Iš kur „jõrė“ ir kas iš „jõrės“

Lingbos Kul ū a | 86 256 DIsKusIJos, sVa s YMaI, Pas abos JONAS KLIMAVIČIUS IŠ Do e MÕR E Cosa IŠ MÕRS ESMINIAI WORDŽI: s e imybės, nomi; jo ė, Jo ūnė, Jo is. Dalykas lie u ių pa lo y oje già cen inaia di anni chia ous, ma più che polšim is semp e con uso. m. 1912 sank Pe e bu ge sepa a o imp on o uscì anco a abbas anza gio ane, ma b endusio e già p oli ico linguis ico Kazimie o būgos, sma samen e passinešusio in e imologiją, Impe a o iškosios mokslų akademijos edizino usiškai pa ašy a s udija Li uanica (49 p.). La p ima pa e della sua dedic s ko l i nių da usų lingua c onologiaiai (comunque, p incipalmen e ela i aina). ūpimas caso us. я (ish p osl. a) lie . skoliniuose è suo: яворь → jõ a as, ярь → jõ ė (a ba ė: пятница → pė nyčia). Immedia amen e bisogna di e: gene ico us. ja co ispondmen o è en (in): пять: пять, пята: pen is, опять: a pen , зять: жент; вязь: inkšna, мятъ: min i... acile dis ingue e g e inan gene ica bend ybę ca ne: žem. e p . mensa e skolinio ca nesa. us. ярь bend ybė sa ebbe *en is o *ė is, ma ques e non esis e. Jo ės e lei cogniniche pa ole signi ica i i e on i sa anno de aglia amen e indica i poco dopo, e o a bas e à di e, che nessuno di lo o non esis e né senosios sc i omosios, né naujosios bend inės lingua leksikos duomuo e nessunia signi ica o le è ne equisi o, aigi ha chia oų s e i my b ė s s a us. pe ò p asilenkimų con ques a e i à bu a non uno, e o ine šiai negandai non c'è, e pada inių sono anche peskių. Ques o K. būgos isaiškinimu non usò il lessynalis a Jonas ba onas: zлень žalumas, g eali da ylai; žalumynai, (pa asa io) jó ė; da žo ės-ių; žaliuonys-ių, žalesas (pelesiai), зеленться jo uo i lŽ 1924. Po pochi decenni e Vy au as ba one con Vincu Galiniu: zellёный 1. e di, J. KlIMaVIčIus. Da do e jõ ė e che da jõ ės 257 žals as, žaliukas, žaliuonėlis, jo ùs, зеленоватый žals as, žalzganas, jõ s as, зеленеть 2. e зеленеться zaliu i, jo úo i lKŽ I 1967. Passò quasi mezzo secolo, inché Zigmas Zinke ičius emise K. būgos Rink inių aš ų i omį e jo ės ogge o di enne acilmen e accessibile (būga 1958: 347). Me is p eceden emen e uscì e lKŽ IV 1957. qui con u e le p ima ie e an inie (ka o inie) on i (i 2 signi icmėmis) de aglia a da a jõ ė 1. žaluma (pa asa io): Come jõ ė zaliuoj alsėdžiai. Pažalia o come jõ ė a. Kaša auskas. Jõ ė è žalesa pa asa į a. Juškos žodynas [i a. Pab ėžos jo ybė], 2. Veggia i e di; me alo pažaliazione ( a io junginys): Medis zalias i jõ ė. E cosa è ques o jõ ė? Tokia e de colo i ė J. Jablonskis (senza dubbio, da zemaičių a mės); a. Kaša auskas (senzio senza). ul e io men e būd a džiai jo us š iesiai žalias: Laukas jo us, pie a jo i, zali s. Daukan as. Secondo la di e si à degli albe i a i di colo i [ . i. colo i]: già amsiai, già chia amen e jo i o upu ì gels a s. Daukan as (i abs ac s jo umas s. Daukan as), jo s as žals as s. Daukan as, eiksmažodžiai jo úo i žali: Žolė, mediso a i suo úo[ja] pa asa į, . i. žali žuo[ja]; jõ uo i bŽ ( . y. lŽ 1933), jo ia i: Dygs a, auga, jo iuoja, žydi e neša b andį s. Daukan as (da e a. Pab ėža), jo i p adė i žalia i; da y is e deam; žal i s. Daukan as, pajo in i pažalin i a. Pab ėža. Non colo inių (come chia a da e imologia, pi mesnių) signi icamen i è jo as [lKŽ IV j è in e sa] pa asa io sėja; asa inie ja ai: I pasėjau mol iel jo ų, oi, oi, oi, da