizado en luga
del p es inio. En el Académico LKŽe des e nep iekaiš ingai suda y o naujada o no halla emos. Él incluido en BŽ
i aš ína. TIMPOS. Galūnės -os edinys23, plg. impa 1. guminė suos elė, ža nelė, aiš elis. Es e plono amp aus de
ejido ape as kelnių nomb e se u iliza sinónimamen e con ya discu u amp ių nomb e, plg. AATŽ impos n k. =
amp ės (AATŽ 2014: 418). G. Jas I monienės y J. Shukio edi ados en las consejas de Kalbo a especialis as de cul u a
co po al y depo e se o ece usa en luga de leginsos, pe o se da p io idad a la palab a amp ės. 18 Agnė Gily ė
amp es de ine así: siau os iko ažines o de o o amp aus ela pan alones, simila es a pezukelnes, pe o
gene almen e no pe meables y sin pezuas (Gily ė 2015: 237). Como se e de es a de inición, s ilis ė en a iza es o, de
qué ejido es e da bužis se cosía, ambién lo que sus sin pėdos. 19 V . h plkiis.lki.l ://daba inis [žiū ė a 2020-08-18].
20 V . h p://nsdb.socioling is ika.l /zodziai.h m?zodis=leginsai&id=33 [ isualizada 2020-04-15]. Aquí 21 y adelan e en
ejemplos pa yškin a au o és. 22 V . h ps://s ilano.l /d abuziai-mo e ims-leginsai-i - amp es [ isualizado
2020-07-01]. 23 El es udioso de diodegos Vincas U bu is es esc i o que galūnių da ybos daik a a džių en la ac ual
lengua li uana es no menos que sudu inių y donde algo más que pada y ų con p edecellos (U bu is 1961: 28).
179Te minologija | 2020 | 27 epuo i. Desdepopulia izó ap oximadamen e 1995 años. Es cie o, los
lle aban no solo appe es, sino ambién ei e es. E a el ideal es ua io y símbolo, deci quién e es
pa a ocke os, u laganos y me alis as52. Es a nue a palab a se p esen a ambién NSDB53. Aquí se
p esen a o iginalalo o ma lena a ( ačiau nenu odoma, qué lengua). Lį se puede encon a en el lib o
de Lo e o Vaicekauskienės Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai: kalbos poli ika i a osena
p esen ado al inal Naujųjų s e imžodžių są ade (Vaicekauskienė 2007: 284). Según DLKT, la palab a
lena ai en e o os nomb es de p endas se menciona en el lib o de Ju gio Kunčino Blanchisse ie, o
Ž ė ynas-Užupis (1997). MEGINGSAI. El nue o nomb e de kelnių su gió de angl. meggings, y la úl ima
palab a, ma y , su gido de angl. male y as, y iškis y leggings amp ės, da plg. us. меггинсы. Así,
es ambién en inglés hablado apa ecido kon aminacinis da inys, en li u ians hablą a ėjęs como
skolinys. Yuo se llaman a iškos amp ės (UD, CED). Es e nomb e se u iliza a amen e. Al ealiza se
paesešką en el sis ema de paeseškos Google, encon ó un caso, donde sinónimamen e se p esen a un
posible equi alen e li iško: megingsai, o a iškos ap emp ukės54. Como ya mencionado, la palab a
ap emp ukes a osenoje noapli o. Ma y , se ía posible sus i ui s e imybės megingsai consumi
Li u iškos kilmės d ižodį nomb e de y iškos amp ės, plg. mo e iškos amp ės. OBTIAŽKS.
Neno minis kelnių nomb e gene almen e se u iliza es ilos lib esos, plg. us. obтяжки, da plg. us. в
обтяжку ap emp as, glaudus, glaudžiai p igludęs p i ijelu (apie d abužį) (RLKŽ 1983: 446). J. P ičinausko
en el dicciona io de p oduc os de lenguas Rusųlie u ių se indica que obтяжки blauzdkelnės,
glaus inukės (RLKPŽ 1996: 281). En los consejos de la lengua encon amos zai so a a ian e de
esc i u a ob iaškės, en luga de cuyo se p opone consumi amp ės (KP L1 2005: 83). Es e p es inys
de o os di ie e en que ob enido de usas lengua úl imamen e naujažodžių ac i amen e
p es inamasi de inglés lengua. Naujažodžių duomenyne, como ya abo dada, ap emp as calnés aún
pueden se llamadas amp ėmis, impomis, ap emp ukais y ap emp ukėmis. Dado que el nomb e
ob iažkės se u iliza no en la es e a cien í ica, sob e e minologicamen e nomina i um aquí ni
siquie a puede habla . Él e minía de opa comple amen e innecesa io. 52 V .
