Lingbos
Kul ū a | 86 256
DIsKusIJos, sVa s YMaI, Pas abos
JONAS KLIMAVIČIUS
IŠ Do e MÕR E Cosa IŠ MÕRS
ESMINIAI WORDŽI:
s e imybės, nomi; jo ė, Jo ūnė, Jo is.
Dalykas lie u ių pa lo y oje già cen inaia di anni chia ous, ma più che
polšim is semp e con uso.
m. 1912 sank Pe e bu ge sepa a o imp on o uscì anco a abbas anza
gio ane, ma b endusio e già p oli ico linguis ico Kazimie o būgos,
sma samen e passinešusio in e imologiją, Impe a o iškosios mokslų
akademijos edizino usiškai pa ašy a s udija Li uanica (49 p.). La p ima
pa e della sua dedic s ko l i nių da usų lingua c onologiaiai (comunque,
p incipalmen e ela i aina). ūpimas caso us. я (ish p osl. a) lie . skoliniuose
è suo: яворь → jõ a as, ярь → jõ ė (a ba ė: пятница → pė nyčia).
Immedia amen e bisogna di e: gene ico us. ja co ispondmen o è en (in):
пять: пять, пята: pen is, опять: a pen , зять: жент; вязь: inkšna, мятъ:
min i... acile dis ingue e g e inan gene ica bend ybę ca ne: žem. e p .
mensa e skolinio ca nesa. us. ярь bend ybė sa ebbe *en is o *ė is, ma ques e non esis e.
Jo ės e lei cogniniche pa ole signi ica i i e on i sa anno de aglia amen e
indica i poco dopo, e o a bas e à di e, che nessuno di lo o non esis e né
senosios sc i omosios, né naujosios bend inės lingua leksikos duomuo e
nessunia signi ica o le è ne equisi o, aigi ha chia oų s e i my b ė s s a us.
pe ò p asilenkimų con ques a e i à bu a non uno, e o ine šiai negandai
non c'è, e pada inių sono anche peskių.
Ques o K. būgos isaiškinimu non usò il lessynalis a Jonas ba onas: zлень
žalumas, g eali da ylai; žalumynai, (pa asa io) jó ė; da žo ės-ių;
žaliuonys-ių, žalesas (pelesiai), зеленться jo uo i lŽ 1924. Po pochi
decenni e Vy au as ba one con Vincu Galiniu: zellёный 1. e di,
J. KlIMaVIčIus. Da do e jõ ė e che da jõ ės 257 žals as, žaliukas, žaliuonėlis, jo ùs,
зеленоватый žals as, žalzganas, jõ s as, зеленеть 2. e зеленеться zaliu i,
jo úo i lKŽ I 1967. Passò quasi mezzo secolo, inché Zigmas Zinke ičius emise K.
būgos Rink inių aš ų i omį e jo ės ogge o di enne acilmen e accessibile
(būga 1958: 347). Me is p eceden emen e uscì e lKŽ IV 1957. qui con u e le
p ima ie e an inie (ka o inie) on i (i 2 signi icmėmis) de aglia a da a jõ ė 1.
žaluma (pa asa io): Come jõ ė zaliuoj alsėdžiai. Pažalia o come jõ ė a.
Kaša auskas. Jõ ė è žalesa pa asa į a. Juškos žodynas [i a. Pab ėžos jo ybė], 2.
Veggia i e di; me alo pažaliazione ( a io junginys): Medis zalias i jõ ė. E cosa è
ques o jõ ė? Tokia e de colo i ė J. Jablonskis (senza dubbio, da zemaičių
a mės); a. Kaša auskas (senzio senza). ul e io men e būd a džiai jo us š iesiai
žalias: Laukas jo us, pie a jo i, zali s. Daukan as. Secondo la di e si à degli albe i
a i di colo i [ . i. colo i]: già amsiai, già chia amen e jo i o upu ì gels a s.
