scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Naujieji kelnių pavadinimai

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama nedidelė semantinė aprangos terminų grupė – naujieji kelnių pavadinimai. Tyrimo medžiaga imama iš Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno (toliau – Naujažodžių duomenynas). Straipsnio tikslas – remiantis minėto šaltinio medžiaga aptarti naujųjų kelnių pavadinimų kilmę ir semantiką. Kadangi šiuolaikinė aprangos terminija netyrinėta, tikimasi, kad apibendrinta medžiaga bus įdomi ir naudinga.

Read accessible full text

Naujieji kelnių pavadinimai

Author: Aušra Rimkutė-Ganusauskienė
Year: 2020
DOI: 10.35321/ter
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/1715/2129
164 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
doi.o g/10.35321/ e m27-07
Naujieji kelnių pa adinimai
AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjama nedidelė seman inė ap angos e minų g upė – naujieji
kelnių pa adinimai. Ty imo medžiaga imama iš Lie u ių kalbos naujažodžių
duomenyno ( oliau – Naujažodžių duomenynas). S aipsnio ikslas – emian is
minė o šal inio medžiaga ap a i naujųjų kelnių pa adinimų kilmę i seman iką.
Kadangi šiuolaikinė ap angos e minija ne y inė a, ikimasi, kad apibend in a
medžiaga bus įdomi i naudinga.
ESMINIAI ŽODŽIAI: ap anga, kelnių pa adinimai, ap angos e minas, skolinys, naujažodis
ABSTRACT
The a icle add esses a small seman ic g oup o he e ms o clo hing – he new
names o ouse s o pan s. The esea ch ma e ial comes om he Da abase o
Li huanian Neologisms. The aim o he a icle is o discuss he o igin and se-
man ics o he new names o ouse s o pan s based on he ma e ial o he
abo e sou ce. Whe eas he p esen -day e minology o clo hing is la gely un e-
sea ched, he summa ised ma e ial is expec ed o be in e es ing and use ul.
KEYWORDS: clo hing, names o ouse s o pan s, e m o clo hing, bo owing, neologism
TIRIAMOSIOS MEDŽIAGOS YPATUMAI IR PAIEŠKA
Be ku ios s i ies e minijoje nuola a si anda naujų ienažodžių i su-
dė inių e minų. Laikui bėgan , keičiasi jų o ma, u inys. Ne išim is i
ap angos e minija. Šio s aipsnio objek as – elek oniniame Naujažodžių
duomenyne1 iksuojami naujieji kelnių pa adinimai2. A likus kompiu e inę
1 Plačiau apie duomenyną i jo iš eklius galima paskai y i Ri os Miliūnai ės (Miliūnai ė 2012a: 3–11; Miliū-
nai ė 2015: 161–184; Miliūnai ė 2018: 1–21), Agnės Aleksai ės (Aleksai ė 2018: 1–2; Aleksai ė 2019:
1–27), Dai os Mu mulai y ės (Mu mulai y ė 2016a: 1–27; Mu mulai y ė 2016b: 68–88) i k . s aipsniuose.
2 Naujažodžių duomenyne naujažodžiais y a laikomi žodžiai, ku ių nė a a aminiuose žodynuose: 6-ajame
Daba inės lie u ių kalbos žodyno el. leidime, in e ne iniame Lie u ių kalbos žodyne i 2001 m. išleis ame
Ta p au inių žodžių žodyne (da ž . h p://naujazodziai.lki.l /?Apie_duomenyna). Šios samp a os laikomasi
i s aipsnyje.
165Te minologija | 2020 | 27
paiešką pagal okius pa ame us: kalbos dalis – daik a a dis, apib ėž is –
kelnės, a ojimo s i is – gy enimo būdas (s ilius), iš iso as as 21 pa a-
dinimas: ap emp ukai, ap emp ukės, ciga e ės, činai, činas, denimai, glaudinės,
kap iai, kelninės, kiulo ai, kojakelnės, kulo ės, lena ai, ob iažkės, sijonkelnės,
šal a ai, ampkelnės, amp ės, impos, įskelnės, egingsai. Kaip ma y i, ne
isi as i žodžiai a ojami kelnėms apibūdin i: činas – audinys, kojakel-
nės – pėdkelnės. Todėl gau us ezul a us nusp ęs a pa ik in i – pe žiū ė i
isus duomenyno an aš inius žodžius3. Ras i da ke u i kelnių pa adinimai:
džegingsai, megingsai, ampdžinsiai i impdžinsiai. Ap ašy a kompiu e inė
paieška šių pa adinimų nepa odė, nes jie apib ėžiami žodžiu amp ės. Tai-
gi, iš iso šiame s aipsnyje nag inėjami 23 naujieji kelnių pa adinimai –
naujažodžiai4 a ba naujas eikšmes įgiję žodžiai.
S aipsnio ikslas – emian is Naujažodžių duomenyno medžiaga ap a i
naujųjų kelnių pa adinimų kilmę i seman iką. Šiam ikslui pasiek i ke-
liami okie užda iniai: 1) in en o izuo i naujuosius kelnių pa adinimus;
2) išsiaiškin i šios nedidelės seman inės g upės naujažodžių galimas a si a-
dimo aplinkybes – a naujas d abužio pa adinimas a si ado pagal ki ų kal-
bų analogiją, a jis suku as naudojan sa o kalbos žodžių da ybos o man-
us, galbū jau kalboje esamas žodis a ojamas nauja eikšme i pan.;
3) nus a y i lie u iškos, nelie u iškos i miš ios kilmės pa adinimų san-
ykį; 4) panag inė i naujųjų kelnių pa adinimų seman iką. Su ink a me-
džiaga analizuojama aikan ap ašymo, analizės, in e p e acijos i skaičia-
imo me odus.
Elek oninėje duomenų bazėje as i naujieji kelnių pa adinimai s aips-
nyje ap a iami g upuojan pagal kilmę. Kiek iename posky yje jie nag i-
nėjami de aliau: ašomi iš naujos eilu ės didžiosiomis aidėmis pagal abė-
cėlę, e inami, pa eikiama Naujažodžių duomenyno apib ėž is (konk ečiais
a ejais samp a a papildoma e minų žodynuose a ki uose šal iniuose
as ais apibūdinimais), plačiau ap a iama da yba i kilmė. Gilinan is į nau-
jųjų kelnių pa adinimų seman iką, in o macijos i a osenos pa yzdžių
ieškoma knygose apie ap angą i madą. Kiekybiniai duomenys apibend i-
nami diag amoje.
3 2019 m. g uodžio 20 d. duomenimis, Naujažodžių duomenyne sukaup as ne 5400 naujažodžių an aš y-
nas (h p://naujazodziai.lki.l /?Apie_duomenyna) [žiū ė a 2020-04-01].
4 Naujažodis, a ba neologizmas, – „kiek ienas naujai a si adęs kalbos iene as“ (K ašy ė 2005: 41; da ž .
KTŽ 1990: 133; U bu is 2009: 36–37; Jakai ienė 2010: 205; Gi čienė 2011: 165), o naujada as – „ ik oks
naujas žodis, ku is y a a si adęs da ybiškai“ (LKE 1999: 429). Taigi, e minas naujada as y a siau esnis
negu naujažodis.