h pswww. acebook.com/x ak o ius/pos s:1610624642384624/ [ isualizado 2020-05-25]. 53 Ž .
h p://nsdb.socioling is ika.l /zodziai.h m?zodis=lena ai&id=2026 [žiū ė a 2020-04-15]. Ž .
h ps:www.zmones.l / ideo://megingsai-a ba- y iskos-ap emp ukes/46046cb9-94ca-11e8-9 90aa000054-
c883# [žiū ė a 2020-04-04], h ps:www.15min.l / i ienimas/naujiena/mada
1032-555keisciausios-mados-ideos 10403 [žiū ė a 2020-04-04].

180 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai ŠALVARAI. Es a
denominación se u iliza a las pan alones anchas, jun o a las alúnes
es eu ėan es, no malmen e es idos con kamizu en Asia del Su , nomb ada
(Naujažodžių duomenynas). Žodis šal a ai, kaip i jo a ian as ša o a ai55,
pap as ai a ojamas kalban apie sla ų k aš ų ealijas, kilo iš pe sų kalbos
de la palab a šal ā kelnės. Naujažodžių duomenyne indicaoma: ingles k.
pe aša salwa , shalwa , shal a ; us. шаровары. Va ian ą ša o a ai
andame y en dicciona ios in e nacionales de palab as (TŽŽ 2001: 717; TŽŽ 2007:
1059; TŽŽ 2013: 790). Aquí esc ibe que la palab a salió de pe sų lenguaje, pe o
ob enido a a és kalbas in e pininkes: us. шаровары < eng . sala á i <
pe sų k. šal ā kelnės. Ap anga diccionee usas habla indica que al usas
lengua en ó de u kos šal a ( us. шалвар), y el úl imo […] de pe sas
palab as56. En ellas se p esen a y lie u iško equi alen emo plačkelnės. AATŽ
nue oyo kelnių nomb amien o no hay, sin emba go dicodyne andame e miną
plačkelnės, po el cual į a dijamas ilgos plašas, pe s aibį su auk os kelnės,
algunos y ų au ų, . p. y uk ainiečių au inės ap enda pa e (AATŽ 2014: 318,
. y. en esencia į a dijamas las mismas kelnės, sólo se p esen a o o nomb e.
Así, skolinys keis inas suos o igen palab a.
TREGINGSAI. Skolinys de inglés, como y džegingsai bei megingsai. La palab a
inglesa eggings ambién kon aminacinis da inys, su gido de las palab as
inglesas ouse s kelnės y leggings amp ės, plg. us. треггинсы. Juo, como ya
se ha mencionado, Naujažodžių duomenyne se llaman ap emp as amp aus
calnés de ejido; amp ių y kelnių de inys. Šio Naujažodžių duomenyno en las
no as encon amos insc ipción, que ie oj s e imybės VLKK p opone
consumi lie u iškus a i ikmenis ampkelnės, impkelnės; išei ía a oseno en
o ecen calninés.