Daukan as (i abs ac s jo umas s. Daukan as), jo s as žals as s. Daukan as,
eiksmažodžiai jo úo i žali: Žolė, mediso a i suo úo[ja] pa asa į, . i. žali žuo[ja];
jõ uo i bŽ ( . y. lŽ 1933), jo ia i: Dygs a, auga, jo iuoja, žydi e neša b andį s.
Daukan as (da e a. Pab ėža), jo i p adė i žalia i; da y is e deam; žal i s.
Daukan as, pajo in i pažalin i a. Pab ėža. Non colo inių (come chia a da
e imologia, pi mesnių) signi icamen i è jo as [lKŽ IV j è in e sa] pa asa io sėja;
asa inie ja ai: I pasėjau mol iel jo ų, oi, oi, oi, da quei jo ų mol i bajo ų, oi, oi, oi
lie u ių au osakos man aš ynas. Poiché localizzazioni non c'è, se osse dal
ha de imen o a ea non anspos o (pe en i con bajo ų), non a miškai sa ebbe
jo ių, quindi la s essa jo ė (a jo is), e non jo as (shis one iquemen non
a ebbe po u o esse e usi à, e sa ebbe già lenkybė). pe ò pe mo i i a ealini
ques a possibili à sa ebbe possibile nonen solo come qualche au osakinis
elik as. Da è būd a dis jo inis anks y as (apie pian eus): Jo ines bul es pi kau
a. Juškos ā dynas i iš įsęs (?): [augalų] Siūlai jo iniai a. Pab ėža, būd a dis
daik a a dis a. Pab ėžos naujada as jo inė miose su pu enų ausūnų šeimos
sap o i inis g ybas (Peziza ae uginosa) e eiksmaž ai aug i, plis ie i (?) : ma
jo as s ie o, jog la e za pa e beliko s. Dauk. aigi jo ės giminė didoka,
signi ica i i a ie àè nemaža, supe icie di consumo nonisheina da zemaičių
a mės e di usa a mėje, equnumas menkokas. il enomenys semb a neseno e
non nyks an e, ma semplicemen e neišpli ęs, susilaikęs. Tu e le pa ole jo ės
giminės lKŽ IV 1957 ipo a e sen s aniimybes ma ke inčio c ožiuko (×). K. būgos
Li uanica (1912) già e a e enybė, il suo Rink inių aš ų I omo (1958) non c'e a
anco a, così come p obabilmen e non c'e a anco a e E ns o s. Daukan o aš ų
eks ų engėja kalbininkė bi u ė Vanagienė nei suoi suda y u i ocynėliuose
jo in i s. Dauk I, jo ė i s. Dauk 1976, II s. DaukŽ II, 1995 s. DaukŽ s. Daukš i V 1984
o niscono come lKŽ 1957, . i. IV be pažymos sl. (sla i à). ma E. F aenkelio già
Lingbos
Kul ū a | 86 258
F aenkelio Li auisches e ymologisches Wö e buch I . (lEW I 1962), ėjusio
sąsiu iniais dal 1955 m., del co isponden e sąsiu inio (su p. 194195). E. F aenkelis
o nisce e s. Daukan o Būdo die a a dį Jõ is, -ė de g üne Go ode Gö in des
F ühlings. Ši ai de e i ela e e i isi a e: Vadino lui [die ą], come ho de o, Jo e,
nesgi kožnas sa, che p ima e a, al ne e pad ibus, che kielė il ghiaccio espi ia, ad
appa e nei campi e nei cespusi Jo ė, by he way, žalesa s. Dauk I 1976 503. by he
way, lKŽ IV 1957 ques o s. Daukan o ase (pa umpi a o dal p ima e a)
a ibui o... a Jon Jabonski (ma y , p eso dal suo ocabolo ka o ecas o aš os,
do e ipo a o come duo pas o s) e pada (gal J. Jablonskio) come esempio
comune di pa ola. Da è Jo ė s dio s. Dauk I 1976 504 e la sua es i i à: P immoji
es i ė bu o pa asa io, T i m p o s, a ba Jo ės š en e adena s. Dauk I 1976 539.