166 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
ŽODŽIO KELNĖS YPATYBĖS
P ieš p adedan nag inė i šiuolaikinius kelnių pa adinimus e ė ų p i-
simin i žodžio kelnės eikšmę. Kelnės, kaip s aipsnyje „Lie u ių kalbos
kelnių pa adinimai“, emdamasi okiečių kalbininkų He manno Hi o i
O o Sch ade io da bais, ašo kalbininkė Danu ė Sabaliauskai ė5, „papli o
kiek ėliau nei juos a, kepu ė, apsiaus as, sijonas a p ijuos ė“ (Sabaliaus-
kai ė 1996: 167): „Beje, iš p ijuos ės kelnės i a si ado (Sch ade 1917:
592). Kaip i isoje Ry ų Eu opoje, Lie u oje jos nešio os nuo seno. Tai
pa i ina i IX–XII a. a cheologiniai adiniai (Volkai ė-Kulikauskienė
1970: 130; A las 1986: 107). Kadangi kelnės bu o iena pag indinių y-
iškos ap angos dalių, lie u ių kalboje y a nemažai jų pa adinimų“ (Sa-
baliauskai ė 1996: 167). Lie u ių kos iumų is o ikė i dizaine ė Rū a Gu-
ze ičiū ė eigia, kad „kelnės kaip speci inis ap angos elemen as a si ado
iš eikalo apsaugo i kojas nuo in ies jojan “ (Guze ičiū ė 2002: 16).
Lie u ių kalboje žodžio kelnės o mos kẽlinės (senesnė o ma) i kélnės,
kaip s aipsnyje mini D. Sabaliauskai ė, pi mą ka ą už iksuo os XVII a.
p adžios šal iniuose (Sabaliauskai ė 1996: 167). Abi o mos andamos i
daugelyje XVIII–XIX a. žodynų (plačiau ž . LKEŽ). Algi das Sabaliauskas
žodį kelnės laiko ik lie u ių kalbai būdingu žodžiu (Sabaliauskas 1990: 206).
S anislo o Algiman o Ra au o, Eugenijos S azdienės i Ados Gulbinie-
nės Aiškinamajame ap angos e minų žodyne ( oliau – AATŽ) kelnės api-
būdinamos kaip „apa inę liemens dalį i kojas dengian is d abužis, ku į
an kūno laiko juosmens dalis, p iseg a sagomis a pe nešomis, su e ž a
guma a ba di žu“ (AATŽ 2014: 187). Au o iai pa eikia okius a i ikmenis
užsienio kalbomis: angl. pan aloon, pan s, ouse s, p anc. pan alon, us.
штаны, брюки, ok. Hose. Šiek iek umpesnė apib ėž is duodama Aiš-
kinamajame eks ilės e minų žodyne: su okiečių, anglų, p ancūzų i usų
kalbų a i ikmenimis ( oliau – ATTŽ): „D abužis apa inei kūno daliai su
ilgomis klešnėmis kiek ienai kojai“ (ATTŽ 2001: 89).
Kelnių būna į ai ių ipų. Jas pagal paski į, medžiagą, iš ku ios šis d a-
bužis pasiū as, audimą, pagal suki pimą, ypa ybę a de alę, išski iančią iš
ki ų modelių, p z.: spal ą, audinio aš ą, o mą, ilgį, juosmenį i k .,
galima ski s y i į mažesnes seman ines g upeles, p z.: apa inės kelnės, mau-
dymosi kelnės, kūdikių kelnės, umpos kelnės (šo ai), spo inės kelnės i k .
Naujažodžių duomenyne as i kelnių pa adinimai į mažesnes seman ines
5 Daba – Liu ke ičienė.
167Te minologija | 2020 | 27
g upes neg upuojami, nes, pi ma, šių pa adinimų nedaug, an a, oks
ski s ymas a odo ne ikslingas. Tačiau as i pa adinimai pagal kilmę ski s-
omi į lie u iškus, nelie u iškus i miš ios kilmės. Kaip ma y i iš 1 pa-
eikslo, y auja nelie u iški kelnių pa adinimai – jie suda o daugiau kaip
pusę nag inėjamų naujažodžių (52 %). Be eik du penk adaliai pa adinimų
y a lie u iški (39 %), apie dešim adalis (9 %) u i lie u iškų i nelie u iš-
kų sudedamųjų dalių.
LIETUVIŠKOS KILMĖS PAVADINIMAI
Iš iso Naujažodžių duomenyne andame 9 ienažodžius lie u iškos kil-
mės kelnių pa adinimus: ap emp ukai, ap emp ukės, glaudinės, kelninės,
sijonkelnės, ampkelnės, amp ės, impos, įskelnės. Kaip ma y i iš pa yzdžių,
kai ku ie iš jų da ybiškai panašūs, išsiski ia ik pa adinimas glaudinės – jis
a ojamas žodynuose neminima nauja eikšme.
APTEMPTUKAI. P iesagos -ukai edinys, plg. DŽ ap emp as, Naujažo-
džių duomenyne apib ėžiamas aip: „plono audinio ilgos (iki pėdų) ap emp-
os kelnės, dažnai nešiojamos po sijonu, suknele a ki u ilgesniu i šu iniu
d abužiu“, plg. us. обтяжки, angl. leggings 1. „ amp ės, impės“; 2. „an -
blauzdžiai; blauzdinės“ (ALLAKŽ 2001: 209)6. Taigi, žodžiu ap emp ukai
6 Plg. 1. „an blauzdžiai“; 2. „blauzdinės“ (Anglonas 2005).
1 pa . Naujųjų kelnių pa adinimų pasiski s ymas pagal kilmę, %
168 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
bandoma išski i ieną s a bią šių kelnių ypa ybę – jos amp iai, glaudžiai
ap empia kojas. Naujažodžių duomenyno suda y ojai nu odo, kad ie oj šio
kelnių pa adinimo „bend inėje kalboje nusis o ėjo ki i a ian ai – amp ės
i impos“. Kaip ik dėl o šis e mininis naujada as7 y a isiškai ne eika-
lingas ap angos e minijai. Lie u ių kalbos žodyne ( oliau – LKŽe), Daba -
inės lie u ių kalbos žodyne ( oliau – DŽ) i Bend inės lie u ių kalbos žody-
ne ( oliau – BŽ) žodžio ap emp ukai nė a.
APTEMPTUKĖS. P iesagos -ukės edinys, plg. DŽ ap emp as, Naujažo-
džių duomenyne apib ėžiamas aip pa , kaip i ap emp ukai. Tai odo šių
naujažodžių apa umą. Naujasis kelnių pa adinimas ap emp ukės, ma y ,
kaip i ap emp ukai, a si ado e čian , plg. us. обтяжки, da plg. angl.
leggings. Daba inės lie u ių kalbos eks yne ( oliau – DLKT) pa eikiamas
ienas žodžio ap emp ukės a osenos a ejis, Google paieškos sis emoje
galima as i daugiau a osenos pa yzdžių. LKŽe, DŽ i BŽ šio žodžio
nė a. Naujada as ap emp ukės, kaip i ap emp ukai, g eičiausiai nepa eks
a p isuo inai a ojamų žodžių, odėl jo ne ne eikė ų laiky i ap angos
e minu – pa adinimas gy as ik am ik ame kon eks e, šiuo a eju –
pi miausia Naujažodžių duomenyne, aip pa in e ne o žiniasklaidoje, kai
ku ių in e ne inių pa duo u ių a in e ne o pokalbių s e ainėse.
GLAUDINĖS. Šis mo e iškosios giminės dauginis daik a a dis pap as ai
a ojamas „glaudžių“, . y. „ umpų maudymosi, spo o kelnaičių“ eikšme.