APIBENDRINIMAS. En es a pa e del a ículo se discu en de o os idiomas (mayo men e de inglés)
apode a se los nue os kelnių nomb es. Ap ango é minos de dicciona ios se encuen an sólo cap iai y
kiulo a. Como se e, p es inando algunos calnių nomb amien os, pe imamos y inespe ada nues o lengua
mane a de da ybos (modelis) kon aminacia: džegingsai, megingsai y egingsai. Según la apa ición en lenguas
li uanas mane a ellos son apode ados de inglés, en la cual palab as jeggings, meggings y eggings apa eció
como kon aminaciones ezul55 VLEe esc ibe: ša o ã ai ( us. ša o a y, eng . sala á i < pe sų šal ā
kelnės), plačkelnės la gas la gas kelnės masculinas y emeninas, auk os ies kulkšnimis. Nesio os
p incipalmen e En los Reinos Ry ų (I ane, Indijoje), en Uc ania, . p. En Rusia. Sha o a ai son pa e del aje
nacional de algunos pueblos (plačiau ž . h ps:// www. le.l /S aipsnis/sa o a ai-91620 [žiū ė a 2020-04-05]). 56
Ž . h pmodnaya. u/a icles://dic iona y/glossa y-o -clo hing/ c/slo a -216.h m#zag-1645 [ supe isada
a as. Tokių nelie u iškos kilmės denominaciones consumido es, ma y , noúpi denominaciones
adecuamumas y eglamen igumas. Ellos nuece po el más sencilla camino ima usa p es in o é mino.
2020-04-15].
181Te minologija | 2020 | 27
A ibuye a ención, que y o as lengua en luga nelie u iškos o igen denominaciones ciga e ės, činai,
denimai, kap iai, kiulo ai, kulo ės, lena ai, šal a ai a oja nomb es de o igen ex imas. Nepa š ina, que
nelie u ichos nomb inamien os p es amien ois neiš iado. Todo lo que o a su pene adón y consumido.
MIRIOS KILMS PONTINAMAI
TAMPDŽINSIAI. Es e o igen mix io copulia i in sudu in wo d, o sujun inis dū inys57, p obablemen e su gió
ansciendo de inglés, plg. jeggings < jeans + leggings, y compues o de Li u iško palab a amp ės y
in e nacional palab a džinsai (angl. jeans džinsų audeklas). Es a palab a no exis e LKŽe, DŽ y BŽ.
Tampdžinsías, como indica el Naujažodžių duomenyne, se llaman džinsus imi uojančios amp ės. Así, una
palab aji se in en a įnomina dos señas que kelnės es y džinsai, y amp ės. Debe ía deci que ampdžinsiai
e minológicamen e d ip asmiškas nomb e, po que lo se puede explica y de o a mane a, conc e amen e:
džinsai, quienes empiasi. Así, basado según Naujažodžių duomenyno de inición, se ía posible es as
pan anes llama é mino especiesinio džinsinės amp ės. TIMPDŽINSIAI. Naujažodžių duomenyne
impdžinsiai de ineciámonos así mismo, como y ampdžinsiai: džinsus imi uojančios amp ės. Es e
nomb amien o es de o igen mix io, kopulia y inis, e oneamen e mo i uado. Él, al pa ece , su gido
aduciendo, plg. angl. jeggings. Tan compues o de no undamen al no minio a ian e impos y
in e nacional de la palab a džinsai. Es a palab a no exis e LKŽe, DŽ y BŽ. APIBENDRINIMAS. Naujajodžiai
ampdžinsiai y impdžinsiai da iniai, que aklai a ka oja jeggings sudė į del de inio kon aminacinio del
inglés, . y. apa edę e cian el de inio kon aminacinį del inglés. Nuodugniai a e iguškinus es o, con qué
kelnés se dis inguen, adus aki aizdų dis inguimien o de sus signosim, eik ų usa uno el cual. Pe o en la
e minología de cualquie s i ies, ambién y p endas, ienana is nomb e es mucho que más con enien e
que d ina į. Sin emba go él debe se p eciso, mo i ado. En es e caso el signi icado al a de p ecisión. S .
Keinys esc ibe que los ki s sandai (abu de daik a a džių) de los dū ines unidos del o o no loaiškina,
neapib ėžia, son lygia e čiai (Keinys 1999: 57: 71). Como esc ibe en Kalbo y os e minos dicciona io,
copulia i is sudu is palab a, o sujun inis sudu is palab a, es sudu is palab a, cuyo sandai son unido
sa a ankiški y g ama ical elación, y espec o de signi icancia (KTŽ 1990: 196). Acadímica Li uánea de la
lengua g ama ica se indica que kopulia i inių sudu inių daik a a džių dėmenimis pasakomi las cosas y a
maždaug ienodai a imi sudu iniu žodžiu žym a pimaminiam dalykui (LKG 1965: 441).