quei jo ų mol i bajo ų, oi, oi, oi lie u ių au osakos man aš ynas. Poiché localizzazioni non c'è, se osse dal ha de imen o a ea non anspos o (pe en i con bajo ų), non a miškai sa ebbe jo ių, quindi la s essa jo ė (a jo is), e non jo as (shis one iquemen non a ebbe po u o esse e usi à, e sa ebbe già lenkybė). pe ò pe mo i i a ealini ques a possibili à sa ebbe possibile nonen solo come qualche au osakinis elik as. Da è būd a dis jo inis anks y as (apie pian eus): Jo ines bul es pi kau a. Juškos ā dynas i iš įsęs (?): [augalų] Siūlai jo iniai a. Pab ėža, būd a dis daik a a dis a. Pab ėžos naujada as jo inė miose su pu enų ausūnų šeimos sap o i inis g ybas (Peziza ae uginosa) e eiksmaž ai aug i, plis ie i (?) : ma jo as s ie o, jog la e za pa e beliko s. Dauk. aigi jo ės giminė didoka, signi ica i i a ie àè nemaža, supe icie di consumo nonisheina da zemaičių a mės e di usa a mėje, equnumas menkokas. il enomenys semb a neseno e non nyks an e, ma semplicemen e neišpli ęs, susilaikęs. Tu e le pa ole jo ės giminės lKŽ IV 1957 ipo a e sen s aniimybes ma ke inčio c ožiuko (×). K. būgos Li uanica (1912) già e a e enybė, il suo Rink inių aš ų I omo (1958) non c'e a anco a, così come p obabilmen e non c'e a anco a e E ns o s. Daukan o aš ų eks ų engėja kalbininkė bi u ė Vanagienė nei suoi suda y u i ocynėliuose jo in i s. Dauk I, jo ė i s. Dauk 1976, II s. DaukŽ II, 1995 s. DaukŽ s. Daukš i V 1984 o niscono come lKŽ 1957, . i. IV be pažymos sl. (sla i à). ma E. F aenkelio già Lingbos Kul ū a | 86 258 F aenkelio Li auisches e ymologisches Wö e buch I . (lEW I 1962), ėjusio sąsiu iniais dal 1955 m., del co isponden e sąsiu inio (su p. 194195). E. F aenkelis o nisce e s. Daukan o Būdo die a a dį Jõ is, -ė de g üne Go ode Gö in des F ühlings. Ši ai de e i ela e e i isi a e: Vadino lui [die ą], come ho de o, Jo e, nesgi kožnas sa, che p ima e a, al ne e pad ibus, che kielė il ghiaccio espi ia, ad appa e nei campi e nei cespusi Jo ė, by he way, žalesa s. Dauk I 1976 503. by he way, lKŽ IV 1957 ques o s. Daukan o ase (pa umpi a o dal p ima e a) a ibui o... a Jon Jabonski (ma y , p eso dal suo ocabolo ka o ecas o aš os, do e ipo a o come duo pas o s) e pada (gal J. Jablonskio) come esempio comune di pa ola. Da è Jo ė s dio s. Dauk I 1976 504 e la sua es i i à: P immoji es i ė bu o pa asa io, T i m p o s, a ba Jo ės š en e adena s. Dauk I 1976 539. Qui eikia g eiusiai p ie bal iško, ma neskaid aus die a a džio T impas p idė as p iečiausiai pa ies s. Daukan o mo i a o nauja a dis Jo ė (už iš jos i T impo giminė g ama inė a i ly inė? ), nesup a us, ė jo kaskask wo d ( neli ai žemai iškas!..). quasi mol o popola e o mulina a osena esempio iene o ni a doppio mažybinė Jo ė: pasa o s okodami, dejuoja senu įp očiu: Ai Jo u a le, kame esi? s. Dauk I 503 (da e 541). chia amen e de o: Zug unde lieg uss. ja ь Somme ko n, Somme ge eide, E zeugungsk a , G ünspan (lEW I 1962). i e endosi a Janu o ębskiu ico da che anche 1944 m. F anzas spech as nežinojęs jo ės s e imumo, u a ia indica e pe K. būgą mol o anks esnį pi mą jo ės skolinimąsi kons a a usį aleksand ą b ückne į il suo do o o disse azione Die slawischen F emdwö e im Li auischen (1877; aigi 35 m. p ima za būgą). nel suo massimo la o o 1927 m. Słownik e ymologiczny języka polskiego (pe spaudas 1970 m.) a. b ückne is, e