Naujažodžių duomenyne žodis glaudinės aiškinamas aip: „ilgos p igludusios,
dažnai megz os, iko ažinės kelnės“, plg. angl. igh s „ iko (ap emp os
kelnės)“ (Anglonas 2005). Šis žodis pi mąka „glaudžių“ eikšme, LKŽe
duomenimis, pa a o as 1937 m. Gim osios kalbos laik aš yje8. Šio laik aš-
čio Klausimų k ai elės sky elyje bu o ei aujamasi, a aisyklingas i a o-
inas žodis plauk inukas „Badehose, трусик“. „Plauk inùkas y a naujada as,
ma y i, pasida y as megz inùko i k . pa yzdžiu, be da ybos a ž ilgiu ne
labai ykęs. Juk megz nis y a megz as d abužis, o *plauk nis (iš jo plauk-
i nùkas) negi – plauk as. Mums ge esnės a odo glaudnės (sup ask: kel-
7 Kalbininkas Juozas Pikčilingis a oja e miną e minologinis naujada as (Pikčilingis 1975: 156).
8 VLEe ašoma, kad Gim oji kalba – ai „bend inės lie u ių kalbos mėnesinis žu nalas. 1933–41 ėjo Kaune,
1958–68 Čikagoje, nuo 1990 eina Vilniuje. Iš p adžių leido bū elis kalbos mylė ojų, 1935–37 kaip Lie-
u ių kalbos d augijos leidinį – Sakalo bend o ė, 1938–41 i 1990–96 – Lie u ių kalbos d augija, 1958–
68 – Jung inių Ame ikos Vals ijų Lie u ių bend uomenės Kul ū os ondas, 1996–2000 – bend o ė Gim-
oji kalba, nuo 2000 leidžia Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as“. 1936–1937 m. žu nalą edaga o
kalbininkas Leona das Damb iūnas (iki 1945 m. pa a de Damb auskas).“

169Te minologija | 2020 | 27
nai ės) a ba glaudės, ku ias andame i V. Kaman ausko „Kalbėkime lie u-
iškai“ (KK 1937: 137–138). Žodžio glaudinės DŽ i BŽ nė a.
„Kelnių“ eikšme žodį glaudnės ekomenduojama a o i 2002 m. išėju-
siame Juozo P ičinausko Ap angos žodyne9, plg. angl. ancho ed pan , ou-
se s wi h oo s aps, ok. S eghose, p anc. pan alon à sous pied, us. рейтузы
(AŽ 2002: 37). S anislo o S onkaus pa eng ame Spo o e minų žodyne10
ap a iamas pa adinimas (angl. igh s, ok. Spo hose, us. рейтузы) apib ė-
žiamas aip: „Į ai aus ilgio spo o kelnai ės, glaudžiai p igludusios p ie
kūno. D saugo spo ininką nuo aumų, palaiko šilumą“ (STŽ 2002: 172).
Tiek 2005, iek 2013 m. išėjusiose Kalbos pa a imų knygose, ski ose
skoliniams, nauja eikšme žodį glaudinės siūloma a o i ie oj skolinio iš
usų kalbos ai ūzai a ba ei ūzai (KP L1 2005: 95, 96; 2013: 52, 53).
Te minas glaudinės pa eikiamas i AATŽ. Čia jis sup an amas kaip „juos-
menį siekiančios, glaudžiai p igludusios mo e iškos apa inės kelnai ės su
į ai aus ilgio iesiomis klešnėmis“ (AATŽ 2014: 152), plg. angl. knicke s,
us. дамские панталоны.
Naujažodžių duomenyne nu odoma, kad žodis glaudinės a o inas ie oj
s e imybės ai ūzai ( ei ūzai), plg. us. рейтузы11, ok. Rei hosen. 1992 m.
išleis uose Te minologijos aisymuose andame okius į ašus: ai ūzai ž . ei-
ūzai12 (TT 1992: 89), ei ūzai s e . (=glaudnės) p ek., spo . (TT 1991:
90). Rusų–lie u ių kalbų p ekių žodyne ašoma, kad us. рейтузы – ai
iko ažo gaminys: „1. ai ūzai, glaudžios kelnės, 2. pėdkelnės“ (RLKPŽ
1996: 381), plg. glaudžios kelnės (RLKPŽ 1996: 610). 2000 m. išėjusiuose
Geno ai ės I monienės i Jono Šukio Kalbos pa a imuose kūno kul ū os i
spo o specialis ams s e imybė ei ūzai keičiama žodžiu glaudinės (I mo-
nienė, Šukys 2000: 82)13.
9 Šio žodyno kalbos i e minų konsul an as – d . Jonas Klima ičius.
10 Žodyną ecenza o e minologas d . J. Klima ičius.
11 Rusų–lie u ių kalbos žodynuose andame, kad ai – 1. „ ai ininkų kelnės; 2. Rei ūzai (megz inės kelnės)“
(RLKŽ 1949: 439), plg. „1. jojiko kelnės; 2. ge inės kelnės, glaudės (mo e iškos i aikiškos)“ (RLKŽ
1984: 641).
12 Pa eikiama aip, kaip leidinyje.
13 Ap angos e minų žodyne usų kalba pa eikiamos 3 e mino ei ūzai eikšmės: 1. Ilgos megz os siau os,
kūną glaudžiai ap empiančios kelnės (iš p adžių ski os jodinė i). 2. Ilgos megz os mo e iškos a aikiškos
ap emp os kelnės iki kulkšnių. 3. Megz i umpi gaminiai mo e ims a aikams – apa inis iko ažas, oks
pa kaip i 2 eikšmėje ap ašy os kelnės. Rusų kalbos žodis kildinamas iš ok. Rei hosen (ž . h p://www.
moda-dic. u/h ml/ / ey uz3.h ml [žiū ė a 2020-04-16]).
170 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
LKŽe aip pa andame šį žodį. Jis mūsų kalboje a ojamas ne 4 eikšmė-
mis: 1. „ ai y i pag ažinimai, papuošimas, o namen as“; 2. „ audonoji lelija“;
3. „ okia ijoklinė da želio gėlė, ku ios žiedai panašūs į lelijos“ i 4. „pl.
se mėga be sk e nų“. Kaip ma y i, pasku inė eikšmė susijusi su ap anga.
Apibend inan isa, kas pasaky a, galima eig i, kad naujažodis glaudinės
„kelnių“ eikšme a si ado kaip no minimo, e minų a kybos ezul a as.
Jis jau a ojamas ap angos e minijoje, ad ne u ė ų nug imz i užma š in.
KELNINĖS. P iesagos -inės edinys, plg. DŽ kelnės „an juosmens i
kojų dė imas d abužis“. Šį naująjį kelnių pa adinimą 2015 m. už iksa o
kalbininkė Agnė Aleksai ė. Nu odoma, kad ai „ap emp os amp aus au-
dinio kelnės; amp ių i kelnių de inys“. Naujažodis a ojamas ie oj
angl. eggings14, plg. ok. T eggings. In e ne iniame šnekamosios kalbos
žodyne U ban Dic iona y anglų kalbos žodis a ojamas kalban apie labai
ap empiančias kelnes a ba apie ka ei iškas kelnes, ku ios y a gana ap em-
os i a odo kaip amp ės. Taigi, jį galė ume laiky i si uaciniu15 naujada-
u, a si adusiu no in į a dy i naują d abužį.