182 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
IŠVADOS
1. Longainiui e mininai sen a, su ge nue os e minos o sus mik osis emos.
La a osena de la lengua y c eciendo pa e de la e minología de
es imen a semán ica no g ande nue os nomb es de calzado núme o
naujažodžiai), ijado en Naujažodžių duomenyne, indica que las pa es de las
exis encias y de seno a ojamų, é minos de es imen a no se han
ago ado, y seman inė minė ų pa adinimų debido a di e sas linguís icas y
ex aling is inių e minología del ap olio (23 ac ions. Así, la e minija de
opa chin a, a senaujina, cons an emen e mejo a, haceos mode na.
2. Naujazodžius según o igen pueden dis ingui se en los siguien es g upos:
2.1. Nomb es de o igen Li u iška (39 %): ap emp ukai, ap emp ukės, glaudinės,
kelninės, sijonkelnės, ampkelnės, amp ės, impos, įskelnės, que se hacen
según la palab a u ilizada en lenguas Li uanianas u ilizada ejemplo o nue a
meaning;
2.2. Noelie u iškos nomb es de o igen (52 %): ciga e ės, činai, denimai,
džegingsai, kap iai, kiulo ai, kulo ės, lena ai, megingsai, ob iažkės, šal a ai,
egingsai;
2.3. Nomb es de o igen miš ia (9%): ampdžinsiai, impdžinsiai, su gidos en
nues o habla aduciendo. 3. El mismo cosa in ienniza se no unaip: en luga
angl. leggings se u iliza ap emp ukai, ap emp ukės, ob iažkės, amp ės,
impos; en luga j. angl eggings kelninės, ampkelnės, egingsai; en luga j.
angl culo es kiulo ai, kulo ės y sijonkelnės, y en luga j angl. jeggings
džegingsai, ampdžinsiai, impdžinsiai. B eičiausiai así sucede nesąmoningai,
debido a la es imen a e minijos en inglés in luencia. Toks debido a lenguas
con ac osas su gido nomb imiones excedlius mues a no sólo e minijos
ne obulumą, sino y in en o ella maneja .
4. Glaudinas, cap iai, kiulo ai, sijonkelnės, amp ės VLKK ap obui é minos de
opa, ixuándose Naujažodžių duomenyne. Ap emp ukai, ap emp ukės,
kelninės, ampdžinsiai, impdžinsiai, įskelnės y k . a ículo discu i nue os
nomb es de kelnių nomb es indican que sociedadé es c ea i a y necesa ius
puede, ap o echándose de lenguas li uanas izgales, c ea nue os nomb es de
d abujos. Sin emba go, el subsis ema de nomb es de kelnių se aplica a los
mismos equisi os de no minamien o y o denamien o el nomb e debe se
sis emá ico, especí icamen e u ilizado, egula , logiško, es e iško y cla ous.
183Te minología | 2020 | 27
SHALTINIAI
AATŽ S anislo as Algiman as Ra au as, Eugenija S azdienė, Ada Gulbinienė. Aiškinamasis es ido e minų
žodynas: más de 6000 e minos lie u ių, anglų, okiečių, ancūzų y usų lenguas, Kaunas:
Tecnología.
ALLAKŽ B onius Piesa skas, B onius S ece ičius. Anglųlie u ių, lie u iųanglų kalbų žodynas, Vilnius:
Žodynas, 2001.
Anglonas B onislo as Piesa skas. Dicciona io in o má ico de lenguas ingleslie u ias, Vilnius: Fo onija, 2005.
ATTŽ Riča das Čiužas, Ju gis Ka unskis, Angelė Kaulakienė y k . Aiškinamasis eks ilės e minų žodynas: su
okiečių, anglų, ancūzų i usų kalbų a i ikmenimis, Kaunas: Technologija, 2001. AŽ Juozas P ičinauskas.
Lie u osanglų okiečių acūzų usų kalbų ap endo dicciona io, Vilnius: Apyauš is, 2002 [ isualizado 2020 m. ab il
mėn.].
BŽ Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas), edac o ios kolegija: D. Liu ke ičienė ( y . edak o ė), G.