imologizuodamas lenk. ja psn. wiosna (ja ka 1) asa ojus, 2) jauniklė a is, ja y 1) asa inis, 2) psn. gio ani; o eus, o eus, gu us, 3) psn. yškus, skaisčiaspal is, ja zyna 1) da žo ės, ja zyć się 1) žė ė i, kibi kščiuo i; giaiža uo i; 2) spindė i, š ies i lelieŽ 1979), p ima no a p osla išką kilmę i mums s a ų dalyką non esis e pa en iniško a i ikmens lie u ių kalboje (p idu kime nė bal ų kalbose), e ul e io men e pa en iniuoja con ok. Jah (go . jē ) i a es . ja - me ai, g . Hō ā me ų laikas; Hō, me ai os me ai, lo . ho nus me inis, šieme is sEJP 1970. J. KlIMaVIčIus. Da do e jõ ė e che da jõ ės 259 Maxo Vasme io Russisches e ymologisches Wö e buch (19501958, us. e . 19641973) ques o eikalu lKŽ IV 1957 anco a non po e a aiu a e, ma nonu ilizza a mol ieli e successi amen e. us. a m. pa asa ojus, ce k . sl. яра p ima e a, sen. us. яръ pa asa inis; asa inis p osl. ja ъ giminiški a es . yā me ai, g . ρ empo dell'anno; me as, ρos empo; anni, go . jē me ai, lo . Hō nus šieme is, ha anche ampia giminę sla ų kalbose (ЭСРЯ IV 1973), di cui qui menė ini solo ca a e is icchi signi ica i i usiški pa ole, u in ys li e ians kalboje giminiškų a i ikmenų: рица asa ojus; asa učiai ( ugiai, k iečiai), яровуна a m. asa ojus, яровуще a m. esa ojiena; ярка, ярочка jauniklė (nesiė ia usi) a is, яроводье a m. (upės) p ima e a al ynis, ярутка čiužu ė ( hlaspi) lKŽ IV 1985, ярина яровое, яровик šiem gy ulys a ba augalas, ярчук šuniukas, ярец bebme inis ja as, ярица jauniklė a is (яруна ilna, bulg. рина ожкų gau ai; ширк auduseklas a d abužis): as, p is ian e , жриφος oys, lo . a ies a in, a m. a ė iukas; ярые пчёлы pi masis asa os spiečius ЭСРЯ IV 1973 ( oliau ei ų яровой (яровой хлеб, яровые), ярый (i ярость), яростный, яровитый, ярить, яриться. Ya úlo Joninių nak ies pik osios jėgos iš a imo šiaudinė baidyklė p eceden emen e ce ca a capi e come pagonių die ybė, ma non dimos a a. Ya osla (plg. Igo io sakmės jaрый Тур Всеволод) si collegaamo e con g . εωρóς s ip us, nelKŽ IV a mieš as“ (apie yną), ne eisingai – su lo . ῑ a „pyk is“ (ЭСРЯ IV 1973). 1957 ne eisingai p i jo ės 1. p idėjo e 2. Veggia i e di; me alo pagaliazione (...) in eal à ques o è e imologico (non seman ino) omonima al o skolinys da us. ярь II (ярь1 a m. asa ojus, ярь2 p as . = яроcть KlŽ IV 1985), che s esso è anche skolinys da id. g . < nj. g . άρι(ου), plg. sen. g . ός nuodai (ЭСРЯ IV 1973). Pe p ūsų lingua si ap isce olimiausia e imologica signi ica o p . go me ka š is: och. a ä me asa a, a m. e m šil as, e šiluma, g . θερμός šil as, θερμασσα k osnis, lo . o mus ka š as (ПЯ II 1979), no s asa a p . dagis: lie . daga (: deg i) ka š is; de lius, dago i im i, aly i de lių, go . dags ( ok. Tag) diena (ПЯ I 1975, PKEŽ I 1988). Jõ ė, pe o unai, non pa o nel Daba inės lie u ių kalbos žodyną (1954, 1972, 1993...), anche in suo aluni pi m akus Lie u ių kalbos ašybos žodyną (Kaunas, 1948, 148381), Lie u ių kalbos ado o (lie u ių em inių bend uomenė, biele eld, 1950) žodyną (157604). pe ò in Lie u ių ašomosios kalbos žodyno V . (lie u iškai okiška dalis, suda ė al edas sennas i an anas salys, Heidelbe g, 1968) Tik inių a dų 260 Kalbos Kul ū a | 86 lis a, senza dubbio, cos i ui a an ano salio, pa eko Jo ūnė (salys 1983). Lei non più suo (zemaičio!) cos i ui a a da jo ės o s. Daukan o Jo ės, e p esa da Vinco MykolaičioPu ino Raš