Google paieškos sis ema ado os kelis ap a iamų kelnių pa adinimo
a osenos a ejus. Taigi, jis plačiojoje a osenoje nepapli o. Tam į akos,
ma y , u i i ai, kad p iesagos -inės ediniai gana e i, ypač ap angos
e minijoje, plg. ausinės, glaudinės, įkapinės i k . Pa adinimo kelninės
ap angos e minų žodynuose nė a. Nė a jo i LKŽe, DŽ bei BŽ. Įdomi
Naujažodžių duomenyno suda y ojų pas aba, kad žodis kelninės „suku as
( a ojamas) išei ių“. Aki aizdu, kad ap angos e minijoje šis lie u iškos
kilmės pa adinimas nep igis dėl klaidingos, ne ikslios mo y acijos – ne-
a skleidžia esminio šių kelnių b uožo – amp umo.
SIJONKELNĖS. Tai, kaip ašoma Naujažodžių duomenyne, „sijoną p i-
menančios plačios dažnai ik kelius dengiančios kelnės (pap as ai nešio-
jamos mo e ų)“. Knygos Mada. Nuo pi mykščių laikų iki šių dienų pabai-
goje pa eikiamame žodynėlyje ašoma, kad sijonkelnės – „mo e iškas d a-
bužis, ku is a odo kaip sijonas, ačiau a lieka kelnių unkciją. Iš p adžių
dė ė as jodinėjan a ažinėjan d i ačiais“ (M 2015: 456). Pa adinimas
14 Collins English Dic iona y ašoma, kad angl. eggings a si ado iš ouse s „kelnės“ i leggings „an blauz-
džiai, blauzdinės“ (CED).
15 Si uacinis naujada as – a si ik inis, indi idualus, sąmoningai suku as neįp as os da ybos a ba suku as pa-
gal nep oduk y ų da ybos ipą, nesilaikan da ybos eikšmės, naujada as (VLEe, plg. U bu is 2009: 323–
324; Jakai ienė 2010: 207). Kalbininkų s aipsniuose da adinamas eksp esiniu, akul a y iuoju, okaziniu,
s ilis iniu, au o iniu, p oginiu i k . naujada u.
171Te minologija | 2020 | 27
g eičiausiai a si ado e čian , plg. angl. culo es 1. „sijonkelnės“ i 2. „is .
kiulo ai“ (Anglonas 2005). Taigi, ai žodžių sijonas „pp . mo e iškas d a-
bužis, einan is nuo juosmens žemyn“ i kelnės dū inys. Rusų–lie u ių kal-
bų p ekių žodyne y a pa adinimas sijonas-kelnės, plg. us. юбка-брюки
(RLKPŽ 1996: 537, 687).
Žodžių su sandu -kelnės nė a daug, p z., LKŽe andame žodžius ke š-
kelnės, plačkelnės, puskelnės, umpkelnės, DLKT – plačkelnės, sauskelnės,
sijonkelnės16, spo kelnės. AATŽ okių da inių daugiau: ba kelnės, moka-
sinkelnės, pėdkelnės, plačkelnės, sauskelnės i sijonkelnės. Sijonkelnėmis šia-
me žodyne laikomos mo e iškos kelnės, ku ios a odo kaip sijonas (AATŽ
2014: 362). ATTŽ apib ėžiama panašiai, ik da nu odoma, kad ai um-
pos kelnės, ku ių klešnės labai plačios (ATTŽ 2001: 289). Abiejuose e -
minų žodynuose andame okius šio e mino angliškus a i ikmenis: di ided
ski i ouse ski . Žodis sijonkelnės į auk as į BŽ an aš yną.
Iš o, kas pasaky a, galima eig i, kad e mininis naujada as sijonkelnės
y a aisyklingas, mo y uo as, pa ogus a o i, sis emiškas, odėl a p ap-
angos e minų jau y a adęs ie ą i y a gana plačiai a ojamas.
TAMPKELNĖS. Žodžių ampus „ku is empiasi, išsi empia“ i kelnės
dū inys, a si adęs, kaip i lie u iškas pa adinimas kelninės, ie oj s e imy-
bės egingsai (angl. eggings), ku iuo į a dijamas amp ių i kelnių de i-
nys. Pa adinimą ampkelnės Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ( oliau –
VLKK) Konsul acijų banke siūloma a o i ie oj miš ios kilmės pa adi-
nimo s ečo kelnės (plg. angl. s e ch pan s). AATŽ, LKŽe, DŽ i BŽ šio
pa adinimo nė a.
TAMPRĖS. Galūnės -ės edinys17, plg. DŽ amp us „1. s ang us, elas-
ingas“. Šiuo mo y uo u pa adinimu į a dijama esminė kelnių ypa ybė –
amp umas. Pa adinimą andame 2014 m. išėjusiame AATŽ. Lie u išką
edinį siūloma a o i ie oj angl. leggings a ba leggings ouse s. Juo a-
dinamos „apa inės a ba i šu inės į ai aus ilgio kelnės iš ampios medžia-
gos, pp . dė imos mo e ų i aikų, džn. su elas anu i y a mū imos spo -
16 Pa adinimas sijonkelnės iksuojamas i CORPUS duomenų bazėje.
17 Pagal ą pa į da ybos modelį iš es as žodis glaudės, plg. DŽ glaudus „1. a i esan is, a imas“. Tačiau šis,
p iešingai nei amp ės, suku as kelnaičių ski iamąja ypa ybe iman , ma y , ne pag indinę ypa ybę. Labai
aikliai apie okius a ejus 1979 m. s aipsnyje „Galūninė lie u iškų e minų da yba“ ašė kalbininkas
S asys Keinys: „Mo y acijos aiškumas, ikslumas gali padė i a ba ukdy i e minui p igy i. Š ai jau ne
mažiau kaip ke u i dešim mečiai kalbininkai diegia į li e a ū inę a oseną usikų pakai alą glaudės. Pe
ą laiką daug naujada ų i ai įaugo į kalbą, o glaudės is nep i ampa, no s ai umpas i sklandus žodis.
A ik nebus čia kal as da ybos neįp as umas, mo y acijos nedi e encijuo umas?“ (Keinys 2005: 105).
172 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
uojan a lais alaikiu“ (AATŽ 2014: 410)18. Šis kelnių pa adinimas y a
ne ik Naujažodžių duomenyne, ku apib ėžiamas aip: „plono amp aus
audinio ap emp os kelnės, dažnai nešiojamos po ilga palaidine, suknele,
sijonu a ki u ilgesniu i šu iniu d abužiu“. Jį ie oj skolinio ob iažkės ( us.
обтяжки) siūloma a o i Kalbos pa a imuose (KP L1 2005: 83), aip pa
J. P ičinausko Ap angos žodyne (AŽ 2002: 117). Naujažodis amp ės „ap-
emp ų mo e iškų megz ų a ba siū ų iš amp aus audinio kelnių“ eikšme
pa eikiamas i elek oniniame DŽ a ian e19.
Naujųjų skolinių duomenų bazėje iksuojamas skolinys leginsai „ap emp os
kelnės be pėdų“ (ki os o mos: legginsai, leggings), pa eikiami i a i ikme-
nys: blauzdinės, impės, impos, amp ės, ap emp ukės (NSDB20). Įdomių
a osenos a ejų andame in e ne inės pa duo u ės www.s ilano.l s e ai-
nėje: „Leginsai21 i amp ės“, „Mūsų aso imen e asi e į ai ių s ilių i
spal ų leginsų i amp ių. Mo e iški leginsai y a uni e sali ap angos
de alė, ku i y a bū ina kiek ienos mo e s ga de obe i jų u i bū i ne
ieni!“, „Šiandien jau is daugiau mo e ų žino, kad leginsai i amp ės
in e ne u y a šiuolaikiškų mo e ų eisingas pasi inkimas“22 i k . Tokie
pa yzdžiai odo, kad jų au o ius skolinį i lie u išką jo a i ikmenį su okia
kaip žodžius d iem ski ingiems kelnių ipams apibūdin i. Todėl no ė ų-
si a k eip i dėmesį, kad žodis amp ės laikomas pag indiniu no miniu
a ian u i y a a ojamas ie oj skolinio. Akademiniame LKŽe šio ne-
p iekaiš ingai suda y o naujada o ne asime. Jis į auk as į BŽ an aš yną.