Nak inienė, R. Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J. Zaba skai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Acceso en in e ne : h p://bkz.lki.l
[____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________-
___________________________________________________________________________________ B Ž an aš ynas Bend inės lie u ių kalbos žodyno
an aš ynas. Acceso en in e ne : h p://bkz.lki.l / an as ynas/?pg=c [žiū ė a 2020 m. ab il mes.]. CED Collins
English Dic iona y. Accesible en In e ne : h pswww.collinsdic iona y.com [_] [_] [_] [_] [_] [_] [_] [_] [_] [_] [_] [_] [_] [_]
[_] [_] [_] [_] [_] [_] [_] [_] [_] [_] [_] [_] [_] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ]
[ ] [ ] [ ] [ ] COED Concise Ox o d English Dic iona y: Luxu y Edi ion. 12 Edi ion, ed. Angus S e enson, Mau ice
Wai e, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess, 2011. El in o me ue publicado po la O icina de In es igación de la
Unión Eu opea (OEC). Acceso en in e ne : h psbooks.google.l /books?id=sYSc AQAAQBAJ&p in sec= on co e &hl=l &sou ce=gbs_ge_summa y_ &cad=0# =onepage&q& = alse. CORPUS Mo ológicamen e ano uado ex ynas, Kaunas: Vy au as el Magno uni e sas. Acceso en In e ne : h p://co pus. du.l /l /.
DFH The Dic iona y o Fashion His o y, ed. V. Cumming e ce e a, Ox o d, New Yo k, 2010. Acceda a
in e ne : books.google.l /books?id=e3e AwAAQBAJ&lpg=PP1&hl=l &pg=PP1# =onepage&q& = alse. DLKT
Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e sidadas. Acceso en In e ne :
h p eks ynas. du.l / eks ynas://sea ch.all [supe isado/ 2020 m. ab il.]. DŽ Daba inės lie u ių kalbos
žodynas, y . ed. S . Keinys, 7as enmiendas. y suplemen . edi ion., e. a ian , Vilnius: Li u ians kalbos
ins i u as, 2015 (a naujida e sión, 2017). acceso en In e ne : h plkiis.lki.l /daba inis
[www.daba i inis.o g]
ECF Encyclopedia o clo hing and ashion 1, Fa ming on Hills [Mich.]: Cha les Sc ibne ‘s Sons, 2005. KTŽ
Kalbo y os e minos dicciona , sud. K. Gai enis, S . Keinys, ed. K. Mo kūnas, Kaunas: Š iesa, 1990. LKE
Lie u ių kalbos enciklopedija, pa . K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, 2-asis pa iksl. y suplemen . publicación,
Vilnius: Mokslo y enciklopedías Ins i u o de Edición, 2008. LKEŽ Li u ias de lengua e imológico dicciona io
bases de da os, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. P iega en in e ne : h pse imologija.bal nexus.l /
[ isualizado 2020-04-01]. LKG Lie u ių kalbos g ama ika 1, au . A. Laigonai ė, V. Mažiulis, K. Ul ydas, V. U bu is,
V. Vai ke ičiū ė, A. Valeckienė, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965. LKŽe Lie u ių kalbos žodynas (IXX,
19412002), e. a ian as, y . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o. accesible en In e ne :
h p://www.lkz.l / [ isualizado 2020 m. ab il mes.]. M Mada. Desde pi mykščių iempos has a es os días,
Vilnius: Alma li e a, 2015. ND Li u ias de lengua naujažodžių duomenimisynas. Cęs inis conocimien o online
desde 2011 m., sud. i a sak. ed. R. Miliūnai ė, A. Aleksai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga en
in e ne : h p://naujazodziai.lki.l
[ e is o en ab il de 2020].
NSDB Naujos p és amos de base de da os. P ieiga en in e ne : h p://nsdb.socioling is ika.l /?lid=1 [žiū ė a
2020 m. mes de ab il ].
STŽ S anislo as S onkus. Spo o e minos dicciona io, 2o enmend. y suplemen . pe miso, Kaunas: Li uania
cue po cul u a academia.
TCO O lenko Любовь Васильевна. Te minólogo dic a y de opa, Moscú: Legp omby izda , 1996. acceso en
in e ne : h p://modnaya. u/a icles/dic iona y/glossa y-o -clo hing/index.h m. TŽ In e nacional de
palab as diccionas, esponsing. ed. V. K ie kauskas, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija, 1985.