Qui eikia g eiusiai p ie bal iško, ma neskaid aus die a a džio T impas p idė as
p iečiausiai pa ies s. Daukan o mo i a o nauja a dis Jo ė (už iš jos i T impo
giminė g ama inė a i ly inė? ), nesup a us, ė jo kaskask wo d ( neli ai
žemai iškas!..). quasi mol o popola e o mulina a osena esempio iene o ni a
doppio mažybinė Jo ė: pasa o s okodami, dejuoja senu įp očiu: Ai Jo u a le,
kame esi? s. Dauk I 503 (da e 541).
chia amen e de o: Zug unde lieg uss. ja ь Somme ko n, Somme ge eide,
E zeugungsk a , G ünspan (lEW I 1962). i e endosi a Janu o ębskiu ico da che
anche 1944 m. F anzas spech as nežinojęs jo ės s e imumo, u a ia indica e
pe K. būgą mol o anks esnį pi mą jo ės skolinimąsi kons a a usį aleksand ą
b ückne į il suo do o o disse azione Die slawischen F emdwö e im
Li auischen (1877; aigi 35 m. p ima za būgą). nel suo massimo la o o 1927 m.
Słownik e ymologiczny języka polskiego (pe spaudas 1970 m.) a. b ückne is,
e imologizuodamas lenk. ja psn. wiosna (ja ka 1) asa ojus, 2) jauniklė a is,
ja y 1) asa inis, 2) psn. gio ani; o eus, o eus, gu us, 3) psn. yškus,
skaisčiaspal is, ja zyna 1) da žo ės, ja zyć się 1) žė ė i, kibi kščiuo i;
giaiža uo i; 2) spindė i, š ies i lelieŽ 1979), p ima no a p osla išką kilmę i mums
s a ų dalyką non esis e pa en iniško a i ikmens lie u ių kalboje (p idu kime nė
bal ų kalbose), e ul e io men e pa en iniuoja con ok. Jah (go . jē ) i a es .
ja - me ai, g . Hō ā me ų laikas; Hō, me ai os me ai, lo . ho nus me inis, šieme is
sEJP 1970.
J. KlIMaVIčIus. Da do e jõ ė e che da jõ ės 259 Maxo Vasme io Russisches
e ymologisches Wö e buch (19501958, us. e . 19641973) ques o eikalu lKŽ
IV 1957 anco a non po e a aiu a e, ma nonu ilizza a mol ieli e
successi amen e. us. a m. pa asa ojus, ce k . sl. яра p ima e a, sen.
us. яръ pa asa inis; asa inis p osl. ja ъ giminiški a es . yā me ai, g . ρ
empo dell'anno; me as, ρos empo; anni, go . jē me ai, lo . Hō nus šieme is,
ha anche ampia giminę sla ų kalbose (ЭСРЯ IV 1973), di cui qui menė ini solo
ca a e is icchi signi ica i i usiški pa ole, u in ys li e ians kalboje
giminiškų a i ikmenų: рица asa ojus; asa učiai ( ugiai, k iečiai), яровуна
a m. asa ojus, яровуще a m. esa ojiena; ярка, ярочка jauniklė
(nesiė ia usi) a is, яроводье a m. (upės) p ima e a al ynis, ярутка čiužu ė
( hlaspi) lKŽ IV 1985, ярина яровое, яровик šiem gy ulys a ba augalas, ярчук
šuniukas, ярец bebme inis ja as, ярица jauniklė a is (яруна ilna, bulg. рина
ожкų gau ai; ширк auduseklas a d abužis): as, p is ian e , жриφος oys, lo .
a ies a in, a m. a ė iukas; ярые пчёлы pi masis asa os spiečius ЭСРЯ IV 1973
( oliau ei ų яровой (яровой хлеб, яровые), ярый (i ярость), яростный,
яровитый, ярить, яриться. Ya úlo Joninių nak ies pik osios jėgos iš a imo
šiaudinė baidyklė p eceden emen e ce ca a capi e come pagonių die ybė, ma
non dimos a a. Ya osla (plg.