TIMPOS. Galūnės -os edinys23, plg. impa „1. guminė juos elė, ža ne-
lė, aiš elis“. Šis plono amp aus audinio ap emp ų kelnių pa adinimas
a ojamas sinonimiškai su jau ap a u amp ių pa adinimu, plg. AATŽ
„ impos n k. = amp ės“ (AATŽ 2014: 418). Jas G. I monienės i
J. Šukio išleis uose Kalbos pa a imuose kūno kul ū os i spo o specialis ams
siūloma a o i ie oj leginsų, ačiau pi menybė eikiama žodžiui amp ės.
18 Agnė Gily ė amp es apib ėžia aip: „siau os iko ažinės a ki o amp aus audinio kelnės, panašios į pėd-
kelnes, be pap as ai nepe ma omos i be pėdų“ (Gily ė 2015: 237). Kaip ma y i iš šios apib ėž ies, s ilis ė
pab ėžia ai, iš kokio audinio šis da bužis siu amas, aip pa ai, kad jos be pėdų.
19 Ž . h p://lkiis.lki.l /daba inis [žiū ė a 2020-08-18].
20 Ž . h p://nsdb.socioling is ika.l /zodziai.h m?zodis=leginsai&id=33 [žiū ė a 2020-04-15].
21 Čia i oliau pa yzdžiuose pa yškin a au o ės.
22 Ž . h ps://s ilano.l /d abuziai-mo e ims-leginsai-i - amp es [žiū ė a 2020-07-01].
23 Žodžių da ybos y ėjas Vincas U bu is y a ašęs, kad „galūnių da ybos daik a a džių daba inėje lie u ių kal-
boje y a ne mažiau negu sudu inių i ku kas daugiau negu pada y ų su p iešdėliais“ (U bu is 1961: 28).
179Te minologija | 2020 | 27
epuo i. Išpopulia ėjo maždaug 1995 me ais. Tiesa, juos dė ėda o ne ik
epe iai, be i ei e iai. Tai bu o idealus d abužis i simbolis, pasaky i,
kas esi oke iams, u laganams i me alis ams“52. Šis naujažodis pa eikiamas
i NSDB53. Čia pa eikiama o iginalo o ma lena a ( ačiau nenu odoma,
kokia kalba). Jį galima as i Lo e os Vaicekauskienės knygos Naujieji lie-
u ių kalbos s e imžodžiai: kalbos poli ika i a osena pabaigoje pa eikia-
mame „Naujųjų s e imžodžių są ade“ (Vaicekauskienė 2007: 284). DLKT
duomenimis, žodis lena ai a p ki ų d abužių pa adinimų paminė as Ju -
gio Kunčino knygoje Blanchisse ie, a ba Ž ė ynas-Užupis (1997).
MEGINGSAI. Naujasis kelnių pa adinimas kilo iš angl. meggings, o pas-
a asis žodis, ma y , a si ado iš angl. male „ y as, y iškis“ i leggings
„ amp ės“, da plg. us. меггинсы. Taigi, ai aip pa anglų kalboje a si a-
dęs kon aminacinis da inys, į lie u ių kalbą a ėjęs kaip skolinys. Juo a-
dinamos y iškos amp ės (UD, CED). Šis pa adinimas a ojamas e ai.
A likus paiešką Google paieškos sis emoje, as as a ejis, kai sinonimiškai
pa eikiamas galimas lie u iškas a i ikmuo: megingsai, a ba y iškos ap emp-
ukės54. Kaip jau minė a, žodis ap emp ukės a osenoje nepapli o. Ma y ,
bū ų galima ie oj s e imybės megingsai a o i lie u iškos kilmės d ižo-
dį pa adinimą y iškos amp ės, plg. mo e iškos amp ės.
OBTIAŽKĖS. Neno minis kelnių pa adinimas pap as ai a ojamas lais-
uosiuose s iliuose, plg. us. обтяжки, da plg. us. в обтяжку „ap emp-
as, glaudus, glaudžiai p igludęs p ie kūno (apie d abužį)“ (RLKŽ 1983:
446). J. P ičinausko Rusų–lie u ių kalbų p ekių žodyne nu odoma, kad
обтяжки – blauzdkelnės, glaus inukės (RLKPŽ 1996: 281). Kalbos pa a-
imuose andame už iksuo ą ašybos a ian ą ob iaškės, ie oj ku io siūlo-
ma a o i amp ės (KP L1 2005: 83). Šis skolinys nuo ki ų ski iasi uo,
kad gau as iš usų kalbos – pas a uoju me u naujažodžių ak y iai skolina-
masi iš anglų kalbos. Naujažodžių duomenyne, kaip jau ap a a, ap emp os
kelnės da gali bū i adinamos amp ėmis, impomis, ap emp ukais i ap-
emp ukėmis. Kadangi pa adinimas ob iažkės a ojamas ne mokslinėje
s e oje, apie e minologinį nomina y umą čia ne negalima kalbė i. Jis
ap angos e minijai isiškai ne eikalingas.
52 Ž . h ps://www. acebook.com/x ak o ius/pos s/1610624642384624/ [žiū ė a 2020-05-25].
53 Ž . h p://nsdb.socioling is ika.l /zodziai.h m?zodis=lena ai&id=2026 [žiū ė a 2020-04-15].
54 Ž . h ps://www.zmones.l / ideo/megingsai-a ba- y iskos-ap emp ukes.46046cb9-94ca-11e8-9 90-
aa000054c883# [žiū ė a 2020-04-04], h ps://www.15min.l /gy enimas/naujiena/mada/keisciausios-ma-
dos-idejos-1032-355408 [žiū ė a 2020-04-04].

180 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
ŠALVARAI. Šis pa adinimas a ojamas „plačioms, ies kulnu siau ėjan-
čioms kelnėms, pap as ai dė imoms su kamizu Pie ų Azijoje, pa adin i“
(Naujažodžių duomenynas). Žodis šal a ai, kaip i jo a ian as ša o a ai55,
pap as ai a ojamas kalban apie sla ų k aš ų ealijas, kilo iš pe sų kalbos
žodžio šal ā „kelnės“. Naujažodžių duomenyne nu odoma: anglų k. pe -
aša salwa , shalwa , shal a ; us. шаровары. Va ian ą ša o a ai andame
i a p au inių žodžių žodynuose (TŽŽ 2001: 717; TŽŽ 2007: 1059; TŽŽ
2013: 790). Čia ašoma, kad žodis kilo iš pe sų kalbos, ačiau gau as pe
kalbas a pininkes: us. шаровары < eng . sala á i < pe sų k. šal ā
„kelnės“. Ap angos žodyne usų kalba nu odoma, kad į usų kalbą pa eko
iš u kų šal a ( us. шалвар), o pas a asis – iš pe sų kalbos56. Juose pa-
eikiamas i lie u iškas a i ikmuo plačkelnės. AATŽ naujojo kelnių pa a-
dinimo nė a, ačiau žodyne andame e miną plačkelnės, ku iuo į a dijamos
„ilgos plačios, pe s aibį su auk os kelnės, kai ku ių y ų au ų, . p. i
uk ainiečių au inės ap angos dalis“ (AATŽ 2014: 318), . y. iš esmės
į a dijamos os pačios kelnės, ik pa eikiamas ki as pa adinimas. Taigi,
skolinys keis inas sa os kilmės žodžiu.