ų II . (1960) d ama izuo a poema Skal ių me gelė aldo o Jo gės duk e s a do. e anni più a di nel Kazio Kuza inio e b onio sa ukyno Li u ians nomų e imologiniame slodyne o se a causa del a o che il nome le e a io, Jo ūnės non (lVEŽ 1971). pe ò šiuod iejų au o i, di cui il secondo lie u iškųjų e de i usių da al i bal ų kalbų a dų aiškinimus bei į adą pa ašė (lVKŽ 1987: 12), mol o più ampia a dyne p esen a a: Jõ is lie . ; da sen. Li uani pa asa io zalio (= zalumos lVKŽ 2005) die o (pagal s. Daukan ą) na do Jõ is: lie . jõ ė žalymas, pa asa io žaluma, jo ùs žalias, jo -iuo i žaliuo i; o se di ques o nome olimesnis (= ul e io i lVKŽ 2005) edinys è . Jõ igis; qui è anche inse i a Jõ igė, ump. Jõ ė, ma non Jo ūnės (lVKŽ 1987). Jo ūnė e Jo ūnas (ū) è lVKŽ 2005. Wojciechas smoczyńskis a due p igioniš us lKŽ IV 1957: 1) b ak kwali ika o a sl. słowiańskie mol o gius o ( incamą e Vy au o Vi kausko lKŽ 2006), 2) non dis inzioni signi icazioni asa ojus, pa asa io sėja, che esą is o da esempiži zaliuoj o pažalia o come jo ė (sEJl 2007), anche se lei in eal à non è ale aiški come jõ o, che necessa iamen e è solo g e iminė (oboczna) o ma. L'au o e s esso può p iciš i localizazioni s ygių (bū ų a a ealinė pažyma žm. żmudzki). Del suo indica e Jó -upė (sinkopinis a . Jó pė) aleksand o Vanago p esen a a localizzazione lapės (p ie Kauno) usci a da žemaičių plo o, o a. Vanagas e negiminiuoja con jo è (Jó pės -ó!): Pi mojo sando jo illio neaiški. Plg. Ja -ups. Non è chia o se di ques o čekiškės upė a džio, kamienas ja sie inas con lie . Ja à ež. s .[ėdasai] g eičiausiai inoug iškos kilmės (suom. jä i eže as), o į ikimiau kilęs iš a d. Jã as (lHEŽ 1981). Jõ ė 4. zielona a ba, come p eceden emen e de o, è non signi ica o, ma omonimo. Į el a ko ek ū os klaida: jo iuoja, žydi i ne a (= neša) adul į. Dai a sinke ičiū ė, menėdama Jo io nelie u iškas (gal puslie u ių?) o me Io is, Yo is e hib idinį nauja a dį Jo mándas (sinke ičiū ė 2011: 225 e 219), sul s esso Jo į nulla non dice. lKŽe 2013 u o po seno ei. Klaida da scienza o almeno scienza nesu u ima plin a. Pasca o jo ę non solo au osakos e e nog a ija puoselė oi. li uanis a algis uzdila, spiegando lenk. Ja osław, sc šo: lenk. ja y è gio ani, gai us, ž alus, gu us, o i e è comune con an ica pa ola bal ų jo ė pa asa io žaluma, š iežuma (uzdila 2013 12: nella pubblici à già a il pane Jo ė 6). J. KlIMaVIčIus. Da do e jõ ė e chi da jõ ės 261 ul e io men e così esse e non può ši okia a dada ys ė ha liau is. o ques i nomi u ė em is neben scandina iška ( ikingiška) Jo io (pos e io men e edinių) o igme. ojai i da ėjai suklaidin i Va dų žodyno a iesiog jau a do bu imo, galė ų IŠVADOS 1912 m. Kazimie as būga spiegò che jõ ė pa asa io žaluma è sla ybė (aleksand as b ückne is già 1877 m.). così successi amen e e u i gli e imologi. ma mol i ne non conosce ano. Jono ba ono lŽ 1924 jo ė e jo uo i engono p esen a i, aigi s aniimais nelaikomi. lKŽ IV 1957 jo ės con u a gimine nonymi come s e imybių. ques o e aichi a mie più a o pa ola, p incipalmen e espandi o s. Daukan o e a. Juškos slodyno, ma sconosciu o né da senųjų aš i, né aikęs in nuo aja bend inę lingua. eikiamai ne eaga us lKŽ IV 1957 e s. Dauk I e II 1976, s. DaukIs Ž II 1995 e s. Dauk s e V 1984 isgi a si ė ė landelė, più impo an e ebė a neužkiš a né lKŽ 2006, né lKŽe 2013. an anas