TŽ In e nacional de palab as diccionas, a sakom. ed. A. Kinde ys, Vilnius: Alma li e a, 2001. TŽ Vale ija
Vai ke ičiū ė. Dicciona io in e nacional de palab as, 4a mansión. y suplemen . edición, Vilnius: Zodynas, TŽŽ
2007.
In e nacional de palab as dicciona io, Vilnius: Alma li e a, 2013. UD U ban Dic iona y. P ieiga po in e ne :
h ps://www.u bandic iona y.com [ isualizado 2020-04-03].
184 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
LITERATŪRA
Aleksai ė Agnė 2018: Ypa ybių pa adinimai Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. – Bend inė kalba 91,
1–27. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Aleksai e_BK_91_s aipsnis_apie_pa-
adinimus.pd .
Aleksai ė Agnė 2019: Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – naujada ų adi-
mosi aplinkybės i da ybos būdai. – Bend inė kalba 92, 1–27. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l /
bend inekalba/a icle/ iew/369.
Gai enis Kazimie as 2014: Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Gily ė Agnė 2015: Spin ologija: Teen, Vilnius: Alma li e a.
Gi čienė Ju gi a 2011: Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl-. – Kalbos kul ū a 84, 165–177. P ieiga in e ne e:
h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/84/Gi ciene_KK_84_s aipsnis.pd .
G icius Algi das 2017: Idealiai inkan is kos iumas: p ak iškas s ilius mode niam y ui, Vilnius: Obuolys.
Guze ičiū ė Rū a 2002: D abužių kelionės. Kelnės. – Liaudies kul ū a 2 (83). P ieiga in e ne e: h ps://e al-
pykla.li uanis ikadb.l /objec /LT-LDB-0001:J.04~2002~1367156169386/J.04~2002~1367156169386.pd .
I monienė Geno ai ė, Šukys Jonas 2000: Kalbos pa a imai kūno kul ū os i spo o specialis ams, Kaunas: Lie-
u os kūno kul ū os akademija.
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Keinys S asys 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla.
Keinys S asys 2005: Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
KK – Klausimų k ai elė. – Gim oji kalba 8, 1937, 137–138. P ieiga in e ne e: h ps://www.epa eldas.l /
objec / eco dDesc ip ion/LNB/C1B0004135373 [žiū ė a 2020-04-03].
Kopaliński Władysław 2001: Žodynas: XX amžiaus į ykiai, są okos i mi ai, Vilnius: Alga ė.
KP L1 – Kalbos pa a imai 4: kn. Leksika 1: skolinių a ojimas (L1), sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005.
KP L1 – Kalbos pa a imai 4: kn. Leksika 1: skolinių a ojimas (L1), sud. D. Mikulėnienė, A. Dily ė, an as
pa aisy . i papildy . leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2013.
K ašy ė Regina 2005: Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla.
LKE: Lie u ių kalbos enciklopedija, pa . K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as, 1999.
Miliūnai ė Ri a 2012a: Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. – Gim oji kalba 6, 3–11.
Miliūnai ė Ri a 2012b: Kalbos a o ojai i naujada ų kū yba. – Gim oji kalba 9, 3–14.
Miliūnai ė Ri a 2014: Naujieji kon aminaciniai da iniai lie u ių kalboje. – Ac a Linguis ica Li huanica 71,
264–264.
Miliūnai ė Ri a 2015: Naujažodžių a anka i pa eikimas Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. – Leksiko-
g a ija i leksikologija 5, 161–184.
Miliūnai ė Ri a 2018: Naujažodžių pa eikimas i paieškos galimybės Lie u ių kalbos naujažodžių duomeny-
ne. – Bend inė kalba 91, 1–21. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Miliunai-
e_BK_91_s aipsnis.pd .
Mu mulai y ė Dai a 2016a: Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas i naujada ų y imų pe spek y os. –
Bend inė kalba 89, 1–27. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/89/Mu mulai y e_
BK_89_s aipsnis.pd .
Mu mulai y ė Dai a 2016b: Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną. –
Ac a Linguis ica Li huanica 75, 68–88.
Mu mulai y ė Dai a 2018: Kon aminacija i lie u ių kalbos naujada a. – Kalba i kon eks ai 8 (1), 60–70.