TREGINGSAI. Skolinys iš anglų kalbos, kaip i džegingsai bei megingsai.
Anglų kalbos žodis eggings – aip pa kon aminacinis da inys, a si adęs
iš anglų kalbos žodžių – ouse s „kelnės“ i leggings „ amp ės“, plg. us.
треггинсы. Juo, kaip jau minė a, Naujažodžių duomenyne adinamos „ap-
emp os amp aus audinio kelnės; amp ių i kelnių de inys“. Šio Nauja-
žodžių duomenyno pas abose andame į ašą, kad „ ie oj s e imybės VLKK
siūlo a o i lie u iškus a i ikmenis ampkelnės, impkelnės; išei ijos a o-
senoje siūlomos kelninės“.
APIBENDRINIMAS. Šioje s aipsnio dalyje ap a iami iš ki ų kalbų (dau-
giausia iš anglų) pasiskolin i naujieji kelnių pa adinimai. Ap angos e minų
žodynuose andami ik kap iai i kiulo ai. Kaip ma y i, skolinan is kai ku-
iuos kelnių pa adinimus, pe imamas i neįp as as mūsų kalbai da ybos
būdas (modelis) – kon aminacija: džegingsai, megingsai i egingsai. Pagal
a si adimo lie u ių kalboje būdą jie y a pasiskolin i iš anglų kalbos, ku io-
je žodžiai jeggings, meggings i eggings a si ado kaip kon aminacijos ezul-
55 VLEe ašoma: „ša o ã ai ( us. ša o a y, eng . sala á i < pe sų šal ā – kelnės), plačkelnės – ilgos pla-
čios y ų i mo e ų kelnės, auk os ies kulkšnimis. Nešio os daugiausia Ry ų k aš uose (I ane, Indijoje),
Uk ainoje, . p. Rusijoje. Ša o a ai y a kai ku ių au ų nacionalinio kos iumo dalis“ (plačiau ž . h ps://
www. le.l /S aipsnis/sa o a ai-91620 [žiū ė a 2020-04-05]).
56 Ž . h p://modnaya. u/a icles/dic iona y/glossa y-o -clo hing/ c/slo a -216.h m#zag-1645 [žiū ė a
2020-04-15].
181Te minologija | 2020 | 27
a as. Tokių nelie u iškos kilmės pa adinimų a o ojams, ma y , ne ūpi
pa adinimų inkamumas i aisyklingumas. Jie nueina pap asčiausiu keliu –
ima a o i skolin ą e miną. A k eip inas dėmesys, kad i ki os kalbos ie-
oje nelie u iškos kilmės pa adinimų ciga e ės, činai, denimai, kap iai, kiu-
lo ai, kulo ės, lena ai, šal a ai a oja s e imos kilmės pa adinimus. Nepa-
mi š ina, kad nelie u iškų pa adinimų skolinimasis neiš engiamas. Visai
kas ki a – jų įsileidimas i a ojamas.
MIŠRIOS KILMĖS PAVADINIMAI
TAMPDŽINSIAI. Šis miš ios kilmės kopulia y inis sudu inis žodis, a -
ba sujung inis dū inys57, g eičiausiai a si ado e čian iš anglų kalbos, plg.
jeggings < jeans + leggings, i suda y as iš lie u iško žodžio amp ės bei
a p au inio žodžio džinsai (angl. jeans „džinsų audeklas“). Šio žodžio
nė a LKŽe, DŽ i BŽ. Tampdžinsiais, kaip nu odoma Naujažodžių duo-
menyne, adinamos „džinsus imi uojančios amp ės“. Taigi, ienu žodžiu
bandoma į a dy i du požymius – kad kelnės y a i džinsai, i amp ės.
Reikė ų pasaky i, kad ampdžinsiai e minologiškai d ip asmiškas pa adi-
nimas, nes jį galima paaiškin i i ki aip, bū en : džinsai, ku ie empiasi.
Taigi, emian is Naujažodžių duomenyno apib ėž imi, bū ų galima šias kel-
nes adin i ūšiniu e minu džinsinės amp ės.
TIMPDŽINSIAI. Naujažodžių duomenyne impdžinsiai apib ėžiami aip pa ,
kaip i ampdžinsiai: „džinsus imi uojančios amp ės“. Šis pa adinimas y a
miš ios kilmės, kopulia y inis, klaidingai mo y uo as. Jis, ma y , a si ado
e čian , plg. angl. jeggings. Tik suda y as iš nepag indinio no minio a ian-
o impos i a p au inio žodžio džinsai. Šio žodžio nė a LKŽe, DŽ i BŽ.
APIBENDRINIMAS. Naujažodžiai ampdžinsiai i impdžinsiai – da iniai,
ku ie aklai a ka oja anglų kalbos kon aminacinio da inio jeggings sudė į,
. y. a si adę e čian anglų kalbos kon aminacinį da inį. Nuodugniai iš-
siaiškinus ai, kuo kelnės išsiski ia, adus aki aizdų ski iamąjį jų požymį,
eik ų a o i ieną ku į. Be ku ios s i ies e minijoje, aip pa i ap angos,
ienana is pa adinimas y a ku kas pa ogesnis už d ina į. Tačiau jis u i
bū i ikslus, mo y uo as. Šiuo a eju eikšmės ikslumo ūks a.
57 S . Keinys ašo, kad sujung inių dū inių „sandai (abu iš daik a a džių) ki s ki o neaiškina, neapib ėžia,
y a lygia e čiai“ (Keinys 1999: 71). Kaip ašoma Kalbo y os e minų žodyne, kopulia y inis sudu inis žo-
dis, a ba sujung inis sudu inis žodis, – ai „sudu inis žodis, ku io sandai y a ienodai sa a ankiški i
g ama inio san ykio, i eikšmės a ž ilgiu“ (KTŽ 1990: 196). Akademinėje Lie u ių kalbos g ama ikoje
nu odoma, kad kopulia y inių sudu inių daik a a džių dėmenimis pasakomi dalykai „y a maždaug ie-
nodai a imi sudu iniu žodžiu žymimam a piniam dalykui“ (LKG 1965: 441).
182 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
IŠVADOS
1. Ilgainiui e minai sens a, a si anda naujų e minų a jų mik osis emų.
Kalbos a osena i didėjan is nedidelės seman inės ap angos e minijos
dalies – naujųjų kelnių pa adinimų – skaičius (23 naujažodžiai), iksuo-
jamas Naujažodžių duomenyne, odo, kad u imų i nuo seno a ojamų,
ap angos e minų žodynuose pa eikiamų kelnių pa adinimų nebeuž enka,
o seman inė minė ų pa adinimų g upė dėl į ai ių ling is inių i eks a-
ling is inių eiksnių da osi ne okia aiškiai apib ėž a i izoliuo a ap angos
e minijos dalis. Taigi, ap angos e minija kin a, a sinaujina, nuola obu-
lėja, da osi šiuolaikiška.