salysčiausiai m. in lie u ių a dyną 1968 passido V. MykolaičioPu ino Jo ūnę, ąsą su Jūnu, Jo e, Jo igiu, pada ė sa ige Jo b onysukynas. Fonos ši okiam ne ūpes ingumui nea sagamen e libe alaus app occio a s animybes lė inis a o zamen o. bep isidedąs e s u delle speciali à, conc e amen e a dyno, p oibi e zone di assegnazione... Mokslo e i à a ine dei ini non sa à di icile nogole si bas e à ico da e. Sbalcia e le pada ine di e o i in inseggia e nella i a sa à più di icile (da bėda possibile legalimas skandina iška Jo io kilme). Klaidų nelais ė nella p a ica della lingua in gene ale aumen a. pe ò esone a solo ealizza a e i à. abbiamo già e ina esoa esempio e non da kalbininkų da bų so ie mečio hib idinė usybė ja o izacija agga amen o dell'albe o ai s agionali cambiamen i clima ici e naliza ion augbiolŽ 1998 già cambia in e o in e nazionale: ja o izzazione ( us. ja o yje asa ojus) e nalizzazione VlE 2005 ( Ž VIII 2001 ce amen o appena inizia o: e nalizzazione ( anc. e nal < pa asa inis) ja o izzazione; Ž 2013 i gi solo inizia o, M ŽŽ 2010 neanche nep ade a o). Šal INIaI s. Dauk I 1976 Daukan as s. Raš ai 1, Vilnius: Vaga. s. Dauk II 1976 Daukan as s. Raš ai 2, Vilnius: Vaga. s. DaukIs Ž II 1995 Daukan as s. Is o ija Žemai iška, Vilnius: Vaga. 262 Kalbos Kul ū a | 86 s. Dauk s e V 1984 Daukan as s. Sekimai i e imai, Vilnius: Vaga. lelieŽ 1979 Vai ke ičiū ė V. Lenkų-lie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas. lKŽ IV 1985 Rusų-lie u ių kalbų žodynas. compos o J. Ka dely ė, Ch. lemchenas, J. Macai is, a. Manke ičienė, Vilnius: Mokslas. lEI a ū a augbiolŽ 1998: T umpas anglųlie u ių i lie u iųanglų kalbų augalų biologijos e minų žodynas. Pa engė o. upainienė, Vilnius: uab Nacionalinių y imų cen as edi ice. b ū g a K. 1958: Rink iniai aš ai 1. cos i uì Z. Zinke ičius, edaga o V. Mažiulis, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. lEW I 1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch on E ns F aenkel. bd. I, Heidelbe g: Ca l Win e . uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck & up ech . lHEŽ 1981: Vanagas a. Li u ių hid onimų e imologinis žodynas, Vilnius: Scuola. lKŽ IV 1957: Li u ians kalbos žodynas 4. a s. ed. K. ul ydas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. lKŽe 2013: Lexiona io della Li uania 120. Vy . ed. G. Nak inienė, Vilnius: is i u o della lingua Li uani. lKŽ 2006: V i k au sk as V. Lie u os kalbos žodyno aisymai, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as. lVEŽ 1971: Ku z a i ni s K., s a uk yn as b. ocabolynas e imologico dei nomi Li uanei. Nomi e pa ole, Vilnius: Min is, 42157. lVKŽ 1987: Kuza inis K., sa ukynas b. Lie u ių a dų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas. lVKŽ 2005: Kuza inis K., sa ukynas b. Lie u os a dų kilmės žodynas. 4asis pap. ed., Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i u as. M ŽŽ 2010: Scolas ico diziona io di pa ole in e nazionali. Pa engė I. E many ė, V. če nė, J. Klima ičius, l. Puzinienė, Kaunas: Š iesa. PKEŽ I 1988: Mažiulis V. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1, Vilnius: Scuola. lŽ 1924: ba o na s J. Rusiškai lie u iškas žodynas, Kaunas: sakalas. lŽ 1933: b a o na s J. Rusų lie u ių žodynas, Kaunas: sakalas. lKŽ I 1967: Rusųlie u ių kalbų žodynas 1. Pa uošė V. ba onas, V. Galinis, edaga o b. la inas, J. Macai is, Vilnius: Min is. s a l y s a. 1983: Raš ai 2, oma, 187266. sinke ičiū ė D. 2011: Nauji 20072010 m. lie u iškos kilmės aikų a di e lo o daimo polinkiai. Cul u a di lingua 84, 214229. J. KlIMaVIčIus. Da ku jõ ė e kas iz jõ ės 263 sEJl 2007: smoczyński W. Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Vilnius: Vilniaus uni e si à. sEJP 1970: b ü c kn e a. Słownik e ymologiczny języka polskiego, Wa szawa: Wiedza Powszechna. Ž 2001: In e nazionali pa ole di diziona io. a s. ed. a. Kinde ys, Vilnius: alma li e a. Ž 2013: In e nazionali pa ole di diziona io. ed. consiglio: a. Kaulakienė, s. Keinys, b. Ku kulis, V. ačiūnai ė, V. Žalkauskas, Vilnius: alma li e a. uzdila a. 2013: Vilnius, Wilno, Вильна o anco a come. Vo u a 12. VlE VIII 2005: Visuo inė lie u ių enciklopedija 8. Moksl. ed. consigli p ez. Z. . udzikas, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i u as. ПЯ I 1975: Топоров В. Н. Прусский язык. Dol a ь. АД, Москва: Наука. ПЯ II 1979: Топоров В. Н. Прусский язык. Dol a ь. ЕН, Москва: Наука. ЭСРЯ IV 1973: Фасмер М. Этимологический словарь русского языка. Перевод с немецкого и донолнения О. Н. Трубачёва, Москва: Про- гресс. Rice u a 2013 09 15 Ado a o 2013 12 20 WHE E DoEs JOR CoME F oM aND WHa CoMEs F oM JOR? Summa y In 1912 Kazimie as būga a gued ha jõ ė ‘sp ing ege a ion is a sla ism (alek sande b ückne as a back as 1877). all e ymologis s ook he same oad a e wa ds. Howe e , many did no know hem. Jo ė and jo uo i a e included in he Russian-Li huanian Dic iona y published by Jonas ba onas in 1924, meaning ha hey a e no conside ed o eign wo ds. The Dic iona y o Li huanian (IV 1957) does no conside jo ė and i s gende o ms as ba ba isms. I is a less common wo d o he samogi ian dialec , mos ly dissemina ed h ough he dic iona ies o simonas Daukan as and an anas Juška; howe e , i is nei he known om he old w i ings no was i ying o pa e i s way in o he new s anda d language. In he absence o a imely eac ion, a gap ne e heless opened. Mos impo an ly, i was nei he co ec ed in The Co ec ions o he Dic iona y o Li huanian by Vy au as Vi kauskas no in he elec onic edi ion o The Dic iona y o Li huanian (2013). Lingbos Kul ū a | 86 264 In 1968 an anas salys opened he way o Jo ūnė p obably de i ing om Pu inas, li huanian poe and w i e in o he index o li huanian p ope names; he con inui y wi h Jo is, Jo ė, Jo ūnas, Jo igis, Jo igė was es ablished by b onys sa ukynas. he backg ound o such ca elessness was a g adual s eng hening o an i esponsibly libe al app oach owa ds ba ba isms. I will no be ha d o he u h o science o iumph e en ually i will only su ice o emembe . I will be ha de o elimina e he ou comes o he longes ablished e o om li e (in he wo s case scena io, i can be jus i ied by he scandina ian o igin o Jo is). he cap i i y o e o s ends o g ow in he language p ac ice. Howe e , only he u h b ough o li e can make us ee. an unexpec ed example is al eady in on o us and i does no come om linguis ics: a hyb id so ie ussicism ja o izacija ‘ he adjus men o he plan o seasonal clima e changes e naliza ion is al eady eplaced by a ue in e na ional wo d ja o izacija ( ussian ja o yje sp ing c ops) e nalizzazione (Uni e sal VIII Li huanian Encyclopaedia 2005). KEYWORDS: ba ba isms, names; jo ė, Jo ūnė, Jo is. JoNas KlIMaVIčIus E u o g. 5614, l 04107 Vilnius