P ieiga in e ne e: h ps:// b.lki.l /objec /elaba:34056630/index.h ml [žiū ė a 2020-04-14].
Pikčilingis Juozas 1975: Lie u ių kalbos s ilis ika 2, Vilnius: Mokslas.
RLKPŽ – Juozas P ičinauskas. Rusų–lie u ių kalbų p ekių žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla,
1996.
RLKŽ – Chackelis Lemchenas. Rusų–lie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Vals ybinė enciklopedijų, žodynų i
mokslo li e a ū os leidykla, 1949.
RLKŽ – Rusų–lie u ių kalbų žodynas 2, sud. Ch. Lemchenas, Vilnius: Mokslas, 1983.
RLKŽ – Rusų–lie u ių kalbų žodynas 3, sud. J. Ka dely ė, J. Macai is, A. Manke ičienė, Vilnius: Mokslas, 1984.
Sabaliauskai ė Danu ė 1996: Lie u ių kalbos kelnių pa adinimai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 36,
167–178.
Sabaliauskas Algi das 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas.

185Te minologija | 2020 | 27
TT – Kazimie as Gai enis, Angelė Kaulakienė, S asys Keinys, Jonas Klima ičius. Te minologijos aisymai,
Vilnius: Mokslas, 1992.
U bu is Vincas 1961: Daba inės lie u ių kalbos galūnių da ybos daik a a džiai. – Kalbo y a 3, 27–60. P ieiga
in e ne e: h ps://bal nexus.l /uploads/publikacijos/Kalbo y a/Kalbo y a%20III/Kalb_03_05_U bu is.pd
U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija. 2-asis leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Vaicekauskienė Lo e a 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai: kalbos poli ika i a osena, Vilnius: Lie u-
ių kalbos ins i u as.
VLKK – Vals ybinė lie u ių kalbos komisija. P ieiga in e ne e: www. lkk.l .
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2001–2020. P iei-
ga in e ne e: www. le.l .
ThE NEW NAMES OF PANTS
Summa y
The a icle add esses a small seman ic g oup o he e ms o clo hing 23 new names o
ouse s o pan s. The esea ch ma e ial comes om he Da abase o Li huanian
Neologisms (aquí en adelan e Da abase o Neologisms). The aim o he a icle is o discuss
he o igin and seman ics o he new names o ouse s o pan s based on he ma e ial o
he abo e sou ce.
I was ound ha he Da abase o Neologisms is domina ed by he names o o eign o igin,
which accoun o as many as 52 pe cen (ciga e ės, činai, denimai, džegingsai, kap iai,
kiulo ai, kulo ės, lena ai, megingsai, ob iažkės, šal a ai, egingsai). The pe cen age o he
names o Li huanian o igin is smalle ; hey make up 39 pe cen (ap emp ukai, ap emp ukės,
glaudinės, kelninės, sijonkelnės, ampkelnės, amp ės, impos, įskelnės). The names o mixed
o igin a e leas common, as hey accoun o 9 pe cen ( ampdžinsiai, impdžinsiai). I should
be no ed ha he wo ds o di e en o igin a e used o name he same hing: ins ead o
English leggings, ap emp ukai, ap emp ukės, ob iažkės, amp ės, impos a e used; in place o
English eggings, kelninės, ampkelnės, egingsai a e used; English culo es a e called
kiulo ai, kulo ės and sijonkelnės in Li huanian, whe eas he English e m jeggings is eplaced
wi h džegingsai, ampdžinsiai, impdžinsiai in Li huanian. This p ocess is mos likely
unconscious due o he in luence o English e minology. Such a su plus o names esul ing
om language con ac s does no only show he impe ec ion o e minology bu also an
a emp o o ganise i . The eme gence o he new e ms o ouse s o pan s shows ha
he a ailable names o ouse s o pan s used since he old imes and es ablished in he
dic iona ies o he e ms o clo hing a e no más su icien es. As a esul o a ious linguis ic
and ex alinguis ic ac o s, he seman ic g oup o he names o ouse s o pan s is
becoming a no so clea ly de ined and isola ed pa o he e minology o clo hing.
Recibió 2020-06-12
Auš a Rimku ė-Ganusauskienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. poš a [email p o ec ed]