2. Naujažodžius kilmės a ž ilgiu galima ski s y i į okias g upes:
2.1. Lie u iškos kilmės pa adinimus (39 %): ap emp ukai, ap emp ukės,
glaudinės, kelninės, sijonkelnės, ampkelnės, amp ės, impos, įskelnės, ku ie
da omi pagal lie u ių kalboje a ojamo žodžio pa yzdį a ba a ojami
nauja eikšme;
2.2. Nelie u iškos kilmės pa adinimus (52 %): ciga e ės, činai, denimai,
džegingsai, kap iai, kiulo ai, kulo ės, lena ai, megingsai, ob iažkės, šal a ai,
egingsai;
2.3. Miš ios kilmės pa adinimus (9 %): ampdžinsiai, impdžinsiai, a si-
adusius mūsų kalboje e čian .
3. Tas pa s dalykas į a dijamas ne ienaip: ie oj angl. leggings a oja-
ma ap emp ukai, ap emp ukės, ob iažkės, amp ės, impos; ie oj angl.
eggings – kelninės, ampkelnės, egingsai; ie oj angl. culo es – kiulo ai,
kulo ės i sijonkelnės, o ie oj angl. jeggings – džegingsai, ampdžinsiai, imp-
džinsiai. G eičiausiai aip a si inka nesąmoningai, dėl ap angos e minijos
anglų kalba į akos. Toks dėl kalbų kon ak ų a si adęs pa adinimų pe eklius
odo ne ik e minijos ne obulumą, be i bandymą ją a ky i.
4. Glaudinės, kap iai, kiulo ai, sijonkelnės, amp ės – VLKK ap obuo i
ap angos e minai, iksuojami Naujažodžių duomenyne. Ap emp ukai, ap-
emp ukės, kelninės, ampdžinsiai, impdžinsiai, įskelnės i k . s aipsnyje
ap a i naujieji kelnių pa adinimai odo, kad isuomenė y a kū ybinga i
p i eikus gali, naudodamasi lie u ių kalbos išgalėmis, ku i naujus d abu-
žių pa adinimus. Tačiau kelnių pa adinimų posis emiui galioja ie pa ys
no minimo i a kybos eikala imai – pa adinimas u i bū i sis emiškas,
ikslingai a ojamas, aisyklingas, logiškas, es e iškas i aiškus.
183Te minologija | 2020 | 27
ŠALTINIAI
AATŽ – S anislo as Algiman as Ra au as, Eugenija S azdienė, Ada Gulbinienė. Aiškinamasis ap angos e -
minų žodynas: daugiau nei 6000 e minų lie u ių, anglų, okiečių, p ancūzų i usų kalbomis, Kaunas:
Technologija.
ALLAKŽ – B onius Piesa skas, B onius S ece ičius. Anglų–lie u ių, lie u ių–anglų kalbų žodynas, Vilnius:
„Žodynas“, 2001.
Anglonas – B onislo as Piesa skas. Anglų–lie u ių kalbų kompiu e inis žodynas, Vilnius: Fo onija, 2005.
ATTŽ – Riča das Čiužas, Ju gis Ka unskis, Angelė Kaulakienė i k . Aiškinamasis eks ilės e minų žodynas:
su okiečių, anglų, p ancūzų i usų kalbų a i ikmenimis, Kaunas: Technologija, 2001.
AŽ – Juozas P ičinauskas. Lie u ių–anglų– okiečių–p ancūzų– usų kalbų ap angos žodynas, Vilnius: Apyauš-
is, 2002 [žiū ė a 2020 m. balandžio mėn.].
BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas), edak o ių kolegija: D. Liu ke ičienė ( y . edak o ė),
G. Nak inienė, R. Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J. Zaba skai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
as. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l / [žiū ė a 2020 m. balandžio–lapk ičio mėn.].
BŽ an aš ynas – Bend inės lie u ių kalbos žodyno an aš ynas. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l /
an as ynas/?pg=c [žiū ė a 2020 m. balandžio mėn.].
CED – Collins English Dic iona y. P ieiga in e ne e: h ps://www.collinsdic iona y.com/ [žiū ė a 2020-04-03].
COED – Concise Ox o d English Dic iona y: Luxu y Edi ion. 12 Edi ion, ed. Angus S e enson, Mau ice
Wai e, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess, 2011. P ieiga in e ne e: h ps://books.google.l /books?id=sYSc
AQAAQBAJ&p in sec= on co e &hl=l &sou ce=gbs_ge_summa y_ &cad=0# =onepage&q& = alse.
CORPUS – Mo ologiškai ano uo as eks ynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e ne e:
h p://co pus. du.l /l /.
DFH – The Dic iona y o Fashion His o y, ed. V. Cumming e ce e a, Ox o d, New Yo k, 2010. P ieiga in-
e ne e: books.google.l /books?id=e3e AwAAQBAJ&lpg=PP1&hl=l &pg=PP1# =onepage&q& = alse.
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e ne e:
h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/sea ch.all [žiū ė a 2020 m. balandžio mėn.].
DŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 7-asis pa ais. i papild. leid., e. a ian as, Vil-
nius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /daba -
inis [žiū ė a 2020 m. balandžio mėn.].
ECF – Encyclopedia o clo hing and ashion 1, Fa ming on Hills [Mich.]: Cha les Sc ibne ‘s Sons, 2005.
KTŽ – Kalbo y os e minų žodynas, sud. K. Gai enis, S . Keinys, ed. K. Mo kūnas, Kaunas: Š iesa, 1990.
LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija, pa . K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, 2-asis pa iksl. i papild. leidimas,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2008.
LKEŽ – Lie u ių kalbos e imologinio žodyno duomenų bazė, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. P ieiga in e ne e:
h ps://e imologija.bal nexus.l / [žiū ė a 2020-04-01].
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 1, au . A. Laigonai ė, V. Mažiulis, K. Ul ydas, V. U bu is, V. Vai ke ičiū ė,
A. Valeckienė, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (IXX, 1941–2002), e. a ian as, y . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://www.lkz.l / [žiū ė a 2020 m. balandžio mėn.].
M – Mada. Nuo pi mykščių laikų iki šių dienų, Vilnius: Alma li e a, 2015.
ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. Tęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m., sud. i a sak. ed.
R. Miliūnai ė, A. Aleksai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l
[žiū ė a 2020 m. balandžio mėn.].
NSDB – Naujųjų skolinių duomenų bazė. P ieiga in e ne e: h p://nsdb.socioling is ika.l /?lid=1 [žiū ė a
2020 m. balandžio mėn.].
STŽ – S anislo as S onkus. Spo o e minų žodynas, 2-asis pa ais. i papild. leidimas, Kaunas: Lie u os kūno
kul ū os akademija.
TCO – Орленко Любовь Васильевна. Терминологический словарь одежды, Москва: Легпромбытиздат,
1996. P ieiga in e ne e: h p://modnaya. u/a icles/dic iona y/glossa y-o -clo hing/index.h m.
TŽŽ – Ta p au inių žodžių žodynas, a saking. ed. V. K ie kauskas, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edak-
cija, 1985.
TŽŽ – Ta p au inių žodžių žodynas, a sakom. ed. A. Kinde ys, Vilnius: Alma li e a, 2001.
TŽŽ – Vale ija Vai ke ičiū ė. Ta p au inių žodžių žodynas, 4-as pa ais. i papild. leidimas, Vilnius: Žodynas,
2007.
TŽŽ – Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a, 2013.
UD – U ban Dic iona y. P ieiga pe in e ne ą: h ps://www.u bandic iona y.com [žiū ė a 2020-04-03].
184 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Naujieji kelnių pa adinimai
LITERATŪRA
Aleksai ė Agnė 2018: Ypa ybių pa adinimai Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. – Bend inė kalba 91,
1–27. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Aleksai e_BK_91_s aipsnis_apie_pa-
adinimus.pd .