Igo io sakmės jaрый Тур Всеволод) si collegaamo e con g . εωρóς s ip us, nelKŽ IV
a mieš as“ (apie yną), ne eisingai – su lo . ῑ a „pyk is“ (ЭСРЯ IV 1973).
1957 ne eisingai p i jo ės 1. p idėjo e 2. Veggia i e di; me alo pagaliazione (...) in
eal à ques o è e imologico (non seman ino) omonima al o skolinys da us. ярь II
(ярь1 a m. asa ojus, ярь2 p as . = яроcть KlŽ IV 1985), che s esso è anche
skolinys da id. g . < nj. g . άρι(ου), plg. sen. g . ός nuodai (ЭСРЯ IV 1973). Pe p ūsų
lingua si ap isce olimiausia e imologica signi ica o p . go me ka š is: och. a
ä me asa a, a m. e m šil as, e šiluma, g . θερμός šil as, θερμασσα k osnis, lo .
o mus ka š as (ПЯ II 1979), no s asa a p . dagis: lie . daga (: deg i) ka š is;
de lius, dago i im i, aly i de lių, go . dags ( ok. Tag) diena (ПЯ I 1975, PKEŽ I 1988).
Jõ ė, pe o unai, non pa o nel Daba inės lie u ių kalbos žodyną (1954, 1972,
1993...), anche in suo aluni pi m akus Lie u ių kalbos ašybos žodyną (Kaunas, 1948,
148381), Lie u ių kalbos ado o (lie u ių em inių bend uomenė, biele eld, 1950)
žodyną (157604). pe ò in Lie u ių ašomosios kalbos žodyno V . (lie u iškai okiška
dalis, suda ė al edas sennas i an anas salys, Heidelbe g, 1968) Tik inių a dų
260 Kalbos Kul ū a | 86 lis a, senza dubbio, cos i ui a an ano salio, pa eko Jo ūnė
(salys 1983). Lei non più suo (zemaičio!) cos i ui a a da jo ės o s. Daukan o Jo ės,
e p esa da Vinco MykolaičioPu ino Raš ų II . (1960) d ama izuo a poema Skal ių
me gelė aldo o Jo gės duk e s a do. e anni più a di nel Kazio Kuza inio e
b onio sa ukyno Li u ians nomų e imologiniame slodyne o se a causa del a o
che il nome le e a io, Jo ūnės non (lVEŽ 1971). pe ò šiuod iejų au o i, di cui il
secondo lie u iškųjų e de i usių da al i bal ų kalbų a dų aiškinimus bei į adą
pa ašė (lVKŽ 1987: 12), mol o più ampia a dyne p esen a a: Jõ is lie . ; da sen.
Li uani pa asa io zalio (= zalumos lVKŽ 2005) die o (pagal s. Daukan ą) na do
Jõ is: lie . jõ ė žalymas, pa asa io žaluma, jo ùs žalias, jo -iuo i žaliuo i; o se
di ques o nome olimesnis (= ul e io i lVKŽ 2005) edinys è . Jõ igis; qui è anche
inse i a Jõ igė, ump. Jõ ė, ma non Jo ūnės (lVKŽ 1987). Jo ūnė e
Jo ūnas (ū) è lVKŽ 2005.
Wojciechas smoczyńskis a due p igioniš us lKŽ IV 1957: 1) b ak kwali ika o a sl.
słowiańskie mol o gius o ( incamą e Vy au o Vi kausko lKŽ 2006), 2) non
dis inzioni signi icazioni asa ojus, pa asa io sėja, che esą is o da esempiži
zaliuoj o pažalia o come jo ė (sEJl 2007), anche se lei in eal à non è ale aiški
come jõ o, che necessa iamen e è solo g e iminė (oboczna) o ma. L'au o e
s esso può p iciš i localizazioni s ygių (bū ų a a ealinė pažyma žm. żmudzki). Del
suo indica e Jó -upė (sinkopinis a . Jó pė) aleksand o Vanago p esen a a
localizzazione lapės (p ie Kauno) usci a da žemaičių plo o, o a. Vanagas e
negiminiuoja con jo è (Jó pės -ó!): Pi mojo sando jo illio neaiški. Plg. Ja -ups.