Aleksai ė Agnė 2019: Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – naujada ų adi-
mosi aplinkybės i da ybos būdai. – Bend inė kalba 92, 1–27. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l /
bend inekalba/a icle/ iew/369.
Gai enis Kazimie as 2014: Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Gily ė Agnė 2015: Spin ologija: Teen, Vilnius: Alma li e a.
Gi čienė Ju gi a 2011: Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl-. – Kalbos kul ū a 84, 165–177. P ieiga in e ne e:
h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/84/Gi ciene_KK_84_s aipsnis.pd .
G icius Algi das 2017: Idealiai inkan is kos iumas: p ak iškas s ilius mode niam y ui, Vilnius: Obuolys.
Guze ičiū ė Rū a 2002: D abužių kelionės. Kelnės. – Liaudies kul ū a 2 (83). P ieiga in e ne e: h ps://e al-
pykla.li uanis ikadb.l /objec /LT-LDB-0001:J.04~2002~1367156169386/J.04~2002~1367156169386.pd .
I monienė Geno ai ė, Šukys Jonas 2000: Kalbos pa a imai kūno kul ū os i spo o specialis ams, Kaunas: Lie-
u os kūno kul ū os akademija.
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Keinys S asys 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla.
Keinys S asys 2005: Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
KK – Klausimų k ai elė. – Gim oji kalba 8, 1937, 137–138. P ieiga in e ne e: h ps://www.epa eldas.l /
objec / eco dDesc ip ion/LNB/C1B0004135373 [žiū ė a 2020-04-03].
Kopaliński Władysław 2001: Žodynas: XX amžiaus į ykiai, są okos i mi ai, Vilnius: Alga ė.
KP L1 – Kalbos pa a imai 4: kn. Leksika 1: skolinių a ojimas (L1), sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005.
KP L1 – Kalbos pa a imai 4: kn. Leksika 1: skolinių a ojimas (L1), sud. D. Mikulėnienė, A. Dily ė, an as
pa aisy . i papildy . leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2013.
K ašy ė Regina 2005: Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla.
LKE: Lie u ių kalbos enciklopedija, pa . K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as, 1999.
Miliūnai ė Ri a 2012a: Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. – Gim oji kalba 6, 3–11.
Miliūnai ė Ri a 2012b: Kalbos a o ojai i naujada ų kū yba. – Gim oji kalba 9, 3–14.
Miliūnai ė Ri a 2014: Naujieji kon aminaciniai da iniai lie u ių kalboje. – Ac a Linguis ica Li huanica 71,
264–264.
Miliūnai ė Ri a 2015: Naujažodžių a anka i pa eikimas Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. – Leksiko-
g a ija i leksikologija 5, 161–184.
Miliūnai ė Ri a 2018: Naujažodžių pa eikimas i paieškos galimybės Lie u ių kalbos naujažodžių duomeny-
ne. – Bend inė kalba 91, 1–21. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Miliunai-
e_BK_91_s aipsnis.pd .
Mu mulai y ė Dai a 2016a: Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas i naujada ų y imų pe spek y os. –
Bend inė kalba 89, 1–27. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/89/Mu mulai y e_
BK_89_s aipsnis.pd .
Mu mulai y ė Dai a 2016b: Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną. –
Ac a Linguis ica Li huanica 75, 68–88.
Mu mulai y ė Dai a 2018: Kon aminacija i lie u ių kalbos naujada a. – Kalba i kon eks ai 8 (1), 60–70.
P ieiga in e ne e: h ps:// b.lki.l /objec /elaba:34056630/index.h ml [žiū ė a 2020-04-14].
Pikčilingis Juozas 1975: Lie u ių kalbos s ilis ika 2, Vilnius: Mokslas.
RLKPŽ – Juozas P ičinauskas. Rusų–lie u ių kalbų p ekių žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla,
1996.
RLKŽ – Chackelis Lemchenas. Rusų–lie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Vals ybinė enciklopedijų, žodynų i
mokslo li e a ū os leidykla, 1949.
RLKŽ – Rusų–lie u ių kalbų žodynas 2, sud. Ch. Lemchenas, Vilnius: Mokslas, 1983.
RLKŽ – Rusų–lie u ių kalbų žodynas 3, sud. J. Ka dely ė, J. Macai is, A. Manke ičienė, Vilnius: Mokslas, 1984.
Sabaliauskai ė Danu ė 1996: Lie u ių kalbos kelnių pa adinimai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 36,
167–178.
Sabaliauskas Algi das 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas.

185Te minologija | 2020 | 27
TT – Kazimie as Gai enis, Angelė Kaulakienė, S asys Keinys, Jonas Klima ičius. Te minologijos aisymai,
Vilnius: Mokslas, 1992.
U bu is Vincas 1961: Daba inės lie u ių kalbos galūnių da ybos daik a a džiai. – Kalbo y a 3, 27–60. P ieiga
in e ne e: h ps://bal nexus.l /uploads/publikacijos/Kalbo y a/Kalbo y a%20III/Kalb_03_05_U bu is.pd
U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija. 2-asis leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Vaicekauskienė Lo e a 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai: kalbos poli ika i a osena, Vilnius: Lie u-
ių kalbos ins i u as.
VLKK – Vals ybinė lie u ių kalbos komisija. P ieiga in e ne e: www. lkk.l .
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2001–2020. P iei-
ga in e ne e: www. le.l .
ThE NEW NAMES O PANTS
Summa y
The a icle add esses a small seman ic g oup o he e ms o clo hing – 23 new
names o ouse s o pan s. The esea ch ma e ial comes om he Da abase o Li hu-
anian Neologisms (he eina e – Da abase o Neologisms). The aim o he a icle is o
discuss he o igin and seman ics o he new names o ouse s o pan s based on he
ma e ial o he abo e sou ce.
I was ound ha he Da abase o Neologisms is domina ed by he names o o eign
o igin, which accoun o as many as 52 pe cen (ciga e ės, činai, denimai, džegingsai,
kap iai, kiulo ai, kulo ės, lena ai, megingsai, ob iažkės, šal a ai, egingsai). The pe cen -
age o he names o Li huanian o igin is smalle ; hey make up 39 pe cen (ap emp u-
kai, ap emp ukės, glaudinės, kelninės, sijonkelnės, ampkelnės, amp ės, impos, įskelnės).
The names o mixed o igin a e leas common, as hey accoun o 9 pe cen
( ampdžinsiai, impdžinsiai). I should be no ed ha he wo ds o di e en o igin a e
used o name he same hing: ins ead o English leggings, ap emp ukai, ap emp ukės, ob-
iažkės, amp ės, impos a e used; in place o English eggings, kelninės, ampkelnės, e-
gingsai a e used; English culo es a e called kiulo ai, kulo ės and sijonkelnės in Li hua-
nian, whe eas he English e m jeggings is eplaced wi h džegingsai, ampdžinsiai,
impdžinsiai in Li huanian. This p ocess is mos likely unconscious due o he in luence
o English e minology. Such a su plus o names esul ing om language con ac s does
no only show he impe ec ion o e minology bu also an a emp o o ganise i .
The eme gence o he new e ms o ouse s o pan s shows ha he a ailable
names o ouse s o pan s used since he old imes and es ablished in he dic iona ies
o he e ms o clo hing a e no longe su icien . As a esul o a ious linguis ic and
ex alinguis ic ac o s, he seman ic g oup o he names o ouse s o pan s is becom-
ing a no so clea ly de ined and isola ed pa o he e minology o clo hing.
Gau a 2020-06-12
Auš a Rimku ė-Ganusauskienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as [email p o ec ed]