Non è chia o se di ques o čekiškės upė a džio, kamienas ja sie inas con lie .
Ja à ež. s .[ėdasai] g eičiausiai inoug iškos kilmės (suom. jä i eže as), o
į ikimiau kilęs iš a d. Jã as (lHEŽ 1981). Jõ ė 4. zielona a ba, come
p eceden emen e de o, è non signi ica o, ma omonimo. Į el a ko ek ū os
klaida: jo iuoja, žydi i ne a (= neša) adul į. Dai a sinke ičiū ė, menėdama Jo io
nelie u iškas (gal puslie u ių?) o me Io is, Yo is e hib idinį nauja a dį
Jo mándas (sinke ičiū ė 2011: 225 e 219), sul s esso Jo į nulla non dice.
lKŽe 2013 u o po seno ei.
Klaida da scienza o almeno scienza nesu u ima plin a. Pasca o jo ę non solo
au osakos e e nog a ija puoselė oi. li uanis a algis uzdila, spiegando lenk.
Ja osław, sc šo: lenk. ja y è gio ani, gai us, ž alus, gu us, o i e è comune con
an ica pa ola bal ų jo ė pa asa io žaluma, š iežuma (uzdila 2013 12: nella
pubblici à già a il pane Jo ė 6).

J. KlIMaVIčIus. Da do e jõ ė e chi da jõ ės 261 ul e io men e così esse e
non può ši okia a dada ys ė ha liau is. o ques i nomi u ė em is neben
scandina iška ( ikingiška) Jo io (pos e io men e edinių) o igme.
ojai i da ėjai suklaidin i Va dų žodyno a iesiog jau a do bu imo, galė ų
IŠVADOS
1912 m. Kazimie as būga spiegò che jõ ė pa asa io žaluma è sla ybė
(aleksand as b ückne is già 1877 m.). così successi amen e e u i gli
e imologi. ma mol i ne non conosce ano. Jono ba ono lŽ 1924 jo ė e jo uo i
engono p esen a i, aigi s aniimais nelaikomi. lKŽ IV 1957 jo ės con u a
gimine nonymi come s e imybių. ques o e aichi a mie più a o pa ola,
p incipalmen e espandi o s. Daukan o e a. Juškos slodyno, ma sconosciu o né
da senųjų aš i, né aikęs in nuo aja bend inę lingua. eikiamai ne eaga us lKŽ
IV 1957 e s. Dauk I e II 1976, s. DaukIs Ž II 1995 e s. Dauk s e V 1984 isgi a si ė ė
landelė, più impo an e ebė a neužkiš a né lKŽ 2006, né lKŽe 2013. an anas
salysčiausiai m. in lie u ių a dyną 1968 passido V. MykolaičioPu ino Jo ūnę,
ąsą su Jūnu, Jo e, Jo igiu, pada ė sa ige Jo b onysukynas. Fonos ši okiam
ne ūpes ingumui nea sagamen e libe alaus app occio a s animybes lė inis
a o zamen o. bep isidedąs e s u delle speciali à, conc e amen e
a dyno, p oibi e zone di assegnazione... Mokslo e i à a ine dei ini non sa à
di icile nogole si bas e à ico da e. Sbalcia e le pada ine di e o i
in inseggia e nella i a sa à più di icile (da bėda possibile legalimas
skandina iška Jo io kilme).
Klaidų nelais ė nella p a ica della lingua in gene ale aumen a. pe ò esone a solo
ealizza a e i à. abbiamo già e ina esoa esempio e non da kalbininkų da bų
so ie mečio hib idinė usybė ja o izacija agga amen o dell'albe o ai s agionali
cambiamen i clima ici e naliza ion augbiolŽ 1998 già cambia in e o
in e nazionale: ja o izzazione ( us. ja o yje asa ojus) e nalizzazione VlE 2005
( Ž VIII 2001 ce amen o appena inizia o: e nalizzazione ( anc. e nal <
pa asa inis) ja o izzazione; Ž 2013 i gi solo inizia o, M ŽŽ 2010 neanche
nep ade a o).
Šal INIaI s. Dauk I 1976 Daukan as s. Raš ai 1, Vilnius: Vaga. s. Dauk
II 1976 Daukan as s. Raš ai 2, Vilnius: Vaga. s. DaukIs Ž II 1995
Daukan as s. Is o ija Žemai iška, Vilnius: Vaga.
262 Kalbos Kul ū a | 86 s. Dauk s e V 1984 Daukan as s. Sekimai i e imai,
Vilnius: Vaga. lelieŽ 1979 Vai ke ičiū ė V. Lenkų-lie u ių kalbų žodynas,
Vilnius: Mokslas. lKŽ IV 1985 Rusų-lie u ių kalbų žodynas. compos o J.
Ka dely ė, Ch. lemchenas, J. Macai is, a. Manke ičienė, Vilnius: Mokslas.
lEI a ū a augbiolŽ 1998: T umpas anglųlie u ių i lie u iųanglų kalbų augalų
biologijos e minų žodynas. Pa engė o. upainienė, Vilnius: uab Nacionalinių
y imų cen as edi ice.
b ū g a K. 1958: Rink iniai aš ai 1. cos i uì Z. Zinke ičius, edaga o V. Mažiulis,
Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. lEW I 1962:
Li auisches e ymologisches Wö e buch on E ns F aenkel. bd. I, Heidelbe g:
Ca l Win e . uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck & up ech .
lHEŽ 1981: Vanagas a. Li u ių hid onimų e imologinis žodynas, Vilnius:
Scuola.
lKŽ IV 1957: Li u ians kalbos žodynas 4. a s. ed. K. ul ydas, Vilnius:
Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. lKŽe 2013: Lexiona io
della Li uania 120. Vy . ed. G. Nak inienė, Vilnius: is i u o della lingua
Li uani.
lKŽ 2006: V i k au sk as V. Lie u os kalbos žodyno aisymai, Vilnius:
lie u ių kalbos ins i u as.
lVEŽ 1971: Ku z a i ni s K., s a uk yn as b. ocabolynas e imologico dei
nomi Li uanei. Nomi e pa ole, Vilnius: Min is, 42157. lVKŽ 1987: Kuza inis
K., sa ukynas b. Lie u ių a dų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas.
lVKŽ 2005: Kuza inis K., sa ukynas b. Lie u os a dų kilmės žodynas. 4asis
pap. ed., Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i u as. M ŽŽ 2010:
Scolas ico diziona io di pa ole in e nazionali. Pa engė I. E many ė, V.
če nė, J. Klima ičius, l. Puzinienė, Kaunas: Š iesa. PKEŽ I 1988: Mažiulis V.
P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1, Vilnius:
Scuola.
lŽ 1924: ba o na s J. Rusiškai lie u iškas žodynas, Kaunas: sakalas. lŽ
1933: b a o na s J. Rusų lie u ių žodynas, Kaunas: sakalas. lKŽ I 1967:
Rusųlie u ių kalbų žodynas 1. Pa uošė V. ba onas, V. Galinis, edaga o b.
la inas, J. Macai is, Vilnius: Min is. s a l y s a. 1983: Raš ai 2, oma, 187266.
sinke ičiū ė D. 2011: Nauji 20072010 m. lie u iškos kilmės aikų a di e lo o
daimo polinkiai. Cul u a di lingua 84, 214229.
J. KlIMaVIčIus. Da ku jõ ė e kas iz jõ ės 263 sEJl 2007: smoczyński W. Słownik
e ymologiczny języka li ewskiego, Vilnius:
Vilniaus uni e si à.
sEJP 1970: b ü c kn e a. Słownik e ymologiczny języka polskiego, Wa szawa:
Wiedza Powszechna.
Ž 2001: In e nazionali pa ole di diziona io. a s. ed. a. Kinde ys, Vilnius:
alma li e a.
Ž 2013: In e nazionali pa ole di diziona io. ed. consiglio: a. Kaulakienė, s.
Keinys, b. Ku kulis, V. ačiūnai ė, V. Žalkauskas, Vilnius: alma li e a. uzdila a.
2013: Vilnius, Wilno, Вильна o anco a come. Vo u a 12. VlE VIII 2005: Visuo inė
lie u ių enciklopedija 8. Moksl. ed. consigli p ez. Z. . udzikas, Vilnius:
Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i u as. ПЯ I 1975: Топоров В. Н. Прусский
язык. Dol a ь. АД, Москва:
Наука.
ПЯ II 1979: Топоров В. Н. Прусский язык. Dol a ь. ЕН, Москва:
Наука.
ЭСРЯ IV 1973: Фасмер М. Этимологический словарь русского языка.
Перевод с немецкого и донолнения О. Н. Трубачёва, Москва: Про-
гресс.
Rice u a 2013 09 15
Ado a o 2013 12 20
WHE E DoEs JOR CoME F oM
aND WHa CoMEs F oM JOR?
Summa y
In 1912 Kazimie as būga a gued ha jõ ė ‘sp ing ege a ion is a sla ism (alek sande
b ückne as a back as 1877). all e ymologis s ook he same oad a e wa ds.
Howe e , many did no know hem. Jo ė and jo uo i a e included in he
Russian-Li huanian Dic iona y published by Jonas ba onas in 1924, meaning ha hey
a e no conside ed o eign wo ds. The Dic iona y o Li huanian (IV 1957) does no
conside jo ė and i s gende o ms as ba ba isms. I is a less common wo d o he
samogi ian dialec , mos ly dissemina ed h ough he dic iona ies o simonas
Daukan as and an anas Juška; howe e , i is nei he known om he old w i ings
no was i ying o pa e i s way in o he new s anda d language. In he absence o
a imely eac ion, a gap ne e heless opened. Mos impo an ly, i was nei he
co ec ed in The Co ec ions o he Dic iona y o Li huanian by Vy au as
Vi kauskas no in he elec onic edi ion o The Dic iona y o Li huanian (2013).
Lingbos
Kul ū a | 86 264
In 1968 an anas salys opened he way o Jo ūnė p obably de i ing om Pu inas,
li huanian poe and w i e in o he index o li huanian p ope names; he con inui y
wi h Jo is, Jo ė, Jo ūnas, Jo igis, Jo igė was es ablished by b onys sa ukynas. he
backg ound o such ca elessness was a g adual s eng hening o an i esponsibly
libe al app oach owa ds ba ba isms. I will no be ha d o he u h o science o
iumph e en ually i will only su ice o emembe . I will be ha de o elimina e he
ou comes o he longes ablished e o om li e (in he wo s case scena io, i can be
jus i ied by he scandina ian o igin o Jo is). he cap i i y o e o s ends o g ow in
he language p ac ice. Howe e , only he u h b ough o li e can make us ee. an
unexpec ed example is al eady in on o us and i does no come om linguis ics: a
hyb id so ie ussicism ja o izacija ‘ he adjus men o he plan o seasonal clima e
changes e naliza ion is al eady eplaced by a ue in e na ional wo d ja o izacija
( ussian ja o yje sp ing c ops) e nalizzazione (Uni e sal VIII Li huanian Encyclopaedia
2005). KEYWORDS: ba ba isms, names; jo ė, Jo ūnė, Jo is.
JoNas KlIMaVIčIus
E u o g. 5614, l 04107 Vilnius